Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2021 m. rugsėjo 9 d. priimtą nutarimą Nr. 81/04-1357 taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. V. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartimi 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu (pakeistas 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu) paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – 4 (ketveri) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. balandžio 19 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 2 d.

3. 2021 m. rugsėjo 9 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-1357 nutarta taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis už režimo reikalavimų pažeidimus drausminėmis nuobaudomis ar administracine tvarka baustas nebuvo, tris kartus paskatintas. D. V. bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nereiškia diskriminacinių nuostatų, paleistas lygtinai planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančia automobilių remontu. Padaryta išvada, jog D. V. už įvykdytus nusikaltimus jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nuteistasis anksčiau teistas 12 kartų, nusikalstamas veikas, už kurias dabar atlieka bausmę, padarė būdamas recidyvistu. Bylos duomenimis D. V. turi finansinių įsiskolinimų 15 770,32 Eur sumai, tačiau atlyginta tik 234,18 Eur. Pataisos namuose nuteistasis nedirba, pastangų dengti turimus įsiskolinimus nededa. Be to, D. V. nusikalstamo elgesio rizika nemažėja ir išlieka vidutinė. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (1 metai 5 mėnesiai ir 21 diena) neleidžia daryti išvados, kad jo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, taip pat sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis D. V. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nors bausmės atlikimo metu buvo fiksuoti jo padaryti režimo ir drausmės pažeidimai, tačiau drausminės nuobaudos jam skirtos nebuvo, o tai rodo, kad jo padaryti pažeidimai buvo smulkūs ir neesminiai. Be to, jis tris kartus buvo skatintas, kas yra labai svarbu ir reikšminga. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad lankė programą „Kitoks“, „Lietuvos veikliųjų žmonių bendrija“ vedamus užsiėmimus, individualiai bendravo su savanoriais tikėjimo klausimais, dalyvavo rašinio „Ką man reiškia sausio 13-oji“ bei „Velykinis margutis“ konkursuose, taip pat dalyvavo programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, kurios metu buvo skatinamas analizuoti savo ankstesnį elgesį, stebėti jo pasikeitimus, buvo diskutuojama apie jo norą keistis, atsakomybę už būsimus pasirinkimus. Nuteistasis pažymi, kad Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstytas trečią kartą, nuo paskutinio svarstymo sąžiningai vykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas – gerai elgėsi, nepažeidinėjo režimo reikalavimų, dalyvavo rekomenduotoje programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, sutiko dirbti neapmokamus darbus, dėl darbo kokybės nusiskundimų nebuvo. Tai aiškiai parodo, jog jis taisosi ir yra vertas lygtinio paleidimo instituto taikymo.

5.2. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas faktiškai tik atkartojo prokuroro išdėstytus motyvus ir priėmė formalų bei nemotyvuotą sprendimą. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti teiginiai aiškiai prieštarauja Komisijos 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarime Nr. 81/04-1357 nustatytiems faktiniams duomenims. D. V. pažymi, kad buvo pateikęs įrodymus, jog turi didelių sveikatos problemų, dėl ko negalėjo aktyviau dirbti skirtus darbus. Jam diagnozuotos šios ligos: priešlaikinė skilvelių poliarizacija (TLK-149.3); kojų kitų giliųjų kraujagyslių flebitas ir tromboflebitas (gretutinė) (TLK-180.2). Nors teismas konstatavo, jog medicininės pažymos yra ne naujos, tačiau šios ligos niekur nedingo ir pačios neišsigydė. Dėl šių ligų jam pastoviai tinsta kojos, dėl skausmų sunku vaikščioti. Faktiškai jis negali dirbti darbų, kuriuos reikia atlikti stovint, tačiau, kiek leidžia sveikata, tiek jis stengiasi dirbti. Be to, Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino metu sunkumai su darbais kilo visiems Lietuvos žmonėms, jau nekalbant apie esančius laisvės atėmimo vietose. Karantino metu buvo neįmanoma patekti ir į gydymo įstaigas, todėl jis negali pateikti naujesnių medicininių išrašų. Dėl neveikimo suteikiant medicinines paslaugas jis buvo padavęs Marijampolės pataisos namus į teismą, tačiau pataisos namų administracija „pradangino“ jo dokumentus.

5.3. Nuteistojo teigimu, teismas, spręsdamas klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, visų pirma, turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose, požiūrį į darbą, turimus socialinius ryšius, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą bei kitas svarbias aplinkybes. Nuteistojo pavojingumo laipsnio negali įvertinti nei advokatas, nei prokuroras, nei teisėjas. Tai daro kompetentingi specialistai pagal specialiai šiam tikslui pritaikytą metodiką. Nusikalstamo elgesio rizika nustatoma tiek įvertinus nuteistojo asmenybę iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek bausmės atlikimo metu. Apylinkės teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, rėmėsi ne galutinėmis socialinio tyrimo pateiktomis išvadomis ir nusikalstamo elgesio rizika, apskaičiuota pagal „OASys“ vertinimo metodiką, tačiau išrinko tam tikras aplinkybes iš minėtų dokumentų, suteikė joms prioritetą prieš galutines išvadas ir pateikė savo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Nei Lietuvos Respublikos įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai, nei tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys su lygtiniu paleidimu susijusius klausimus, nenumato lygtinio paleidimo netaikymo pagrindo – padarytų nusikaltimų (ar teistumų) skaičiaus, darbo pataisos įstaigoje intensyvumo ir pan. Šios aplinkybės jau būna įvertintos arba įstatymų leidėjo nustatant formalų pagrindą (nusikaltimo sunkumas, reikiama atlikti bausmės dalis), arba teismui pateiktose tyrimų išvadose (asmenybė, žalos atlyginimas ir pan.), todėl jų pakartotinis vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, laikytinas pertekliniu. Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotoje praktikoje yra pažymėta, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, turi dėti daug pastangų savo resocializacijai, o teismas privalo įvertinti šias pastangas. Šiuo atveju jo asmenybė charakterizuojama išimtinai teigiamai, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis visiškai pasitaisė, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra pati minimaliausia, todėl teismas vienareikšmiškai turėjo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam taikymo.

6. Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras G. Š. prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes apylinkės teismas tinkamai įvertino D. V. asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir tinkamai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma jo toliau taisyti neizoliuoto nuo visuomenės.

Nuteistojo D. V. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą yra įtvirtinęs ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

8. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju D. V. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos apylinkės teismas nepritarė, nurodydamas konkrečius argumentus, kodėl nuteistajam tikslinga tęsti bausmės atlikimą izoliuotam nuo visuomenės. Pagrindo tenkinti nuteistojo skundą nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas, taip pat kolegija nenustatė aplinkybių, kurias apylinkės teismas būtų vertinęs šališkai ar klaidingai.

9. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad D. V. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 bausmės), kas leidžia svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau lygtinio paleidimo taikymui vien atitinkamos įstatymu nustatytos bausmės dalies atlikimo nepakanka, būtina nustatyti ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei konstatuoti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį paprastai sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju D. V. yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir du kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, mąstymas ir elgesys.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis, anksčiau jis teistas dvylika kartų už įvairius turtinio pobūdžio nusikaltimus. Be to, D. V. yra teistas ir užsienio valstybėse, kas rodo, kad jo daromos nusikalstamos veikos neapsiriboja konkrečia teritorija, nuolat ieškoma galimybių savanaudiškai praturtėti nukentėjusiųjų sąskaita. Nusikaltimai, už kurių padarymą D. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra atsitiktiniai, tai jo pastovaus gyvenimo būdo išraiška. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis sistemingai nusikalsta jau ketvirtį amžiaus, savo veiksmų visiškai nekoreguoja, švelnus baudžiamumas jam nėra efektyvus. D. V. anksčiau buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai neskatino jo permąstyti savo veiksmus ir rinktis teisėtų veikimo būdų. Nors nuteistasis nepageidauja, kad būtų analizuojama jo praeitis, kurios pakeisti jis jau nebegali, tačiau būtent aptartos aplinkybės įpareigoja teismą atidžiau ir griežčiau vertinti D. V. pataisos procesą.

11. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis yra linkęs nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, turi manipuliacinio elgesio patyrimą, savo kaltės nepripažįsta, teigia nusikaltimų nevykdęs, nes nėra įrodymų. Jo empatijos jausmas silpnokas, kaip ir problemų sprendimo įgūdžiai. D. V. yra linkęs elgtis impulsyviai, negalvodamas apie kilsiančias pasekmes. Nors nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir kaip pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Taigi, nors D. V. bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose elgesio pataisos programose, kurių metu siekta praplėsti jo suvokimą apie problemų sprendimo būdus, gebėjimą planuoti ateitį, adekvačiai vertinti pasekmes, taip pat skatinta ir darbinė motyvacija, savanoriškas priteistų ieškinių mokėjimas ir kt., tačiau visa tai akivaizdžių teigiamų pokyčių nei D. V. elgesyje, nei mąstysenoje nepadarė.

12. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba dėl sveikatos problemų. Duomenų, kad jis būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl darbo jam suteikimo pagal esamą sveikatos būklę, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad D. V. būtų nustatytas neįgalumas ar specialiųjų poreikių lygis. Taigi, nuteistojo sveikatos problemos, kurios jam neva neleidžia dirbti, yra daugiau subjektyvios. Duomenų, kad jam diagnozuota priešlaikinė skilvelių poliarizacija (TLK-149.3), kojų kitų giliųjų kraujagyslių flebitas ir tromboflebitas (gretutinė) (TLK-180.2) neleistų dirbti apskritai jokio darbo, nėra. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad D. V. buvo įtrauktas į nemokamų darbų atlikimą, dirbo jam pavedamus darbus, susijusius su baldų pernešimu, taip pat padėjo atlikti nesudėtingus kanceliarinius darbus specialistei, atsakingai už nuteistųjų būrį. Pastarosios teigimu, D. V. kartais atsisakydavo jam pasiūlytų darbų atlikimo. Ši informacija paneigia nuteistojo skunde nurodytus teiginius, kad jis sąžiningai dirbo ir tai darė tiek, kiek leido sveikata. Atkreiptinas dėmesys, kad darbui kanceliarijoje nėra reikalinga fizinė jėga ar ištvermė, todėl atsisakymas dirbti tam tikrus darbus šiuo atveju rodo tik tai, kad D. V. yra išrankus darbo pobūdžiui, jo motyvacija dirbti ir būti naudingu kolektyvo nariu nėra stipri. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir būdamas laisvėje nuteistasis dažniausiai nedirbo, lėšų pragyvenimui gaudavo vykdydamas nusikalstamas veikas. Ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo metu jis buvo pateikęs patvirtinimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimtų jį į darbą dažytojo-paruošėjo pareigoms užimti, tačiau šiuo metu tokio patvirtinimo nėra pateikęs. Sodros duomenimis per visą savo gyvenimą D. V. yra dirbęs nepilnai dvejus metus, daugumoje darboviečių dirbo vos kelis mėnesius, taigi jo darbinė motyvacija niekada nebuvo teigiama. Pokyčių šioje srityje bausmės atlikimo metu taip pat neįvyko.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, darbinės motyvacijos stoka neabejotinai turi įtakos ir nuteistojo pajamoms, gebėjimui tvarkyti lėšas. Teismui pateiktos medžiagos duomenimis D. V. turi 15 770,32 Eur finansinių įsipareigojimų, iš kurių padengta vos 234,18 Eur. Jokių konkrečių planų, kaip padengs turimas skolas, nuteistasis neturi, savanoriškai priteistų ieškinių ir baudų jis niekada nėra dengęs, kas patvirtina, jog D. V. visais įmanomais būdais stengiasi išvengti šios finansinės naštos. Prisiimti atsakomybės už šių įsiskolinimų atsiradimą bent jau šiuo metu jis neketina. Teisėjų kolegijos nuomone, turimi finansiniai įsipareigojimai yra pakankamai dideli, artimiausiu metu juos padengti nėra galimybės, o tai gali apsunkinti probaciją ir skatinti pakartotinai nusikalsti. Tai, kad nuteistasis gali eilinį kartą savo interesus iškelti aukščiau kitų visuomenės narių interesų, patvirtina ir informacija apie jo padarytus nustatyto režimo pažeidimus. Bausmės atlikimo metu jis tris kartus pažeidė nustatytas taisykles (atsisakė bausmę atlikti jam paskirtame būryje, nevykdė pareigūno nurodymų laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos, neišėjo į nuteistųjų vakarinį patikrinimą), nors dėl šių poelgių drausminės nuobaudos nebuvo skirtos, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip negebantį laikytis nustatytos tvarkos. Šios išvados nekeičia ir keli gauti paskatinimai už dalyvavimą įvairiose programose, kurios, kaip jau minėta, didelės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui ir mąstysenai nepadarė.

14. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, D. V. taisymosi procesas nėra sklandus, ilgesnį laiką išlaikyti nepriekaištingą elgesį jam nepavyksta. Nuteistasis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, neįvertindamas ankstesnio patyrimo. Nors būdamas struktūrizuotoje aplinkoje jis tam tikra apimtimi geba atpažinti galimas savo elgesio pasekmes, tačiau būdamas laisvėje į pasekmes sau ir kitiems nuteistasis neatsižvelgia ir apskritai negeba susikurti teigiamos socialinės aplinkos. Sąžiningai užsidirbti pragyvenimui D. V. negeba, todėl kaskart jis vis sugrįžta prie jam priimtino nusikalstamo elgesio modelio. Nors D. V. išreiškia norą būti visuomenės nariu, tačiau savo elgesiu šiam norui prieštarauja.

15. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis D. V. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos. Komisija savo nutarime pernelyg sureikšmino nuteistojo gautus paskatinimus, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymą, diskriminacinių nuostatų nereiškimą, nepiktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis ir padarė nepagrįstą išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės. Apylinkės teismo nutartis nėra nei formali, nei deklaratyvi, ji taip pat nepažeidžia nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.