Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-4314-545/2020 pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1872-534/2018, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1872-534/2018 netenkino pareiškėjos L. B. pareiškimo dėl juridinę reikšmę nustatymo ir termino atstatymo.

2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-78-640/2019 pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo atmetė ir sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėja L. B. 2019 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-18720534/2018, kuriuo prašė atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1872-534/2018; atnaujinus procesą civilinėje byloje, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Z. iki visuotinės žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 1 ha žemės.

4. Prašyme nurodė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo reiškiamas Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. rugsėjo 25 d. raštu bei kartu su minėtu raštu pateikta 1937 m. Vilniaus miesto žemės savininkų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) anketa apie E. Z. turimą žemę.

5. Nurodė, kad 2000 m. spalio 26 kreipėsi su prašymu atkurti nuosavybės teise į išlikusį E. Z. nekilnojamą turtą – 1,092 ha žemės. Išnagrinėjus nuosavybės teisės faktą įrodančius dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. lapkričio 28 d. komisija nustatė, jog dokumentų pakanka atkurti nuosavybės teises pareiškėjai tik į dalį 0,54 ha žemės plotą. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kartu su prašymu pateikdama teismui Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2017 m. vasario 3 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. raštus bei jų priedus: Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde esančios Leoniškių ir Kuprioniškių valstybinių dvarų nuomojamos žemės mokesčių apskaitos 1934-1937 m. knygos ištraukas. Prašymą grindė aplinkybe, kad archyvo pažymėjime (b.l.24) 1930 m. Vilniaus magistrato archyviniame fonde nurodyta, kad E. Z. turėjo 1 dešimtinę žemės bei Leoniškių ir Kuprioniškių valstybinių dvarų valstybinių dvarų nuomojamos žemės apskaitos knygose E. Z. nurodoma turėjusi 9813,01 kv. m. žemės (b.l.42-44). Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškimą vadovavosi suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos paaiškinimu, kad 1930 m. Vilniaus magistrato archyviniame fonde esančiame sąraše, kuriame E. Z. nurodoma turėjusi 1 dešimtinės žemės, tikėtina yra klaida, tai yra S. Š. dalies žemės priskyrimas E. Z.. Taip pat, kad valstybinių dvarų nuomojamos žemės apskaitos knygos duomenys, kuriuose E. Z. nurodoma turėjusi 9813,01 kv. m. žemės (b.l.42-45), neįrodo valdymo nuosavybės teise fakto, nes tai yra nuomojamos žemės apskaitos knyga. Nurodo, kad toks visiškai nepagrįstas, tačiau teismą įtikinęs paaiškinimas, buvo grindžiamas sąrašuose besikeitusia E. Z. sklypo (namo) numeracija.

6. Nurodo, kad susipažinus su Lietuvos centrinio valstybės archyvo fonde 64 aprašo 20 byloje Nr. 850 saugomu Vilniaus magistrato archyviniu fondu – Vilniaus žemės savininkų sąrašais, kurių ištraukos buvo vertinamos teisminio nagrinėjimo metu, buvo nustatyta, kad skirtingu metu sudarytuose žemės savininkų sąrašuose duomenys iš tiesų skiriasi, keitėsi tiek gatvės pavadinimas, tiek numeracija; kai kuriuose sąrašuose nurodyta jų sudarymo data, tačiau aktualiuose sąrašuose jų sudarymo data nenurodyta; kai kuriuose sąrašuose minimos tos pačios gatvės, tačiau jose žemę turėjusių asmenų sąrašai sutampa ne visada. E. Z. kaip (duomenys neskelbtini) gatvės žemės savininkė yra minima keliuose sąrašuose, bet ne visuose, kuriuose paminėta (duomenys neskelbtini) gatvė. Visuose sąrašuose, kuriuose yra paminėta, nurodyta, kad E. Z. nuosavybės teise turėjo 1 ha žemės. Tuose sąrašuose, kuriuose E. Z. yra minima, adresu eilutėse yra atliktos korekcijos, kurių atlikimo data nėra aiški. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2019 m. spalio 4 d. paaiškino, kokie Vilniaus magistro archyvinio fondo sąrašai yra saugomi byloje Nr. 850, kurios ištraukos buvo pateiktos ir teismui bylos nagrinėjimo metu. Iš to akivaizdu, kad teismui pateiktuose sąrašuose E. Z. yra nurodyta kaip žemės savininkė, o ne nuomininkė.

7. Nurodo, kad esminis naujas dokumentas yra visiškai kitoje Lietuvos centrinio valstybės archyvo byloje (fondas 64 aprašas 20 byla Nr. 931) saugomos žemės savininkų anketos, iš kurių vienoje yra nenuginčijami įrodymai apie buvusios savininkės E. Z. iki visuotinės žemės nacionalizacijos Vilniaus mieste nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Bylos puslapyje 220 yra anketa apie E. Z., kuri (duomenys neskelbtini) gatvėje (numeracija keitėsi 17/20/19) turėjo 1 ha žemės, iš kurios 180 m² buvo užstatyta ir 9820 m² neužstatyta. Nurodo, kad kartu su Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. rugsėjo 25 d. raštu pateikta minėta anketa ir joje esantys duomenys apie E. Z. 1937 m. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdytą 1 ha žemės, nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu. Šie duomenys neginčijamai įrodo byloje prašytą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjos atstovas apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo gavęs pridedamus Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštus.

8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo prašė dėl prašymo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

9. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pareiškėja nurodo, kad šios naujos aplinkybės pareiškėjai tapo žinomos tik gavus pridedamus 2019 m. spalio 4 d. ir 2019 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštus. Pažymėjo, kad tokius įrodymus galėjo rinkti ir anksčiau teikdama pirminį pareiškimą, dėl sąrašų sudarymo ir juose pateiktų duomenų aiškumo ar Lietuvos centrinio valstybės archyvo išaiškinimo pareiškėja galėjo kreiptis ankščiau ir atitinkamai šias aplinkybes įrodinėti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą keliami klausimai iš esmės yra susiję su pakartotiniu įrodymų bei faktinių aplinkybių vertinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjos L. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

11. Teismas teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad E. Z., kurios teisių perėmėja yra pareiškėja, iki nacionalizacijos priklausė 9813,01 kv. m. žemės ūkio paskirties žemės plotas (duomenys neskelbtini), atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą atmetė bei paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą nepakeistą.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktas 1937 m. anketos išrašas, nesant papildomų įrodymų, savaime neįrodo E. Z. nuosavybės teisių į visą 1000 m² sklypo dalį. Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų kitaip vertinti Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendime (kurio teisėtumą ir pagrįstumą patikrino apeliacinės instancijos teismas) nustatytas ir įvertintas faktines aplinkybes. Pareiškėjos pateiktas 1937 m. anketos išrašas kitų, esančių byloje įrodymų, visumoje nesudarytų pagrindo priimti kitokį sprendimą nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

13. Teismas taip pat pažymėjo, pareiškėja L. B. civilinėje byloje Nr. 2YT-1872-534/2018, be kita ko prašė ir atnaujinti terminą pareiškėjai pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dokumentus, patvirtinančius E. Z. nuosavybės teises į 9813,01 m² ūkio paskirties žemės plotą, ties tuo metu buvusiu adresu (duomenys neskelbtini). Prašymas dėl termino atnaujinimo atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio teisėtumą ir pagrįstumą patikrino apeliacinės instancijos teismas. Teismas nurodė, kad net ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėja nuosavybės teisės įregistruoti į likusią (500 m²) sklypo dalį negalėtų, t. y. būtų patvirtinta nuosavybės teisė į sklypo dalį E. Z., bet ne pareiškėjai, vadinasi, toks teismo sprendimas nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

14. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų, kurie turėtų esminės reikšmės bylai. Sprendė, kad šiuo atveju proceso atnaujinimas iš esmės nekeistų priimto teismo procesinio sprendimo, nekeistų šalių teisinės padėties, nesukurtų tolesnių teisinių pasekmių, todėl, vertinant visas bylos aplinkybes, pripažintina, kad neegzistuoja realaus pagrindo, galinčio iš esmės pakeisti bylos baigtį, todėl pareiškėjos prašymą atmestė.

III. Atskirojo skundo argumentai

15. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) L. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m.sausio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą.

16. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismui pateiktas 1937 m. anketos išrašas, nesant papildomų įrodymų, savaime neįrodo E. Z. nuosavybės teisių į visą 1 000 m² sklypo dalį. Nurodo, kad teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika dėl įrodymų vertinimo bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje akcentuojama teismo pareiga šios kategorijos bylose pateikti motyvus, kodėl vieni ar kiti įrodymai atmetami. Nurodo, kad teismui pateikta 1937 m. sudaryta anketa, kartu su teismui anksčiau pateiktais vilniaus žemės savininkų sąrašais, kuriuose E. Z. nurodyta turinti 1 dešimtinės nuosavos žemės, kurių sudarymo data nebuvo aiški, vienareikšmiškai patvirtina, kad 1937 metais E. Z. nuosavybės teisėmis valdė 1 dešimtinės žemės. Tai yra vėliausi E. Z. nuosavybės teises (iki nacionalizacijos) patvirtinantys dokumentai.

17. Nurodo, kad teismui pateiktoje 1937 m. anketoje nurodyta, kad E. Z. (duomenys neskelbtini) gatvėje 17/20/19 nuosavybės teise turi 1 ha žemės, nurodytas užstatytas ir neužstatytas žemės plotas, neužstatytas žemės plotas dar išskirta psagal pasėlių rūšis. Nurodo, kad išnagrinėtoje byloje teismui buvo pateikti Vilniaus miesto ribose esančių žemės sklypų savininkų sąrašai, kuriuose buvo nurodyta, kad E. Z. nuosavybės teise turi 1 dešimtinės žemės, tačiau teismas sprendime savininkų sąrašais nesirėmė, pareiškėjos atstovo nuomone dėl to, kad sąrašuose nebuvo nurodyta jų sudarymo data, bei dėl to, kad E. Z. minima ne visuose sąrašuose.

18. Teismas nutartyje visiškai neįvertino kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikto Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. spalio 4 d. rašto įrodomosios reikšmės. Nurodo, kad minėtame rašte nurodyta, kad tie (duomenys neskelbtini) gatvės sąrašai, kuriuose E. Z. nėra paminėta, buvo sudaryti iki 1937 m.

19. Teismas ignoruodamas ir neanalizuodamas jam pateiktų rašytinių įrodymų įrodomosios reikšmės, atkartoja byloje jau priimtų sprendimų motyvus, kurie pagrįsti 1943 m. laikotarpio dokumentais, nežinomais faktiniais pagrindais Nacionalinės žemės tarnybos prielaidomis. Nurodo, kad tiek sprendimą priėmęs teismas, tiek skundžiamą nutartį priėmęs teismas ignoruoja pateiktus 1937 m. dokumentus ir remiasi jau po visuotinės žemės nacionalizacijos 1943 m. sudarytais dokumentais, kurie niekaip nepaneigia teismui pateiktos žemės savininkų sąrašuose ir anketoje nurodytos informacijos apie E. Z. valdytos žemės vietą ir kiekį.

20. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo neįmanoma suprasti, kodėl teismas, nustatinėdamas juridinę reikšmę turintį faktą apie buvusios žemės savininkės nacionalizacijos metu valdytą žemę, vadovaujasi jau po nacionalizacijos okupacinės valdžios aktais sudarytais dokumentais. Nurodo, kad pagal teismų praktiką aplinkybė, kas buvo nacionalizuoto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. liepos 21 d. atitinkamoje Lietuvos dalyje galiojusius teisės aktus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

22. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Teismui pateiktos bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad Z. E., kurios teisių perėmėja yra pareiškėja L. B., iki nacionalizavimo momento, t.y. iki 1940 m. liepos 22 d. priklausė 9 813,01 kv.m. žemės ūkio paskirties žemės plotas ties tuo metu buvusiu adresu (duomenys neskelbtini); atnaujinti terminą pareiškėjai L. B. pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dokumentus, patvirtinančius E. Z. nuosavybės teises į 9 813,01 kv.m. žemės ūkio paskirties žemės plotą, ties tuo metu buvusiu adresu (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 1-10). Pareiškimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1872-534/2018 buvo atmestas (I tomas, b.l. 153). Teismas sprendime nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba apsvarsčiusi E. Z. turimo žemės ploto klausimą ir pagal rašytinius įrodymus priėjo prie išvados, kad E. Z. iki nacionalizacijos valdė 0,54 ha žemės plotą. Teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad Leodiškių ir Kupriojoniškių valstybinių dvarų nuomojamos žemės apskaitos knygose E. Z. nurodoma turėjusi 9 813,01 kv.m. žemės, nepatvirtina turėtos nuosavybės, kadangi tai yra nuomojamos žemės apskaitos knyga, kurioje E. Z. nuosavybės teisės į žemės sklypą nefiksuojamos. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-78-640/2019 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą (I tomas, b.l. 180-184).

24. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas kuomet naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

25. Prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12384-845/2015 grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).

26. Nagrinėjamu atveju, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėja nurodo tai, kad Lietuvos centriniame valstybės archyve rasta anketa, patvirtinanti, kad E. Z. (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini) turėjo 1 ha žemės sklypą, iš kurios 180 m² buvo užstatyta ir 9 820 m² neužstatyta. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėja kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė Anketą (Lietuvos centrinis valstybės archyvas F. 64, Ap. 20, B 931, L. 220; (II tomas, b.l. 7- 8, 11). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kartu su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo pateiktas Vilniaus miesto ribose esančių žemės ūkio paskirties sklypų mokesčių mokėtojų 1930 m. liepos 8 d. sąrašo išrašas, kuriame nurodyta, kad Z.E. (duomenys neskelbtini) (nubraukta ir nurodyta (duomenys neskelbtini)) valdė 1 dešimtinę žemės (Lietuvos centrinis valstybės archyvas F. 64, Ap. 20, B. 850, L 31; I tomas, b.l. 38, 30-31). 2000 m. liepos 10 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjime yra nurodyta, kad Vilniaus miesto getitskomisaro archyviniame fonde, miesto ribose esančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašų 1943-1944 m. byloje yra Markučių-Leoniškių seniūnijos sąrašas, kuriame įrašyta (duomenys neskelbtini) gyventoja E. Z. turėjusi 0,54 ha žemės (I tomas, b.l. 24). Pastaraisiais dokumentais vadovavosi teismas, spręsdamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos naujai pateiktas dokumentas (Anketa), vertinant jį byloje esančių dokumentų kontekste, neįrodo, kad atitinkamos dydžio žemės sklypas jai priklausė ir nacionalizacijos metu, t.y. 1940 m. liepos 22 d., kadangi vėlesniuose dokumentuose (Vilniaus miesto archyviniame fonde, miesto ribose esančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašų 1943-1944 m. byloje yra Markučių-Leoniškių seniūnijos sąraše) nurodoma, kad E. Z. turėjo jau 0,54 ha dydžio žemės sklypą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjos naujai pateiktas dokumentas (Anketa) turi esminę teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai.

27. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimas atnaujinti procesą byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjai nesukeltų teisinių pasekmių, kadangi pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą pareiškėjai L. B. pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dokumentus, patvirtinančius E. Z. nuosavybės teises į 9 813,01 kv.m. žemės ūkio paskirties žemės plotą, ties tuo metu buvusiu adresu (duomenys neskelbtini), yra atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio teisėtumą ir pagrįstumą patikrino apeliacinės instancijos teismas, o pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo, nenurodė faktinio pagrindo ir neprašo atnaujinti procesą ir dėl termino atnaujinimo.

28. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 178 str., 185 str.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.