Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 10 parų arešto bausmę;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams;

4. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota 50 Eur;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu bei Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį galutine bausme – 68 MGL (3400 Eur) dydžio bauda, konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 120 Eur;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 15 dienų bei 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. ir 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams 15 dienų ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių ir 15 dienų bei 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

9. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį galutine bausme – laisvės atėmimu 10 mėnesių; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) tautybės, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius, likusios bausmės – 2 metų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąją per bausmės vykdymo atidėjimo terminą tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, G. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 1 metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. K. turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų bei dalį jų pardavė, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupe su sugyventine G. S., nuo nenustatyto laikotarpio gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. paketėlį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,002733 g bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,3824 g;

po ko 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 21.00 val., G. S., vykdydama M. K. nurodymą, dalį laikomų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,00014 g bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,0194 g supakavo į 21 folijos lankstinuką;

po ko 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 21.30 val., M. K., nuo gyvenamosios vietos iki viešojo transporto stotelės, esančios prie (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su G. S., sėdėjusia priekinėje keleivio vietoje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gabeno minėtą 21 folijos lankstinuką su narkotine medžiaga, kuriuos pastaroji laikė liemenėlėje;

po ko 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 22.00 val., minėtoje viešojo transporto stotelėje, O. B. įsėdus į M. K. vairuojamą transporto priemonę bei jai M. K. davus nenustatytą kiekį pinigų, G. S. O. B. perdavė dalį su savimi liemenėlėje laikytų folijos lankstinukų, t. y. perdavė 6 vnt. folijos lankstinukų su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,000032 g ir narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė 0,0039 g, tokiu būdu M. K., veikdamas bendrininkų grupe su G. S., pardavė minėtus 6 vnt. folijos lankstinukus su narkotine medžiaga;

po ko G. S. likusius 15 vnt. folijos lankstinukų su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,000108 g bei narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė 0,0155 g, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė su savimi iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 1.05 val., kuomet Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose T. Ševčenkos g. 26, sulaikymo metu, atliekant asmens kratą, savanoriškai pateikė minėtas atlikusiai pareigūnei;

likusias narkotines medžiagas, t. y. paketėlį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,002593 g bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,363 g, jis kartu su G. S. minėtoje gyvenamojoje vietoje turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 0.50 val., kuomet kratos metu jos buvo surastos ir paimtos.

Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

G. S. turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų bei dalį jų pardavė, o būtent: ji, veikdama bendrininkų grupe su sugyventiniu M. K., nuo nenustatyto laikotarpio gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. paketėlį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,002733 g bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,3824 g;

po ko 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 21.00 val., ji, vykdydama M. K. nurodymą, dalį laikomų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,00014 g bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,0194 g, supakavo į 21 folijos lankstinuką;

po ko 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 21.30 val., ji, sėdėjusi M. K. vairuojamoje transporto priemonėje „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo gyvenamosios vietos iki viešojo transporto stotelės, esančios prie (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gabeno minėtą 21 folijos lankstinuką su narkotine medžiaga, kuriuos ji laikė liemenėlėje;

po ko 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 22.00 val., minėtoje viešojo transporto stotelėje, O. B. įsėdus į M. K. vairuojamą transporto priemonę bei O. B. M. K. davus nenustatytą kiekį pinigų, ji (G. S.) O. B. perdavė dalį su savimi liemenėlėje laikytų folijos lankstinukų, t. y. perdavė 6 vnt. folijos lankstinukų su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,000032 g ir narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė 0,0039 g, tokiu būdu ji, veikdama bendrininkų grupe su M. K., pardavė minėtus 6 vnt. folijos lankstinukus su narkotine medžiaga;

po ko G. S. likusius 15 vnt. folijos lankstinukų su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,000108 g bei narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė 0,0155 g, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė su savimi iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 1.05 val., kuomet Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose T. Ševčenkos g. 26, sulaikymo metu, atliekant asmens kratą, savanoriškai pateikė kratą atlikusiai pareigūnei;

likusias narkotines medžiagas, t. y. paketėlį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,002593 g bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,363 g, ji kartu su M. K. minėtoje gyvenamojoje vietoje turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 0.50 val., kuomet kratos metu jos buvo surastos ir paimtos.

Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad G. S. norėjo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), nupirkti sauskelnių vaikui. Atsimena, kad tą dieną su G. S. važiavo į parduotuvę „Iki“ arba „Maxima“. Pakeliui jis norėjo perduoti prekę O. B. Su O. B. susitarė susitikti savo telefonu. Dėl narkotinių medžiagų kiekio SMS žinutėse rašė skaičiais neįvardijant dalyko. O. B. reikėjo 6 vnt., bet jis paėmė daugiau, galvojo, kad parduos O. B. Su O. B. yra seniai pažįstami, ji turėjo jo kontaktą. O. B. žinojo, kad jis praeityje vartojo narkotines medžiagas, žinojo, kad jis gali jai parduoti draudžiamų medžiagų. O. B. norėjo įsigyti apie 9-10 vnt. folijos lankstinukų, vieno vieneto kaina – 6 Eur. Susitiko su O. B., norėjo jai paduoti prekę, bet nespėjo. Tuo metu G. S. buvo kartu su juo automobilyje ir tai pamatė policijos pareigūnai. Jis pamatė iš paskos atvykstantį policijos patrulį ir įkišo folijos lankstinukus į G. S. liemenėlę, pamanė, kad pareigūnai moters negalės patikrinti. Sulaikymo metu draudžiamos medžiagos buvo rastos pas O. B. ir pas G. S. O. B. nespėjo perduoti, gal ji pati turėjo. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį kaltinamojo M. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 70) M. K. parodė, kad ginčijosi su tyrėja dėl duotų parodymų, tyrėja sakė, kad jis pats kaltas, jog neperskaitė apklausos protokolo iš karto. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas vieną kartą, bet paskui paprašė susipažinti su bylos medžiaga ir pamatė, kad yra surašyta ne iš jo žodžių, tačiau jau nieko negalėjo pakeisti. Nesutinka su parodymais, nebuvo taip, kad G. S. žinojo apie narkotikų platinimą. Tuo metu jis pragyveno iš vaiko ir savo pašalpų. Sulaikymo metu rasti 300 Eur buvo už grandinėlę, kurią užstatė, o 80 Eur liko nuo narkotinės medžiagos pardavimo. Gali būti, kad O. B. perdavė jam automobilyje grynuosius pinigus, neatsimena, kadangi tai buvo seniai, be to, dėl narkotinių medžiagų ir vaistų jo atmintis nėra gera. O. B. neturi priežasčių nepagrįstai jį apkalbėti. Įvykio laikotarpiu jis O. B. pažinojo (duomenys neskelbtini) metus. Su G. S. prieš sulaikymą gyveno (duomenys neskelbtini) metus, turi (duomenys neskelbtini) bendrus vaikus. Jo automobilio langai yra 100 proc. tamsinti, M. J. važiavo iš šono, todėl jis negalėjo matyti jo veiksmų iš priekio. Policijos pareigūnai atvažiavo iš už posūkio, o už 100 metrų stovėjo jo automobilis, pareigūnai pamatė jį iš galo, todėl pareigūnai negalėjo pamatyti, kas vyksta automobilio viduje. Jis neturėjo konfliktų su M. J., anksčiau jo nepažinojo, kitų byloje esančių pareigūnų nepažįsta. Tuo metu lauke buvo tamsu. Įvykio metu vartojo narkotines medžiagas, (duomenys neskelbtini). G. S. apie jo veiklą nežinojo. Šeimoje vadovavo jis, G. S. be jo leidimo nieko nedarė, o šios situacijos G. S. iš viso nesuvokė, ji yra (duomenys neskelbtini). G. S. su juo nesiginčijo, ką jis pasakydavo, tą ji ir darydavo. Įvykio metu jam pirmą kartą teko prekiauti narkotinėmis medžiagomis. Nusprendė tokiu būdu užsidirbti pinigų, nes susirgo (duomenys neskelbtini), atleido iš darbo, gimė vaikas. Kai susitarė su O. B., pagamino lankstinukų. G. S. nieko nematė, namuose jis nieko nedarydavo, slėpdavo tai nuo jos. Įvykio metu jis sėdėjo už automobilio vairo, o G. S. priekinėje keleivio sėdynėje. Jis iš vairo pusės norėjo O. B. paduoti prekę, kad nematytų G. S., bet jam nepavyko, viskas įvyko staigiai. O. B. sėdėjo galinėje keleivio sėdynėje. O. B. automobilyje prabuvo 5 sekundes ir tada atvyko policijos pareigūnas. Stovėjo vietoje, kol atvyko policijos pareigūnės moterys, tada apieškojo G. S. Policijos komisariate apieškojo G. S. ir rado jo įkištą folijos lankstinuką. Namuose narkotines medžiagas laikė ant palangės, vazone. G. S. apie narkotines medžiagas, kurios buvo namuose, nieko nežinojo. Narkotines medžiagas fasuodavo automobilyje. Tuo metu, kai juos sulaikė, jie važiavo iš G. S. motinos namų, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Labai gailisi dėl to, ką padarė.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji G. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo pas tėvus, paskambino M. K. ir pasakė, kad vaikui reikia sauskelnių. Su M. K. nuvažiavo į parduotuvę „Maxima“. Sustojo prie stotelės, kažkas įlipo į automobilį, bet ji nepastebėjo. Tada toliau nenuvažiavo, nes juos sustabdė policija. Tuo metu, kai privažiavo pareigūnai, M. K. jai kažką įdėjo į liemenėlę. Ji nespėjo paklausti M. K., ką jis ten deda, nežinojo kas ten yra. Nežinojo, kad M. K. kažką pardavinėja. Kai juos sulaikė, prie jos lango priėjo policijos pareigūnas su šautuvu ir pasakė nejudėti. Ji padėjo telefoną ant kelių. Vėliau laukė kitų pareigūnų, kad ją patikrintų. Kai atvažiavo kiti pareigūnai, ją tikrino, liepė iš liemenėlės išimti daiktus. Klausė jos, ar turi kažką, ji atsakė, kad turi tai, ką jai įdėjo M. K. Pas juos namuose vyko krata, į namus važiavo su M. K. Kratos metu buvo rastos narkotinės medžiagos ten, kur M. K. jas laikydavo. Ji nežinojo apie narkotines medžiagas, pastaruoju metu būdavo su vaikais pas mamą. O. B. ji nepažįsta, M. K. su ja bendravo. Telefonas, kuris buvo paimtas, yra jos, bet M. K. prašydavo kartais to telefono pasiskambinti ir ji duodavo jam tą telefoną. Įvykio metu M. K. neturėjo savo telefono, jis bendraudavo iš jos telefono. Ji nežiūrėdavo telefone, su kuo bendrauja M. K. Ikiteisminio tyrimo metu jai siūlė prisipažinti, nes tokiu atveju ją paleistų namo pas vaikus. Pagalvojo, kad reikia sumeluoti, kad ją paleistų namo. Ikiteisminio tyrimo metu viską pasakė neteisingai. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį kaltinamosios G. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 116) G. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jai sakė prisipažinti, kadangi tokiu būdu bus paleista pas vaikus. Prisipažino, nes žinojo, kad kitaip jos nepaleis. Tuo metu, kai M. K. fasavo narkotikus, ji buvo pas mamą su vaikais. M. K. privažiavo prie mamos gyvenamosios vietos ir paėmė ją. Žinojo, kad M. K. vartoja narkotines medžiagas, bet nežinojo, kad platina ir fasuoja. Kitoje byloje ji nuteista už tai, kad padavė vyriškiui narkotines medžiagas. M. K. jai liepė tai padaryti ji ir padarė. Ką vyras pasako, tą ji ir daro. Šiai dienai gyvena su vaikais, gauna pašalpą už vaikus ir už (duomenys neskelbtini). Iš viso už pašalpą ir kitas socialines išmokas gauna (duomenys neskelbtini) Eur. Yra (duomenys neskelbtini) su kitu vyru. Su M. K. turi (duomenys neskelbtini). Šiai dienai turi (duomenys neskelbtini) vaikus. Su M. K. nesugyveno, nes jai buvo sunku priprasti prie to, kad jis vartoja narkotines medžiagas. Kai buvo sulaikyta, buvo tamsus paros metas. Prie stotelės buvo šviesu, bet galiniai automobilio langai buvo tamsūs.

Teisiamajame posėdyje ekspertas M. J. parodė, kad vertinant pakaltinamumo kriterijus atsižlegiama ir į riboto pakaltinamumo galimybę. Šiai dienai nėra duomenų, kurių pagrindu būtų tikslinga skirti papildomą ekspertizę kaltinamajai G. S. Ekspertizę atliko 2020 m. gegužės 13-28 d., vertino visą pateiktą medžiagą, t. y. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-2149-19 medžiagą, asmens sveikatos istoriją iš (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėta tiriamoji, atliktas psichologinis įvertinimas, psichiatrinis tyrimas ir išvadų formulavimas. Visi aktualūs duomenys aprašyti ekspertizės akte. Kaltinamosios būklei įvertinti pakako ambulatorinės stebėsenos, nebuvo poreikio stebėti psichinę būklę ilgą laiką. Duomenų išvadai suformuoti netrūko, papildomai dokumentų neužsakinėjo. Šiuo atveju išvadai pagrįsti užteko vienos apžiūros. (duomenys neskelbtini) gali būti riboto pakaltinamumo kriterijus. (duomenys neskelbtini) klasifikuojamas kaip lengvas, vidutinis ir sunkus. Šiuo atveju G. S. fiksuotas (duomenys neskelbtini).

Teisiamajame posėdyje liudytoja G. L. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo iškviesti į pagalbą apžiūrėti moterį, įvykis susijęs su narkotikais. Buvo (duomenys neskelbtini) tautybės moteris ir pirkėja narkomanė mergina. Pas narkomanę merginą buvo surastos medžiagos liemenėlėje arba kelnaitėse. Įvykio vietoje sulaikyta moteris sakė, kad įsigijo narkotinių medžiagų, bet bijojo pasakyti tai, nes daugiau negalėtų įsigyti draudžiamų medžiagų. (duomenys neskelbtini) tautybės vyras sakė, kad namuose dar turi narkotinių medžiagų. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos G. L. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 37) G. L. S. parodė, kad daugiau jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų, susijusių su kaltinamaisiais, neatlikinėjo. Ne (duomenys neskelbtini) tautybės moteris teigė, kad bijojo pasakyti tiesą, nes bijojo pardavėjo. Abi moterys sakė, kad nieko neturi. Ji atvyko į (duomenys neskelbtini), kai automobilis jau buvo sustabdytas, o (duomenys neskelbtini) tautybės ir kita moteris buvo sulaikytos. (duomenys neskelbtini) tautybės moteris slėpė narkotines medžiagas, ją apžiūrinėjo, o pas kitą moterį vietoje buvo rasta narkotinių medžiagų. M. K. sakė, kad nuomojasi su sugyventine butą (duomenys neskelbtini) ir namie yra narkotinių medžiagų.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. J. (M. J.) parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną dirbo su porininku S. V. (duomenys neskelbtini) ir sulaikė moterį, pas kurią buvo surastos narkotinės medžiagos, kurias išplatino (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys. Asmenys buvo sulaikyti dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir platinimo. Sulaikyti asmenys vairavo sedaną, sulaikymo metu buvo vakaras. Narkotinės medžiagos turėjo būti surastos pas moterį. Kaltinamieji jam buvo žinomi, nes dirbo su narkotinėmis medžiagomis. Atstumas nuo automobilio nebuvo didelis. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamuosius. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo M. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 35) M. J. parodė, kad parodymai yra teisingi, „Audi“ markės automobilis buvo tamsios spalvos. Ten buvo stotelė, todėl teritorija buvo apšviesta, šviesa krito ant automobilio. Pastebėjo, kad į automobilį atsisėdo asmuo, buvo labai netoli to automobilio, stovėjo iš priekio, viskas buvo labai akivaizdžiai matoma. Tuo metu vykdė savo pareigas, nes disponavo kriminalinės žvalgybos informacija apie žmonių daromas nusikalstamas veikas ir į tuos asmenis atkreipė dėmesį. Visi trys asmenys iš karto papasakojo, kad turi narkotinių medžiagų. Kvietė pastiprinimą apžiūrėti moterį, buvo iškviestas artimiausiai esantis ekipažas, kuriame yra pareigūnė moteris. Pradėjo ikiteisminį tyrimą, buvo vykdoma krata (duomenys neskelbtini) ir ten rastos narkotinės medžiagos ir galimai svarstyklės.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo S. V. parodymai, duoti 2021 m. rugpjūčio 31 d. teisiamojo posėdžio metu byloje Nr. 1-101-1122/2021. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. V. parodė, kad pažymėtu automobiliu patruliavo su kolega M. J. Jeigu neklysta, būdami ties posūkiu (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį – galimai „BMW“ arba „Audi“, stovintį autobusų stotelėje, kažko laukė. Negali tiksliai pasakyti, ar tai buvo 2019 m. rugpjūčio 28 d. 22 val. vakaro. Neužilgo pamatė, kad atėjo moteriškos lyties atstovė, kuri atsisėdo į automobilio galą ir kažką padavė vairuotojui. Tuo metu vairuotojas kažką pasakė keleivei. Matė, kad priekyje vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, šalia – moteriškos lyties keleivė. Vairuotojas keleivei, sėdėjusiai priekyje, kažką pasakė ir ji iš marškinėlių kažką ištraukė ir padavė arba jam, arba keleivei. Mano, kad keleivė laikė rastas narkotines medžiagas. Pareigūnai suprato, kad čia galimai galėjo būti platinamos narkotinės medžiagos, todėl greitai privažiavo ir patikrino. Suprato, kad vyksta narkotinių medžiagų platinimas iš to, kad buvo perdavimas – pirkėjas padavė pinigus, ir atgal tas pats veiksmas – suprato, kad buvo atgal perduoti narkotikai. Mano, kad buvo suderinta iš anksto kiekis ir kaina. Buvo paruošti pinigai, kad iš karto buvo paduota. Išsikvietė į pagalbą patrulius su mergina ekipaže, kad galėtų patikrinti moteris, nes iš ankstesnių įvykių ir patirties žinojo, kad dažnai asmenys, vartojantys narkotines medžiagas, jas slepia savo apatiniuose rūbuose. Jei neklysta, pas O. B. narkotinės medžiagos buvo rastos apatinėse kelnaitėse, pas (duomenys neskelbtini) tautybės moterį galimai liemenėlėje buvo rasta. Paaiškino, kad jis negalėjo identifikuoti minėtų asmenų iš toli, bet kai privažiavo, pamatė, kad kai kurie asmenys buvo matyti: iš anksčiau žinojo gale sėdėjusią pirkėją O. B., kuri buvo vartojanti narkotines medžiagas, taip pat priekyje sėdėję pardavėjai (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys buvo matyti – neprisimena, ar apie juos turėjo informacijos. Pareigūnų automobilis buvo iki 50 m atstumu nuo asmenų automobilio, buvo vakaras, jau tamsu arba prietema, sustojime, kuriame jie buvo sustoję, buvo gatvės apšvietimas ir šviesa krito link jų pusės. Kai asmuo atsisėdo į automobilį, automobilio salone kažkurį laiką degė salono šviesa. Dėl to ir matė, kas vyksta salone. Neprisimena, ar automobilis turėjo tamsintus langus. Kiek atsimena, M. K. automobilis buvo priešais, pareigūnai iš priekio žiūrėjo į tą automobilį. Matė, ką gale sėdėjusi O. B. darė dėl to, kad ji buvo atsisėdusi tarp sėdynių. Ar M. K. galėjo pareigūnus matyti – neįsivaizduoja. Galimai dalis narkotinių medžiagų buvo rasta pas kažką iš jų – komisariate ar patruliui atvažiavus. Taip pat buvo krata gyvenamojoje vietoje – bendrabučio tipo vieno kambario bute. Galimai jie patys nurodė narkotinių medžiagų buvimo vietą, didesnio kiekio paketėlis buvo rastas ant palangės ar prie vazono (4 t., b. l. 25-27).

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti O. B. (kurios atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis 2022 m. balandžio 8 d.) parodymai, duoti 2020 m. spalio 20 d. teisiamojo posėdžio metu byloje Nr. 1-876-1122/2020. Teisiamojo posėdžio metu O. B. parodė, kad įsigijo narkotines medžiagas, nes pati vartoja. Su M. K. pažįstama. Kas mašinos priekyje sėdėjo, negali pasakyti, nes ji atsisėdo gale. Iš kur M. K. gavo telefono numerį – neatsimena. Tai buvo antras kartas, kai iš M. K. pirko narkotikus. Jis paskambino, pasakė, kad skuba išvažiuoti ir, jeigu reikia, jie gali susitikti. Ji pasakė – aišku reikia. Prieš tai pas jį ėmė – jai arti ir buvo gerai. Per telefoną tiesiogiai apie narkotikus nešnekėjo. Nuo skambučio praėjo maždaug 5–10 minučių, kai jie susitiko. Buvo tamsus paros metas. Kai ji atsisėdo į automobilį, salono šviesos niekas neįjungė, jie stovėjo prie stotelės, mano, kad buvo nuo lauko šviestuvo šviesa į automobilio pusę. Pas M. K. buvo tamsinti galiniai automobilio langai. Ji tik atsisėdo, padėjo pinigus – apie 40 Eur, padavė juos M. K. į rankas, ten, kur rankinis stabdis, paėmė apie 6 g narkotinių medžiagų ir neišlipo, nes atvažiavo daugiau policijos pareigūnų. Kai pareigūnai atvažiavo, neprašė išlipti iš transporto priemonės. Kai pastebėjo, kad atvažiavo policininkai, paslėpė narkotines medžiagas. Narkotikų niekas nepaėmė, jai neperdavė, nes lankstinukai buvo ten, kur gulėjo pinigai tarp sėdynių, ji juos turėjo pasiimti. Narkotinės medžiagos buvo folijoje, daugiau nebuvo jokios pakuotės. Kai atvyko policijos pareigūnai, pas ją rado narkotinių medžiagų, kurias ji pasiėmė. Neprisimena, ar policijos pareigūnai sakė kažką, ar bendravo, nes buvo labai seniai. Patikino, kad su G. S. ji niekada nėra bendravusi, tik su M. K. bendraudavo (3 t., b. l. 12-13).

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojos A. M. parodymai, duoti 2021 m. liepos 26 d. teisiamojo posėdžio metu byloje Nr. 1-101-1122/2021. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu apklausė M. K., kuris buvo patalpintas į areštinę, apklausos metu dalyvavo gynėjas ir jam dalyvaujant ką pasakojo, tai ir buvo užfiksuota, su protokolu susipažino M. K. ir gynėjas, protokolas pasirašytas. Jokių prašymų pateikta nebuvo. Jei būtų buvę, būtų pateikti byloje ir perduoti prokurorui. M. K. galėjo atvykti ir papildyti savo parodymus bet kada (3 t., b. l. 179).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. K. parodė, kad jis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų apie (duomenys neskelbtini) metų, yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), dėl to nusprendė užsidirbti lengvų pinigų, parduodamas narkotines medžiagas. Pas savo pažįstamus, kurių įvardinti nenori, (duomenys neskelbtini), įsigijo 2019 m. liepos mėn. pabaigoje už 350 Eur 10 g narkotinės medžiagos, vadinamos karfentaniliu. Ji buvo supakuota viename plastikiniame maišelyje, kurį nuvežė namo adresu (duomenys neskelbtini), ten gyvena su savo sugyventine G. S. Ji apie tai nieko nežinojo. Pradėjo pardavinėti narkotinę medžiagą. Prieš tai į narkotinę medžiagą įbėrė apie 5 g cukraus pudros miltelių ir išfasavo į 80 folijos lankstinukų, kuriuos visus pardavė po 6 Eur per dvi savaites narkomanams, rasdavo juos prie stoties. Po to 2019 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, tiksliai dienos nepamena, ten pat įsigijo dar 15 g narkotinės medžiagos supakuotos viename plastikiniame maišelyje už 500 Eur, nuvežė namo, primaišė dar 6 g cukraus pudros, naudojo elektronines svarstykles. Iš šio mišinio 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 21 val. sufasavo dalį miltelių į 21 folijos lankstinuką, nes gavo SMS žinutę į savo numerį, kurio nepamena, iš pažįstamos narkomanės vardu O., kad ji nori nusipirkti 20 folijos lankstinukų. Likusi narkotinė medžiaga liko namuose, ant palangės. Po to nuvyko savo automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į sutartą vietą – (duomenys neskelbtini) prie stotelės „(duomenys neskelbtini)“ kartu su G. G. S. žinojo, kad jis prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Ją paėmė su savimi, kad ji paslėptų narkotines medžiagas savo liemenėlėje, nes žinojo, kad patikrinimo atveju policininkai vyrai moters negali tikrinti. Atvykus į nurodytą vietą į automobilį įsėdo narkomanė O., kuri sumokėjo 120 Eur, iš jų buvo banknotai viena 50, keletas po 20 ir po 10 Eur, kuriuos padėjo tarp priekinių sėdynių, prie pavaros dėžės, o jai padavė paėmęs iš G. popierinėje servetėlėje sudėtus 6 vnt. folijos lankstinukus su narkotine medžiaga, nes ji buvo skolinga pinigų, todėl davė jai mažiau negu ji prašė. Automobilyje buvo daugiau pinigų, t. y. piniginėje buvo 300 Eur, juos gavo už savo auksinę grandinėlę, kurią pridavė į lombardą. Kiti folijos lankstinukai liko pas G. Tuomet atvyko policijos pareigūnai, juos patikrino ir rado narkotinių medžiagų. Labai gailisi dėl savo veiksmų (1 t., b. l. 70, 78).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji G. S. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, jos sugyventinis M. K. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, pavadinimo nežino, prekiauja apie 2 savaites, ir pats jas vartoja. Ji nežino, iš kur jis gauna narkotinių medžiagų. 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 22.00 val. į jo telefono numerį, kurio nepamena, SIM kortelę pirko jis ir ją įdėjo į jos telefono aparatą, kurį sulaikymo metu paėmė policijos pareigūnai, parašė SMS žinutę jų pažįstama O. B., su kuria susipažino prie Halės turgaus prieš porą savaičių, žino, kad ji narkomanė. Nežino, iš kur ji sužinojo jos telefono numerį. O. parašė, kad jai reikia šešių lankstinukų, jai atsakė M. Po to M. pasakė jai, kad reikia pavažiuoti su juo iki (duomenys neskelbtini) prie stotelės „(duomenys neskelbtini)“, kad ten lauks O., ji prašė paskolinti pinigų. Nuvyko dviese automobiliu „Audi“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo M., ji sėdėjo šalia. Važiuojant (duomenys neskelbtini) M. padavė servetėlėje įpakuotus 21 folijos lankstinukus ir liepė paslėpti liemenėlėje, nes jos pareigūnai nepatikrins. Ji lankstinukus paslėpė savo liemenėlėje. O. jis vežė 6 vnt. lankstinukus, o likusius – sau vartojimui. Atvykus į „(duomenys neskelbtini)“ stotelę, tuomet į automobilį ant galinių sėdynių įsėdo O. B. Nematė, ar ji perdavė M. pinigus, kiek matė jis O. davė 16 Eur, o jai liepė paduoti O. 6 vnt. folijos lankstinukus. Ji ištraukė iš liemenėlės ir padavė O. į rankas suvyniotus į popierinę oranžinę servetėlę 6 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga, kitus lankstinukus vėl paslėpė liemenėlėje. Tuomet priėjo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Ją apžiūrėjo pareigūnė moteris. Ji pati atidavė pareigūnams folijos lankstinukus su narkotine medžiaga. Narkotinę medžiagą pati fasavo namuose, (duomenys neskelbtini), pagal M. nurodymą. M. liepdavo fasuoti narkotinę medžiaga į folijos lankstinukus iš didesnio plastikinio maišelio, kuris buvo padėtas ant palangės. Iš kur jis gavo tą maišelį, nežino, jis atsirado namuose maždaug prieš 2 savaites. Bėrė miltelius iš šio maišelio rankos nagu į folijos lankstinukus, kuriuos atplėšė iš folijos ritinėlio, pirštinių nenaudojo, juos fasavo tą pačią dieną apie 21 val., svarstyklių fasavimui nenaudojo. Viso paruošė 21 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga pagal M. nurodymą. Kokiam tikslui jie buvo paruošti, nežino, jai neaiškino. M. jos akivaizdoje narkotinių medžiagų nefasavo. Jų automobilyje po sulaikymo buvo rasti jai priklausantys pinigai, kuriuos gavo kaip socialinę pašalpą dėl (duomenys neskelbtini), ir vaiko pinigai, pinigus gauna grynais pašto skyriuje. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (1 t., b. l. 116). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip įtariamoji G. S. parodė, kad narkotinių medžiagų nefasavo, nepardavinėjo ir nežinojo, kad jas platina jos vyras M. K. Jis narkotinių medžiagų nevartoja nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Matė, kad jis visada turi pinigų, bet iš kur tiksliai nežinojo. 2019 m. rugpjūčio 28 d. vakare ji pasakė savo vyrui M. K., kad reikia nuvažiuoti į parduotuvę „Maxima“, (duomenys neskelbtini), norėjo apsipirkti. Jie netrukus apsirengė ir nuvažiavo iš buto (duomenys neskelbtini). Vyras ją vežė su automobiliu „Audi“. Važiuojant jis sustojo prie stotelės (duomenys neskelbtini), kur stovėjo anksčiau nepažįstama O. B., kuri įsėdo į jų automobilį ant galinės sėdynės. Ji padavė M. metalinius pinigus, kiek tiksliai nežino. Jis pinigus padėjo automobilyje prie pavarų perjungimo rankenos. Ji nieko nesakė. Ar jis jai ką davė, nepastebėjo, nes tuo metu kažką žiūrėjo telefone. Tuo metu privažiavo policijos automobilis. Tada M. K. greitai jai įdėjo į liemenėlę kažką servetėlėje, nieko nesakė. Kas ten buvo nežinojo. Juos sulaikė policijos pareigūnai. Tada M. pasakė prie automobilio, kad įdėjo jai į liemenėlę lankstinukus su narkotikais, nes galvojo, kad jos niekas netikrins, nes pareigūnai buvo vyrai. Bet vėliau atvyko pareigūnė moteris, kuri ją patikrino ir jai atidavė servetėlę su folijos lankstinukais. Iš kur jis turėjo tuos lankstinukus ir kas juos pagamino, nežino. Namuose narkotinių medžiagų pas jį nepastebėjo. Ji labai išsigando ir apklausos metu davė prisipažino. Ji nepadarė jai įtarime surašyto nusikaltimo (1 t., b. l. 123-124).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį patikrinus pas keleivę O. B. apžiūros metu buvo rasti 6 folijos lankstinukai su šviesios spalvos milteliais, galimai narkotinėmis medžiagomis viduje, pas keleivę G. S. buvo rasti 15 folijos lankstinukų su šviesios spalvos milteliais, galimai narkotinėmis medžiagomis viduje. Taip pat sulaikytas vairuotojas, kuris prisipažino parduodantis narkotines medžiagas (1 t., b. l. 4).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo M. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d., dirbant apie 22 val. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kaip moteris, kuri buvo panaši į asmenį, vartojantį narkotines medžiagas, atsisėdo į (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų vairuojamą automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei perdavė už vairo sėdinčiam (duomenys neskelbtini) tautybės vyriškiui, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai buvo M. K., bei šis kažką pradėjo sakyti šalia sėdinčiai (duomenys neskelbtini) tautybės moteriai, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai buvo G. S., bei ši kažką pradėjo traukti iš už marškinių. Įtarus, kad galimai pareigūnų akivaizdoje vyksta narkotinių medžiagų platinimas, buvo nutarta patikrinti minėtą automobilį bei viduje esančius asmenis. Priėjus prie automobilio, visi asmenys akivaizdžiai sutriko, pradėjo jaudintis. Pasiteiravus asmenų, ką šiuo metu veikia, M. K. paaiškino, kad naudodamasis savo sugyventinės mobilaus ryšio telefonu susitarė su ant galinės sėdynes sėdinčia moterimi, kaip vėliau paaiškėjo – tai buvo O. B., apie tai, kad šis jai parduos folijos lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis, tačiau kiekio nenurodė. Pasiteiravus, kur šiuo metu yra narkotinės medžiagos, M. K. nurodė, kad dalį jau yra už pinigus perdavęs O. B., kuri įsidėjo folijos lankstinukus į lytinius organus, o dalis yra likusi pas jo sugyventinę G. S. liemenėlėje. Pasiteiravus G. S., ar tai tiesa, ši nurodė, kad taip, tačiau taip pat nurodė, kad likusius folijos lankstinukus pateiks tik policijos pareigūnei moteriai. Atvykus į pagalbą (duomenys neskelbtini), G. S. savanoriškai iš liemenėlės pateikė šviesios spalvos popierinę servetėlę, kurioje buvo įvynioti 15 folijos lankstinukų su šviesios spalvos milteliais, galimai narkotinėmis medžiagomis, viduje, vyriausiajai patrulei G. L.-S. Pasiteiravus O. B., ar ši prie savęs turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ši atsakė neigiamai. Visi trys asmenys apie 22 val. buvo sulaikyti ir su (duomenys neskelbtini) pagalba buvo pristatyti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tarnybines patalpas tolimesniam aiškinimuisi (1 t., b. l. 5-6).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo patikrintas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, kuriuo naudojasi G. S. ir M. K., bei nustatyta, kad jame yra trumposios SMS žinutės, kurios patvirtina, kad buvo tariamasi dėl 2019 m. rugpjūčio 28 d. susitikimo ir aptartas norimas įsigyti narkotinių medžiagų kiekis (1 t., b. l. 7).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilio salono priekinę dalį, šalia rankinio randama tamsios spalvos piniginė, kurioje grynieji pinigai kupiūromis ir monetomis. Paimta 311,77 Eur. Apžiūrėjus automobilio salono priekinę ir galinę dalį, draudžiamų daiktų nerasta. Apžiūrėjus automobilio bagažinę, draudžiamų daiktų nerasta (1 t., b. l. 8-14).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kratos protokolo matyti, kad kratos atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini). Nurodoma, jog trečiajame aukšte praėjus pro buto duris yra patenkama į koridoriaus ir tualeto su vonios patalpą. Kruopščiai apžiūrėjus minėtą patalpą, draudžiamų daiktų ar tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Toliau praėjus koridoriumi, patenkama į vieno kambario patalpą, kur M. K. savanoriškai nurodė ir pateikė kambario gale ant spintelės gulintį folijos ritinį, kuris yra supakuojamas į paketą Nr. 400240. Toliau M. K. savanoriškai pateikė iš tos pačios spintelės pirmojo stalčiaus el. svarstykles, toliau M. K. savanoriškai pateikė kambario gale, prie lango, ant palangės, už vazono paslėptą plastikinį paketą, kurio viduje yra šviesios spalvos milteliai, galimai narkotinės medžiagos (1 t., b. l. 16-24).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. lapkričio 14 d. specialisto išvados Nr. 140-(3990)-IS1-5821 matyti, kad: 1) Ant pateiktos tirti plastiko skiautės, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai. Ant pateiktos tirti plastiko skiautės, tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtos 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. 2) Ant pateiktų tirti folijos ritinio, dviejų elementų, paimtų 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti svarstyklių, paimtų 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. 3) Ant pateiktos tirti servetėlės, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos atliekant O. B. asmens kratą, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai, nepriklausantys moteriai, kurios asmens tapatybei nustatyti tinkamų biologinių pėdsakų rasta ant plastiko skiautės, tiriant pažymėtos Nr. 1. 4) Ant trijų folijos lankstinukų, tiriant pažymėtų Nr. 1-3, atsitiktine tvarka pasirinktų iš plastikiniame pakete Nr. 489703 pateiktų tirti šešių folijos lankstinukų, paimtų atliekant O. B. asmens kratą, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta. 5) Ant pateiktos tirti servetėlės, tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtos atliekant paviršutinę G. S. kratą, rasta moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su genotipu asmens tapatybei nustatyti tinkamų moters biologinių pėdsakų, rastų ant plastiko skiautės, tiriant pažymėtos Nr. 1. Ant servetėlės, tiriant pažymėtos Nr. 2, rasti moters biologiniai pėdsakai nepriklauso moteriai, kurios asmens tapatybei nustatyti tinkamų biologinių pėdsakų rasta ant servetėlės, tiriant pažymėtos Nr. 1. 6) Ant penkių folijos lankstinukų, tiriant pažymėtų Nr. 4-8, atsitiktine tvarka pasirinktų iš plastikiniame pakete Nr. 496683 pateiktų tirti penkiolikos folijos lankstinukų, paimtų atliekant paviršutinę G. S. kratą, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta (1 t., b. l. 41-44).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. 140-(3990)-IS1-5099 matyti, kad: 1) Baltos spalvos miltelių iš 6 vnt. folijos lankstinukų, suvyniotų į geltonos spalvos popierinę servetėlę, 2019 m. rugpjūčio 28 d. rastų O. B. asmens kratos metu, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,000032 g, ir narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė yra 0,0039 g. Baltos spalvos miltelių iš 15 vnt. folijos lankstinukų, suvyniotų į geltonos spalvos popierinę servetėlę, 2019 m. rugpjūčio 28 d. paimtų G. S. sulaikymo metu, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,000108 g, ir narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė yra 0,0155 g. Baltos spalvos miltelių iš plastikinės plėvelės paketėlio, supakuoto į baltos – violetinės spalvų plastikinį paketą, 2019 m. rugpjūčio 29 d. kratos metu paimtų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,002593 g, ir narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė yra 0,363 g. 2) Ant elektroninių svarstyklių pilkos spalvos korpusu, 2019 m. rugpjūčio 29 d. kratos metu paimtų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paviršių yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir narkotinės medžiagos – metadono, pėdsakai. Ant folijos ritinio, 2019 m. rugpjūčio 29 d. kratos metu paimto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paviršių narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta. 3) Tirti pateiktose M. K., O. B. ir G. S. rankų nuoplovose narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 46-48).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pranešimo dėl sutapimo DNR duomenų registre matyti, kad moters biologinių pėdsakų, rastų ant servetėlės, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos atliekant O. B. asmens kratą (2019 m. lapkričio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(3990)-IS1-5821 pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-37038-19) genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas telefonas „Samsung“. Apžiūrint šviesios spalvos mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ jo viduje matoma įdėta „Tele2 pildyk“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono „Samsung“ atmintyje išlikęs susirašinėjimas SMS žinutėmis nuo kontakto „(duomenys neskelbtini)“, mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame matomas pokalbis datomis bei susitarimas dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Pridėtos fotonuotraukos ir vertimas (1 t., b. l. 53-60).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4- būrio asmens kratos protokolo matyti, jog Vilniuje, T. Ševčenkos g. sulaikant G. S. ir atliekant jos kratą ji savanoriškai pateikė servetėlę su 15 vnt. folijos lankstinukų (1 t., b. l. 111-112).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4- būrio asmens kratos protokolo matyti, kad Vilniuje, T. Ševčenkos g. sulaikant O. B. ir atliekant jos kratą ji pareiškė, kad lytiniuose organuose turi paslėpusi 6 folijos lankstinukus, savanoriškai juos pateikė (1 t., b. l. 138-140).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartimi baudžiamoji byla kaltinamojo M. K. ir G. S., kaltinamų pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, atžvilgiu išskirta į atskirą baudžiamąją bylą (4 t., b. l. 111-115).

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamųjų M. K., G. S. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis M. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad G. S. norėjo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), nupirkti sauskelnių vaikui. Atsimena, kad tą dieną su G. S. važiavo į parduotuvę „Iki“ arba „Maxima“. Pakeliui jis norėjo perduoti prekę O. B. Su O. B. susitarė susitikti savo telefonu. Dėl narkotinių medžiagų kiekio SMS žinutėse rašė skaičiais neįvardijant dalyko. O. B. reikėjo 6 vnt., bet jis paėmė daugiau, galvojo, kad parduos O. B. Susitiko su O. B., norėjo jai paduoti prekę, bet nespėjo. Tuo metu G. S. buvo kartu su juo automobilyje ir tai pamatė policijos pareigūnai. Jis pamatė iš paskos atvykstantį policijos patrulį ir įkišo folijos lankstinukus į G. S. liemenėlę, pamanė, kad pareigūnai moters iš karto negalės patikrinti. Sulaikymo metu draudžiamos medžiagos buvo rastos pas O. B. ir pas G. S. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas vieną kartą, bet paskui paprašė susipažinti su bylos medžiaga ir pamatė, kad yra surašyta ne iš jo žodžių, tačiau jau nieko negalėjo pakeisti. Pasirašydamas po apklausos protokolu pažiūrėjo tik pirmus sakinius. Nesutinka su parodymais. Nebuvo taip, kad G. S. žinojo. Įvykio metu vartojo narkotines medžiagas, bet (duomenys neskelbtini). G. S. apie jo veiklą nežinojo.

Kaltinamoji G. S. apklausiama teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo pas tėvus, paskambino M. K. ir pasakė, kad vaikui reikia sauskelnių. Su M. K. nuvažiavo į parduotuvę „Maxima“. Sustojo prie stotelės, kažkas įlipo į automobilį, bet ji nepastebėjo. Tada toliau nenuvažiavo, nes juos sustabdė policija. Tuo metu, kai privažiavo pareigūnai, M. K. jai kažką įdėjo į liemenėlę. Ji nespėjo paklausti M. K., ką jis ten deda, nežinojo, kas ten yra. Nežinojo, kad M. K. kažką pardavinėja. Kai atvažiavo kiti pareigūnai, ją tikrino, liepė iš liemenėlės išimti daiktus. Klausė jos, ar turi kažką, ji atsakė, kad turi tai, ką jai įdėjo M. K. Pas juos namuose vyko krata, į namus važiavo su M. K. Kratos metu buvo rastos narkotinės medžiagos ten, kur M. K. jas laikydavo. Ji nežinojo apie narkotines medžiagas, O. B. ji nepažįsta. Telefonas, kuris buvo paimtas, yra jos, bet M. K. prašydavo kartais to telefono pasiskambinti ir ji duodavo jam tą telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu jai siūlė prisipažinti, nes tokiu atveju ją paleistų namo pas vaikus. Pagalvojo, kad reikia sumeluoti, kad ją paleistų namo. Ikiteisminio tyrimo metu viską pasakė neteisingai. Žinojo, kad M. K. vartoja narkotines medžiagas, bet nežinojo, kad platina ir fasuoja. Kitoje byloje ji nuteista už tai, kad padavė vyriškiui narkotines medžiagas. M. K. jai liepė tai padaryti ji ir padarė. Ką vyras pasako, tą ji ir daro.

Vis tik teismas tokius kaltinamųjų parodymus vertina kaip kitais įrodymais paneigtą gynybinę versiją ir jais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitų įrodymų turinį. Teismo vertinimu, kiti bylos įrodymai ne tik paneigia kaltinamųjų gynybines versijas, bet ir visiškai patvirtina, kad kaltinamasis M. K. ir G. S. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – karfentanilio ir metadono, turėdami tikslą jį parduoti ar kitaip platinti, bei dalį šių narkotinių medžiagų išplatino O. B.

Pirmiausia, teismas pažymi, kad kaltinamųjų parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. K. parodė, jog 2019 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje įsigijo 15 g narkotinės medžiagos už 500 Eur. 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 21.00 val. sufasavo dalį miltelių į 21 folijos lankstinuką, nes gavo SMS žinutę į savo telefono numerį iš pažįstamos narkomanės vardu O., kad ji nori nusipirkti 20 folijos lankstinukų. Po to nuvyko savo automobiliu „Audi“ į sutartą vietą – (duomenys neskelbtini), prie stotelės „(duomenys neskelbtini)“ kartu su G. S., ši žinojo, kad jis prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Ją paėmė su savimi, kad ji paslėptų narkotines medžiagas savo liemenėlėje, nes žinojo, kad patikrinimo metu policininkai vyrai negalės jos tikrinti. Atvykus į nurodytą vietą narkomanė O. jam sumokėjo 120 Eur, o jis padavė paėmęs iš G. popierinėje servetėlėje sudėtus 6 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga. Kiti folijos lankstinukai liko pas G. (1 t., b. l. 70). Teisiamajame posėdyje M. K. parodė, kad tą dieną su G. S. važiavo į parduotuvę „Iki“ arba „Maxima“, pakeliui jis norėjo perduoti prekę O. B. Su O. B. susitarė susitikti savo telefonu. Dėl narkotinių medžiagų kiekio SMS žinutėse rašė skaičiais neįvardijant dalyko. O. B. reikėjo 6 vnt., bet jis paėmė daugiau, galvojo, kad parduos O. B. Susitiko su O. B., norėjo jai paduoti prekę, bet nespėjo. Tuo metu G. S. buvo kartu su juo automobilyje ir tai pamatė policijos pareigūnai. Jis pamatė iš paskos atvykstantį policijos patrulį ir įkišo folijos lankstinukus į G. S. liemenėlę, pamanė, kad pareigūnai moters iš karto negalės patikrinti. Sulaikymo metu draudžiamos medžiagos buvo rastos pas O. B. ir pas G. S. O. B. nespėjo perduoti, gal ji pati turėjo. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį kaltinamojo M. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 70) M. K. parodė, kad ginčijosi su tyrėja dėl duotų parodymų, tyrėja sakė, kad jis pats kaltas, jog neperskaitė apklausos protokolo iš karto. Nebuvo taip, kad G. S. žinojo. G. S. apie jo veiklą nežinojo. Šeimoje vadovavo jis, G. S. be jo leidimo nieko nedarė, o šios situacijos G. S. iš viso nesuvokė, ji turi proto atsilikimą. G. S. su juo nesiginčijo, ką jis pasakydavo, tą ji ir darydavo. Pažymėtina, kad jokių įtikinamų priežasčių, kodėl pakeitė savo pirminius parodymus, kaltinamasis M. K. nenurodė. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad pirmą kartą apklausiamas teisme kaltinamasis M. K., be kita ko, parodė, kad į sutartą vietą – (duomenys neskelbtini) – važiavo pakeliui į (duomenys neskelbtini) „Maxima“. Visgi iš viešai prieinamų šaltinių matyti, kad minėta vieta, t. y. (duomenys neskelbtini) yra visiškai ne pakeliui važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Taip pat yra svarbu ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojos A. M. parodymai, duoti 2021 m. liepos 26 d. teisiamojo posėdžio metu byloje Nr. 1-101-1122/2021. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu apklausė M. K., kuris buvo patalpintas į areštinę, apklausos metu dalyvavo gynėjas ir jam dalyvaujant ką pasakojo, tai ir buvo užfiksuota, su protokolu susipažino M. K. ir gynėjas, protokolas pasirašytas, jokių prašymų pateikta nebuvo. Jei būtų buvę, būtų pateikti byloje ir perduoti prokurorui, bet kada M. K. galėjo atvykti ir papildyti savo parodymus (3 t., b. l. 179). Taigi, tyrėjos parodymai akivaizdžiai paneigia kaltinamojo M. K. parodymus, kad buvo kažkoks konfliktas ar nesutarimai su tyrėja.

Pastebėtina, kad kaltinamosios G. S. parodymai viso proceso metu taip pat kito. Štai apklausiama iškart po sulaikymo ikiteisminio tyrimo metu G. S., be kita ko, dalyvaujant gynėjui, parodė, kad jos sugyventinis M. K. prekiauja narkotinėmis medžiagomis. 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 22.00 val. į jo telefono numerį SMS žinutę parašė jų pažįstama O. B., su kuria susipažino prie Halės turgaus, žino, kad ji narkomanė. O. B. parašė, kad jai reikia šešių lankstinukų, jai atsakė M. Po to M. pasakė, kad reikia pavažiuoti su juo iki (duomenys neskelbtini), prie stotelės „(duomenys neskelbtini)“, ten lauks O. Jie nuvyko dviese automobiliu „Audi“. Važiuojant (duomenys neskelbtini) M. jai padavė servetėlėje įpakuotus 21 folijos lankstinukų ir liepė paslėpti liemenėlėje, nes jos pareigūnai nepatikrins. Ji paslėpė minėtus lankstinukus liemenėlėje. Atvykus į „(duomenys neskelbtini)“ stotelę į automobilį ant galinių sėdynių įsėdo O. B. Kiek matė, M. jai davė 16 Eur, o jai liepė paduoti O. 6 vnt. folijos lankstinukų. Ji ištraukė iš liemenėlės ir padavė O. į rankas 6 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga, kitus lankstinukus vėl paslėpė liemenėlėje. Tuomet priėjo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Narkotinę medžiagą ji fasavo pati namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagal M. nurodymą. M. jai liepdavo fasuoti narkotinę medžiagą į folijos lankstinukus iš didesnio plastikinio maišelio, kuris buvo padėtas ant palangės (1 t., b. l. 116). O apklausiama teisiamajame posėdyje kaltinamoji G. S. jau parodė, kad buvo pas tėvus, paskambino M. K. ir pasakė, kad vaikui reikia sauskelnių. Su M. K. nuvažiavo į parduotuvę „Maxima“. Sustojo prie stotelės, kažkas įlipo į automobilį, bet ji nepastebėjo. Tada toliau nenuvažiavo, nes juos sustabdė policija. Tuo metu, kai privažiavo pareigūnai, M. K. jai kažką įdėjo į liemenėlę. Ji nespėjo paklausti M. K., ką jis ten deda, nežinojo, kas ten yra. Nežinojo, kad M. K. kažką pardavinėja. Pas juos namuose vyko krata, į namus važiavo su M. K. Kratos metu buvo rastos narkotinės medžiagos ten, kur M. K. jas laikydavo. Ji nežinojo apie narkotines medžiagas, O. B. ji nepažįsta, M. K. su ja bendravo. Telefonas, kuris buvo paimtas, yra jos, bet M. K. prašydavo kartais to telefono pasiskambinti ir ji duodavo jam tą telefoną. Įvykio metu M. K. neturėjo savo telefono, jis bendraudavo iš jos telefono. Ji nežiūrėdavo telefone, su kuo bendrauja M. K. Ikiteisminio tyrimo metu jai siūlė prisipažinti, nes tokiu atveju ją paleistų namo pas vaikus. Pagalvojo, kad reikia sumeluoti, kad ją paleistų namo. Kitoje byloje ji nuteista už tai, kad padavė vyriškiui narkotines medžiagas. M. K. jai liepė tai padaryti ji ir padarė. Ką vyras pasako, tą ji ir daro.

Pažymėtina, kad pirminės apklausos metu tyrėjams dar negalėjo būti žinomos G. S. nurodytos aplinkybės, pvz., kad M. K. užsiima narkotinių medžiagų platinimu, kur kaltinamųjų (past. – tuo metu įtariamųjų) namuose yra laikomos narkotinės medžiagos, kas yra O. B., kur su ja buvo susipažinta ir pan. Be to, kaip minėta, G. S. apklausos metu dalyvavo ir gynėjas, todėl kaltinamosios teiginiai, kad ji davė tokius parodymus tik dėl to, kad būtų paleista, yra vertintini kritiškai, nes šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Antai, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. spalio 10 d. specialisto išvada Nr. 140-(3990)-IS1-5099 nustatyta, kad: 1) Baltos spalvos miltelių iš 6 vnt. folijos lankstinukų, suvyniotų į geltonos spalvos popierinę servetėlę, 2019 m. rugpjūčio 28 d. rastų O. B. asmens kratos metu, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,000032 g, ir narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė yra 0,0039 g. Baltos spalvos miltelių iš 15 vnt. folijos lankstinukų, suvyniotų į geltonos spalvos popierinę servetėlę, 2019 m. rugpjūčio 28 d. paimtų G. S. sulaikymo metu, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,000108 g, ir narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė yra 0,0155 g. Baltos spalvos miltelių iš plastikinės plėvelės paketėlio, supakuoto į baltos – violetinės spalvų plastikinį paketą, 2019 m. rugpjūčio 29 d. kratos metu paimtų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,002593 g, ir narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė yra 0,363 g. 2) Ant elektroninių svarstyklių pilkos spalvos korpusu, 2019 m. rugpjūčio 29 d. kratos metu paimtų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paviršių yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir narkotinės medžiagos – metadono, pėdsakai. Ant folijos ritinio, 2019 m. rugpjūčio 29 d. kratos metu paimto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paviršių narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 46-48).

2019 m. rugpjūčio 29 d. kratos protokolu nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu rasta ir paimta: folijos ritinys, elektroninės svarstyklės, plastikinis paketas, kurio viduje yra šviesios spalvos milteliai, galimai narkotinės medžiagos. Iš kratos protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad minėti daiktai nebuvo kažkaip paslėpti, o paketas su, kaip vėliau nustatyta, narkotinėmis medžiagos, buvo laikomas tiesiog ant palangės, už vazono (1 t., b. l. 16-23). Kratos protokolo turinys taip pat paneigia kaltinamojo M. K. teiginius, kad G. S. apie narkotinių medžiagų laikymą namuose nieko nežinojo, narkotikus jis fasuodavo automobilyje, nes akivaizdu, kad kaltinamųjų gyvenamojoje vietoje buvo naudojama įprasta narkotinių medžiagų fasavimui reikalinga įranga: folija, elektroninės svarstyklės, plastikinis paketas su narkotinėmis medžiagomis. Be to, ant elektroninių svarstyklių, 2019 m. rugpjūčio 29 d. kratos metu paimtų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paviršių rasta narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir narkotinės medžiagos – metadono, pėdsakai, kas vėlgi leidžia spręsti, kad karfentanilis buvo maišomas su metadonu, tokiu būdu atskiedžiant šį itin stiprų narkotiką.

Čia taip pat svarbu pastebėti, kad dėl narkotinių medžiagų pardavimo O. B. buvo susitarta mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“, kuris, abiejų kaltinamųjų teigimu, priklauso G. S., bet naudojasi tiek G. S., tiek M. K. Visų pirma, teismas pažymi, kad nelogiška, negyvenimiška ir neįtikinama, kad vienam asmeniui, šiuo atveju M. K. naudojantis minėtu telefonu, tikrajam telefono savininkui (G. S.) nebūtų žinomos susirašinėjimo detalės. To nepatvirtina ir pirminiai G. S. parodymai, duoti iškart po sulaikymo. Kita vertus, iš minėto susirašinėjimo su O. B. matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. 21.47 val. ji parašė SMS žinutę, jog „ima tik 6 sau“, nors prieš tai susirašinėta buvo dėl 13-15 vienetų narkotinės medžiagos (1 t., b. l. 54-59). Be to, kaip matyti iš SMS turinio, O. B. rašė žinutes, kreipdamasi „Jūs“, kas leidžia spręsti, jog ji žinojo susirašinėjanti ne tik su M. K., bet ir su G. S. Sugretinus šias aplinkybes su kaltinamųjų M. K., G. S. laikino sulaikymo laiku – 2019 m. rugpjūčio 28 d. 22.00 val., teismo vertinimu, akivaizdu, kad kaltinamųjų sulaikymo metu iš viso rasti 21 folijos lankstinukų buvo skirti platinimui, o ne dalis ir M. K. vartoti sau, kaip teigė kaltinamieji. Be to, nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad minėtu laikotarpiu M. K. iš viso vartojo narkotinę medžiagą – karfentanilį, nes specialisto išvada nustatyta, jog jo šlapime rasta metadono, EDDP (metadono metabolito), o karfentanilio, opiatų nerasta (1 t., b. l. 107). Teismo vidinį įsitikinimą BPK 20 straipsnio prasme sustiprina ir ta aplinkybė, kad iš minėto susirašinėjimo tarp O. B. ir M. K. (past. – naudojusio G. S. mobilaus ryšio telefoną „Samsung“) matyti, jog konkreti susitikimo vieta įvardinta nebuvo, tačiau abiem šalims buvo aišku, kur susitinkama. Tai vėlgi leidžia spręsti, jog toks narkotinės medžiagos pirkimas-pardavimas buvo neatsitiktinis ir vyko ne pirmą kartą.

Iš O. B. parodymų matyti, kad ji įsigijo narkotines medžiagas, nes pati vartojo. Su M. K. yra pažįstama. Neatsimena, iš kur gavo telefono numerį, tai buvo antras kartas, kai pirko iš M. K. narkotikus. Tik atsisėdo į automobilį, paėmė narkotines medžiagas ir neišlipo, nes atvažiavo daugiau policijos pareigūnų. Ji sumokėjo apie 40 Eur, ėmė apie 6 g (3 t., b. l. 13). Šioje vietoje teismas pastebi, kad narkotines ar psichotropines medžiagas vartojantys asmenys yra linkę slėpti asmenys, iš kurių šias medžiagas įgyja. Šioje byloje visi trys asmenys buvo sulaikyti narkotinės medžiagos pirkimo-pardavimo metu, taigi O. B. negalėjo paneigti objektyviai pastebėto ir užfiksuoto narkotinių medžiagų pirkimo-pardavimo, todėl jos parodymai vertintini kaip objektyvūs iš dalies, nes ji nuslėpė, jog narkotines medžiagas įgijo iš abiejų asmenų, t. y. M. K. ir G. S. Be to, policijos pareigūnė G. L. S. parodė, kad ne (duomenys neskelbtini) tautybės moteris, t. y. O. B. teigė, kad bijojo pasakyti tiesą, nes bijojo narkotinių medžiagų pardavėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. J. parodė, kad įvykio dieną dirbo su porininku S. V. (duomenys neskelbtini) ir sulaikė moterį, pas kurią buvo surastos narkotinės medžiagos, kurias išplatino (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys. Asmenys buvo sulaikyti dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir platinimo. Narkotinės medžiagos turėjo būti surastos pas moterį. Kaltinamieji jam buvo žinomi, nes dirbo su narkotinėmis medžiagomis. Atstumas nuo automobilio nebuvo didelis, gali būti, kad disponavo tam tikra kriminalinės žvalgybos informacija, nes viskas buvo aiškiai matoma. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamuosius. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo M. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 35) M. J. parodė, kad teisingi parodymai, „Audi“ markės automobilis buvo tamsios spalvos. Ten buvo stotelė, todėl teritorija buvo apšviesta, šviesa krito ant automobilio. Pastebėjo, kad į automobilį atsisėdo asmuo, buvo labai netoli to automobilio, stovėjo iš priekio, viskas buvo labai akivaizdžiai matoma. Visi trys asmenys iš karto papasakojo, kad turi narkotinių medžiagų. Tokie šio liudytojo parodymai esminėse detalėse buvo išsamūs ir nuoseklūs, jo parodymus taip pat patvirtina kitų apklaustų liudytojų S. V., G. L. S. duoti parodymai (1 t., b. l. 37, 4 t., b. l. 25). Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojas būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti kaltinamuosius. Liudytojų M. J., S. V. parodymai yra svarbūs tuo aspektu, kad jie tiesiogiai matė, kaip G. S. kažką ištraukė iš liemenėlės ir padavė kitam asmeniui automobilyje, o tai visiškai paneigia kaltinamųjų keltą versiją, jog narkotinės medžiagos jau po pirkimo-pardavimo buvo slepiamos G. S. liemenėlėje, nes jos negalės patikrinti policijos pareigūnai.

Šias aplinkybes sugretinus su kitais įrodymais byloje (specialistų išvadomis, telefono apžiūros protokolu, fotolentelėmis, kratų protokolais) ir susiejus į vientisą bei nuoseklią įrodymų grandinę, darytina išvada, kad kaltinamieji M. K., G. S. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu ir metadonu, turėdami tikslą šias medžiagas platinti. Svarbu ir tai, kad kaltinamųjų M. K., G. S. bendrai laikytos narkotinės medžiagos – karfentanilio – kiekis yra didelis. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis rekomendacijomis dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo, didelis karfentanilio kiekis yra daugiau kaip 0,0006 g. Taigi, vien tik kratos kaltinamųjų gyvenamosios vietos adresu rastas ir paimtas narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurios masė yra 0,002593 g, kiekis daugiau negu 4 kartus viršija didelio kiekio minimalią ribą, tai reiškia, jog iš šio kiekio galima padaryti daug dozių. Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados, kratos protokolo, akivaizdu, kad tai ir buvo daroma, t. y. karfentanilis buvo maišomas su kita narkotine medžiaga – metadonu.

Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma, susieta į vientisą ir nuoseklią įrodymų grandinę, leidžia konstatuoti, kad kaltinamieji M. K. ir G. S. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, turėdami tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir dalį šios medžiagos išplatino O. B.

Sprendžiant dėl kaltinamųjų tikslo platinti narkotines medžiagas, ne mažiau svarbus ir tas faktas, kad iš karto po kaltinamųjų sulaikymo iš O. B., iš G. S., bei kratos kaltinamųjų gyvenamojoje vietoje rastas ir paimtas karfentanilis, taigi vienodos rūšinės priklausomybės narkotinė medžiaga, be to, pas O. B., pas G. S. rasto karfentanilio koncentracija iš esmės sutampa su karfentanilio, rasto ir rasto ir paimto kratos metu kaltinamųjų gyvenamojoje vietoje – atitinkamai 0,016%, 0,014% ir 0,013% (1 t., b. l. 48). Tai leidžia pagrįstai teigti, jog O. B. narkotinę medžiagą – karfentanilį aukščiau aptartu laiku ir aplinkybėmis įgijo būtent iš M. K. ir G. S. Teismo vidinį įsitikinimą sustiprina ir ta aplinkybė, kad jau po šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų įvykių G. S. buvo nuteista už narkotinės medžiagos – karfentanilio – platinimą kitoje baudžiamojoje byloje (5 t., b. l. 31-37).

Aukščiau nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis kaltinamųjų M. K., G. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

Tai, kad M. K. ir G. S. bent bendrais bruožais suvokė, jog disponavo dideliu karfentanilio kiekiu, pagrindžia tai, jog, kaip minėta aukščiau, kratos metu rastas ir paimtas karfentanilio kiekis daugiau kaip 4 kartus viršija didelio kiekio minimalią ribą – 0,0006 g ir iš šio kiekio galima padaryti daug dozių), O. B. parodymus (parodė, kad ne pirmą kartą perka narkotines medžiagas iš M. K.), be to, pats M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įsigijo 15 g narkotinės medžiagos už 500 Eur, siekė užsidirbti lengvų pinigų, O. B. ir G. S. priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Samsung“, naudoto ir M. K., SMS žinučių turinys (užmaskuotai kalbama apie narkotines medžiagas, jų kiekį ir kokybę), kratos metu rastos ir paimtos el. svarstyklės, ant kurių rasti narkotinių medžiagų – karfentanilio ir metadono – pėdsakų, taip pat folijos ritinys, specialistų išvados, kad M. K., G. S. šlapime karfentanilio nerasta. Aplinkybė, kad tai yra didelis šios narkotinės medžiagos kiekis, nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų. Pagal šį teisės aktą dideliu narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekiu laikytinas didesnis kaip 0,0006 g šios narkotinės medžiagos kiekis.

Kaltinamojo M. K. gynėjas nurodė, kad M. K. pats vartojo narkotines medžiagas, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį. Šie argumentai atmestini. Teismas pažymi, kad, kaip jau aptarta aukščiau, nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad minėtu laikotarpiu M. K. vartojo narkotinę medžiagą – karfentanilį, nes specialisto išvada nustatyta, jog jo šlapime rasta metadono, EDDP (metadono metabolito), o karfentanilio, opiatų nerasta (1 t., b. l. 107). Be to, iš aukščiau aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad M. K. naudojo metadoną maišant jį su karfentaniliu ir platinant tokiu būdu atskiestą narkotinę medžiagą. Todėl vien ta aplinkybė, kad M. K. ir pats vartojo metadoną, neleidžia spręsti, kad narkotinėmis medžiagomis jis disponavo turėdamas du tikslus. Kaip matyti iš pirminių kaltinamojo duotų parodymų, didelį kiekį karfentanilio jis įgijo siekdamas perparduoti ir tokiu būdu užsidirbti lengvų pinigų.

Kaltinamosios G. S. gynėjas nurodė, kad šioje byloje buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, yra išklotinės, iš kurių matyti, kad M. K. buvo sekamas. Teismas tokius argumentus atmeta. Visų pirma, teismas pastebi, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie galimus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Antra, byloje apklausti liudytojai policijos pareigūnai parodė, kad kaltinamuosius pastebėjo patruliuodami. Trečia, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad kaltinamasis M. K. buvo sekamas. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių išklotinių, kaip nurodo gynėjas, yra tik susirašinėjimo su O. B. fotonuotraukos, padarytos užfiksuojant susirašinėjimą SMS žinutėmis iš telefono ekrano.

Gynyba taip pat prašė pripažinti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruko, o tai yra pagrindas skirti švelnesnę bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Su šiais argumentais sutikti negalima. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad konstatavus pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę ir įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.), gali būti skiriama švelnesnė, nei sankcijoje nustatyta, bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis), jei, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nusprendžiama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208-976/2019, 2K-189-1073/2019, 2K-179-719/2022).

Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2019 m. rugpjūčio 29 d. (1 t., b. l. 1), baudžiamoji byla teisme buvo gauta 2020 m. vasario 11 d., teisme bylos nagrinėjimas užtruko daugiau nei ketverius metus. Tokios aplinkybės yra suprantamos, nes teismo posėdžiai buvo atidedami dėl kaltinamųjų neatvykimo į teisiamuosius posėdžius, O. B. paieškos, bylų išskyrimo, COVID-19 pandemijos reikalavimų ir apribojimų, be to, vienu metu nuo teismo pasislėpė ir iš pataisos įstaigos pabėgo kaltinamasis M. K., kuriam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, taip pat baudžiamoji byla nagrinėta iš naujo, nes buvo panaikintas anksčiau priimtas teismo nuosprendis dėl teismo šališkumo. Taigi, iš esmės daugiausiai bylos nagrinėjimas užtruko dėl kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo teismo, todėl konstatuoti, kad baudžiamasis procesas truko nepagrįstai ilgai ir buvo nepateisinamų delsimų, pagrindo nėra.

IV. Bausmių skyrimas, kiti klausimai

BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos vienintelė bausmės rūšis: laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors gynėjas prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), su tuo sutikti negalima. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – egzistavimas konstatuojamas tik tuomet, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011). Teismas nustatė, kad kaltinamasis M. K. nors ir pripažino padaręs nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, visgi jis neigė nusikalstamą veiką įvykdęs bendrininkų grupėje. Be to, nėra duomenų, rodančių, kad kaltinamasis M. K. kažkaip išgyveno dėl savo padarytų veiksmų, kritiškai vertino savo elgesį. Taigi, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes M. K., viena vertus, neigė dalyvavimą bendrininkų grupėje, kita vertus, nuoširdžiai nesigaili. Teismo vertinimu, kaltinamojo M. K. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra gana deklaratyvus ir vertintinas labiau kaip siekis sulaukti palankesnės baudžiamojo proceso baigties, iš esmės suprantant, kad baudžiamoji atsakomybė yra neišvengiama.

Teismas, skirdamas bausmę M. K., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių tyčinių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teistas 9 kartus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal kitus nuosprendžius, daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 89-104), 2017 m. gydytas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 26, 30). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad ankstesni teistumai pozityvios įtakos kaltinamajam nepadarė ir nepaskatino jo tikslų gyvenime siekti nepažeidinėjant įstatymų, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik M. K. už šios veikos padarymą paskyrus BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertina tai, kad yra nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, išplatintų narkotinių medžiagų kiekį, kaltinamojo asmenybę, bei mano, kad M. K. skirtina bausmė, artima sankcijose numatytos bausmės vidurkiui.

Teismas nenustatė pagrindų skirti kaltinamajam M. K. švelnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo M. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. 22.00 val. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 16.59 val. ir nuo 2022 m. birželio 15 d. iki 2023 m. balandžio 2 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutartimi paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, paskiriant M. K. galutinę subendrintą 9 metų laisvės atėmimo bausmę bei 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaitytina atliktos bausmės dalis ir pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutartį įskaityti laikotarpiai.

Kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas panaikintina, nes jis šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal kitus nuosprendžius.

Kaltinamosios G. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jos atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas bausmę G. S., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad jos padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių tyčinių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, po šioje byloje nagrinėjamų įvykių teista už narkotinių medžiagų platinimą, iš jos žodžių (duomenys neskelbtini), nedirbanti, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, turi (duomenys neskelbtini) vaikų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad G. S. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (3 t., b. l. 140-148).

Teismas pažymi, kad nors šioje baudžiamojoje byloje nenustatė M. K. naudotos psichinės prievartos kaltinamosios atžvilgiu, verčiant ją platinti narkotines medžiagas (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas), visgi tiek kaltinamosios G. S. medicininių duomenų, tiek iš pačių kaltinamųjų duotų parodymų turinio bei elgesio teisminio nagrinėjimo metu, akivaizdu, kad kaltinamoji G. S. tiek dėl savo asmenybės, tiek dėl socialinės padėties bei diagnozuoto (duomenys neskelbtini), iš esmės vykdė M. K. nurodymus. Todėl įvertinus šias aplinkybes bei siekiant didesnės naudos visuomenei ir pačiai kaltinamajai G. S., taip pat įvertinant jos auginamus (duomenys neskelbtini) vaikus, yra pagrindas taikyti jos atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jai švelnesnę bausmę negu numatyta sankcijoje – laisvės atėmimą 2 metams. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant G. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams. Į bausmės laiką įskaitytina atliktos bausmės dalis bei ankstesniu nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

Teismas taip pat pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo, t. y. teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016). Be to, kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs ir tai, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015; Nr. 2K-449-942/2016; Nr. 2K-268-942/2017).

Minėta, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta tik viena bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas nuo 8 iki 10 metų. Jokių kitų bausmių, kurias būtų galima skirti šio straipsnio sankcija nenumato. BK 62 straipsnio taikymo pagrindų šioje byloje nenustatyta. Tad teismui reikalinga įvertinti, ar net ir minimalios realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas G. S. būtų proporcingas ir teisingas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013; Nr. 2K-64-303/2018).

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017).

Šioje byloje G. S. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė klausydama savo tuometinio sugyventinio, t. y. kito bendrininko M. K. Be to, kaip minėta aukščiau, tiek dėl socialinės padėties, tiek dėl amžiaus skirtumo, tiek dėl (duomenys neskelbtini) G. S. nekvestionavo M. K. nurodymų veikti neteisėtai, pakluso ir vykdė jo nurodymus. Taigi G. S. veiksmai nebuvo ypatingai išskirtinai pavojingi, tačiau jos padaryta veika priskirtina prie sunkių tyčinių nusikaltimų. Kita vertus, teismas pastebi ir tai, kad G. S. įvykdė iš esmės vieną platinimo veiką, kažkoks veikos sistemingumas ar didelis mastas nustatytas nebuvo. Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, jog G. S. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis negu galimas rūšinis tokios veikos pavojingumas. Be to, teismo vertinimu, G. S. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis, ji vykdė iš esmės pagrindinio nusikalstamos veikos iniciatoriaus – M. K. nurodymus. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad yra reikalinga ir būtina G. S. izoliuoti nuo visuomenės paskiriant jai ilgalaikę realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, šioje byloje paskyrus G. S., kuri yra jauno amžiaus, turi (duomenys neskelbtini) vaikų, mažiausias vaikas yra vos (duomenys neskelbtini) amžiaus (6 t., b. l. 172), teigia esanti (duomenys neskelbtini), turi tik (duomenys neskelbtini) darbingumą, turi (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas jos atžvilgiu, realią laisvės atėmimo bausmę už tokio pobūdžio veiksmus nebūtų įgyvendintas teisingumo principas. Esminį teigiamą poveikį G. S. elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriami apribojimai ir poveikio priemonės, draudimas tam tikru metu išeiti iš namų ir kitos pareigos. Taigi, teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje įtvirtintas bausmės paskirties nuostatos (bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimas) bus pasiektos pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymima, kad šiuo atveju skirti švelnesnę nei sankcijoje nustatytą bausmės rūšį (laisvės apribojimą ar kitą bausmę), įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą, kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nebūtų teisinga, nes švelnesnė bausmės rūšis nepadarys pakankamo poveikio kaltinamosios elgesiui bei nebus teisinga ir proporcinga. Nors BK 75 straipsnis draudžia atidėti bausmės vykdymą, jeigu buvo padarytas sunkus nusikaltimas, tačiau, teismo vertinimu, tai galima padaryti taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Pavyzdžiui, BK bendrosios ar specialiosios dalies nuostatos taip pat draudžia skirti švelnesnę bausmės rūšį, kai tokios bausmės nėra sankcijoje, arba nustatyti mažesnį bausmės dydį, nei leidžia baudžiamasis įstatymas, tačiau tai daroma vadovaujantis teisingumo principu. Bausmės skyrimą reguliuoja VIII baudžiamojo įstatymo skyrius, o bausmės vykdymo atidėjimą X. Vis tik skirtinguose skyriuose esantys BK institutai, negali būti kliūtimi taikyti juos vienu metu. BK 54 straipsnio 3 dalis reguliuoja teisingos bausmės paskyrimą, todėl skiriant teisingą bausmę galima vadovautis ne tik šiame skyriuje esančiomis nuostatomis, jeigu to reikalauja bausmės individualizavimas.

Baudžiamasis įstatymas yra vientisas teisės aktas, todėl daugelis jo nuostatų, esančių skirtinguose skyriuose ar skirsniuose, neretai taikomos sistemiškai ir vienu metu. BK esančios visos teisės normos tarpusavyje susietos ir sudaro visumą – bendrą sistemą (BK 1 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad visos jo dalys, skyriai ir straipsniai turi sudaryti nuoseklią sistemą ir tarpusavyje derėti. Bausmių rūšys ir jų dydžiai taip pat įtvirtinti ne VIII BK skyriuje, o taikant BK 54 straipsnio 3 dalį paprastai reikia žinoti, kuri bausmės rūšis yra švelnesnė ar kokie yra švelnesnių bausmių dydžiai. Be to, net ir BK 54 straipsnio 3 dalyje yra tiesioginė nuoroda į bausmės paskirtį, kuri įtvirtinta BK VII skyriaus 41 straipsnyje. Todėl teismas sprendžia, jog BK 54 straipsnio 3 dalyje suformuluotas įstatymo leidėjo teiginys „paskirti švelnesnę bausmę“ nedraudžia atidėti paskirtos bausmės vykdymo. Toks ribojimas nepagrįstai ribotų teismo galimybes paskirti individualią ir teisingą bausmę, dėl ko teismui manant, kad kaltinamajam skirti švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmės rūšį būtų neteisinga, teismas būtų priverstas skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymima, kad net ir tame pačiame BK 75 straipsnyje yra nuoroda į BK VII skyrių: „bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo“. O šie bausmės tikslai vardijami būtent jau minėto BK 41 straipsnio 2 dalyje. Gana gausioje teismų praktikoje dėl BK 75 straipsnio taikymo, paprastai teigiama, kad „teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Taigi sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo iš esmės dar kartą vertinamos visos aplinkybės, nurodytos BK 54 straipsnio 2 dalyje. Tai daroma siekiant, nustatyti, ar bausmės paskirtis bus įgyvendinta atidėjus bausmės vykdymą konkrečiam laikui ir skiriant įpareigojimus ar baudžiamojo poveikio priemones. Tokiu būdu BK 75 straipsnis savyje talpina labai daug kitų baudžiamojo įstatymo normų: BK 41 ir 54 straipsnius, iš esmės visą IX skyrių. Tai reiškia, kad atidedant bausmės vykdymą iš esmės siekiama tų pačių bausmės tikslų kaip ir skiriant sankcijoje numatytą, taip pat ir sankcijoje nenumatytą, švelnesnę bausmę bei nustatant jos dydį. Todėl darytina išvada, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas atidedant bausmės vykdymą yra galimas, nes tiek šių straipsnių, tiek viso BK viena iš pagrindinių paskirčių – teisingos bausmės paskyrimas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog G. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 metams, įpareigojant ją pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiai, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.

Prokuroro 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. K. nuosavybės teise priklausančius 311,77 Eur (1 t., b. l. 32). Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis tęstas šis nuosavybės teisės apribojimo terminas į pinigines lėšas iki 2022 m. gruodžio 3 d. Pažymėtina, kad teismas nustatė, jog tik dalis, o ne visi aukščiau aptarti pinigai yra įgyti iš nusikalstamos veikos, todėl konfiskuotina iš M. K. 120 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatas, o likę pinigai grąžinti M. K.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su tyrimo objektais po cheminio tyrimo (kuriame 3 vokai ir 3 vatos tamponai), vokas su tyrimo objektais po biologinio tyrimo (kuriame paketas, su dviem plastiko skiautėmis, folijos ritinys, svarstyklės, du elementai, servetėlė su 6 folijos lankstinukais, servetėlė su 15 folijos lankstinukų), perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., b. l. 51), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, telefonas „Samsung“, perduotas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., b. l. 61), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos priemonė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę M. K. paskirti – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams bei 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti atliktos bausmės dalį ir pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutartį įskaitytus laikotarpius. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. 22.00 val. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 16.59 val. bei nuo 2022 m. birželio 15 d. iki 2023 m. balandžio 2 d.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą panaikinti ir grąžinti jam asmens tapatybės kortelę, laikomą prie antro bylos tomo viršelio.

G. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirti G. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsniu, G. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiai;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi;

Į bausmės laiką įskaityti atliktos bausmės dalį bei ankstesniu nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius, laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. 22.00 val. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 14.53 val.

G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir perduoti valstybės nuosavybėn 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) sumą. Likusią pinigų sumą – 191,77 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. K.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su tyrimo objektais po cheminio tyrimo (kuriame 3 vokai ir 3 vatos tamponai), voką su tyrimo objektais po biologinio tyrimo (kuriame paketas, su dviem plastiko skiautėmis, folijos ritinys, svarstyklės, du elementai, servetėlė su 6 folijos lankstinukais, servetėlė su 15 folijos lankstinukų), perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., b. l. 51), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, telefoną „Samsung“ (voke), perduotą į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., b. l. 61), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.