- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-05
- Bylos Nr.
- e2-1305-1149/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09021-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Ieškovas
- Ž. J.
- Atsakovas
- G. J.
- Advokatai
- Eglė Morkūnienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. J. ieškinį atsakovui G. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13445-1030/2017 nepilnamečiam vaikui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 430 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, skiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13445-1030/2017 iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukteriai G. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 210 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei treji metai, per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė ir dukters poreikiai, ir ekonominė situacija (pinigų perkamoji galia, kainos). Be to, atsakovas nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, su dukra bendrauja retai, neprisideda prie vaiko priežiūros, auklėjimo, būtinų neplaninių pirkinių. Paaiškino, kad su dukra laikinai apsistojo (duomenys neskelbtini), kur uždarbiauja, nes kitaip negali išlaikyti dukters. Atsižvelgiant į tai, kad duktė (duomenys neskelbtini) yra ieškovės iniciatyva ir tai galimai padidino jos išlaikymo išlaidas, vertinant realius vaiko poreikius, kainos lyginamos su tomis, kurios būtų vaikui gyvenant Lietuvoje. Nurodė, kad dukters minimaliems būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai reikia 1 220 Eur. Ši suma mažintina 200 Eur dėl jos gyvenimo (duomenys neskelbtini), bei 160 Eur suma, gaunama kaip išmoka vaikui. Taigi tėvams tenkanti išlaikymo suma yra 860 Eur. Ieškovės žiniomis atsakovas dirba komandiruotėse (duomenys neskelbtini), gauna gerą uždarbį, jis yra darbingas, todėl turi galimybę kas mėnesį vaikui mokėti po 430 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Nurodė, jog ji vaikui jau teikia išlaikymą ne mažesniu dydžiu, tai yra aprūpina gyvenamuoju plotu, apmoka už jo išlaikymą ir kitus mokesčius (vandenį, elektrą, išlaidas maisto paruošimui, perka rūbus ir kitus reikalingus daiktus). Mano, kad prašoma išlaikymo suma nepažeis atsakovo interesų, nes jo neslegia vaiko priežiūros rūpesčiai, todėl jis gali ir papildomai užsidirbti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog nors, ieškovės teigimu, vaiko poreikiai būtų padidėję jai būnant Lietuvoje, tačiau, atsakovo įsitikinimu, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimas neatsiejamai susijęs su ieškovės išvykimu gyventi į (duomenys neskelbtini) ir jos turtinės padėties pagerėjimu. Ieškovė pateikė duomenis apie pajamas, iš kurių matyti, kad jos pajamų dydis išaugo 10 kartų: nuo 320 Eur iki 3 200 Eur, dėl to ieškovė, ženkliai pagerėjus jos turtinei padėčiai, savo iniciatyva vaiko išlaikymui skiria lėšas, kurios viršija vaiko protingus poreikius. Sutinka, kad vaikui augant, galimai didėja jo poreikiai, tačiau abejoja, kad ši suma per trejus metus galėjo išaugti tris kartus. Laiko, kad vaiko išlaikymo kaštų padidėjimą lėmė būtent ieškovės pasirinkimas išvykti gyventi į užsienį, kur pragyvenimo lygis yra žymiai aukštesnis nei Lietuvoje. Su šiuo ieškovės sprendimu susijusios ir padidėjusios vaiko išlaikymo išlaidos – padidėjo būsto išlaikymo kainos, maisto, rūbų kainos, nors ieškovė Lietuvoje turi butą, kur galėtų gyventi. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė gauna pajamų iš Lietuvoje turimo nekilnojamojo turto nuomos, be to, šalių vaikas gauna socialinę išmoką, kurią moka (duomenys neskelbtini) institucijos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovė Ž. J. ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad turi transporto priemonę (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) neturi, Lietuvoje turi butą, adresu (duomenys neskelbtini). Butas Lietuvoje nėra nuomojamas, pajamų už butą negauna. Priklausomai nuo darbo valandų skaičiaus ieškovės darbo užmokestis sudaro apie 2 950 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad vaikas yra labai gabus, laisvai kalba trimis kalbomis, reikia papildomų lėšų būreliams, gabumų lavinimui, pomėgiams, laisvalaikiui. Dukra yra paauglė, ji nori geresnių batų, rūbų, turiningo laisvalaikio. Dukrai reikalingas toks išlaikymas, kad nebūtų ribojami vaiko gabumai. Abu tėvai gauna dideles pajamas, todėl gali tenkinti ne tik būtinuosius, bet ir papildomus vaiko poreikius. Šiai dienai ieškovė dengia ir atsakovui tenkančią vaiko išlaikymo dalį. Pažymėjo, kad tėvas su vaiku praktiškai nesusitinka, bendrauja tik nuotolinio ryšio priemonėmis, neprisideda prie vaiko auklėjimo, priežiūros, dėl to turi galimybių daugiau dirbti ir užsidirbti, kitų išlaikytinių neturi, jo turtinė padėtis leidžia teikti prašomo dydžio išlaikymą.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties, neigia faktą, kad (duomenys neskelbtini) gyvena su partneriu, dėl ko pablogėjo ieškovės finansinė padėtis - sumažėjo vaikui skiriama (duomenys neskelbtini) valstybės parama, taip pat ieškovei nebus taikoma mokesčių lengvata. Be to, ieškovė turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, iš kurio nuomos galimai gauna pajamas, visa tai rodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei ji nurodo, dėl to ji turi galimybę savo nuožiūra vaiko išlaikymui skirti daugiau lėšų nei reikalinga vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui. Laiko, kad vaiko poreikiai padidėjo tik todėl, kad ieškovei išvykus į (duomenys neskelbtini), pagerėjo jos finansinė padėtis - ji gali skirti daugiau lėšų vaiko poreikiams ir tenkinti ne tik būtinus, bet ir kitus poreikius. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga suma nėra pagrįsta šias išlaidas pagrindžiančiais įrodymais – ieškovė pateikia tik savo paskaičiavimus, tačiau daiktų įsigijimą patvirtinančių duomenų nepateikė. Kai kurios išlaidos atsirado tik nuo ieškinio pateikimo, kad siekiant sudaryti įspūdį, jog vaiko poreikiams reikia didelių išlaidų. Didelė dalis nurodomų vaiko poreikių tenkinimui skiriamų išlaidų orientuotos į galimus vaiko ateities poreikius, laisvalaikio praleidimą, tačiau neatspindi tikrųjų vaiko poreikių. Pažymėjo, kad atsakovas dukters išlaikymui teikia po 210 Eur per mėnesį, preziumuojant, kad abu tėvai vaiko išlaikymui per mėnesį skiria po 210 Eur bei iš valstybės ieškovė gauna apie 100 Eur dydžio paramą vaiko išlaikymui, atsakovo atstovo įsitikinimu, bendra 520 Eur suma per mėnesį yra protinga ir pakankama išlaikyti nepilnametį vaiką. Paaiškino, kad atsakovas tais mėnesiais, kai dirba, gauna pajamas, siekiančias apie 3 000 Eur, tačiau jis dirba pagal iškvietimą, dėl to pasitaiko mėnesių, kai atsakovas nedirba ir iš viso negauna jokių pajamų, dėl to gaunamas darbo užmokestis turėtų būti proporcingai skirstomas visų metų laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys yra nepilnametės G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-9941-796/2014 nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, atsakovas įsipareigojo nepilnametės dukters išlaikymui skirti po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki dukters pilnametystės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13445-1030/2017 pakeitė išlaikymo nepilnametei G. J., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisė iš atsakovo G. J. nepilnametės dukters G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 210 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodo, kad ji su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovas 2018 m. vasario 8 d. pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sutiko, kad duktė G. J. kartu su savo motina Ž. J. išvyktų nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini).
7. Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo nepilnametį vaiką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
8. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 straipsnis).
9. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018 konstatavo, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Kasacinis teismas pažymėjo, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai).
11. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pradėjo gauti gerokai didesnes pajamas; pablogėjo sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai, gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje, atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių lėšų reikia vaiko mokymusi, pomėgiams, ar vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos ir kt.).
12. Ieškovė teigia, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo nepilnamečiam šalių vaikui priteistas 210 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš esmės pasikeitė aplinkybės, kadangi dėl vaiko amžiaus ir ekonominių pokyčių iš esmės padidėjo išlaidos vaiko poreikiams patenkinti ir esamo priteisto išlaikymo nebeužtenka dukters poreikiams patenkinti.
13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
14. Taigi esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad nuo išlaikymo priteisimo (padidinimo), t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d., padidėjo šalių nepilnamečio vaiko G. J. poreikiai, o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį.
15. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).
16. Ieškovė ieškinyje pateikė nepilnametės dukters G. J. poreikių apskaičiavimą, iš kurio matyti, kad vaiko poreikių patenkinimui viso reikalinga 970 Eur suma per mėnesį: maistui (įskaitant maitinimą mokykloje) – 230 Eur, aprangai ir avalynei - 100 Eur, higienos priemonėms - 50 Eur, vaistams, vitaminams, ortodonto konsultacijoms (gydymui) - 80 Eur, ugdymui – 70 Eur, ryšio priemonėms - 50 Eur, gyvenamajam būstui - 200 Eur, ilgalaikiams daiktams – 50 Eur, transportui – 40 Eur, laisvalaikiui ir šventėms - 100 Eur. Ieškovė taip pat nurodo, kad šiais metais dukteriai būtina nupirkti naują kompiuterį ir spausdintuvą (apie 2 000 Eur), dviratį (600 Eur), lovą ir čiužinį (1 000 Eur), rašomąjį stalą ir amortizuojančią kėdę (600 Eur). Atsakovas su tokiu vaiko poreikiams reikalingo išlaikymo dydžiu nesutiko, tačiau alternatyvios išlaidų apskaičiavimo lentelės nepateikė, nurodo, kad šios išlaidos yra neadekvačios ir nerealios, nepagrįstos įrodymais, ieškovė veikia nesąžiningai, nori praturtėti atsakovo sąskaita, pati priėmė spendimą tenkinti nebūtinus vaiko poreikius, pirkti brangius daiktus.
17. Pažymėtina, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan., tačiau vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Taigi sprendžiant dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
18. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas gali būti laikomas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 607 Eur (neatskaičius mokesčių) arba apie 470 Eur atskaičius mokesčius.
19. Pažymėtina, kad nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas tik minimalių poreikių tenkinimu, bet būtina skirti dėmesio (ir materialinių išteklių) vaiko bendravimo, laisvalaikio, pomėgių skatinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Vaiko teisių apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose taip pat akcentuojama, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, 31 straipsnis; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, 16 straipsnis). Taigi, sutiktina su ieškove, kad tuo atveju, jei abiejų tėvų finansinės galimybės leidžia, tėvai turėtų daugiau materialinių išteklių skirti turiningam vaiko laisvalaikio praleidimui ir pomėgiams, gabumų lavinimui.
20. Nustatyta, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo peržiūrėtas priteistas išlaikymas, praėjo beveik ketveri metai. Šalių vaikui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), jau yra beveik penkiolika metų, ji yra paauglė. Be to, pažymėtina ir tai, kad per ketverius metus pasikeitė ir šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Ieškovė nurodo, kad duktė lanko šokius, šis būrelis mokamas, papildomai kainuoja sporto apranga, batai, varžybų dalyvio mokestis, kelionės į varžybas, rūbų pasirodymams nuoma, taip pat duktė lanko turistinio tipo būrelį, ir nors pats būrelis nemokamas, tačiau kainuoja speciali apranga, turistinė įranga. Ieškovė pažymėjo, kad duktė yra gabi, mokosi kalbas, turi daug interesų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertintina, kad yra tenkinami ne tik minimalūs vaiko poreikiai, bet ir papildomi, taigi G. J. poreikių tenkinimui, tikėtina, išleidžiama didesnė nei minimali (470 Eur) per mėnesį suma.
21. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikui dydis po 210 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir vaiko poreikiai yra pakitę iš esmės. Juk paaugus vaikui, padidėjo jo poreikiai drabužiams ir avalynei, skirtiems mokyklai ir laisvalaikiui, ugdymui, papildomoms mokslo reikmėms, būreliams, maitinimui, higienai. Atsirado vaiko asmeninių smulkių išlaidų poreikis. Pažymėtina, kad didesni vaikų poreikiai jiems paaugus ir šalyje pasikeitusi ekonominė situacija dėl infliacijos yra visiems žinomos aplinkybės ir atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis).
22. Atsakovo vertinimu, ieškovės argumentai, kad vaiko išlaikymo išlaidos išaugo, nėra pagrįsti, galimai vaiko išlaikymo išlaidos padidėjo, bet tai susiję su ieškovės išvykimu gyventi į (duomenys neskelbtini), kurioje pragyvenimo lygis aukštesnis negu Lietuvoje, o taip pat su ieškovės turtinės padėties pagerėjimu.
23. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra suformulavęs ir nuosekliai laikosi teisės aiškinimo taisyklės, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 27 punktą). Taigi, vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, aplinkybė, jog šalių dukra kartu su mama jos iniciatyva išvyko gyventi į užsienio valstybę, kas gali lemti didesnes išlaidas jos poreikiams tenkinti, savaime nesudaro pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovui. Tačiau šiuo atveju ieškovė su tuo sutinka ir nurodo, kad su jos išvykimu gyventi į užsienio valstybę susijusių vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimą ji padengia savo lėšomis, o iš atsakovo reikalaujamą priteisti vaikui išlaikymą skaičiuoja pagal tai, kokias vaiko išlaikymo išlaidas patirtų, vaikui gyvenant Lietuvoje.
24. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia rašytiniais įrodymais - banko sąskaitos išrašais apie mokėjimus už maistą, ortodonto paslaugas, kitas išlaidas, būsto nuomos sutartimi. Pažymėtina, kad pateikti banko sąskaitos išrašai rodo tik atliktus epizodinius mokėjimus, tačiau jie nedetalizuojami, neišskiriama dalis, tenkanti nepilnamečiam vaikui, todėl ieškovės pateikti įrodymai savaime neįrodo vaiko poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio. Kita vertus, ieškovė pagrįstai nurodo, kad akivaizdžių aplinkybių, jog kiekvienam nepilnamečiui vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vitaminai, vaistai, gyvenamasis plotas ir ugdymo priemonės įrodinėti nereikia. Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-954-613/2019 42 punktą).
25. Pažymėtina ir tai, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką.
26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas sumas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, ekonominę realybę, pateiktus byloje įrodymus, teismas daro išvadą, kad vaiko poreikių užtikrinimui nurodoma 970 Eur išlaidų suma, kuri, pasak ieškovės, būtų patiriama gyvenant Lietuvoje, neatitinka tokio amžiaus vaiko poreikių, o kai kurios ieškovės nurodomos išlaidos yra užaukštintos (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
27. Abejotinai vertintinos nurodomos 50 Eur išlaidos telekomunikacijų paslaugoms ir interneto ryšiui. Kritiškai teismas vertina ir ieškovės nurodytas išlaidas vaiko pramogoms. Ieškovė nurodė, kad vaiko šventėms ir laisvalaikiui reikalinga kas mėnesį 100 Eur, tačiau šias laisvalaikio išlaidas pagrindžiančių duomenų nepateikė. Kita vertus, abejotina, ar būtinos tokios pramogos vaikui kiekvieną mėnesį, todėl manytina, kad išlaidos pramogoms galėtų būti mažinamos. Taip pat ieškovė nurodo, kad gyvenant Lietuvoje vaikui tenkanti dalis už būstą sudarytų 200 Eur. Pažymėtina, kad Lietuvoje ieškovė turi gyvenamąjį būstą, priklausantį jai asmeninės nuosavybės teise. Laikytina, kad vidutiniškai per mėnesį standartinio būsto išlaikymo išlaidos (išdalijus per visus metus šildymo ir ne šildymo sezonų išlaidas) sudaro apie 100 Eur, taigi vaikui tenkanti dalis sudarytų 50 Eur. Nors gyvendama Lietuvoje vaiką būstu aprūpintų ieškovė, logiškai nepagrindžiama, kad vaikui priskirtina būsto amortizacijos (nusidėvėjimo) dalis, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovė, sudarytų 150 Eur per mėnesį. Kitos nurodytos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingos sumos laikytinomis protingomis, ir atitinkančiomis šiuolaikines realijas.
28. Teismas, nustatęs vaikų poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
29. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
30. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje D Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).
31. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė Ž. J. dirba (duomenys neskelbtini), įmonėje (duomenys neskelbtini), iš pažymų apie Ž. J. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad atsakovė, priklausomai nuo dirbtų valandų skaičiaus, gauna 29 958,47 Nok (apie 2 943,31 Eur) darbo užmokesčio. Ieškovė nuosavybės teise turi transporto priemonę, bei butą, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pagrindu. Ieškovė taip pat gauna apie 103,54 Eur (duomenys neskelbtini) vaikui skiriamą valstybės išmoką. Ieškovė nurodė, kad kitų išlaikomų asmenų neturi.
32. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas iki 2020 m. rugpjūčio mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu Lietuvoje registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini), įmonėje (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis siekia apie 3 000 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovo darbo pobūdis – komandiruotės į (duomenys neskelbtini), atsakovas dirba pagal iškvietimą, dėl to būna mėnesių, kai jis nėra iškviečiamas ir darbo užmokesčio negauna. Atsakovui nuosavybės teise priklauso du butai, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad iš turto pajamų negauna. Registruotino kilnojamojo turto atsakovas neturi. Duomenų apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus ar kitus išlaikomus asmenis teismui nepateikta.
33. Įvertinus bylos rašytinę medžiagą, ieškovės, šalių atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad nėra pagrindo šalių turtines padėtis iš esmės laikyti nelygiavertėmis, todėl teismas yra tos nuomonės, kad šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas vertina ir tai, kad šalių nepilnametei dukrai gyvenant pas ieškovę, vaiko motinai (ieškovei) tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus (byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis), galintis imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.
34. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Ieškovė nurodė ir į bylą pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) taip pat mokama analogiško pobūdžio išmoka vaikui, kuri sudaro apie 103,54 Eur per mėnesį (1 054 Nok). Ieškovė taip pat pažymėjo, kad vaiko tėvas su dukra praktiškai nebendrauja, jis nepatiria jokių vaiko priežiūros išlaidų, nesirūpina vaiko atostogomis, nedovanoja vaikui dovanų, neperka vaikui daiktų. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, neįrodinėjo, kad papildomai skiria lėšų, pirkdamas dukrai daiktus, ar leisdamas su dukra laiką kartu. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
35. Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, šalių vaiko amžių, šalių turtinę padėtį, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju vaiko poreikiai yra padidėję ir 2017 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš tėvo priteisto 210 Eur išlaikymo suma nėra pakankama vaiko visų poreikių patenkinimui. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra pakankamai gera ir panaši, dėl to esant galimybei tėvai gali didesne apimtimi tenkinti vaiko ne tik būtinuosius poreikius, bet ir skirti materialinių išteklių popamokinei vaiko veiklai, laisvalaikiui, hobiams ir talentų vystymui.
36. Teismas, remdamasis išdėstytu, atsižvelgdamas į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, kadangi 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu priteistas išlaikymo dydis (210 Eur), teismo vertinimu, šio sprendimo priėmimo momentu neatitinka proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas, sprendžia, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13445-1030/2017 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukteriai G. J. 210 Eur dydis pakeistinas, jį padidinant iki 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 23 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, padidinus vaiko išlaikymui teikiamą sumą, bus labiau garantuotas nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimas, o 330 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis).
37. Ieškovė skirtina jos vaikui iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
38. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
39. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 000 Eur advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 600 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.
40. Ieškovė ieškiniu prašė padidinti išlaikymo sumą nuo 210 Eur iki 430 Eur, t. y. padidinti 220 Eur suma. Teismas išlaikymo dydį padidina iki 330 Eur, t. y. 120 Eur suma. Taigi ieškinys tenkinamas 55 procentais. Todėl paskirstant bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovo priteistina 550 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovui iš ieškovės priteistina 270 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas ieškovei iš atsakovo priteisia 280 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
41. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kas ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 32 Eur (330 Eur -210 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13445-1030/2017 iš atsakovo G. J. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo G. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę Ž. J. nepilnamečiam vaikui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei Ž. J. iš atsakovo G. J. 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo G. J. 32 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.