Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2264-936/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-08
Bylos Nr.: e2A-2264-936/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-25214-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Gulbelė“
Atsakovas: kooperatinei bendrovei „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-2264-936/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25214-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.2; 2.2.2.7; 2.2.2.13; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.19.4; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) kooperatinės bendrovės „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gulbelė“ ieškinį atsakovei kooperatinei bendrovei „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ dėl neeilinio susirinkimo sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. T., A. P., A. G., A. A., V. G., R. K., R. R., V. S., U. T..

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gulbelė“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais 2021 m. liepos 30 d. kooperatinės bendrovės (toliau – KB) „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ (toliau – ir Lietkoopsąjunga) narių neeilinio susirinkimo sprendimus (nutarimus), priimtus pirmuoju, antruoju ir trečiuoju susirinkimo darbotvarkės klausimais, nuo jų priėmimo momento: 1) pripažinti negaliojančiu KB „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ narių 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo nutarimą „Dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo“ ir patvirtinti balsų skaičiavimo komisijos 2021 m. liepos 30 d. posėdžio protokolą „Dėl KB „Lietuvos kooperatyvų sąjungos“ narių 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo nutarimo „Dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo“ pripažinimo negaliojančiu“, kuriuo konstatuojama, kad 2021 m. liepos 9 d. KB „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ narių susirinkimo nutarimas „Dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo“ pripažintas negaliojančiu; 2) išrinkti valdybos pirmininku A. P. ir patvirtinti balsų skaičiavimo komisijos 2021 m. liepos 30 d. posėdžio protokolą „Dėl valdybos pirmininko išrinkimo“, kuriuo konstatuojama, kad valdybos pirmininku išrinktas A. P.; 3) išrinkti valdybos nariais A. A., A. G., V. G., R. K., U. T., V. S. ir patvirtinti balsų skaičiavimo komisijos 2021 m. liepos 30 d. posėdžio protokolą „Dėl valdybos narių išrinkimo“, kuriuo konstatuojama, kad valdybos nariais išrinkti A. A., A. G., V. G., R. K., U. T., V. S.; 4) priimti nutarimą „Dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo“. Taip pat prašoma iš atsakovės pritiesti bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė KB „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ turi 35 narius. Ieškovė yra atsakovės narė, kurią atsakovės narių susirinkimuose atstovavo A. T.. 2021 m. liepos 9 d. įvyko atsakovės narių susirinkimas, kuriame dalyvavo 32 nariai, įskaitant ieškovę, t. y. 91,4 proc. visų atsakovės narių. Buvo patvirtinta darbotvarkė: dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo; dėl mandatų komisijos rinkimų. Susirinkimo metu į atsakovės valdybos pirmininko pareigas buvo pasiūlytos ieškovės atstovo A. T. ir Ukmergės vartotojų kooperatyvo atstovės A. A. kandidatūros ir išduoti 32 slapto balsavimo biuleteniai, pasibaigus balsavimui rasti 32 biuleteniai. Suskaičiavus balsus, posėdyje priimtas protokolas „Dėl valdybos pirmininko išrinkimo“, pasirašytas visų balsų skaičiavimo komisijos narių, kuriuo konstatuojama, kad: už kandidatę A. A. gauta 15 balsų „už“; už kandidatą A. T. gauta 16 balsų „už“; rastas 1 negaliojantis biuletenis; atsakovės valdybos pirmininku išrinktas A. T., gavęs 16 balsų. Šį balsų skaičiavimo komisijos protokolą atsakovės narių susirinkimas patvirtino vienbalsiai. Taip pat buvo balsuota dėl atsakovės valdybos narių išrinkimo, į šias pareigas pasiūlyti A. A., V. G., A. G., R. G., R. K., R. M., R. P., A. P., R. R., L. S., V. S. bei L. V. kandidatūros ir išduoti 32 slapto balsavimo biuleteniai, pasibaigus balsavimui rasti 32 biuleteniai. Suskaičiavus balsus priimtas protokolas „Dėl valdybos narių išrinkimo“, pasirašytas visų balsų skaičiavimo komisijos narių, kuriuo konstatuojama, kad valdybos nariais išrinkti A. A., gavusi 21 balsą, A. P., gavęs 21 balsą, R. K., gavusi 17 balsų, R. R., gavęs 16 balsų; rasta 0 negaliojančių biuletenių. Penkiems kandidatams surinkus po vienodą balsų skaičių (po 15 balsų „už“), buvo surengtas antrasis balsavimas. Antrajame balsavimo ture išduoti 31 balsavimo biuleteniai, pasibaigus balsavimui rastas 31 biuletenis. Suskaičiavus balsus priimtas protokolas pasirašytas visų balsų skaičiavimo komisijos narių, kuriuo konstatuojama, kad valdybos nariais išrinkti V. G., gavęs 16 balsų, A. G., gavusi 15 balsų; rasta 0 negaliojančių biuletenių. Pirmuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu 2021 m. liepos 9 d. atsakovės narių susirinkimas vienbalsiai (31 balsai - „už“, 0 balsų - „prieš“, 0 balsų – „susilaikė“) priėmė nutarimą „Dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo“ ir antruoju klausimu vienbalsiai (31 balsai - „už“, 0 balsų - „prieš“, 0 balsų – „susilaikė“) patvirtino atsakovės valdybos kadencijos laikotarpiui mandatų komisijos sudėtį: R. S., D. L., U. T..

1.2. Ieškovė buvo informuota apie šaukiamą neeilinį susirinkimą 2021 m. liepos 30 d. Šiame neeiliniame atsakovės narių susirinkime dalyvavo 34 atsakovės nariai, įskaitant ieškovę, t. y. 97,1 proc. visų narių. Patvirtinta darbotvarkė dėl nurodytų trijų klausimų: 1) dėl KB „Lietuvos kooperatyvų sąjungos“ narių 2021 m. liepos 9 d. dienos susirinkimo nutarimo „Dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo“ pripažinimo negaliojančiu; 2) dėl valdybos pirmininko išrinkimo; 3) dėl valdybos narių išrinkimo. Pirmuoju klausimų išduoti 34 balsavimo biuleteniai, o pasibaigus balsavimui rasti 34 biuleteniai. Suskaičiavus balsus už sprendimą „taip“ gauta 19 balsų „už“, o už sprendimą „ne“ gauta 15 balsų „už“; rasta 0 negaliojančių biuletenių; 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo nutarimas „Dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo“ pripažintas negaliojančiu. Antruoju klausimu buvo pasiūlytos dvi kandidatūros į valdybos pirmininko pareigas: ieškovės atstovo A. T. ir UAB „Marijampolės prekyba“ atstovo A. P.. Išduoti 34 balsavimo biuleteniai, o pasibaigus balsavimui rasti 34 biuleteniai. Suskaičiavus balsus, priimtas protokolas, kuriuo konstatuojama, kad: už A. P. gauta 20 balsų; už A. T. gauta 14 balsų; rasta 0 negaliojančių biuletenių; Atsakovės valdybos pirmininku išrinktas A. P., gavęs 20 balsų. Trečiuoju klausimu išduoti 34 balsavimo biuleteniai, o pasibaigus balsavimui rasti 34 biuleteniai. Suskaičiavus balsus priimtas protokolas „Dėl valdybos narių išrinkimo“, pasirašytas visų balsų skaičiavimo komisijos narių, kuriuo konstatuojama, kad valdybos nariais išrinkti: V. S., gavęs 21 balsą, A. A., gavusi 20 balsų, V. G., gavęs 20 balsų, R. K., gavusi 20 balsų, A. G., gavusi 19 balsų, U. T., gavusi 18 balsų; rasta 0 negaliojančių biuletenių. Balsų skaičiavimo komisijos protokolus nurodytais klausimais atsakovės narių neeilinis susirinkimas patvirtino vienbalsiai.

1.3. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės narių neeiliniame susirinkime, įvykusiame 2021 m. liepos 30 d. dieną, susirinkimo darbotvarkės pirmuoju, antruoju bei trečiuoju klausimu priimti sprendimai (nutarimai) yra neteisėti, todėl teismo sprendimu pripažintini negaliojančiais. Nurodė, kad kompetenciją spręsti dėl juridinių asmenų sprendimų pripažinimo negaliojančiais turi teismas, kuris ją įgyvendina teismo tvarka, kuri reglamentuojama atitinkamuose proceso įstatymuose. Nei CK 2.82 straipsnio 4 dalis, nei jokia kita CK teisės norma, ar Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas (toliau – ir KBĮ) nesuteikia teisės juridinio asmens dalyvių susirinkimui (ar tokio susirinkimo atskiriems dalyviams) pačiam nuspręsti dėl anksčiau priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Tokia teisė nenustatyta ir atsakovės įstatuose. Paminėjo, kad juridinio asmens dalyvių susirinkime dalyvaujantis juridinio asmens dalyvis, kuris atitinkamu susirinkime sprendžiamu klausimu neišreiškia savo valios atitinkamo balsavimo būdu, bus laikomas susirinkime dalyvavusiu juridinio asmens dalyviu, bet nebus laikomas dalyvavusiu atitinkamame balsavime susirinkimo dalyviu. Atsakovės narių susirinkime tinkamai teisę balsuoti valdybos pirmininko išrinkimo klausimu įgyvendino, vadinasi dalyvavo, ne 32 šio susirinkimo dalyviai, o 31 šio susirinkimo dalyvis, o kandidatą A. T. balsavo 16, t. y. daugiau nei pusę, dalyvavusių balsavime dėl valdybos pirmininko kandidatūros. Taigi, A. T. buvo teisėtai 2021 m. liepos 9 d. atsakovės narių susirinkimo sprendimu (nutarimu) išrinktas atsakovės valdybos pirmininku. Valdybos nariai taip pat buvo išrinkti teisėtai, atsakovės narių balsų dauguma. Atsakovės valdyba (valdybos pirmininkas ir jos nariai) jau yra atsakovės narių susirinkimo sprendimais išrinkta, tai nauja valdyba, t. y. valdybos pirmininkas ir nariai, teisėtai atsakovės narių susirinkimo sprendimu dar kartą negali būti renkama.

Atsiliepimas

2. Atsakovė KB „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimai nepagrįsti, kadangi 2021 m. liepos 30 d. atsakovės narių surinkime priimti sprendimai yra teisėti, o jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškinyje nepateikta jokių įrodymų ar duomenų, kurie pagrįstų 2021 m. liepos 30 d. susirinkimo metu padarytus procedūrinius pažeidimus ar, kad šio susirinkimo metu priimti sprendimai neatitinka tikrosios atsakovės narių valios. Kooperatinės bendrovės narių susirinkimas turi teisę spręsti visus su kooperatinės bendrovės valdybos narių ir jos pirmininko išrinkimu, atstatydinimu bei jų įvertinimu susijusius klausimus. 2021 m. liepos 9 d. atsakovės narių susirinkime valdybos nariai ir pirmininkas nebuvo teisėtai išrinkti. Susirinkime dalyvavo 32 atsakovės narių atstovai, remiantis atsakovės įstatais tam, kad būtų laikoma, jog valdybos pirmininkas išrinktas turėjo būti surinkta ne mažiau kaip 17 balsų, kadangi balsai skaičiuojami nuo visų balsavusiųjų asmenų skaičiaus, o ne tik nuo tų, kurie teisingai užpildė biuletenius. Tai, kad vienas balsavimo biuletenis buvo sugadintas, nereiškia, jog toks asmuo nedalyvavo balsavime. 2021 m. liepos 9 d. už A. T. kaip valdybos pirmininko kandidatūrą balsavo tik 16 narių. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog A. T. nesurinko pakankamo balsų skaičiaus, jog būtų pripažintas valdybos pirmininku, kadangi reikėjo surinkti bent 17 balsų. Dėl šios priežasties atsakovės nariai visiškai pagrįstai laikėsi pozicijos, jog 2021 m. liepos 9 d. vykusiame atsakovės narių susirinkime valdybos pirmininkas ir valdyba išrinkti nebuvo. Turėjo būti rengiamas pakartotinis balsavimas dėl pirmininko išrinkimo, tačiau to padaryta nebuvo, ir tik po to galėjo būti renkamai valdybos nariai. Taigi, 2021 m. liepos 9 d. vykusio atsakovės narių susirinkimo metu priimti sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, pažeidžiantys atsakovės įstatus bei neatitinka tikrosios narių valios, narių susirinkimas kaip aukščiausias bendrovės organas turėjo teisę išreikšti valią pakartotinai organizuoti valdybos pirmininko ir narių rinkimus, šios atsakovės narių susirinkimo teisės neriboja nei KBĮ, nei atsakovės įstatai, todėl 2021 m. liepos 30 d. susirinkime atsakovės nariai turėjo teisę pripažinti negaliojančiais 2021 m. liepos 9 d. vykusio susirinkimo sprendimus. Jei teismas laikytų, jog 2021 m. liepos 30 d. neeilinis narių susirinkimas įformintas netinkamai dalyje dėl 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, teismas gali šiuos 2021 m. liepos 9 d. narių susirinkimo sprendimus panaikinti ex officio, nes šiame susirinkime priimti sprendimai neatitiko įstatymų ir atsakovės įstatų ir dėl šios priežasties negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Panaikinus atsakovės narių 2021 m. liepos 30 d. neeilinio susirinkimo sprendimus būtų paneigta narių valia priimti svarbiausius su atsakovės veikla susijusius klausimus bei pažeisti sąžiningumo ir protingumo principai, kas visiškai neatitiktų CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų bei teismų formuojamos praktikos.

3. Trečiais asmuo A. T., nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, pateiktu atsiliepimu sutiko su ieškovės pareikštu ieškiniu, mano, kad jis turėtų būti tenkinamas visiškai.

4. Tretieji asmenys A. A., V. S., A. G. ir R. K., nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, teismui pateiktame atsiliepime nurodė su ieškiniu nesutinkantys ir prašė jį atmesti. Atsakovės įstatų 4.23.4 punkte bazė (elementas, nuo kurio tas skaitinis dydis turi būti apskaičiuojamas) yra siejama su būtent su „dalyvaujančiais nariais“, o ne „balsuojančiais nariais“. Pagal Įstatų 4.23.4 punktą būtent nuo rinkimuose dalyvavusių narių skaičiaus turi būti vertinami balsavimo rezultatai. Taigi, kandidatas turėjo gauti daugiau kaip ½ visų rinkimuose dalyvavusių narių atstovų balsų, todėl šiuo atveju buvo ne 16 balsų, o 17 balsų. Tai reiškia, kad 2021 m. liepos 9 d. susirinkime, nei vienas kandidatas negavo daugiau kaip ½ visų rinkimuose dalyvavusių narių atstovų balsų, todėl nepagrįstai konstatuota, kad A. T. buvo išrinktas atsakovės valdybos pirmininku. Paminėjo, kad 2021 m. liepos 30 d. priimti nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovės narių susirinkimas turėjo teisę spręsti dėl 2021 m. liepos 9 d. KB „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ narių susirinkimo nutarimo „Dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo“ pripažinimo negaliojančiu. Trečiųjų asmenų įsitikinimu, šiuo atveju esminę reikšmę turi ne tokio sprendimo forma, bet turinys, išreiškiantis atsakovės narių daugumos valią dėl atsakovės valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo. Atsakovės nariai aiškiai išreiškė valią ir konstatavo, kad atsakovės valdybos pirmininkas ir nariai buvo išrinkti ne 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo, bet 2021 m. liepos 30 d. susirinkimo metu.

5. Ieškovė pateiktu dubliku iš esmės palaikė ieškinio argumentus, susijusius su pareikštais reikalavimais. Papildomai nurodė, kad byloje nėra jokio pagrindo teismui vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi ir ex officio pripažinti negaliojančiais 2021 m. liepos 9 d. susirinkime priimtus sprendimus. Atsakovė nepagrįstai pripažino negaliojančiu ne tik 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo sprendimą išrinkti valdybos pirmininką, bet ir sprendimą išrinkti naujus valdybos narius bei nustatyti valdybos pirmininko ir valdybos narių atlyginimą bei darbo laiką. 2021 m. liepos 30 d. susirinkimas sušauktas pažeidžiant įstatymų ir įstatais nustatytą tvarką, be to, visiškai neaišku, kokį sprendimą susirinkimas priėmė darbotvarkės pirmu klausimu.

Atsiliepimas

6. Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad nors formaliai vertinant šie du sprendimai dėl narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir valdybos pirmininko ir narių atšaukimo yra skirtingi, tačiau šiuo atveju kilusios teisinės pasekmės abiem atvejais yra analogiškos, kadangi 2021 m. liepos 9 d. valdybos sudėtis neatliko jokių veiksmų. 2021 m. liepos 9 d. narių susirinkime nebuvo išrinkta nauja valdyba ir valdybos pirmininkas, protokole neteisingai fiksuoti rezultatai. Pažymėjo, kad asmuo, sugadinęs balsavimo biuletenį, taip išreiškė savo valią dėl valdybos pirmininko kandidatūrų, be to, esamu atveju turi būti skaičiuojama nuo visų susirinkime dalyvavusių narių balsų, t. y. 32. Ieškovė netinkamai interpretuoja kasacinio teismo praktiką. 2021 m. liepos 30 d. susirinkimas buvo inicijuotas laikantis nustatytos atsakovės įstatų tvarkos. Pildyti susirinkimo darbotvarkę nedraudžia nei įstatymai, nei atsakovės įstatai.

Šalies argumentai

7. Tretieji asmenys A. A., V. S., A. G., R. K. ir A. P. teismui pateiktame triplike nurodė su ieškiniu nesutinkantys ir prašė jį atmesti, nurodė, kad dublike nurodyti argumentai nėra pagrįsti, neatitinkantys atsakovės įstatų ir įstatymų nuostatų. Paminėjo, kad tik po valdybos pirmininko išrinkimo gali būti renkami valdybos nariai, o nesant teisinio pagrindo konstatuoti valdybos pirmininko išrinkimą, negali būti laikomas teisėtu ir atskirų valdybos narių išrinkimas. Pažymėta, kad tiek atsakovės valdybos pirmininko ir narių atšaukimas, tiek ir sprendimo dėl jų išrinkimo pripažinimas negaliojančiu šiuo konkrečiu atveju būtų sukėlęs tokias pačias teisines pasekmes. Egzistuoja teisinis pagrindas teismui 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo nutarimą „Dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo“ pripažinti negaliojančiu ex officio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovės UAB „Gulbelė“ ieškinį tenkino visiškai, nusprendė pripažinti negaliojančiais 2021 m. liepos 30 d. įvykusiame BK „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ narių neeiliniame susirinkime pirmuoju, antruoju ir trečiuoju susirinkimo darbotvarkės klausimais, priimtus sprendimus (nutarimus) nuo jų priėmimo momento: 1) pripažinti negaliojančiu KB „Lietuvos kooperatyvų sąjungos“ narių 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo nutarimą „Dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo“ ir patvirtinti balsų skaičiavimo komisijos 2021 m. liepos 30 d. posėdžio protokolą „Dėl KB „Lietuvos kooperatyvų sąjungos“ narių 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo nutarimo „Dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo“ pripažinimo negaliojančiu“, kuriuo konstatuojama, kad 2021 m. liepos 9 d. KB „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ narių susirinkimo nutarimas „Dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo“ pripažintas negaliojančiu; 2) išrinkti valdybos pirmininku A. A. ir patvirtinti balsų skaičiavimo komisijos 2021 m. liepos 30 d. posėdžio protokolą „Dėl valdybos pirmininko išrinkimo“, kuriuo konstatuojama, kad valdybos pirmininku išrinktas A. P.; 3) išrinkti valdybos nariais A. A., A. G., V. G., R. K., U. T., V. S. ir patvirtinti balsų skaičiavimo komisijos 2021 m. liepos 30 d. posėdžio protokolą „Dėl valdybos narių išrinkimo“, kuriuo konstatuojama, kad valdybos nariais išrinkti A. A., A. G., V. G., R. K., U. T., V. S.; 4) priimti nutarimą „Dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo“; priteisė ieškovei iš atsakovės 4 522,92 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

8.1. Teismas nustatė, kad ieškovė yra atsakovės narė, todėl ji turi reikalavimo teisę dėl susirinkime priimtų nutarimų ginčijimo. Atsakovės įstatų 4.11 punkte numatyta, kad susirinkimo nutarimai priimami Lietkoopsąjungos narių atstovų, užsiregistravusių dalyvių sąraše, balsų dauguma. Nurodė, kad sugadinti biuleteniai neskaičiuojami. Taip yra tiek Lietuvos rinkimuose, tiek juridinių asmenų valdyme, tiek Europos Sąjungoje. Kaip pavyzdį paminėjo Visuotinio teisėjų susirinkimo darbo reglamentą. Atsakovės įstatuose neaptarta, kaip vertinami negaliojantys biuleteniai, t. y. ar jie įskaičiuojami į balsavusių skaičių, ar ne, todėl laikantis bendrųjų principų ir taisyklės (kadangi, kaip nurodoma sprendime, tam tikrose šalyse negaliojančių biuletenių įtraukimas kartelei apskaičiuoti yra išimtis), tai 2021 m. liepos 9 d. narių susirinkimo metu valdybos pirmininko rinkimo metu vienas sugadintas biuletenis netraukiamas į balsavimo skaičių ir bendras balsavusių narių skaičius laikomas 31 (kaip ir toliau susirinkimo metu pastebėta, kad iš balsavimo pasitraukė vienas narys). Todėl, nepateikus priešingų įrodymų, laikytina, kad balsavime dėl valdybos pirmininko išrinkimo 2021 m. liepos 9 d. balsavimo teise pasinaudojo 31 narys ir 16 balsų buvo įstatuose reikalaujama dauguma valdybos pirmininko išrinkimui. Susirinkimo metu jokių nesutikimų nebuvo išreikšta, todėl laikytina, kad A. T. valdybos pirmininku išrinktas teisėtai.

8.2. Teismas nevertino, patvirtinus 2021 m. liepos 9 d. nutarimą dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo, 2021 m. liepos 15 d. ranka padaryto prierašo (pastabos), pasirašius O. (pavardė neįskaitoma), kuri nėra nei susirinkime dalyvavęs asmuo, nei administracijos asmuo, todėl prierašas, kad „vadovaujantis Lietkopsąjungos įstatų 4.23.4 punktu nutarimas yra negaliojantis“ neturi jokios teisinės galios ir reikšmės. Teismas, vertindamas atsakovės 2021 m. liepos 9 d. priimtus sprendimus ir jų seką, darė išvadą, kad atsakovė ir visi dalyvavę bei balsavę nariai sutiko su valdybos pirmininko ir narių išrinkimu.

8.3. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad ieškovės interesas buvo pažeistas. Išrinkę valdybos pirmininką ir valdybos narius, jų išrinkimo teismui nepripažinus neteisėto (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis toks reikalavimas teismuose nebuvo nagrinėtas ir spręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu), pagal įstatų 4.23.6 punktą atsakovės nariai galėjo inicijuoti atšaukimą. Tik atšaukus 2021 m. liepos 9 d. išrinktą valdybos pirmininką ir valdybos narius, 2021 m. liepos 30 d. vykęs narių susirinkimas turėjo teisę inicijuoti naujo pirmininko bei narių rinkimą. Teismo vertinimu, toks pažeidimas negali būti pripažintas formaliu, o yra esminis kooperatyvo narių teisių pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog 2021 m. liepos 30 d. susirinkime išrinkti valdybos pirmininkas ir nariai neteisėtai, t. y. pagal įstatų 4.23.6 punktą nepasibaigus kadencijai, neatšaukus anksčiau išrinkto valdybos pirmininko ir valdybos narių, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti reikalaujamus sprendimus neteisėtais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Atsakovė BK „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo neatsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, o taip pat egzistuoja akivaizdus prieštaravimas tarp byloje surinktų įrodymų turinio ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo. Dėl šių priežasčių egzistuoja teisinis pagrindas konstatuoti esminius CPK pažeidimus, dėl kurių sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas. Nepagrįsta teismo išvada, kad balsavime dėl valdybos pirmininko išrinkimo 2021 m. liepos 9 d. balsavimo teise pasinaudojo 31 narys ir 16 balsų buvo įstatuose reikalaujama dauguma valdybos pirmininko išrinkimui, kadangi įrodymai patvirtina, kad buvo išduoti 32 biuleteniai. Teismas skundžiamą sprendimą motyvavo atsakovės veiklai netaikomais šaltiniais, nemotyvavo, kodėl tokiais šaltiniais remiamasi. Be to, sprendime nurodyti šaltiniai yra tik rekomendacinio pobūdžio, kuriais negalima grįsti sprendime padarytas išvadas. Teismas remdamasis tokiais šaltiniais, rekomendacinio pobūdžio dokumentais, kurių byloje dalyvaujantys asmenys neteikė ir dėl kurių šalys bylos nagrinėjimo metu nepasisakė ir objektyviai neturėjo galimybės pasisakyti, pažeidė šalių įrodinėjimo pareigos, rungtyniškumo bei įrodymų vertinimo principus.

9.2. Skundžiamame sprendime nėra atsakyta nei į vieną atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą argumentą, t. y. jog šioje byloje ginčijami sprendimai atitiko tikrąją atsakovės narių valią; 2021 m. liepos 9 d. atsakovės narių susirinkimo sprendimas pirmosios instancijos teismo galėjo būti pripažintas negaliojančiu ex officio; 2021 m. liepos 9 d. vykusio balsavimo metu nebuvo surinkta pakankamo balsų skaičiaus, jog būtų pripažintas valdybos pirmininko išrinkimas; nebuvo įvertinta ieškovės atstovo A. T. pozicija, siekiant inicijuoti naują atsakovės narių susirinkimą; 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo sprendimas neatitiko įstatų reikalavimų, o atsakovės nariai veikė lojaliai, geriausiais atsakovės interesais; 2021 m. liepos 9 d. atsakovės narių susirinkimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, kadangi šiame susirinkime priimti sprendimai nebuvo vykdomi ir registruoti Juridinių asmenų registre; atsakovės narių susirinkimas turėjo teisę priimti sprendimus 2021 m. liepos 30 d. vykusiame neeiliniame susirinkime remiantis įstatais, naujos sudėties valdyba ir valdybos pirmininkas, išrinkti 2021 m. liepos 30 d. neeiliniame narių susirinkime, jau vykdo veiklą metus laiko; ieškovė ginčija 2021 m. liepos 30 d. priimtus sprendimus tik dėl narių valios išreiškimo formos, bet nekvestionuoja pačios atsakovės narių valios šiame susirinkime, kas šiuo atveju net ir įrodžius išraiškos formos trūkumus galėtų būti laikoma tik neesminiu pažeidimu, negalinčiu būti pagrindu šiuos sprendimus pripažinti negaliojančiais ir kt.

9.3. 2021 m. liepos 9 d. atsakovės narių susirinkime valdybos nariai ir pirmininkas nebuvo teisėtai išrinkti, tačiau pirmosios instancijos teismas šių argumentų net nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pažymėtina, kad būtinybė šaukti neeilinį atsakovės narių susirinkimą iškilo po to, kai paaiškėjo, jog 2021 m. liepos 9 d. vykusio susirinkimo metu nebuvo ir negalėjo būti priimtas sprendimas dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo. 2021 m. liepos 9 d. atsakovės narių susirinkime dalyvavo 32 atsakovės narių atstovai, t. y. susirinkime dalyvavo ne mažiau nei ½ visų narių. Remiantis atsakovės įstatais, tam, kad būtų laikoma, jog valdybos pirmininkas išrinktas, turėjo būti surinkta ne mažiau nei 17 balsų (32/2+1), kadangi balsai skaičiuojami nuo visų balsavusiųjų asmenų skaičiaus, o ne tik nuo tų, kurie teisingai užpildė biuletenius. Tokia pozicija visiškai atitinka atsakovės įstatus, kuriose aiškiai nurodyta, kad kandidatas laikomas išrinktu, kai gavo daugiau kaip ½ visų rinkimuose dalyvavusių narių atstovų balsų, o ne ½ visų rinkimuose balsavusių narių atstovų balsų. Net ir asmuo, sugadinęs balsavimo biuletenį, laikomas dalyvavusiu balsavime ir būtent tokiu būdu išreiškęs savo valią dėl balsavime pateikto klausimo. Todėl skundžiamame sprendime nurodyti motyvai, kad renkant valdybos pirmininką dalyvavo ne 32, o 31 šio susirinkimo dalyvis, yra visiškai nepagrįsti, kadangi vienas sugadintas balsavimo biuletenis nepaneigia to, jog rinkimuose dalyvavo 32 dalyviai. Kadangi už A. T. balsavo tik 16 narių, todėl atsakovės nariai visiškai pagrįstai laikėsi pozicijos, jog 2021 m. liepos 9 d. vykusiame atsakovės narių susirinkime valdybos pirmininkas ir valdyba išrinkti nebuvo, dėl ko paaiškėjus šioms aplinkybėms buvo sušauktas naujas narių susirinkimas 2021 m. liepos 30 d.

9.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nėra išaiškinta, jog neva juridinio asmens dalyvių susirinkime balsavusiais atitinkamu klausimu reikėtų laikyti tik tuos juridinio asmens susirinkimo dalyvius, kurie susirinkime balsavo tinkamai.

9.5. 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo metu A. T. surinkus tik 16 balsų, turėjo būti rengiami pakartotiniai valdybos pirmininko rinkimai ir tik tokiu atveju daugiausiai balsų gavęs kandidatas būtų buvęs pripažintas valdybos pirmininku. Tokiu atveju, t. y. tik po pakartotinių valdybos pirmininko rinkimų, turėjo būti rengiamas ir valdybos narių rinkimas, kadangi tik po valdybos pirmininko išrinkimo, remiantis atsakovės įstatais, gali būti renkami valdybos nariai (įstatų 4.23.3 punktas). Pažymėtina, jog 2021 m. liepos 9 d. vykusi rinkimų procedūra buvo netinkama visa apimtimi, neatitiko įstatuose nustatytos tvarkos.

9.6. Atsakovės narių susirinkimui vertinant, jog 2021 m. liepos 9 d. vykusio atsakovės narių susirinkimo metu priimti sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, pažeidžiantys įstatus bei neatitinka tikrosios atsakovės narių valios, atsakovės narių susirinkimas, kaip aukščiausias bendrovės organas, turėjo teisę išreikšti valią pakartotinai organizuoti valdybos pirmininko ir narių rinkimus, o šios atsakovės narių susirinkimo teisės neriboja nei KBĮ, nei įstatai. 2021 m. liepos 30 d. neeiliniame susirinkime priimti sprendimai atitiko tikrąją atsakovės narių valią. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, jog 2021 m. liepos 9 d. susirinkime valdybos nariai ir pirmininkas nebuvo teisėtai išrinkti, todėl šio susirinkimo sprendimai pagrįstai pripažinti negaliojančiais.

9.7. Pirmosios instancijos teismui vertinant, jog 2021 m. liepos 30 d. neeilinis narių susirinkimas negalėjo priimti sprendimo dėl 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, jis turėjo šiuos 2021 m. liepos 9 d. narių susirinkimo sprendimus panaikinti ex officio, nes šiame susirinkime priimti sprendimai neatitiko įstatymų ir atsakovės įstatų, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių.

Atsiliepimas

10. Ieškovė UAB „Gubelė“ pateikė atsiliepimą į atsakovės KB „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Sprendimu pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas nusprendė tenkinti ieškinį, todėl net jei apeliacinės instancijos teismas konstatuotų pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvų išsamumo trūkumą, tai toks pažeidimas nevertintinas kaip esminis pažeidimas, kuris teiktų pagrindą pripažinti, kad yra nustatytas CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas naikinti apskųstą sprendimą. Nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje peržengė ieškinio ribas.

10.2. Pažymėjo, kad vien tas faktas, kad buvo išduoti 32 biuleteniai, neatsako į klausimą, kiek narių dalyvavo balsavime. O teismas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad sugadinti balsavimo biuleteniai nėra skaičiuojami, nustatant susirinkime konkrečiu darbotvarkės klausimu balsavusių atsakovės narių skaičių. Atkreipė dėmesį, kad teismas negalėjo remtis tik tiesiogiai atsakovės veiklai taikomais šaltinais, nes tokių paprasčiausiai nėra. Be to, teismas padarė išvadą, kad atsakovės įstatuose neaptarta, kaip vertinami negaliojantys biuleteniai, dėl to šį vertinimą atliko remdamasis bendraisiais principais ir taisyklėmis, bei įvairia praktika. Akivaizdu, kad teismas pagrįstai rėmėsi įvairia juridinių asmenų dalyvių susirinkimuose bei įvairiuose rinkimuose taikoma balsų skaičiavimo praktika, siekdamas pagrįsti savo išvadą. Atsakovė taip pat nenurodė kitokių šaltinių, kuriais remiantis teismas galėjo padaryti priešingas išvadas.

10.3. Atsakovės narių 2021 m. liepos 9 d. susirinkime valdybos pirmininku išrinktas A. T., gavęs 16 balsų, taip pat išrinkti valdybos nariai. Juridinio asmens dalyvių susirinkime balsavusiais atitinkamu klausimu reikėtų laikyti tik tuos juridinio asmens susirinkimo dalyvius, kurie susirinkime balsavo tinkamai, ką pirmosios instancijos ir padarė. 2021 m. liepos 9 d. susirinkime tinkamai teisę balsuoti atsakovės valdybos pirmininko išrinkimo klausimu įgyvendino, atsakovės valdybos pirmininko rinkimuose dalyvavo, ne 32 šio susirinkimo dalyviai, o 31. Būtent šis (31) susirinkimo dalyvių skaičius nagrinėjamu atveju turėtų būti laikomas 2021 m. liepos 9 d. susirinkime vykusiuose valdybos pirmininko rinkimuose dalyvavusių šio susirinkimo dalyvių skaičiumi. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. T. valdybos primininku išrinktas teisėtai.

10.4. 2021 m. liepos 30 d. susirinkime atsakovės nariai neturėjo teisės pripažinti savo sprendimų negaliojančiais, tokie klausimai nagrinėjami tik teismo, todėl ginčijamas 2021 m. liepos 30 d. susirinkimo sprendimas teismo sprendimu pagrįstai pripažintas negaliojančiu, taikant CK 2.82 straipsnio 4 dalį, kaip priimtas už šio sprendimo priėmimą balsavusiems šio susirinkimo dalyviams neteisingai aiškinant ir taikant įstatų 4.23.4 punkto nuostatas. Neteisėtai pripažinus 2021 m. liepos 9 d. nutarimą „Dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo“ negaliojančiu, 2021 m. liepos 30 d. susirinkime pakartotinai negalėjo būti sprendžiami klausimai dėl valdybos narių ir pirmininko išrinkimo. Paminėjo, kad 2021 m. liepos 30 d. susirinkimo sprendimu, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiu, buvo panaikintas 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo nutarimas, kuris buvo priimtas ne 16, o 31 narių balsais.

Žemesnės instancijos teismas

10.5. Susirinkimas turi teisę atšaukti ir rinkti naujus valdymo organo narius, bet ne pripažinti, kad anksčiau priimtas sprendimas dėl jų išrinkimo yra negaliojantis. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad tik atšaukus 2021 m. liepos 9 d. išrinktą valdybos pirmininką ir valdybos narius 2021 m. liepos 30 d. vykęs narių susirinkimas turėjo teisę inicijuoti naujo valdybos pirmininko bei narių rinkimą.

10.6. Ieškovės atstovo A. T. veiksmai negali būti vertinami kaip pritarimas, kad 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo nutarimas buvo priimtas neteisėtai. Šioje byloje nėra jokio pagrindo teismui vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi ex officio pripažinti negaliojančiais 2021 m. liepos 9 d. susirinkime priimtus sprendimus. Vien tai, kad 2021 m. liepos 9 d. susirinkime įvykusių rinkimų rezultatai nebuvo registruoti, negali būti vertinama, kad jie nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Valdybos pirmininkas ir jo nariai laikomi išrinkti ne nuo to momento, kai duomenis apie jų išrinkimą įregistruojami Juridinių asmenų registre, o nuo to momento, kai susirinkimas patvirtina rinkimų rezultatus ir priima sprendimą dėl jų išrinkimo.

10.7. Pažymėjo, kad 2021 m. liepos 30 d. susirinkimas sušauktas pažeidžiant įstatymų ir įstatais nustatytą tvarką. Pagal KBĮ 16 straipsnio 5 dalį ir atsakovės įstatus ¼ dalis atsakovės narių galėjo šaukti susirinkimą, jei valdyba iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. nebūtų priėmusi tokio sprendimo. Šiuo atveju susirinkimas sušauktas nesilaikant terminų ir ignoruojant subjektą, kuris turi teisę šaukti neeilinį susirinkimą. Be to, 2021 m. liepos 30 d. į darbotvarkę neteisėtai įtrauktas papildomas klausimas, kuris net nebuvo nurodytas 2021 m. liepos 21 d. pranešime dėl neeilinio susirinkimo sušaukimo.

Atsiliepimas

11. Tretieji asmenys A. A., V. S., A. G., R. K. ir A. P., nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, pateikė atsiliepimą į atsakovės KB „Lietuvos kooperatyvų sąjungos“ apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atsiliepimu iš esmės yra pritariama atsakovės KB „Lietuvos kooperatyvų sąjungos“ apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytų procesinės ir materialinės teisės normų.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl atsakovės neeilinio narių susirinkimo sprendimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. liepos 9 d. įvyko KB „Lietuvos kooperatyvų sąjungos“ narių susirinkimas, kuriame dalyvavo 32 narių atstovai, t. y. 91,4 procentų visų atstovų. Iš atsakovės narių registracijos sąrašo matyti, kad KB „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ priklauso 35 nariai, iš kurių viena yra ieškovė UAB „Gulbelė“. Patvirtinta susirinkimo darbotvarkė: 1) dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo; 2) dėl mandatų komisijos rinkimų. Buvo pasiūlyti du kandidatai į valdybos pirmininko pareigas, t. y. UAB „Gulbelė“ valdybos pirmininkas A. T. ir Ukmergės vartotojų kooperatyvo valdybos pirmininkė A. A.. Susirinkime išrinkta balsų skaičiavimo komisija išdavė 32 balsavimo biuletenius su kandidatais į valdybos pirmininko pareigas, įvykus balsavimui ir atidarius urną rasti 32 biuleteniai. Suskaičiavus balsus, gauti slapto balsavimo rezultatai: už A. A. balsavo 15, už A. T. – 16, bei rastas 1 negaliojantis biuletenis. Balsų skaičiavimo komisijos posėdžio protokole dėl valdybos pirmininko išrinkimo nurodoma, kad valdybos pirmininku išrinktas A. T., gavęs 16 balsų. Balsų skaičiavimo komisijos protokolą apeliantės narių susirinkimas patvirtino vienbalsiai.

16. 2021 m. liepos 9 d. apeliantės narių susirinkime balsuota ir dėl atsakovės valdybos narių išrinkimo, į šias pareigas pasiūlyta: A. A., V. G., A. G., R. G., R. K., R. M., R. P., A. P., R. R., L. S., V. S. bei L. V.. Balsų skaičiavimo komisija išdavė 32 slapto balsavimo biuletenius, įvykus balsavimui ir atidarius urną rasti 32 biuleteniai. Suskaičiavus balsus, gauti slapto balsavimo rezultatai: už A. A. balsavo 21, V. G. – 15, A. G. - 15, R. G. - 14, R. K. - 17, R. M. - 13, R. P. - 15, A. A. - 21, R. R. – 16, L. S. – 12, V. S. – 15, bei L. V. – 15, rasta 0 negaliojančių biuletenių. Balsų skaičiavimo komisijos posėdžio protokole dėl valdybos narių išrinkimo nurodoma, kad valdybos nariais išrinkti A. A., A. P., R. K. ir R. R.. Kadangi penki kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių, todėl rengtas antras balsavimas, kuriame kandidatais įrašyti V. G., A. G., R. P., V. S. bei L. V.. Balsų skaičiavimo komisija išdavė 31 slapto balsavimo biuletenius, įvykus balsavimui ir atidarius urną rastas 31 biuletenis. Balsų skaičiavimo komisijos posėdžio protokole dėl valdybos narių išrinkimo nurodoma, kad valdybos nariais išrinkti V. G. surinkęs 16 balsų, ir A. G. – 15 balsų.

17. 2021 m. liepos 9 d. apeliantės narių susirinkimas nutarė vienbalsiai (31 balsų) priimti nutarimą „Dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo“. Tą pačią dieną priimtas KB „Lietuvos kooperatyvų sąjungos“ narių susirinkimo nutarimas.

18. 2021 m. liepos 13 d. apeliantė informavo narius, kad gautas narių iniciatyvinės grupės pranešimas, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. kviečiamas neeilinis narių susirinkimas, siūlyta darbotvarkė: pakartotiniai valdybos pirmininko rinkimai; pakartotiniai valdybos narių rinkimai.

19. KB „Lietuvos kooperatyvų sąjungos“ narių iniciatyvinė grupė 2021 m. liepos 21 d. pranešimu, kurį pasirašė 12 narių atstovų, vadovaudamiesi apeliantės įstatų 4.9 ir 4.10 punktais, atsižvelgiant, kad 2021 m. liepos 9 d. visuotinis narių susirinkimas nepriėmė sprendimų dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo, bei tai, kad 2021 m. liepos 13 d. pranešimu iniciatyvinė grupė sušaukė neeilinį susirinkimą pažeidžiant įstatų 4.10 punktą, kviečiamas neeilinis narių susirinkimas 2021 m. liepos 30 d. pagal šią darbotvarkę: 1) valdybos pirmininko rinkimai; 2) valdybos narių rinkimai. 2021 m. liepos 23 d. pranešimu atsakovės iniciatyvinė grupė, pasirašyta 9 narių atstovų, nurodė, kad reikalinga papildyti susirinkimo darbotvarkę klausimu dėl KB „Lietuvos kooperatyvų sąjungos“ narių 2021 m. liepos 9 d. susirinkimų sprendimų dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo pripažinimo negaliojančiais, kuris turi būti svarstomas pirmas.

20. 2021 m. liepos 30 d. įvyko KB „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ neeilinis narių susirinkimas, kuriame dalyvavo 34 narių atstovai, t. y. 97,1 procentų visų atstovų. Apeliantės 24 nariai pritarė dėl darbotvarkės klausimų sprendimo: 1) dėl KB „Lietuvos kooperatyvų sąjungos“ narių 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo nutarimo dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo pripažinimo negaliojančiu; 2) valdybos pirmininko rinkimai; 3) valdybos narių rinkimai. Pirmuoju darbotvarkės klausimu apeliantės balsavimų komisija išdavė 34 biuletenius, įvykus balsavimui ir atidarius urną rasti 34 biuleteniai. Suskaičiavus balsus, gauti slapto balsavimo rezultatai: taip pasisakė 19, ne pasisakė 15, rasta 0 negaliojančių biuletenių. Balsų skaičiavimo komisijos posėdžio protokole dėl KB „Lietuvos kooperatyvų sąjungos“ narių 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo nutarimo dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo pripažinimo negaliojančiu nurodoma, kad šis nutarimas pripažintas negaliojančiu. Balsų skaičiavimo komisijos protokolą susirinkimas patvirtino vienbalsiai. Antruoju darbotvarkės klausimu buvo pasiūlytos dvi kandidatūros į pirmininko pareigas, t. y. UAB „Gulbelė“ valdybos pirmininkas A. T. ir UAB „Marijampolės prekyba“ valdybos pirmininkas A. P.. Balsų skaičiavimo komisija išdavė 34 balsavimo biuletenius su kandidatais į valdybos pirmininko pareigas, įvykus balsavimui ir atidarius urną rasti 34 biuleteniai. Suskaičiavus balsus, gauti slapto balsavimo rezultatai: už A. P. balsavo 20, už A. T. – 14, bei rasta 0 negaliojančių biuletenių. Balsų skaičiavimo komisijos posėdžio protokole dėl valdybos pirmininko išrinkimo nurodoma, kad valdybos pirmininku išrinktas A. P., gavęs 20 balsų. Balsų skaičiavimo komisijos protokolą apeliantės narių susirinkimas patvirtino vienbalsiai.

21. 2021 m. liepos 30 d. apeliantės narių susirinkime balsuota ir dėl atsakovės valdybos narių išrinkimo, į šias pareigas pasiūlyta: A. A., V. G., A. G., R. G., J. J., R. K., R. M., R. R., L. S., V. S., U. T. bei A. T.. Balsų skaičiavimo komisija išdavė 34 slapto balsavimo biuletenius, įvykus balsavimui ir atidarius urną rasti 34 biuleteniai. Suskaičiavus balsus, gauti slapto balsavimo rezultatai: už A. A. balsavo 20, V. G. – 20, A. G. - 19, J. J. – 16, R. G. - 15, R. K. - 20, R. M. - 15, R. R. – 15, V. S. – 21, U. T. – 18, bei A. T. – 16, rasta 0 negaliojančių biuletenių. Balsų skaičiavimo komisijos posėdžio protokole dėl valdybos narių išrinkimo nurodoma, kad valdybos nariais išrinkti V. S., A. A., V. G., R. K., A. G. ir U. T.. Balsų skaičiavimo komisijos protokolą apeliantės narių susirinkimas patvirtino vienbalsiai.

22. 2021 m. liepos 30 d. priimtas KB „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ narių susirinkimo nutarimas dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo.

23. Apeliantė KB „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kelia tiek procesinės, tiek materialinės normų netinkamo taikymo klausimus. Todėl pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl argumentų, susijusių su 2021 m. liepos 9 d. apeliantės narių susirinkimu, kadangi byloje esminę reikšmę dėl kilusio ginčo turi aplinkybė, ar 2021 m. liepos 9 d. susirinkime buvo išrinkti valdybos nariai ir valdybos pirmininkas.

Dėl 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo priimtų sprendimų įvertinimo

24. Apeliantė KB „Lietuvos kooperatyvų sąjungos“ teigia, kad 2021 m. liepos 9 d. narių susirinkime nebuvo išrinktas valdybos pirmininkas ir valdybos nariai, kadangi už valdybos pirmininką balsavo ne pusė dalyvavusių, t. y. balsai pagal apeliantės įstatus yra skaičiuojami nuo visų balsavusiųjų asmenų skaičiaus ir nuo negaliojančių biuletenių, o ne tik nuo tų, kurie teisingai užpildė biuletenius.

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Šios knygos II dalies normos taikomos atskiroms juridinių asmenų teisinėms formoms, išskyrus, jeigu šio kodekso normos numato kitaip (CK 2.33 straipsnio 2 dalis).

26. Kooperatinių bendrovių ir jų sąjungų steigimą, veiklą, narių teises ir pareigas, kooperatinių bendrovių valdymą ir kontrolę, kapitalo sudarymą, pelno paskirstymą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas. Kooperatinė bendrovė – įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų filialų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką ir naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme (KBĮ 2 straipsnio 2 dalis). KBĮ nepateikta kooperatinių bendrovių sąjungos sąvokos, tačiau KBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kooperatinės bendrovės gali jungtis į sąjungas jų įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti. Taigi kooperatinių bendrovių sąjunga taip pat skirta jose dalyvaujančių kooperatinių bendrovių tikslams, kurie gali būti ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai, įgyvendinti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kooperatinė bendrovė yra originali verslo organizavimo forma, grindžiama tiek kapitalu (pajaus įnašu), tiek ir naryste (aktyviu dalyvavimu valdymo procese, dalyvavimu apyvartoje ir pan.). Tai leidžia daryti išvadą, kad sąjungos veikla yra grindžiama tais pačiais principais kaip ir kooperatinės bendrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2011, 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012).

27. Kooperatinės bendrovės steigimo dokumentai yra įstatai ir steigimo sutartis (KBĮ 5 straipsnio 1 dalis). Kooperatinės bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo kooperatinė bendrovė vadovaujasi savo veikloje (KBĮ 5 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju aktualūs KBĮ 5 straipsnio 3 dalies 6, 7 ir 9 punktai, kurie turi būti nurodyti kooperatinės bendrovės įstatuose, t. y. narystės kooperatinėje bendrovėje sąlygos, kooperatinės bendrovės narių teisės ir pareigos, kooperatinės bendrovės nario turimų balsų bendrovės narių susirinkime nustatymo taisyklės, disponavimo pajumi tvarka (6 punktas); kooperatinės bendrovės valdymo, priežiūros ir kontrolės organai, jų kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka, reikalavimai stebėtojų tarybos nariui, stebėtojų tarybos pirmininkui, valdybos nariui, valdybos pirmininkui, administracijos vadovui, revizijos komisijos nariui (revizoriui) (7 punktas); kooperatinės bendrovės narių susirinkimo šaukimo ir balsavimo jame tvarka (9 punktas). Kooperatinės bendrovės narių susirinkimo kompetencijos ir šaukimo tvarkos, kooperatinės bendrovės nario turimų balsų bendrovės narių susirinkime nustatymo taisyklių, administracijos vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarkos ir jo kompetencijos, atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarkos kooperatinės bendrovės įstatuose nurodyti nereikia, jeigu tai nesiskiria nuo šiame KBĮ nustatytųjų ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose (KBĮ 5 straipsnio 4 dalis).

28. Kooperatinės bendrovės narys turi teisę: 1) dalyvauti kooperatinės bendrovės narių susirinkime, rinkti valdymo ir kontrolės organų narius ir būti į juos išrinktas; 2) balsuojant turėti vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio, arba kooperatinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad nario turimų balsų skaičius nustatomas pagal jo dalyvavimą kooperatinės bendrovės veikloje (apyvartą), išskyrus kapitalo investicijas (pajinius įnašus), ir nustatyta tokio balsų skaičiavimo tvarka. Kooperatinės bendrovės organai yra narių susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas. Kooperatinėje bendrovėje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba (KBĮ 15 straipsnio 1 dalis).

29. Paminėtina, kad kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimai priimami kooperatinės bendrovės narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktuose nurodytus atvejus ir dėl narių pašalinimo. Šiais atvejais sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 kooperatinės bendrovės narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma (KBĮ 16 straipsnio 8 dalis). Kooperatinės bendrovės valdybos nariai ir jos pirmininkas, o tuo atveju, kai valdyba nėra sudaroma, administracijos vadovas, taip pat revizijos komisijos nariai ir jos pirmininkas (revizorius) renkami slaptu balsavimu (KBĮ 16 straipsnio 9 dalis).

30. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, galima daryti išvadą, kad KBĮ nustatyta, kad kooperatinės bendrovės narių sprendimai priimami užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše balsų dauguma, t. y. balsai skaičiuojami nuo visų užregistruotų dalyvių ir dauguma turi būti skaičiuojama nuo visų sąraše buvusių asmenų, nepriklausomai nuo balsavusių asmenų skaičiaus. Tokios aplinkybes lemia, kad pagal KBĮ, net ir sugadinti (negaliojantys) biuleteniai yra skaičiuojami, atitinkamai kooperatinės bendrovės narių sprendimas yra priimtas, kai balsuoja dauguma užsiregistravusių balsuoti dalyvių.

31. Kaip priešingą pavyzdį galima nurodyti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalį, kurioje nurodoma, kad visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip ½ asociacijos narių, jeigu asociacijos įstatuose nenustatyta kitaip. Visuotinio narių susirinkimo sprendimas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus ir tuos atvejus, kai renkami kolegialių organų nariai, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis), jeigu asociacijos įstatai nenustato didesnės daugumos. Pagal tokį reglamentavimą balsai skaičiuojami tiktai balsavusių asmenų, t. y. asmenys susilaikę nuo balsavimo laikomi nebalsavę. Pagal tokį principą vertinant, laikytina, kad ir negaliojantys asmenų balsai, t. y. sugadinti ar neužpildyti tinkamai biuleteniai, nėra įskaičiuojami, ir laikoma, kad toks asmuo, sugadinęs biuletenį, nedalyvavo balsavime.

32. Visgi, kaip minėta, kad KBĮ leidžia kooperatyvo bendrovei (ar sąjungai) nustatyti valdymo organų rinkimo ir atšaukimo tvarką, taip pat balsavimo kooperatinės bendrovės narių susirinkimo tvarką (KBĮ 5 straipsnio 3 dalies 7 ir 9 punktai). Todėl būtina įvertinti ne tik įstatyme nustatytą reglamentavimą, tačiau ir įstatų normas.

33. Apeliantės įstatų 4.5.3 punkte nustatyta atsakovės narių susirinkimo kompetencija rinkti slaptu balsavimu ketveriems metams ir atšaukti valdybos pirmininką bei valdybą. Įstatų 4.10 punkte nustatyta, kad narių susirinkimas gali priimti sprendimus, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip ½ narių atstovų. Jei tiek narių į susirinkimą neatvyko, susirinkimas tais pačiais klausimais turi būti šaukiamas pakartotinai. Pakartotinai sušauktame susirinkime sprendimai gali būti priimami, jeigu dalyvauja ne mažiau kaip 1/3 narių. Jeigu į pakarotinai sušauktą susirinkimą neatvyksta nustatytas narių skaičius, šaukiamas dar vienas susirinkimas. Jis priima sprendimus esant bet kokiam narių atstovų skaičiui. Įstatų 4.11 punkte nustatyta, kad susirinkimo nutarimai priimami apeliantės narių atstovų, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus klausimus, kuriais nutarimai priimami ne mažiau kaip 2/3 narių atstovų, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų.

34. Įstatų 4.11 punktas iš esmės atkartoja KBĮ 16 straipsnio 8 dalies nuostatą, todėl darytina išvada, kad atsakovės narių nutarimai yra priimami, kai balsuoja dauguma užsiregistravusių balsuoti narių atstovų, kas reiškia, kad nutarimams priimti reikalinga dauguma registruotų dalyvių balsų, o ne dauguma balsavusių narių. Tokiu atveju, narys, kuris susilaikė nuo balsavimo, ar balsavimo biuletenio neėmė, ar pateikė neužpildytą, sugadintą, turėtų būti laikomas dalyvavęs balsavime.

35. Tačiau pažymėtina, kad apeliantės įstatuose ne tik nustatyta narių susirinkimų nutarimų balsavimo tvarka, bet ir atskirai nustatyta valdymo organų rinkimo tvarka (įstatų 4.23.4), kuri skiriasi nuo įstatų 4.11 punkte nustatytos tvarkos. Įstatų 4.23.4 punkte nustatyta, kad išrinktu į valdybos pirmininko pareigas laikomas kandidatas, kuris dalyvaujant ne mažiau kaip ½, o pakartotiniuose rinkimuose ne mažiau kaip 1/3 visų susirinkimo dalyvių sąraše užsiregistravusių ir rinkimuose dalyvavusių narių atstovų, gavo daugiau kaip ½ visų rinkimuose dalyvavusių narių atstovų balsų. Jei pirmame balsavimo ture nei vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, rengiamas pakartotinis balsavimas už du kandidatus, gavusius daugiausiai balsų. Išrinktu laikomas kandidatas gavęs daugiau balsų. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad turėtų būti vadovaujamasi įstatų 4.11 punktu, kadangi šis punktas nustato nutarimų priėmimo tvarką, o ne vadovo išrinkimo tvarką, kuri atskirai nurodyta įstatų 4.23.4 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės įstatuose nėra nuostatų, kaip vertinami balsavimo atvejai, kai apeliantės narys, nors ir užsiregistravęs balsavime, tačiau pateikiamas sugadintas, negaliojantis biuletenis, t. y. ar tokio asmens balsas skaičiuojamas nustatant balsų daugumą. Atsižvelgiant į tai, kad nei KBĮ, nei apeliantės įstatuose nėra nurodoma, kaip vertinamas toks nario balsas, reikalinga remtis panašius teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais ar teisės principais, jei tokių įstatymų nėra (CK 1.8 straipsnio 1 ir 2 dalys).

37. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo analogija galima esant tokioms sąlygoms: nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo santykį; yra teisės norma, reglamentuojanti panašų santykį; yra toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panašumas, kuris leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t. y. neprieštaraus santykio esmei ir pobūdžiui. Kasacinio teismo praktikoje pirmoji sąlyga aiškinama kaip pozityviosios teisės normos, papročio, teismo precedento ar šalių susitarimo, kuris reglamentuotų ginčo santykį, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-469/2016, 44 punktas). Jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija) (CK 1.8 straipsnio 2 dalis).

38. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-969/2015; 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 24 punktą).

39. Paminėtina, kad sąvokos „užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše“ ir „rinkimuose dalyvavusių narių“ yra netapačios, pirmuoju atveju balsų dauguma skaičiuojama nuo užsiregistravusių dalyvių, o antruoju atveju – nuo rinkimuose dalyvavusių ir balsavusių asmenų, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reiškia, kad skaičiuojami tik tinkamai balsavę susirinkimo dalyviai, o neskaičiuojami susilaikę arba grąžinę neužpildytą ar sugadintą balsavimo biuletenį. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys gali balsuoti rinkimuose dėl valdybos pirmininko ir narių išrinkimo (aktyvioji rinkimų teisė) ir būti renkami (pasyvioji rinkimų teisė).

40. Teisė dalyvauti kooperatinės bendrovės (sąjungos) narių susirinkimuose ir teisė balsuoti kooperatinės bendrovės (sąjungos) narių susirinkimuose yra įstatymo nustatytos kooperatinės bendrovės nario neturtinės teisės (KBĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Kooperatinės bendrovės narys, balsuodamas kooperatinės bendrovės narių susirinkime, įgyvendina jam įstatymo suteiktą vieną iš neturtinių teisių – dalyvauti aukščiausiam kooperatinės bendrovės organui (kooperatinės bendrovės dalyvių susirinkimui) priimant sprendimus dėl kooperatinės bendrovės, kurios narys jis yra, reikalų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad balsavimas visuotiniame kooperatinės bendrovės (sąjungos) narių susirinkime – tai teisiškai reikšmingas kooperatinės bendrovės nario elgesys (veiksmas), jam įgyvendinant įstatymo suteiktą neturtinę teisę dalyvauti sprendžiant bendrovės reikalus, tarp jų – ir renkant bendrovės valdymo organus.

41. Kooperatinės bendrovės narys privalo laikytis įstatų, vykdyti kooperatinės bendrovės organų sprendimus, vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove, tausoti kooperatinės bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu (KBĮ 11 straipsnio 2 dalis). Pagal apeliantės įstatus narys turi tokias pareigas: aktyviai dalyvauti veikloje (3.15.3 punktas); rūpintis gerovės ir veiklos vystymu, tausoti jos turtą (3.15.4 punktas); dalyvauti įstatuose numatytų pareigų / užduočių vykdyme, veikloje (3.15.5 punktas); dalyvauti narių susirinkimuose, siūlyti būdus veiklai gerinti (3.15.6 punktas); ir kitas. Taigi, atsižvelgiant į pamatinius teisės principus, galima spręsti, kad kooperatinės bendrovės narys, laikydamasis tokių nuostatų, dalyvaudamas narių susirinkimų balsavimuose turi veikti kooperatinės bendrovės interesais, t. y. elgtis aktyviai ir balsuoti tinkamai (nesugadinant biuletenių). Žinoma, nepaneigtina ir nario teisė susilaikyti nuo balsavimo, tačiau tokiu atveju turėtų būti taikoma įstatymo analogija, panašius teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, t. y. jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, nebūtų teisiškai pateisinama situacija ir iškreipianti balsavimų rezultatus, kai yra įskaičiuojamas negaliojantis balsas į dalyvavusių narių atstovų balsų sumą, kai apeliantės įstatuose nustatyta būtent speciali valdybos pirmininko rinkimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad negaliojantys balsai, atsižvelgiant į įstatų nuostatas ir teisės principus (protingumo ir teisingumo), nėra skaičiuojami, o dauguma balsų skaičiuojama nuo tinkamai balsavusių asmenų balsų.

42. Paminėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022 55 punktą; 2022 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 44 punktą ir kt.).

43. Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 9 d. įvyko apeliantės narių susirinkime dalyvavo 91,4 procentų visų atstovų, t. y. 32 nariai. Susirinkime išrinkta balsų skaičiavimo komisija išdavė 32 balsavimo biuletenius su kandidatais į valdybos pirmininko pareigas, įvykus balsavimui ir atidarius urną rasti 32 biuleteniai, tačiau vienas biuletenis apeliantės balsų skaičiavimo komisijos buvo pripažintas negaliojančiu. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad balsavo 31 apeliantės narys, todėl nuo šio skaičiaus yra skaičiuojama dauguma balsų, t. y. tam, kad kandidatas būtų laikomas išrinktu į valdybos pirmininko pareigas, asmuo turėjo surinkti 16 balsų. Nustatyta, kad už A. A. balsavo 15, o už A. T. – 16, taigi už A. T. buvo atiduota daugiau balsų. Taigi, apeliantės valdybos pirmininku išrinktas A. T..

44. CK 2.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens kolegialaus organo posėdžio (susirinkimo) pirmininko sprendimas dėl balsavimo rezultatų turi lemiamą reikšmę, išskyrus atvejus, kai balsuojama raštu arba sudaroma balsų skaičiavimo komisija. Tokiu atveju balsavimo komisijos sprendimas yra galutinis. Kai posėdžio pirmininkui arba balsų skaičiavimo komisijai paskelbus balsavimo rezultatus abejojama dėl balsavimo teisėtumo, turi įvykti pakartotinis balsavimas, jeigu to reikalauja dauguma kolegialaus organo narių. Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 9 d. apeliantės narių susirinkime, buvo išrinkta balsavimo komisija, kuri ir konstatavo, kad valdybos pirmininku išrinktas A. T., surinkęs 16 balsų. Dėl apeliantės balsavimo komisijos priimto protokolo 2021 m. liepos 9 d. susirinkime dalyvavę nariai jokių pastabų dėl balsavimo teisėtumo neišreiškė. Visi vienbalsiai patvirtino balsų skaičiavimo komisijos protokolą dėl valdybos pirmininko išrinkimo.

45. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir neteisingai nustatė, kad A. T. valdybos pirmininku išrinktas teisėtai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2021 m. liepos 9 d. apeliantės narių susirinkime nebuvo pažeista įstatuose nustatyta valdymo organų, konkrečiai valdybos pirmininko, išrinkimo tvarka, balsavimas buvo teisėtas.

46. Paminėtina, kad apeliantė nurodo, kad 2021 m. liepos 9 d. narių susirinkimo sprendimas pirmosios instancijos teismo galėjo būti pripažintas negaliojančiu ex officio. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. T. valdybos pirmininku išrinktas teisėtai, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad 2021 m. liepos 9 d. apeliantės narių susirinkime priimtas nutarimas yra prieštaraujantis įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Esant tokioms aplinkybės, pirmosios instancijos teismas neturėjo ex officio taikyti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyto reglamentavimo, ir pripažinti 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo sprendimus negaliojančiais.

47. Apeliantės įstatų 4.23.5 punkte nustatyta, kad išrinktais į valdybos narius laikomi tie kandidatai, kurie dalyvaujant ne mažiau kaip ½, o pakartotiniuose rinkimuose ne mažiau kaip 1/3 visų susirinkimo dalyvių sąraše užsiregistravusių ir rinkimuose dalyvavusių narių atstovų, gavo daugiausia narių atstovų balsų. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmiausia pagal įstatus yra renkamas valdybos pirmininkas (įstatų 4.23.3 punktas). Nagrinėjamu atveju teisėtai išrinkus valdybos pirmininką, buvo pagrindas rinkti ir valdybos narius. Apeliantė nekelia klausimų dėl valdybos narių balsavimo neteisėtumo, tik nurodo, aplinkybę, kad balsavimas dėl valdybos pirmininko buvo neteisėtas, todėl ir negalėjo būti renkami valdybos nariai. Kadangi nustatyta, kad valdybos pirmininkas išrinktas teisėtai, todėl spręstina, kad 2021 m. liepos 9 d. susirinkime išrinkti valdybos nariai taip pat teisėtai.

48. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad 2021 m. liepos 9 d. apeliantės narių susirinkime išrenkant valdybos pirmininką ir valdybos narius, nėra nustatyti KBĮ ir apeliantės įstatų pažeidimai, todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis ir vadovavęsis teisės principais, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas.

Dėl 2021 m. liepos 30 d. susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais

49. Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai, jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nurodyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

50. Vadinasi, bendrovės organų sprendimai (tiek valdymo organų, tiek visuotinio akcininkų susirinkimo) gali būti ginčijami trimis atvejais – dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

51. Byloje apeliantės narių susirinkimas 2021 m. liepos 30 d. nusprendė dėl KB „Lietuvos kooperatyvų sąjungos“ narių 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo nutarimo dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo pripažinimo negaliojančiu, ieškovė nurodė, kad šis susirinkimo sprendimas yra neteisėtas - susirinkimas pats negalėjo priimti tokių sprendimų, kadangi nauja valdyba ir pirmininkas gali būti renkami tik pasibaigus kadencijai ar visą valdybą ir pirmininką atšaukus kadencijai nepasibaigus, taip pat teismo sprendimu pripažinus apeliantės narių susirinkimo sprendimą dėl valdybos išrinkimo negaliojančiu.

52. Svarbu paminėti, kad pagal KBĮ 16 straipsnio 1 dalį kooperatinės bendrovės narių susirinkimas: 1) priima sprendimus dėl priėmimo į kooperatinės bendrovės narius, pašalinimo iš kooperatinės bendrovės narių, narystės, perleidus pajų kitam asmeniui, pasibaigimo. Priimti šiuos sprendimus, išskyrus dėl nario pašalinimo, narių susirinkimas gali pavesti valdybai; 2) tvirtina, keičia kooperatinės bendrovės įstatus; 3) renka, atšaukia stebėtojų tarybos narius (kai ji sudaroma), valdybos narius ir jos pirmininką arba, kai valdyba nesudaroma, renka, atšaukia administracijos vadovą; taip pat renka, atšaukia revizijos komisijos narius ir jos pirmininką (revizorių) arba, kai revizijos komisija (revizorius) nesudaroma, tvirtina audito įmonę; 4) įvertina valdybos, o tuo atveju, kai kooperatinėje bendrovėje valdyba nėra sudaroma, administracijos vadovo ir revizijos komisijos (revizoriaus) darbą, taip pat revizijos komisijos (revizoriaus) arba audito įmonės išvadą dėl kooperatinės bendrovės finansinės atskaitomybės; 5) tvirtina metinę finansinę atskaitomybę, priima nutarimą dėl pelno paskirstymo arba nuostolių padengimo; 6) tvirtina kooperatinės bendrovės veiklos programą; 7) priima sprendimą dėl kooperatinės bendrovės stojimo į sąjungas, išstojimo iš jų, filialų ir atstovybių, kitų įmonių ir organizacijų steigimo, veiklos nutraukimo ir kitų organizacinių klausimų; 8) tvirtina valdybos, administracijos vadovo ir revizijos komisijos (revizoriaus) darbo reglamentus; 9) tvirtina stebėtojų tarybos narių ir jos pirmininko, valdybos narių ir jos pirmininko, o tuo atveju, kai valdyba nesudaroma, – administracijos vadovo, taip pat revizijos komisijos (revizoriaus) darbo apmokėjimo tvarką; 10) priima sprendimą dėl kooperatinės bendrovės ilgalaikio turto įgijimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų ūkio subjektų prievoles, jeigu šių sandorių suma viršija 1/10 kooperatinės bendrovės nuosavo kapitalo vertės; 11) priima sprendimą reorganizuoti, pertvarkyti arba likviduoti kooperatinę bendrovę. Kooperatinės bendrovės narių susirinkimas gali turėti ir kitų teisių bei įgaliojimų, numatytų kooperatinės bendrovės įstatuose (KBĮ 16 straipsnio 2 dalis).

53. Taigi KBĮ nenustato teisės kooperatyvinės bendrovės susirinkimui pripažinti savo sprendimus dėl valdybos ir valdybos pirmininko išrinkimo negaliojančiais, kadangi susirinkime sprendžiami tik klausimai dėl valdymo organų išrinkimo ir atšaukimo (KBĮ 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

54. Įstatų 4.5 punkte nustatyta, kad apeliantės narių susirinkimo kompetencija: priima sprendimus dėl narių priėmimo ir pašalinimo iš Lietkoopsąjungos (įstatų 4.5.1 punktas); renka mandatinę komisiją valdybos kadencijos laikotarpiui, esant reikalui, ją atšaukia, keičia jos narius (įstatų 4.5.2 punktas); renka slaptu balsavimu ketveriems metams ir atšaukia valdybos pirmininką bei valdybą (įstatų 4.5.3 punktas); tvirtina valdybos pirmininko ir valdybos narių darbo apmokėjimo tvarką (įstatų 4.5.4 punktas); tvirtina audito įmonę, jos paslaugų apmokėjimą (įstatų 4.5.5. punktas); vadovaujantis KBĮ ir šiais įstatais priima sprendimus dėl turto dalies (piniginių lėšų) priskyrimo nariams, priskiriamų piniginių lėšų dydžio nustatymo (įstatų 4.5.6 punktas); įvertina valdybos darbą, audito įmonės išvadą dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio (įstatų 4.5.7 punktas); tvirtina valdybos darbo reglamentą (įstatų 4.5.8 punktas); priima sprendimą dėl ilgalaikio turto įsigijimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų ūkio subjektų prievoles, jeigu šių sandorių suma viršija 1/10 apeliantės nuosavo kapitalo vertės (įstatų 4.5.9 punktas); sprendžia visus kitus su apeliante susijusius svarbius klausimus (įstatų 4.5.10 punktas); vykdo kitas KBĮ įstatyme nustatytas funkcijas (įstatų 4.5.11 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

55. Atsižvelgiant į KBĮ nuostatas (šios nutarties 52-53 punktai) ir įstatus (šios nutarties 54 punktas), bei CK 2.82 straipsnio 4 dalį, galima spręsti, kad apeliantės narių susirinkimas negalėjo panaikinti teisėto 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo nutarimo dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo, o susirinkimas panaikindamas 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo nutarimą pasielgė neteisėtai.

56. Apeliantės įstatų 4.23.6 punkte nustatyta, kad pasiūlymą atšaukti valdybos pirmininką, valdybą, valdybos narį nesibaigus jų kadencijai, svarsto narių susirinkimas. Tokį pasiūlymą gali pateikti apeliantės nariai, narių atstovai, valdybos pirmininkas, valdybos nariai ir jis vartomas narių susirinkime, jeigu siūlymui atšaukti pritaria ne mažiau kaip ¼ dalis susirinkime dalyvių sąraše užsiregistravusių narių atstovų. Sprendimas dėl atšaukimo priimamas, jeigu susirinkime dalyvauja ne mažiau kaip ½, pakartotinai šaukiamame susirinkime ne mažiau 1/3 susirinkimo dalyvi sąraše užsiregistravusių narių atstovų. Valdybos pirmininkas laikomas atšauktu, jei už jo atšaukimą balsavo ne mažiau kaip ½ susirinkime dalyvavusių narių atstovų o valdyba ar jos nariai – jei už jų atšaukimą balsavo dauguma susirinkime dalyvavusių narių atstovų.

57. Atsižvelgiant į tokias apeliantės įstatų nuostatas, 2021 m. liepos 9 d. narių susirinkime išrinkus valdybos pirmininką ir valdybos narius, jų išrinkimo teismui nepripažinus neteisėto, atsakovės narių susirinkimas galėjo spręsti (inicijuoti) tik valdybos pirmininko ir valdybos narių atšaukimo procesą pagal įstatų 4.23.6 punktą. Tik atšaukus valdybos pirmininką ir valdybos narius, apeliantės narių susirinkimas galėjo spręsti dėl naujo valdybos pirmininko ir jos narių išrinkimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šis pažeidimas nėra formalus, o yra esminis ieškovės teisių pažeidimas.

58. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2021 m. liepos 30 d. apeliantės narių susirinkime, pažeidžiant įstatų 4.23.6 punktą, neteisėtai buvo išrinktas naujas apeliantės valdybos pirmininkas ir nauji valdybos nariai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiais 2021 m. liepos 30 d. įvykusiame KB „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ narių neeiliniame susirinkime pirmuoju, antruoju ir trečiuoju susirinkimo darbotvarkės klausimais, priimtus sprendimus (nutarimus) nuo jų priėmimo momento. Nors 2021 m. liepos 30 d. išrinkta valdyba jau dirba, tačiau šis faktas nepatvirtina jų išrinkimo teisėtumo. Negalima daryti išvados, kad 2021 m. liepos 30 d. narių susirinkimo klausimų pripažinimas negaliojančiais, neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi jie buvo išrinkti nesilaikant pačios apeliantės įstatų, paneigiant 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo teisėtus sprendimus, kurie nebuvo panaikinti teismo tvarka, ar pakeisti vadovaujantis apeliantės įstatais, t. y. atšaukiant išrinktą valdybos pirmininką ir valdybos narius.

Dėl procesinės teisės pažeidimų priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme

59. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, neatsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, remtasi šaltiniais netaikytinais bylos atveju, taip pat šalys negalėjo dėl tokių šaltinių pasisakyti.

60. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 338 straipsnis).

61. Nors apeliantė nurodo, kad sprendimas yra prieštaringas, kadangi motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad ieškinys atmestas, o rezoliucinėje dalyje – ieškinys tenkintinas, tačiau iš byloje esančių duomenų, nustatyta, kad šis rašymo apsirikimas buvo pašalintas pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi. Padarytas rašymo apsirikimas neleidžia daryti išvados, kad sprendimas yra prieštaringas.

62. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos sprendime turi būti teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

64. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jame yra nustatytos esminės bylai reikšmingos aplinkybės, išdėstyti motyvai, susiję su valdymo organų sprendimų pripažinimu negaliojančiais, valdymo organų išrinkimu pagal galiojančius teisės aktus ir juridinio asmens vidaus aktus (įstatus), pasisakyta ir dėl įrodymų vertinimo, atsakyta dėl esminio klausimo – 2021 m. liepos 9 d. susirinkimo teisėtumo, kuris nulemia 2021 m. liepos 30 d. susirinkime spręstų klausimų neteisėtumą. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino esminius ginčo šalių argumentus bei jų pateiktus įrodymus, dėl jų teisiškai pasisakė ir išdėstė savo išvadas, nors nėra pasisakyta dėl visų šalių argumentų, tačiau byla buvo išspręsta teisingai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas. Be to, paminėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90).

65. Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas).

66. Draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą ne kartą buvo akcentuotas kasacinio teismo praktikoje. Šis draudimas siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl teisės į teisingą teismą, iš kurios matyti, kad Konvencijos 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 68 punktas).

67. Nors siurpriziniu teismo sprendimu pažeidžiamos proceso teisės normos, CPK 329 straipsnis nepriskiria tokios situacijos prie absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų išimtinumą, nėra pagrindo šiuos pagrindus aiškinti plačiai. Todėl tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas nepatenka į absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašą, šį pažeidimą būtina įvertinti CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. ar šis proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 44 punktas).

68. Pirmosios instancijos teismas sprendime, vertindamas negaliojančio (sugadinto) biuletenio reikšmę balsavimui, rėmėsi Visuotinio teisėjų susirinkimo darbo reglamentu, rinkimų procesu, taip pat kaip pavyzdžius nurodė, kaip kitose šalyse toks biuletenis vertinimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi šaltiniais, kuriais nesirėmė nei viena iš šalių, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad tokios byloje susiklosčius faktinės situacijos tiesiogiai nereglamentuoja nei KBĮ, nei įstatai, ar kiti teisės aktai. Taip pat paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas kaip pavyzdžius nurodė ne tik šiuos argumentus, tačiau rėmėsi ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi šaltiniais, dėl kurių šalys negalėjo pasisakyti, tačiau buvo priimtas teisėtas sprendimas, byla buvo išspręsta teisingai, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Dėl bylos baigties

69. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teismų praktiką ir teisės aktus, todėl tenkindamas ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

70. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

72. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos turėtų būti priteistinas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Paminėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

73. Atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodoma, kad ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurių patvirtinantys dokumentai bus pateikti ieškovei atlikus jų apmokėjimą advokatui, tačiau ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui šių įrodymų nepateikė, todėl nepateikus įrodymų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

74. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. A., V. S., A. G., R. K. ir A. P. teismui pateikė prašymus priteisti teisinės pagalbos išlaidas iš ieškovės. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme tretieji asmenys palaikė atsakovės pusę. Paminėtina, kad teisinis reglamentavimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis) reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Nors tretieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik iš kitos šalies, o ne tos šalies, kurios pusėje trečiasis asmuo dalyvavo civiliniame procese, t. y. gali būti priteistos tik iš kitoje pusėje buvusios ieškovės tokia apimtimi, kokia buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai. Kadangi šioje byloje ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl trečiųjų asmenų A. A., V. S., A. G., R. K. ir A. P., esančių atsakovės pusėje, bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteistinos, kaip ir atsakovės, kuri yra pralaimėjusioji šalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėUrmila ValiukienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė