Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. gynėjo advokato L. Ž. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubaustas laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką V. R. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 27 d. 15.30 val. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. 15.17 val. – 2 dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. R. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš viso ne mažiau kaip didelį kiekį, t. y. 690,516 g, narkotinės medžiagos – kanapių, ir ne mažiau kaip 40,013 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų, kuriuos atsigabeno į savo gyvenamajai vietai, adresu: (duomenys neskelbtini), priklausantį rūsį ir jame neteisėtai laikė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo V. R. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo

7. Pažymima, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

11. BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tai vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-618/2010 ir kt.). Sprendžiant dėl asmens kaltės, tikslo, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį, t. y. konstatuoti, kad kaltininkas suvokė, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį, suprato daromų veiksmų pavojingumo pobūdį ir jų siekė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-693/2016).

12. Įgijimas BK 260 straipsnio prasme – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2014, 2K-1-719/2020). Pagal teismų praktiką, neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017). Gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-494/2012, 2K-86-654/25, 2K-100-1073/2025).

13. Nuteistojo V. R. gynėjo teigimu, pirmajame kaltinimo epizode V. R. inkriminuotas narkotinių medžiagų neteisėtas įgijimas ir gabenimas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, šios veikos išvestos iš medžiagų laikymo fakto, nuosprendis grindžiamas tik prielaida, jog V. R. nelegaliai įgijo ir atsigabeno kanapes bei psichotropinius grybus į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Su šiais skundo teiginiais nesutiktina, nes byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis iš karto po įvykio, t. y. 2023 m. rugpjūčio 28 d., dalyvaujant gynėjai advokatei J. P., V. R. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad jis kanapių sėklas gavo maždaug prieš dvejus metus, kai įsigijo kanapės žiedą, kuriame buvo sėklų. Sėklas jis pasėjo atokioje vietoje netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, šalia (duomenys neskelbtini) upės. 2023 m. rugpjūčio 28 d. važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) susitikti su draugais, jis užsuko į vietą, kur augino kanapes, nupjovė du kanapių augalus, juos įdėjo į juodos spalvos šiukšlių maišą ir įsidėjo į savo automobilį „Hyunday“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvažiuojant į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, jį sustabdė policijos pareigūnai. Po neblaivumo patikrinimo policijos pareigūnams paklausus, ar jo automobilyje nėra draudžiamų daiktų, jis parodė kanapes, pateikė apvalią plastikinę dėžutę su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis. Šias kanapes, buvusias dėžutėje, jis įsigijo 2023 m. rugpjūčio 15 d. Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, per Žolinės šventę, už kanapes sumokėjo 50 Eur. Dalį kanapių jis suvartojo Lenkijoje, šventės metu, o likusias kanapes parsivežė į Lietuvą, indelį laikė savo kuprinėje, kuri visą laiką būdavo automobilyje. 2023 m. rugpjūčio 27 d. jam važiuojant į (duomenys neskelbtini), jo kuprinė su joje esančiu indeliu su kanapėmis taip pat buvo jo automobilyje (3 t., b. l. 45–48).

14. 2023 m. rugpjūčio 29 d. papildomai apklausiamas kaip įtariamasis V. R. papildė savo pirminius parodymus nurodydamas, kad savo automobilyje „Hyunday“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis turėjo ir permatomą plastikinį maišelį, kurio viduje buvo galimai 4 folijos lankstinukai, kuriuose galėjo būti likusios grybų sporos, t. y. grybų sėklos. Jis prieš dvejus metus Vilniuje iš nepažįstamo asmens įsigijo – nusipirko psichotropinių grybų, turėdamas tikslą pats juos vartoti, iš grybų pats išsitraukė jų sporas. Kuprinėje jis turėjo ir sulankstytą raudonos spalvos popierių, kuriame buvo suvynioti grybų vaisiakūniai. Grybus užaugino pats (duomenys neskelbtini) rajone, atokioje vietoje esančiame lauke. Sudžiovintus grybus laikė sužadėtinės A. P., su kuria kartu gyvena apie dvejus metus, nuomojamame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), rūsyje. Šiame bute rastos svarstyklės priklauso jam, svarstykles jis naudojo sverti kanapėms. Visi kratos metu rūsyje, adresu: (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti daiktai, išvardinti kratos protokole, priklauso jam. Visas tas kiekis, kuris buvo rastas kratos metu rūsyje, t. y. narkotinės medžiagos – kanapės, grybai, yra jo, jis kanapes ir grybus pats užaugino praėjusią vasarą. Užaugintas kanapes jis sudžiovino, nukirpo žiedynus ir jas supakavo. Kanapių sėklas, kaip jau minėjo, išsitraukė iš nusipirktų kanapių. Kanapes ir grybus augino (duomenys neskelbtini) rajone, atokiuose laukuose, kanapes džiovino lauke, miške, medžių lajose, po to parsiveždavo į savo buto, adresu: (duomenys neskelbtini), rūsį, ten naktį jas supakuodavo ir palikdavo. Kai pradėjo lankytis pas A., viską persivežė į jos nuomojamo buto rūsį (3 t., b. l. 49–53).

15. Apklausiamas teisiamajame posėdyje V. R. taip pat patvirtino, kad jis prieš keletą metų pirko kanapių žiedynų, ten buvo sėklų, kurias jis pasėjo. Kanapės, rastos buto rūsyje, buvo jo užaugintos, jas augino 2022 metais lauke. Išsitraukęs sporas iš didelio grybo, kurį buvo nusipirkęs „prie kanapių žiedyno“, sėklas sudaigino ir augino lauke dirvoje. Atsakydamas į gynėjo užduotą klausimą, V. R. patvirtino, kad jis yra pirkęs narkotinės medžiagos, mokėjo maždaug už 10 Eur už 1 gramą (4 t., b. l. 134–136).

16. Išanalizavus nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis nuosekliai nurodė narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo aplinkybes. V. R. paaiškino, kad jis maždaug prieš dvejus metus nusipirko kanapių, iš jų žiedynų išsitraukė sėklas ir jas pasėjo. Prieš dvejus metus Vilniuje iš nepažįstamo asmens jis taip pat įsigijo, t. y. nusipirko, psichotropinių grybų ir iš jų išsitraukė sporas. Kanapes ir grybus augino pats (duomenys neskelbtini) rajone, atokiuose laukuose, užaugusias kanapes išdžiovindavo ir parsiveždavo į savo buto, adresu: (duomenys neskelbtini), rūsį. Pradėjęs lankytis pas A. P., narkotines ir psichotropines medžiagas persivežė į jos nuomojamo buto, adresu: (duomenys neskelbtini), rūsį. Kanapes jis augino ir netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, šalia (duomenys neskelbtini) upės. Be to, dalį pas jį rastų kanapių jis įsigijo, t. y. nusipirko, 2023 m. rugpjūčio 15 d. Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, per Žolinės šventę (tai, kad tuo metu V. R. buvo Lenkijoje, patvirtino ir kaip liudytoja apklausta jo sužadėtinė A. P.). Dalį kanapių jis suvartojo Lenkijoje, šventės metu, o likusias kanapes parsivežė į Lietuvą, indelį laikė savo kuprinėje.

17. Atsižvelgiant į tai, jog pats nuteistasis V. R. parodė, kad jis kanapes ir grybus įsigijo, juos nusipirkdamas, iš jų išėmė sėklas ir jas pasėjo, kanapes ir grybus augino atokiose vietose, paties užaugintus grybus bei užaugintas ir išdžiovintas kanapes parsiveždavo į savo butą Vilniuje, o pradėjęs gyventi su A. P. visas šias medžiagas persivežė į butą (duomenys neskelbtini), kaip nepagrįsti atmetami nuteistojo gynėjo skundo argumentai, kad neaišku, kokie bylos duomenys patvirtina, jog V. R. įgijo ir gabeno į savo gyvenamą vietą narkotines medžiagas, V. R. inkriminuotas narkotinių medžiagų neteisėtas įgijimas ir gabenimas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, veikos išvestos tik iš medžiagų laikymo fakto. Nuteistojo gynėjo akcentuojama aplinkybė, kad dalį kanapių V. R. užaugino pats, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo fakto nepaneigia. Pažymėtina, kad įgijimu, be kita ko, laikomas ir kanapių dalių rinkimas, kai šie veiksmai atliekami pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo tvarką. Dėl to tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą ir iš skundžiamo nuosprendžio šalinti V. R. inkriminuotas įgijimo ir gabenimo į namus pavojingas veikas nėra teisinio pagrindo.

18. Kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, kad atsižvelgiant į tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad V. R. 2023 m. rugpjūčio 27 d. pasiėmė dalį laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. 68,415 g kanapių ir 1,231 g psichotropinių grybų, bei automobiliu gabeno šias medžiagas į (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) sankryžoje buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kaltinime dėl tų pačių medžiagų nuteistajam nepagrįstai pakartotinai inkriminuojama dar viena laikymo veika, nurodant, kad likusią dalį, didelį kiekį, t. y. 622,101 g kanapių ir 38,782 g psichotropinių grybų, V. R. toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame rūsyje. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, jog V. R. narkotines ir psichotropines medžiagas savo gyvenamajai vietai, adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančiame rūsyje neteisėtai laikė ne tik iki jo automobilio, kuriuo dalis šių medžiagų buvo gabenta, sustabdymo ir jų paėmimo, bet ir toliau, t. y. iki kratos minėtame bute atlikimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tai yra pakartotinis naujos laikymo veikos inkriminavimas, nepagrįstai apsunkinantis teisinę kaltinamojo padėtį. Be to, kaip jau minėta, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas.

19. Nuteistojo gynėjo teigimu, V. R. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, nes byloje yra duomenų, kad V. R., be tikslo platinti psichotropines medžiagas, ketino jas vartoti ir pats, V. R. tvirtinimu, bent pusė iš jo turėto kiekio minėtų medžiagų (apie 300 g) buvo skirta jo asmeniniam vartojimui, o automobilyje rastą kiekį V. R. pripažino skyręs platinimui. Sutikti su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.

20. Nors, kaip nurodo nuteistojo gynėjas, byloje nėra duomenų, paneigiančių galimybę V. R. suvartoti jo nurodytą 300 g narkotinių medžiagų kiekį, byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad pastarasis gali suvartoti minėtą kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad aplinkybę, jog V. R. vartojo narkotines medžiagas, patvirtina medicininės apžiūros aktas, duomenys apie jo gydymąsi nuo priklausomybės (3 t., b. l. 25-26, 28; 4 t., b. l. 81-83, 85, 102, 120-125), administracinio nusižengimo protokolas, surašytas pagal ANK 71 straipsnį už narkotinių medžiagų vartojimą (3 t., b. l. 5–20), liudytojų parodymai, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo teiginius, kad jis kasdien suvartodavo nuo 2 iki 5 g narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir ateinančius 3 mėnesius planavo vartoti šias medžiagas taip pat nuo 2 iki 5 g per dieną, kas sudarytų beveik pusę jo laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio (4 t., b. l. 134–136, 141–142). Neabejotina, kad asmeniui kasdien vartojant nuo 2 iki 5 g narkotinių ir psichotropinių medžiagų tai būtų akivaizdžiai pastebima jo elgesyje ir savijautoje, tačiau kartu su V. R. ne vienus metus gyvenanti jo sužadėtinė, kuri, be kita ko, yra medikė (odontologė), teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji nepastebėjo, jog V. R. vartotų narkotines medžiagas (4 t., b. l. 91–92). Kaip liudytoja apklausta V. R. motina L. R. taip pat nurodė, jog nė karto neįtarė, kad jos sūnus būtų vartojęs narkotinių medžiagų, nors su juo bendrauja labai artimai (4 t., b. l. 92–93). Pastebėtina, kad V. R., pats sau prieštaraudamas, teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad jo vartojimas „nebuvo nuoseklus“, t. y. jis kasdien 2–5 g narkotinių ir psichotropinių medžiagų nesuvartodavo, taigi, akivaizdu, kad jam asmeniniam vartojimui 300 g minėtų medžiagų 3 mėnesiams (po 100 g per mėnesį) nereikėjo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d. pristačius V. R. į gydymo įstaigą, jis nurodė, jog vartojo kanabinoidus apie 12 val. (3 t., b. l. 25). Atlikus V. R. šlapimo tyrimą (mėginys paimtas 17.25 val.) nustatyta, kad pastarasis yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų, tačiau jis neapsvaigęs, vairuoti gali (3 t., b. l. 27). Tai paneigia nuteistojo teiginį, kad jis narkotines ir psichotropines medžiagas vartojo gana dideliais kiekiais. Pažymėtina, kad marihuanos pėdsakai šlapime gali būti aptinkami net ir po 7–30 dienų po jų vartojimo (internetinė prieiga: ttps://euromedika.lt/narkotiku-aptikimas-organizme).

21. Nuteistojo V. R. kaltę įgijus, laikius, gabenus didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti patvirtina byloje surinktų, teismo ištirtų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma. 2023 m. rugpjūčio 28 d. kratos protokole užfiksuota, kad atliekant kratą A. S. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bute buvo rastos elektroninės svarstyklės su rudai-žalios spalvos, galimai augalinės kilmės, pėdsakų likučiais, o rūsyje buvo rasta 11 permatomų plastikinių dėžučių su galimai augalinės kilmės augalais, galimai grybais, plastikinis maišelis su galimai augalinės kilmės augalu – grybu, kibiras su viduje esančiais galimai augalinės kilmės augalais – grybais, 19 stiklainių su galimai augalinės kilmės medžiaga, taip pat rasti loviai, sėklos, lempos, purkštukai, substratas, ir kiti daiktai, reikalingi psichotropinių grybų auginimu (1 t., b. l. 76–149). Minėta, kad V. R. apklausų metu patvirtino, jog visi kratos, atliktos rūsyje, adresu: (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti daiktai, išvardinti kratos protokole, priklauso jam. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados matyti, kad pas V. R. buvo rastas didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 690,516 g, narkotinės medžiagos – kanapių, ir ne mažiau kaip 40,013 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų (2 t., b. l. 9–18). Pastebėtina, kad tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas sutinka, kad byloje įrodyta, jog nuteistasis neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – mažiausiai 690,516 g kanapių ir 40,013 g psichotropinių grybų.

22. Tai, kad V. R. turėjo tikslą platinti didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų patvirtina ir Kitų objektų (Specialisto išvados Nr. 11K-316(23) priedo – USB flash laikmenos „Adata C906“ su joje esančia informacija) apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad V. R., bendraudamas per programėlę “T” su kitu asmeniu, nurodė, kad jis už mėnesio pradės nuiminėti augalų derlių ir jų turės daugiau nei reikia, 3–5 kg per ateinančius porą mėnesių, ir ieško, kas jam padėtų šiuos augalus realizuoti. Nurodė, kad kokybė gera, organika. Tai northen lights, gellato, gorilla. Asmuo, su kuriuo V. R. susirašinėjo, nurodė, kad jis padės pastarajam realizuoti minėtas medžiagas, o V. R. nurodė, kad pirmas „kilas“ būtų „ant gegužės galo“, taip pat nurodė, kad norėtų 7–8 Eur už 1 g, bei parašė, kad paskui kas mėnesį bus po „kilą-du“, o asmuo, su kuriuo buvo susirašinėjama, atrašė, kad kiekvieną mėnesį imtų viską, ką V. R. turi, tik reikia paderinti kainą. Be to, V. R. parašė, kad jis „mąstys“ persikelt kažkur, todėl tiekimas po vasaros gali sutrikti, bei nurodė, kad jis „draugauja“ ir su grybais, jų per mėnesį būtų „iki kilo“. Susirašinėjimo su asmeniu, vardu A., metu, pastarajam V. R. paklausus, ar „šiuo metu turi“, kokia būtų kaina ir koks būtų mažiausias kiekis, V. R. atrašė, kad šiandien neturi, mažais nelabai užsiima, „500 g+ startas“ (2 t., b. l. 91–121). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad V. R. turėjo tikslą platinti didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų, o ne pačiam vartoti, kasdien nuo 2 iki 5 g narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Minėtame Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys neabejotinai paneigia V. R. teiginį, kad jis planavo parduoti tik dalį narkotinių medžiagų, likusią po jo paties vartojimo, nes susirašinėdamas su kitais asmenimis V. R. nurodė, jog augalų turės daugiau nei reikia, 3–5 kg per ateinančius porą mėnesių, ir ieško, kas jam padėtų šiuos augalus realizuoti, taip pat nurodė, kad kas mėnesį bus po kilogramą-du, mažais kiekiais jis „neužsiima“, mažiausias kiekis yra 500 g.

23. Kadangi V. R. veiksmuose nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, požymiai, tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą bei perkvalifikuoti V. R. veiksmus iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo. Kaip jau minėta, byloje nenustatyta, kad dalis, t. y. 300 g, iš viso pas jį rasto 690,516 g narkotinių medžiagų kiekio buvo skirta paties V. R. vartojimui, o apie 390 g – platinimui.

24. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodė, kad šioje baudžiamojoje byloje teismai, spręsdami V. R. veikos kvalifikavimo klausimą, kaip precedentu privalo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-195/2009, nes V. R. inkriminuojamos faktinės aplinkybės yra identiškos nurodytai kasacinio teismo praktikai. Sutikti su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo. Pažymima, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatytos aplinkybės nėra analogiškos ar labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, todėl minėta nutartis šiuo atveju neturi precedentinės reikšmės ir teismas nagrinėdamas V. R. bylą, neprivalo vadovautis baudžiamojo įstatymo taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kuria buvo vadovaujamasi ją taikant baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-195/2009. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-195/2009, teismas nustatė du neteisėto narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo tikslus ir tik dalinį kiekvieno iš jų realizavimą, o V. R. baudžiamojoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos.

25. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo V. R. gynėjo apeliaciniame skunde, išsamiai išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, juos įvertino laikydamasis įstatymo reikalavimų – tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, ir susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Nuosprendyje yra išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veikas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis atitinka jam baudžiamojo proceso įstatyme keliamus reikalavimus, taip pat ir nustatytus BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

Dėl bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 75 straipsnio taikymo

26. Nuteistojo V. R. gynėjas nurodo, kad tinkamai pritaikius teisminio nagrinėjimo metu galiojusias naujos redakcijos (įstatymo Nr. Nr. XIV-2573 redakcija) BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, individualizuojant bausmę ir užtikrinant bausmės paskirtį bei tikslus, teismas bausmės vykdymą V. R. turėjo atidėti. Taip pat nurodo, kad pakankamą V. R. nubaudimą užtikrintų švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, ir jam paskirtos poveikio priemonės.

27. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

28. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

29. BK 75 straipsnio 3 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

30. BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis).

31. Byloje nustatyta, kad V. R. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. V. R. nusikalto būdamas anksčiau neteistas (3 t., b. l. 3), penkerių metų laikotarpiu yra daug kartų baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 5–20, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog V. R. administracine tvarka baustas tik už šioje byloje rastų medžiagų vartojimą), nusikaltimo padarymo metu nedirbo, neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio (3 t., b. l. 22), vėliau (2024 m. liepos 23 d.) įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini) “ (4 t., b. l. 103, 111–116), šiuo metu dirba UAB „T. M.“, buvusių darboviečių charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 86), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus V. R. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. R., duodamas parodymus, nebuvo iki galo nuoširdus, siekė sumenkinti savo kaltę, galimai bandydamas išvengti griežtos bausmės.

32. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad V. R. proceso metu elgėsi tinkamai, jo veika nėra susijusi su smurtu, organizuotu nusikalstamumu, jam nebuvo inkriminuotas bendrininkavimas, nėra nustatytas nė vienas platinimo epizodas, V. R. yra jauno amžiaus, gydosi priklausomybę, dalyvavo savanoriškoje veikloje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, aukštąjį išsilavinimą, išklausė narkotinių medžiagų daromos žalos kursus, pateikė daug neigiamų narkotikų testų, palaiko artimus santykius su sugyventine ir mama. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės nėra išimtinės, nemažina V. R. padarytos nusikalstamos veikos ar paties nuteistojo asmenybės pavojingumo, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jam paskirta bausmė yra neproporcinga ar aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, visi apeliaciniame skunde dėstomi argumentai jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo tiek vertinant galimybes nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje, tiek ir parenkant vienintelės sankcijoje numatytos bausmės rūšies dydį. Nei vienai iš bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių nebuvo suteikta išskirtinė reikšmė, taip pat šios aplinkybės nebuvo nepagrįstai neįvertintos. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. R. bausmės, kuri, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra ženkliai mažesnė nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali riba, paskyrimas atitinka tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę. Tokios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, taip pat ir nurodyta teisminė praktika. Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad nors šioje byloje nėra nustatytas nė vienas platinimo epizodas, tai nesudaro pagrindo vertinti nuteistojo veiką kaip žymiai mažiau pavojingą už rūšinį atitinkamos nusikalstamos veikos pavojingumą. Pažymėtina, kad prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų visuomenės interesams, nes jomis didinamas pavojus asmenims susirgti priklausomybės ligomis, keliama asmens mirties rizika, padidėja kitos asocialaus elgesio rizikos, kurioms suvaldyti reikalingi reikšmingi valstybės resursai, todėl valstybės reakcija į tokias veikas negali būti formali, neturinti poveikio kaltu pripažintam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-511/2024).

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bausmės nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, priimdamas sprendimą skirti V. R. švelnesnę bausmę negu minimali BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad švelninančios BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nuteistojo atžvilgiu jau yra pritaikytos, jam paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga padarytam nusikaltimui, sprendžia, kad nėra pagrindo taikant naujos redakcijos BK 75 straipsnio nuostatas dar ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. R. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.