Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. V. gynėjos advokatės Vilijos Kavaliauskienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2021 m. balandžio 23 d. priimto nutarimo Nr. 81/04-894 netaikyti nuteistajam D. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. V. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 325 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 2 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir D. V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. balandžio 19 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 2 d.

2. 2021 m. balandžio 23 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-894 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam D. V..

3. Nesutikdama su priimtu nutarimu, nuteistojo D. V. gynėja advokatė Vilija Kavaliauskienė pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui. Tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi nuteistojo gynėjos skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

4. Skunde apygardos teismui nuteistojo D. V. gynėja advokatė Vilija Kavaliauskienė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartį, 2021 m. balandžio 23 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-894 ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodoma, kad tiek Komisija, tiek ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas dėl nuteistojo praeities yra susiformavę neigiamą požiūrį į jį, nes esmine aplinkybe laiko tai, kad jis už turtinius nusikaltimus teistas trylika kartų. Teigiama, kad būdamas laisvėje nuteistasis D. V. gautų reguliarią bei kvalifikuotą priežiūrą ir galėtų dirbti pagal specialybę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Anot skundą pateikusios nuteistojo gynėjos, nei Komisijos nutarime, nei apylinkės teismo nutartyje nepasisakyta apie nuteistojo gautus paskatinimus, taip pat nepasisakoma apie tai, kad nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų.

4.2. Pasak nuteistojo gynėjos, reikšminga aplinkybė yra tai, kad nuteistasis D. V. yra sunkiai sergantis nuteistasis ir dėl jo ligų pobūdžio pataisos įstaiga negali suteikti i nuolatinės medicininės priežiūros, D. V. negauna reguliariai vartojimui gydytojo paskirto medikamento. Be to, Komisija neva formaliai pateikia nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo seką pagal „OASys“ metodiką ir neaptaria, kad 64 balai – vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, būdinga daugumai nuteistųjų, kurie sėkmingai išleidžiami keistis, taisytis laisvėje. Be kita ko skunde gynėja aptaria ir žemą empatijos lygį ir teigia, kad tai negali būti priežastimi, dėl kurios nuteistasis negali taisytis laisvėje prižiūrimas probacijos pareigūnų. Anot skundą pateikusios gynėjos, didžioji dalis pasaulio tyrimų rodo, kad praktiškai visi nusikalsti linkę žmonės turi žemą empatijos lygį ir to neva neįmanoma pakeisti.

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Nuteistojo D. V. gynėjos advokatės Vilijos Kavaliauskienės skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo gynėjos skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo gynėjos skundo motyvai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis įvertino kitaip nei juos vertina nuteistojo D. V. gynėja advokatė Vilija Kavaliauskienė, savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo jo atžvilgiu.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. V. yra faktiškai atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Tačiau ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Nagrinėjamu atveju D. V. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 64 balai (vidutinė). Vertinant nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vertintina tai, kad per pirminį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą jam buvo nustatytas 72 balų nusikalstamo elgesio rizika, kuri sumažėjo 8 balais, tačiau nuteistasis vis dar yra priskiriamas vidutinei rizikos grupei. Nagrinėjamu atveju teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis stengiasi mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau būtina pažymėti tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro pakankamai didelis dinaminių balų skaičius – 29 balai, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis yra priskiriamas vidutinei rizikos grupei, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

9. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis D. V. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą. Gauta pažyma, jog būdamas paleistas lygtinai bus įdarbintas. Įvertintina ir tai, kad pataisos įstaigoje nuteistasis du kartus yra skatintas už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, dirbo nemokamus darbus. Šios aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra pakankamos, kad teisėjų kolegijai nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės šiuo konkrečiu atveju. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, kad vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad jo atžvilgiu taikoma bausmė yra efektyvi. Vis tik, būtina pažymėti ir tai, kad nuteistojo D. V. išimtinai tik teigiamas elgesys matomas tik nuo 2020 m. kovo 2 d., kuomet jis paskutinį kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir reikalavimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles nuteistasis pažeidė keturis kartus, nei vienu atveju nuobaudos jam nebuvo skiriamos. Tačiau būtina pažymėti, kad pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai buvo daromi sistemingai kas kelis mėnesius. Be kita ko, paskutinis pažeidimas padarytas praėjus beveik vieneriems metams nuo bausmės atlikimo pradžios. Šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, nelinkusį laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Be to, pažymėtina, jog du paskutiniai nustatytų taisyklių ir reikalavimų pažeidimai buvo padaryti ne bausmės atlikimo pradžioje, kuomet nuteistasis dar adaptuojasi laisvės atėmimo vietoje.

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijai dėl jo lygtinio paleidimo nuteistasis D. V. pristatomas ne pirmą kartą. Komisijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimu buvo nutarta netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatant rekomendacijas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš keturių jam nustatytų rekomendacijų nuteistasis įvykdė tik tris. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam buvo rekomenduota dalyvauti pataisos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, tačiau prašymą dalyvauti šioje pataisos programoje nuteistasis pateikė tik 2021 m. kovo 9 d., t. y. praėjus net keturiems mėnesiams po rekomendacijų paskyrimo. Įvertinus tai, kad tokie nuteistojo veiksmai buvo atlikti prieš pat pateikiant prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, pagrįstai manytina, jog toks nuteistojo elgesys buvo labiau sąlygotas jo siekio išeiti į laisvę anksčiau laiko nei nuoširdaus nuteistojo noro savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme.

11. Vis tik, teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistajam vis dar nustatomas vienas kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis yra linkęs elgtis impulsyviai, negalvodamas apie pasekmes. Problemų sprendimo įgūdžiai silpnoki. Be to, nors nuteistasis supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir kaip pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, egzistuoja prieštaravimų. D. V. yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Yra reiklus aplinkai, mąstymas konkretus. Teisėjų kolegijos vertinimu itin svarbi aplinkybė yra ir tai, kad nuteistasis nepripažįsta savo kaltės, teigia nusikaltimo nevykdęs. Šiuo aspektu pažymima, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę jis laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (sukčiavimas, vagystė, pasikėsinimą neteisėtai realizuoti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir kt.). Tačiau šių nusikaltimų nepripažįsta, o tai, kolegijos vertinimu, rodo, kad nuteistasis nesuvokia savo kaltės, pasekmių, o juo labiau žalos visuomenei.

12. Nors nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas itin didelę reikšmę suteikė ankstesniems D. V. teistumams, tačiau aukštesnės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo argumentams pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visuma jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atkleidžiančių duomenų visuma. Asmens elgesio bei mąstysenos pokyčiai yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, neignoruojant ir jo mąstymo pokyčių. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, D. V. yra vidutinio amžiaus, tačiau praeityje jis jau buvo teistas ne kartą. Anksčiau jo atžvilgiu buvo taikytos tiek su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (bauda), tiek ir kitos jo padėtį švelninančios priemonės (lygtinis paleidimas, amnestija), tačiau akivaizdu, kad nuteistasis savo elgesio nekoregavo, jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio nuteistajam nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį ir neabejotinai atskleidžia netinkamą D. V. požiūrį į visuomenė priimtas moralės bei elgesio normas. O tai rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia D. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

13. Vertinant Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis D. V. padarytų nusikaltimų kontekste, būtina pažymėti tai, kad tiek nusikaltimai, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tiek ir ankstesni jo padaryti nusikaltimai susiję su finansinės naudos siekimu. Šiuo aspektu būtina pažymėti tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog paskutiniais Turto vertinimo pažymoje užfiksuotais duomenimis, nuteistasis D. V., dėl teismo priteistų ieškinių ir finansinių įsipareigojimų, turi atlyginti net 14886,62 eurų, tačiau yra atlyginęs vos 163,38 eurus, taigi likusi atlygintina suma yra net 14323,24 eurų. Visgi, nuteistasis, turėdamas tokius didelius finansinius įsipareigojimus, pataisos įstaigoje nedirba. Tiek iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų, tiek ir iš nuteistojo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis D. V. pataisos įstaigoje nedirba dėl sveikatos problemų, tačiau teigia, jog būdamas paleistas lygtinai jis būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors nuteistasis ir yra pateikęs pažymą, jog minėtoje įmonėje jis bus įdarbintas, tačiau tokius jo teiginius aukštesnės instancijos teismas laiko deklaratyviais. Vien tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis yra pateikęs pažymą, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis D. V. bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, savaime neužtikrina, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai bus įdarbintas ir gaus stabilių pajamų. Juo labiau, kad nuteistasis turėdamas visas galimybes dirbti, pataisos įstaigoje vis tik nedirba. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad nuteistasis nesugeba prisiimti atsakomybės už jo padarytais nusikaltimais sukeltas pasekmes.

14. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja akcentuoja ir tai, kad nuteistasis D. V. turi sveikatos problemų, kad pataisos įstaigoje negauna jam būtino gydymo. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, asmens turimos sveikatos problemos ir medikamentų trūkumas negali būti pagrindas taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, asmens atleidimą nuo bausmės dėl ligos reglamentuoja BK 76 straipsnis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 359 straipsnis, ir tokie klausimai yra sprendžiami bausmės vykdymo institucijos teikimu.

15. Įvertinus šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią D. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog lygtinio paleidimo taikymas nors ir yra skatintinas, tačiau šis institutas negali būti taikomas beatodairiškai. Lygtinis paleidimas negali būti taikomas tik tikintis, kad būdamas laisvėje nuteistasis pateisins jam parodytą pasitikėjimą. Galimybę būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos nuteistasis turi užsitarnauti savo elgesiu bausmės atlikimo metu, tai yra įrodymas, kad jis deda nuoširdžias pastangas, siekia ilgalaikių ir nuolatinių pozityvių pokyčių. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, jog nuteistasis D. V. savo elgesiu jau yra įrodęs, kad gali gyventi neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo D. V. gynėjos advokatės Vilijos Kavaliauskienės skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. V. gynėjos advokatės Vilijos Kavaliauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.