Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) M. B. (M. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo N. K. ieškininį atsakovams A. T. (A. T.), D. T. ir M. B. (M. B.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo apeliacinis skundas, nepašalinus teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

12. Teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).

13. CPK 306 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, jog už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

14. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. CPK 84 straipsnyje reglamentuojama, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

15. Sistemiškai aiškinant CPK 83 straipsnio 3 dalies, 84 straipsnio ir 306 straipsnio 4 dalies nuostatas matyti, kad teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar apeliantas, jeigu jis nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalį, yra sumokėjęs žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Tais atvejais, kai už apeliacinį skundą yra mokėtinas žyminis mokestis, tačiau apeliantas kartu su skundu yra pateikęs prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas privalo išspręsti tokį prašymą ir priimti nutartį, kurioje atitinkamai atsispindėtų prašymo išnagrinėjimo rezultatas – (ne)atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar (ne)atidėti apeliantui žyminio mokesčio sumokėjimą. Priėmus nutartį, kuria apelianto prašymas yra patenkinamas, nesant kitų apeliacinio skundo trūkumų, teismas priima apeliacinį skundą ir nustatyta tvarka perduoda jį nagrinėti aukštesnės instancijos teismui. Jeigu apelianto prašymas yra nepatenkinamas, teismas apeliantui nustato terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį.

16. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikdamas apeliacinį skundą prašė teismo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą arba atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą.

17. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių apeliantui turėtų būti atidedamas žyminio mokesčio mokėjimas arba jis būtų atleidžiamas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, todėl teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi netenkino apelianto prašymo – neatidėjo apeliantui žyminio mokesčio sumokėjimo ir neatleido apelianto nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė terminą (iki 2024 m. rugpjūčio 30 d.) apeliacinio skundo trūkumui – 434 Eur žyminio mokesčio sumokėjimui už paduodamą apeliacinį skundą pašalinti.

18. Apeliantas nei iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., nei iki skundžiamos nutarties priėmimo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje nurodyto trūkumo ne(pa)šalino, todėl pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi apelianto apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

19. Nors nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria jo apeliacinis skundas laikytas nepaduotu, tačiau apeliantas atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų susijusių su skundžiama nutartimi ar teismo nustatytais trūkumais, visgi apelianto tvirtinimu, skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta ir atnaujintas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

20. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas per jam nustatytą terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus nesikreipė į teismą dėl nustatyto termino pratęsimo, o šiam pasibaigus, taipogi nesikreipė ir dėl aptariamo termino atnaujinimo, todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad apeliantas nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, pagrįstai apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantui. Tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde prašydamas atnaujinti terminą trūkumams pašalinti, iš esmės teikia naują prašymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks apelianto prašymas prieštarauja CPK 312 straipsnyje įtvirtintam draudimui atskirajame skunde kelti naujus reikalavimus (CPK 338 straipsnis).

21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis neužkerta kelio apeliantui įstatymų nustatyta tvarka iš naujo pateikti apeliacinį skundą. Tuo atveju, jei apeliantas yra praleidęs terminą apeliaciniam skundui pateikti, jis turi teisę, teikdamas apeliacinį skundą, prašyti atnaujinti praleistą terminą (CPK 78 straipsnis).

22. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutą, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti apelianto (atsakovo) M. B. (M. B.) atskirąjį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.