Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio,

dalyvaujant prokurorui Janui Paškevičiui (Jan Paškevič) (dalyvavimas užtikrintas vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir D. U. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. U. sulaikymo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dienos ir į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 29 d. 20.57 val. iki 2023 m. gruodžio 1 d. 14.10 val. (2 dienas).

Nuspręsta paskirti D. U. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir iš D. U. konfiskuoti: 1) nusikalstamos veikos rezultatą – pinigus 27 EUR, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje; 2) nusikalstamos veikos priemones – mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone A2633“ (IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM Telia (duomenys neskelbtini)), mobilaus ryšio telefoną „Huawei MAR-LX1A“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje.

D. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintos.

Sulaikyti pinigai – 113 EUR, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pervedus juos į depozitinę sąskaitą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. U..

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir E. M., tačiau jo atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. U. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, o būtent, jis 2023 m. lapkričio 29 d. apie 20.28 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti psichotropinę medžiagą, susitiko su psichotropinės medžiagos pirkėju E. M., bei iš tyrimo metu nenustatytos taros į E. M. atsineštą bespalviu plastikiniu užsukamu dangteliu uždengtą apie 10 ml talpos bespalvį plastikinį buteliuką įpylė bespalvį skaidrų, klampų skystį, kurio pradinė masė ne mažesnė nei 12,0279 g, kuriame ne mažiau kaip 0,0024 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, kuris yra psichotropinė medžiaga (pagal 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, 2020 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V-2305 bei 2023 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. V-1162, MDMB-4en-PINACA yra sintetinių kanabinoidų darinių grupės 1-ajame pogrupyje (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į 1 sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“)), ir šią psichotropinę medžiagą E. M. pardavė už 27 EUR, tokiu būdu platino psichotropinę medžiagą. Tokiais savo veiksmais D. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. U. (toliau ir – apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 23 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės: pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

2.1. Cituojant skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas apeliantui bausmę, nurodoma, kad jos nesuponavo išvados, jog yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir švelninti skiriamą bausmę. Taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto prisipažinimas dėl psichotropinės medžiagos išplatinimo E. M. jo paties iniciatyva rodo, kad inkriminuota veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Apelianto nurodymu, skiriant bausmę, neatsižvelgta į tai, kad jis prisipažino kaltu išplatinęs psichotropinę medžiagą tik vienam asmeniui, kuris iki tol vartojo šias medžiagas, taip pat ir į tai, jog būtent pirkėjo E. M. iniciatyva įvyko draudžiamos medžiagos pardavimo sandoris. Daroma išvada, kad nusikalstama veika nesukėlė žalingų ar nepataisomų pasekmių, apeliantas neskatino ir neįtraukė E. M. į draudžiamų medžiagų vartojimą.

2.2. Pažymima, kad nepakankamai buvo įvertintas faktas, jog apeliantas anksčiau nėra teistas – ši aplinkybė rodo, kad D. U. nėra linkęs nusikalsti, pasimokė iš savo padarytos klaidos ir ateityje to nekartos. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas jokių draudžiamų medžiagų nevartoja, nėra ir niekada nebuvo įtrauktas į priklausomybės ligų įskaitą, yra sukūręs tvirtus socialinius bei ekonominius ryšius, kurie realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju neabejotinai nutruks. Be to, D. U. yra pakankamai jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena faktinėje šeimoje su D. J., su kuria ketina įregistruoti santuoką, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna legalias pajamas, moka valstybei privalomuosius mokesčius, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, taip pat mokosi (duomenys neskelbtini) apdailininko specialybės. Apelianto įsitikinimu, šios aplinkybės tik formaliai paminėtos skundžiamame nuosprendyje, tačiau nevertintos skiriant bausmę.

2.3. Akcentuojama, kad D. U. savo kaltę pripažino, padėjo teismui nustatyti tiesą – tai vertintina apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nenustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nepaisant to, nepagrįstai buvo netaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos motyvuojant tuo, kad nėra išimtinių aplinkybių. Cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, nurodoma, kad D. U. turimus socialinius bei ekonominius ryšius (nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, legalų pragyvenimo šaltinį, mokymąsi), kitus teigiamai charakterizuojančius duomenis bei gyvenimo pokyčius (nutraukė bet kokias sąsajas su draudžiamomis medžiagomis), pirmosios instancijos teismas galėjo pripažinti išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis švelninti bausmę aptariamu pagrindu. Apelianto nurodymu, skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, taip pat būtina atsižvelgti ir į laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmes – pirmą kartą realia laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo, atlikęs net ir minimalią laisvės atėmimo bausmę, gali išeiti negrįžtamai pasikeitęs į blogąją pusę, kas gali nulemti tolesnį jo gyvenimą ir tolesnį nusikalstamų veikų darymą. Be to, pažymima, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsiteisėjus BK 54 straipsnio 3 dalies pakeitimui, teismas gali paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti – vis tik, šios galimybės pirmosios instancijos teismas taip pat nesvarstė, nes dar nebuvo įsiteisėjęs įstatymo pakeitimas.

3. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti, nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. U., laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo bei bausmės dydžio nustatymo taisyklių, atsižvelgė į visas aplinkybes bei tinkamai jas įvertinęs nuteistajam D. U. paskyrė teisingą bausmę, atitinkančią padarytos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl keisti nuosprendžio nėra pagrindo. Gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nurodydama, kad D. U. inkriminuota pavienė veika, išplatintos medžiagos kiekis nedidelis, gauta pinigų suma mažavertė, išplatinta medžiaga asmeniui, kuris jau prieš tai šią medžiagą vartojo jo paties iniciatyva, pats apeliantas jokių draudžiamų medžiagų nevartojo, niekada nebuvo įtrauktas į priklausomybės ligų įskaitą, be to, pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, praeityje nėra teistas, yra jauno amžiaus, nevedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko šeiminius santykius su drauge, dirba, gauna legalias pajamas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, mokosi, jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Apeliantas D. U. prašė skirti jam švelnesnę bausmę ir nurodė, kad jau beveik metus laiko dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra teigiamai charakterizuojamas, atlieka profesinę praktiką rengimo centre, kurią šiais metais turėtų pabaigti ir įgyti profesiją.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo D. U. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021).

6. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto nuteistojo D. U. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neneigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei neginčija byloje nustatytų aplinkybių ir savo kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į tai, kad kitų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi jau nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina nuteistajam D. U. paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo kontekste.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, jog teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Taigi įprastai, asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiriama tokia bausmė, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato – už šį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų. Tuo tarpu nuteistasis D. U. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme siekia, jog jo atžvilgiu būtų taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam būtų paskirta švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta straipsnio sankcijoje arba paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.

8. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nurodoma, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.).

9. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018).

10. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir apeliacinio skundo pateikimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d., įsigaliojo, be kitų, ir BK 54 straipsnio pakeitimas, priimtas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Šiuo įstatymu buvo papildyta BK 54 straipsnio 3 dalis, nurodant, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Taigi, tokiu pakeitimu, buvo išplėtos skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės, kai jos vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atitinkamai buvo pakeistas ir BK 75 straipsnis, jį papildant 4 dalimi – joje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų.

11. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Savo ruožtu 2024 m. spalio 15 d. įstatymu buvo sureguliuotas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 įsigaliojimas ir taikymas, jo 3 straipsnyje numatant, kad pastarojo įstatymo tam tikrų straipsnių, tarp jų ir 19 bei 37 straipsnių, numačiusių atitinkamai BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio pakeitimus, nuostatos, lengvinančios asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Šiuo atveju D. U. baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra baigtas, tad paminėtos naujos redakcijos BK nuostatos, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, galėtų būti taikomos – tai sudaro paminėtų naujų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo nuteistajam D. U. galimybes aptarti iš naujo. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta teisminė praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, išliko aktuali ir po šios nuostatos papildymo, todėl teisėjų kolegija pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (ne)pagrįstumo vadovaujasi teismų praktikoje jau suformuluotais kriterijais.

12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas galimybę nuteistojo D. U. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pažymėjo, kad D. U. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis), nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat buvo įvertinti ir D. U. asmenybę charakterizuojantys duomenys. D. U. praeityje neteistas, už baudžiamojo įstatymo draudžiamos veikos padarymą teisiamas pirmą kartą, baustas administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, yra jauno amžiaus, gimęs (duomenys neskelbtini) m., nevedęs, palaiko šeiminius santykius, ką patvirtina liudytojos D. J. parodymai, dirba, darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus charakterizuojamas teigiamai, mokosi (duomenys neskelbtini) apdailininko specialybės. Vis tik, skundžiamame nuosprendyje akcentuota ir tai, jog pasak paties D. U., psichotropines medžiagas jis pardavinėjo nuo 2022 m. pabaigos. Įvertinęs, kad nors nuteistojo D. U. atžvilgiu nėra priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių dėl jo nurodytų veikų, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad D. U. 2023 m. lapkričio 29 d. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, ir sprendė, jog nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas D. U. atžvilgiu.

13. Vertindama nuteistajam paskirtos bausmės rūšį ir terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad D. U. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra priskiriama sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už šį nusikaltimą įstatymų leidėjas yra numatęs vienintelę bausmę – laisvės atėmimą – nuo dvejų iki aštuonerių metų. Nagrinėjamu atveju aptarto BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste aukštesnysis teismas neįžvelgia jokių išimtinių aplinkybių, rodančių ženkliai mažesnį, nei tipinis, padaryto nusikaltimo ar paties nuteistojo asmens pavojingumą, kas leistų manyti, jog pirmosios instancijos teismo D. U. ir taip paskirta minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė būtų neteisinga ir per griežta. Pažymėtina, jog įvertinus tai, jog nuteistasis savo kaltę visiškai pripažino, davė parodymus ir sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, jam paskirta bausmė dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

14. Gynėjos teigimu, D. U. nusikalstama veika nesukėlė žalingų ar nepataisomų pasekmių, jis neskatino ir neįtraukė E. M. į draudžiamų medžiagų vartojimą, vis tik pastebėtina, kad vien ši aplinkybė neatskleidžia mažesnio padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumo. Šiame kontekste aktualu tai, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje yra nustatytas tik vienas psichotropinių medžiagų išplatinimo faktas. D. U. išplatintos psichotropinės medžiagos kiekis sudaro 0,0024 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, kuris pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų nuostatas yra beveik du kartus mažesnis už šios medžiagos nedidelį kiekį. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ši aplinkybė rodo mažesnį padarytos veikos pavojingumą, tačiau ji buvo įvertinta skiriant asmeniui minimalią sankcijoje numatytą bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog pačio D. U. teigimu, jis psichotropines medžiagas pardavinėjo nuo 2022 m. pabaigos, o E. M. paaiškino, jog iki įvykio psichotropines medžiagas iš D. U. pirko kelis kartus. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti apie ne vienkartinio pobūdžio nusikalstamą elgesį ir didesnį asmens pavojingumą nusikaltimo darymo metu. Atitinkamai vien tai, jog po nusikaltimo padarymo nuteistasis pradėjo keisti savo elgesį teigiama linkme, nėra pakankamas pagrindas skirti jam švelnesnę už sankcijos minimumą bausmę. Kita vertus, nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojus nuteistojo padėtį lengvinantiems BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio pakeitimams, nuteistojo paskesnis elgesys ir jam skirta bausmė įvertintina šiame kontekste.

15. D. U. ikiteisminio tyrimo metu nors ir atsisakė duoti parodymus (5 t., b. l. 106–107, 122–124), nebendradarbiavo su teisėsauga, vis tik, pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino visiškai bei davė parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sutiko, jog baudžiamoji byla būtų nagrinėjama sutrumpinto proceso tvarka (6 t., b. l. 135–136). Viso likusio proceso metu, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis D. U. ne kartą išreiškė ir savo nuoširdžius apgailestavimus, kritinį savo veiksmų vertinimą, pasiryžimą keisti savo gyvenimo būdą ir daugiau nenusikalsti, ką patvirtina ir jo elgesys po nusikaltimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė D. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvo nustatytos, apygardos teismas jų D. U. veiksmuose taip pat neįžvelgia.

16. Apygardos teismui nekyla abejonių, kad nors ir jauno amžiaus nuteistasis suvokė savo veiksmų priešingumą teisei bei jų pavojingą pobūdį. Šį teiginį iš dalies patvirtina paties nuteistojo paaiškinimai, jog tuo metu jo veiksmai atrodė nereikšmingas dalykas, nesuvokdavo, kas tai yra, ir nors galimai žinojo, kad gresia baudžiamoji atsakomybė, bet nežinojo, jog tokia griežta – atrodė, jog tai yra lengvas uždarbis (6 t., b. l. 137). Tokie D. U. paaiškinimai leidžia spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju jo nusikalstami veiksmai buvo nulemti lengvabūdiško požiūrio į galinčias kilti pasekmes. Vis tik, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis po nusikalstamos veikos padarymo dėjo reikšmingas pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, kas sudaro pagrindą išvadai, jog asmuo suvokia savo neigiamą elgesį, vertina jį kritiškai ir dėl to gebės nenusikalsti ir ateityje.

17. D. U. anksčiau nėra teistas (5 t., b. l. 150–151) – Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (IBPS) duomenimis, nuteistojo atžvilgiu nėra atliekami jokie ikiteisminiai tyrimai. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad administracine tvarka jis yra baustas, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kartą už alkoholinių gėrimų vartojimą, kai tai darė būdamas jaunesnis negu 20, bet ne jaunesnis negu 16 metų amžiaus (5 t., b. l. 152-156). Jo padaryti administraciniai pažeidimai nėra šiurkštūs, itin grubiai nepažeidžia visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, dėl jų paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – yra sumokėtos. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „SODRA“ išrašu, nuteistasis D. U. nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, tačiau nuo 2024 m. vasario 17 d. nepertraukiamais darbiniais santykiais yra siejamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – įmonės direktoriaus pateikiamoje charakteristikoje nurodyta, kad D. U. sąžiningas, motyvuotas, puikiai atlieka jam patikėtas užduotis, yra visiškai nekonfliktiška asmenybė, drausminių nusižengimų neturėjo (6 t., b. l. 128). Kaip D. U. nurodo apeliaciniame skunde, o ir patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys, apeliantas mokosi apdailininko specialybės bei šiais metais turėtų įgyti profesiją. (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje pažymėta, jog iš pradžių D. U. buvo sunkiai sukalbamas, nenorėjo lankyti pamokų, tačiau po kelių mėnesių įvyko lūžis ir D. U. pradėjo domėtis būsima profesija, lankyti pamokas, mokytis, yra labai kruopštus, praktinius darbus atlieka atsakingai (6 t., b. l. 129). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad D. U. po nusikalstamos veikos padarymo išties pakeitė gyvenimo būdą ir elgesį teigiama linkme, siekia kurti bei įtvirtinti socialinius, ekonominius ryšius, kas rodo, jog nuteistasis yra įsitvirtinęs visuomenėje. Be to, baudžiamosios bylos duomenys, t. y. ikiteisminio tyrimo metu D. J. pateikti paaiškinimai, patvirtina, kad ji kartu su apeliantu gyvena viename būste, veda bendrą ūkį, o tai leidžia daryti išvadą, jog D. U. palaiko ir pakankamai tvirtus socialinius ryšius, galinčius jam taip pat daryti teigiamą įtaką.

18. Apygardos teismas akcentuoja, kad įstatymo leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, sietinas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, todėl kovojant su tokio pobūdžio veikomis turi būti imamasi ir griežtų teisinių priemonių. Visgi, įvertinusi tai, kad D. U. yra teisiamas pirmą kartą, aptartus jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pačios veikos pavojingumo lygį, teisėjų kolegija sprendžia, kad realus nuteistajam paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės ar jos dalies vykdymas neatitiktų nei paties nuteistojo, nei visuomenės, nei valstybės interesų, nes iš esmės įgyvendintų tik vieną iš bausmės tikslų – nubaudimą, kai tuo tarpu ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad bausmės tikslų galima pasiekti ir neizoliavus D. U. nuo visuomenės, jos vykdymą nuteistajam atidedant. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo ir jos padarymo aplinkybes, D. U. paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam įstatyme numatytam terminui, t. y. 3 metams.

19. BK 75 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pakankamai ilgą laiko tarpą nuo nusikalstamos veikos padarymo, teigiamai įvertintus nuteistojo pokyčius, šiuo atveju neįžvelgia būtinybės jam taikyti intensyvią priežiūrą. Atidedant paskirtos bausmės vykdymą, D. U. yra skirtinos pareigos, nurodytos BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7 ir 10 punktuose. Pareigos dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskyrimas bei jos vykdymas užtikrins, kad nuteistasis turės pajamų, iš kurių galės tenkinti savo būtiniausius poreikius, jį drausmins, pozityviai socializuos – šios pareigos vykdymo terminas nustatytinas visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Pareigos neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, kurios terminas nustatytinas 1 metams, paskyrimas ir vykdymas drausmins nuteistąjį bei palengvins jo elgesio kontrolę, o pareigos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų paskyrimas ir vykdymas šalins prielaidas nuteistajam nusikalsti bei jį drausmins. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartų pareigų paskyrimas D. U. užtikrins tiek jo paties, tiek visuomenės, tiek valstybės interesų įgyvendinimą bei padės nuteistajam keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, D. U. paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7 ir 10 punktais, D. U. įpareigoti:

1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) 1 metus neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. 2025 m. kovo 13 d.

Kitos Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 23 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.