Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai A. T.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2017 m. liepos 8 d., apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,83 prom. girtumas) bute esančiame duomenys neskelbtini), šeiminio konflikto metu panaudojo savo sugyventinės A. T. atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. tampė ją bei suėmęs abiem rankomis už kaklo ją smaugė, dėl ko A. T. patyrė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. M. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad konfliktas įvyko buto, esančio duomenys neskelbtini), virtuvėje. 2017-07-08 ryte A. T. išvažiavo išgerti metadono. Jos sūnus D. L. dar miegojo. Jis su mažesniais vaikais išėjo į lauką. 15.00 val. grįžo namo, D. L. jau namie nebuvo. Mažasis G. paprašė paskambinti mamai, paklausti kada grįš. Kai jai prisiskambino, suprato, kad A. T. jau apsvaigusi nuo narkotikų. Jis padarę vaikams valgyti, jie paprašė sūrelių, apie 16.30 val. nuėjo į parduotuvę pirkti vaikams sūrelių. Dar nusipirko butelį degtinės. Nukentėjusioji su D. L. grįžo apie 20.00 val. ir darėsi sumuštinius su dešra. Ji paėmė dešrą ir pasakė, kad ji skirta vaikams. Prasidėjo žodinis konfliktas su A. T.. Šalia jos stovėjo sūnus D. L.. Nukentėjusioji jį pradėjo stumti. Jis nesipriešino ir išėjo iš virtuvės. A. T. paskambino policijai, atvyko pareigūnai, pašnekėjo ir išvažiavo. Jis pasakė, kad pirmadienį atvažiuos vaiko teisų atstovai, patikrins, jog ji neprižiūri vaikų. Tada nukentėjusioji sūnui pasakė vėl skambinti policijai. Atvyko kiti policijos pareigūnai. Jis pasakė jiems, kad jį vežtų iš ten. Jokio fizinio smurto nenaudojo, nukentėjusiosios net nelietė. Pas ją jau anksčiau buvo mėlynės ant rankų ir nugaros. Nežino, iš kur ant kaklo pas ją žymės atsirado. Tą vakarą jis išgėrė pusė litro degtinės nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Tarp jų su nukentėjusiąja vykdavo tik žodiniai konfliktai. Jos sūnus D. L. jį įžeidinėjo, jis jam kažką pasakė atgal.

Nukentėjusioji A. T., apklausiama teismo posėdyje paaiškino, kad R. M. jau anksčiau pradėjo smurtauti prieš ją ir jos sūnų. Jai buvo sunku kartu su keturiais vaikais gyventi, todėl kaltinamąjį priėmė, bet sutarė, kad tarp jų santykių nebus. Vaikai jo bijojo, ne kartą prašė iškviesti policiją. Ji prašė jo išsikraustyti. Buvo vasara, šeštadienis, grįžo namo, kaltinamasis pradėjo prie jos kabinėtis. Ji nuėjo į virtuvę daryti valgyti, jis vis tiek prie jos kabinėjos, konfliktavo. Vaikai bijojo, prašė kviesti policiją. Atvyko policija, sureagavo neadekvačiai, liepė jai prie R. M. nelįsti. Išėjus pareigūnams, M. vėl pradėjo prie jos lįsti, įžeidinėjo. Atėjo jos sūnus D. L. į virtuvę. Ji paskambino socialinei darbuotojai, pasakė, kas vyksta, ji iškvietė policiją. R. išėjo dar nusipirkti gerti, kaip tik tuo metu grįžo ir elgėsi ramiai. Pasakė pareigūnams, kad dabar R. ramus. Ji vėl nuėjo į virtuvę daryti valgyti, atėjo R., jis ją labai įžeidė, žadėjo išprievartauti. D. net griebėsi peilio, ji išsigando, užstojo sūnų, norėjo atidaryti duris ir pakviesti pagalbos. Tada R. ją griebė už rankos, už kaklo. Prašė sūnaus pro langą pakviesti policiją, nes buvo praėję visai nedaug laiko, kai jie išėjo. Atėjo pareigūnai, kaltinamasis atsigulė, sakė, kad nieko nedarė, pareigūnai jį išvežė. Jis koridoriuje prie durų ją buvo sugriebęs už rankos ir už kaklo, kad negalėtų durų atidaryti. Ji atėmė iš vaiko peilį, norėjo pradaryti duris ir pakviesti pagalbą, tada kaltinamasis ją ir sugriebė. R. M. daugiausia konfliktavo su D. L., mažesniuosius grasindavo, kad važiuos į globos namus. Ji nedirba, gyvena iš pašalpų nuomojamame bute. Nuomos sutartį sudarė ji, iš pradžių R. M. dar mokėjo po 100 eurų.

2017-07-08 A. T. pareiškime nurodyta, kad R. M. pradėjo jai grasinti susidorojimu, kabinėtis prie jos mažamečio sūnaus D. L., grasino jį išprievartauti. Pradėjo stumdytis, griebė ją už gerklės, pradėjo smaugti (b. l. 6).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis liudytojas D. L. parodė, kad 2017-07-08 d. vakare jo mamos sugyventinis R. M. gėrė nuo pačio ryto bute, jis darė savo įvairius darbus namuose, namuose be jo dar buvo mano 3 broliai ir mama. R. kabinėjosi prie jo, pradėjo jį vadinti įvairiais žodžiais: "čmo", "ubliudok", grasino išprievartauti. Mama iškvietė policiją, kai tik atvyko policijos pareigūnai, R. apsiramino ir aiškino, kad nieko nebuvo, pareigūnai pasakė, kad jei mama dar kartą iškvies policiją, pareigūnai pasiims vaikus-mus visus į vaikų namus, o suaugusieji-jo mama ir R. važiuos į policiją aiškintis santykių. Kai policija išvažiavo, vėl prasidėjo konfliktas, mama bijojo skambinti į policiją, paskambino jų socialinei darbuotojai ir ji iškvietė policiją. Kai pareigūnai atvyko antrą kartą, R. vėl apsiramino ir sėdėjo tyliai. Kai tik pareigūnai išėjo, vėl pradėjo triukšmauti, jo mama paprašė, kad pakviestų policiją, nes pareigūnai perspėjo, kad išvažiuos ne iš karto, R. išgirdo ir nenorėjo jo išleisti, užsimojo, norėdamas suduoti, bet jį apgynė mama. Jis pabėgo į virtuvę, R. pradėjo smaugti mamą, jis jau tuo metu iškvietė policijos pareigūnus. Mama įleido policijos pareigūnus, o R. vėl apsimetė, kad nieko nebuvo. Pas mamą matė mėlynes ant rankos ir ant kaklo. Prieš jį R. smurtavo tą dieną pirmą kartą, o prieš mamą smurtavo ir anksčiau. Konfliktai pas juos vyko dažnokai (b.l.33).

Liudytojas Egidijus Vinikas, apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad įvykio duomenys neskelbtini) nelabai atsimena. Lyg buvo prieš juos atvykę kiti pareigūnai, paskui jie atvyko. Pasitiko pranešėja, sakė, kad sugyventinis lyg stumdėsi, vaikai buvo. Jeigu buvo žymės ant nukentėjusiosios kaklo, jie apie tai nurodė tarnybiniame pranešime. Žymes ant kaklo parodė pranešėja, jie tai užfiksavo. Kad pranešėja vartoja narkotikus, sakė jos sugyventinis, jie apsvaigimo nematė. Bute buvo vaikų. Tarnybiniame pranešime aplinkybes nurodė ir iš vaiko žodžių. Neatsimena, ką aiškino sugyventinis, viskas užfiksuota tarnybiniame pranešime. Kitų sužalojimų nukentėjusioji nerodė, jie neturėjo galimybės jos kūno detaliai apžiūrėti. Ant kaklo lyg paraudimai buvo. Apie pirmo patrulio atvykimą nieko nežinojo, jiems paskambino iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos. Iš buto R. M. jie išvežė, jo neblaivumas buvo patikrintas komisariate.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Egidijus Vinikas parodė, kad 2017-07-08 d. dirbant buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, t.y. duomenys neskelbtini) juos pasitiko, kaip vėliau paaiškėjo A. T., kuri paaiškino, kad jos neblaivus sugyventinis prieš ją smurtavo, o būtent smaugė ją. Pas A. T. ant kaklo matėsi paraudimai. A. T. minėjo, kad sugyventinis įžeidinėjo ir jos vaikus. Moters sugyventinis R. M. buvo neblaivus, paaiškino, kad sugyventinė vartoja narkotines medžiagas, kad jos visą naktį nebuvo namuose bei kad ji neprižiūri savo vaikų. R. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 36).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės Vytis pirmosios kuopos vyr patrulio Egidijaus Viniko 2017-07-08 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje pranešta, kad policiją kvietė A. T., nurodė, kad ją smaugė sugyventinis R. M.. A. T. buvo sutrikusi pasimetusi, ant kaklo matėsi paraudimai, pažastų srityje nieko nesimatė (b. l. 4-5).

Garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūros protokole užfiksuotas nukentėjusiosios A. T. ir socialinės darbuotojos E. G. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatore pranešant apie smurtą artimojoje aplinkoje (b. l.26).

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui, be kita ko, sukeliamas fizinis skausmas.

Nukentėjusioji A. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teismo posėdyje nurodė, kad jos sugyventinis R. M., būdamas neblaivus, ją stumdė, griebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Tokie nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, nesikeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl jais abejoti teismas neturi pagrindo. Be to, paminėtus A. T. parodymus patvirtina policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimojoje aplinkoje duomenys, BPC užregistruoto pranešimo garso įrašo stenograma, taip pat nepilnamečio D. L. parodymai. Nors konkretūs kūno sužalojimai nukentėjusiajai byloje nenustatyti, tačiau, kaip ji nurodė, į medikus nesikreipė, nes negavo siuntimo. Fizinis skausmas, BK 140 str. prasme - tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant fizinį skausmą nėra būtini padariniai – asmens sužalojimas ar susargdinimas. Pažymėtina, kad raudonas žymes, ant nukentėjusiosios kaklo matė tiesiogiai su ja bendravę policijos pareigūnai, kurie šią aplinkybę užfiksavo savo tarnybiniame pranešime. Šie duomenys patvirtina, jog dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusioji A. T. patyrė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. M., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis, nesunkus, smurtinis nusikaltimas artimojoje aplinkoje, šis nusikaltimas padarytas namuose, kuriuose kartu gyvena nepilnamečiai vaikai, kurie dėl smurto artimojoje aplinkoje taip pat patyrė neigiamus išgyvenimus. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – R. M. neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam R. M. paskyrus laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone – dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įpareigojimu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, kurių turinys padės tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.

R. M. BPK 140 str. nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-07-08 iki 2017-07-09, šis laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- vokas su kompaktiniu disku, kuriame įrašyta nepilnamečio D. L. apklausa, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu: 1) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-07-08 iki 2017-07-09 (dvi paras).

R. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: 1) įpareigojimą per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str.) bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. T. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ str.).

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Voką su kompaktiniu disku, kuriame įrašyta nepilnamečio D. L. apklausa, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.