Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, vedęs, užsiimantis individualia veikla, vidurinio išsilavinimo, teistas: 1) 2004-08-11 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d., 300 str. 1 d. - 6 MGL bauda; 2) 2014-07-18 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - 9 mėn. laisvės apribojimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. mušdamas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent jis 2018 m. kovo 3 d., apie 20.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,68 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu vieną kartą sudavė koja į šonkaulių sritį savo žmonai J. J., taip sukeldamas nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą.

Teisme S. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad grįžo namo neblaivus. Jis norėjo eiti miegoti. Žmona gulėjo ant sofos ir nenorėjo jo leisti dėl kvapo, liepė eiti miegoti pas vaikus. Jis supyko ir sudavė smūgį koja. Žmona jam sudavė į nosį, pradėjo bėgti kraujas. Nusiplovęs kraują jis iškvietė greitąją pagalbą. Atvyko ir policija. Greitoji išvažiavo. Jis buvo išgėręs, todėl pasidavė policijai, kad jį išvežtų.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.

Nukentėjusioji J. J. tyrimo metu parodė, kad S. J. yra jos vyras. Gyvena kartu jau 20 metų. Jie gyvena 2-jų kambarių bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ji dirba UAB „S. ir K.“ ir esu siuvėja. Vyras dirba statybininku pagal patentą. Jie turi 3 vaikus, veda bendrą biudžetą. 2018-03-03, apie 20.15 val. namo grįžo vyras, kuris buvo girtas. Ji tuo metu buvo svetainėje viena, sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo televizorių. Jų visi vaikai buvo kitoje kambaryje ir irgi žiūrėjo televizorių. 2018-03-03, apie 20.15 val. joso vyras grįžo namo ir kai ji pamatė, kad jis yra girtas, tai pasakė jam eiti miegoti į kitą kambarį, nes nenorėjo kartu su girtu vyru miegoti. Ji pati nevartoja alkoholinius gėrimus ir ją pykino nuo alkoholio kvapo. Kai vyrui pasakė, kad jis turi eiti miegoti atskirai, tai jis labai supyko. Jis atsistojo priešais ją, o ji tuo metu suspėjo atsistoti ir jis jai vieną kartą iš dešinės kojos spyrė į šonkaulių sritį iš kairės pusės. Dėl jo smūgių juto stiprų skausmą. Skaudėjo gal 2 min.. Todėl ji jam vieną kartą automatiškai trenkė dešinės rankos kumščiu į veidą, nes norėjo save apginti. Kadangi vyro nosis yra „silpna“ vieta, tai pradėjo bėgti kraujas. Jis išsigando ir iškvietė greit. pagalbą, nes jis bijo kraujo. Kai atvyko greitąjį pagalbą, tai vyras nuo med. pagalbos atsisakė. Medikai paklausė, ar jai pačiai reikalinga pagalba, ji pasakė, kad skausmas jau praėjo ir nuo med. pagalbos atsisako. Jų vaikai minėtą įvykį nematė, nes vyresnis nepilnametis sūnus D. J., gim. 2002-04-08 pasirodė jų kambaryje jau po to, kai jos vyras spyrė jai, t. y. niekas nematė kas įvyko. Ji civilinio ieškinio nereiškia, nors patyrė fizinį skausmą. Į ligoninę po įvykio nesikreipė. Dabar jaučiasi neblogai, jokių komplikacijų dėl sveikatos būklės nepastebėjo. Į med. apžiūrą eiti kategoriškai atsisako. Vaikai nenukentėjo, t. y. vyras vaikams neko nepadarė. Jos vyras yra neblogas žmogus. Jis nėra alkoholikas, tačiau jis yra „alaus mėgėjas“. Vyras kai turi darbą, tai nevartoja alkoholinius gėrimus, o kai neturi, tai gali ir kiekvieną dieną gerti alkoholį. Iki įvykio, t. y. nuo 2018-02-27 iki 2018-03-03 vyras kiekvieną dieną gėrė alkoholinius gėrimus, nes dabar jis neturi darbo. Taikytis su vyru gali teisme, nes jis atsiprašė. Ji yra informuota, kad byla bus nagrinėta teisme pagreitintu procesu tvarką. Prašau bylą nagrinėti teisme, jeigu įmanoma, be jos dalyvavimo, nes ji dirba ir nelabai noru, kad darbe žinotu jos problemą (b. l. 25).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2018-03-03 d. apie 20.30 val. atvykus į (duomenys neskelbtini), Vilnius, nustatyta, kad S. J. sutuoktinei J. J. su koja sudavė į pilvo sritį (b. l. 28-29).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2018 m. kovo 3 d. 21.37 val. S. J. buvo nustatytas 2,68 prom. girtumas (b. 1. 37).

Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad S. J. atliko smurtinius veiksmus ir panaudojo fizinę prievartą kartu su juo gyvenančios sutuoktinės J. J. atžvilgiu. S. J. pripažino spyręs savo žmonai, kuri nurodė, kad dėl suduoto smūgio kurį laiką jautė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymus atitinka duomenys, užfiksuoti pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, taip pat objektyviai nustatytas S. J. neblaivumo faktas. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama S. J. neteisėtai veikai atskleisti, jo kaltei pagrįsti.

S. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., nes kaltininkas tyčia fiziškai smurtaudamas prieš savo sutuoktinę, kuri remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 str. 2 d. atitinka šeimos nario sąvoką, padarė šiai įstatymo numatytas pasekmes, t. y. sukėlė jai fizinį skausmą.

Teismas šalina nepatvirtintą aplinkybę, kad nusikalstamus veiksmus S. J. įvykdė nepilnamečių vaikų akivaizdoje.

Motyvuojamoji dalis

S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, ką įrodė susitaikydamas su sutuoktine. S. J. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, S. J. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Sprendžiant S. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis būdamas teistas, teistumui neišnykus padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisme kaltę pripažino, teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes. Kaltininkas vedęs, smurtavo prieš sutuokltinę, su kuria susitaikė, toliau ruošiasi gyventi kartu, augina tris nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes teismas siekdamas tinkamai įgyvendinti bausmės tikslus už padarytą nusikaltimą mato pagrindą S. J. skirti ne švelniausio pobūdžio laisvės apribojimo bausmę.

Teismas atsižvelgdamas į S. J. padarytos nusikalstamos veikos turinį, smurtinį pobūdį, prievartą prieš artimos aplinkos fizinį asmenį ir teisingumo principus pripažįsta, kad baudžiamosios atsakomybės pasekmės bus tinkamai realizuotos kaltininkui paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu S. J. skirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2018 m. kovo 30 d. iki kovo 5 d. kaip atliktą 4 (keturių) dienų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str. S. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

S. J. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.