Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-12-20 · Civilinė byla Nr. e2A-5-866/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-10-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-20
Bylos Nr.
e2A-5-866/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32052-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė, Asta Pikelienė
Ieškovas
N. K.
Atsakovas
A. T., D. T., S. T., M. B.
Kategorijos
  • 3.2.3.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-5-866/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32052-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainiaus Rinkevičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovams A. T., D. T., A. T., S. T., M. B., dėl iškeldinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė teismo iškeldinti atsakovus A. T., D. T., A. T., S. T. ir M. B., iš nekilnojamo turto objektų, t. y. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (-), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (-), esančio adresu Nr. (-), (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant jiems kitos gyvenamos patalpos.

2. Ieškovas nurodė, kad iš antstolio Armino Naujokaičio 2019 m. liepos 29 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S1-37042, pagrindu įsigijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (-), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei jame esantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (-). Šis turtas buvo išvaržytas po to, kai jo buvęs savininkas (atsakovas) A. T. buvo įsiskolinęs kreditoriui Luminor bank ir nesugebėjo atiduoti skolos. Ieškovas pažymėjo, kad savo turtu negali naudotis, nes tiek atsakovas A. T., tiek kiti atsakovai, kurie yra jo šeimos nariai, vis dar gyvena ir naudoja ieškovui priklausantį turtą ir atsisako geruoju išsikeldinti. Ieškovas jiems siuntė raštišką raginimą išsikraustyti ir atlaisvinti turtą, netgi vyko į vietą ir atsakovui A. T. siūlė papildomai pinigų, kad išsikraustytų, tačiau derybos nepavyko. Atsakovai ne tik yra užėmę turtą, bet ir yra deklaravę ten savo gyvenamąją vietą. Ieškovas siekia apginti savo nuosavybės teisę į turtą, iškraustant atsakovus iš jo priverstinai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. T. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Atsakovo įsitikinimu, varžytynių aktas, kurio pagrindu nuosavybės teisė į turtą perėjo ieškovui, yra surašytas neteisėtai. Atsakovas teismui ketina teikti ieškinį dėl antstolio Armino Naujokaičio varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio, kuriuo bus prašoma pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į turtą atsakovui, o lėšas, sumokėtas už turtą – ieškovui. Esant galimai palankiam atsakovui teismo sprendimui pagal atsakovo ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, varžytynių aktas būtų panaikintas, atitinkamai ieškovas netektų nuosavybės teisės į turtą, iš kurio išsikeldinti prašo atsakovų. Taigi, esant minėtai situacijai, atsakovas su šeima pagrįstai atsisako išsikelti iš turto, kadangi atsakovo įsitikinimu, ieškovui nuosavybės teisė į turtą antstolio surašytu varžytynių aktu buvo perleista neteisėtai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir iškeldinti atsakovus A. T., (duomenys neskelbtini), D. T., (duomenys neskelbtini), A. T., (duomenys neskelbtini), S. T., (duomenys neskelbtini) ir M. B., (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui N. K. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (-), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (-), esančio adresu (duomenys nesklebtini), nesuteikiant jiems kitų gyvenamųjų patalpų. Taip pat, teismas paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas laimėjo antstolio Armino Naujokaičio organizuotas antstolio varžytynės ir 2019 m. liepos 29 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S1-37042, pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą, kurio unikalus Nr.(-), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei jame esantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (-). Tačiau ieškovas faktiškai negalėjo ir negali naudotis jam teisėtai priklausiusiu turtu, nes jame gyvena buvęs nekilnojamojo turto savininkas atsakovas A. T. kartu su savo šeima (kitais atsakovais). Ieškovas, gindamas savo teises į nekilnojamąjį turtą, 2019 m. rugsėjo 25 d. išsiuntė atsakovui A. T. ir jo šeimai (kitiems atsakovams) raginimą, ir prašė atsakovus geranoriškai išsikelti iš ieškovui priklausančių patalpų iki 2019 m. spalio 6 d. Tačiau nepaisydami ieškovo reikalavimo, atsakovai toliau naudojasi patalpomis ir jų neatlaisvino.

6. Teismas pasisakydamas dėl atsakovo nurodytų argumentų susijusių, su ieškovo nuosavybės teisių įgijimu nurodė, kad nors Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla, pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovams Arminui Naujokaičiui ir N. K. dėl antstolio Armino Naujokaičio 2019 m. liepos 29 d. varžytinių akto Nr. S1-37042, pripažinimo negaliojančiu ab initio ir restitucijos taikymo, tačiau nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo 2019 m. liepos 29 d. varžytynių aktas Nr. S1-37042, būtų pripažintas negaliojančiu. Todėl teigtina, kad ieškovas yra teisėtas namo ir žemės sklypo savininkas, ir atsakovai šiuo metu gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name be teisinio pagrindo ir tuo pažeidžia ieškovo teisę naudotis jam priklausančiu turtu, jį valdyti ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). Be to, nepilnamečių vaikų buvimo aplinkybė nepaneigia ieškovo, kaip savininko teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

7. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) A. T. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui.

8. Apeliacinis skundas grindžiamas dviem argumentais: 1) teismas privalėjo sustabdyti civilinę bylą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal A. T. ieškinį atsakovams N. K., antstoliui Arminui Naujokaičiui dėl varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo; 2) apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, taip pažeidžiant jo teisę į teisminę gynybą.

9. Apeliantas, skunde detaliai aptardamas jo konstitucinę teisę į būsto neliečiamybę, nepilnamečių vaikų interesų apsaugą, apie sudėtingumą išsinuomoti būstą ir kt., teigia, kad ieškinį patenkinus bus neproporcingai pažeisti jo ir jo nepilnamečių vaikų interesai. Be to, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė civilinės bylos, kol nebuvo išnagrinėta byla, kurioje buvo ginčijimas turto iš varžytinių pardavimo aktas.

10. Apeliantas tvirtina, kad jis nebuvo informuotas apie teismo posėdį, kuriame byla išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant. Pažymi, kad nebuvo informuotas ir apie kitus teismo posėdžius. Be to, nurodė, kad prašė atidėti 2020 m. spalio 16 d. teismo posėdį, nes buvo grįžęs iš Jungtinės Karalystės ir iki 2020 m. spalio 21 d. jam buvo taikomas privalomas karantinas.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu ieškovas N. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12. Nurodo, kad atsakovas neprašė stabdyti civilinės bylos ir neinformavo teismo apie ketinimą ginčyti Turto pardavimo iš varžytinių aktą. Nesutikdamas su apelianto argumentais dėl neinformavimo apie teismo posėdžius nurodė, kad: 1) atsakovas dalyvauja/dalyvavo ne viename teisminiame procese ir puikiai žino kaip naudotos informacine sistema Liteko; 1) teismo posėdžiai buvo atidėti du kartus: vieną kartą atsakovui neatvykus į teismo posėdį ir neinformavus apie neatvykimo priežastis ir antrąjį kartą atsakovo prašymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad aplinkybę, ar konkrečiu atveju nėra CPK nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas patikrina ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad byloje egzistuoja bent vienas iš įstatyme nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas turi pareigą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos faktinių aplinkybių

14. Vilniaus miesto apylinkės teisme, civilinė byla pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovams A. T., D. T., A. T., S. T., M. B., dėl iškeldinimo, buvo iškelta 2019 m. spalio 28 d.

15. 2019 m. lapkričio 22 d. teisme gautas atsakovo A. T. atsiliepimas, kuriuo jis su ieškiniu nesutiko. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2020 m. sausio 28 d. Teismas, be kita ko, šalims išaiškino, jog parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. A. T. nutartis ir teismo šaukimas į teismo posėdį įteiktas 2020 m. sausio 7 d.

16. 2020 m. sausio 28 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas 2020 m. kovo 30 d., tenkinus A. T. prašymą atidėti teismo posėdį dėl ligos. 2020 m. kovo 30 d. teismo posėdis atidėtas 2020 m. spalio 1 d., dėl visuotinai taikyto karantino. A. T., kaip ir kitiems atsakovams, teismo šaukimas į teismo posėdį įteiktas 2020 m. birželio 3 d.

17. 2020 m. spalio 1 d. parengiamajame teismo posėdyje, atsakovams nedalyvaujant ir nepranešus teismui apie neatvykimo priežastis, teismas perėjo į bylą nagrinėjimą iš esmės, bylą išnagrinėjo bei nutarė sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2020 m. spalio 16 d.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir iškeldinti atsakovus A. T., D. T., A. T., S. T., ir M. B., su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui N. K. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (-), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (-), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitų gyvenamųjų patalpų.

19. Byloje, 2020 m. birželio 15 d. gautas atsakovo A. T. prašymas, atidėti 2020 m. spalio 16 d. teismo posėdį, kuriame bus skelbiamas teismo sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad jis privalomai turi karantinuotis iki 2020 m. spalio 21 d. Be to, nurodė apie Vilniaus apygardos teisme iškeltą civilinę bylą, kurioje ginčijamas turto pardavimo iš varžytinių aktas.

20. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 17 d. iškelta civilinė byla, pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovams N. K., antstoliui Arminui Naujokaičiui dėl varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo (Nr. (-); Nr. (-); teisminio proceso Nr. (-)), kurioje 2021 m. liepos 20 d. sprendimu nuspręsta ieškinį atmesti. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nutarta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (-) (Nr.(-)) pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovams A. T., D. T., A. T., S. T., M. B. dėl iškeldinimo, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi nutarta sustabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą iki bus išnagrinėta (priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas) Vilniaus apygardos teismo civilinė byla dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo (teisminio proceso Nr. (-)).

22. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nutarus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nutarta atnaujinti apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos nagrinėjimą ir skirti civilinę bylą nagrinėti apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2022 m. gruodžio 20 d., 8.00 val.

Dėl privalomojo bylos sustabdymo pagrindo ir papildomo prašymo sustabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą

23. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020).

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo iškeldinti atsakovus reikalavimo (ne)pagrįstumo teismas privalėjo spręsti dėl privalomojo bylos sustabdymo instituto (ne)taikymo, tačiau nagrinėjamu atveju byla buvo sustabdyta apeliacinės instancijos teisme iki buvo išnagrinėta susijusi byla.

26. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

27. Kaip nurodyta aukščiau apelianto ieškinys dėl Turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas, dėl to yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nesustabdžius bylos CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pagrindu, galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

28. Apeliacinės instancijos teismui 2022 m. gruodžio 20 d. atsakovas M. B., kuris šioje byloje nėra pateikęs apeliacinio skundo, pateikė prašymą pakartotinai sustabdyti civilinę bylą, atsižvelgiant į tai, kad jis yra pateikęs Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (-), kur prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, t. y. jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

29. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas dėl pakartotinio bylos sustabdymo negali būti tenkinamas, nes nors kaip teisingai nurodo atsakovas M. B. Vilniaus apygardos teisme yra užvesta civilinė byla Nr. (-), dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (-), tačiau pareiškimas nėra priimtas, taigi civilinė byla dėl proceso atnaujinimo nėra iškelta. Kita vertus, kaip minėta M. B., šioje byloje nėra pateikęs apeliacinio skundo, taigi nėra pagrindo išvadai, kad nurodytos civilinės bylos proceso (ne)atnaujinimas kaip nors galėtų įtakoti kito atsakovo (turto savininko) A. T. apeliacinio skundo nagrinėjimo eigą.

Dėl atsakovo (ne)tinkamo informavimo apie teismo posėdį

30. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas taikytinas esant šioms sąlygoms: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014).

32. EŽTT yra pabrėžęs, kad svarbu, jog atsakovui būtų tinkamai įteiktas pirmasis pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 77). EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent), informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53).

33. EŽTT praktikoje pabrėžiamas reikalavimas informuoti apie teismo procesą asmeniškai (žr. jau cituoto sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 76), mat jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48). Taip pat EŽTT atkreipia dėmesį, kad Konvencija reikalauja organizuoti teismo procesą tokiu būdu, kad būtų užtikrintas greitas ir efektyvus teisminis procesas (2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 72). Todėl turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp efektyvaus teisminio proceso ir dokumentų adresato interesų (2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 75). Valstybės narės turi pareigą nustatyti efektyvias informavimo procedūras, leidžiančias užtikrinti, kad šalims apie teismo posėdžio datą bus pranešta laiku (2007 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Gospodinov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 62722/00, par. 40).

34. EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20).

35. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta aukščiau, apeliantas buvo tinkamai informuotas apie iškeltą civilinę bylą, jis pateikė atsiliepimą į pareikštus reikalavimus, taip pat buvo informuotas apie pirmąją byloje vykusį parengiamąjį teismo posėdį 2020 m. sausio 28 d., kuris buvo atidėtas, tenkinus A. T. prašymą atidėti teismo posėdį dėl ligos. Apeliantui, kaip ir kitiems atsakovams, teismo šaukimas į 2020 m. spalio 1 d. parengiamąjį teismo posėdį įteiktas 2020 m. birželio 3 d. Be kita ko, kaip minėta dar 2019 m. lapkričio 27 d. teismas išaiškino, jog parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio.

36. Iki byloje paskirto 2020 m. spalio 1 d. teismo posėdžio, teismui nebuvo nei pateiktas prašymas dėl posėdžio atidėjimo, nei nurodytos neatvykimo priežastys, todėl darytina išvada, kad teismas atsižvelgiant į tai, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį ir išaiškintas teisines pasekmes neatvykus į teismo posėdį, turėjo teisinį pagrindą išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 231 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovo argumentai, kad apie teismo posėdį jis sužinojo tik iš teismų informacinės duomenų sistemos Liteko, akivaizdžiai prieštarauja bylos duomenims.

Dėl iškeldinimo (ne)pagrįstumo

37. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nuosavybės teisė apibrėžiama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Valdymas gali būti pažeistas, paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą kitu būdu (CK 4.35 straipsnio 1 dalis).

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Taigi, ieškovas, reikšdamas ieškinį iškeldinti asmenį iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, privalo įrodyti, kad patalpos, iš kurių siekia iškeldinti asmenį, priklauso ieškovui ir, kad iškeldintinas asmuo (atsakovas) neturi teisinio pagrindo naudotis šiomis patalpomis, o iškeldinamasis asmuo (atsakovas), nesutikdamas su pareikštu reikalavimu, turi įrodyti, kad jis ginčo patalpomis naudojasi teisėtai.

39. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai neturi teisėto pagrindo naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, taip pažeidžiant ieškovo teises ir todėl reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo tenkino. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka visiškai. Tuo tarpu, apelianto skundo argumentai apie jo teisę į būsto neliečiamybę, nepilnamečių vaikų interesų pažeidimą ir kt. niekaip nesąveikauja su ieškovo, kaip daikto savininko pažeistų teisių gynyba.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

40. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino ginčui teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pagrindas naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas ir apeliacinis skundas atmestinas.

41. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Ieškovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto (atsakovo) A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo M. B. prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.

Teisėjai Rosita PatackienėAsta PikelienėDainius Rinkevičius