- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-15
- Bylos Nr.
- e2-1610-943/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01260-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- Z. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-4561-640/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „FF Lizingas“, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 2 400 117,01 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė teismui taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį turtą. Ieškovė paaiškino, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, todėl egzistuoja reali ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei areštavo atsakovui Z. V. priklausantį turtą ne mažesnei kaip 2 400 117,01 Eur sumai.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prašoma priteisti suma yra labai didelė, o teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262/2010). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, taip pat nei vienos transporto priemonės, o duomenų apie kitą atsakovo turimą kilnojamąjį turtą ar banko sąskaitose esančias lėšas byloje nėra, sprendė ieškinio sumą atsakovui esant didele, todėl tai yra pagrindas laikyti esant realiai grėsmei, padidinančiai teismo sprendimo neįvykdymo riziką.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Be to, poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones suponuoja ir faktas, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, pasireiškiantis bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesų apsauga.