Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovams A. T. (A. T.), D. T. ir M. B. (M. B.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas N. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų A. T., D. T. ir M. B. 28 897 Eur piniginę prievolę, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad ieškovas Turto pardavimo iš varžytynių 2019 m. liepos 29 d. akto Nr. S1-37042 pagrindu įsigijo turtą (žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Turtas). Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. spalio 25 d. pateikė ieškinį dėl atsakovų A. T., D. T., A. T. (A. T.), S. T. ir M. B. iškeldinimo iš pastariesiems asmenims priklausančio gyvenamo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), su atsakovams priklausančiu turtu, nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamos patalpos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2159-465/2020 nusprendė ieškinį tenkinti ir iškeldinti atsakovus su visu atsakovams priklausančiu turtu iš ieškovui priklausančio Turto, nesuteikiant atsakovams kitų gyvenamųjų patalpų. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-5-866/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovai ginčijo ir Turto pardavimo iš varžytynių 2019 m. liepos 29 d. aktą Nr. S1-37042, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2257-603-2021 ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. M. B. prašė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2257-603/2021, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1296-866/2023 M. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino, o Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-293-464/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį paliko nepakeistą.

3. Atsakovai geranoriškai atsisakė išsikelti iš Turto ir po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimo įsiteisėjimo, todėl ieškovas kreipėsi į antstolius dėl iškeldinimo. Antstolis atsakovus priverstinai iškeldino 2023 m. balandžio 3 d. Kol vyko teisminiai ginčai, atsakovai be teisinio pagrindo gyveno ir naudojosi ieškovui priklausančiu Turtu, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. balandžio 3 d. (daugiau kaip 3,5 m). Ieškovas turėjo už atsakovus mokėti komunalinius mokesčius, taip pat negavo pajamų iš Turto nuomos. Kadangi Civilinis kodeksas (toliau – CK) numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusios žalos laikotarpis aktualus nuo 2020 m. birželio 3 d. Per tą laiką ieškovas privalėjo apmokėti sąskaitas už šilumos energijos suvartojimą ir už komunalinių atliekų surinkimą. Už šilumos energijos suvartojimą per nurodytą laikotarpį ieškovas sumokėjo 919,77 Eur; 1 077,44 Eur už atliekų išvežimą, iš viso 1 997 Eur.

4. Teigia, jog ieškovas taip pat negavo pajamų už Turto nuomą (Turtą pirko tam, kad nuomotų). Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertas R. G. konsultacinėje išvadoje nurodė, kad labiausiai tikėtina (galima) Turto nuomos kaina rinkoje galėjo būti: 2020 m. 01–12 mėn. - 900 Eur / mėn.; 2021 m. 01–12 mėn. – 1 000 Eur / mėn.; 2022 m. 01–12 mėn. – 1 100 Eur / mėn.; 2023 m. 01–03 mėn. – 1 200 Eur / mėn. Skaičiuotina Turto nuomos kaina: i) už 2020 m. sudaro 6 300 Eur (7 mėn. x 900 Eur); ii) už 2021 m. – 12 000 Eur (12 mėn. x 1 000 Eur); iii) už 2022 m. – 13 200 Eur (12 mėn. x 1 100 Eur); iv) už 2023 m. – 3 600 Eur (3 mėn. x 1 200 Eur). Negautos pajamos už Turto nuomą sudaro 35 100 Eur. Atsakovai 2024 m. vasario 15 d. pateikė savo paskaičiavimą dėl nuomos kainų nurodydami, jog vidutinė mėnesio nuomos kaina aktualiu laikotarpiu galėtų būti apie 550 Eur, kas sudarytų 18 700 Eur (550 Eur x 34 mėn.). Toks paskaičiavimas už 280 m² ploto namą yra neadekvatus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nurodomų nuomos kainų skirtumas yra 16 400 Eur, ieškovas mano, kad būtų protinga, sąžininga ir teisinga šią sumą dalinti pusiau ir ieškovų paskaičiuotą nuomos sumą mažinti 8 200 Eur, todėl galutinė žala dėl negautos nuomos sudarytų 26 900 Eur. Ieškovui iš viso padaryta žala siekia 28 897 Eur ir ieškovas prašo žalą priteisti iš atsakovų solidariai, nes neįmanoma nustatyti kokia apimtimi kiekvienas atsakovas atskirai padarė žalą ieškovui. Atsakovų bendri veiksmai lėmė, kad ieškovas negalėjo naudotis savo turtu beveik 4 metus. Atsakovai, priverstinai iškeldinami iš Turto, sugebėjo išplėšti vertingesnius daiktus (duris, santechniką, elektros prietaisus, sugadinti šilumos mazgą).

5. Atsakovas M. B. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašė ieškinio reikalavimų netenkinti. M. B. yra Izraelio valstybės pilietis, gyvenantis Izraelio valstybėje, ieškovo nurodomame name atsakovas M. B. seniai negyvena.

6. Atsakovė D. T. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama ieškinio netenkinti. Nurodė, kad dar iki turto pardavimo iš varžytynių tiek D. T., tiek vaikai (S. T. ir A. T.) jau buvo išsikėlę iš namo. Atsakovei D. T. nuosavybės teise priklauso kitas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).

7. Atsakovas A. T. teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodo fakto, kad Turtas pirktas su tikslu Turtą nuomoti. Ieškovas neįrodė, kad turėjo realius ketinimus nuomoti buvusį atsakovo turtą. Konsultacijos pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente – konsultacinėje išvadoje – neturi teismo ekspertizės akto statuso.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovo N. K. naudai solidariai iš atsakovų A. T. (A. T.) ir M. B. (M. B.) iš viso 19 298,93 Eur piniginę prievolę (17 927,74 Eur negautos pajamos + 1 371,19 Eur tiesioginiai nuostoliai), 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir lygiomis dalimis iš kiekvieno solidaraus atsakovo 1 487,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 743,71 Eur iš atsakovo A. T. (A. T.) ir 743,70 Eur (iš M. B. (M. B.) ir netenkino ieškovo ieškinio reikalavimų atsakovės D. T. atžvilgiu. Teismas priteisė valstybės naudai iš ieškovo N. K. 12,09 Eur; iš atsakovo A. T. (A. T.) 12,15 Eur; iš atsakovo M. B. (M. B.) 12,15 Eur, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9. Teismas nurodė, kad iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2019 m. vasario 6 d. išrašo Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, jog 0,0605 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas su paminėtame žemės sklype esančiu bendro 280,26 m² ploto (naudingas plotas – 139,92 m², o gyvenamasis plotas – 84,14 m²) pastatu-gyvenamuoju namu, esančiais (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A. T.. Žemės sklypo ir Namo nuosavybės teisę įgijo ieškovas N. K. su S. K. Turto pardavimo iš varžytinių 2019 m. liepos 29 d. akto pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2159-465/2020, be kita ko, nusprendė iškeldinti atsakovus A. T., D. T., A. T., S. T. ir M. B. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui N. K. priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitų gyvenamųjų patalpų. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-5-886/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2159-465/2020 paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 2257-603/2021 nusprendė netenkinti ieškovo A. T. ieškinio dėl varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-473-912/2022 nutarė palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimą nepakeistą.

10. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1296-866/2023 netenkino M. B. prašymo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civ. b. 2-2257-603/2021. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-293-464/2023 nutarė Vilniaus apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Antstolis G. B. 2023 m. balandžio 3 d. surašė iškeldinimo protokolą Nr. 0040/23/00011-KP9, kuriame nurodė, jog vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl A. T., D. T., A. T., S. T. ir M. B. iškeldinimo iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad: „nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, raktai nuo laukijos durų buvo palikti pas kaimyną. Atidarius duris konstatuotina, kad aukščiau minimi iškeldinamieji išsikėlė patys. Raktai perduoti ieškovui N. K.“.

11. Ieškovas žemės sklypo bei namo nuosavybės teisę įgijo turto pardavimo iš varžytinių 2019 m. liepos 29 d. akto pagrindu, tai reiškia, jog nuo 2019 m. liepos 29 d. atsakovas A. T. ir visi kiti su atsakovu A. T. susiję asmenys aptartame name gyveno be teisinio pagrindo. Teismas iš esmės sutiko su tuo, kad atsakovams neteisėtai naudojantis namu, ieškovas arba būtų galėjęs pats gyventi name arba pastarąjį išnuomoti ar parduoti. Atsakovams neteisėtai užėmus namą ir ieškovui negalint pastaruoju naudotis, realių galimybių išnuomoti namą nėra.

12. Ieškovas teismui pateikė Konsultaciją dėl galimos turto nuomos kainos, parengtą 2023 m. balandžio 12 d., kurioje nurodyta, kad tikėtina, jog Namo nuomos kaina galėtų būti: i) 2019 m. 08–12 mėn – 900 Eur / mėn.; ii) 2020 m. 01–12 mėn – 900 Eur / mėn.; iii) 2021 m. 01–12 mėn – 1 000 Eur / mėn.; iv) 2022 m. 01–12 mėn – 1 100 Eur / mėn.; v) 2023 m. 01–03 mėn – 1 200 Eur / mėn.. Atsakovas pateikė alternatyvią konsultacinę išvadą, parengtą 2024 m. vasario 8 d., kurioje nurodyta, jog tikėtina vieno mėnesio Namo nuomos kaina galėtų būti: i) 2019 m. 08–12 mėn – 500 Eur / mėn.; ii) 2020 m. 01–12 mėn – 500 Eur / mėn.; iii) 2021 m. 01–12 mėn – 500 Eur / mėn.; iv) 2022 m. 01–12 mėn – 550 Eur / mėn.; v) 2023 m. 01–03 mėn – 600 Eur / mėn. Teismo vertinimu, atsakovo pateikta konsultacija objektyvesnė, atsakovo pateiktoje konsultacijoje įvertinti ir namo trūkumai: namas būtų nuomotas be baldų, turi išorines sienas su kaimynais, vidaus patalpos reikalauja kosmetinio remonto, o rinkoje didesnę paklausą turi šiuolaikiškai įrengtos gyvenamosios patalpos su baldais ir buitine technika. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad apskritai didesnio ploto individualūs namai turi mažesnę paklausą nuomos rinkoje dėl didesnių išlaikymo bei priežiūros kaštų (piniginių, laiko ir pan.). Kadangi objektyvesnių duomenų šalys teismui nepateikė, teismo ekspertizės byloje šalys skirti nepageidavo, teismas sprendė, jog labiau tikėtina, jog 2020 m.–2023 m. laikotarpyje Namas būtų buvęs išnuomotas už atsakovo konsultacijoje nurodytas nuomos kainas. Ieškovas namu negalėjo naudotis iki 2023 m. balandžio 3 d., todėl teismas negautas pajamas skaičiavo iki 2023 m. balandžio 3 d. Teismas sprendė, jog ieškovas įrodė, kad už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2023 m. balandžio 3 d. patyrė iš viso 17 927,74 Eur negautų pajamų nuostolį (3 467,74 Eur + 6 000 Eur + 6 600 Eur + 1 860 Eur).

13. Ieškovas teismui pateikė duomenis apie tai, jog patyrė 948,15 Eur išlaidų Namo šildymui apmokėti. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie tai, jog būtų aptartas sumas už namo šildymą už nurodytą laikotarpį sumokėjo, todėl teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 948,15 Eur išlaidų už UAB „Vilniaus vandenys“ suteiktas komunalines paslaugas namui. Ieškovas už Namą ginčo laikotarpiu sumokėjo iš viso 423,04 Eur atliekų sutvarkymo mokesčio (239,56 Eur +183,48 Eur). Teismas sprendė, jog ieškovas įrodė, jog už Namo komunalines paslaugas sumokėjo iš viso 1 371,19 Eur (948,15 Eur + 423,04 Eur) komunalinių patarnavimų išlaidų.

14. Teismas sutiko su ieškovu, jog neįmanoma konkrečiai nustatyti, kiek kiekvienas iš atsakovų galėjo prisidėti prie ieškovo negautų pajamų atsiradimo, taip pat dėl Namui tekusių komunalinių paslaugų už ginčui aktualų laikotarpį atsiradimo. Aptarta žala ieškovui iš esmės kilo dėl to, kad ieškovas turėjo pareigą apmokėti už ieškovui nuosavybės teise priklausančiam Namui teikiamus komunalinius patarnavimus nepaisant aplinkybės, jog ieškovas de facto (liet. faktiškai) neturėjo galimybės naudotis Namu. Negautos pajamos ieškovui priteistos dėl to, kad ginčo laikotarpiu ieškovas neturėjo fizinės galimybės savo nuožiūra naudotis Namu, o atsakovai neturėjo legitimaus teisinio pagrindo naudotis namu neatlygintinai. Ieškovas nurodė, jog aptarta žala kilo dėl visų atsakovų bendrų veiksmų, t. y. ieškovas įrodinėja subjektyvųjį atsakovų bendrininkavimą.

15. Įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2159-465/2020 nuspręsta iškeldinti iš Namo atsakovus. Nustatyta faktinė aplinkybė reiškia, jog ne ieškovas turi įrodyti, kad atsakovai Name gyveno, o atsakovai turi paneigti aplinkybę, jog po 2020 m. spalio 16 d. sprendimo įsiteisėjimo Name nebegyveno, t. y. įvykdė teismo sprendimą be priverstinio vykdymo priemonių. Objektyvių duomenų apie tai, jog atsakovas M. B. ginčui aktualiu laikotarpiu Name negyveno (nesinaudojo) nėra. Ieškovas teismui į bylą pateikė paties atsakovo M. B. 2023 m. sausio 24 d. pasirašytą prašymą stabdyti vykdomąją bylą, kuriame M. B. nurodė, kad Name gyvena. Nors atsakovas M. B. teismui šioje byloje teiktame atsiliepime nurodė, jog Name negyvena jau seniai, tačiau kokių nors įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti faktinę aplinkybę, jog įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimas buvo įvykdytas be priverstinio vykdymo priemonių, nepateikė. Ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad atsakovas M. B. pats kitų teisminių procesų metu patvirtino, jog namu naudojasi ir name gyvena. Atsakovė D. T. teismui teikė duomenis apie tai, jog nuosavybės teise nuo 2019 m. gruodžio 29 d. disponuoja namu, esančiu (duomenys neskelbtini), kur nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo inicijuota civilinė byla Nr. eL2-3387-627-2021, kurioje iš atsakovės (skolininkės) D. T. buvo reikalaujama priteisti piniginę prievolę už būste (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2020 m. liepos 23 d. (byla 2021 m. balandžio 30 d. nutraukta, kadangi kreditorė nurodė, jog skolininkė su kreditore atsiskaitė) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovas A. T. nurodė, jog šeiminių santykių su D. T. nebepalaiko, o byloje nesant kompromituojančių atsakovę D. T. argumentų, teismas sutiko su atsakove D. T., jog atsakovas neįrodė aplinkybės, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimo atsakovė D. T. namu nuolat naudojosi. Teismui pateikti duomenys bei vidinis įsitikinimas (prasti santykiai su A. T., našta prižiūrėti nepilnamečius vaikus, turimas kitas būstas) leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog D. T. ginčo laikotarpiu nuolat namu nesinaudojo. Dėl šios priežasties teismas nekonstatavo atsakovės D. T. solidarumo su atsakovais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovas N. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

17. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, susijusias su D. T. naudojimosi jai nepriklausančiu būstu. Teismas nustatė, kad atsakovė D. T. kurį laiką neteisėtai gyveno name, t. y. nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2020 m. spalio 16 d., tačiau teismas nemotyvavo, kodėl bent jau už šį laikotarpį (daugiau kaip metus laiko) ją reikėtų atleisti nuo civilinės atsakomybės. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. T. tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas teismo sprendimas dėl jos priverstinio iškeldinimo, išsikraustė iš namo. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2159-465/2020 išdavė vykdomąjį raštą teismo sprendimą vykdyti priverstinai, t. y. D. T. su vaikais iškraustyti priverstinai ir antstolis šį teismo sprendimą įvykdė tik 2023 m. balandžio 23 d. (iškeldinimo protokolas), nes T. šeima prašė duoti laiko jiems išsikraustyti. Teismas nagrinėjamoje byloje turėtų vadovautis prejudiciniais faktais, nustatytais civilinėje byloje Nr. e2-2159-465/2020, tuo labiau, kad D. T. neginčijo nei aplinkybės, kad ji vis dar gyvena name, nei pačio vykdomojo rašto. Teismas savo iniciatyva surinko byloje įrodymus apie tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo inicijuota civilinė byla Nr. eL2-3387-627-2021, kurioje iš atsakovės (skolininkės) D. T. buvo reikalaujama priteisti piniginę prievolę už būste (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2018-10-16 iki 2020-07-23. Liko neaišku, ką Teismas šia aplinkybe norėjo įrodyti, galimai, kad D. T. jau tuo laikotarpiu gyveno kitame name ir ten įsiskolino. Bet įsiskolinti galėjo ir jos nuomininkai ar kiti ten gyvenantys giminaičiai ir pan. Taigi teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios byloje nebuvo analizuotos ir jų patikimumas bei ryšys su ginčo dalyku nenustatytas, be to rėmėsi įrodymais, kuriuos jis surinko savo iniciatyva, kas leidžia įtarti teismo šališkumą. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog D. T. name negyveno ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko bei todėl jai atseit negali kilti civilinė atsakomybė.

18. Teismas nurodė, kad ieškovas teismui nepateikė duomenų apie tai, jog būtų aptartas sumas už gyvenamo namo šildymą apmokėjęs, todėl teismas iš atsakovo ieškovo naudai nepriteisė 948,15 Eur išlaidų namo šildymui apmokėti. Ieškovas į bylą teikė oficialias sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas (patiektą šilumos energiją), todėl byloje nebuvo dėl jų ginčo, nes visi supranta, kad už šias viešas paslaugas yra privalu sumokėti, kitaip jos bet kuriuo atveju bus išieškotos iš ieškovo per antstolius. Atsakovai taip pat pripažino, kad jie už šilumos energiją nėra sumokėję Vilniaus šilumos tinklams. Teismų pripažįstama, kad oficialiai pateiktos sąskaitos yra tinkami išlaidų įrodymo šaltiniai, todėl tokia teismo išvada yra siurprizinė. Bendrai sumokėta suma už komunalinius mokesčius aktualiu laikotarpiu bylos duomenimis siekia 2 077,52 Eur, tačiau patikslintu ieškiniu buvo prašoma iš atsakovų priteisti tik 1 997 Eur nuostolių. Teismas be jokio pagrindo iš atsakovų nepriteisė 625,81 Eur nuostolių, turėtų už sumokėtus komunalinius patarnavimus.

19. Teismo vertinimu, atsakovų pateikta konsultacinė išvada objektyvesnė, nes atsakovų pateiktoje konsultacijoje įvertinti ir namo trūkumai, tačiau apeliantas su tuo nesutinka. Iš bylos medžiagos neįmanoma nustatyti, koks specialistas UAB „Vertinimo partneriai“ vardu atliko namo vertinimą. Konsultacinę išvadą pasirašė asmuo (D. U.), kuris net nedirba šioje įmonėje, nurodydamas, jog jis yra įgaliotas UAB „Vertinimo partneriai“ direktoriaus, tačiau byloje tokio įgaliojimo nėra. Ši konsultacinė išvada yra tiesiog klastotė, nes pirmiausia nei vienas specialistas, nei vienas tos įmonės vadovas jos nepasirašė, o nurodyta namo su visu žemės sklypu nuomos kaina - tik 500 Eur yra daugiau nei juokinga, nes tik Vilniaus miesto pakraščiuose už tokią kainą būtų galima išsinuomoti 2 kambarių butą ir labai saikingai įrengtą. Tokius namus mielai nuomojasi studentai, nes jame yra daug miegamųjų, daug darbo patalpų, sanmazgų, kas leidžia vienu metu apgyvendinti apie 10 studentų ir jie mielai mokėtų po 150 Eur už atskirą kambarį, nes Vilniaus mieste (ne centre) jiems tenka už 300 Eur vienu kambariu dalintis dviese, taigi vien iš namo nuomos studentams būtų galima surinkti apie 1 500 Eur kas mėnesį. Studentams toks namas yra idealus, todėl kad nėra būtinybės itin saugoti namo sienų, o didelis uždaras namo kiemas jame leidžia netgi kepti šašlykus ir pramogauti. Nesuprantami teismo argumentai, kad namas būtų nuomotas be baldų, namas gali būti nuomojamas tiek su baldais, tiek be baldų, viskas priklauso nuo to, ko pageidautų nuomininkas, nes yra nuomininkų, kurie pageidauja atsivežti savo baldus. Neaišku, kaip namo nuomai gali maišyti ir ta aplinkybė, jog namas turi išorines sienas su kaimynais, nes mieste yra nuomojami butai, kurie turi kaimynus ne tik iš šonų, bet iš viršaus ir apačios. Teismas byloje teikė pirmumą nepatikimiems ir teismo nepatikrintiems faktams ir tuo buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog nežiūrint, kad namas didelio ploto, už šilumą Vilniaus šilumos tinklams reikėjo mokėti nedaug, t. y. tik 83,23 Eur už šalčiausią žiemos mėnesį. Teismas neteisingai sumažino priteistinos sumos dydį ir atitinkamai sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

20. Atsakovė D. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.

21. Nurodė, kad dar iki turto pardavimo iš varžytynių tiek atsakovė D. T., tiek jos vaikai jau buvo išsikėlę iš ginčo turto ir jame negyveno bei šiai dienai negyvena. Tai pagrindžia byloje esantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašas, liudijantis, kad atsakovei D. T. nuosavybės teise priklauso kitas gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė D. T. su savo vaikais yra deklaravusi gyvenamąją vietą būtent adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas liudininko J. P. liudijimas, kuriame aiškiai nurodoma, kad šis asmuo - kaimynas jau ilgą laiką nebuvo/nėra (nuo pat 2019 m.) matęs name gyvenančios D. T. su savo vaikais. D. T. nuo 2019 m. turi asmeninį būstą, kuriame su vaikais ir gyvena, nėra jokios logikos turėti asmeninį būstą ir gyventi svetimuose namuose. Ieškovas tiesiog siekia nepagrįstai pasipelnyti iš D. T.. Asmeniui faktiškai išsikėlus ir name negyvenant, antstoliui nebuvo ką iškeldinti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

22. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl prašymo nutraukti procesą

23. Atsakovė D. T. pateikė prašymą nutraukti apeliacinį procesą, nes, jos teigimu, advokato padėjėjas negali pateikti apeliacinio skundo, kitų procesinių prašymų. CPK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Šiuo atveju apeliacinį skundą į LITEKO sistemą įkėlė advokato padėjėjas V. P., kuris yra ieškovo atstovas, advokato leidimas yra teismui pateiktas (atstovavimo sutartyje). Tikėtina, jog atsakovė prašymą grindžia aplinkybe, jog advokato padėjėjas negali pasirašyti apeliacinio skundo, nes jį privalo pateikti advokatas. Teisėjų kolegija paaiškina, kad ši CPK 306 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti, jog apeliacinį skundą surašo advokatas neteko galios 2020 m. sausio 14 d. įstatymu Nr. XII-2751, 2019 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu (TAR, 2019, Nr. 2019-03464) pripažinus, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija; TAR, 2016-11-17, Nr. 26956) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atmesti atsakovės prašymą dėl apeliacinio proceso nutraukimo.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

24. Byloje nustatyta, kad 0,0605 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas su žemės sklype esančiu bendro 280,26 m2 ploto (naudingas plotas – 139,92 m², o gyvenamasis plotas – 84,14 m²) pastatu-gyvenamuoju namu, esančiais (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A. T.. Žemės sklypo ir Namo nuosavybės teisę įgijo ieškovas N. K. su S. K. Turto pardavimo iš varžytinių 2019 m. liepos 29 d. akto Nr. S1-37042 pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2159-465/2020, be kita ko, nusprendė iškeldinti atsakovus A. T., D. T., A. T., S. T. ir M. B. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui N. K. priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitų gyvenamųjų patalpų. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-5-886/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Antstolis G. B. 2023 m. balandžio 3 d. surašė iškeldinimo protokolą Nr. 0040/23/00011-KP9, kuriame nurodė, jog vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2159-465/2020 išduotą vykdomąjį raštą dėl A. T., D. T., A. T., S. T. ir M. B. iškeldinimo iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), „nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), raktai nuo laukijos durų buvo palikti pas kaimyną. Atidarius duris konstatuotina, kad aukščiau minimi iškeldinamieji išsikėlė patys. Raktai perduoti ieškovui N. K.“.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovų A. T. ir M. B. 19 298,93 Eur, o ieškovo ieškinio reikalavimų atsakovės D. T. atžvilgiu netenkino. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, susijusias su D. T. naudojimosi jai nepriklausančiu būstu. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, kad D. T. tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas teismo sprendimas dėl jos priverstinio iškeldinimo, išsikraustė iš namo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad D. T. ginčo laikotarpiu nuolat namu nesinaudojo (name nuolat negyveno), todėl teismas nekonstatavo atsakovės solidarumo su kitais atsakovais. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė vertindamas byloje esančius įrodymus: D. T. nuosavybės teise nuo 2019 m. gruodžio 29 d. nuosavybės teise disponuoja namu, esančiu (duomenys neskelbtini), kur nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą. Byloje apklaustas liudytojas J. P. nurodė, kad moters su vaiku šalia namų nematydavo. Atsakovas A. T. byloje nurodė, jog šeimyninių santykių su D. T. nebepalaiko. Pati atsakovė D. T. byloje laikėsi pozicijos, jog nuo 2019 metų turi asmeninį būstą, kuriame su vaikais ir gyvena. Šie byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog yra labiau tikėtina, kad atsakovė D. T. iškeldinimo metu ginčo name negyveno. Apeliantas nors ir nesutinka su tokia išvada, tačiau nepateikia į bylą tokią išvadą paneigiančių įrodymų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog atsakovė gyveno ginčo name po nuosavybės teisės pasikeitimo ir jai kyla pareiga atlyginti ieškovui jo patirtas išlaidas, todėl šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

26. Apeliantas byloje nurodo, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Apelianto teigimu, teismas rėmėsi įrodymais, kuriuos jis surinko savo iniciatyva. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas vertino aplinkybę, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo inicijuota civilinė byla Nr. eL2-3387-627-2021, kurioje iš atsakovės (skolininkės) D. T. buvo reikalaujama priteisti piniginę prievolę už būste (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2020 m. liepos 23 d. (byla 2021 m. balandžio 30 d. nutraukta, kadangi kreditorė nurodė, jog skolininkė su kreditore atsiskaitė). Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šiuo atveju teismas skundžiamame sprendime vertindamas aplinkybę, ar D. T. gyveno ginčo name, iš teismų informacinės sistemos duomenų nustatė, jog yra išnagrinėta civilinė byla, kurioje D. T. buvo pareikštas reikalavimas dėl skolos sumokėjimo už D. T. priklausančiame būste suvartotą elektros energiją. Teismas turi įstatyme įtvirtintą teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu (CPK 6, 65, 66 straipsniai). Aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas naudojosi duomenimis iš teismų informacinės sistemos, nereiškia, jog teismas buvo šališkas. Ieškovas, manydamas, jog bylą nagrinėjantis teisėjas nėra nešališkas, turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka reikšti teisėjui nušalinimą, tačiau šia savo teise nesinaudojo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino bylos aplinkybes ne taip, kaip to siekė apeliantas, nereiškia, jog teismas buvo šališkas.

27. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovo naudai nepriteisė 948,15 Eur išlaidų namo šildymui apmokėti. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog ieškovas komunalinių paslaugų ir šilumos energijos teikėjams sumokėjo 1 997 Eur (919,77 Eur už šilumos energiją ir 1 007,44 Eur už atliekų išvežimą), kuriuos prašė priteisti iš atsakovų. Teismas priteisė 948,15 Eur išlaidų už UAB „Vilniaus vandenys“ suteiktas komunalines paslaugas namui ir 423,04 Eur už išlaidas už atliekų išvežimą. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, jog tikėtina, kad teismas klaidingai nurodė, jog priteisiama 948,15 Eur suma yra už UAB „Vilniaus vandenys“ suteiktas paslaugas, o ne už šilumos energiją. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 948,15 Eur už šilumos energiją, šią sumą teismas ir priteisė ieškovui (per klaidą nurodęs, kad tai yra išlaidos už vandenį, nors reikalavimo dėl išlaidų už šaltą vandenį ieškovas byloje apskritai nereiškė). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma suma ieškovui yra priteista skundžiamu sprendimu, šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas.

28. Apeliantas nesutinka, kad teismas, nustatydamas turto nuomos kainą vadovavosi atsakovo, o ne ieškovo pateikta išvada. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 178 straipsnyje reglamentuota, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl to, kokio dydžio nuomos mokestį ieškovas galėjo gauti už ginčo namą, jeigu atsakovai būtų laiku iš jo išsikraustę. Ieškovas teismui pateikė Konsultaciją dėl galimos turto nuomos kainos, parengtą 2023 m. balandžio 12 d., kurioje nurodyta, kad tikėtina, jog Namo numos kaina galėtų būti: 2019 m. 08–12 mėn. – 900 Eur / mėn.; 2020 m. 01–12 mėn. – 900 Eur / mėn.; 2021 m. 01–12 mėn. – 1 000 Eur / mėn.; 2022 m. 01–12 mėn. – 1 100 Eur / mėn.; 2023 m. 01–03 mėn. – 1 200 Eur / mėn. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pateikta konsultacija dėl tikėtinų Namo nuomos kainų, pateikė alternatyvią konsultacinę išvadą, parengtą 2024 m. balandžio 8 d., kurioje nurodyta, jog tikėtina vieno mėnesio Namo nuomos kaina galėtų būti: 2019 m. 08–12 mėn. – 500 Eur / mėn.; 2020 m. 01–12 mėn. – 500 Eur / mėn.; 2021 m. 01–12 mėn. – 500 Eur / mėn.; 2022 m. 01–12 mėn. – 550 Eur / mėn.; 2023 m. 01–03 mėn. – 600 Eur / mėn.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš ieškovo ir atsakovo pateiktų įrodymų atsakovo pateikta konsultacija yra objektyvesnė, todėl ja ir vadovavosi. Atsakovo pateiktoje išvadoje yra įvertintos ir aplinkybės, kurios mažina turto nuomos kainą: namas būtų nuomojamas be baldų, turi išorines sienas su kaimynais, vidaus patalpos reikalauja kosmetinio remonto, o rinkoje didesnę paklausą turi šiuolaikiškai įrengtos gyvenamosios patalpos su baldais ir buitine technika. Pirmosios instancijos teismas papildomai atkreipė dėmesį, jog apskritai didesnio ploto individualūs namai turi mažesnę paklausą nuomos rinkoje dėl didesnių išlaikymo bei priežiūros kaštų (piniginių, laiko ir pan.). Apeliantas nors nesutinka su tokiomis išvadomis, tačiau į bylą nepateikia įrodymų, paneigiančių tokias išvadas. Apeliantas teigia, kad vien iš nuomos studentams (po kambarį), būtų galima surinkti apie 1 500 Eur per mėnesį, tačiau šie teiginiai yra deklaratyvūs ir prieštarauja net ir paties ieškovo pateiktai išvadai dėl galimos nuomos kainos. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovo ir atsakovo į bylą pateiktas išvadas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo klausimu. Ieškovo pateiktoje išvadoje nustatinėjant nuomos kainą buvo remtasi ženkliai modernesnio ir stilingesnio įregimo namais, kas galėjo iškreipti turto nuomos kainą. Šalys, esant nesutarimui dėl nuomos kainos, turėjo teisę teismo prašyti skirti ekspertizę, kas būtų davę objektyvesnius ir tikslesnius įrodymus, tačiau šalys to nedarė, todėl pirmosios instancijos teismas vadovavosi tais įrodymais, kurie yra pateikti į bylą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra labiau tikėtina, kad 2020 m. – 2023 m. laikotarpyje Namas būtų buvęs išnuomotas už atsakovo konsultacijoje nurodytas nuomos kainas, todėl jomis ir vadovavosi.

31. Pirmosios instancijos teismo išnagrinėtos bylos medžiaga patvirtina, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

32. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.