Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. ir suinteresuoto asmens UAB „Baltic Arms“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „FF Lizingas“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Admivita“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Arms“, antstolis Donatas Kisielius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Z. V. pateikė skundus dėl antstolio veiksmų, kuriais prašė:

1.1. 2018 m. vasario 21 d. skundu - panaikinti antstolio D. Kisieliaus 2018 m. sausio 17 d. patvarkymą, kuriuo 2018 m. sausio 15 d. pareiškėjo pareiškimas dėl antstolio nušalinimo vykdomosios bylose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas nenagrinėtu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei panaikinti 2018 m. sausio 17 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turtinių teisių arešto vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog antstolis 2018 m. sausio 17 d. patvarkymu pareiškėjo 2018 m. sausio 15 d. pareiškimą dėl antstolio nušalinimo paliko nenagrinėtu tik vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Neišsprendus pareiškimo dėl antstolio nušalinimo, pradėtas priverstinis išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė pavaduojanti antstolė Daiva Milevičienė, kuriai nebuvo pateiktos vykdomosios bylos bei dėl kurios pareiškėjas reiškė antstoliui D. Kisieliui 2018 m. sausio 15 d. pranešimu nušalinimą. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamą patvarkymą rengė antstolio D. Kisieliaus padėjėjas T. J., kuris galimai suklaidino antstolę D. Milevičienę nurodęs, kad 2018 m. sausio 15 d. pareiškimas dėl antstolio nušalinimo yra pateiktas tik vienoje vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodęs ir nepateikęs jai visų kitų vykdomųjų bylų, be kurių antstolė negalėjo žinoti apie antstoliui pareikštą nušalinimą. Priverstinis skolos išieškojimas buvo pradėtas pareiškėjui negavus jokių procesinių dokumentų. Pareiškėjas taip pat skundė antstolio D. Kisieliaus 2017 m. sausio 17 d. patvarkymą, kuriuo, pareiškėjo teigimu, areštuotos galimos gyvybės draudimo bendrovių išmokos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos esmė

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo Z. V. atskirasis skundas atmestinas, suinteresuoto asmens UAB „Baltic Arms“ atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

Dėl pareiškėjo Z. V. atskirojo skundo

Pareiškėjas Z. V. 2018 m. vasario 21 d. skundu prašė panaikinti antstolio D. Kisieliaus 2018 m. sausio 17 d. patvarkymą, kuriuo 2018 m. sausio 15 d. pareiškėjo pareiškimas dėl antstolio nušalinimo vykdomosios bylose: Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas nenagrinėtu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei panaikinti 2018 m. sausio 17 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turtinių teisių arešto vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas šio pareiškėjo skundo nenagrinėjo konstatavęs, kad 2018 m. sausio 15 d. pareiškėjo pareiškimas dėl antstolio nušalinimo nurodytose vykdomosiose bylose paliktas nenagrinėtu. Apelianto vertinimu, skundžiamam antstolio D. Kisieliaus patvarkymui kiti vėlesni patvarkymai įtakos neturi, o 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2018 m. sausio 15 d. pareiškimai dėl antstolio D. Kisieliaus nušalinimo vertinti klaidingai, kadangi pasikeitė faktinės nušalinimo aplinkybės. Kaip matyti iš 2017 m. lapkričio 20 d. pareiškimo dėl antstolio nušalinimo (I. t., e. b. l. 89-91), juo pareiškėjas pateikė nušalinimą antstoliui D. Kisieliui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškimą grįsdamas aplinkybėmis, kad antstolis kartu su bankroto administratoriumi UAB „Admivita“, UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ veikė apgaulingai kitų pareiškėjo kreditorių atžvilgiu. Remiantis antstoliui pateiktu 2018 m. sausio 15 d. pareiškimu (I t., e. b. l. 173-176), pareiškėjas pareiškė nušalinimą antstoliui D. Kisieliui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kitos vykdomosios bylos nurodytos prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikalavimai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas nenagrinėtu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei panaikinti 2018 m. sausio 17 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turtinių teisių arešto vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) nušalinti antstolį D. Kisielių nebuvo pateikti. Antstolė D. Milevičienė, pavaduojanti antstolį Donatą Kisielių, 2018 m. sausio 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prašymą dėl antstolio nušalinimo paliko nenagrinėtu (I t., e. b. l. 177-178). 2018 m. kovo 1 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi pareiškėjo prašymas dėl antstolio nušalinimo šiose vykdomosiose bylose buvo išspręstas - skolininko pareiškimas dėl antstolio nušalinimo šiose vykdomosiose bylose atmestas, o įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi apeliacinis procesas dėl skundžiamos 2018 m. kovo 1 d. nutarties nutrauktas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes - pareiškėjo reikalavimų tapatumą bei pagrindo tuos pačius reikalavimus nagrinėti pakartotinai nebuvimą, - konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo 2018 m. vasario 21 d. skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti antstolio D. Kisieliaus 2018 m. sausio 17 d. patvarkymą, kuriuo 2018 m. sausio 15 d. pareiškėjo pareiškimas dėl antstolio nušalinimo vykdomosiose bylose paliktas nenagrinėtu, nenagrinėjo pagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl antstolio nušalinimo faktinių aplinkybių pasikeitimo yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, todėl atmestini. Apelianto Z. V. vertinimu, pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą nepagrįstai neįtraukė antstolės D. Milevičienės, kadangi byloje buvo spręsta dėl šios antstolės materialiųjų teisių bei pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais - teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra atskleistas įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys. Nusprendimas yra suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010). Nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vykdymo proceso metu kylančių klausimų. Apeliantas Z. V. antstolės dalyvavimo procese tikslingumo nepagrindė, o vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo skunduose dėl antstolio D. Kisieliaus veiksmų bylos dalyve buvo nurodyta minėta antstolė, pagrindo konstatuoti, kad teismas byloje sprendė dėl antstolės teisių ir pareigų nustatymo ar toks teismo sprendimas turėjo kokių nors kitų padarinių antstolės teisiniam statusui, jo pasikeitimui, pabaigai ir pan., byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad antstolės į bylos nagrinėjimą įtraukti pagrindo nėra, procesinių pažeidimų nepadarė ir apelianto argumentai dėl atsiradusių antstolės teisių ir pareigų atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas pažymėjo, kad 2018 m. kovo 1 d. (atskirajame skunde klaidingai nurodyta 2018 m. vasario 26 d.) antstolio D. Kisieliaus patvarkymas, kuriuo buvo atmesti pareiškėjo skundai dėl antstolio veiksmų, jam nebuvo pateikti. Remiantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 510 straipsnio 3 dalis numato, kad 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Įstatymas įpareigoja antstolį vykdymo proceso metu priimtus patvarkymus išsiųsti CPK 605 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju 2018 m. kovo 1 d. priimtas antstolio patvarkymas buvo pasirašytas elektroniniu parašu ir išsiųstas apeliantui Z. V. elektroniniu paštu. Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytina tinkamu patvarkymo pareiškėjui įteikimu. Be to, kaip atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai pažymėjo suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Arms“, pareiškėjas turi galimybę prisijungti prie elektroninės bylos kortelės ir tokiu būdu susipažinti su bylos medžiaga. Duomenų, kad tokia pareiškėjo galimybė būtų apribota, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, minėtas apelianto atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Priverstinio vykdymo priemonių sąrašas nurodytas CPK 624 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, (inter alia) tai yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; kitos įstatymų numatytos priemonės. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1280-235/2016 dėl 2 928 Eur išieškojimo iš apelianto UAB „Skomė“ naudai priimtas vykdyti 2017 m. spalio 30 d. antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 69). Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas 2017 m. spalio 31 d. (I t., e. b. l. 87), pareiškėjui įteiktas 2017 m. lapkričio 16 d. (I t., e. b. l. 88). Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų apie teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas 2017 m. liepos 5 d. vykdomasis raštas, įvykdymą nėra. Skolininkui gera valia neįvykdžius teismo sprendimo antstolis pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus ir areštavo skolininko pinigines lėšas, o 2018 m. vasario 21 d. pareiškėjas pateikė prašymą antstolio patvarkymą dėl jo turtinių teisių arešto panaikinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo per jam tinkamai įteiktame raginime nustatytą terminą, antstolis pagrindo nepradėti priverstinio išieškojimo veiksmų šiuo atveju neturėjo. Tokią antstolio pareigą nustato imperatyvios įstatymo nuostatos, nukrypimas nuo minėtų vykdymo veiksmų atlikimo sąlygotų antstolio pareigų pažeidimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjo 2018 m. vasario 21 d. skundo dalį, kurioje prašoma 2018 m. sausio 17 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti. 2018 m. sausio 23 d. antstolis priėmė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuota 217 vienetų (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų (0,29 Eur vertės); turto arešto aktas apeliantui Z. V. įteiktas 2018 m. vasario 5 d. (I t., e. b. l. 323). 2018 m. vasario 9 d. raštu antstolis netenkino pareiškėjo 2018 m. vasario 7 d. pateikto prašymo minėtą turto arešto aktą pakeisti atsižvelgiant į faktą, kad vienos akcijos vertė yra 15,02 Eur. Antstolis Z. V. prašymo netenkino nurodydamas, kad ankstesniuose procesiniuose dokumentuose jis nurodydavo jokio likvidaus turto ir turtinių teisių neturintis, o turimos akcijos – menkavertės. Tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Pagal CPK 645 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad visi vykdymo proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos; visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008).Apeliantas, 2018 m. vasario 7 d. antstoliui pateikdamas prašymą dėl kitokios, nei nustatė antstolis, (duomenys neskelbtini) paprastosios vardinės akcijos vertės, pakankamų įrodymų, pagrindžiančių prašymą pakeisti turto arešto aktą, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skolininko prieštaravimai nėra pagrindas turto arešto aktui pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, skolininko prašymo netenkino pagrįstai, kadangi byloje duomenų priešingai išvadai nenustatyta. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo motyvai šioje nutarties dalyje yra nepakankami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prieštaravimų dėl turto vertės įkainojimo pareiškimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turto arešto aktas nagrinėjamu atveju turėjo būti keičiamas. Be to, apeliantas nevykdė bendradarbiavimo su antstoliu bei sąžiningo naudojimosi įstatymo suteiktomis teisėmis pareigos, neteikė duomenų, jog turi galiojančių turtinių teisių į gautinas sumas iš ERGO Life Insurance SE. Konstatuotina, kad antstolis vykdymo proceso veiksmus (ir skolininko turto areštą) atliko laikydamasis CPK nuostatų bei eiliškumo, turto kainai nesukėlus abejonių pagrįstai neskyrė ekspertizės. Pagrindo priešingam antstolio veiksmų vertinimui nei jie buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme nėra. Atskirojo skundo argumentai dėl to, kad pareiškėjas neturi galimybės prisiimti įsipareigojimų bei vykdyti reikalavimų taipogi nepagrįsti, kadangi tai nėra įrodyta į bylą pateiktais duomenimis ir teisės aktais, pareiškėjo atžvilgiu nustatančiais tokį draudimą.Apelianto argumentai dėl procesinių dokumentų ir vykdymo išlaidų paskaičiavimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsti byloje esančiais duomenimis, kadangi vykdymo išlaidų paskaičiavimas apeliantui buvo pateiktas su kitais dokumentais. Įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 185 straipsnį, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio skundo ribas nustato teisiniai ir faktiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjo prašymas atlikti administracinį civilinės bylos nagrinėjimo ir duomenų į Liteko sistemą apie bylą įkėlimo ir galimo pašalinimo patikrinimą nėra susijęs su apeliacijos objektu ir apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, galimybių tokį prašymą tenkinti neturi, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas. Kiti Z. V. atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl suinteresuoto asmens UAB „Baltic Arms“ atskirojo skundo

Įstatymo leidėjas aiškiai atribojo procesinius veiksmus, skundžiamus CPK ypatingosios teisenos tvarka, ir kitus antstolių veiksmus, kurie ypatingosios teisenos tvarka neginčytini.CPK 27 straipsnyje nurodyta, kad antstolio veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį teismui gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai, dėl kurių skundai nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, išvardyti CPK 634 straipsnio 1 dalyje – antstolis vykdo šio Kodekso 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoja faktines aplinkybes, teismo pavedimu įteikia teismo šaukimus ir kitus procesinius dokumentus, sudaro paveldimo turto apyrašus. Pagal CPK 634 straipsnio 3 dalį, CPK nustatyta tvarka antstoliui taip pat gali būti pavedami atlikti kiti veiksmai. CPK 634 straipsnio 1 dalyje įvardyti veiksmai yra siejami su vykdymo procesu pagal pateiktus vykdymo dokumentus, tarp kurių - vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo Z. V. skundai dėl antstolio procesinių veiksmų, atliktų skolininko atžvilgiu užvestose vykdomosiose bylose, buvo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 straipsnio 1 dalis). CPK 593 straipsnyje nurodyti pareiškimai teismui nagrinėjami pagal vykdymo procesą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, įtvirtintas CPK VI dalyje. Pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusią CPK 593 straipsnio (pareiškimų teismui nagrinėjimas vykdymo proceso metu) 5 dalies redakciją, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų pareiškimų. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ypatingosios teisenos bylose nustato 443 straipsnio (ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės) 6 dalis. Sutiktina su suinteresuoto asmens pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nepriteisti suinteresuotam asmeniui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, CPK 593 straipsnio nuostatas taikė nepagrįstai, kadangi šiuo atveju klausimai dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo buvo sprendžiami ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.Byloje buvo keliamas ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo bei prašoma panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo pareiškimas dėl antstolio nušalinimo vykdomosiose bylose buvo paliktas nenagrinėtu ir panaikinti antstolio priimtus patvarkymus areštuoti turtą ir turtines teises vykdomojoje byloje, užvestoje pareiškėjo Z. V. atžvilgiu dėl įsiskolinimo suinteresuotam asmeniui UAB „Baltic Arms“ priteisimo. Nustatyta, jog turto areštas buvo taikytas vykdant skolos išieškojimą iš skolininko Z. V. išieškotojo UAB „Baltic Arms“ naudai. Šiuo atveju pareiškėjo Z. V. ir suinteresuoto asmens UAB „Baltic Arms“ interesai bei suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingi, savo pobūdžiu panašaus turinio pareiškimai antstoliui vykdant išieškojimą reiškiami pareiškėjo, ne suinteresuoto asmens, iniciatyva, be to, išieškotojas suinteresuotas operatyvia vykdymo procedūrų eiga ir teismo sprendimu jai priteistos piniginės sumos grąžinimu. Todėl teismas, atmetęs pareiškėjo Z. V. skundą, iš jo nepagrįstai nepriteisė išieškotojo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą, įvertinęs rašytinius civilinės bei vykdomosios bylos dokumentus, atskirųjų skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį dalyje dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo, šios nutarties naikinti ar keisti Z. V. atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiama nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo suinteresuotam asmeniui UAB „Baltic Arms“, pripažinus suinteresuoto asmens teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, keistina ir bylinėjimosi išlaidos suinteresuoto asmens naudai priteistinos iš pareiškėjo Z. V. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atmetus pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą, iš apelianto UAB „Baltic Arms“ naudai priteistinos išieškotojo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 242,00 Eur (CPK CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties atmesti.

Suinteresuoto asmens UAB „Baltic Arms“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties dalies, kuria netenkintas suinteresuoto asmens prašymas dėl 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens UAB „Baltic Arms“ naudai priteisimo pakeisti, nurodant iš pareiškėjo Z. V. suinteresuotam asmeniui UAB „Baltic Arms“ priteisti 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo Z. V. suinteresuotam asmeniui UAB „Baltic Arms“ 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 00 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.