- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 1-270-1011/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- J. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba pagal individualiosios veiklos patentą, teistas:
1) 2016-06-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 str. 2 d., galutinė bausmė – bauda 8 MGL dydžio (301,28 Eur),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:
2017-07-18 apie 23.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, stipriai suėmė savo sugyventinei J. K. už rankų, koja spyrė į dešinę koją, tampė J. K. už plaukų, padarydamas pastarajai poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešinėje blauzdoje ir tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė J. K. sveikatą.
Šiais veiksmais V. K. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Be to, jis nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, būtent:
2017-07-20 d. apie 17.53 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, ranka smūgiavo sugyventinei J. K. į kairės pusės šoną, padarydamas pastarajai poodinę kraujosruvą krūtinės kairiame šone, ir tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė J. K. sveikatą.
Šiais veiksmais V. K. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta pilnai dėl abiejų epizodų. Nurodė, kad 2017-07-18 jo (kaltinamojo) ir Julijos namuose (duomenys neskelbtini), lankėsi jo draugas Jaroslavas ir Juslijos sesuo Viktorija. Jaroslavas su Viktorija kartu gyveno, visi ruošėsi jų vestuvėms. Be to jie (Jaroslavas ir Viktorija) dabar jau yra jų (kaltinamojo ir Julijos) sūnaus krikšto tėvai. Visi buvo normaliai jau išgėrę, visiems jau buvo linksma, kai Julija pasakė, kad jis (kaltinamasis) yra sliekas, kad jos (Julijos) tėvas vadina jį (kaltinamąjį) slieku. Žodis po žodžio ir prasidėjo konfliktas. P. J. raminti, bet ji paėmusi žadintuvą metė į jį, todėl prišokęs ir paėmęs už rankų ją papurtė. Nurodo, kad Julija buvo girta. Toliau ją ramino, bet Julija paėmusi vaiko žaislą – traukinuką, metė ant žemės. Patvirtina, kad Juliją tikrai pakratė, bet kategoriškai nesutinka, kad spyrė jai į kojas, už plaukų netampė. Matė ant Julijos žasto, rankų mėlynes, kitur nepastebėjo. Nurodo, kad kai Julija aprimo, ji išėjo iš buto ir paliko jį (kaltinamąjį) vieną su vaiku. Jis skambino savo mamai, kad pažiūrėtų anūką, kadangi kitą dieną reikėjo į darbą. Kai vyko konfliktas, namuose buvo tik jis (kaltinamasis), Julija ir sūnus, Jaroslavas su Viktorija jau buvo išėję. Aplinkybių dėl šuns cypimo neprisimena. Dėl antro epizodo, kuris įvyko 2017-07-20 nurodo, kad grįžo namo po darbo. Julija žiūrėjo televizorių, o sūnus valgė. Julijai pasakė, kad duotų sūnų, bet ji nedavė ir pasakė, kad pradžioje reikia įrodyti, kad sūnus yra jo (kaltinamojo). Labai susinervino dėl tokių Julijos žodžių ir pirštu bedė į šoną. Nurodo, kad su kumščiu tikrai nesudavė. Patvirtina, kad smūgiavo savo koja į Julijos koją. Po to prasidėjo konfliktas, riksmai, klyksmai ir Julija iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai jį (kaltinamąjį) sulaikė. Dėl savo veiksmų labai gailisi, Julijos atsiprašė, pasakė, kad ją (Juliją) myli ir prašo teismo malonės.
Nukentėjusioji J. K. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017-07-18 namuose turėjo svečių, kurie vėliau išėjo. Su Valdemaru kilo konfliktas dėl jos (nukentėjusiosios) tėvo. Vakare, kai jau buvo nuėjusi miegoti, išgirdo cypiant šuniui. Atėjusi į kambarį pasakė, kodėl kankina šunį. Atrodo jau kaip ir viskas aprimo, kai Valdemaras įbėgo į kambarį ir reikalavo duoti telefoną. Prasidėjo konfliktas dėl telefono. Nurodo, kad Valdemaras pradėjo stumdytis, buvo skaudžiai paėmęs už jos rankų, tampė už plaukų. Jai (nukentėjusiajai) pradėjus rėkti, Valdemaras nustūmė ją ant lovos ir du kartus spyrė į koją. Ji (nukentėjusioji) bandė ginti nuo Valdemaro, mėtė į jį tuo metu po ranka papuolusius vaiko žaislus, kažkurį tarpą apdraskė Valdemarui veidą. Nurodo, kad namuose buvo tampoma už pižamos. Pažymi, kad Valdemaras atėmė iš jos raktus, pinigus ir varė iš namų. Todėl iš savo mobilaus ryšio telefono susisiekė su savo seserimi, kuri liepė važiuoti pas ją, o už taksi paslaugas sumokės ji (sesuo). Todėl su pižama ir išvažiavo pas seserį. Sesuo apramino, davė valerijono, prisimena, kad kalbėjo su Valdemaro motina, Valdemaro mamos buvo išvadinta negražiais žodžiais, ir ji (nukentėjusioji) irgi išvadino visokiais žodžiais. Tą kartą pabijojo kviesti policiją, nors kai kalbėjo su savo seserimi, pastaroji patarė kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus. Dėl antro epizodo nurodo, kad Valdemarui pasakė, kad važiuos su vaiku pas jos (nukentėjusiosios) tėvą. Jau buvo suruošusi daiktus, tėvas turėjo atvažiuoti, bet vėlavo. Kambaryje maitino vaiką, kai iš darbo sugrįžo piktas Valdemaras ir pasakė: ko dar iš čia neišvarėm? Vaikas sėdėjo ant kelių, kai Valdemaras pareikalavo duoti vaiką, į ką ji (nukentėjusioji) atsakė, kad vaikas dabar valgo ir, kad nėra dar įrodyta, kad vaikas būtent jo (Valdemaro). Patvirtina, kad Valdemaras priėjęs trenkė jai (nukentėjusiajai) į šoną kumščiu. Nurodo, kad po kurio laiko stojosi ir Valdemaras vaiką pasiėmė. Skambino savo mamai, mama išgirdusi, kad ji (nukentėjusioji) verkia, liepė skambinti policijai, ką ir padarė. Pažymi, kad sumušimai, mėlynės ant kojos, rankų išryškėjo kitą dieną, tai matė ir jos sesuo ir nuotrauką siuntė Valdemarui. Šiuo metu su Valdemaru gyvena gražiai ir nieko blogo apie jį negali pasakyti bei kartu augina sūnų. Teismo prašo Valdemaro nebausti.
Liudytoja V. J. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad Julija yra jos sesuo, o Valdemaras sesers sugyventinis. 2017-07-18 svečiavosi pas juos su savo draugu ir vakare išvažiavo namo. Nurodo, kad visi susitikę gėrė alkoholį, bet kai išvažinėjo, savo seserį ir Valdemarą paliko adekvačius. Savo namuose ruošėsi miegoti, kai sulaukė sesers Julijos skambutį. Sesuo verkė ir pasakė, kad susipyko su Valdemaru, kad namuose vyksta skandalas, o ji (sesuo) yra mušama. Savo seseriai liepė važiuoti pas ją (liudytoją), bes sesuo atsakė, kad ją išvarė iš namų ir ji neturi pinigų. Savo seseriai pasakė, kad iškvies taksi, o kai atvažiuos iki jos (liudytojos) namų, už taksi paslaugas sumokės. Pažymi, kad kai sesuo atvažiavo, ji (liudytoja) pastebėjo, kad sesuo apsiverkusi, veidas buvo ištinęs ir raudonas, plaukai susivėlę. Sesuo papasakojo, kad išgirdo, kad skriaudžiamas šuo, nubėgo pasižiūrėti ir su Valdemaru prasidėjo skandalas. Sakė, kad Valdemaro buvo pastumta, ją paėmęs už rankų ir pakratė, kad spyrė su koja, tampė už plaukų. Nurodo, kad mėlynes ant sesers kojų ir rankų pastebėjo po kelių dienų.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. K. 2017-07-21 parodė, kad narkologinio centro įskaitoje įrašytas, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, psichikos sveikatos centro įskaitoje nėra įrašytas, galvos traumų neturėjo. Įtarimo esmę suprato, kaltu neprisipažįsta. J. K. pažįsta apie 10 metų, kartu pradėjo gyventi prieš du metus. Šiuo metu turi mažą vaiką. Gyvena kartu nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nėra susituokę. Jis dirba, uždirba pragyvenimui buto nuomai ir visai šeimai. Julija šiuo metu yra motinystės atostogose. Šią savaitę antradienį, t. y. 2017-07-18 vakare pas juos buvo svečiai – Julijos sesuo V. J. su savo draugu J. A.. Jie pasėdėjo, pavalgė, išgėrė, kai išėjo svečiai, sutvarkė namus, abu buvo išgėrę. Kai paguldė vaiką ir nuėjo į balkoną parūkyti, tarp jų įvyko konfliktas, Julija jį išvadino įvairiais žodžiais ir pasakė, kad gyventi su juo nenori, Julija labai supyko, pasidarė labai agresyvi ir į jį metė žadintuvą, kurį jau nusistatė sau, nes reikėjo kitą dieną į darbą. Žadintuvas sudužo, jis pasitraukė ir žadintuvas į jį nepataikė, pataikė į sieną, po to metė į jį vaiko žaislą –traukinuką, bet irgi nepataikė, tada jis, norėdamas Juliją nuraminti priėjo prie jos, sugriebė ją už rankų ir šiek tiek pakratė, sakydamas jai „tu apsiraminsi, ar ne". Julijos tą vakarą į galvą nemušė, už plaukų netempė, smūgių į galvą nesudavinėjo. Julija, kai ją paleido, nagais subraižė jam veidą. Julija labai supyko, pasakė, kad jis prieš ją rankų nekels, apsirengė ir išėjo iš namų. Jis liko su sūnumi vienas. Kadangi jam reikėjo kitą dieną į darbą, paskambino savo motinai H. K., kad ji atvažiuotų prižiūrėti vaiką. Kitą rytą jis išėjo į darbą, mama liko su vaiku namuose. Dienos metu į namus grįžo Julija ir tuo metu jo mama išėjo. Jis vakare grįžo po darbo į namus, Julija iš karto apšaukė įvairiais žodžiais, sakė „ko tu čia vėl atėjai", vėliau ji kažkaip apsiramino, nuėjo miegoti. Kitą rytą jis vėl išėjo į darbą, grįžo vakare, Julija tuo metu sėdėjo su vaiku ant rankų kambaryje, jis norėjo paimti vaiką ant rankų, Julija nusisuko nuo jo ir vaiko nedavė, pradėjo šaukti, susipyko, tada davė vaiką ir jis su vaiku nuėjo į kitą kambarį, būdamas su vaiku kitame kambaryje girdėjo, kad Julija skambina į policiją. Kai į namus atvyko policijos pareigūnai, jis laikė vaiką ant rankų, Julija pradėjo šaukti, kad atiduotų vaiką jai. Jis perdavė vaiką Julijai, o ji pradėjo pasakoti policijos pareigūnams, kad jai sudavė į šoną, nors to tikrai nebuvo. Julija parašė pareiškimą, kad prieš ją smurtaujama, pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą (b. l. 28–29).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta J. K. 2017-07-20 parodė, kad šiuo metu gyvena su savo sugyventiniu V. K. ir jų sūnumi D. K., kuriam šiuo metu yra 11 mėnesių. Su Valdemaru kartu gyvena beveik 2 metus, per šį laiką, ne vieną kartą buvo fizinio smurto, psichologinio smurto atvejų. Į policiją kreipiasi pirmą kartą, nes nebegali kentėti. Šiandien, 2017-07-20, apie 17.20 val., sugyventinis grįžęs namo, pradėjo priekaištauti, ko ji „neišpyzdino dar iš namų", grasino susidorojimu, jog iš jos atims vaiką. Ji su juo apsipyko antradienį, šiandien, kai jis buvo darbe, ji jam parašė žinutę, jog išeina su vaiku gyventi pas savo tėvus. Kai jis grįžęs namo pradėjo grasinti, ji maitino vaiką, jis liepė atiduoti vaiką, tačiau ji jam atsisakė duoti, nes vaikas valgė, tuomet, Valdemaras dešinės rankos kumščiu vienąkart trenkė jai į kairės pusės šoną, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Kadangi tai buvo ne pirmas atvejis smurto, ji nežinojau ką daryti, paskambino savo mamai, mama paprašė duoti jai pakalbėti su Valdemaru. Ji jam davė telefoną, jis aprėkė jos mamą ir metė jos telefoną ant grindų. Nebežinojo ką daryti, labai jo bijo, dėl to iškvietė policiją. Nori pasakyti, kad tai ne pirmas smurto atvejis, tačiau į policiją kreipiasi pirmą kartą, taip pat, jaučia nuolatinę įtampą dėl jo elgesio su ja. Prašo imtis veiksmų ir neleisti jam artintis prie jos. Dėl šio įvykio patyrė nežymų fizinį skausmą, dėl to į teismo medicinos ekspertus kreiptis atsisako (b. l. 7).
Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu nukentėjusiąja apklausta J. K. 2017-08-16 parodė, kad 2017-07-18, o ne 2017-07-25 kaip kažkodėl, matyt dėl klaidos ar tiesiog nesusikalbėjimo su specialistu, nurodyta specialisto išvadoje, vakare apie 23.30 val. tuo metu kai ji jau miegojo, į kambarį prie jos pribėgo Valdemaras, jis pradėjo reikalauti, kad parodytų jam savo telefoną, ji padavė Valdemarui telefoną, jis jį apžiūrėjo ir grąžino. Ji išėjo į kitą kambarį. Būdama kitame kambaryje išgirdau, kad cypė jos šuo, kuris buvo su Valdemaru viename kambaryje. Ji užėjo į kambarį ir tarp jos ir Valdemaro įvyko žodinis konfliktas dėl šuns. Po konflikto Valdemaras ją varė iš namų kartu su šunimi bei pradėjo mušti, vienas pirmas smūgis buvo suduotas į kairę ranką su ranka, sudavė ranka smūgį į galvą, su koja spyrė į dešinę koją, kuri iki šiol skauda, tampė už plaukų. Ji besigindama mėtė į Valdemarą traukinuką – vaiko žaislą, laikrodį, tiesiog griebė kas papuolė po ranka, į jį nepataikė, tuo metu kai Valdemaras ją laikė susiėmęs už rankų, ji, norėdama apsiginti ir išsilaisvinti apdraskė jam veidą, po ko Valdemaras ją sugriebė už plaukų ir išstūmė iš buto. Ji atsidūrė už durų be pinigų, be rankinuko, be rūbų, kišenėje tik telefoną turėjo. Valdemaras tą vakarą buvo blaivus. Ji paskambino sesei Viktorijai, pasakė, kad kviečia taksi važiuoti pas ją, bet neturi pinigų, kai privažiavo prie sesers namo, sesuo išėjo ir sumokėjo už taksi. Tą naktį nakvojo pas seserį. Naktį jai skambino Valdemaro motina, ją apvadino įvairiais įžeidžiančiais žodžiais. Kitą dieną ji labai anksti apie 6.30 val. grįžo namo, grįžti labai bijojo, kai grįžo Valdemaras namuose buvo vienas su vaiku, vaikas miegojo, o Valdemaras iš jos pradėjo reikalauti pinigų, ji atidavė jam visus pinigus, kurie buvo atidėti mokesčiams už butą, tai buvo ir jos, ir jo pinigai. Valdemaras išėjo į darbą, vakare grįžo, viskas buvo gerai, jis žaidė su vaiku, ji su juo nesikalbėjo. Kitą dieną vakare Valdemaras grįžo po darbo, ji tuo metu maitino vaiką, Valdemaras pradėjo ją įžeidinėti, varyti iš buto, turbūt todėl, kad ji ruošėsi su vaiku išvažiuoti porai savaičių pas savo tėvą ir sudėjo tašes, jas pamatęs matyt Valdemaras supyko. Valdemaras norėjo iš jos atimti vaiką, ji jam neleido. Tada jis jai kumščiu sudavė į kairės pusės šoną, jai labai skaudėjo, ji pasilenkė, atidavė Valdemarui vaiką ir jis ruošėsi jai dar smūgiuoti į veidą, bet tuo metu lygtai suskambėjo jos telefonas, jai skambino mama, ji mamai pasakė, kad Valdemaras vėl muša, mama liepė duoti Valdemarui telefoną, jis bekalbėdamas su ja susipyko ir metė jos telefoną ant grindų. Ji pasiėmė telefoną ir paskambino į policiją. Atvykę pareigūnai Valdemarą išvežė, kol jis buvo sulaikytas, ji su vaiku išvažiavo gyventi pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini) šiuo metu gyvena su vaiku nuomojamame kambaryje adresu (duomenys neskelbtini) Šiuo metu su Valdemaru gyvena atskirai, su Valdemaru bendrauja, jis atvažiuoja aplankyti vaiko, tačiau finansiškai nepadeda, du kartus nuo tyrimo pradėjimo buvo atvežęs sauskelnių vaikui, kažkiek mišinių ir sausainių, kelnes ir marškinėlius. Valdemaro mama vieną kartą perdavė savo augintas bulves ir morkas vaikui (b. l. 79–80).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. J. 2017-07-27 parodė, kad sesers Julijos sugyventinį Valdemarą pažįsta apie 1,5 metų. 2017-07-18 apie 15 val. atvažiavo pas Juliją į svečius, ji pasitiko prie parduotuvės, jos apsipirko ir nuėjo pas Juliją namo. Vakare į namus grįžo Julijos sugyventinis Valdemaras, atėjo ir jos draugas J. A.. Visi kartu vakarieniavo, alkoholio nevartojo, kalbėjo apie Julijos ir Valdemaro sūnaus krikštynas. Vakare apie 22 val. ji su Jaroslavu išėjo. Su Jaroslavu kartu gyvena nuomuojamame bute adresu duomenys neskelbtini). Apie 24 val. jai paskambino Julija, ji verkė, girdėjo, kad Valdemaras šaukia, Julija pasakė, kad Valdemaras ją muša, atėmė iš jos pinigus ir ji net neturi šiuo metu pinigų susimokėti už taksi, tam, kad atvažiuotų pas ją. Ji jai pasakė, kad kviestų taksi, o kai bus prie jos namų, paskambintų ir ji nusileis ir sumokės už taksi. Julija atvažiavo su pižama, kaip suprato, nespėjo net apsirengti namuose. Kai atėjo namo Julija paaiškino, kad po to kai jie išėjo su draugu, tarp jos ir Valdemaro įvyko žodinis konfliktas, po ko jis preš ją vartojo fizinį smurtą. Sesė verkė, buvo labai nusiminusi. Nuo to laiko, kai sesė atvažiavo pas ją, iki ryto jie buvo kartu, miegojo viename kambaryje. Jau tuo metu, kai jau užmigo, ji gavo sms žinutę, į tai neatkreipė dėmesio, bet kai pamatė, kad šviečiasi ir Julijos telefonas, nes garsas buvo išjungtas, pažadino Juliją ir pati paėmė ir savo telefoną pasižiūrėti, kas rašė jai. Jai rašė jų mama, Julija paskambino mamai, mama pasakė, kad jai paskambino Valdemaro mama ir pasakė, kad Julija buvo girta, sumušė Valdemarą, paliko vaiką namuose ir išėjo iš namų. Ji paskambino mamai ir pasakė, kad tai netiesa, kad Julija visai ne girta, kad atėjo pas ją apsiverkusi, nes ją mušė Valdemaras ir išvarė ją iš namų. V. J. paskambino Valdemaro mama, ji jų pokalbį girdėjo, ji aprėkė Juliją, apvadino ją ir visą jų šeimą įvairiais žodžiais. Julija bandė teisintis pokalbio metu ir sakyti, kad tai netiesa. Anksti ryte, apie 7 val. Julija atsikėlė, susiruošė ir išvažiavo namo. Vakar, t. y. 2017-07-26 Julija buvo pas ją, nakvojo kartu su sūnumi, kai Julija persirenginėjo, matė pas ją mėlynes ir ant rankų ir ant kojų, kiek suprato, tai Valdemaras ją sumušė. Taip pat matė pas Juliją ir ant kairės pusės šono mėlynę, taip pat po Valdemaro muštynių. Kiek jai pasakoja sesuo, Valdemaras ją terorizuoja ir muša pastoviai (b. l. 70).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. J. 2017-07-26 parodė, kad Valdemarą, savo dukros Julijos sugyventinį, pažįsta. Su J. V. gyvena apie 1,5 metų, santykiai jų šeimoje, kiek žino, yra prasti. Dukra visko nepasakoja, bet žino, kad Valdemaras yra ne kartą vartojęs prieš ją fizinį smurtą. 2017-07-20 jai apie 17 val. dukra paskambino, verkė, girdėjo, kad verkia ir vaikas, dukra telefonu sakė, kad Valdemaras ją vėl muša. Ji paprašė, kad Julija duotų Valdemarui telefoną, jis iš karto telefono imti nenorėjo, po to paėmė ir grubiai paklausė jos „ko nori". Ji pradėjo jį raminti, jį kažkaip pavadino negražiai, jis atsakė „tavo dukra tokia" ir metė ragelį. Dukra vėliau pasakojo, kad ji iškvietė policiją, atvažiavę pareigūnai Valdemarą išvežė. Prieš tai, antradienį, pas Juliją ir Valdemarą atėjo kita dukra Viktorija, ji kiek žino, kad visi kartu vakarieniavo ir aptarinėjo Julijos sūnaus krikštynas. Vakare, kai jau Viktorija išėjo namo, tarp Julijos ir Valdemaro kilo konfliktas, Julija slėpėsi nuo Valdemaro balkone, bijodama, kad jis ją sumuš, jis įsibrovė į balkoną ir tampydamas ją už plaukų, norėjo ją išmesti iš balkono. Bute, besigindama nuo V. J. metė į Valdemarą traukinuką – vaiko žaisliuką, nuo ko šis žaisliukas sudužo. V. J. išvarė iš namų, ji išėjo tik su pižama iš namų, turėjo su savimi telefoną, iškvietė taksi ir nuvažiavo pas sesę Viktoriją. Tą naktį jai paskambino Valdemaro mama ir pasakė, kad Julija sudaužė vaiko traukinuką, buvo girta ir išėjo iš namų. Po ketvirtadienio 2017-07-20 matė Juliją, ant jos kojų matė mėlynes, ant rankos taip pat yra mėlynės, šonas buvo paraudonavęs, dukra skundėsi, kad skaudėjo šoną, nugarą ir koją. Valdemaras dukrą pastoviai terorizuoja (b. l. 68).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. K. 2017-07-24 parodė, kad sūnaus Valdemaro sugyventinę Juliją pažįsta 1,5 metų. Valdemaras ir Julija gyvena kartu, turi bendrą vaiką, nors nėra susituokę. Valdemaras dirba, išlaiko šeimą, ji taip pat visapusiškai padeda ir vaikams ir anūkui. Julija šiuo metu prižiūri vaiką, todėl nedirba, rūko ir dažnokai vartoja alkoholnius gėrimus. 2017-07-18 naktį apie 0.30 val. jai paskambino sūnus Valdemaras ir paprašė, kad atvažiuotų, nes Julija išėjo iš namų, o sūnui reikėjo ryte į darbą, o kažkam reikėjo prižiūrėti jų mažą vaiką. Ji iš karto nuvažiavo pas sūnų. Jai atvykus, sūnus paaiškino, kad iš vakaro namuose buvo svečiai, ir Julija ir sūnus vartojo alkoholį, susipyko ir Julija kažkur išėjo, kur nepasakė, o mažą vaiką paliko namuose. Kambaryje matė sudaužytą žadintuvą ir vaiko mėgstamą žaisliuką traukinuką, sūnus paaiškino, kad daiktus sudaužė Julija, laikrodį metė į jį, o traukinuką sudaužė dėl to, kad jį nupirko jos vyras. Naktį ji paskambino Julijos mamai, jos telefono numerį davė sūnus, ji papasakojo motinai ką išdarinėja jos dukra. Po kiek laiko perskambino Julija, pagal balsą girdėjosi, kad ji yra neblaivi, Julija ją išvadino įvairiais įžeidžiančiais žodžiais dėl to, kad paskambino jos motinai ir pranešė apie jos elgesį. T. J. grįžo namo, kur ji buvo – nežino. Sūnaus šeimoje pastoviai vyksta konfliktai, Julija ne kartą buvo išėjusi iš namų, pastoviai reikalauja iš sūnaus pinigų, meluoja, vadina visokiais žodžiais (b. l. 64).
2017-07-20 policijos pareigūno S. T. (T) tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame fiksuota, jog atvykus į įvykio vietą, bute, adresu duomenys neskelbtini) pareiškėja J. J. (K) nurodė, kad prieš ją smurtauja sugyventinis V. K., kuris jai trenkė į šoną (b. l. 2–3).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas S. T. (T) parodė, kad darbo metu 2017-07-20 apie 18.45 val. buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Atvykus į butą, adresu duomenys neskelbtini), buto duris atidarė nukentėjusioji, kaip vėliau paaiškėjo J. J., užėjus į butą, kambaryje pamatė vyrą, kaip vėliau paaiškėjo V. K., kuris ant rankų laikė mažą vaiką. Abu piliečiai buvo ramūs, adekvatūs. Kai jie užėjo į butą, moteris pradėjo garsiai reikalauti, kad vyras jai atiduotų vaiką. Vyras vaiką perdavė moteriškei. Moteris paaiškino, kad vyras V. K. prieš ją smurtavo, parodė mėlynę ant rankos (matėsi, kad mėlynė padaryta jau šiek tiek anksčiau) ir minėjo, kad buvo jai taip pat suduotas smūgis kažkur krūtinės srityje. Minėjo, kad vyras ir anksčiau prieš ją smurtavo. Vyras paaiškino, kad antradienį, pas juos namuose buvo svečiai, jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau įvyko tarp jo ir J. J. konfliktas, kurio metu vyras buvo sugriebęs J. J. už rankos, nuo ko ir liko mėlynė. Vyras taip pat paaiškino, kad 2017-07-20 J. J. atžvilgiu smurto nenaudojo. Vyras aiškino, kad dirba, stengiasi aprūpinti savo šeimą. J. J. surašė pareiškimą, kad jos atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas. V. K. su pareiškimu buvo pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 62).
2017-07-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2425/2017(01) konstatuota, kad J. J. (K) padaryta poodinės kraujosruvos krūtinės kairiame šone, kairiame žaste, dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, kietu buku daiktu (daiktais). Poodinė kraujosruva krūtinės kairėje padaryta prieš 1 – 1,5 savaites iki apžiūros, kiti sužalojimai padaryti prieš 3 – 6 paras iki apžiūros. Nustatytų sužalojimų vietose, individualių konkretaus daikto ar įrankio savybių, neužsifiksavo. Sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Paprastai patiriant tokio pobūdžio sužalojimus, yra juntamas fizinis skausmas. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 22–23).
Motyvuojamoji dalis
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
BK 140 str. 2 d. nustatyta, kad, tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., visiškai įrodyta.
V. K. 2017-07-18 apie 23.30 val. bute, adresu duomenys neskelbtini) konflikto metu, stipriai suėmė sugyventinei J. K. už rankų, koja spyrė į dešinę koją, tampė J. K. už plaukų, taip padarydamas pastarajai poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešinėje blauzdoje. Tai, jog nagrinėjamu atveju, kilus konfliktui, smurtavo savo sugyventinės J. K. atžvilgiu, suėmęs už rankų ir ją kratydamas, teismo posėdžio metu pripažino pats kaltinamasis. Nors V. K. nurodė, kad jisai šio konflikto metu J. K. nespyrė ir jos už plaukų netampė, tokius jo parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai.
Teismo posėdžio metu J. K. paaiškino, kad kilus konfliktui V. K. ją suėmė už žastų, nustūmė ant lovos, spyrė (2 kartus) į dešinę blauzdą, kurioje iškarto atsirado kraujosrūva, vėliau buvo sugriebęs už plaukų, todėl ji išėjo iš buto ir nuvažiavo pas seserį, kuriai viską papasakojo. Teismo posėdžio metu apklausta V. J., nukentėjusiosios sesuo, paaiškino, kad po 2017-07-18 su V. K. įvykusio konflikto J. K. atvažiavo pas ją. Sesuo verkė, papasakojo, kad V. K. jos atžvilgiu smurtavo, spyrė į koją, tampė už plaukų. Patvirtino, kad matė, jog J. K. plaukai buvo suvelti, „aprauti“, todėl slinko. Kitą dieną matė ant sesers kojos mėlynę sesers kojos ir rankų kraujosrūvas (mėlynes).
J. K. ir V. J. teismo posėdžio metu duoti parodymai yra nuseklūs, neprieštaringi, iš esmės atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu teiktus paaiškinimus, todėl laikytini objketyviais. Įvertinus aptartus parodymus, darytina išvada, kad J. K. koja buvo sužalota būtent 2017-07-18 įvykusio konflikto metu, o ne vėliau. Be to, J. K. teismo posėdžio metu nepatvirtino, kad V. K. jai smūgiavo į rankas bei galvą, todėl šioje dalyje pareikšti kaltinimai tikslintini, šalinant iš jų aptartas aplinkybes, taip pat nurodant, jog kaltinamasis stipriai suėmė nuketėjusiajai už rankų.
Tai pat nustatyta, kad V. K. 2017-07-20 apie 17.53 val. bute, adresu duomenys neskelbtini) konflikto metu, dešinės dešine ranka trenkė sugyventinei J. K. į kairės pusės šoną, padarydamas pastarajai poodinę kraujosruvą krūtinės kairiame šone.
Tai, jog nagrinėjamu atveju, t. y. 2017-07-20 apie 17.53 val., buvo suduota J. K. į kairįjį šoną, teismo posėdžio metu patvirtino tiek kaltinamasis V. K., tiek pati nukentėjusioji. Be to, V. K. teismo posėdžio metu aiškino, kad J. K. buvo suduota ne kumščiu, o smūgiuota pirštu. Nustačius, jog po V. K. smūgio ranka nukentėjusiajai kairiame šone buvo padaryta kraujosrūva, ta aplinkybė, kokia rankos vieta buvo smūgiuota, nėra reikšminga kaltinamojo veikos kvalifikavimui. Kadangi vertinant byloje esančius įrodymus nėra galimybės tiksliai nustatyti, kaip ranka buvo smūgiuota J. K., kaltinimai tikslintini, nurodant, kad nukentėjusiajai nagrinėjamu atveju buvo smūgiuota ranka.
2017-07-28 specialisto išvadoje Nr. G 2425/2017(01) konstatuota, kad apžiūros metu ant J. J. (K) kūno nustatyti tokie sužalojimai: poodinės kraujosruvos krūtinės kairiame šone, kairiame žaste, dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, kietu buku daiktu (daiktais). Poodinė kraujosruva krūtinės kairėje padaryta prieš 1 – 1,5 savaites iki apžiūros, kiti sužalojimai padaryti prieš 3–6 paras iki apžiūros; sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
Taigi, abiem 2017-07-18 ir 2017-07-20 smurtavimo atvejais J. K. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai.
Kaltinamasis V. K. ir nukentėjusioji J. K. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, t. y. buvo šeimos nariais (BK 248 str. 2 d.).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. K. veikose, kai 2017-07-18 ir 2017-07-20 buvo nežymiai sutrikdyta J. K. sveikata, yra visi BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jo veikos kaltinamajame akte kvalifikuotos tinkamai.
Bausmių skyrimo ir bendrinimo motyvai, kardomųjų priemonių taikymas
Skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs, tyčiniai nusikaltimas prieš artimą asmenį – sugyventinę), padarymo aplinkybes.
V. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – buvo teistas už baudžiamąjį nusižengimą (b. l.43–44); baustas administracine tvarka (b. l. 45–48), nuo priklausomybės ar psichikos sveikatos sutrikimų negydytas (b. l. 52–53), dirba.
Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V. K. BK 140 str. 2 d. numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant tokius jo terminus ir draudimus: už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo (2017-07-18 J. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) padarymą – 9 mėnesių laivės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 5 valandos (BK 48 str. 6 d. 1 p.); visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje (BK 48 str. 6d. 3 p.); už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo (2017-07-20 J. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) padarymą – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant tokius įpareigojimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 5 valandos (BK 48 str. 6 d. 1 p.); visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje (BK 48 str. 6d. 3 p.).
V. K. paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujanti BK 63 str. 1, 4 d., t. y. dalinio sudėjimo būdu, ir paskiriant galutinę 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant tokius įpareigojimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 5 valandos; visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.).
Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pap. , 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas V. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-07-20 17.53 val. iki 2017-07-21 10.52 val. (1 para) (b. l. 23, 30), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Įvertinus tai, kad V. K. padarytos nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio, taip pat tai, jog įvykdytos prieš šeimos narį, teismo vertinimu bausmės paskirtį padės įgyvendinti kaltinamajam skiriama BK 72² str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiosios V. K. ir kaltinamojo J. K. santykiai nėra priešiški, abu jie patvirtino, kad dabar yra susitaikę ir nori gyventi kartu, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimą nebendrauti su J. K. ir nesiartinti prie jos arčiau nei per 100 metrų – panaikintina.
V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista ir panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.
V. B. proceso kodekso (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:
Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą (2017-07-18 J. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) ir skirti jam už tai 9 (devynių) mėnesių laivės apribojimo bausmę, nustatant tokius įpareigojimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 5 valandos; visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje;Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą (2017-07-20 J. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) ir skirti jam už tai 9 (devynių) mėnesių laivės apribojimo bausmę, nustatant tokius įpareigojimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 5 valandos; visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.
V. K. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., t. y. dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant tokius įpareigojimus:
visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 5 valandos; visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pap. , 66 str., į V. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-07-20 17.53 val. iki 2017-07-21 10.52 val. (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
V. K. paskirti Baudžiamojo kodekso 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
V. K. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama nepakeista ir panaikinama įsiteisėjus šiam nuosprendžiui; įpareigojimas nebendrauti su J. K. ir nesiartinti prie jos arčiau nei per 100 metrų – panaikinama.
I. V. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Vengiant įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.