Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Ainoros Kornelijos Macevičienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo O. Z. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 140 straipsnio 3 dalį 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, BK 145 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, BK 286 straipsnį 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės dydį įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2017-10-31 (14.50 val.) iki 2017-11-02 (11.16 val.) išbūtas laikas, prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną 2 MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo pakeisti - pašalinti iš dėstomosios dalies kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi; O. Z. pripažinti kalta: pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir skirti 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, ir draudimu vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir skirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, ir draudimu vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas; pagal BK 286 straipsnį ir skirti 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, ir draudimu vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir skirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, ir draudimu vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ir 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 65 , 66 straipsniais, į bausmės dydį įskaityti laikino sulaikymo 2015-10-24 bei nuo 2017-10-31 (14.50 val.) iki 2017-11-02 (11.16 val.) išbūtą laiką, prilyginant vieną sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai ir skirti galutinę bausmę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą ir 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, ir draudimu vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 10 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.Nurodo, kad teismo nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausmė – laisvės apribojimas paskirta netinkamai pritaikius BK bausmės skyrimą reglamentuojančias teisės normas, taip pat nesilaikyta BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto reikalavimo nurodyti bausmės skyrimo motyvus, t.y. nenurodyta konkrečių BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje reikalaujamų įvertinti aplinkybių bei neteisingai įvertinti teisme išnagrinėti įrodymai ir nepagrįstai pripažinta, kad byloje yra nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė. 2018 m. kovo 28 d. nuosprendyje pirmosios instancijos teismas individualizuodamas bausmę pasisakė tik dėl nuteistosios atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių, tačiau nevertino nuteistosios asmenybės, veikos pavojingumo laipsnio be to, ar paskirta bausmė padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį. Teismo paskirtas laisvės apribojimas nenurodant konkrečių draudimų ir (ar) įpareigojimų iš esmės neatitinka nusistovėjusios bausmių skyrimo praktikos panašaus pobūdžio bylose, kai smurtas artimojoje aplinkoje panaudojamas apsvaigus nuo alkoholio, kas prieštarauja BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytam bendrosios prevencijos tikslui. Draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445/2011, 2K-65-696/2015). Paprastai tokio pobūdžio bylose nuteistajam numatomi įpareigojimai: būti namuose tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose; neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje; dalyvauti smurtinį elgesį veikiančioje programoje; draudimas: nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-346-576/2018; 1-1228-716/2018; 1-840-1033/2018; 1-723-1053/2018; 1-681-935/2018; 1-781-929/2018; 1-182-270/2018; 1-410-276/2018; 1-270-1011/2018 ir kt.).Teismas nevertino O. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio. Kaip matyti iš surinktų įrodymų O. Z. nukentėjusiajam fizinį skausmą sukėlė daugybiniais veiksmais: ne mažiau trijų smūgių V. Z. į veidą ir ne mažiau šešių smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, t.y. jos veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, sąlygoję tai, kad fizinis skausmas nukentėjusiajam bus sukeltas neišvengiamai. Toks nuteistosios elgesys rodo, kad ji veikė tiesiogine apibrėžta tyčia ir siekė sukelti savo sutuoktiniui fizinį skausmą. Kaip matyti iš 2018 m. kovo 6 d. teisiamojo posėdžio protokolo, O. Z. fizinį smurtą V. Z. iš esmės sukėlė dėl to, kad pastarasis priekaištavo jai dėl alkoholio vartojimo bei nepagaminto maisto. Tai rodo, kad fizinį smurtą V. Z. atžvilgiu O. Z. naudojo dėl menkavertės dingsties, kas taip pat didina jos veikos pavojingumo laipsnį.Vertindamas nuteistosios asmenybę, teismas neatsižvelgė į tai, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, jog tiek 2017 m. spalio 31 d., tiek 2015 m. liepos 14 d. įvykių metu O. Z. elgėsi agresyviai. Iš V. Z. parodymų matyti, kad nuteistoji išgėrusi tampa agresyvi. Nuteistosios vaikai policijos pareigūnui parodė, kad O. Z. dažnai muša V. Z.. Šie įrodymai bei tai, kad 2016 m. lapkričio 17 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį O. Z. padarė tokio pat pobūdžio nusikalstamą veiką nepraėjus metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, charakterizuoja nuteistąją kaip agresyvią, smurtauti linkusią asmenybę. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad yra O. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Jeigu nagrinėjant bylą teisme, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarymą, keičia parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė nepripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-677/2016). Kaip matyti iš 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžio O. Z. parodė, kad fizinį smurtą savo vyrui sukėlė dėl to, kad šis ją pastūmė, jai nukritus ant žemės surišo jai rankas ir kojas, o atsisėdęs ant jos tyčiojosi, smurtavo prieš ją, tačiau ji pareiškimo nerašė, t.y. nuteistoji davė neteisingus parodymus, siekdama sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, bei neigė spardžiusi savo vyrą kojomis – t.y. neigė, kad jos veikoje buvo visi jai inkriminuojami BK 140 straipsnio 2 dalyje sudėties objektyviosios pusės elementai. Tokiu būdu negalima teigti, kad ji visiškai prisipažino įvykdžiusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat, kad ji gailisi dėl savo veiksmų, kadangi sprendžiant iš nuteistosios parodymų, ji pateisina savo veiksmus tariamu vyro smurtavimu. Nusikalstamą veiką nuteistoji padarė esant sunkinančioms aplinkybėms – būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes, kaip matyti iš teisminio nagrinėjimo metu gautų įrodymų, nuteistoji tampa agresyvi, kai vartoja alkoholį.O. Z. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni ir nepadės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punkte numatytų bausmės tikslų. Šie tikslai būtų pasiekti O. Z. be bendrųjų laisvės apribojimo bausmės įpareigojimų paskyrus specialų įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, ir specialųjį draudimą nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. atsižvelgiant i nuteistosios asmenybę bei resocializacijos poreikius papildomai skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.Skirdamas galutinę bausmę, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistoji buvo laikinai sulaikyta vieną dieną ankstesnėje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau apie tai nepaminėta 2018 m. kovo 28 d. nuosprendyje.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti. Nuteistosios gynėja prašė skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniu skundu nuteistosios O. Z. kaltė bei veikų kvalifikavimas neginčijami, nuosprendis skundžiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių.Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, O. Z. nukentėjusiajam fizinį skausmą sukėlė daugybiniais veiksmais, t.y. sudavė ne mažiau nei tris smūgius V. Z. į veidą ir ne mažiau nei šešis smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, nors teisiamajame posėdyje apklausta O. Z. smūgius kojomis neigė. Nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius, intensyvumas bei sužalojimų išsidėstymas, sąlygojo fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimą. Kaip matyti iš 2018 m. kovo 6 d. teisiamojo posėdžio protokolo, O. Z. fizinį smurtą V. Z. iš esmės sukėlė dėl to, kad pastarasis priekaištavo jai dėl alkoholio vartojimo bei nepagaminto maisto. Tai, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, rodo, kad fizinį smurtą V. Z. atžvilgiu O. Z. naudojo dėl menkavertės dingsties. Toks nuteistosios elgesys rodo, kad ji veikė tiesiogine tyčia, siekdama sukelti savo sutuoktiniui fizinį skausmą. Be to, vertinant nuteistosios asmenybę, akcentuotina tai, jog apklausti liudytojai nurodė, jog tiek 2017 m. spalio 31 d., tiek 2015 m. liepos 14 d. įvykių metu O. Z. elgėsi agresyviai. Iš nukentėjusiojo V. Z. parodymų matyti, kad nuteistoji išgėrusi tampa agresyvi, muša savo sutuoktinį V. Z.. Teisiamajame posėdyje liudytojai A. M. ir A. J. parodė, kad aptariamo įvykio metu moteris buvo neblaivi, vyras apdraskytas, vaikai sakė, kad mama meluoja, kad muša tėtį, moteris rėkė, keikėsi, bėgiojo po namus, grasino savo vyrui, jog jį užmuš (t. 1, b.l. 89).Pirmiau minėtos aplinkybės bei liudytojų parodymai, taip pat ir tai, kad 2016 m. lapkričio 17 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu O. Z. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, O. Z. ir vėl padarė tokio pat pobūdžio nusikalstamą veiką nepraėjus metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, charakterizuoja nuteistąją kaip smurtauti linkusią asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamą veiką nuteistoji padarė esant sunkinančioms aplinkybėms – būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ką nustatė ir pirmos instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, nuteistosios apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kaip jau minėta, nuteistoji tampa agresyvi, kai vartoja alkoholį. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai O. Z. bausmę, neteisingai nustatė, kad yra nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama atsakomybe lengvinančia aplinkybe tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo – laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, tokių aplinkybių visumos byloje nėra, o tik formalus tam tikrų aplinkybių pripažinimas, negali būti pakankamas nurodomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui. O. Z. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino tik iš dalies (t. 1, b.l. 88), bandė pateisinti savo veiksmus. Antai O. Z. nurodė, kad fizinį smurtą savo vyrui sukėlė dėl to, jog šis ją pastūmė, jai nukritus ant žemės surišo jai rankas ir kojas, o atsisėdęs ant jos tyčiojosi, smurtavo prieš ją bei neigė spardžiusi savo vyrą kojomis. Tačiau tokios nuteistosios nurodomos aplinkybės, išnagrinėjus bylą, nenustatytos. Pagal teismų praktiką, jeigu nagrinėjant bylą teisme, asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarymą, keičia parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė nepripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-677/2016). Tokiu būdu negalima teigti, kad ji visiškai prisipažino įvykdžiusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat, kad ji gailisi dėl savo veiksmų, kadangi sprendžiant iš nuteistosios parodymų, ji pateisina savo veiksmus tariamu vyro smurtavimu prieš ją. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistosios veiksmuose nepagrįstai nustatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė.Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Tačiau laisvės apribojimo bausmės, nepaskiriant konkrečių draudimų ir (ar) įpareigojimų iš esmės neatitinka nusistovėjusios bausmių skyrimo praktikos panašaus pobūdžio bylose. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445/2011, 2K-65-696/2015). Taigi, vadovaujantis teismų praktika, nuteistajai kartu su paskirtomis laisvės apribojimo bausmėmis skirtini ir įpareigojimai bei draudimai.Nagrinėjamu atveju, minėti tikslai būtų pasiekti O. Z. be bendrųjų laisvės apribojimo bausmės įpareigojimų bei draudimų, paskyrus specialų įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, ir specialųjį draudimą nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat, atsižvelgiant į nuteistosios asmenybę bei resocializacijos poreikius papildomai O. Z. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.Iš laikino sulaikymo protokolo bei nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį matyti, kad šioje byloje nuteistoji O. Z. buvo laikinai sulaikyta ir nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2015 m. spalio 24 d., t.y. 1 parą (t. 1, b.l. 70, 71). Šis laikas skundžiamu nuosprendžiu į bausmę neįskaitytas. Todėl, vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę O. Z. įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2015 m. spalio 23 d. 21.50 val. iki 2015 m. spalio 24 d. 9.40 val. (viena para) išbūtas laikas, prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną 2 MGL dydžio baudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš aprašomosios nuosprendžio dalies kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi.

O. Z., pripažintai kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirti 4 mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei draudimą vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

O. Z., pripažintai kalta pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, paskirti 4 mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei draudimą vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

O. Z., pripažintai kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei draudimą vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, O. Z. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 140 straipsnio 3 d., 286 straipsnį, subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 10 mėnesių laisvės apribojimą su įpareigojimu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, draudimą vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ir 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės dydį įskaityti laikinajame sulaikyme, nuo 2015 m. spalio 23 d. 21.50 val. iki 2015 m. spalio 24 d. 9.40 val. (1 para) bei nuo 2017 m. spalio 31 d. 14.50 val. iki 2017 m. lapkričio 2 d. 11.16 val. (2 paros) išbūtą laiką, prilyginant vieną sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai ir skirti galutinę bausmę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą ir 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei draudimą vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.