Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-08-08 · Civilinė byla Nr. eA2-20905-466/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-07-04Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-30Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2019-08-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-08
Bylos Nr.
eA2-20905-466/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06797-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Pareiškėjas
Z. V.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Arms“
Advokatai
Vygantas Barkauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eA2-20905-466/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06797-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.3.4.3; 3.3.4.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-12296-1012/2018, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Arms“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „FF lizingas“, antstolis Donatas Kisielius, antstolė Daiva Milevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo Z. V. skundas dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Z. V. skundą dėl antstolio veiksmų.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 4 d nutartimi pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties atmetė ir nutarties dalį, kurią buvo atmestas skundas paliko nepakeistą.

2019 m. gegužės 16 d. gautas pareiškėjo Z. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-12296-1012/2018.

Nurodė, kad 2019 m. vasario 20 d. paaiškėjo naujos aplinkybės, pagrįstai leidžiančios manyti, kad yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 8 punkto pagrindai atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-12296-1012/2018, kadangi šią bylą Vilniaus apygardos teisėjas Henrichas Jaglinskis, kaip apeliacine instancija, galėjo išnagrinėti šališkai, t. y. pažeidžiant CPK 21 straipsnio reikalavimus, nes šiam teisėjui pareiškti įtarimai dėl korupcijos, buvo sulaikytas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad 2018 m. liepos 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-2082-345/2018, akivaizdžiai šališkai be motyvų nurodė, kad pareiškėjo Z. V. antstoliui pateiktas turto teismo ekspertizės aktas nėra pagrįstas įrodymas, kuris suteiktų teismui pagrindą tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo nuomone, be motyvų ir nepaskiriant kitos teismo ekspertizės negalima nuneigti teismo nustatyto fakto – akcijų rinkos vertės. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjas mano, kad tik šališkas teisėjas, t. y. neteisėta teismo sudėtis civilinėje byloje Nr. e2S-2082-345/2018 galėjo priimti 2018 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos teismas nutartį, kuri grindžiama akivaizdžiai neteisingu argumentu, kad pareiškėjas, pateikdamas antstoliui 2018 m. vasario 7 d. prieštaravimus dėl akcijų vertės, pakankamų įrodymų, pagrindžiančių prašymą pakeisti turto arešto aktą, nepateikė. Pareiškėjo nuomone, tik šališkas teismas be motyvų gali teigti, kad pareiškėjo antstoliui pateiktas areštuoto turto teismo paskirtos ekspertizės aktas EUR Nr. 140/32 iš civilinės bylos Nr. 2-2637-464/2013, nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis areštuotų akcijų vertę, kad tai nesudaro pagrindo keisti turto arešto aktą. Motyvų Vilniaus apygardos teismas nenurodė. Tad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis civilinėje byloje Nr. e2S-2082-345/2018, priėmęs 2018 m. liepos 4 d. nutartį, pažeidė CPK 21 straipsnio reikalavimus dėl nešališko bylos nagrinėjimo, taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžingumo principus.

Pareiškėjo nuomone, naujai paaiškėjusios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad šią bylą išnagrinėjusi teismo sudėtis buvo šališka, t. y. ir neteisėta, nes tik šališkas teismas galėjo grįsti 2018 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, pareiškėjo Z. V. antstoliui pateiktą teismo ekspertizės aktą dėl areštuoto turto rinkos kainos be motyvų laikydamas nepagrįstu įrodymu. Teismo paskirtos ekspertizės aktą paneigti galima tik kitu teismo ekspertizės aktu, tačiau teisėjas Henrichas Jaglinskis ir pirmosios instancijos teismas to nepadarė, motyvų, kodėl pareiškėjo Z. V. pateiktas teismo ekspertizės aktas laikytinas nepagrįstu įrodymu, nenurodė.

Remiantis nurodytu, pareiškėjas Z. V. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje, panaikinti 2018 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2082-345/2018 ir 2018 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-12296-1012/2018, priimti naują sprendimą – tenkinti 2018 m. vasario 26 d. Z. V. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų/neveikimo, t. y. panaikinti 2018 m. sausio 23 d. Donato Kisieliaus turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/02624.

Atsiliepimas

Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „FF lizingas“ 2019 m. birželio 5 d. atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo Z. V. prašymu dėl proceso atnaujimo ir prašė jo netenkinti.

Nurodė, kad įvertinus pareiškėjo Z. V. prašyme dėstomas aplinkybes, dėl kurių turėtų būti atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. eA2-20905-466/2019 (turėtų būti e2YT-12296-1012/2018), galima pagrįstai teigti, jog pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo ne tik nepagrįstus, tačiau ir nesusijusius su dėstomais argumentais, civilinės bylos atnaujinimo pagrindus. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog civilinė byla Nr. e2YT-12296-1012/2018 buvo išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi, kuria Z. V. skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, kaip teisiškai nepagrįstas. Atitinkamai dėl teisėjo Henricho Jaglinskio šališkumo dėstomi argumentai nesusiję su pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuotu pareiškėjo skundo nepagrįstumu, kas leidžia pagrįstai teigti, jog pareiškėjas Z. V. dar vieną prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12296-1012/2018 pateikė siekdamas galimai nesąžiningų tikslų.

Papildomai nurodė, kad pareiškėjas Z. V. nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dėl teisėjo Henricho Jaglinskio padarytos nusikalstamos veikos, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-12296-1012/2018 ir priimant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2082-345/2018. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai, prašė netenkinti pareiškėjo Z. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12296-1012/2018.

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. birželio 5 d. buvo gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltic Arms“ atsiliepimas į pareiškėjo Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo Z. V. prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 8 punkto pagrindais atmestinas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių CPK ir teismų praktikoje numatytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių procesas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-12296-1012/2018 turėtų būtų atnaujintas. Pareiškėjas Z. V. tariamai naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodo 2019 m. vasario 20 d. straipsnį „Prezidentė leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 aukšto rango teisėjus“ leidinyje „Verslo žinios“, kuriame minimas Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, priėmęs 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2082-345/2018. Pasak pareiškėjo, iš šio straipsnio paaiškėjo, kad teisėjas Henrichas Jaglinskis civilinę bylą galėjo išnagrinėti šališkai, pažeidžiant CPK 21 straipsnio reikalavimus, nes jam pareikšti įtarimai dėl korupcijos, todėl Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2S-2082-345/2018 išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis. Kadangi kitų tariamai naujai paaiškėjusių aplinkybių pareiškėjas nenurodo, tai reiškia, kad ta pati aplinkybė nurodoma ir kaip tariamai naujai paaiškėjusi aplinkybė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, ir kaip tariamai neteisėtą teismo sudėtį patvirtinanti aplinkybė CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme. Tačiau pareiškėjo nurodoma aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir negali būti pagrindu procesui atnaujinti, taip pat negali būti laikoma neteisėtą teismo sudėtį patvirtinančia aplinkybe CPK 336 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme, nes nebuvo pateikta jokių argumentų ir įrodymų, kad Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2S-2082-345/2018 išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis.

Pažymėjo, kad pareiškėjo Z. V. nurodoma aplinkybė, susijusi su Vilniaus apygardos teismo teisėjo Henricho Jaglinskio patraukimu baudžiamojon atsakomybėn ir/ar jo įgaliojimų sustabdymu negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe jau vien dėl to, kad ši aplinkybė neegzistavo nagrinėjant bylą ir priimant procesinius sprendimus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-12296-1012/2018, kurioje pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė 2018 m. balandžio 20 d., o Vilniaus apygardos teismas nutartį priėmė 2018 m. liepos 4 d. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo teisėjo Henricho Jaglinskio įgaliojimai buvo sustabdyti Lietuvos Respublikos Prezidentės 2019 m. vasario 19 d. dekretu Nr. 1K-1559, t. y. ši aplinkybė tuo metu, kai buvo priimami teismų procesiniai sprendimai byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, neegzistavo. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjo Henricho Jaglinskio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindai būtų kaip nors susiję su Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. e2S-2082-345/2018.

Suinteresuoto asmens UAB „Baltic Arms“ nuomone, pareiškėjas Z. V. tariamą teismo šališkumą grindžia tik prielaidomis bei samprotavimais, esą apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas dėl to, kad priėmė pareiškėjui Z. V. nepalankų procesinį sprendimą – 2018 m. liepos 4 d. nutartį. Tačiau ta aplinkybė, kad teisėjas Henrichas Jaglinskis priėmė procesinį sprendimą atmesti pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą, nereiškia, kad teisėjas buvo šališkas ar dėl kitų priežasčių negalėjo nagrinėti bylos. Tai reiškia, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo asmeninio nešališkumo principo ir nepagrindė, kad teisėjas Henrichas Jaglinskis subjektyviaja prasme buvo šališkas.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreipė dėmesį, kad prašyme atnaujinti procesą pareiškėjo Z. V. dėstomi samprotavimai, susiję su Vilniaus apygardos teismo teisėju Henrichu Jaglinskiu, susiję tik su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme ir su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartimi. Nors prašymo rezoliucinėje dalyje prašoma panaikinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį tenkinti skundą, tačiau jokių proceso atnaujinimo pagrindų šioje dalyje iš viso nenurodoma.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Z. V. nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, taip pat nepateikė įrodymų, kad bylą apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme, nėra pagrindu procesui atnaujinti, todėl prašymas atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-12296-1012/2018, turi būti atmestas.

Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, 370 straipsnio 2 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

CPK 365–374 straipsniai numato proceso atnaujinimo galimybę civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Remiantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio 1 ir 2 dalimi teismas gali prašymą atnaujinti procesą nagrinėti tik nustatęs, jog prašymas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011). Taigi, įstatymas įpareigoja pareiškėją įrodyti naujai paaiškėjusių aplinkybių buvimą.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Z. V. nurodo, jog naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra 2019 m. vasario 20 d. straipsnis „Prezidentė leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 aukšto rango teisėjus“ leidinyje „Verslo žinios“, kuriame minimas Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis. Pareiškėjo vertinimu, ši aplinkybė rodo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis civilinę bylą Nr. e2S-2082-345/2018 galėjo išnagrinėti šališkai, t. y. pažeidžiant CPK 21 straipsnio reikalavimus, nes šiam teisėjui pareikšti įtarimai dėl korupcijos, jis buvo sulaikytas. Pareiškėjo teigimu, naujai paaiškėjusios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad šią bylą (Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. eS2-2082-345/2018) išnagrinėjusi teismo sudėtis buvo šališka, t. y. ir neteisėta, nes tik šališkas teismas galėjo grįsti 2018 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Tačiau teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo nurodomais argumentais.

Kaip jau buvo minėta, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tačiau naujai paaiškėjusios aplinkybės (nova repetra) negali būti tapatinamos su naujai atsiradusiomis aplinkybėmis (nova producta), t. y. tokiais faktais, kurių nebuvo nagrinėjant bylą, o kurios atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui byloje. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad tik tos aplinkybės, kurios susijusios su byla ir kurios egzistavo proceso metu, bet buvo nežinomos teisėjui ir paaiškėjo tik po proceso, gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2011). Tačiau aplinkybės (šalių veiksmai, įvykiai, kiti objektyvūs ar subjektyvūs veiksniai), kurių dar nebuvo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą, negali daryti įtakos įsiteisėjusiam teismo sprendimui, nes byloje sprendžiama dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, atsiradusių prieš priimant sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, jog nutartis šioje civilinėje byloje įsiteisėjo 2018 m. liepos 4 d. Aplinkybė, kuria remiantis pareiškėjas prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą atsirado 2019 m. vasario 20 d. Šiuo atveju teigtina, kad pareiškėjo nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė iš tiesų yra naujai atsiradusi aplinkybė, tačiau procesas šiuo pagrindu negali būti atnaujintinas, kadangi įstatymas tokio pagrindo nenumato.

Taip pat pažymėtina, kad akivaizdžiai nėra pagrindo pripažinti, jog 2019 m. vasario 20 d. straipsnis egzistavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-12296-1012/2018 iš esmės ir priimant atitinkamus procesinius sprendimus tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme, tiek ir Vilniaus apygardos teisme. Kadangi nurodyta aplinkybė neatitinka dviejų iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokia aplinkybė negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Be to, pareiškėjas nepagrindė, kaip naujai atsiradusi aplinkybė yra susijusi su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT12296-1012/2018, kuri buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Astos Jakutytės – Sungailienės.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė civilinėje byloje Nr. e2YT-12296/1012/2018, tačiau visame prašyme dėl proceso atnaujinimo yra pateikiami kritiniai argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylas Nr. e2S-2082-345/2018, kurioje, pagal pareiškėją Z. V., teisėjas Henrichas Jaglinskis 2018 m. liepos 4 d. priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Be to, prašymo rezoliucinėje dalyje, kaip pažymėjo ir suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Arms“, pareiškėjas prašo ne tik atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-12296/1012/2018, bet ir panaikinti 2018 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2082-345/2018 ir 2018 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-12296-1012/2018. Tačiau CPK nėra nustatyta tokio reglamentavimo, kuris leistų pirmosios instancijos teismui naikinti įsigaliojusios pirmosios ir apeliacinės instancijos priimtus teismo procesinius sprendimus.

Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti procesą, kadangi yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto nustatytas pagrindas – bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. eS2-2082-345/2018 išnagrinėjo šališkas teisėjas Henrichas Jaglinskis, nes šiam teisėjui pareikšti įtarimai dėl korupcijos, jis buvo sulaikytas. Minėtą faktą pareiškėjas grindžia tuo pačiu įrodymu – 2019 m. vasario 20 d. straipsniu. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai, todėl tik nuosprendis, priimtas baudžiamajame procese, pripažįstamas teisingumo aktu ir tik nuosprendžiu konstatuoti faktai laikomi nustatytais ir nereikalingais papildomo įrodinėjimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-522/2004). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė teismui priimto ar įsiteisėjusio teismo procesinio dokumento, kuriuo būtų konstatuota, kad būtent civilinėje byloje Nr. e2S-2082-345/2018 teisėjas Henrichas Jaglinskis buvo šališkas ir padarė nusikalstamą veiką, kuri turėjo įtakos priimtam teismo procesiniam dokumentui, t. y. 2018 m. liepos 4 d. teismo nutarčiai. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, jog teisėjas Henrichas Jaglinskis buvo šališkas minėtoje byloje, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, neįrodė požymių viseto, būtino pripažinti aplinkybes naujai paaiškėjusiomis, t. y.: 2019 m. vasario 20 d. straipsnis „Prezidentė leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 aukšto rango teisėjus“ leidinyje „Verslo žinios“, kuriame minimas Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis neegzistavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-12296-1012/2018 iš esmės ir priimant atitinkamus procesinius sprendimus tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme, tiek ir Vilniaus apygardos teisme. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, pareiškėjas nedetalizavo jų galimos įtakos procesui, vykusiam civilinėje byloje Nr. e2YT-12296-1012/2018, kokią reikšmę civilinei bylai Nr. e2YT-12296-1012/2018 jos turi. Remiantis nurodytu, teismas atmeta pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktus, kaip akivaizdžiai nepagrįstą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Arms“ pateikė į bylą įrodymus, jog yra sumokėjusi 484,00 Eur atstovui advokatui Vygantui Barkauskui už atsiliepimo į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą parengimą. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje sumokėtos sumos pripažįstamos pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakyta tenkinti jį atmetant, 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, neviršijanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose prileistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ numatyto maksimalaus dydžio, įvertinus parengto procesinio dokumento apimtį, problemos sudėtingumą, priteistina iš pareiškėjo UAB „Baltic Arms“ naudai (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 365 – 366 straipsniais, 368 – 369 straipsniais, 370 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12296-1012/2018 atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Arms“, į. k. 110786047, naudai 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas