Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Komisija 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr.81/04-1357 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam D. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Komisija nutarimą priėmė, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis už režimo reikalavimų pažeidimus drausminėmis nuobaudomis ar administracine tvarka baustas nebuvo, skatintas tris kartus, lankė įvairias socialinės reabilitacijos programas. Nutarime nurodoma, kad pataisos namuose gauta 2021-03-12 pažyma apie nuteistojo įdarbinimą, paleidus jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Nuteistasis trečią kartą svarstomas lygtinio paleidimo komisijoje, įvykdė visas ankščiau nurodytas rekomendacijas. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Nustatyti trys apsauginiai veiksniai (b. l. 2-4).

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą ir prašo teismo netvirtinti Komisijos nutarimo. Atsiliepime nurodoma, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 3 kartus. Tačiau pastebėtina, kad nuteistasis akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo - bausmės atlikimo metu buvo fiksuoti padaryti rėžimo ir drausmės pažeidimai ir tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika ir ši rizika nepakito nuo ankstesnių atliktų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų. Prokuroras pažymi, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Prokurorui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam nustatyti kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, t. y. informacija apie teisės pažeidimus - Lietuvoje teistas 12 kartų, už nusikalstamas veikas, nekartą buvo sulaikytas užsienyje, daug kartą teistas už savanaudiško pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes); mąstymas ir elgesys - silpnoki problemų sprendimo įgūdžiai, linkęs elgtis impulsyviai, negalvodamas apie pasekmes. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis nusikalstamas veikas už kurias dabar atlieka bausmę, padarė būdamas recidyvistu. Analizuojant nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, galima padaryti išvadą, kad padarytos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, nesistengia pakeisti gyvenimo, o pragyvenimui skirtas lėšas gaudavo iš sistemingai daromų nusikalstamų veikų. Komisijos nutarime pažymėta, kad finansinių įsipareigojimų suma sudaro 15770,32 eurus, atlyginta suma - 234,18 eurų, likutis - 15536,14 eurų. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nesumokėta 1200 eurų suma už paskirtas baudas. Nurodyta, jog nuteistasis savanoriškai ieškinių, baudų nemokėjęs. Prokuroro teigia, kad atsainus požiūris į turimus įsipareigojimus ir nuo bausmės pradžios sugebėta atlyginti tik simbolinę 234,18 eurų sumą, neigiamai apibūdina nuteistąjį, todėl visiškai pagrįstai abejojamai teigiamais ir pozityviais nuteistojo elgesio pokyčiais. Tikėti, kad didelė finansinių įsipareigojimų suma, nuteistąjį gali paskatinti pragyvenimui skirtas gauti nusikalstamu būdu, juolab, kad tokį elgesio modelį nuteistasis jau yra taikęs (b. l. 16-17).

Nuteistasis pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad Komisija nutarime labai aiškiai ir konkrečiai išdėstė motyvus dėl ko buvo priimtas sprendimas taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistojo teigimu, fiksuoti pažeidimai buvo smulkūs ir neesminiai, todėl jis nebuvo baustas drausmine tvarka. Jis skatintas tris kartus. Lankė įvairiais programas. Įvykdė ankstesniais svarstymais nustatytas rekomendacijas. Nuteistasis teigia, kad turi didelių sveikatos problemų, dėl kurių negalėjo aktyviau dirbti jam skirtus darbus. Dėl jam nustatytų ligų, jam tinsta kojos, dėl skausmų sunku vaikščioti. Nuteistasis teigia, jog dirbo kiek jam leido sveikata. Nuteistojo teigimu, jo ankstesni teistumai yra įvertinti nuosprendžio priėmimo metu, skiriant jam bausmę. Nuteistojo nuomone, šių aplinkybių teismas neturėtų analizuoti, juolab, kad jis yra pilnai įvykdęs lygtinio paleidimo skirtus įpareigojimus. Nuteistasis pateikė antstolio pažymą, iš kurios matyti, kad jo paskutinis gyvenamasis būstas buvo parduotas jo nurodytam pirkėjui, kad jis galėtų kuo įmanoma daugiau padengti turimų įsiskolinimų. Jis dėl sveikatos problemų negali dirbti, tačiau pagal turimas galimybes stengiasi atlyginti priteistus ieškinius. Dėl to, jog Komisijos nariai ne vieningai priėmė sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą, sprendimo esmės nekeičia, todėl jam nesuprantamas toks prokuroro teiginys. Nuteistasis prašo patvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą (b. l. 18-21).

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad D. V. teistas 2020-03-20 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. 6 d. - galutinė bausmė 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. 2020-10-02 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. 2020-03-20 nuosprendis subendrintas su 2019-12-09 nuosprendžiu (pakeistu 2020-03-26 nuosprendžiu) - galutinė bausmė 4 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 5 mėnesiai ir 21 diena.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenimis nuteistasis anksčiau teistas 12 kartų. Laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Nusikalstamas veikas, už kurias dabar atlieka bausmę, padarė, būdamas recidyvistu, padaryti nusikaltimai yra tyčiniai ir savanaudiško pobūdžio, jis ne kartą teistas už vagystes. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistojo daromos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms. Ankščiau nuteistajam buvo skirtos įvairios bausmės, tačiau kaip matyti, taikytos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, nes jis vėl nusikalto. Teismas sprendžia, jog šios aplinkybės neigiama charakterizuoja nuteistąjį.

Bylos duomenimis nuteistasis turi finansinių įsiskolinimų, pagal Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus išduotą pažymą nuteistasis turi priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų 15770,32 Eur sumai. Atlyginta suma 234,18 Eur. Nuteistasis pataisos namuose nedirba, nors ir teigia, kad turi sveikatos problemų dėl kurių negali aktyviai dirbti, pateikė teismui medicinos dokumentų išrašus, tačiau teismas pažymi jog iš pateiktų duomenų nėra nustatytas neįgalumas dėl ko nuteistasis negalėtų dirbti. Be to pažymėtina, jog pateiktos epikrizės yra gana senos, t. y. 2016-09-13, 2017-09-12, 2018-01-02, dviejose iš jų netgi nurodyta, kad asmuo atsisakė atlikti tam tikras procedūras. Teismas vertina, jog nuteistasis sąmoningai nedirba pataisos įstaigoje ir nededa pakankamai pastangų dengti turimus įsiskolinimus. Nors nuteistasis ir pateikė antstolės pažymą, iš kurios matyti, jog jis pardavė savo nekilnojamąjį turtą, siekdamas padengti turimus įsiskolinimus, tačiau teismas sprendžia, jog šios pastangos negali būti suabsoliutinamas, nes visi įsiskolinimai yra susidarę dėl dėsningų nuteistojo veiksmų, t. y. darant nusikalstamas veikas, todėl manytina, kad nuteistasis gali labiau stengtis ir pradėti dirbti, siekdamas padengti turimus įsiskolinimus, kuo įmanoma daugiau. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, dažnai nedirbo ir pragyvenimui lėšų gaudavo iš daromų nusikalstamų veikų, todėl tikėtina, jog ir šiuo metu paleistas lygtinai, turėdamas tokius didelius finansinius įsiskolinimus, nuteistasis gali pasirinkti būtent tokį lėšų gavimo būdą.

Bylos duomenimis pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vadovaujantis asmens bylos duomenimis, nuteistajam nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai – 64. Pažymėtina, kad vertinimo atlikto 2021-04-02 metu, buvo nustatyti taip pat 64 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kaip matyti, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nemažėja, išlieka vidutinė, balai tokie patys. Kaip jau minėta aukščiau, taikant lygtinį paleidimą svarbus nustatyti materialią lygtinio paleidimo sąlygą, t. y. būtina įsitikinti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir šias aplinkybes sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog nustatyta nuteistajam nusikalstamo elgesio rizika suponuoja išvadą, nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Darytina išvada, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų, siekdamas mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nustatyti du kriminologiniai veiksniai, galima rizika: informacija apie teisės pažeidimus - Lietuvoje teistas 12 kartų, už nusikalstamas veikas, nekartą buvo sulaikytas užsienyje, daug kartą teistas už savanaudiško pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes); mąstymas ir elgesys - silpnoki problemų sprendimo įgūdžiai, linkęs elgtis impulsyviai, negalvodamas apie pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistasis riziką apie mąstymą ir elgesį gali pakeisti. Nustatyti trys apsauginiai veiksniai, t. y. kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą, palaiko gerus santykius su sugyventine ir nėra faktinių duomenų, kad nuteistasis piktnaudžiautų psichiką veikiančiomis medžiagomis. Teismo vertinimu, nustatyti apsauginiai veiksniai šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Be to, pažymėtina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Nors nuteistasis ir nebaustas drausmine tvarka, tačiau buvo fiksuoti trys režimo ir drausmės pažeidimai. Nuteistasis net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje negeba laikytis nustatytų reikalavimų, todėl šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones sėkmingai nuteistojo probacijai.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, į teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (1 metai 5 mėnesiai ir 21 diena), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Pripažintina, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo 3 kartus skatintas, įvykdė Komisijos rekomendacija. Teismo vertinimu, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2021 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1357 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. V..

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo jos kopijos ( nuorašo) gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.