- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2A-1018-460/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09021-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- G. J.
- Ieškovas
- Ž. J.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. J. ieškinį atsakovui G. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ž. J. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13445-1030/2017 nepilnamečiam vaikui G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo G. J. nepilnamečiam vaikui G. J. išlaikymą po 430 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, skiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukteriai G. J. po 210 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei treji metai, per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė ir dukters poreikiai, ir ekonominė situacija (pinigų perkamoji galia, kainos). Be to, atsakovas nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, su dukra bendrauja retai, neprisideda prie vaiko priežiūros, auklėjimo, būtinų neplaninių pirkinių. Paaiškino, kad su dukra laikinai apsistojo Norvegijoje, kur uždarbiauja, nes kitaip negali išlaikyti dukters. Atsižvelgiant į tai, kad duktė Norvegijoje yra ieškovės iniciatyva ir tai galbūt padidino jos išlaikymo išlaidas, vertinant realius vaiko poreikius, kainos lyginamos su tomis, kurios būtų vaikui gyvenant Lietuvoje. Nurodė, kad dukters minimaliems būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai reikia 1 220 Eur. Ši suma mažintina 200 Eur dėl jos gyvenimo Norvegijoje bei 160 Eur suma, gaunama kaip išmoka vaikui. Taigi tėvams tenkanti išlaikymo suma yra 860 Eur. Ieškovės žiniomis, atsakovas dirba komandiruotėse Norvegijoje, gauna gerą uždarbį, jis yra darbingas, todėl turi galimybę kas mėnesį vaikui mokėti po 430 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog nors, ieškovės teigimu, vaiko poreikiai būtų padidėję jai būnant Lietuvoje, tačiau, atsakovo įsitikinimu, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimas neatsiejamai susijęs su ieškovės išvykimu gyventi į Norvegiją ir jos turtinės padėties pagerėjimu. Ieškovė pateikė duomenis apie pajamas, iš kurių matyti, kad jos pajamų dydis išaugo 10 kartų: nuo 320 Eur iki 3 200 Eur, dėl to ieškovė, žymiai pagerėjus jos turtinei padėčiai, savo iniciatyva vaiko išlaikymui skiria lėšas, kurios viršija vaiko protingus poreikius. Sutinka, kad, vaikui augant, galbūt didėja jo poreikiai, tačiau abejoja, kad ši suma per trejus metus galėjo išaugti tris kartus. Laiko, kad vaiko išlaikymo kaštų padidėjimą lėmė būtent ieškovės pasirinkimas išvykti gyventi į užsienį, kur pragyvenimo lygis yra žymiai aukštesnis nei Lietuvoje. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė gauna pajamų iš Lietuvoje turimo nekilnojamojo turto nuomos, be to, šalių vaikas gauna socialinę išmoką, kurią moka Norvegijos Karalystės institucijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13445-1030/2017 iš atsakovo G. J. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. J. dydį ir priteisė iš atsakovo G. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. J., mokamą po 330 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paliko ieškovę Ž. J. nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo 280 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei ir 32 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Ieškovė pateikė šalių nepilnametės dukters G. J. poreikių apskaičiavimą 970 Eur sumai per mėnesį: maistui (įskaitant maitinimą mokykloje) – 230 Eur, aprangai ir avalynei – 100 Eur, higienos priemonėms – 50 Eur, vaistams, vitaminams, ortodonto konsultacijoms (gydymui) – 80 Eur, ugdymui – 70 Eur, ryšio priemonėms – 50 Eur, gyvenamajam būstui – 200 Eur, ilgalaikiams daiktams – 50 Eur, transportui – 40 Eur, laisvalaikiui ir šventėms – 100 Eur. Ieškovė taip pat nurodo, kad šiais metais dukteriai būtina nupirkti naują kompiuterį ir spausdintuvą (apie 2 000 Eur), dviratį (600 Eur), lovą ir čiužinį (1 000 Eur), rašomąjį stalą ir amortizuojančią kėdę (600 Eur). Teismas pažymėjo, jog nors atsakovas su tokiu vaiko poreikiams reikalingo išlaikymo dydžiu nesutiko, tačiau alternatyvios išlaidų apskaičiavimo lentelės nepateikė.
4.2. Teismas nustatė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo peržiūrėtas priteistas išlaikymas, praėjo beveik ketveri metai. Šalių vaikui jau yra beveik penkiolika metų, ji yra paauglė. Be to, per ketverius metus pasikeitė ir šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių paslaugų, kitų paslaugų kainos. Ieškovė nurodo, kad duktė lanko šokius, šis būrelis mokamas, papildomai kainuoja sporto apranga, batai, varžybų dalyvio mokestis, kelionės į varžybas, rūbų pasirodymams nuoma, taip pat duktė lanko turistinio tipo būrelį, ir nors pats būrelis nemokamas, tačiau kainuoja speciali apranga, turistinė įranga. Ieškovė pažymėjo, kad duktė yra gabi, mokosi kalbas, turi daug interesų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertino, kad yra tenkinami ne tik minimalūs vaiko poreikiai, bet ir papildomi, vadinasi, vaiko poreikių tenkinimui, tikėtina, išleidžiama didesnė nei minimali (470 Eur) per mėnesį suma.
4.3. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikui dydis po 210 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir vaiko poreikiai yra pakitę iš esmės. Juk, paaugus vaikui, padidėjo jo poreikiai drabužiams ir avalynei, skirtiems mokyklai ir laisvalaikiui, ugdymui, papildomoms mokslo reikmėms, būreliams, maitinimui, higienai. Atsirado vaiko asmeninių smulkių išlaidų poreikis. Pažymėtina, kad didesni vaikų poreikiai jiems paaugus ir šalyje pasikeitusi ekonominė situacija dėl infliacijos yra visiems žinomos aplinkybės ir atskirai jų įrodinėti nereikia.
4.4. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tuo atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą. Tačiau šiuo atveju ieškovė su tuo sutiko ir nurodė, kad su jos išvykimu gyventi į užsienio valstybę susijusių vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimą ji padengia savo lėšomis, o iš atsakovo reikalaujamą priteisti vaikui išlaikymą skaičiuoja pagal tai, kokias vaiko išlaikymo išlaidas patirtų, vaikui gyvenant Lietuvoje.
4.5. Teismas, įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas sumas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, ekonominę realybę, pateiktus byloje įrodymus, darė išvadą, kad vaiko poreikių užtikrinimui nurodoma 970 Eur išlaidų suma, kuri, pasak ieškovės, būtų patiriama gyvenant Lietuvoje, neatitinka tokio amžiaus vaiko poreikių, o kai kurios ieškovės nurodomos išlaidos yra užaukštintos (išlaidos telekomunikacijų paslaugoms ir interneto ryšiui, vaiko pramogoms, taip pat išlaidos už būstą).
4.6. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė dirba Norvegijos Karalystėje įmonėje (duomenys neskelbtini), kurioje, priklausomai nuo dirbtų valandų skaičiaus, gauna 29 958,47 Nok (apie 2 943,31 Eur) darbo užmokestį. Ieškovė nuosavybės teise turi transporto priemonę bei butą, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena Norvegijos Karalystėje nuomos sutarties pagrindu. Ieškovė taip pat gauna apie 103,54 Eur Norvegijos Karalystės vaikui skiriamą valstybės išmoką. Ieškovė nurodė, kad kitų išlaikomų asmenų neturi. Atsakovas iki 2020 m. rugpjūčio mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu Lietuvoje registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. dirba Norvegijos Karalystėje, (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis siekia apie 3 000 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovo darbo pobūdis – komandiruotės į Norvegiją, atsakovas dirba pagal iškvietimą, dėl to būna mėnesių, kai jis nėra iškviečiamas ir darbo užmokesčio negauna. Atsakovui nuosavybės teise priklauso du butai, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad iš turto pajamų negauna. Registruotino kilnojamojo turto atsakovas neturi. Duomenų apie atsakovo kreditinius įsipareigojimus ar kitus išlaikomus asmenis teismui nepateikta.
4.7. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių vaiko amžių, šalių turtinę padėtį, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju vaiko poreikiai yra padidėję ir teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu iš tėvo priteisto 210 Eur išlaikymo suma nėra pakankama vaiko visų poreikių patenkinimui. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra pakankamai gera ir panaši, dėl to esant galimybei tėvai gali didesne apimtimi tenkinti vaiko ne tik būtinuosius poreikius, bet ir skirti materialinių išteklių popamokinei vaiko veiklai, laisvalaikiui, hobiams ir talentų vystymui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas G. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti nauja redakcija, priteisiant iš atsakovo 250 Eur išlaikymą šalių nepilnametei dukrai G. J.. Atsakovas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
5.1. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečio vaiko poreikiai per 4 metus pasikeitė, tačiau jie pasikeitė ne iš esmės, todėl atsakovas sutinka, kad teismas priteistą iš atsakovo išlaikymo dydį padidintų iki 250 Eur. Tokiu būdu 603 Eur ( 250 Eur +250 Eur +103 Eur) išlaikymas užtikrins visus vaiko poreikius.
5.2. Teismas, nuspręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, privalėjo nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su šalių turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių esminiu pasikeitimu. Kadangi ieškinys byloje buvo pareikštas motyvuojant padidėjusiais vaiko poreikiais, ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą padidinti teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Teismas, nurodydamas, kad atsakovas alternatyvios išlaidų apskaičiavimo lentelės nepateikė, netinkamai pasiskirstė įrodinėjimo naštą, o tai turėjo įtakos teismo sprendimo pagrįstumui.
5.3. Atsakovas buvo pateikęs savo nuomonę, kad 530 Eur suma iš esmės užtikrina visų vaiko poreikių tenkinimą. Be to, šalių vaikas neturi sveikatos problemų, neturi ypatingų įpročių ir poreikių ir dėl šios priežasties nėra papildomų išlaidų.
Atsiliepimas
5.4. Atsakovas mano, kad ieškovė, savo iniciatyva išveždama vaiką į Norvegijos Karalystę, turėjo suvokti, kad išlaidos, reikalingos vaiko išlaikymui, savaime padidės. Tačiau vaiko išlaidos padidėjo ne tik dėl gyvenimo sąlygų pakeitimo, bet ir dėl ieškovės turtinės padėties žymaus pagerėjimo nuo 300 Eur iki 3 000 Eur, pasikeitė jos šeimos sudėtis. Visos šios aplinkybės leido ieškovei skirti vaikui papildomas lėšas, kurių būtinumas ne visada pagrįstas. Ieškovės noras aprūpinti vaiką prabangiais daiktais negali būti ginčijamas, tačiau reikalavimas atsakovui prisidėti prie šių išlaidų nesuderinamas su išlaikymo dydžio pakeitimo instituto paskirtimi.
5.5. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybės mokėti prašomą išlaikymą vaikui, netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Nors atsakovas tam tikrą laikotarpį dirbo užsienyje (Norvegijoje) ir gaudavo gerą atlyginimą, tačiau dirbo pagal terminuotą darbo sutartį, išvykdavo į darbą pagal darbdavio poreikį, grįždamas į Lietuvą turėjo registruotis užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbą asmuo. Tuo pačiu metu ieškovė turi nuolatinį gerai apmokamą darbą, taip pat yra įregistravusi partnerystę su A. A., ir, atsakovo žiniomis, už 180 Eur kainą nuomoja savo būstą, esantį Lietuvoje. Atsakovo manymu, teismas neatskleidė visų bylos aplinkybių, susijusių su ieškovės turtine padėtimi, nors šalių turtinė padėtis bei jos esminis pasikeitimas buvo bylos įrodinėjamo dalykas.
6. Ieškovė Ž. J. atsiliepimu į atsakovo G. J. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą nepakeistą. Ieškovė taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Teismas teisingai identifikavo ieškinio pagrindą – vaiko poreikių pasikeitimą. Ieškovės įsitikinimu, ieškovė pateiktais rašytiniais įrodymais įrodė žymų nepilnametės dukters poreikių pasikeitimą. Atsakovas jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus, nepateikė, tik deklaratyviai teigė, kad vaiko poreikiai nepasikeitė. Teismas detaliai ištyrė rašytinius įrodymus ir šalių argumentus ir padarė išvadą, kad vaiko poreikiai pasikeitė, tačiau ne tiek, kiek ieškinyje nurodė ieškovė. Vadinasi, teismas ne perkėlė vaiko poreikių įrodinėjimo naštą atsakovui, bet pagrįstai nurodė, kad atsakovas nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų apie realius vaiko poreikius.
6.2. Nors atsakovas teigia, kad šalių vaikas neturi sveikatos problemų, neturi ypatingų įpročių ir poreikių ir dėl šios priežasties nėra papildomų išlaidų, tačiau ieškovė su tokia atsakovo nuomone nesutinka, nes byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad dukrai yra reikalingos kabės, kurios yra brangios. Vertinant teisinį reglamentavimą ir dukrai reikalingų priemonių kiekį, Lietuvoje jai būtų kompensuota tik dalis gydymo priemonių.
6.3. Ieškovė sutiko, kad su jos išvykimu gyventi į užsienio valstybę susijusių vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimą ji padengia savo lėšomis, o iš atsakovo reikalaujamą priteisti vaikui išlaikymą skaičiuoja pagal tai, kokias vaiko išlaikymo išlaidas patirtų, vaikui gyvenant Lietuvoje.
6.4. Tarpuose tarp komandiruočių atsakovas atostogauja, taip buvo visada, toks yra jo gyvenimo būdas ir pasirinkimas. Dirbdamas komandiruojamą darbą, jis susigrąžina nemažai mokesčių iš Norvegijos Karalystės. Atsakovas nepateikė savo banko sąskaitos Norvegijoje išrašo. Teismas iš pateiktų įrodymų pagrįstai nusprendė, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti didesnį išlaikymą dukrai.
6.5. Ieškovė pranešė socialinės paramos įstaigai Norvegijoje apie bendrą gyvenimą su vyru, tačiau jie savo santykių įteisinę nėra (jokia partnerystė, kaip teigia atsakovas, registruota nėra). Taip pat nėra nuomojamas ieškovei priklausantis butas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo sąlygų
9. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė siekė, kad būtų padidintas šalių nepilnametei dukrai ankstesniu teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis, tačiau atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, iš esmės argumentuodamas, kad vaiko išlaikymo finansiniai poreikiai pasikeitė tik dėl ieškovės sprendimo išvykti į užsienį.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
11. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašymą padidinti ankstesniu teismo sprendimu iš atsakovo priteistą šalių nepilnametės dukros išlaikymo dydį iš esmės grindė pasikeitusiais vaiko poreikiais. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad duktė Norvegijoje yra jos iniciatyva ir tai galbūt padidino vaiko išlaikymo išlaidas, vertinant realius vaiko poreikius, kainas lygino su tomis, kurios būtų vaikui gyvenant Lietuvoje. Ieškovės nuomone, vaiko išlaidos maistui sudaro 250 Eur per mėnesį, aprangai ir avalynei – 100 Eur per mėnesį, higienos priemonėms – 50 Eur per mėnesį, vaistams, vitaminams ir gydymui – 80 Eur per mėnesį, išlaidos ugdymui – 70 Eur per mėnesį, telefono, telekomunikacijų ir interneto paslaugos – 50 Eur per mėnesį, gyvenamojo būsto išlaikymo vaikui tenkanti dalis – 200 Eur per mėnesį, ilgalaikiai daiktai – apie 50 Eur per mėnesį, transporto išlaidos – 70 Eur per mėnesį, laisvalaikiui ir šventėms – 100 Eur per mėnesį.
13. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) kreipėsi jau antrą kartą, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13445-1030/2017 buvo pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, jį nuo 500 Lt (144,81 Eur) padidinant iki 210,00 Eur.
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, prašydama padidinti išlaikymo dydį pirmą kartą, ieškovė pasikeitusius (padidėjusius) nepilnametės dukters poreikius grindė tuo, kad priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis nebeatitinka įstatyme įtvirtinto proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad vaikui augant jo poreikiai didėja, gali atsirasi nekasdienių, papildomų išlaidų (kaip kabių nagrinėjamu atveju), tačiau aplinkybė, jog vaikas paaugo, savaime nereiškia, kad šaliai, siekiančiai išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išnyksta pareiga įrodinėti pasikeitusius vaiko poreikius. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kaip pasikeitė šalių nepilnametės dukros poreikiai pagal kainas Lietuvoje, lyginant su buvusiais 2017 metais, jog išlaidos maistui vaikui išaugo nuo 160 Eur iki 250 Eur per mėnesį, išlaidos aprangai nuo 50 Eur iki 100 Eur per mėnesį, išlaidos būstui nuo 60 Eur iki 200 Eur per mėnesį, išlaidos higienos prekėms nuo 30 Eur iki 50 Eur per mėnesį, išlaidos kanceliarinėms prekėms, laisvalaikiui ir šventėms nuo 100 Eur iki 170 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė taip pat nepagrindė 70 Eur per mėnesį transporto išlaidų (pažymėtina, kad Lietuvoje moksleiviams taikomos lengvatos viešajam transportui) ir 50 Eur per mėnesį telefono, telekomunikacijų ir interneto išlaidų. Be to, nors ieškovė nurodo, kad šalių nepilnametei dukrai yra reikalingas kompiuteris ir spausdintuvas, kurių kaina sudarytų apie 2 000 Eur, teisėjų kolegija nesutinka, kad nepilnamečiam vaikui yra būtinas toks prabangus kompiuteris.
15. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13445-1030/2017, taip pat su ieškovės pateiktu ieškiniu šioje byloje, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal kainas Lietuvoje šalių nepilnamečio vaiko poreikiai yra pakitę iš esmės ir tokį pasikeitimą ieškovė įrodė.
Dėl iš atsakovės priteistino išlaikymo dydžio
16. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
17. Nagrinėjamu atveju atsakovas sutinka, kad iš jo ankstesniu sprendimu šalių nepilnametei dukrai priteistas išlaikymo dydis būtų padidintas iki 250 Eur per mėnesį. Atsakovo vertinimu, tokiu būdu 603 Eur ( 250 Eur +250 Eur +103 Eur) gaunamas išlaikymas užtikrins visus šalių nepilnamečio vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka teikti didesnį išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, jo apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas sprendimas pakeistinas, priteisiant iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės.
18. Kadangi atsakovas apeliaciniu skundu sutinka teikti didesnį išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, jo apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai dėl šalių finansinės padėties ir galimybės teikti išlaikymą nebeturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
19. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
20. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 000 Eur advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 600 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovė laimėjo 18,18 proc. bylos (40 (priteistas išlaikymo padidinimas) / 220 (ieškiniu prašytas išlaikymo padidinimas). Vadinasi, ieškovei iš atsakovo priteistina 181,80 Eur (1 000 Eur x 0,1818) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovui iš ieškovės priteistina 490,92 Eur (600 Eur x 0,8182) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 309,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinio patenkintų reikalavimų dalį, valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis sumažinamas iki 5,82 Eur (32 x 0,1818).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
22. Atsakovas už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 300 Eur. Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą, sumokėjo 300 Eur (sąskaita už teisinę pagalbą Nr. VŽ/34-2021 ir atlikto bankinio pavedimo išrašas). Patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovės. Atsakovui iš ieškovės taip pat priteistinas atsakovo sumokėtas 22 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės Ž. J. ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13445-1030/2017 iš atsakovo G. J. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo G. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę Ž. J. nepilnamečiam vaikui G. J. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovui G. J. iš ieškovės Ž. J. 309,12 Eur (tris šimtus devynis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo G. J. 5,82 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).“
Priteisti atsakovui G. J. iš ieškovės Ž. J. 322 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.