Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui Ž. A., jo atstovui advokatui Linui Kiaurakiui, atsakovės N. L. atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. A. ieškinį atsakovei N. L. dėl iškeldinimo iš patalpų, ir pagal atsakovės N. L. priešieškinį ieškovui Ž. A. dėl 10,081,30 Eur mokesčių už butą ir 4199,74 Eur už prekes priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

2022-08-12 N. L. buvo surašyta pretenzija, nurodytas terminas išsikelti iš buto, pretenzija N. L. įteikta 2022-08-23, tačiau ji iki šiol neišsikėlė.

priteisti iš ieškovo N. L. naudai 14281,04 Eur, iš kurių 4199,74 Eur už sumokėtas prekes, 10,081,30 Eur mokesčių, sumokėtų už butą.

Nurodė, kad nuo 2017m. pradėjo gyventi kartu, N. L. 2021 m., 2022 metais ėmė banko paskolas, pirko į ieškovo butą baldus, buities reikmenis, teikė lėšas pavedimais ieškovui, mokėjo mokesčius už butą N. L. bendro šalių gyvenimo reikmėms paimtos iš B1G banko ir TF banko 12.100 eur ir 4.410 eur paskolos dar yra N. L. mokamos.

Pažymėjo, kad atsakovė iš buto faktiškai buvo išvaryta 2022 -12- 21, nes grįžusi iš darbo, į butą patekti negalėjo, apsistojo VĮ Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos moterims padalinyje. N. L. neturi kur išsikraustyti, nes neturi gyvenamojo ploto, todėl visi pirkti daiktai turėtų likti Ž. A. bute, o pastarasis N. L. turėtų kompensuoti už visus pirkinius bei pinigus už sumokėtus komunalinius mokesčius.

Dėl reikalavimo priteisti 4 199,79 Eur už sumokėtas prekes nurodė sutinkantis, kad N. L. 2022 m. balandžio – gegužės mėn. įsigijo: 2022-04-15 odinį kampą už1 200 Eur; 2022-04-28 įsigijo televizorių už 966,48 Eur, 2022-05-11 nusipirko kompiuterinį žaidimą už 402,38 Eur, 2022-05-11 pirko dvi kėdes už 268,79 Eur, 2022-05-16 įsigijo kavos staliuką už 69,98 Eur, 2022-05-17 užuolaidas už 66,07 Eur, 2022-05-25 įsigijo TV staliuką už 407,70 Eur sumą. Šių daiktų įsigijimą bei realią jų įsigijimo kainą patvirtina šių daiktų įsigijimo dokumentai, kurie pateikiami prie atsiliepimo į priešieškinį.

Dar sutinka iš atsakovė įsigyti odinį kampą, televizorių, kompiuterinį žaidimą, dvi kėdes, kavos staliuką, užuolaidas, TV staliuką, kurių įsigijimo vertė - 3 381,40 Eur, įvertinus šių daiktų nusidėvėjimą taip pat aplinkybes, kad N. L. sunaikino (išmesdama) jam nuosavybės teise priklausantį turtą už 2 100 Eur sumą.

Dėl kitų nurodytų įsigytų daiktų: už 7,60 Eur pirktos kompiuterio detalės, už 110,64 Eur pirktų naujų pakabų, už 50 Eur pirktų pagalvių, pledų, už 69,98 Eur pirkto sieninio laikrodžio, 2022-11-07 už 22,49 Eur pirktų instrumentų kompiuteriui, 2022-11-09 už 163,49 Eur pirkto naujo kilimo, 2022-12-12 už 16,75 Eur pirktos kompiuterinės detalės, 2022-11-13 už 89,00 Eur pirkto naujo kilimo Ž. A. šių daiktų iš N. L. įsigyti nepageidauja, nes daugelis daiktų buvo įsigyti 2022 m. lapkričio – gruodžio mėn., t. y. jau iškėlus šią bylą.

Dėl reikalavimo priteisti 10 081,30 Eur už sumokėtus mokesčius (komunalines paslaugas už butą) nurodė, kad su tokiu reikalavimu kategoriškai nesutinka, nes N. L. nei karto neapmokėjo (nemokėjo) nei vienos sąskaitos už komunalines paslaugas.

4. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį prašė atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir argumentais.

5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ieškinį prašė atmesti, o priešieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas, priešieškinys atmetamas.

Dėl ieškinio

6.1. viešame registre ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

6.2. 2022 m. rugpjūčio 12 d. surašyta pretenzija N. L., siūlant jai per 14 dienų nuo pretenzijos įteikimo išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais. Pretenzija N. L. įteikta 2022-08-23 (,,Paštas LT“ duomenys).

6.3. tarp šalių kyla konfliktai, - aplinkybes patvirtina 2022 m. liepos 18 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23923-22 ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-28693-22 bei 2020 m. liepos 14 d. nutarimas atsiakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-41971-20, 2022 m. gruodžio 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, balso pašto bei vaizdo įrašai.

6.4. pateikti N. L. išrašai iš banko patvirtina aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2022 m. gruodžio 31 d. ieškovas Ž. A. atsakovei N. L. pervedė apie 5000 Eur, o atsakovė N. L. pervedė apie 10000 Eur ieškovui.

7. Tarp šalių kilo ginčas atsakovės iškeldinimo, kadangi ieškovas negali naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktu.

8. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo nekilnojamasis turtas registruotas ieškovo vardu, atsakovė po raginimų išsikelti to nepadarė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl jos iškeldinimo (CPK 178, 182, 279 str.).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.138 straipsnyje nustatyti asmens pažeistų teisių gynimo būdai. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymai nenustato konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Asmuo, kreipdamasis į teismą, savo teisių gynimo būdą pasirenka atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes.

10. Iškeldinimas iš patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų ir kitų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas).

11. Įstatymas reglamentuoja, kad nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4. 37 str. 1 d.). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.).

12. Į bylą nepateikti įrodymai, jog tarp šalių būtų susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai (nuoma, panaudota ir pan.), į raginimus išsikelti atsakovė nesureagavo, todėl turto savininkas įgijo teisę reikalauti atsakovės iškeldinimo pagal CK 4.98 straipsnį, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

13. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo jos naudai 14281,04 Eur, iš kurių 4199,74 Eur už sumokėtas prekes, 10,081,30 Eur mokesčių, sumokėtų už butą.

14. Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Ieškinys pareikštas pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-242/2011; Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013; Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).

15. Šiuo atveju yra įrodytos abi aplinkybės: kad ieškovas yra nekilnojamojo turto savininkas, faktas registruotas viešame registre ir jis, kaip turto savininkas, turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.), taip pat turi teisę reikalauti kreiptis į teismą pašalinti bet kokius jo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus (CK 4.98 str.).

16. A. N. L. 2022-08-12 buvo surašyta pretenzija, nurodytas terminas išsikelti iš buto, pretenzija N. L. įteikta 2022-08-23, tačiau ji savo noru neišsikėlė iš ieškovo nuosavybės teise valdomo turto. Tokiu būdu atsakovė pažeidė ieškovo teisę naudotis turtu, nes ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdama ieškovo, kaip šio turto savininko, teises, todėl ieškinys tenkinamas ir atsakovė N. L. iškeldintina iš ieškovui priklausančio viso turto, nesuteikiant kitų patalpų (CK 4.37, 4.98 str., CPK 178, 185 str.).

Dėl priešieškinio

17. Šalys turi teisę ir pareigą pasirinkti ir tiksliai suformuluoti ieškinio (priešieškinio) dalyką, kad būtų aišku - kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Nurodant ieškinio (priešieškinio) dalyką, turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje (priešieškinio) būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (Civilinio kodekso 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio (pagal pareigas), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019 40). Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų; faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018).

18. Pagal Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymu tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

19. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje U. B. ir kt. v. šokių studija „Alemanda“, bylos Nr. 3K-3-121/2013).

20. Nagrinėjamu atveju priešieškiniu atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 14281,04 Eur, iš kurių 4199,74 Eur už sumokėtas prekes bei 10,081,30 Eur mokesčių, sumokėtų už butą, kuriuos sumokėjo bendro gyvenimo nuo 2017 m. iki 2022 m. pabaigos su ieškovu metu, jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Šalis siejo faktiniai ryšiai, kurie savo turiniu buvo artimi sutuoktinių santykiams. Ieškovas tokio fakto neneigia, tačiau nurodė, kad atsakovė paskolas ėmė tuo metu, kai kartu negyveno, dėl atsakovės audringo charakterio, taip pat nurodė, kad atsakovė už butą nemokėjo jokių mokesčių, tačiau pirko kai kuriuos daiktus, kuriuos ieškovas yra pasiryžęs nusipirkti, o visi kiti daiktai yra atsakovės ir ji turi su visais daiktais išsikraustyti. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad šalys sutinka, jog gyveno kartu kaip šeima nesudarę santuokos, vedė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą šeimos poreikių tenkinimui, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

21. Šiuo metu abi šalys pripažįsta, jog santykiai tarp šalių yra nutrūkę nuo 2022 m. galo, nebepalaikomi, tad vertinant galiojančių teisės normų kontekste, jungtinės veiklos sutartis tarp šalių yra pasibaigusi. Civilinio kodekso 6.978 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis baigiasi vienam iš partnerių atsisakius toliau būti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties dalyviu, išskyrus atvejus, kai jungtinės veiklos sutartis galioja ir be šio partnerio. Teismo nuomone, šis jungtinės veiklos sutarties pabaigos pagrindas gali būti taikomas ir tada, kai dalyvauti jungtinėje veikloje atsisako visi partneriai. Toks atsisakymas gali būti išreikštas tiesiogiai arba numanomas iš faktinio šalių elgesio. Byloje nustatyta, kad nė viena sutarties šalis nebeturi intereso dėl tokios sutarties egzistavimo ir vykdymo.

22. Būtina įvertinti tai, kad šalys nebuvo numačiusios pasekmių, kurios atsiranda jungtinės veiklos sutarčiai pasibaigus, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos Civilinio kodekso 6.978 straipsnio 2-5 dalyse numatytos pasekmės. Minėtos nuostatos numato, kad pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, visiems partneriams bendrai naudoti perduoti daiktai grąžinami juos perdavusiems partneriams be atlyginimo, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas. Turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal šio kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Partneris, įnešęs individualiais požymiais apibūdintą daiktą, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai turi teisę reikalauti grąžinti jam tą daiktą, jeigu dėl to nebus pažeisti kitų partnerių ir kreditorių interesai.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką analogiškos kategorijos bylose, pažymėjo, jog tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (pvz. 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Pažymėtina, kad atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją būtina sąlyga yra ta, kad tokia kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Taigi, atidalijant bendraturčio dalį, svarbu išsiaiškinti bendraturčiams tenkančių dalių dydžius ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Kompensacija paprastai pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto rinkos vertę, todėl nustatant kompensacijos dydį vadovaujamasi į bylą pateiktais daikto rinkos vertės duomenimis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-417/2011).

25. Civilinio kodekso 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. Civilinio kodekso 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad viena iš jungtinės veiklos sutarties esminių sąlygų yra partnerių įnašų tapimas visų partnerių daline nuosavybe, nes įnašais sukuriama jungtinės veiklos materialinė bazė. Šalies įnašu pripažįstama visa, kuo šis prisideda prie bendros veiklos. Tai gali būti pinigai, kitas turtas, profesinės žinios ir įgūdžiai, dalykinė reputacija ir ryšiai (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos sutartis nedraudžia vienam iš partnerių neprisidėti prie bendros veiklos jokiu materialiniu turtu, partneris gali dalyvauti savo darbu ar kitais įsipareigojimais. Kilus šalių ginčui dėl to, kad kita šalis neįnešė į jungtinę veiklą neturtinių įnašų, kai jungtinės veiklos sutarties dalykas iš esmės buvo sukurtas, teismas turi vertinti: ar vykdant sutartį kitą šalis reiškė pretenzijų dėl jungtinės veiklos sutarties nevykdymo; šalių elgesį sukūrus daiktą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilsarma“ v. UAB „Fragrances International“, bylos Nr. 3K-3-329/2008).

26. Šiuo atveju, įvertinus į bylą pateiktus atsakovės banko išrašus už 2017-2022 metus, darytina išvada, kad byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, kurie leistų teismui atskirti kiekvienos iš šalių įnašą į bendrą turtą. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė gyveno ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, nemokėjo mokesčių, t.y. atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji mokėjo buto išlaikymo mokesčius, kaip ir nepateikė neginčijamų įrodymų, kad ji pirko į butą daiktus ir su tuo sutiko ieškovas. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovė, prašydama jai priteisti 10,081,30 Eur mokesčių, nepagrindė – kodėl minėta suma turi būti priteista, tuo labiau, kad ieškovas jai taip pat pervedė apie 5000 Eur per kartu gyventus metus. Pažymėtina, kad atsakovė, gyvendama ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, turėjo prisidėti prie buto išlaikymo, nes ji naudojosi butu, naudojosi visomis komunalinėmis paslaugomis ir negali susidaryti situacija, kad sveikas ir darbingas žmogus visiškai neatlygintinai 6 metus gyventų kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame bute nemokėdamas buto išlaikymo mokesčių. Teismo nuomone, už 6 metus gyvenimo ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, visiškai adekvati suma yra 70 Eur per mėnesį prisidėti prie buto išlaikymo (5000 Eur/72 mėn.). Taip pat pažymėtina, kad atsakovės teiginiai, kad ji ėmusi paskolas dėl daiktų pirkimo yra niekuo nepagrįsta, kas labiau atitinka ieškovo nurodytas aplinkybes, kad ji paskolas ėmė tuo metu, kai būdavo susipykę ir kartu negyvendavo. Toks faktas matosi ir iš pateiktų sąskaitos išrašų, nes būdavo periodų, kai šalys vienas kitam jokių pavedimų nevykdydavo (pvz. 2021 m. kovo – birželio mėn. birželio – gruodžio mėn.).

27. Dėl 4199,74 Eur už sumokėtas prekes priteisimo – atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad daiktai buvo pirkti į ieškovo butą ir taip buvo pagerintas butas. Be to pažymėtina, kad ieškovas prašo iškeldinti atsakovę iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto su visais atsakovės N. L. daiktais. Todėl prašymas priteisti nurodytą pinigų sumą yra nepagrįstas, nes atsakovė gali visus daiktus, jei tokie yra įgyti iškraustyti. Faktas, kad jei atsakovei nėra kur kraustyti daiktus, negali būti teisinis pagrindas priteisti iš ieškovo nurodytą 4199,74 Eur sumą atsakovei.

Taip pat pažymėtina, kad ieškovas sutinka kai kuriuos daiktus iš atsakovės nupirkti, atsižvelgiant į realią kainą ir daikto nusidėvėjimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, priešieškinys atmetamas

Dėl baudos skyrimo

28. Priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 str. 1 d.). Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 str. 3 d.).

Šiuo atveju ieškovas prašo iškeldinti atsakovę N. L. su visais jos daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o neišsikėlus po keturiolikos dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos skirti N. L. po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) baudą už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną iki faktinio iškeldinimo dienos. Esant nurodytai įstatyminei reglamentacijai, ieškovo prašymas tenkinamas ir atsakovei N. L. per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neišsikėlus iš ieškovui Ž. A. priklausančio buto, po keturiolikos dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos skirti N. L. po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) baudą už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną iki faktinio iškeldinimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

29. Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas 100 procentų, o atsakovės priešieškinys atmetamas, iš atsakovės N. L. ieškovui priteistina 100 Eur žyminio mokesčio ir 1250 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Iškeldinti atsakovę N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) su visais jos daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o neišsikėlus po keturiolikos dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos skirti N. L. po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) baudą už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną iki faktinio iškeldinimo dienos.

Priteisti ieškovui Ž. A. iš atsakovės N. L. 1350 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.