- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-407-579/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Virginija Liudvinavičienė, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- O. S.
- Advokatai
- Julija Asovskaja
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant O. S. visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje, bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Su bausme taip pat skirta BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - 20 MGL (1 000 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir O. S. skirta galutinė subendrinta bausmė - 2 (dvejų) metų laisvės apribojimas, įpareigojant ji visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kartu su bausme paskirta ir minėta baudžiamojo poveikio priemonė.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 (dvi) dienos, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
O. S. taikytas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti, paimtus dokumentus grąžinant O. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. O. S. nuteistas už tai, kad:
1.1. iki 2021 m. liepos 8 d., neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, adresu (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje esančiame ūkiniame pastate išaugino didelį kiekį kanapių augalų, kurių bendra masė ne mažesnė, kaip 5 453,412 g, iš kurių minėtoje patalpoje 2021 metais, ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 8 d., neteisėtai pagamino, tai yra išdžiovino, bei neteisėtai šiuo adresu, gyvenamojo namo prieangyje iki 2021 m. liepos 8 d. laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurių bendra masė 5 453,412 g, tai yra - (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo prieangyje juodos spalvos plastikiniame maiše neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 136,300 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,6 %, juodos spalvos plastikiniame maiše neteisėtai laikė 238,620 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 0,8 %, juodos spalvos plastikiniame maiše neteisėtai laikė 119,430 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 4,2 %, juodos spalvos plastikiniame maiše neteisėtai laikė 195,730 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 0,235 %, juodos spalvos plastikiniame maiše neteisėtai laikė 145,000 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 2,1 %, juodos spalvos plastikiniame maiše neteisėtai laikė 814,790 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 3,6 %, juodos spalvos plastikiniame maiše neteisėtai laikė 588,370 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 4,1 %, juodos spalvos plastikiniame maiše neteisėtai laikė 854,620 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 2,9 %, juodos spalvos plastikiniame maiše neteisėtai laikė 626,500 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 3,5 %, juodos spalvos plastikiniame maiše neteisėtai laikė 1 525,860 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 3,4 %, baltos spalvos plastikiniame maiše ir popierinėje dėžutėje neteisėtai laikė 207,280 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 5,5 %, juodos spalvos užspaudžiamoje pakuotėje su užrašu ,,Juodoji ir žalioji arbata" neteisėtai laikė 0,391 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 0,3 %, juodos spalvos užspaudžiamoje pakuotėje su užrašu ,,Juodoji ir žalioji arbata", baltos spalvos sulankstytame popieriaus lape neteisėtai laikė 0,521 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 4,4 %.
1.2. Be to, jis toliau įgyvendindamas savo vieningą sumanymą išauginti didelį kiekį kanapių augalų bei iš jų neteisėtai pagaminti ir laikyti narkotinę medžiagą - kanapes (antžemines dalis), kartu su neteisėtai pagamintu ir laikomu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), tai yra 5 453,412 g, ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 8 d., pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, adresu (duomenys neskelbtini), pietinėje kiemo pusėje prie ūkinio pastato augino didelį kiekį - 28 vnt. kanapių augalų, kurie yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), ir kurių bendra masė 830,74 g, iki tol, kol šiuos kanapių augalus ir neteisėtai pagamintą bei laikomą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), tai yra 5 453,412 g, 2021 m. liepos 8 d. nuo 10.50 val. iki 14.30 val. atliktos kratos metu minėtose vietose rado ir paėmė policijos pareigūnai.
1.3. O. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Prokurorė Ieva Rondomanskaitė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti O. S. 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę; bausmes, paskirtas už BK 260 straipsnio 3 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, subendrinti taikant bausmių apėmimą ir skirti O. S. subendrintą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas dėl neteisingos, aiškiai per švelnios bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2 punktas). Prokurorė cituoja kasacinio teismo praktikos dėl reikalavimo skirti asmeniui teisingą bausmę atvejus, kuomet teismas gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-7-259/2011, 2K-64-303/2018). Skunde pažymima, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį sankcija numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas O. S., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skyrė 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę. Argumentuodamas tokį sprendimą teismas pažymėjo, jog O. S. neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, dirba, daugybės darbdavių charakterizuojamas teigiamai, savanoriauja teikiant pagalbą pabėgėliams, augina mažamečius vaikus, šiuo metu yra suteikęs prieglobstį nuo karo iš Ukrainos Respublikos pabėgusiems giminaičiams, nusikalstama veika kitiems asmenims žala nepadaryta, narkotinės medžiagos platinamos nebuvo. Šios aplinkybės, anot skundo autorės, nėra pakankamos siekiant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, O. S. pripažintas kaltu ne tik dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, bet ir dėl kitos, BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos padarymo.
2.2. Prokurorė pažymi, jog klausimą dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas skiriant bausmes už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus yra nagrinėjęs kasacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-895/2017. Teismas pažymėjo, jog nurodytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. O. S. padarė du nusikaltimus, vienas kurių – labai sunkus. Pas nuteistąjį rasta bendra narkotinių medžiagų masė daugiau nei dvigubai viršijo teisės aktuose nustatytą kanapių antžeminių dalių labai didelio kiekio žemutinę ribą, kuri yra 2 500 g. Paskiriant nuteistajam laisvės apribojimo bausmę buvo nepagrįstai sumenkintas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumas. Nors teismas konstatavo, neva šia veika nebuvo padaryta žala kitiems asmenims, nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kelia ypatingą pavojų ir gali daryti bei daro didelę žalą visuomenei ir žmogaus sveikatai. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyti nusikaltimai priskiriami prie itin pavojingų, tokio pobūdžio nusikalstamos veikos yra pavojingos neatsižvelgiant į konkrečių pasekmių atsiradimą. Tai, kad narkotinės medžiagos buvo rastos kratos metu ir nebuvo panaudotos, nelemia nusikaltimo pavojingumo sumažėjimo.
2.3. Galiausiai skunde pažymima, jog O. S. proceso metu kaltę dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo pripažino tik iš dalies, nuolat keitė parodymus. 2021 m. liepos 9 d. apklausos metu nurodė norėjęs iš kanapių gaminti aliejų, šią versiją patvirtino 2021 m. gruodžio 13 d. apklausos metu nurodydamas, jog kanapes augino ir džiovino gydymo tikslais. Įteikus pranešimą apie įtarimą O. S. pakeitė poziciją nurodydamas, jog rastas kanapes būtų išmetęs. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis jau nurodė, jog dalį kanapių būtų naudojęs, kitą dalį išmetęs. Nors nuteistasis teigė, kad serga lėtine plaučių liga, bylos duomenys nepatvirtina didelių jo sveikatos problemų. O. S. Lietuvos Respublikoje nėra registruotas gydymo įstaigose, jo pateikti medicininiai dokumentai susiję su 2013, 2019 metais, įrašuose nenurodoma, jog jam reikalingas specialus ar intensyvus gydymas, 2019 m. dokumentuose nėra nurodyta jokių aplinkybių apie plaučių ligą. O. S. nebuvo poreikio intensyviai gydytis, jis pats nesilankė pas gydytojus, taigi neturėjo sveikatos problemų, apie kurias davė parodymus. Įvertinus šias aplinkybes, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, anot prokurorės, nepagrįstai pripažino ir nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog jis prisipažino ir gailisi. Nuteistasis kritiškai savo elgesio nevertino, teisminio proceso metu teikė skirtingas motyvų versijas, taip siekdamas sumenkinti padarytų veiksmų pavojingumą, todėl jo asmenybė nėra išimtinai teigiama. Teismas skyrė nepakankamą dėmesį kaltininko asmenybės ir bausmės individualizavimui, todėl už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą jam paskirta aiškiai per švelni ir neteisinga bausmė.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą atmesti
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas
4. Byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės ir O. S. kaltė dėl šių veikų. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje bylos dalyje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kvalifikuodamas nusikalstamas veikas, baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde – dėl O. S. už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirtos bausmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5. BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
6. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nei viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-39-895/2016).
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną O. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog jis prisipažino ir gailisi įvykdęs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokurorė skunde pažymi, jog ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai, kadangi nuteistasis proceso metu keitė parodymus. Taip pat prokurorės teigimu, O. S. nurodytų sveikatos problemų, dėl kurių buvo reikalingas iš kanapių gaminamas aliejus, nepatvirtina medicininiai duomenys dėl nuteistojo konkrečios ligos (2.3. pastraipa).
8. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018), kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis kasacinio teismo praktika visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų, neesminių, neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015).
9. O. S. nuteistas už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų pagaminimą bei jų laikymą (5 453,412 g kanapių antžeminių dalių) bei už didelio kiekio narkotinių medžiagų auginimą (830,74 g kanapių antžeminių dalių).
9.1. Esmines aplinkybes – narkotinių medžiagų neteisėtą auginimą bei jų pagaminimą ir laikymą – atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino nuo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kuomet nuosekliai papasakojo apie du kanapių auginimo atvejus, sėklų šiam procesui įsigijimą, išaugintų kanapių pagaminimą, laikymą (2 t., b. l. 147–149), analogiškai O. S. teigė ir papildomos apklausos ikiteisminiame tyrime metu (2 t., b. l. 155–157), taip pat apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu trečią kartą (2 t., b. l. 166–168), galiausiai – pirmosios instancijos teisme. Visų apklausų metu atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat pažymėjo besigailintis dėl savo veiksmų, neigiamai vertino savo poelgius.
9.2. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, narkotinių medžiagų auginimo, pagaminimo ir laikymo tikslą O. S. visų apklausų metu taip pat nurodė identišką – siekį pasigaminti iš kanapių žiedų gydomąjį aliejų. Skunde prokurorė akcentuoja tik dalį atsakomybėn patraukto asmens ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, konkrečiai, jog jis neva nurodė, jog narkotines medžiagas būtų išmetęs. Tokių aplinkybių O. S. nenurodė, įtariamasis apklausos metu tiesiog pažymėjo, jog būtų naudojęs tik dalį kanapių (jų žiedus aliejaus gaminimui), o kitą, nereikalingą dalį, būtų išmetęs (2 t., b. l. 174–176). Taigi faktiškai skunde akcentuojamos O. S. parodymų dalys yra išimtos iš konteksto.
9.3. Be to, narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo tikslas, kuomet asmuo laiko labai didelį kiekį šių medžiagų, reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi, kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis, nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslą šias medžiagas platinti, ar jo neturėjo, ar laikė šias medžiagas kokiu kitu tikslu. Konkretus narkotinių medžiagų laikymo tikslas O. S. ir neinkriminuotas. Taigi net jei nuteistasis narkotinių medžiagų laikymo tikslą ir būtų nurodęs melagingai (kas, beje, šioje byloje nėra įrodyta), tai negalėtų būti laikoma priežastimi konstatuojant jo neprisipažinimą dėl inkriminuojamų veiksmų.
10. Prokurorė skunde taip pat akcentuoja O. S. nurodytą plaučių ligą, kuri, anot apeliantės, nėra pagrįsta jokiais duomenimis. Turėjo ar ne nuteistasis konkrečią plaučių ligą, kurios gydymui pastarajam galėjo reikėti kanapių aliejaus (kurį teigė norėjęs gaminti iš laikytų narkotinių medžiagų), neturi jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui. Taigi ši aplinkybė, kaip ir anksčiau aptartas narkotinių medžiagų laikymo tikslas, neturi reikšmės konstatuojant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymėtina ir tai, kad medicininiai dokumentai dėl tam tikrų pakitimų nuteistojo plaučiuose bei jų tyrimo visgi buvo pateikti: 2013 m. nuteistasis siųstas tirtis į krūtinės chirurgijos skyrių, plaučiuose jam nustatyti tam tikri pakitimai („aukšto ir vidutinio intensyvumo mažų ir vidutinių židinių šešėlių konglomeratas“) (2 t., b. l. 178–181), 2019 m. jam vėl daryta krūtinės ląstos organų rentgenografija, taip pat spirometrija (išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimas) (2 t., b. l. 182–185). Aplinkybė, jog Lietuvos Respublikoje O. S. iki ikiteisminio tyrimo šioje byloje pradžios nesikreipė į sveikatos priežiūros įstaigas dėl konkrečių sveikatos problemų ir tokio pobūdžio tyrimai nebuvo atlikti, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia fakto, jog dėl vienokių ar kitokių priežasčių O. S. plaučius tyręsis praeityje visgi yra.
11. Įvertinusi O. S. parodymų turinį ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog prokurorės skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, jog O. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.
12. O. S. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas – labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (sankcija už kurį numato tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų), bei apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje (sankcija už kurį numato kelias alternatyvias bausmių rūšis). Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas akcentavo iš esmės tik teigiamai vertinamą nuteistojo asmenybę – jog jis neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, dirba, daugybės darbdavių charakterizuojamas išimtinai teigiamai, savanoriauja suteikiant pagalbą pabėgėliams, augina mažamečius vaikus, šiuo metu suteikęs prieglobstį ir rūpinasi nuo karo iš Ukrainos Respublikos pabėgusiais giminaičiais. Spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į padaryto labai sunkaus nusikaltimo pobūdį – jog narkotinės medžiagos buvo laikomos neturint tikslo jų platinti (ši aplinkybė, nors ir neturi reikšmės veiksmų kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, yra pakankamai reikšminga individualizuojant asmeniui skiriamą bausmę), taip pat įvertinta narkotinių medžiagų rūšis, jų kiekis, kuris nors ir viršijo žemutinę labai didelio kiekio ribą dvigubai, teismo vertinimu neužkirto kelio BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui. Nurodytos aplinkybės, anot prokurorės, nėra pakankamos siekiant taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje.
13. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, bet ir kaltininko asmenybės įvertinimas.
14. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-377-489/2018, 2K-40-648/2020). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020, 2K-21-628/2021).
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, skiriant O. S. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą prokurorės prašomą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, būtų pasiektas vienintelis bausmės tikslas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Sutiktina su apygardos teismo motyvais, jog šiuo atveju pirmenybė turėtų būti teikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai. O. S. asmenybė išties vertintina teigiamai – nuteistasis dirba, darbdavių charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas ir pareigingas darbuotojas (3 t., b. l. 151–156, 176–179, 4 t., b. l. 67–70). Lietuvos Respublikoje jis anksčiau neteistas, duomenų apie asmens teistumus užsienio valstybėse taip pat nėra (3 t., b. l. 36–38). Taigi galima daryti išvadą, kad padaryti nusikaltimai nebuvo dėsninga O. S. gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė ir kartu rodo daug mažesnį asmenybės pavojingumą. Be to, šiuo metu (nagrinėjant apeliacinį skundą) Lietuvos Respublikoje gyvena ne tik nuteistasis su sutuoktine – į Lietuvą, bėgdami nuo Rusijos Federacijos karinės agresijos Ukrainos Respublikoje, yra atvykę ir nuteistojo giminaičiai, tarp kurių, ne tik vyresnio amžiaus asmenys (nuteistojo motina, teta), bet ir penki mažamečiai vaikai, atitinkamai ketverių, penkerių, devynerių, dešimties ir dvylikos metų amžiaus (dvi mergaitės iš nuteistojo pirmosios santuokos), taip pat nuteistojo buvusi sutuoktinė, brolio žmona, pusseserė (3 t., b. l. 165–175). Kaip nurodė pirmosios instancijos teisme, O. S. savo giminaičiams ne tik padėjo įsikurti Lietuvos Respublikoje, bet ir padeda jiems finansiškai, teta ir pusseserė su juo dirba vienoje įmonėje, nuteistasis taip pat teikia kitokio pobūdžio pagalbą (paima vaikus iš mokyklos, kadangi vienintelis turi vairuotojo pažymėjimą). Nuo karo Ukrainos Respublikoje pabėgusiems asmenims, šeimoms, o ypatingai nepilnamečiams vaikams, išgyvenusiems daug trauminių patirčių, bet kokio pobūdžio pagalba (finansinė ar psichologinė) yra svarbi ir reikalinga. Aplinkybė, jog nuteistasis ne tik padeda savo giminaičiams, bet ir savanoriauja teigdamas pagalbą kitiems karo pabėgėliams (3 t., b. l. 177), teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina pozityvų jo asmenybės vertinimą ir kartu teigiamą nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nagrinėjamu atveju realios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės O. S. paskyrimas ne tik izoliuotų patį nuteistąjį nuo visuomenės, bet ir sugriautų jo socialinius ryšius su nuo karo nukentėjusiais ir jau vien dėl to ypatingai pažeidžiamais mažamečiais savo vaikais, motina. Taip mažamečiai ne tik ilgam laikui netektų tėvo, bet kartu ir asmens, kuris labai svarbus padedant vaikams integruotis Lietuvoje ir pamiršti karo, sau pažįstamos aplinkos, gimtos šalies palikimo baisumus. Kartu būtų apsunkinta ir kitų jo artimų giminaičių integracija Lietuvos Respublikoje (kol šiems asmenims grės pavojus jų gimtojoje šalyje), į ką, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat turi būti atsižvelgta individualizuojant O. S. skiriamą bausmę.
16. Nors pas nuteistąjį sodyboje išties rastas labai didelis narkotinių medžiagų kiekis, duomenų, jog šios medžiagos buvo auginamos ir laikomos tikslu jas platinti, byloje nėra (tikslas platinti, kaip jau minėta, nuteistajam ir neinkriminuotas). Teisėjų kolegija, nekvestionuodama BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumo, daromos žalos visuomenės sveikatai, visgi vertina, jog minėta aplinkybė rodo mažesnį rūšinį šios veikos pavojingumą ir buvo pagrįstai įvertinta skiriant nuteistajam bausmę. Nagrinėjamu atveju nenustatytos ir kitos analogiškų nusikalstamų veikų pavojingumą didinančios aplinkybės, tokios kaip veikimas bendrininkų grupe ar kita, pavojingesne, bendrininkavimo forma, kelių skirtingų rūšių narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas, galiausiai, dalies medžiagų išplatinimo tretiesiems asmenims faktas.
17. Vertindama padaryto nusikaltimo pavojingumą teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK XXXVII skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintame I sąraše „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašas) nurodyta: „Kanapės (antžeminės dalys) (Cannabis plant).“ Šios eilutės pastaboje nurodyta: „išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas“. Pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pluoštinės kanapės yra kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento ir kurie auginami vien tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei. Byloje nustatyta, kad pas O. S. rastose ir paimtose kanapėse ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis buvo nuo 0,235 % iki 5,5 %. Kaip matyti, dalyje pas nuteistąjį rastų kanapių (jų antžeminių dalių) veikliosios medžiagos procentinė išraiška nežymiai viršijo pluoštinėms kanapėms teisės aktuose nustatytą ribą (238,620 g kanapių (antžeminių dalių) nustatytas 0,8 % tetrahidrokanabinolio kiekis, 195,730 g kanapių (antžeminių dalių) nustatytas 0,235 % tetrahidrokanabinolio kiekis, 0,391 g kanapių (antžeminių dalių) nustatytas 0,3 % tetrahidrokanabinolio kiekis). Teismų praktikoje taip pat yra pavyzdžių, kuomet veikliosios medžiagos koncentracija kanapėse (jų antžeminėse dalyse) yra žymiai didesnė, pavyzdžiui 8,6 % (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-628/2022), daugiau nei 10 % (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-693/2019, 2K-129-697/2022), 25-38 % (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312-222/2019). Nors nurodytos aplinkybės ir nešalina nuteistojo veiksmų neteisėtumo, jos visgi turi reikšmės vertinant rūšinį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
18. Kaip pavyzdys griežtesnei bausmei pagrįsti apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-895/2017, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip tik patvirtina BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pagrįstumą O. S.. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje vertinta situacija buvo kur kas pavojingesnė – labai didelis narkotinių medžiagų kiekis, beje, dviejų rūšių (beveik 15 kilogramų kanapių dervos ir beveik 4 kilogramai kokaino), buvo kontrabanda gabentas į Lietuvos Respubliką, veika padaryta kelių bendrininkų, tačiau net ir šiuo atveju, įvertinęs baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens pavojingumą (iš esmės teigiamą asmenybės vertinimą), šio asmens vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, teismas pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skyrė už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą asmeniui trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Šiuo gi atveju, ne tik nuteistojo O. S. asmenybė vertinama išskirtinai teigiamai, bet ir padarytos veikos pavojingumas, vertinant ją kitų tokio pobūdžio nusikalstamų veikų kontekste, yra mažesnis (augintos ir laikytos vienos rūšies narkotinės medžiagos, byloje neįrodytas tikslas šias medžiagas platinti, nepaneigta nuteistojo versija dėl kanapių auginimo siekiant gaminti iš jų gydomąjį aliejų).
19. Kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Nusprendęs taikyti O. S. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik nuteistojo asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, bet ir padaryto labai sunkaus nusikaltimo rūšinį pavojingumą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi ne tik nuteistąjį, bet ir jo padarytą labai sunkų nusikaltimą individualizuojančias aplinkybes, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus O. S. apygardos teismo parinktą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Šiuo atveju nenustatytas toks nuteistojo asmenybės pavojingumas (nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų, išskyrus padaryto nusikaltimo sunkumą, nenurodo ir prokurorė skunde), jog reikėtų šį asmenį nedelsiant izoliuoti nuo visuomenės, tuo labiau, prokurorės prašomam dešimties metų terminui. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga, tinkamai individualizuota, todėl pagrindo tenkinti prokurorės skundą ir skirti nuteistajam prašomą laisvės atėmimo bausmę šiuo atveju nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinį skundą atmesti.