- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-174-1140/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32652-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Gintarė Bunikienė, Martynas Galvičius
- Nuteistasis
- V. R.
- Advokatai
- Linas Žalnieriūnas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. gynėjo advokato L. Ž. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubaustas laisvės atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką V. R. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 27 d. 15.30 val. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. 15.17 val. – 2 dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. R. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš viso ne mažiau kaip didelį kiekį, t. y. 690,516 g, narkotinės medžiagos – kanapių, ir ne mažiau kaip 40,013 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų, kuriuos atsigabeno į savo gyvenamajai vietai, adresu: (duomenys neskelbtini), priklausantį rūsį ir jame neteisėtai laikė.
Žemesnės instancijos teismas
Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. rugpjūčio 27 d. pasiėmęs dalį, t. y. 68,415 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 1,231 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų, V. R. automobiliu „Hyundai i30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsigabeno į (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) sankryžoje, jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas ir jame apie 15.46 val. policijos pareigūnai rado ir paėmė 67,818 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Kitą dalį, t. y. 0,597 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 1,231 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų, jis toliau neteisėtai laikė automobilyje iki 2023 m. rugpjūčio 28 d., kol apie 16.30 val. paminėtas medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Likusią dalį, didelį kiekį, t. y. 622,101 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 38,782 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų, jis toliau neteisėtai laikė savo gyvenamajai vietai, adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančiame rūsyje iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. 20.30 val., kol kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. R. gynėjas advokatas Linas Žalnieriūnas prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendį: iš nuosprendžio pašalinti V. R. inkriminuotas įgijimo ir gabenimo (į namus) pavojingas veikas; perkvalifikuoti V. R. veiksmus iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį; vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir 75 straipsnio 4 dalimi, V. R. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba visiškai atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė kitų BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, nes neištyrė ir neįvertino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, o dalis faktinių bylos aplinkybių buvo nustatytos netiksliai ir nepagrįstos jokiais įrodymais. Teismas selektyviai vertino įrodymus, nesiėmė priemonių kilusioms abejonėms ir prieštaravimams pašalinti, visiškai neanalizavo gynybos pateiktų argumentų ir nepateikė jų vertinimo motyvų. Be to, teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, nes spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą vadovavosi jau negaliojančiomis (senesnės redakcijos) BK 75 straipsnio nuostatomis, konstatuodamas, kad nėra teisinės galimybės atidėti bausmės vykdymo už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Dėl to nuteistajam buvo paskirta neteisinga bausmė.
2.2. Nuteistojo gynėjo teigimu, skundžiamas nuosprendis neatitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. BPK normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, apžvalgos (BPK 302–305, 307 straipsniai) Nr. AB-53-1 (skelbta: „Teismų praktika“ Nr. 53, 692–745 p.) išaiškinimų. Atkreipia dėmesį, kad šioje apžvalgoje išaiškinta, jog teismo baigiamajame procesiniame dokumente „<...> turi būti atskleistas įrodymų tarpusavio ryšys ir pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie išsprendžiami nuosprendžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-746/2015), t. y. išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, atitinkančiais Baudžiamojo proceso kodekso keliamus reikalavimus (BPK 20 straipsnis). Iš įrodymų analizės nuosprendyje turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais, prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268-697/2018, 2K-224-942/2016, 2K-67-746/2015, 2K-232/2014, 2K-619/2012, 2K-P-218/2009). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta arba kad kaltinamasis dalyvavo ją padarant, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268-697/2018, 2K-24/2014). Kiekviena inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinė aplinkybė gali būti konstatuojama tik tada, kai jos buvimą patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma <...>”. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą BK 260 straipsnio dalį, nusikalstamos veikos dalykas turi būti aprašomas ir pagrindžiamas taip, kad nekiltų abejonių, kokio pavojingumo veiką kaltininkas padarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-179-942/2021).
2.3. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, išsamiai neaptariant įrodymais laikytinų duomenų reikšmės, tik deklaratyviai pritariant prokuroro pateiktoms išvadoms dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo, nepaaiškinant, kodėl neaptarinėjami gynybos argumentai dėl įrodymų vertinimo, dėl bausmės skyrimo, neišdėstant išsamių tokio sprendimo motyvų ir neatsakius į visus gynybos argumentus, ne tik pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas ir reiškia BPK 242 straipsnio 1 dalies esminį pažeidimą, bet kartu neatitinka ir BPK reikalavimų, keliamų teismo nuosprendžio ar nutarties turiniui, nuosprendžio surašymo reikalavimams (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 332 straipsnio 3, 5 dalys).
2.4. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog V. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotines medžiagas, iš nuosprendžio neaišku, kokie bylos duomenys patvirtina, jog V. R. įgijo ir gabeno į savo gyvenamą vietą šias narkotines medžiagas. Akcentuoja, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kiekvienos veikos padarymo faktas turi būti nustatytas ir pagrįstas teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais, t. y. nė viena iš alternatyvių pavojingų veikų negali būti preziumuojama ar išvedama iš kitos pavojingos veikos, nes priešingu atveju būtų pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į skundžiamą nuosprendį perkėlė valstybės kaltintojo nurodytas faktines aplinkybes, ir laikė jas įrodytomis.
2.5. Apelianto tvirtinimu, pirmajame kaltinimo epizode V. R. inkriminuotas narkotinių medžiagų neteisėtas įgijimas ir gabenimas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, veikos išvestos iš medžiagų laikymo fakto. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis V. R. įgijo narkotines medžiagas, kaip ir kada jas gabeno. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šios aplinkybės apskritai nenustatytos, nuosprendis grindžiamas tik prielaida, jog V. R. nelegaliai įgijo ir atsigabeno kanapes bei psichotropinius grybus į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini) . Tačiau iš V. R. parodymų matyti, kad dalį kanapių jis pats augino, o ne įgijo ar gabeno, kas akivaizdžiai prieštarauja teismo įrodytomis laikytinoms faktinėms bylos aplinkybėms. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad draudžiama pavojingas veikas preziumuoti ar įrodinėti jas remiantis kitomis alternatyviomis pavojingomis veikomis, nurodytomis BK 259 ir 260 straipsniuose. Tai reiškia, kad teismai negali laikymo veikos pagrindu daryti prielaidą apie įgijimo ar gabenimo veikas – šios veikos turi būti savarankiškai įrodytos. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. R. narkotines medžiagas įgijo ar gabeno, šios veikos negali būti jam inkriminuojamos. Todėl pirmojo kaltinimo epizodo narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo ir gabenimo veikos, nesant jokių tai pagrindžiančių bylos duomenų, turi būti pašalintos kaip nepagrįstos.
2.6. Apeliantas sutinka, jog byloje įrodyta, kad V. R. neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – mažiausiai 690,516 g kanapių ir 40,013 g psichotropinių grybų – savo gyvenamosios vietos rūsyje, 2023 m. rugpjūčio 27 d. jis neteisėtai pasiėmė dalį šių medžiagų – 68,415 g kanapių ir 1,231 g psichotropinių grybų, ir automobiliu gabeno į (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) sankryžoje buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tačiau teigia, kad kaltinime dėl tų pačių medžiagų nepagrįstai pakartotinai inkriminuojama dar viena laikymo veika, nurodant, kad likusią dalį, didelį kiekį, t. y. 622,101 g kanapių ir 38,782 g psichotropinių grybų, V. R. toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini) , jam priklausančiame rūsyje. Atkreipia dėmesį, kad ši veika dėl tų pačių medžiagų jau buvo inkriminuota pirmajame epizode, todėl pakartotinis naujos laikymo veikos inkriminavimas yra teisiškai perteklinis ir nepagrįstai apsunkinantis teisinę kaltinamojo padėtį. Iš paskutinio kaltinimo epizodo suprastina, kad pakartotinai laikymo veika inkriminuojama todėl, kad dalį medžiagų V. R. atsigabeno į (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas pakartotinai pripažino V. R. kaltu dėl likusios medžiagos laikymo. Tokia teisinė logika yra ydinga, ji reikštų nepagrįstą kaltinimo išplėtimą, teisinį neapibrėžtumą bei perteklinį kaltinamojo teisinės padėties apsunkinimą, nes, pavyzdžiui, platinimu užsiimančiam asmeniui kaskart pardavus draudžiamų medžiagų dozę, be platinimo veikos, reikėtų konstatuoti naują laikymo veiką likusiam neparduotam kiekiui.
2.7. Be to, nuteistojo gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje padaryta esminių kvalifikavimo klaidų, kadangi V. R. atžvilgiu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, klaidingai inkriminuojant BK 260 straipsnio 2 dalį vietoje BK 259 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog asmuo gali turėti du tikslus – vartoti ir platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, todėl tokiais atvejais veika kvalifikuotina pagal BK 259 ir 260 straipsnius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-195/2009). Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad V. R., be tikslo platinti psichotropines medžiagas, ketino jas vartoti ir pats. Tai patvirtina jo paties parodymai, kad jis vartoja kanapes, teisme V. R. detalizavo, kad bent pusė iš jo turėto kiekio (apie 300 g) buvo skirta jo asmeniniam vartojimui. Automobilyje rastą kiekį V. R. pripažino skyręs platinimui. V. R. paaiškino, kad jam kasdien reikėjo 2–5 g draudžiamų medžiagų, tai priklausė nuo kanapių koncentracijos, nurodė, kiek kartų per dieną jas vartodavo, paaiškino, kodėl užsiaugino didesnius kanapių ir grybų kiekius. Kadangi byloje nėra duomenų, paneigiančių galimybę V. R. suvartoti jo nurodytą 300 g kiekį, pastarojo parodymai laikytini patikimais. Priešingu atveju išvados remtųsi spėjimais, numanymais, nes teismas net neanalizavo, kokį kiekį ir per kokį laikotarpį nuteistasis būtų galėjęs suvartoti. Aplinkybę, kad V. R. vartojo narkotines medžiagas, patvirtina medicininės apžiūros aktas, duomenys apie jo gydymąsi nuo priklausomybės, administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 71 straipsnį už narkotinių medžiagų vartojimą, liudytojų parodymai bei susirašinėjimai. Šie faktai patvirtina V. R. alternatyvų tikslą – asmeninį vartojimą, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o kaip idealioji BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų sutaptis, atsižvelgiant į tai, kad pas V. R. buvo rasta 690,516 g kanapių, iš kurių apie 300 g buvo skirta asmeniniam vartojimui (vadinasi, platinimui skirta dalis buvo apie 390 g, kuri nesiekia „didelio kiekio“).
2.8. Nuteistojo gynėjo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje teismo padarytos išvados yra prieštaringos, nes iš pradžių teismas nurodė, jog kaltinamojo teiginiai, kad dalį narkotinių medžiagų jis būtų sunaudojęs pats, neturi jokios įtakos veikos kvalifikavimui, nes tai yra tik V. R. siekis sušvelninti savo atsakomybę (nuosprendžio 11 lapas), tačiau kitoje nuosprendžio dalyje (nuosprendžio 13 lapas) teismas konstatavo, kad vertinant byloje esančią charakterizuojančią medžiagą, pripažintina, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas turėjo įtakos kaltinamojo elgesio korekcijai, iš pateiktų tyrimų rezultatų ir medicininių pažymų, V. R. charakterizuojančių duomenų matyti, jog jis nustojo vartoti narkotines medžiagas, suvokia jų žalą, pradėjo dalyvauti įvairių organizacijų veikloje edukuodamas priklausomus žmones ir skleisdamas turimas žinias apie narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo žalą. Be to, spręsdamas dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas nurodė, jog V. R. teigiamai charakterizuojantys duomenys, jo gyvenimo būdo pasikeitimas, psichiatro konsultacijų lankymas, narkotinių medžiagų nevartojimas, priklausomybės atsikratymas, teikiama pagalba bei edukacija priklausomiems asmenims, dalyvavimas projektuose VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, pastovus darbas bei naujų pomėgių atsiradimas leidžia pripažinti, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų bausmės tikslams. Todėl minėti teismo prieštaravimai, kai spręsdamas dėl veikos kvalifikacijos teismas nepripažino, jog nuteistasis disponavo narkotinėmis medžiagomis ir jas vartojo, laikydamas tokią poziciją vien gynybine, tačiau tuo pačiu, spręsdamas dėl švelnesnės bausmės skyrimo, jau konstatavo, kad nuteistasis turėjo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir jos vartojimą nutraukė, patvirtina, kad byloje esančių faktinių aplinkybių vertinimas buvo selektyvus ir priklausė nuo nagrinėjamo teisinio klausimo konteksto. Toks vertinimo dvilypumas pažeidžia nuoseklumo ir teisinio tikrumo principus. Tos pačios reikšmingos aplinkybės toje pačioje baudžiamojoje byloje turi būti vertinamos vienodai ir sistemiškai. Kadangi teismas nepaneigė, jog V. R. vartojo narkotines medžiagas ir konstatavo, kad po ikiteisminio tyrimo pradžios pastarasis šių medžiagų vartojimo atsisakė, akivaizdu, kad V. R. parodymai, jog jis dalį turėtų medžiagų laikė ir turėdamas tikslą pas jas vartoti, negali būti ignoruojami. Šios aplinkybės turėjo būti tinkamai įvertintos sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimą, nes jos gali turėti esminės reikšmės nustatant, ar asmuo, disponuodamas narkotinėmis medžiagomis, turėjo du tikslus – vartoti medžiagas savo reikmėms ir jas platinti.
2.9. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-195/2009, nurodė, jog netinkamai baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas dėl to, kad teismas neįvertino dalies nustatytų nusikalstamų asmens veiksmų – narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo turint tikslą pačiam vartoti, t. y. neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Teismas konstatavo, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kokia dalis buvo skirta asmeniniam vartojimui, o kokia – platinimui, šis klausimas liko neišspręstas ir bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Pasak kasacinio teismo, nenustačius platinimui skirtos dalies, negalima inkriminuoti BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto „didelio kiekio“ požymio. Kasacinis teismas nurodė, kad kaltininko veiksmai atitinka idealiosios BK 259 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies nusikaltimų sutaptį, todėl žemesnių instancijų sprendimai buvo pakeisti. Nuteistojo gynėjo tvirtinimu, V. R. inkriminuojamos faktinės aplinkybės yra identiškos nurodytai kasacinio teismo praktikai, todėl minėta byla laikytina precedentu šioje V. R. baudžiamojoje byloje.
2.10. Kartu skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. R. bausmę, nepagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, nes, pasak teismo, tam nėra teisinio pagrindo – padarytas nusikaltimas yra numatytas BK XXXVII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis“, o už šiame BK skyriuje numatytą veiką bausmės vykdymas negali būti atidėtas net iš dalies. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančiu įstatymu Nr. XIV-2573 BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo pakeistos, išplečiant galimybę skirti asmeniui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, numatant alternatyvią jos taikymo sąlygą. Buvo pakeistos ir BK 75 straipsnio bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, taip pat išplečiant ir skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybes, kai jos vykdymas prieštarautų teisingumo principui. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Taigi, pakeitus teisinį reguliavimą, šioje byloje turėjo būti analizuojamos paminėtų naujų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo nuteistajam galimybės.
2.11. Nuteistojo gynėjas neginčija skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria teismas sutiko su valstybės kaltintojo pozicija dėl egzistuojančių BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų ir jų taikymo V. R., tačiau pažymi, kad konstatavus šiuos pagrindus, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, veikos padarymo aplinkybes, tinkamai pritaikius teisminio nagrinėjimo metu galiojusias naujos redakcijos (įstatymo Nr. Nr. XIV-2573 redakcija) BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, individualizuojant bausmę ir užtikrinant bausmės paskirtį bei tikslus, teismas bausmės vykdymą V. R. turėjo atidėti. Atkreipia dėmesį, kad tokia yra teismų praktika narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo bylose, esant kvalifikuotoms ar itin kvalifikuotoms veikų sudėtims (pvz., Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis Nr. 1-515-424/2024 (BK 260 straipsnio 1 dalis), Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis Nr. 1-1244-1034/2023, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1-189-851/2022 (BK 260 straipsnio 3 dalis), Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-407-579/2022 (BK 260 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-69-1058/2025, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-84-957/2025).
2.12. Apelianto teigimu, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo nuteistajam, būtina atsižvelgti į tai, kad nors nusikalstama veika priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau nepadaryta reali žala tretiesiems asmenims, nes draudžiamos medžiagos jų nepasiekė, o dalis šių medžiagų buvo skirta asmeniniam naudojimui, be to, byloje nėra jokių duomenų apie draudžiamų medžiagų platinimą. Nors bendra neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos masė viršijo didelio kiekio ribą, tai nėra reikšmingas veiksnys absoliučiai visais atvejais, nes kiekis savaime neturėtų lemti bausmės griežtumo, ypač kaltininkui turint skirtingus disponavimo medžiagomis tikslus, kai nėra kitų sunkinančių aplinkybių. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nurodo, kad pagal teismų praktiką šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylos Nr. 2K-29-788/2020; 2K-119-689/2020; 2K-169-458/2020; 2K-201-788/2021; 2K-233-976/2021).
2.13. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad V. R. viso proceso metu elgėsi tinkamai, bendradarbiavo su teisėsauga, neslėpė informacijos, pripažino faktines veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. V. R. veika nėra susijusi su smurtu, organizuotu nusikalstamumu ar sisteminga veikla, jam nebuvo inkriminuotas bendrininkavimas, nėra nustatytas nė vienas platinimo epizodas, juo labiau nepilnamečiams. V. R. yra jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka baustas tik už šioje byloje rastų medžiagų vartojimą, gydosi nuo priklausomybės, aktyviai siekia integracijos į visuomenę, dalyvavo savanoriškoje veikloje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, registravosi Užimtumo tarnyboje, šiuo metu dirba, t. y. turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o tai mažina recidyvo riziką, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi aukštąjį išsilavinimą, išklausė narkotinių medžiagų daromos žalos kursus, pateikė daug neigiamų narkotikų testų. Be to, V. R. palaiko artimus santykius su sugyventine ir mama, nors byloje nėra duomenų apie pastarajam diagnozuotą depresinį epizodą, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimo padarymą nulėmė sunkus užsitęsęs santykis su tėvu ir vėlesnė jo mirtis. Nusikaltimo padarymą lėmė ir gyvenimiškos patirties stoka, tačiau nuteistasis įsipareigoja laikytis įstatymų, dalyvauti prevencinėse programose, tęsti darbą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
2.14. Nuteistojo gynėjo manymu, esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, BK 75 straipsnio 4 dalį, ir skirti V. R. švelnesnę bausmę, nes jis nėra toks pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti. Taigi laisvės atėmimo bausmės skyrimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, trukdytų resocializacijai ir neigiamai paveiktų nuteistojo bei jo artimųjų gyvenimą. Manytina, kad realus nuteistajam paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės ar jos dalies vykdymas neatitiktų nei paties nuteistojo, nei visuomenės, nei valstybės interesų, nes iš esmės įgyvendintų tik vieną iš bausmės tikslų – nubaudimą, kai ne mažiau svarbūs yra ir nuteistųjų socialinės reabilitacijos bei resocializacijos tikslai. Nekyla abejonių, kad bausmės tikslų galima pasiekti ir neizoliavus V. R. nuo visuomenės, jos vykdymą nuteistajam atidedant. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo ir jos padarymo aplinkybes, V. R. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam įstatyme numatytam terminui – 3 metams. Apelianto manymu, pakankamą V. R. nubaudimą užtikrintų švelnesnės bausmės ir jam paskirtos poveikio priemonės, pavyzdžiui, intensyvi priežiūra, probacijos tarnybos priežiūra, dalyvavimas socialinėse programose, griežti įpareigojimai ar draudimai, kurių pažeidimas galėtų lemti laisvės ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326-303/2018 ir Nr. 2K-268-942/2017). Teismui paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba ją atidėjus, V. R. galėtų vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, palaikytų socialinius ryšius, dirbtų, mokėtų mokesčius valstybei, t. y. būtų naudingas visuomenei. Neabejotina, kad realus laisvės atėmimas neigiamai paveiktų nuteistąjį dėl įkalinimo įstaigose vyraujančios atmosferos, susiformavusios subkultūros, socialinių vaidmenų ir kt.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo V. R. gynėjo advokato L. Ž. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Nuteistojo V. R. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinis skundas atmetamas.
6. Nuteistojo V. R. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1–5 dalių nuostatas, nes neištyrė ir neįvertino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, selektyviai vertino įrodymus, nesiėmė priemonių kilusioms abejonėms ir prieštaravimams pašalinti, visiškai neanalizavo gynybos pateiktų argumentų ir nepateikė jų vertinimo motyvų. Be to, skundžiamas nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. BPK normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, apžvalgos (BPK 302–305, 307 straipsniai) Nr. AB-53-1 ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotines medžiagas, ir jas gabeno į savo gyvenamą vietą bei nepagrįstai V. R. veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Sutikti su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo
7. Pažymima, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.
8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Pažymėtina, kad išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43-648/2017, 2K-275-628/2023).
9. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 259 straipsnio 1 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2014).
10. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516/2011, 2K-138/2013, 2K-352/2013, 2K-435/2014, 2K-52-699/2015, 2K-105-399/2016). Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380/2009).
11. BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tai vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-618/2010 ir kt.). Sprendžiant dėl asmens kaltės, tikslo, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį, t. y. konstatuoti, kad kaltininkas suvokė, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį, suprato daromų veiksmų pavojingumo pobūdį ir jų siekė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-693/2016).
12. Įgijimas BK 260 straipsnio prasme – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2014, 2K-1-719/2020). Pagal teismų praktiką, neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017). Gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-494/2012, 2K-86-654/25, 2K-100-1073/2025).
13. Nuteistojo V. R. gynėjo teigimu, pirmajame kaltinimo epizode V. R. inkriminuotas narkotinių medžiagų neteisėtas įgijimas ir gabenimas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, šios veikos išvestos iš medžiagų laikymo fakto, nuosprendis grindžiamas tik prielaida, jog V. R. nelegaliai įgijo ir atsigabeno kanapes bei psichotropinius grybus į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Su šiais skundo teiginiais nesutiktina, nes byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis iš karto po įvykio, t. y. 2023 m. rugpjūčio 28 d., dalyvaujant gynėjai advokatei J. P., V. R. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad jis kanapių sėklas gavo maždaug prieš dvejus metus, kai įsigijo kanapės žiedą, kuriame buvo sėklų. Sėklas jis pasėjo atokioje vietoje netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, šalia (duomenys neskelbtini) upės. 2023 m. rugpjūčio 28 d. važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) susitikti su draugais, jis užsuko į vietą, kur augino kanapes, nupjovė du kanapių augalus, juos įdėjo į juodos spalvos šiukšlių maišą ir įsidėjo į savo automobilį „Hyunday“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvažiuojant į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, jį sustabdė policijos pareigūnai. Po neblaivumo patikrinimo policijos pareigūnams paklausus, ar jo automobilyje nėra draudžiamų daiktų, jis parodė kanapes, pateikė apvalią plastikinę dėžutę su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis. Šias kanapes, buvusias dėžutėje, jis įsigijo 2023 m. rugpjūčio 15 d. Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, per Žolinės šventę, už kanapes sumokėjo 50 Eur. Dalį kanapių jis suvartojo Lenkijoje, šventės metu, o likusias kanapes parsivežė į Lietuvą, indelį laikė savo kuprinėje, kuri visą laiką būdavo automobilyje. 2023 m. rugpjūčio 27 d. jam važiuojant į (duomenys neskelbtini), jo kuprinė su joje esančiu indeliu su kanapėmis taip pat buvo jo automobilyje (3 t., b. l. 45–48).
14. 2023 m. rugpjūčio 29 d. papildomai apklausiamas kaip įtariamasis V. R. papildė savo pirminius parodymus nurodydamas, kad savo automobilyje „Hyunday“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis turėjo ir permatomą plastikinį maišelį, kurio viduje buvo galimai 4 folijos lankstinukai, kuriuose galėjo būti likusios grybų sporos, t. y. grybų sėklos. Jis prieš dvejus metus Vilniuje iš nepažįstamo asmens įsigijo – nusipirko psichotropinių grybų, turėdamas tikslą pats juos vartoti, iš grybų pats išsitraukė jų sporas. Kuprinėje jis turėjo ir sulankstytą raudonos spalvos popierių, kuriame buvo suvynioti grybų vaisiakūniai. Grybus užaugino pats (duomenys neskelbtini) rajone, atokioje vietoje esančiame lauke. Sudžiovintus grybus laikė sužadėtinės A. P., su kuria kartu gyvena apie dvejus metus, nuomojamame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), rūsyje. Šiame bute rastos svarstyklės priklauso jam, svarstykles jis naudojo sverti kanapėms. Visi kratos metu rūsyje, adresu: (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti daiktai, išvardinti kratos protokole, priklauso jam. Visas tas kiekis, kuris buvo rastas kratos metu rūsyje, t. y. narkotinės medžiagos – kanapės, grybai, yra jo, jis kanapes ir grybus pats užaugino praėjusią vasarą. Užaugintas kanapes jis sudžiovino, nukirpo žiedynus ir jas supakavo. Kanapių sėklas, kaip jau minėjo, išsitraukė iš nusipirktų kanapių. Kanapes ir grybus augino (duomenys neskelbtini) rajone, atokiuose laukuose, kanapes džiovino lauke, miške, medžių lajose, po to parsiveždavo į savo buto, adresu: (duomenys neskelbtini), rūsį, ten naktį jas supakuodavo ir palikdavo. Kai pradėjo lankytis pas A., viską persivežė į jos nuomojamo buto rūsį (3 t., b. l. 49–53).
15. Apklausiamas teisiamajame posėdyje V. R. taip pat patvirtino, kad jis prieš keletą metų pirko kanapių žiedynų, ten buvo sėklų, kurias jis pasėjo. Kanapės, rastos buto rūsyje, buvo jo užaugintos, jas augino 2022 metais lauke. Išsitraukęs sporas iš didelio grybo, kurį buvo nusipirkęs „prie kanapių žiedyno“, sėklas sudaigino ir augino lauke dirvoje. Atsakydamas į gynėjo užduotą klausimą, V. R. patvirtino, kad jis yra pirkęs narkotinės medžiagos, mokėjo maždaug už 10 Eur už 1 gramą (4 t., b. l. 134–136).
16. Išanalizavus nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis nuosekliai nurodė narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo aplinkybes. V. R. paaiškino, kad jis maždaug prieš dvejus metus nusipirko kanapių, iš jų žiedynų išsitraukė sėklas ir jas pasėjo. Prieš dvejus metus Vilniuje iš nepažįstamo asmens jis taip pat įsigijo, t. y. nusipirko, psichotropinių grybų ir iš jų išsitraukė sporas. Kanapes ir grybus augino pats (duomenys neskelbtini) rajone, atokiuose laukuose, užaugusias kanapes išdžiovindavo ir parsiveždavo į savo buto, adresu: (duomenys neskelbtini), rūsį. Pradėjęs lankytis pas A. P., narkotines ir psichotropines medžiagas persivežė į jos nuomojamo buto, adresu: (duomenys neskelbtini), rūsį. Kanapes jis augino ir netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, šalia (duomenys neskelbtini) upės. Be to, dalį pas jį rastų kanapių jis įsigijo, t. y. nusipirko, 2023 m. rugpjūčio 15 d. Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, per Žolinės šventę (tai, kad tuo metu V. R. buvo Lenkijoje, patvirtino ir kaip liudytoja apklausta jo sužadėtinė A. P.). Dalį kanapių jis suvartojo Lenkijoje, šventės metu, o likusias kanapes parsivežė į Lietuvą, indelį laikė savo kuprinėje.
17. Atsižvelgiant į tai, jog pats nuteistasis V. R. parodė, kad jis kanapes ir grybus įsigijo, juos nusipirkdamas, iš jų išėmė sėklas ir jas pasėjo, kanapes ir grybus augino atokiose vietose, paties užaugintus grybus bei užaugintas ir išdžiovintas kanapes parsiveždavo į savo butą Vilniuje, o pradėjęs gyventi su A. P. visas šias medžiagas persivežė į butą (duomenys neskelbtini), kaip nepagrįsti atmetami nuteistojo gynėjo skundo argumentai, kad neaišku, kokie bylos duomenys patvirtina, jog V. R. įgijo ir gabeno į savo gyvenamą vietą narkotines medžiagas, V. R. inkriminuotas narkotinių medžiagų neteisėtas įgijimas ir gabenimas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, veikos išvestos tik iš medžiagų laikymo fakto. Nuteistojo gynėjo akcentuojama aplinkybė, kad dalį kanapių V. R. užaugino pats, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo fakto nepaneigia. Pažymėtina, kad įgijimu, be kita ko, laikomas ir kanapių dalių rinkimas, kai šie veiksmai atliekami pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo tvarką. Dėl to tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą ir iš skundžiamo nuosprendžio šalinti V. R. inkriminuotas įgijimo ir gabenimo į namus pavojingas veikas nėra teisinio pagrindo.
18. Kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, kad atsižvelgiant į tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad V. R. 2023 m. rugpjūčio 27 d. pasiėmė dalį laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. 68,415 g kanapių ir 1,231 g psichotropinių grybų, bei automobiliu gabeno šias medžiagas į (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) sankryžoje buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kaltinime dėl tų pačių medžiagų nuteistajam nepagrįstai pakartotinai inkriminuojama dar viena laikymo veika, nurodant, kad likusią dalį, didelį kiekį, t. y. 622,101 g kanapių ir 38,782 g psichotropinių grybų, V. R. toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame rūsyje. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, jog V. R. narkotines ir psichotropines medžiagas savo gyvenamajai vietai, adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančiame rūsyje neteisėtai laikė ne tik iki jo automobilio, kuriuo dalis šių medžiagų buvo gabenta, sustabdymo ir jų paėmimo, bet ir toliau, t. y. iki kratos minėtame bute atlikimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tai yra pakartotinis naujos laikymo veikos inkriminavimas, nepagrįstai apsunkinantis teisinę kaltinamojo padėtį. Be to, kaip jau minėta, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas.
19. Nuteistojo gynėjo teigimu, V. R. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, nes byloje yra duomenų, kad V. R., be tikslo platinti psichotropines medžiagas, ketino jas vartoti ir pats, V. R. tvirtinimu, bent pusė iš jo turėto kiekio minėtų medžiagų (apie 300 g) buvo skirta jo asmeniniam vartojimui, o automobilyje rastą kiekį V. R. pripažino skyręs platinimui. Sutikti su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.
20. Nors, kaip nurodo nuteistojo gynėjas, byloje nėra duomenų, paneigiančių galimybę V. R. suvartoti jo nurodytą 300 g narkotinių medžiagų kiekį, byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad pastarasis gali suvartoti minėtą kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad aplinkybę, jog V. R. vartojo narkotines medžiagas, patvirtina medicininės apžiūros aktas, duomenys apie jo gydymąsi nuo priklausomybės (3 t., b. l. 25-26, 28; 4 t., b. l. 81-83, 85, 102, 120-125), administracinio nusižengimo protokolas, surašytas pagal ANK 71 straipsnį už narkotinių medžiagų vartojimą (3 t., b. l. 5–20), liudytojų parodymai, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo teiginius, kad jis kasdien suvartodavo nuo 2 iki 5 g narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir ateinančius 3 mėnesius planavo vartoti šias medžiagas taip pat nuo 2 iki 5 g per dieną, kas sudarytų beveik pusę jo laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio (4 t., b. l. 134–136, 141–142). Neabejotina, kad asmeniui kasdien vartojant nuo 2 iki 5 g narkotinių ir psichotropinių medžiagų tai būtų akivaizdžiai pastebima jo elgesyje ir savijautoje, tačiau kartu su V. R. ne vienus metus gyvenanti jo sužadėtinė, kuri, be kita ko, yra medikė (odontologė), teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji nepastebėjo, jog V. R. vartotų narkotines medžiagas (4 t., b. l. 91–92). Kaip liudytoja apklausta V. R. motina L. R. taip pat nurodė, jog nė karto neįtarė, kad jos sūnus būtų vartojęs narkotinių medžiagų, nors su juo bendrauja labai artimai (4 t., b. l. 92–93). Pastebėtina, kad V. R., pats sau prieštaraudamas, teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad jo vartojimas „nebuvo nuoseklus“, t. y. jis kasdien 2–5 g narkotinių ir psichotropinių medžiagų nesuvartodavo, taigi, akivaizdu, kad jam asmeniniam vartojimui 300 g minėtų medžiagų 3 mėnesiams (po 100 g per mėnesį) nereikėjo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d. pristačius V. R. į gydymo įstaigą, jis nurodė, jog vartojo kanabinoidus apie 12 val. (3 t., b. l. 25). Atlikus V. R. šlapimo tyrimą (mėginys paimtas 17.25 val.) nustatyta, kad pastarasis yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų, tačiau jis neapsvaigęs, vairuoti gali (3 t., b. l. 27). Tai paneigia nuteistojo teiginį, kad jis narkotines ir psichotropines medžiagas vartojo gana dideliais kiekiais. Pažymėtina, kad marihuanos pėdsakai šlapime gali būti aptinkami net ir po 7–30 dienų po jų vartojimo (internetinė prieiga: ttps://euromedika.lt/narkotiku-aptikimas-organizme).
21. Nuteistojo V. R. kaltę įgijus, laikius, gabenus didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti patvirtina byloje surinktų, teismo ištirtų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma. 2023 m. rugpjūčio 28 d. kratos protokole užfiksuota, kad atliekant kratą A. S. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bute buvo rastos elektroninės svarstyklės su rudai-žalios spalvos, galimai augalinės kilmės, pėdsakų likučiais, o rūsyje buvo rasta 11 permatomų plastikinių dėžučių su galimai augalinės kilmės augalais, galimai grybais, plastikinis maišelis su galimai augalinės kilmės augalu – grybu, kibiras su viduje esančiais galimai augalinės kilmės augalais – grybais, 19 stiklainių su galimai augalinės kilmės medžiaga, taip pat rasti loviai, sėklos, lempos, purkštukai, substratas, ir kiti daiktai, reikalingi psichotropinių grybų auginimu (1 t., b. l. 76–149). Minėta, kad V. R. apklausų metu patvirtino, jog visi kratos, atliktos rūsyje, adresu: (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti daiktai, išvardinti kratos protokole, priklauso jam. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados matyti, kad pas V. R. buvo rastas didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 690,516 g, narkotinės medžiagos – kanapių, ir ne mažiau kaip 40,013 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų (2 t., b. l. 9–18). Pastebėtina, kad tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas sutinka, kad byloje įrodyta, jog nuteistasis neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – mažiausiai 690,516 g kanapių ir 40,013 g psichotropinių grybų.
22. Tai, kad V. R. turėjo tikslą platinti didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų patvirtina ir Kitų objektų (Specialisto išvados Nr. 11K-316(23) priedo – USB flash laikmenos „Adata C906“ su joje esančia informacija) apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad V. R., bendraudamas per programėlę “T” su kitu asmeniu, nurodė, kad jis už mėnesio pradės nuiminėti augalų derlių ir jų turės daugiau nei reikia, 3–5 kg per ateinančius porą mėnesių, ir ieško, kas jam padėtų šiuos augalus realizuoti. Nurodė, kad kokybė gera, organika. Tai northen lights, gellato, gorilla. Asmuo, su kuriuo V. R. susirašinėjo, nurodė, kad jis padės pastarajam realizuoti minėtas medžiagas, o V. R. nurodė, kad pirmas „kilas“ būtų „ant gegužės galo“, taip pat nurodė, kad norėtų 7–8 Eur už 1 g, bei parašė, kad paskui kas mėnesį bus po „kilą-du“, o asmuo, su kuriuo buvo susirašinėjama, atrašė, kad kiekvieną mėnesį imtų viską, ką V. R. turi, tik reikia paderinti kainą. Be to, V. R. parašė, kad jis „mąstys“ persikelt kažkur, todėl tiekimas po vasaros gali sutrikti, bei nurodė, kad jis „draugauja“ ir su grybais, jų per mėnesį būtų „iki kilo“. Susirašinėjimo su asmeniu, vardu A., metu, pastarajam V. R. paklausus, ar „šiuo metu turi“, kokia būtų kaina ir koks būtų mažiausias kiekis, V. R. atrašė, kad šiandien neturi, mažais nelabai užsiima, „500 g+ startas“ (2 t., b. l. 91–121). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad V. R. turėjo tikslą platinti didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų, o ne pačiam vartoti, kasdien nuo 2 iki 5 g narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Minėtame Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys neabejotinai paneigia V. R. teiginį, kad jis planavo parduoti tik dalį narkotinių medžiagų, likusią po jo paties vartojimo, nes susirašinėdamas su kitais asmenimis V. R. nurodė, jog augalų turės daugiau nei reikia, 3–5 kg per ateinančius porą mėnesių, ir ieško, kas jam padėtų šiuos augalus realizuoti, taip pat nurodė, kad kas mėnesį bus po kilogramą-du, mažais kiekiais jis „neužsiima“, mažiausias kiekis yra 500 g.
23. Kadangi V. R. veiksmuose nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, požymiai, tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą bei perkvalifikuoti V. R. veiksmus iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo. Kaip jau minėta, byloje nenustatyta, kad dalis, t. y. 300 g, iš viso pas jį rasto 690,516 g narkotinių medžiagų kiekio buvo skirta paties V. R. vartojimui, o apie 390 g – platinimui.
24. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodė, kad šioje baudžiamojoje byloje teismai, spręsdami V. R. veikos kvalifikavimo klausimą, kaip precedentu privalo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-195/2009, nes V. R. inkriminuojamos faktinės aplinkybės yra identiškos nurodytai kasacinio teismo praktikai. Sutikti su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo. Pažymima, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatytos aplinkybės nėra analogiškos ar labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, todėl minėta nutartis šiuo atveju neturi precedentinės reikšmės ir teismas nagrinėdamas V. R. bylą, neprivalo vadovautis baudžiamojo įstatymo taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kuria buvo vadovaujamasi ją taikant baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-195/2009. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-195/2009, teismas nustatė du neteisėto narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo tikslus ir tik dalinį kiekvieno iš jų realizavimą, o V. R. baudžiamojoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos.
25. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo V. R. gynėjo apeliaciniame skunde, išsamiai išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, juos įvertino laikydamasis įstatymo reikalavimų – tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, ir susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Nuosprendyje yra išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veikas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis atitinka jam baudžiamojo proceso įstatyme keliamus reikalavimus, taip pat ir nustatytus BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.
Dėl bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 75 straipsnio taikymo
26. Nuteistojo V. R. gynėjas nurodo, kad tinkamai pritaikius teisminio nagrinėjimo metu galiojusias naujos redakcijos (įstatymo Nr. Nr. XIV-2573 redakcija) BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, individualizuojant bausmę ir užtikrinant bausmės paskirtį bei tikslus, teismas bausmės vykdymą V. R. turėjo atidėti. Taip pat nurodo, kad pakankamą V. R. nubaudimą užtikrintų švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, ir jam paskirtos poveikio priemonės.
27. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
28. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.
29. BK 75 straipsnio 3 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
30. BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis).
31. Byloje nustatyta, kad V. R. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. V. R. nusikalto būdamas anksčiau neteistas (3 t., b. l. 3), penkerių metų laikotarpiu yra daug kartų baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 5–20, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog V. R. administracine tvarka baustas tik už šioje byloje rastų medžiagų vartojimą), nusikaltimo padarymo metu nedirbo, neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio (3 t., b. l. 22), vėliau (2024 m. liepos 23 d.) įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini) “ (4 t., b. l. 103, 111–116), šiuo metu dirba UAB „T. M.“, buvusių darboviečių charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 86), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus V. R. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. R., duodamas parodymus, nebuvo iki galo nuoširdus, siekė sumenkinti savo kaltę, galimai bandydamas išvengti griežtos bausmės.
32. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad V. R. proceso metu elgėsi tinkamai, jo veika nėra susijusi su smurtu, organizuotu nusikalstamumu, jam nebuvo inkriminuotas bendrininkavimas, nėra nustatytas nė vienas platinimo epizodas, V. R. yra jauno amžiaus, gydosi priklausomybę, dalyvavo savanoriškoje veikloje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, aukštąjį išsilavinimą, išklausė narkotinių medžiagų daromos žalos kursus, pateikė daug neigiamų narkotikų testų, palaiko artimus santykius su sugyventine ir mama. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės nėra išimtinės, nemažina V. R. padarytos nusikalstamos veikos ar paties nuteistojo asmenybės pavojingumo, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jam paskirta bausmė yra neproporcinga ar aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, visi apeliaciniame skunde dėstomi argumentai jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo tiek vertinant galimybes nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje, tiek ir parenkant vienintelės sankcijoje numatytos bausmės rūšies dydį. Nei vienai iš bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių nebuvo suteikta išskirtinė reikšmė, taip pat šios aplinkybės nebuvo nepagrįstai neįvertintos. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. R. bausmės, kuri, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra ženkliai mažesnė nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali riba, paskyrimas atitinka tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę. Tokios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, taip pat ir nurodyta teisminė praktika. Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad nors šioje byloje nėra nustatytas nė vienas platinimo epizodas, tai nesudaro pagrindo vertinti nuteistojo veiką kaip žymiai mažiau pavojingą už rūšinį atitinkamos nusikalstamos veikos pavojingumą. Pažymėtina, kad prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų visuomenės interesams, nes jomis didinamas pavojus asmenims susirgti priklausomybės ligomis, keliama asmens mirties rizika, padidėja kitos asocialaus elgesio rizikos, kurioms suvaldyti reikalingi reikšmingi valstybės resursai, todėl valstybės reakcija į tokias veikas negali būti formali, neturinti poveikio kaltu pripažintam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-511/2024).
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bausmės nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, priimdamas sprendimą skirti V. R. švelnesnę bausmę negu minimali BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad švelninančios BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nuteistojo atžvilgiu jau yra pritaikytos, jam paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga padarytam nusikaltimui, sprendžia, kad nėra pagrindo taikant naujos redakcijos BK 75 straipsnio nuostatas dar ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. R. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.