- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- 1-681-935/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59897-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Nukentėjusysis
- L. A.
- Kaltinamasis
- V. A.
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. 2017 m. lapkričio 16 d., apie 13.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kurio metu sudavė ne daugiau šešis smūgius rankomis motinai L. A. į įvairias kūno vietas: nugarą, šonus, galvą, po ko vieną kartą ją ranka pastūmė, nuo ko nukentėjusioji L. A. kaire ranka atsitrenkė į durų staktą, L. A. pabėgus į prieškambarį ir skambinant policijai, V. A. vieną kartą ranka trenkė L. A. į pilvą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. A. sveikatą, padarydamas odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairiame dilbyje.
Šiais savo veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. A. parodė, jog skandalus visada kelia jo motina, o įvykio dieną buvo ypatingas skandalas. Įvykis vyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2017 metų lapkričio mėnesį, dienos metu, apie 13.00-14.00 val. Jo motina pradėjo kaltinti tėvą ir jį, kad šie pavogė vaistus ar papildus. Kaltinamasis aiškino, jog motina dar dieną prieš įvykį kaltino tiek jį, tiek tėvą, kad jie pavogė kažkokius vaistus ar papildus. Jis motinos paprašė nusiraminti, paaiškino, jog niekas neėmė jos papildų. Taip pat motinai pasakė, jog jeigu ji yra kažkuo nepatenkinta, tai gali kreiptis į policiją. Po konflikto jis nuėjo į savo kambarį, užsirakino ir dirbo prie kompiuterio. Motina iškvietė policiją. Tuomet išgirdo, kaip kažkas beldžiasi į kambario duris, atsistojo atidaryti durų, o durys buvo išspirtos ir į kambarį užėjo policijos pareigūnai. Kaltinamasis taip pat aiškino, jog konfliktas vyko virtuvėje, kurioje iš pradžių buvo jo tėvas ir motina. Jis į virtuvę atėjo vėliau, kai jam nusibodo klausytis konflikto, vykusio tarp motinos ir tėvo. Į virtuvę atėjo raminti motinos. Motina jis išstūmė iš virtuvės į jos kambarį. Stūmė, nes ji agresyviai elgėsi, puolė, rėkavo. Išstūmė motiną iš virtuvės, kad ji nerėkautų, apsiramintų ir nekonfliktuotų su tėvu, kad nekaltintų nebūtais dalykais. Po konflikto užsirakino savo kambaryje, kadangi taip elgiasi visuomet. Nenori, kad motina užeitų į jo kambarį ir trukdytų. Įvykio dieną kilęs konfliktas buvo žodinis. Konflikto metu bendra tvarka virtuvėje nebuvo pažeista. Įvykio metu ant mamos rankos sužalojimų nematė, o po įvykio ant rankos buvo įbrėžimas. Kaltinamasis išreiškė abejones, ar pas motiną sužalojimas ant rankos galėjo atsirasti konflikto metu. Stumiant motiną iš virtuvės, ji negalėjo būti sužalota, kadangi jis ją su viena ranka prilaikė, o kita ranka stūmė. Kaltinamasis negalėjo nurodyti, ar stumiant motiną iš virtuvės į šios kambarį ji kur nors galėjo atsitrenkti. Rankomis motinai smūgių nesudavė. Nežino, kodėl motina sako, jog prieš ją buvo smurtauta. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, jog jie užfiksuoti teisingai.
Ikiteisminio tyrimo metu V. A. parodė, kad trejus metus gyvena tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su motina ir tėvu. Mama yra konfliktiškas žmogus. Namuose nuolat vyksta konfliktai, mama pykstasi tiek su juo, tiek su tėvu. Mama ko nors neradus, kaltina jį arba tėvą, kad jie paėmė arba paslėpė jos daiktus. Tai vyksta kasdien. Motina nuolat grasina teismais ir kalėjimais. Tėvas, vos tik motina pradeda rėkti, užsirakina savo kambaryje. Mama 2017 m. lapkričio 16 d. būnant namuose jį apkaltino, kad jis pavogė jos kažkokius vaistus, ji pradėjo konfliktuoti, kabinėtis. Jis pasakė jai nusiraminti ir netrukdyti dirbti. Jis tuo metu dirbo prie kompiuterio, liepė eiti į savo kambarį, nurodė, kad kitaip mamai iškvies policiją. Vėliau jis išgirdo, kaip kažkas beldžia į duris. Įėjo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Kai jis liepė motinai eiti į savo kambarį, ją stumtelėjo, jam atrodo tai padarė švelniai. Stumtelėjo, kad ji išeitų iš patalpos, kurioje buvo jis. Kai jis stumtelėjo mamą, viena jo ranka buvo jai ant nugaros, kita ant jos rankos. Jis nepamena, kad mamai trenkė. Į pilvą stūmimo nepamena taip pat. Negali būti, kad mamą stūmė apie 6 kartus. (b. l. 35)
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu V. A. parodė, kad su mama buvo tik žodinis konfliktas, jis smurto nenaudojo, jos nestūmė, ji į durų staktą neatsitrenkė, jokių smūgių nesudavė. (b. l. 42)
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. A. parodė, jog įvykis vyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje bei koridoriuje, 2017 metų pabaigoje, dienos metu. Kaltinamasis prie jos pripuolė ir sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, sakė jai išeiti iš namų, liepė netrukdyti jam ir tėvui. Smūgiai buvo suduoti į korpusą, ranką, galvą. Kiek smūgių buvo suduota, negalėjo nurodyti. Nukentėjusioji nurodė, jog ji neatsimena, ar kaltinamasis ją pastūmė. Ji negalėjo nurodyti, kodėl kaltinamasis sukėlė konfliktą. Dėl kaltinamojo veiksmų iškvietė policiją, kuri atvažiavo labai greitai. Ji buvo apklausta, o policijos pareigūnas surašė, ką ji pasakojo. Tol, kol laukė policijos pareigūnų, ji buvo savo kambaryje. Kai atvyko policijos pareigūnai, kaltinamasis buvo užsirakinęs savo kambaryje, policijos pareigūnų neįleido į savo kambarį. Kol laukė policijos, galimai verkė, tačiau nerėkė. Sužalojimas ant rankos buvo padarytas įvykio metu, jį padarė kaltinamasis. Jokių sužalojimų iki konflikto nebuvo. Sužalojimas galėjo būti padarytas tuo metu, kai ji nuo savo sūnaus atsirėmė į kažkokį daiktą. Taip pat dėl kaltinamojo veiksmų atsirado mėlynė. Nukentėjusioji nurodė, jog pati nepuolė prieš sūnų smurtauti. Su sūnumi vyksta konfliktai, tačiau jie yra žodiniai. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, jog parodymai užfiksuoti teisingai.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. A. parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu ir sūnumi V. A. Sūnus gyvena savo kambaryje. Pastaruoju metu sūnus dėl jai nežinomų priežasčių tapo agresyvus, jam kyla pykčio priepuoliai be priežasties, jokių vaistų nevartoja, psichinių negalių neturi. Anksčiau tarp jos ir sūnaus kildavo tik žodiniai konfliktai. Ji 2017 m. lapkričio 16 d., apie 13.00 val., buvo virtuvėje, sėdėjo prie stalo priešais televizorių, o sūnus buvo prie viryklės, ruošėsi valgyti. Sūnus pradėjo jos atžvilgiu naudoti necenzūrinius žodžius. Tarp jų kilo žodinis konfliktas be priežasties. Konflikto metu sūnus pripuolė prie jos, sudavė keletą kartų rankomis, negali pasakyti, ar sūnus sudavė delnu ar kumščiu. Sūnus jai sudavė į nugaros sritį, šonus ir galvą. Kiek tiksliai jai buvo suduota smūgių, nežino, bet nemažiau 5-6 smūgių. Vėliau sūnus nustūmė ją į šoną. Ji atsitrenkė į sandėliuko durų staktą ir nežymiai susižalojo ranką, nusibrozdino. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji išsigando. Greitosios medicinos pagalbos jai nereikėjo. Sūnus virtuvėje taip pat į ją mėtė įvairius vaistus, bet tai nesukėlė jai jokio fizinio skausmo. Prieškambaryje skambinant policijai sūnus dar vieną kartą jai sudavė į pilvą. Ji bandė pabėgti, atidarė išėjimo duris, o už durų jau stovėjo policijos pareigūnai, o sūnus tuo metu nuėjo į savo kambarį. Sūnus buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir nuvežtas į komisariatą. Konflikto metu jos sutuoktinis buvo kambaryje, sūnus prieš jį nesmurtavo. Įvykio metu sūnus alkoholio nebuvo vartojęs. (b. l. 6)
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. L. parodė, jog apie įvykį atsimena tiek, kad buvo sunku pakliūti į butą, nes niekas neatsakė domofonu. Liudytojas teigė, jog mano, kad, kai priėjo prie buto durų, girdėjo kažkokį riksmą. Buto duris atidarė nukentėjusioji, ji buvo susijaudinusi ir paaiškino visą situaciją. Nukentėjusioji paaiškino, kad virtuvėje įvyko konfliktas, kurio metu ji buvo mušama rankomis ir kojomis. Virtuvėje buvo išmėtyti daiktai. Buvo bandoma pakliūti pas kaltinamąjį į kambarį, tačiau jo kambario durys buvo užrakintos. Kai buvo beldžiamasi į kambario duris, jų niekas neatidarė. Tuo metu, kai buvo pakliūta į kambarį, kaltinamasis sėdėjo prie kompiuterio. Kaltinamasis aiškino, jog konfliktai vykdavo ir anksčiau, o motina išsigalvojo įvykį. Liudytojas patvirtino, jog matė ant nukentėjusiosios rankos sužalojimą. Buvo bendrauta ir su kaltinamojo tėvu, kuris sakė, jog nieko apie įvykį nežino. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, jog jo parodymai užfiksuoti teisingai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. L. parodė, kad 2017 m. lapkričio 16 d. gavo iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini), galimai dėl narkotinių medžiagų sūnus sumušė mamą. Nuvykus į nurodytą vietą ir skambinant telefonu, niekas neatsiliepė. Patekus į laiptinę ir nuėjus iki reikiamo buto girdėjo, kaip už durų verkia, rėkia moteris. Beldžiant į duris, jas atidarė L. A., kuri kalbėdama verkė, buvo sutrikusi, išsigandusi. Ji nurodė, kad įvyko konfliktas su sūnumi. Nurodė, jog sūnus yra prasigėręs, prasilošęs ir nuolat su ja konfliktuoja. L. A. nurodė, kad konfliktas vyko virtuvėje, kurioje matėsi išmėtyti daiktai, įrankiai, lėkštės. L. A. nurodė, kad sūnus yra užsirakinęs savo kambaryje. Beldžiant į sūnaus duris, sūnus jų neatidarė, truktelėjus stipriau duris, jos atsidarė pačios. Sūnus sėdėjo prie kompiuterio, paaiškino, kad nieko nedarė, jokio konflikto nebuvo, motina išsigalvojo. Sūnus ir motina prie jų aiškinosi konflikto aplinkybes, sūnus rėkė ant motinos, kad pastaroji viską išsigalvoja. Jiems atvykus iš kambario išėjo tėvas, kuris konflikto nematė. L. A. nurodė, kad tėvas bijo savo sūnaus, todėl į konfliktus nesikiša ir neina iš savo kambario. Sūnus buvo nuvežtas į policijos komisariatą. L. A. nurodė, kad nuo sūnaus smūgio jai skauda galvą. L. A. aiškino, kad sūnus jai trenkė į galvą, stumdė, trankė kitur. Ant L. A. kairės rankos matėsi nubrozdinimas. Ji nurodė, kad sūnus ją pastūmė, nuo ko ji atsitrenkė į sandėliuko duris, jai skaudėjo. (b. l. 26)
Teisiamojo posėdžio liudytojas I. A. nurodė, jog jo greičiausiai įvykio metu nebuvo namuose. Neatsimena įvykio, kai buvo iškviesta policija. Nėra matęs, kai kaltinamasis nukentėjusiąją išveda iš virtuvės į jos kambarį. Porą kartų yra matęs, kai kaltinamasis yra vandeniu apipylęs nukentėjusiąją. Liudytojas teigė, kad jo sutuoktinė kelia nelogiškus konfliktus, reiškia nepagrįstus priekaištus. Su nukentėjusiąja kyla žodiniai konfliktai, ji nepuola mušti nei liudytojo, nei kaltinamojo.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. lapkričio 16 d. 13.11 val. Bendrasis pagalbos centras gavo L. A. pranešimą, jog bute sūnus, galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, ją sumušė, mušė per galvą. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad atvykusius policijos pareigūnus pasitiko L. A. ir jos vyras I. A., kurie teigė, kad sūnus V. A. mušė L. A., stumdė bei spardė. Ant nukentėjusiosios kairės rankos matėsi kraujosruva, ji skundėsi galvos skausmais. V. A. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. (b. l. 2)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. lapkričio 16 d., apie 13.11 val., buvo gautas pranešimas, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sūnus, galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, sumušė pranešėją, mušė per galvą, spardė. Nuvykus į nurodytą vietą, paaiškėjo, kad policiją kvietė L. A.. Virtuvėje buvo išmėtyti daiktai, ant L. A. kairės rankos buvo matyti kraujuojanti žaizda, skundėsi galvos skausmais. L. A. paaiškino, kad sūnaus smurtas pasireiškė smūgiuojant ir spardant į galvą, anksčiau sūnus taip pat smurtaudavo. Sūnus nurodė, kad mamai nieko nedarė, motina pati konfliktuoja. (b. l. 3-4)
Iš L. A. pareiškimo matyti, kad 2017 m. lapkričio 16 d., apie 13.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sūnus V. A. konflikto metu sudavė jai keletą kartų rankomis į įvairias kūno vietas, savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. (b. l. 5)
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad butas yra keturių kambarių. Įėjus į butą yra stačiakampio formos prieškambaris, kurio kairėje pusėje yra įėjimas į virtuvę. Įėjus pro rudas medines duris patenkama į virtuvę. Priešais yra langas, šalia lango yra stalas su kėdėmis. Nuo įėjimo durų kairėje pusėje yra virtuvės spintelės su indais ir buitine technika. Virtuvės dešinėje pusėje nuo įėjimo yra medinis geltonos spalvos stalas, ant kurio yra televizorius, stalo dešinėje pusėje yra šaldytuvas. Už stalo yra baltos spalvos medinės durys, įėjimas į sandėliuko patalpą. Virtuvėje ant grindų mėtosi įvairūs daiktai. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaimta. (b. l. 5-8)
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2017 m. lapkričio 16 d. 16.58 val. V. A. nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. (b. l. 45)
Iš specialisto išvados Nr. G 3760/2017 (01) matyti, kad L. A. nustatytas odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) 1 paros laikotarpyje iki apžiūros, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t. y., 2017 m. lapkričio 16 d. L. A. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. L. A. nustatyti sužalojimai padaryti 1 paros laikotarpyje iki apžiūros 2017 m. lapkričio 17 d. Sužalojimai, nustatyti L. A., tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinimai nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimuose, nustatytuose L. A., požymių, leidžiančių spręsti apie tikslesnį žalojusio įrankio (įrankių) formą (formas), dydį (dydžius), neužsifiksavo, todėl nėra galimybės pasisakyti ir apie tikslesnį žalojusių įrankių skaičių. Neatmetama tikimybė, kad L. A. nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti ir pati griūdama bei kairiu dilbiu kontaktuodama su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Nukentėjusioji L. A. po nustatytų sužalojimų galėjo jausti fizinį skausmą. (b. l. 21-22)
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo artimą giminaitį. Pats kaltinamasis V. A. iš esmės neigė, jog vartojo fizinį smurtą prieš savo motiną, teigė, jog savo veiksmais negalėjo padaryti jai sužalojimų. Vis tik teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje. V. A. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiosios L. A. bei liudytojo Ž. L. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniame pranešime, ataskaitų žiūryklėje, nukentėjusiosios pareiškime bei specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Teismo įsitikinimu, nusikaltimo padarymo faktą ir V. A. kaltę padarius nusikaltimą iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai.
Nukentėjusioji L. A. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog V. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sudavė jai kelis smūgius į įvairias kūno vietas (galvą, rankas, liemens sritį). Tokias aplinkybes ji nurodė apklausiama teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu, savo pareiškime bei skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą, taip pat specialistui. Tokius nukentėjusiosios teiginius iš dalies patvirtina ir liudytojo Ž. L. parodymai. Iš šio liudytojo parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog, atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji informavo, kad kaltinamasis prieš ją pavartojo fizinį smurtą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas teigė, kad nukentėjusioji skundėsi, jog dėl sūnaus smurto patyrė fizinį skausmą. Aplinkybė, kad nukentėjusioji atvykusiems policijos pareigūnams skundėsi dėl savo sūnaus smurtinio elgesio, yra užfiksuota ir Ž. L. rašytame tarnybiniame pranešime. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog ji neatsimena, ar sūnus ją buvo pastūmęs, tačiau nurodė, jog sužalojimas atsirado dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, t. y. dėl šių veiksmų jai galimai į kažką atsitrenkus. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad parodymai buvo užfiksuoti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu L. A. nurodė, jog po to, kai V. A. ją pastūmė, ji atsitrenkė į durų staktą, dėl to nusibrozdino ranką. Be to, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu teigė ir tai, jog po jos pastūmimo V. A. dar sudavė jai smūgį į pilvo sritį. Dėl sūnaus smurtinių veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Pažymėtina, kad iš liudytojo Ž. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisingumą jis patvirtino pagarsinus juos teisiamajame posėdyje, matyti, jog L. A. įvykio vietoje paaiškino, kad nubrozdinimas ant rankos atsirado po to, kai sūnus ją pastūmė ir ji atsitrenkė į duris. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tarnybiniame pranešime yra užfiksuota, jog policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, matė, kad ant nukentėjusiosios rankos yra kraujuojanti žaizda, iš ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko praėjus dešimčiai minučių nuo iškvietimo, t. y. per pakankamai trumpą laiko tarpą, o iš specialisto išvados Nr. G 3760/2017 (01) matyti, jog nustatyti sužalojimai (odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairiame dilbyje) nukentėjusiajai buvo padaryti vienos paros laikotarpyje iki apžiūros (tyrimas buvo pradėtas 2017 m. lapkričio 17 d. 14.15 val.), galimai 2017 m. lapkričio 16 d. Taip pat teismas pastebi ir tai, kad pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog iki konflikto su motina jis jokių sužalojimų ant jos rankos nematė. Taigi teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad paminėti sužalojimai, kurie specialisto išvadoje buvo įvertinti kaip nežymūs, jai buvo padaryti kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Teigtina, jog faktą, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtą prieš savo motiną, iš dalies patvirtina ir paties V. A. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, iš kurių matyti, jog konflikto metu jis išstūmė nukentėjusiąją iš virtuvės į jos kambarį.
Kaltinamasis V. A. tvirtino, jog nukentėjusioji dėl jam pačiam nežinomų priežasčių jį apkalba, motina nuolat konfliktuoja su juo bei tėvu, kaltina nebūtais dalykais. Vis tik teismas įvertinęs anksčiau aptartų duomenų, kuriuos laiko įrodymais, visumą, konstatuoja, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nukentėjusioji dėl nuolatos vykstančių konfliktų (aplinkybę, kad tarp nukentėjusiosios, jos sutuoktinio ir kaltinamojo vyksta konfliktai, patvirtino tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis, tiek liudytojas I. A.) siekia apkalbėti kaltinamąjį ir nagrinėjamu atveju nurodo aplinkybes, kurių iš tikrųjų nebuvo. Kaltinamojo parodymais verčia abejoti ir tai, jog jis nurodė, kad tarp jo ir motinos vykusį konfliktą matė I. A., konflikto su motina metu kaltinamasis norėjo apginti savo tėvą nuo agresyviai besielgiančios motinos (tokią versiją kaltinamasis nurodė teisiamajame posėdyje, o ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad reiškė priekaištus motinai, kadangi ji trukdo jam dirbti), nors pats I. A. teigė, kad konflikto nematė (tokį šio liudytojo teiginį iš dalies patvirtina ir liudytojo Ž. L. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu), jo sutuoktinė kelia konfliktus, tačiau ji nepuola mušti nei liudytojo, nei kaltinamojo, jis yra matęs savo sūnaus nederamą elgesį su motina, t. y. matė, kaip V. A. yra porą kartų apipylęs vandeniu nukentėjusiąją. Šiuo atveju galima manyti, kad kaltinamojo netenkina jo motinos bendravimo būdas su juo, vis tik motinos priekaištai, kurie gali būti ir nepagrįsti, negali pateisinti smurtinių veiksmų vartojimo prieš ją.
Taigi įvertinus visa, kas aptarta, teismas konstatuoja, jog V. A. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo motinai.
Teismas nenustatė V. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
Teismas, skirdamas V. A. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, jį padarė garbaus amžiaus savo motinai. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad V. A. anksčiau nėra teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu niekur nedirba. Teismas mano, jog aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad V. A. šiuo atveju tikslingiausia skirti laisvės apribojimo bausmę, nustatant jam įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas); 2) neatlygintinai išdirbti nustatytą valandų skaičių sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas); 3) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnis). Minėtų įpareigojimų paskyrimas kaltinamajam užtikrintų tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios, tiek visuomenės interesų įgyvendinimą. Čia pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu V. A. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista griežtesne bausme, t. y. areštu. V. A. skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Į V. A. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme.
V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per vienuolika mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į V. A. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. lapkričio 16 d. 14.00 val. iki 2017 m. lapkričio 17 d. 12.46 val. išbūtą laiką, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. A. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.