- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-12
- Bylos Nr.
- 1-346-576/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48006-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Kaltinamasis
- G. G.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 1999-01-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnį, 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius BK 47 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) 2000-12-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme; 2001-03-01 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000-12-06 nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: pripažintas kaltu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams su l/4 turto konfiskavimu;
3) 2005-03-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
4) 2006-02-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;
5) 2008-04-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams,
6)2009-07-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
7) 2011-11-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams;
8)2011-12-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams;2012-03-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos bausmės paskirtos pagal 2012-03-20 nutartį ir 2011-11-03 nuosprendį ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 mėnesiams;2012-09-14 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę;
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis 2017 m. rugsėjo 17 d. apie 14.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.59 promilių), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su motina D. G. metu, sudavė atramos lazdele motinai į dešinę koją, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. G. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. G. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino. Nurodė, kad grįžo namo truputį išgėręs, nuėjo į virtuvę daryti valgyti. Jam kažkaip užkliuvo keptuvė ir nukrito, motina kažką pasakė ir jie pradėjo bartis. Jis kalbėjo garsiai, gal kaimynai pokalbį girdėjo. Po to jis išvalė grindis, atsisėdo valgyti ir atvažiavo pareigūnai, kurie jį išvežė į policijos komisariatą. Ta lazdelė nežino kaip nukrito. Iš motinos lazdelės neatiminėjo. Tik barėsi su motina, garsiai rėkė. Mamai 2017-09-17 fizinio skausmo nesukėlė. Lazda mamai nesudavė, prie jos net nelindo, tik barėsi. Su mama gyvena kartu, dviese.
Nemano, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos šiam įvykiui. Jis tą dieną buvo susinervinęs, nes su drauge susipyko būdamas lauke. Būdamas blaivus su mama nekonfliktuoja. Jis nebuvo piktas mamos atžvilgiu, tačiau ant jos šaukė. Iki įvykio su mama jo santykiai geri buvo. Kodėl mama sako, kad jis sudavė lazda į koją negali pasakyti. Jis iš mamos lazdelės neatėmė, lazdos į ją nemetė, lazdos nematė. Su mama būna tik žodiniai konfliktai.
Motinos atžvilgiu anksčiau nėra vartojęs smurto, rugsėjo 11 d. stiklainio į motiną nemetė, to neatsimena. Jie barasi tik žodžiais. Po įvykio mama iš pradžių gyveno pas seserį, o po to grįžo. Apie įvykį su mama labai nekalbėjo. Tačiau kai grįžo, klausė mamos, kas iškvietė policiją, mama pasakė, kad skambino sesei ir ši iškvietė policiją. Neklausė mamos, kodėl ji sakė, kad jis jai sukėlė fizinį skausmą.
Įvykio metu buvo išgėręs, jam nustatė vidutinį girtumo laipsnį. Jie trise lauke išgėrė gal tris litrus alaus. Jis nesakė motinai, kad ją užmuš, pasmaugs. Gali būti, kad nusikeikė. Butas, kuriame gyvena, yra mamos. Šiuo metu jis jokios pašalpos negauna. Geria iš draugų pinigų, o motina duoda pavalgyti. Jis mamos atsiprašė, kai buvo iškelta byla, jie susitaikė. Jis pažadėjo mamai daugiau netriukšmauti. Mama norėjo būti po įvykio pas seserį, nes tyrėja jai paaiškino, kad jis negali iki teismo gyventi su motina ir tada mama pasakė, kad jis gyventų bute, o ji pagyvens pas seserį. Kai atvykę policijos pareigūnai jį sulaikinėjo, jis mamai grasinančio pobūdžio žodžių nesakė.
Nukentėjusioji D. G. teisme nurodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad pamena įvykį. Kai sūnus negeria yra labai geras, tačiau kai išgeria, ne. Tada grįžęs paprašė pinigų, o ji pasakė, kad negali duoti, tuomet jis keptuvę numetė, o ji liepė baigti. Tada sūnus pasakė, kad ji jį sunervino ir gali viską išmėtyti. Ji pasakė, kad pirma reikia nusipirkti, o paskui mėtyti. Sūnus pradėjo kelti triukšmą. Ji paskambino dukrai, pasakė kad triukšmauja, prašė iškviesti pareigūnus ir J. iškvietė. O jos lazdelė buvo virtuvėje. Jis iš pykčio paėmė tą lazdelę, norėjo nutrenkti į šoną, pataikė jai į pirštą. Jis gal ir neprisimena, nes buvo gerai išgėręs. Po įvykio ji pabuvo pas dukrą, tačiau jai reikia maitinti sūnų ir grįžo namo. Nes kai jos nėra ir tvarkos nėra, susitaikė su sūnumi. Dabar viskas gerai. Sūnus lazdelę metė ir pataikė jai į koją. Būna, kad ji pasibara su sūnumi, tačiau, kad jis vartotų fizinį smurtą tai ne. Jai iš karto neskaudėjo, tačiau po to atsirado mėlynė ir pradėjo skaudėti. Į medikus ji nesikreipė. 2017-09-11 ar buvo įvykis ji jau nepamena. Buvo tada guziukas, tačiau ji policijos nekvietė.
2017-09-17 sūnus buvo piktas jos atžvilgiu. Ji papasakojo J., kas įvyko, pasakė, kad G. prisigėrė, kabinėjasi. Pasakojo, kad metė į ją lazdą. Kai sūnus lazdą metė, ji stovėjo tuo metu virtuvėje. Ir lazdelė buvo virtuvėje. Paskambinusi J. ji ėjo į koridorių, tada sūnus metė lazdelę ir pataikė į koją. Ji tuo metu ėjo į koridorių. Po praeitų metų rugsėjo mėnesio kai ji grįžo, tai sūnus buvo pora kartų išgėręs alaus. Ji norėtų, kad sūnus visai negertų, būtų ramybė ir santaika. Ji pas dukrą gyveno po įvykio, nes tyrėja pasakė, kad reikia jiems būtinai išsiskirti, nes tada sūnų apgyvendins atskirai.
Ikiteisminio tyrimo metu D. G., kurios parodymai pagarsinti LR BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, parodė, kad ji su sūnumi G. G. gyvena jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus jau daug laiko niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, gyvena iš jos pensijos ir dar iš jos reikalauja pinigų alkoholiniams gėrimams. Pastarasis vartoja alkoholinius gėrimus praktiškai kiekvieną dieną, geria pigų vyną ir stiprų alų. Su pastaruoju dažnai konfliktuoja, konfliktai dažniausiai būna žodinio pobūdžio. 2017 m. rugsėjo 11 d., sūnus būdamas neblaivus jai gulint lovoje ir reikalaudamas pinigų, paėmęs nuo stalo stiklainį metė jį į jos pusę, dėl ko patakė jai į kaktą ir kaktos srityje atsirado mėlynė. Dukra J. G. kvietė policiją. Sūnus minėtą dieną sulaikytas nebuvo, jis gavo įspėjimą iš įgaliotinio. Sūnus vaikšto atsirėmęs atramine lazdele, kadangi turi problemų su kojomis, tačiau gali vaikščioti kartais ir be lazdelės. Ji pati vaikšto su atramine lazdele, kadangi prieš 2 metus laiko turėjo kairio kelio lūžimą ir prieš 1 metus laiko buvo lūžęs dubuo, kai pati nukrito, dėl to sunkiai ir vaikšto. 2017-09-17 dienos metu, apie 14.30 val. atėjo į namus sūnus, būdamas jau neblaivus. Jis pradėjo reikalauti pinigų, sakydamas, kad jam reikia dar alaus, nes viską išgėrė. Kadangi ji visus pinigus saugojimui atiduoda dukrai, nes sūnus gali savavališkai atimti iš jos pinigus, ji turėjo su savimi tik vieną eurą. Sūnui pasakė, kad pinigų neturi, kad pinigai pas jo sesę J.. Pasiūlė jam duoti vieną eurą, tačiau jis pasakė, kad euro neužteks. Tuomet G. pradėjo rėkti, sakydamas, kad viską išvartys, vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Sūnus paėmęs į rankas keptuvę, visą joje esantį maistą išvertė ant grindų, iš virtuvinių spintelių išvertė visą turinį. Ji, matydama, kad sūnus pasidarė agresyvus ir nesivaldo, paskambino dukrai J. ir pasakė, kad G. siaučia, kad greičiausiai reikės policijos pagalbos. Pati jo akivaizdoje bijojo kviesti policiją, kadangi sūnus gali sudaužyti jai priklausantį telefoną. Sūnus liepė eiti gyventi pas dukrą, jeigu ji neišeis, jis ją užmuš, tačiau ji mano, kad jo grasinimai nebuvo realūs, kadangi jis taip tikrai nepasielgtų. Įvykio metu ji virtuvėje sėdėjo ant sofos, jos lazdelė stovėjo šalia, sūnus atėjęs prie jos (sūnus kambaryje vaikšto be lazdos) ir paėmęs į rankas jos lazdą, metė ją į jos pusę ir lazdos galu pataikė jai į dešinės kojos pėdą, dėl ko patino mažasis pėdos pirštas, atsirado pooodinės kraujosruvos. Jai nuo minėto smūgio skaudėjo. Ji paimdama lazdelę ir išsigandusi nuėjo iki tualeto ir atsisėdo ant klozeto. Kadangi prieš tai skambino dukrai ir pranešė apie G. elgesį, laukė skambučio iš dukros arba policijos pareigūnų atvykstant. Atvykus policijos pareigūnams sūnus buvo sulaikytas ir išvežtas. Pas medicinos ekspertus vykti nenori, atsisako, sutinka, kad mėlynė ant pėdos būtų apžiūrėta. Sutinka gauti pagalbos mygtuką, kadangi mano, kad ateityje jo jai prireiks apsaugai nuo smurto. Pagarsinus, šiuos parodymus teisme patvirtino.
Liudytoja J. O. G., kaltinamojo sesuo, sutiko duoti teisme parodymus ir paaiškino, kad tai vyksta ne pirmą kartą. Brolis neregistruotas Darbo biržoje, nesitvarko neįgalumo, geria vyną, reketuoja mamą, kai mama neduoda pinigų grasina mamai, tada mama jai skambina. Motina jį išlaiko ir tai vyksta jau seniai. 2017-09-17 mama paskambino ir paprašė, kad ji iškviestų policiją. Mama pati negali iškviesti, jei G. G. išgirsta, sudaužo telefoną. Kai motina paskambinusi jai sako, kad G. girtas, reketuoja, ji supranta, kad reikia kviesti policiją. Ji matė po įvykio motinos pirštą, pirštas buvo visas ištinęs. Motinai reikėjo važiuoti į ligoninę, bet reikėjo ilgai laukti. Motina sakė, kad G. metė į ją lazdą ir buvo sužalotas jos pirštas. Brolis triukšmingas yra tik išgėręs. Kai išgeria jis tampa agresyvus. Kaip dažnai geria ji tiksliai nežino, nes kartu negyvena. Tačiau praeitą savaitę brolis taip ir nesusiruošė nuvažiuoti su ja į biržą. Mama jai duoda laikyti pinigus, kad brolis iš jos nereketuotų. Broliui mano būtinas gydymas nuo alkoholio.
Liudytojas policijos pareigūnas Ž. A. teisme parodė, kad jokių įvykio aplinkybių nepamena.
Liudytojas policijos pareigūnas P. A. teisme parodė, kad aplinkybių nepamena ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2017-09-17 apie 14.45 val. dirbant kartu vyr. tyrėja Ž. A. iš Vilniaus apskr. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus triukšmauja namuose, grasina motinai, kad užmuš, pasmaugs pastarąją. Atvykus minėtu adresu pasitiko senyvo amžiaus moteris, toliau nukentėjusioji, D. G., kuri pasakė, kad jos sūnus triukšmavo, išdaužė daiktus ir grasino jai, sakydamas, kad ją pasmaugs, užmuš ir su lazda sudavė jai per koją. Nukentėjusioji tikslios vietos ant kūno, kur buvo suduotas smūgis neparodė, moteris verkė, kadangi ji niekaip negalėjo suprasti, kaip su ja galėjo taip pasielgti sūnus. Moteris neparodė tiksliai vietos, kur buvo suduotas smūgis į koja su lazda, ji buvo susijaudinusi. Ant fotelio kitame kambaryje sėdėjo minėtos nukentėjusios sūnus G. G., matėsi, kad pastarasis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pastarasis pasakė, kad prie motinos nelindo, kad jos nemušė, neigė savo kaltę. Liepė įtariamajam apsirengti ir jam buvo pranešta, kad jis bus sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. G. G. besirengdamas rūbus išsakė grasinančius žodžius motinos atžvilgiu, sakydamas: "Aš kai grįšiu tau bus pizda". Minėtas pilietis buvo išvežtas į policijos komisariatą. (b.l. 17). Po parodymų garsinimo dar parodė pamenantis, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, verkė, sakė, kad jai trenkė su lazda.
Iš 2017-09-18 asmens apžiūros protokolo ir fotonuotraukų (b.l.10-11) matyti, kad apžiūrėta D. G., kuri apžiūros metu parodė dešinę pėdą, ties pėdos mažuoju pirštu matosi audinių patinimas, poodinė kraujosruva tamsiai violetinės spalvos.
Iš daiktų apžiūros protokolo (b.l.12-13) matyti, kad apžiūrėta D. G. pateikta vaikščiojimo lazda.
Asmens blaivumo testas(b.l.27) patvirtina, kad G. G. 2017-09-17 16,52 val. nustatytas neblaivumas – 1,59 promilės.
Raštu (b.l.19) Bendrasis pagalbos centras pateikė Centro informacinėje sistemoje užregistruotą vieną pranešimą dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefono Nr. +37060188399.
Kitų objektų apžiūros protokolu(b.l.20) Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas buvo apžiūrėtas.
2017-09-17 Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l.4-5) užfiksuota, kad budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus namuose triukšmauja, rėkauja, daužo daiktus. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2017-09-17 apie 14,35 val. sūnus būdamas neblaivus namusoe (duomenys neskelbtini), namuose triukšmavo, išdaužė daiktus, grasino motinai D. G., kad ją pasmaugs, užmuš, sudavė jai su lazdele per koją. Smurtą patyręs asmuo D. G. paaiškino, kad smurtas pasireiškė psichologiškai ( grasino, kad pasmaugs, užmuš) ir fiziškai ( trenkė su lazdele per koją).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo G. G. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, t.y. nukentėjusiosios D. G. parodymais, liudytojų J.O. G., P. A. parodymais bei rašytine bylos medžiaga.
Tą faktą, kad įvykio metu kaltinamasis G. G. žodinio konflikto metu sudavė lazdele motinai į koją, patvirtino nukentėjusioji D. G., kurios parodymai šioje dalyje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme iš esmės nuoseklūs. Nukentėjusioji D. G. teisme parodė, kad G. G. būdamas piktas paėmė jos vaikščiojimo lazdelę, metė ir pataikė jai į pirštą, atsirado mėlynė sutrenktoje vietoje, jai pradėjo skaudėti. Ikiteisminio tyrimo metu D. G. aiškino, kad sūnus jai sėdint virtuvėje, priėjo prie jos,paėmęs į rankas lazdą metė į jos pusę ir pataikė į dešinės kojos pėdą, nuo smūgio patino mažasis pėdos pirštas, atsirado poodinė kraujosruva, jai skaudėjo(b.l.8). Tokios nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės patvirtintos objektyviais bylos duomenimis - 2017-09-18 asmens apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis (b.l.10-11), kuriose užfiksuota nukentėjusiosios dešinės kojos pėdos būklė po įvykio, todėl netikėti jos parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Be to, liudytoja J.O. G. patvirtino, kad motina jai skundėsi, jog G. G. metė į ją lazdą ir sužalojo pėdos pirštą. Liudytojas policijos pareigūnas P. A. vykęs į įvykio vietą patvirtino, kad buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, konkretizavo, jog atvykus nukentėjusioji buvo susijaudimusi, verkė, pasakojo, kad jai trenkė su lazda. Tokie liudytojų parodymai sutampa su nukentėjusiosios D. G. parodymais, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo.
Pats kaltinamasis G. G. pripažino tik žodinio konflikto faktą su motina, neigė vartojęs jos atžvilgiu smurtą, tačiau kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis nukentėjusiajai nesudavė lazda teismas vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, ji paneigta aukščiau aptartais kaltės įrodymais.
Kaltinamojo G. G. veiksmai padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. G. G. veika teisingai kvalifikuota kaip BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, kadangi jis smurtavo prieš motiną, įvykdė jos atžvilgiu smurtinius veiksmus: vieną kartą sudavė lazda nukentėjusiajai į dešinę koją, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Dėl tokių minėtų smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji D. G. patvirtino jautusi fizinį skausmą.
Teismas ištyręs įrodymus šalina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad G. G. atėmė iš motinos atramos lazdelę, nes tokia aplinkybė ištyrus įrodymus teisme nepasitvirtino. Tokios aplinkybės nenurodė ir pati nukentėjusioji proceso metu.
Bausmės skyrimas
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Kaltinamasis G. G. tyčia padarė nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau teistas aštuonis kartus(b.l.48-51), baustas administracine tvarka(b.l.45-47), nedirba (b.l.39).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p). Atsižvelgtina, kad kaltinamasis po įvykio motinos atsiprašė, su ja susitaikė.
BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Todėl teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (smurtinis pobūdis), pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančią aplinkybę, akivaizdžiai matomą kaltinamojo sveikatos būklę (sunkiai vaikšto, naudoja lazdą), daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam G. G. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. G. G. skirtinas dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72²str.), atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos smurtinį pobūdį, prokuroro prašymą, išsakytą baigiamųjų kalbų metu. Teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
Nors prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė skirti G. G. ne tik įpareigojimą laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bet ir gydytis nuo alkoholizmo, tačiau kaltinamasis su įpareigojimu gydytis nuo alkoholizmo nesutiko, todėl teismas atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, kad toks įpareigojimas skiriamas tik tuo atveju, kai nuteistasis sutinka(BK 48 straipsnio 6 dalis 4 punktas), nenustato įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo, tačiau vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi laiko tikslinga nustatyti prokuroro prašomą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
G. G. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 35). Jis buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-09-17 15,30 val. iki 2017-09-19 14,13 val. (2 paras) (b.l.21,34).
Nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereiškė.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant :
-būti namuose nuo 23,00 val. iki 06,00 val., jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose.
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Paskirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti(BK 72²straipsnis), nes tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. c) pp., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-09-17 15,30 val. iki 2017-09-19 14,13 val. (2 paras), prilyginant vieną sulaikymo parą dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.