Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 50 MGL bauda, draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metus ir 6 mėnesius, automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė šeimos nario – sutuoktinės sveikatą: 2017 m. birželio 11 d., apie 11.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,16 promilių girtumas), žodinio konflikto su nukentėjusiąja sutuoktine A. A. metu, rankomis pastūmė nukentėjusiąją vieną kartą į nugarą, po ko dešine ranka sugriebė nukentėjusiajai už plaukų ir patraukęs žemyn pargriovė A. A. ant grindų, kur dar kelis kartus koja spyrė jai į nugarą, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. A. poodines kraujosruvas kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, dešinio kelio srityje bei blauzdos viršutinėje dalyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. A. parodė, kad dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažįsta visiškai. Tą dieną grįžo namo išgėręs. Jam užmigus suskambėjo telefonas, žmona jį paėmė. Jis norėjo atimti telefoną. Buvo, kad žmoną pastūmė, ji griuvo, gali būti, kad buvo už plaukų sugriebęs ir sudavė į nugarą. Dėl girtumo visko neatsimena. Tuo metu sūnus buvo namie, kitame kambaryje, nežino, ar jis girdėjo konfliktą. Toks konfliktas pirmą kartą buvo, žmonos atsiprašė iš karto, jie susitaikė. Šiuo metu jie skiriasi. Savo veiką vertina labai blogai, labai gailisi.

Kadangi kaltinamasis D. A. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. A. parodė, kad su vyru D. A. kartu gyvenanti 4 metus. 2017-06-11, apie 11.00 val., jie konfliktavo dėl to, kad ji paėmė sutuoktinio telefoną ir pakėlė ragelį. Vyras supyko ir pasakė jai, kad ji gadina jo gyvenimą, vadino necenzūriniais žodžiais. Po to ji nuėjo į vonią, kur buvo jų mažametis sūnus A. A.. Vyras taip pat atėjo į vonią. Pastarajam pasirodė, kad ji turi jo telefoną, nors ji buvo su savo telefonu. D. A.šaukė, kad ji atiduotų jo telefoną, tempė ją už plaukų ant grindų, dėl ko A. A. nukrito. Tampydamas ją už plaukų, šaukė, kad nukentėjusioji atiduotų jo telefoną. A. A. prašė vyro ją paleisti, nes viskas vyko šalia jų mažamečio vaiko, kuris labai išsigando, verkė. D. A. toliau ją tampė. Muistydamasi nukentėjusioji ištrūko, nuėjo į kambarį ir paskambino policijai. Kol laukė policijos, D. A. koja tris kartus spyrė jai į nugarą. Tai buvo ne pirmas smurto atvejis, bet dėl D. A. veiksmų ji policiją kvietė pirmą kartą. Jai padaryti nežymūs kūno sužalojimai (b. l. 1-3). 2017-11-28 apklausta papildomai nukentėjusioji A. A. parodė, jog 2017-06-11, apie 11.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis D. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su ja metu, tyčia ranka pastūmė ją vieną kartą į nugarą, kuria ranka ji nematė, nes sutuoktinis buvo jai iš nugaros, po ko D. A. dešine ranka sugriebė jai už plaukų ir, patraukęs žemyn, pargriovė ant grindų, kur dar kelis kartus koja (kuria nematė) spyrė nukentėjusiajai į nugarą, savo veiksmais ją nežymiai sužalojo. Sutuoktiniui dėl jai padaryto sužalojimo atleido, vyras jos atsiprašė, todėl nukentėjusioji pretenzijų jam neturi ir nori su juo susitaikyti (b. l. 28).

A. A. 2017 m. birželio 11 d. pareiškimo duomenimis, 2017-06-11, apie 11.00 val., jos girtas vyras D. A. pradėjo ją įžeidinėti, vėliau vonioje jai būnant su vaiku, atėjo ir parvertė ją ant žemės, pradėjo mušti rankomis, spaudė kaklą ir spaudė prie žemės, kelis kartus įspyrė jai koja į nugarą (b. l. 4).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. P. parodė, kad 2017-06-11, apie 11.15 val., iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namuose triukšmauja neblaivus vyras D. A.. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja A. A., kuri paaiškino, kad neblaivus sutuoktinis D. A. sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu vonios kambaryje rankomis suėmė ją už kaklo, prispaudė prie grindų ir smaugė. Taip pat jis kelis kartus spyrė nukentėjusiajai į nugarą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Pareiškėja buvo susijaudinusi, ant jos kaklo matėsi akivaizdūs smurto požymiai. A. A. pageidavo rašyti pareiškimą ir nurodė, kad įvykį matė jų vaikas A. A.. Namuose buvo ir neblaivus D. A., kuris neigė smurtavęs prieš žmoną. D. A. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą (b. l. 30).

Vilniaus AVPK VTV Mobilios kuopos 4 būrio vyriausiojo patrulio G. P. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2017-06-11, apie 11.15, su vyriausiuoju patruliu A. K. pagal gautą pranešimą dėl triukšmaujančio neblaivaus D. A., nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje į policijos pareigūnus kreipėsi A. A., kuri nurodė, kad jos sutuoktinis D. A. vonios kambaryje ją paėmė už kaklo, prispaudė prie grindų ir smaugė, po ko kelis kartus koja įspyrė į nugarą. Užfiksuotos fizinio smurto žymės nukentėjusiosios nugaroje ir kakle. Vaikas A. A., gim. 2014-12-22, tapo smurto artimoje aplinkoje liudininku. Smurtu įtariamas D. A. pareiškė žmonos net pirštu nepalietęs (b. l. 12-13).

Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo duomenimis, užfiksuota, kad pranešėja A. A. prašo policijos pareigūnų pagalbos, nes vyras pakėlė ranką, smurtauja, namuose yra mažametis vaikas, GMP nereikia. Į bylą pateiktas kompaktinis diskas su iškvietimo garso įrašu (b. l. 32-34).

Alkotesterio kvito duomenimis, D. A. 2017-06-11, 12.06 val., nustatytas 1,16 promilių girtumas (b. l. 67).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-06-14 specialisto išvados Nr. G 1906/2017 (01) duomenimis, A. A. padarytos poodinės kraujosruvos kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, dešinio kelio srityje bei blauzdos viršutinėje dalyje, paveikus kietais bukais daiktais ar įrankiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017-06-11. A. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo D. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis D. A. apklausiamas teisme savo kaltę dėl smurto prieš sutuoktinę visiškai pripažino ir parodė, kad viskas įvyko dėl alkoholio, savo elgesį vertina blogai, žmona jam atleido. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirti įrodymai: nukentėjusiosios A. A., liudytojo G. P. parodymai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog D. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sutuoktine metu, rankomis pastūmė ją vieną kartą į nugarą, po ko dešine ranka sugriebė jai už plaukų ir patraukęs žemyn pargriovė ant grindų, kur dar kelis kartus koja spyrė jai į nugarą, tuo jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl ši kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (b. l. 67).

Skirdamas bausmę D. A., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (b. l. 57-59), administracine baustas (b. l. 51-56), nedirbantis, registruotas darbo biržoje (b. l. 60-64), VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 49), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl gydymo ar konsultacijos nesikreipė (b. l. 50), gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, priklausomybės nuo alkoholio sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichostimuliatorius, žalingas vartojimas (b. l. 47). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2017-07-19 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-345/2017 nurodyta, jog pateiktoje tyrimui medžiagoje nėra duomenų, kad D. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje; žinoma, kad jis buvo neblaivus (paprasto girtumo būsenoje). Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 38). Tokia išvada neleidžia teismui abejoti kaltinamojo pakaltinamumu, dėl ko jis baudžiamojon atsakomybėn trauktinas bendrais pagrindais.

Prašyme surengti bylos nagrinėjimą teismo po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo D. A. nurodo manantis, kad šioje byloje gali būti svarstomas klausimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Vadovaujantis BK 38 straipsnio 2 dalimi, šiuo pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. D. A. 2014 m. sausio 3 d. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas BPK 212 straipsnio 5 dalies (ikiteisminis tyrimas nutraukiamas įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius) ir BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 84). Šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika padaryta 2017 m. birželio 11 d., t. y. D. A. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinęs tai, kad kaltininkas smurtavo prieš artimą sau asmenį, teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsniu, 72² straipsniu kartu su bausme skiria baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. birželio 11 d. 11.11 val. iki 2017 m. birželio 12 d. 15.25 val. (b. l. 69, 77) (dvi paros).

D. A. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – kompaktinis diskas su garso įrašu (b. l. 34), – kaip įrodymas paliekamas saugoti su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. A. 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į D. A. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. birželio 11 d., 11.11 val. iki 2017 m. birželio 12 d., 15.25 val. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, D. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – kompaktinį diską su garso įrašu, – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su bylos medžiaga.

Išaiškinti D. A., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.