Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Janinai Plančiūnienei (2023 m. spalio 2 d., 2023 m. lapkričio 8 d., 2023 m. lapkričio 23 d., 2024 m. sausio 24 d. posėdžiai) ir Jolantai Uždavinytei (2024 m. vasario 19 d., 2024 m. birželio 18 d. posėdžiai),

vertėjaujant teismo vertėjoms Maženai Andruškevič (2023 m. spalio 2 d., 2023 m. lapkričio 8 d., 2024 m. sausio 24 d. posėdžiai), Viktorijai Mikelevič (2024 m. vasario 19 d. posėdis) ir Alicijai Stančinskai (2024 m. birželio 18 d. posėdis),

dalyvaujant ieškovo N. K. atstovui (advokato padėjėjui) Visvaldui Petrylai, atsakovui A. T. (A. T.) ir atsakovo A. T. (A. T.) atstovui (advokato padėjėjui) Gintautui Šteinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. K. ieškininį pareiškimą (ieškinį), kuris teisminio proceso metu (pa)tikslintas, atsakovams A. T. (A. T.), D. T. ir M. B. (M. B.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas N. K. ieškininiame pareiškime (ieškinyje), kuris teisminio proceso metu (pa)tikslintas, suformulavo reikalavimą priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų A. T., D. T. ir M. B. 28 897 Eur piniginę prievolę, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (el. b. f. 1, f. l. 1–4; f. 2, f. l. 146–149). Ieškinio, kuris teisminio proceso metu (pa)tikslintas, reikalavimus grindė tuo, kad:

1.1. ieškovas Turto pardavimo iš varžytynių 2019-07-29 akto Nr. S1-37042 pagrindu įsigijo turtą (žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau ir Turtas). Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019-10-25 pateikė ieškinį dėl atsakovų A. T., D. T., A. T. (A. T.), S. T. ir M. B. iškeldinimo iš pastariesiems asmenims priklausančio gyvenamo namo ir žemės sklypo, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), su atsakovams priklausančiu turtu, nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamos patalpos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-16 sprendimu civ. b. Nr. e2-2159-465/2020 nusprendė ieškinį tenkinti ir iškeldinti atsakovus su visu atsakovams priklausančiu turtu iš ieškovui priklausančio Turto, nesuteikiant atsakovams kitų gyvenamųjų patalpų. Vilniaus apygardos teismas 2022-12-20 nutartimi civ. b. Nr. e2A-5-866/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-16 sprendimą paliko nepakeistą;

1.2. atsakovai ginčijo ir Turto pardavimo iš varžytynių 2019-07-29 aktą Nr. S1-37042, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021-07-21 sprendimu civ. b. Nr. 2-2257-603-2021 ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2022-09-13 nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2021-07-21 sprendimą palikti nepakeistą;

1.3. M. B. prašė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civ. b. Nr. 2-2257-603/2021, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2023-01-24 nutartimi civ. b. Nr. A2-1296-866/2023 M. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino, o Lietuvos apeliacinis teismas 2023-03-16 nutartimi civ. b. Nr. 2-293-464/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023-01-24 nutartį paliko nepakeistą;

1.4. atsakovai geranoriškai atsisakė išsikelti iš Turto ir po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-16 įsiteisėjimo, ieškovas kreipėsi į antstolius dėl iškeldinimo. Antstolis atsakovus priverstinai iškeldino 2023-04-03. Kol vyko teisminiai ginčai, atsakovai be teisinio pagrindo gyveno ir naudojosi ieškovui priklausančiu Turtu, t. y. nuo 2019-08-01 iki 2023-04-03 (daugiau kaip 3,5 m);

1.5. Ieškovas turėjo už atsakovus mokėti komunalinius mokesčius, taip pat negavo pajamų iš Turto nuomos. Kadangi Civilinis kodeksas (toliau – CK) numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusios žalos laikotarpis aktualus nuo 2020-06-03 (t. y. 34 mėn.). Per tą laiką ieškovas privalėjo apmokėti sąskaitas už šilumos energijos suvartojimą ir už komunalinių atliekų surinkimą. Už šilumos energijos suvartojimą per nurodytą laikotarpį ieškovas sumokėjo 919,77 Eur. Imant ginčui aktualų laikotarpį nuo 2020-06-03 iki 2023-06-03, ieškovas sumokėjo 1 077,44 Eur už atliekų išvežimą. Ieškovas turėjo sumokėti už atsakovus komunalinių paslaugų ir šilumos energijos teikėjams iš viso 1 997 Eur;

1.6. ieškovas negavo pajamų už Turto nuomą (Turtą pirko tam, kad Turtą nuomoti). Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertas Renatas Gricius konsultacinėje išvadoje nurodė, kad labiausiai tikėtina (galima) Turto nuomos kaina rinkoje galėjo būti: 2020 m. 01–12 mėn. - 900 Eur / mėn.; 2021 m. 01–12 mėn. – 1 000 Eur / mėn.; 2022 m. 01–12 mėn. – 1 100 Eur / mėn.; 2023 m. 01–03 mėn. – 1 200 Eur / mėn. Skaičiuotina Turto nuomos kaina: i) už 2020 m. sudaro 6 300 Eur (7 mėn. X 900 Eur); ii) už 2021 m. – 12 000 Eur (12 mėn. X 1 000 Eur); iii) už 2022 m. – 13 200 Eur (12 mėn. X 1 100 Eur); iv) už 2023 m. – 3 600 Eur (3 mėn. X 1 200 Eur). Negautos pajamos už Turto nuomą sudaro 35 100 Eur;

1.7. atsakovai 2024-02-15 pateikė savo paskaičiavimą dėl nuomos kainų nurodydami, jog vidutinė mėnesio nuomos kaina aktualiu laikotarpiu galėtų būti apie 550 Eur, kas sudarytų 18 700 Eur (550 Eur X 34 mėn.). Toks paskaičiavimas už 280 m² ploto namą yra neadekvatus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nurodomų nuomos kainų skirtumas yra 16 400 Eur, ieškovas mano, kad būtų protinga, sąžininga ir teisinga šią sumą dalinti pusiau ir ieškovų paskaičiuotą nuomos sumą mažinti 8 200 Eur. Galutinė žala dėl negautos nuomos sudarytų 26 900 Eur. Ieškovui padaryta žala siekia 28 897 Eur ir ieškovas prašo žalą priteisti iš atsakovų solidariai, nes neįmanoma nustatyti kokia apimtimi kiekvienas atsakovas atskirai padarė žalą ieškovui. Atsakovų bendri veiksmai lėmė, kad ieškovas negalėjo naudotis savo turtu beveik 4 metus;

1.8. iškeldinimo procesas truko ilgiau nei 3,5 metų, o atsakovai visą tą laiką nemokėjo ir neteisėtai naudojosi ieškovo Turtu. Atsakovai turėjo ir kito gyvenamo nekilnojamojo turto, tačiau juo nesinaudojo. Atsakovai, priverstinai iškeldinami iš Turto, sugebėjo išplėšti vertingesnius daiktus (duris, santechniką, elektros prietaisus, sugadinti šilumos mazgą). Visgi, ieškovas namą suremontavo ir, galiausiai, pardavė. Ieškovas patyrė 1 997 Eur tiesioginių ir 26 900 Eur netiesioginių (negautų pajamų) nuostolių (iš viso 28 897 Eur).

2. Atsakovas M. B. teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo N. K. ieškinio reikalavimus, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašė ieškinio reikalavimų netenkinti (el. b. f. 1, f. l. 100–102). Atsiliepimą grindė tuo, kad M. B. yra Izraelio valstybės pilietis, gyvenantis Izraelio valstybėje. Ieškovo nurodomame name atsakovas M. B. negyvena seniai. Atsakovas M. B. nei namu, nei namui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis nesinaudoja.

3. Atsakovė D. T. teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo N. K. ieškinio reikalavimus, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašė ieškinio reikalavimų netenkinti (el. b. f. 1, f. l. 109–111). Atsiliepimą grindė tuo, kad dar iki turto pardavimo iš varžytynių tiek D. T., tiek vaikai (S. T. ir A. T.) jau buvo išsikėlę namo. Atsakovei D. T. nuosavybės teise priklauso kitas gyvenamasis namas, esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Atsakovė D. T. nuo 2020-08-18 deklaravo gyvenamąją vietą Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini).

4. Atsakovas A. T. teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo N. K. ieškinio reikalavimus, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašė ieškinio reikalavimų netenkinti (el. b. f. 1, f. l. 121–124). Atsiliepimą grindė tuo, kad:

4.1. ieškovas teigia, kad Turtas pirktas su tikslu Turtą nuomoti, tačiau ieškovas neįrodo fakto, kad Turtas pirktas su tikslu Turtą nuomoti. Dviejų butų turėjimas nuosavybės teise, iš kurių viename gyvenama, kitas – nuomojamas, negali būti laikoma vertimusi nekilnojamojo turto verslu. Ieškovas neįrodė, kad turėjo realius ketinimus nuomoti buvusį atsakovo turtą. Ieškovas nepateikė nei nuomos sutarčių, nei preliminarių susitarimų su potencialiais nuomininkais, kas bent sąlyginai galėtų paliudyti apie realius ieškovo ketinimus nuomoti turtą;

4.2. ieškovas, įrodinėdamas žalą, konsultacinę išvadą, tačiau konsultacinė išvada negali būti laikoma priimtinu byloje rašytiniu įrodymu, kuriuo būtų galima vadovautis. Konsultacijos pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente – konsultacinėje išvadoje – neturi teismo ekspertizės akto statuso. Konsultacinės išvados yra informacinio konsultacinio pobūdžio dokumentai, skirti užsakovui, dėl to, tokie dokumentai nėra ir negali prilygti turto vertinimo ataskaitai ar ekspertizės aktui. Ieškovas neįrodė ne tik žalos, bet ir kaltės, priežastinio ryšio sąlygų civilinei atsakomybei kilti.

5. Teismo posėdžio metu, vykusio 2024-02-19, liudytojas J. P. (J. P.) parodė, kad (el. f. 2, f. l. 183–188) (garso įrašo takelio 00:13:10 min.–00:25:30 min), kad giminystės ryšiais su atsakovais nesusijęs. Nuo 2020 m. iki 2023 m. Vilniuje, Nadruvos g. 5. Namas, esantis (duomenys neskelbtini) – šalia. Namais nebendrauja, tačiau A. T. 2020 m.–2023 m. laikotarpyje matė. Matė A. T. vieną, dar pas A. T. atvažiuodavo vyras su motociklu. Šeimomis nebendrauja dėl per didelio amžiaus skirtumo, tėra kaimynai. Keletą kartų A. T. matė su moterimi. Pagyvenusią moterį taip pat matė, tačiau 70–80 metų vyro nematė. Atsakovo A. T. tėvas senai išvažiavęs į užsienį (berods, į Izraelio valstybę). Žmonos su vaikais nematė.

6. Teismo posėdžio, vykusio 2024-01-24, metu atsakovas A. T. (A. T.) nurodė (paaiškino) (el. f. 2, f. l. 118–121) (garso įrašo takelio 01:09:40 min.–01:27:15 min.), kad pats ieškovas turėjo partnerį, kuris grasino atsakovams, prieš varžytines, jog iškels iš namų per porą mėnesių. Kai namas buvo nupirktas iš varžytinių, tai nebuvo kokių nors pasiūlymų nuomotis, tik grasinimai ir reikalavimai išsikraustyti. Vos tik atsakovas išsikraustė, ieškovas įkėlė skelbimą, jog namą parduoda už 400 000 Eur. Šitame name gyveno su savo mama, kurį taip pat prarado namą. Atsakovė D. T. išsikraustė 2018 m. ar 2019 m. Gyvena su žmona atskirai, pats gyvena Londone, turi povedybinę sutartį. Tėvas M. B. negyveno Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Žmona deklaravo gyvenamąją vietą todėl, kad kurį laiką gyveno kartu su atsakovu, o M. B. buvo deklaruotas tik dėl to, kad reikėtų mokėti mažiau komunalinių mokesčių. Iš pradžių kiti atsakovai (D. T. ir M. B.) informuoti apie iškeldinimą nebuvo, nes pastarieji negyveno name, todėl nebuvo ką iškraustyti. Apie iškraustymą D. T. ir M. B. pasakė apie 2022 m. Atsakovai M. B. ir D. T. dokumentuose buvo nurodyti tam, kad atsakovo būtų pasigailėta (naudojosi visais būdais, kad nebūtų iškraustytas).

7. Baigiamųjų kalbų, išsakytų (išklausytų) 2024-06-18 teismo posėdžio metu, ieškovo N. K. atstovas (advokato padėjėjas) Visvaldas Petryla palaikė ieškinyje, kuris buvo tikslintas, suformuluotus reikalavimus atsakovams bei išdėstytas (faktines) aplinkybes ir argumentus (el. f. 3, f. l. 11–15) (garso įrašo takelio 00:24:38 min.–00:30:25 min.). Reziumavo, kad Vilniaus misto apylinkės teismas 2020-10-16 sprendimu iš esmės nustatė prejudicinius faktus, t. y. tai, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gyveno ne tik atsakovas A. T.. Kai buvo pradėtas teismo sprendimo vykdymas, tai ir pats A. T. prašė nustatyti tam tikrą terminą, kad galėtų išsikraustyti. Atsakovas M. B. taip pat įrodinėjo, kad gyveno Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atsakovai turėjo suprasti, jog gyventi nemokamai negalima. Teismo ekspertas konsultacinėje išvadoje nurodė pagrįstą kainą (ieškovo užsakymu). Namas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra apie 280 m². Ieškovas siekia kompromiso, todėl sumažino prašomą priteisti sumą. Kiti nuomininkai būti galėję mokėti nuomą. Atsakovai nepagrįstai užėmė patalpas, kuriomis ieškovas negalėjo naudotis.

8. Baigiamųjų kalbų, išsakytų (išklausytų) 2024-06-18 teismo posėdžio metu, atsakovo A. T. (A. T.) atstovas (advokato padėjėjas) Gintautas Šteinas palaikė atsiliepime suformuluotą reikalavimą netenkinti ieškinio reikalavimų, taip pat iš esmės pakartojo išdėstytas proceso metu (faktines) aplinkybes ir argumentus, pateikė situacijos teisinį (į)vertinimą (el. f. 3, f. l. 11–15) (garso įrašo takelio 00:30:35 min.–00:42:20 min). Papildomai paaiškino, kad kitų atsakovų, išskyrus A. T., būti negali. Turtas nupirktas tik iš A. T.. Registracija ir faktinis gyvenimas būste skirtini dalykai. Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje asmuo dažniausiai gyvena. Tiek M. B., tiek D. T. gyveno kituose objektuose. Kitiems atsakovams nebuvo poreikio gyventi Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Liudytojas J. P. paliudijo, kad matė tik A. T.. Atsakovui A. T. nuomos pasiūlymas nepateiktas. Pradiniu ieškiniu (5 ieškinio punktas) prašė priteisti 775,26 Eur už atliekų išvežimą, tačiau neaišku kiek ir už kokį objektą sumokėta, tačiau patikslintu ieškiniu prašoma dar daugiau komunalinių išlaidų (neaišku už kokius objektus prašoma priteisti komunalinius patarnavimus). Pateiktos sąskaitos už šilumos energiją rodo, kad šalčiausiais mėnesiais energijos suvartota nedaug, kas reiškia, jog name gyveno tik A. T.. Nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į komunalinių paslaugų patarnavimo įmones dėl to, kad būtų sustabdytas komunalinių patarnavimų tiekimas namui. A. T. negavęs pakartotinių pranešimų išsikelti. Mokestis už šiukšlių išvežimą yra fiksuotas ir nepriklauso nuo to, ar namas gyvenamas, ar ne. Ieškovo pusės pateikta konsultacija netinkama, nes neaiški konsultanto kvalifikacija. Konsultacijos kaina (700 Eur) per didelė ir neprotinga. Įrodinėjamos negautos pajamos, tačiau yra tikimybė, kad namas visą laiką nuo 2020 m. iki 2023 m. nebūtų buvęs išnuomotas. Ieškovo konsultantas paskaičiavo maksimalią nuomos sumą. Atsakovo parengta konsultacija tikslesnė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

9. byloje sprendžiamas ieškovo N. K. ieškinio, kuris teisminio proceso metu (pa)tikslintas, reikalavimų priteisti solidariai iš atsakovų A. T., D. T. ir M. B. iš viso 28 897 Eur piniginę prievolę (negautas nuomos pajamas ir įsiskolinimą už komunalinis patarnavimus) už naudojimąsi namu, esančiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (ne)pagrįstumas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 4 ir 6 punktai, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7–8 dalys, 259–260 straipsniai, 265 straipsnis, 268 straipsnis, 270 straipsnis).

Dėl teismo (ne)aktyvumo procese ir teismo sprendimo struktūros

10. CPK 12 straipsnyje nurodyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 13 straipsnyje nurodyta, jog šalys turi teisę laisvai disponuoti joms (šalims – apylinkės teismo pastaba) priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 12–13 straipsniai įtvirtina vadinamuosius rungimosi ir dispozityvumo principus, kurių esmė – bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, o teismas (teisėjas) savo iniciatyva (lot. ex officio) nerenka įrodymų ir netiria tokių faktinių aplinkybių kurių nenurodė šalys (žr. p. Mikelėnas, V., Nekrošius, V., Tamošiūnienė, E. et. al. Civilinio proceso teisė. Bendrojo dalis. I-a knyga. Vilnius, VU leidykla, 2020, p. 94–100; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, nutarties 87–90 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-10-13 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-403/2021, nutarties 30 punktą). Teismas nenustatė, jog byloje sprendžiami reikalavimai (nagrinėjami klausimai) patektų į viešojo intereso sferą, t. y. byloje nenagrinėjami klausimai, kurie kiltų iš šeimos, darbo, viešųjų pirkimo, konceptualių (pamatinių) žmogaus teisių gynimo (pvz., teisė į gyvybę, teisė saviraiškos ar žodžio laisvę), vartojimo, konkurencijos ar bankroto teisinių santykių, todėl teismas laikosi pozicijos, jog nagrinėjama civilinė byla yra dispozityvi. Tai reiškia, jog byloje vertinami tik tie įrodymai ir tik tos pozicijos (versijos), kurios pateiktos (nurodytos) šalių, o teismas savo inciatyva įrodymų nerenka ir aplinkybių, nenurodytų šalių, nevertina.

11. Apylinkės teismas, prieš pasisakydamas ginčo klausimais, visų pirma, nurodo, kurios teisiškai reikšmingos esminės aplinkybės laikytinos (ne)nustatytomis. Pasisakius dėl ginčui spręsti reikšmingų teisinių aplinkybių, teismas pasisakys dėl šalių materialiųjų (ginčo) reikalavimų. Galiausiai, teismas išspręs šalių procesinius reikalavimus. prašymus (jei tokių yra) bei pasisakys dėl procesinio pobūdžio aplinkybių, kurios ex lege (liet. pagal įstatymą) turi būti išspręstos priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

Dėl esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendimui dėl ginčo esmės priimti

12. Vienas iš esminių reikalavimų teismo sprendimo, kurio pagrindu byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo (ne)nustatytas (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):

12.1. iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2019-02-06 išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 0,0605 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas su paminėtame žemės sklype esančiu bendro 280,26 m² ploto (naudingas plotas – 139,92 m², o gyvenamasis plotas – 84,14 m²) pastatu-gyvenamuoju namu, esančiais Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas ir Namas), nuosavybės teise priklausė A. T. (el. b. f. 2, f. l. 32–34);

12.2. iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2020-02-24 išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Žemės sklypo ir Namo nuosavybės teisę įgijo ieškovas N. K. su S. K. Turto pardavimo iš varžytinių 2019-07-29 akto Nr. S1-37042 pagrindu (el. b. f. 1, f. l. 71–73);

12.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-16 sprendimu civ. b. Nr. e2-2159-465/2020, be kita ko, nusprendė iškeldinti atsakovus A. T., D. T., A. T., S. T. ir M. B. su visu jiems (A. T., D. T., A. T., S. T. ir M. B. – apylinkės teismo pastaba) priklausančiu turtu iš ieškovui N. K. priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems (A. T., D. T., A. T., S. T. ir M. B. – apylinkės teismo pastaba) kitų gyvenamųjų patalpų (el. b. f. 2, f. l. 150–153);

12.4. Vilniaus apygardos teismas 2022-12-20 nutartimi civ. b. Nr. e2A-5-886/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-16 sprendimą civ. b. Nr. e2-2159-465/2020 paliko nepakeistą (el. b. f. 2, f. l. 154–160)

12.5. Vilniaus apygardos teismas 2021-07-20 sprendimu civ. b. Nr. 2-2257-603/2021 nusprendė ieškovo A. T. ieškinio reikalavimų (pripažinti antstolio Armino Naujokaičio 2019-07-29 varžytinių aktą Nr. S1-37042 negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento), taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ieškovui A. T.) atsakovams N. K. ir antstoliui Arminui Naujokaičiui (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas, UAB ,,Intrum Lietuva“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius ir Association of Underwriters known as Loyd‘s, atstovaujamas uždarosios akcinės draudimo bendrovės ,,Colemont draudimo brokeris“) dėl varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo netenkinti (el. b. f. 2, f. l. 161–165);

12.6. Lietuvos apeliacinis teismas 2022-09-13 nutartimi civ. b. Nr. 2A-473-912/2022 nutarė palikti Vilniaus apygardos teismo 2021-07-20 sprendimą civ. b. Nr. 2-2257-603/2021 nepakeistą (el. b. f. 2, f. l. 71–81);

12.7. Vilniaus apygardos teismas 2023-001-24 nutartimi civ. b. Nr. A2-1296-866/2023 netenkino M. B. prašymo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civ. b. 2-2257-603/2021 (el. b. f. 2, f. l. 166–168);

12.8. Lietuvos apeliacinis teismas 2023-03-16 nutartimi civ. b. Nr. 2-293-464/2023 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2023-06-16 nutartį civ. b. Nr. A2-1296-866/2023 palikti nepakeistą (el. b. f. 2, f. l. 169–173);

12.9. antstolis Gintas Badikonis 2023-04-03 surašė iškeldinimo protokolą Nr. 0040/23/00011-KP9, kuriame nurodė, jog vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo civ. b. Nr. e2-2159-465/2020 išduotą vykdomąjį raštą dėl A. T., D. T., A. T., S. T. ir M. B. iškeldinimo iš namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), „nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, raktai nuo laukijos durų buvo palikti pas kaimyną. Atidarius duris konstatuotina, kad aukščiau minimi iškeldinamieji išsikėlė patys. Raktai perduoti ieškovui N. K.“ (el. b. f. 1, f. l. 5–6).

Dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas (ne)pagrįstumo

13. Pirmuoju reikalavimu ieškovas iš atsakovų solidariai prašo priteisti 26 900 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2020-06-03 iki 2023-06-03, kuomet ieškovai negalėjo naudotis įsigytu Namu dėl to, jog po Turto pardavimo iš varžytinių akto sudarymo atsakovai nepatuštino Namo. Atsakovai M. B. ir D. T. nurodė, jog su ieškinio reikalavimu nesutinka dėl to, jog aptartame Name ieškovo nurodomu laikotarpiu negyveno, o atsakovas A. T. laikosi pozicijos, jog ieškovas neįgijo piniginio reikalavimo teisės dėl negautų pajamų į atsakovą A. T. apskritai, o jei ir įgijo, tai mažesnės apimties.

14. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.

15. Teismas nustatė, jog ieškovas N. K. Žemės sklypo bei Namo nuosavybės teisę įgijo Turto pardavimo iš varžytinių 2019-07-29 akto Nr. S1-37042 pagrindu. Tai reiškia, jog nuo 2019-07-29 atsakovas A. T. ir visi kiti su atsakovu A. T. susiję asmenys (jei tokių buvo, dėl ko teismas pasisakys kitoje sprendimo dalyje) aptartame Name gyveno be teisinio pagrindo. Atsakovai teismui nepateikė kokių nors duomenų, kurių pagrindu būtų galima legitimuoti atsakovų buvimą Name nuo 2019-07-29 (t. y. nuo Turto pardavimo akto iš varžytinių surašymo). Teismas taip pat nenustatė, kad ieškovas atsakovams būtų leidęs gyventi Name žodinio susitarimo pagrindu, taip pat nenustatyti nei įstatyminiai, nei sutartiniai pagrindai, kurie rodytų atsakovų galimybę naudotis Namu po 2019-07-29. Teismas konstatuoja, jog atsakovai Namu po 2019-07-29 naudojosi be teisinio pagrindo, t. y. neteisėtai.

16. Konstatavus, jog atsakovai Namu nuo 2019-07-29 naudojosi be teisinio pagrindo, esant ieškovo reikalavimui, sprendžiamas atsakovų civilinės atsakomybės klausimas. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kadangi nenustatyta, jog po 2019-07-29 šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ginčui spręsti aktualus deliktinės civilinės atsakomybės teisinis reguliavimas (CK 6.245 straipsnio 2 ir 4 dalys).

17. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančio deliktinės civilinės atsakomybės sampratą, nurodyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Apylinkės teismas pažymi, jog naudojimasis svetimu daiktu, neturint tam legitimaus teisinio pagrindo, neatitinka CK 6.263 straipsnyje įtvirtintos generalinio delikto taisyklės, t. y. neturinti legitimaus teisinio pagrindo naudotis svetimu daiktu laikytina, jog naudojimasis svetimu daiktu laikytinas neteisėtu veiksmu, sukeliančiu deliktinę civilinę atsakomybę. Apylinkės teismas pažymi, jog ir teismų praktikoje išplėtota pozicija dėl to, jog kitam asmeniui priklausančio daikto naudojimas be jo (daikto savininko) sutikimo, nesant kitų tokią teisę suteikiančių pagrindų, paprastai kvalifikuojamas kaip neteisėtas veiksmas ir sukelia prievolę atlyginti žalą (nuostolius) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-05 nutartį civ. b. Nr. 3K-3-252/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2022-09-08 sprendimą civ. b. Nr. e2A-21-1120/2022, sprendimo 334 punktą; Lietuvos apeliacinio teismo 2020-03-30 nutartį civ. b. Nr. e2A-248-790/2020 16 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2024-01-04 nutartį civ. b. Nr. eB2-1106-661/2024, nutarties 37.2 papunktį).

18. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala, be kita ko, yra ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: a) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; b) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; c) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Negautos pajamos priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad negautos pajamos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-04-11 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-100-823/2024, nutarties 35 punktas).

19. Viena vertus, apylinkės teismas iš esmės sutinka su tuo, kad atsakovams neteisėtai naudojantis Namu, ieškovas arba būtų galėjęs pats gyventi Name, arba pastarąjį išnuomoti ar parduoti. Ir nors atsakovai teigia, kad į bylą nepateikta nei kokių nors sutarčių, nei kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas buvo suradęs potencialų nuomininką, tačiau, apylinkės teismo vertinimu, toks atsakovų argumentas nepagrįstas. Akivaizdu, jog atsakovams neteisėtai užėmus Namą ir ieškovui negalint pastaruoju naudotis, realių galimybių išnuomoti Namą nėra. Taip pat akivaizdu, jog įprastomis civilinės apyvartos sąlygomis (kitokių šalys byloje ir neįrodinėjo) atsakovai naudotis gyvenamuoju būstu be atlygio negalėtų Taip pat teismas laiko nepagrįstais atsakovo teiginius, jog ieškovas net neketino nuomoti Namo ar nesiverčia nuomos veikla komercinėmis sąlygomis. Teismo įsitikinimu, naudojimasis būstu, nesant savininko leidimo, paprastai, galiojant atlygintinumo principui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-21 nutartį civ. b. Nr. 3K-3-374/2013), negali būti neatlygintinas.

20. Byloje kilo ginčas ir dėl negautų pajamų (nuostolio) dydžio. Ieškovas teismui pateikė Konsultaciją dėl galimos turto nuomos kainos, parengtą 2023-04-12, kurioje nurodyta, kad tikėtina, jog Namo numos kaina galėtų būti: i) 2019 m. 08–12 mėn. – 900 Eur / mėn.; ii) 2020 m. 01–12 mėn. – 900 Eur / mėn.; iii) 2021 m. 01–12 mėn. – 1 000 Eur / mėn.; iv) 2022 m. 01–12 mėn. – 1 100 Eur / mėn.; v) 2023 m. 01–03 mėn. – 1 200 Eur / mėn. (el. b. f. 1, f. l. 64–76). Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pateikta konsultacija dėl tikėtinų Namo nuomos kainų (pa)teikė alternatyvią konsultacinę išvadą, parengtą 2024-02-08, kurioje nurodyta, jog tikėtina vieno mėnesio Namo nuomos kaina galėtų būti: i) 2019 m. 08–12 mėn. – 500 Eur / mėn.; ii) 2020 m. 01–12 mėn. – 500 Eur / mėn.; iii) 2021 m. 01–12 mėn. – 500 Eur / mėn.; iv) 2022 m. 01–12 mėn. – 550 Eur / mėn.; v) 2023 m. 01–03 mėn. – 600 Eur / mėn. (el. b. f. 2, f. l. 125–140). Teismo vertinimu, atsakovo pateikta konsultacija objektyvesnė. Taip yra dėl to, jog, teismo įsitikinimu, atsakovo pateiktoje konsultacijoje įvertinti ir Namo trūkumai: Namas būtų nuomotas be baldų, turi išorines sienas su kaimynais, vidaus patalpos reikalauja kosmetinio remonto, o rinkoje didesnę paklausą turi šiuolaikiškai įrengtos gyvenamosios patalpos su baldais ir buitine technika. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apskritai didesnio ploto individualūs namai turi mažesnę paklausą nuomos rinkoje dėl didesnių išlaikymo bei priežiūros kaštų (piniginių, laiko ir pan.). Kadangi objektyvesnių duomenų šalys teismui nepateikė, teismo ekspertizės byloje šalys skirti nepageidavo, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, jog 2020 m.–2023 m. laikotarpyje Namas būtų buvęs išnuomotas už atsakovo konsultacijoje nurodytas nuomos kainas.

21. Ieškovas nurodė, jog nuostolių, negautų pajamų forma, reikalauja atlyginti už laikotarpį nuo 2020-06-03 iki 2023-06-03. Visgi, antstolis Gintas Badikonis 2023-04-03 surašė iškeldinimo protokolą Nr. 0040/23/00011-KP9, todėl ieškovas, laikytina, Namu negalėjo naudoti ne iki 2023-06-03, o iki 2023-04-03, todėl teismas negautas pajamas skaičiuoja iki 2023-04-03. Teismas, imdamas ginčui aktualų laikotarpį, apskaičiuoja ieškovo negautas pajamas: i) 3 467,74 Eur (2020-06-03 – 2020-12-31 laikotarpis, kuris apima pilnus 6 mėnesius ir 29 dienas; 6 X 500 Eur = 3 000 Eur; (500 Eur / 31 diena (2020 m. gruodžio mėn.)) X 29 dienos = 467,74 Eur; 3 000 Eur + 467,74 Eur = 3 467,74 Eur); ii) 6 000 Eur (2021-01-01–2021-12-31, t. y. 12 pilnų mėnesiu, kas sudaro 6 000 Eur (12 X 500 Eur); iii) 6 600 Eur (2022-01-01–2022-12-31, t. y. 12 pilnų mėnesiu, kas sudaro 6 600 Eur (12 X 550 Eur); 1 860 Eur (2023-01-01–2023-04-03, t. y. pilni 3 mėnesiai ir 3 dienos; 3 X 600 Eur = 1 800 Eur; 600 Eur / 30 dienų (balandis turi 30 dienų) X 3 dienų = 60 Eur; 1 800 Eur + 60 Eur = 1 860 Eur). Apylinkės teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė, jog už laikotarpį nuo 2020-06-03 iki 2023-04-03 patyrė iš viso 17 927,74 Eur negautų pajamų nuostolį (3 467,74 Eur + 6 000 Eur + 6 600 Eur + 1 860 Eur).

22. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog ieškovo reikalavimas priteisti negautas pajamas tenkintinas iš dalies ir ieškovo naudai turi būti priteista 17 927,74 Eur negautų pajamų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Dėl tiesioginių nuostolių (ne)priteisimo

23. Ieškovas iš atsakovų reikalavo priteisti ir 1 997 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos patyrė už Namui suteiktus komunalinius patarnavimus, t. y. šilumos energiją ir atliekų išvežimą.

24. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala laikoma ir asmens turėtos išlaidos, t .y. tiesioginiai nuostoliai. Teismui konstatavus, jog laikotarpiu nuo 2020-06-03 iki 2023-04-03 atsakovas gyveno Name be teisinio pagrindo sutiktina, jog turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl Namo išlaikymo mokesčių priteisimo. Ieškovas teismui pateikė duomenis apie tai, jog už laikotarpį nuo 2020-06-03 iki 2023-04-03 iš viso patyrė 948,15 Eur išlaidų Namo šildymui apmokėti (už 2020 m. birželio mėn. – 2,52 Eur; už 2020 m. liepos mėn. – 3,36 Eur; už 2020 m. rugpjūčio mėn. – 3,76 Eur; už 2020 m. rugsėjo mėn. – 5,46 Eur; už 2020 m. spalio mėn. – 14,70 Eur; 2020 m. lapkričio mėn. – 36,33 Eur; už 2020 m. gruodžio mėn. – 45,93 Eur; už 2021 m. sausio mėn. – 49,72 Eur; už 2021 m. vasario mėn. – 56,77 Eur; už 2023 m. kovo mėn. – 45,99 Eur; už 2021 m. balandžio mėn. – 16,83 Eur; 2021 m. gegužės mėn. – 10,14 Eur; už 2021 m. birželio mėn. – 5,19 Eur; už 2021 m. liepos mėn. – 4,84 Eur; už 2021 m. rugpjūčio mėn. – 3,92 Eur; už 2021 m. rugsėjo mėn. – 12,10 Eur; 2021 m. spalio mėn. – 32,16 Eur; už 2021 m. lapkričio mėn. – 43,93 Eur; už 2021 m. gruodžio mėn. – 60,69 Eur; už 2022 m. sausio mėn. – 83,23 Eur; už 2022 m. vasario mėn. – 66,03 Eur; už 2022 m. kovo mėn. – 23,05 Eur; 2022 m. balandžio mėn. – 11,98 Eur; už 2022 m. gegužės mėn. – 19,63 Eur; 2022 m. birželio mėn. – 12,30 Eur; už 2020 m. liepos mėn. – 9,17 Eur; už 2022 m. rugpjūčio mėn. – 9,62 Eur; už 2022 m. rugsėjo mėn. – 28,35 Eur; už 2022 m. spalio mėn. – 30,71 Eur; už 2022 m. lapkričio mėn. – 48,08 Eur; už 2022 m. gruodžio mėn. – 50,49 Eur; 2023 m. sausio mėn. – 43,02 Eur; už 2023 m. vasario mėn. – 46,30 Eur; už 2023 m. kovo mėn. – 14,85 Eur) (el. b. f. 1, f. l. 7–56). Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie tai, jog būtų aptartas sumas už nurodytą laikotarpį sumokėjęs, todėl teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisia 948,15 Eur išlaidų už UAB „Vilniaus vandenys“ suteiktas komunalines paslaugas namui.

25. Ieškovas reikalauja priteisti ir išlaidas iš atsakovų už atliekų išvežimą. Aptartam reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė: i) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2021-05-11 mokėjimo pranešimą NR. 11618158 už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31, kuriame už objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), paskaičiuota iš viso 239,56 Eur rinkliavos (178,92 Eur + 37,08 Eur + 23,56 Eur) (teismas pastebi, jog už aptariamą laikotarpį ieškovui pateiktą apmokėti sąskaita už tris nekilnojamojo turto objektus, tačiau už likusius du nekilnojamojo turto objektus atsakovas neatsakingas. Rinkliavos gavėja papildomai paskaičiavo 1,11 Eur DGA mokesčio, 35,40 Eur mokesčio perskaičiavimo ir 34,16 Eur perskaičiavimą pagal atiduotų atliekų kiekį. Kadangi neįmanoma identifikuoti kiek už kurį objektą paskaičiuota tiksliai išlaidų, todėl teismas 70,67 Eur sumą (1,11 Eur + 35,40 Eur + 34,16 Eur) padalija iš trijų objektų ir laiko, kad objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), tenka 1/3 aptartų išlaidų (70,67 Eur X 1/3 = 23,56 Eur) (el. b. f. 1, f. l. 57); ii) Vilniaus atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2022-11-10 pranešimą Nr. 12354368, kuriame nurodyta, jog už objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas atliekų išvežimo paslaugas paskaičiuota iš viso 183,48 Eur (150,36 + 33,12 Eur) (el. b. f. 60). Aptarti skaičiavimai rodo, kad ieškovas už Namą ginčo laikotarpiu sumokėjo iš viso 423,04 Eur atliekų sutvarkymo mokesčio (239,56 Eur +183,48 Eur) (el. b. f. 1, f. l. 57–63), kurie turi būti priteisti iš atsakovo. Teismas pripažįsta nepagrįstu atsakovo argumentą, jog šiukšlių išvežimo mokestį ieškovas būtų turėjęs mokėti nepriklausomai nuo to, ar Name kas nors gyvena ar negyvena. Komunaliniai patarnavimui teikiami daiktu, kuriuo naudojasi konkretus asmuo, o atsakovui naudojantis Namu paslaugos faktinis gavėjas buvo ne ieškovas, o atsakovas, kuris ir turi prievolę susimokėti už komunalinius patarnavimus. Atsakovas, neteisėtai naudodamasis namu turi prisiimti ir visas su daiktu išlaikymu susijusias pinigines prievoles.

26. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog ieškovas įrodė, jog už Namo komunalines paslaugas sumokėjo iš viso 1 371,19 Eur (948,15 Eur + 423,04 Eur) komunalinių patarnavimų išlaidų.

Dėl piniginės prievolės (ne)solidarumo

27. Nustatyta, kad tarp šalių, t. y. ieškovo ir visų atsakovų (A. T., D. T. ir M. B.) kilo ginčas ir dėl to, ar už ieškovui priteistas negautas pajamas bei tiesioginius nuostolius atsakingas tik atsakovas A. T., ar visi atsakovai in corpore (liet. kartu drauge) (solidariai).

28. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (solidarioji prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus). CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (analogiškas nuostata, susijusi su bendrai padaryta žala nurodyta ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje). Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog : i) žala kreditoriui kelių asmenų veiksmais gali būti padaroma, kai jie veikia kartu, tarpusavyje susitarę, tačiau gali būti padaroma ir kelių skolininkų veiksmais, kai jie veikia kiekvienas atskirai, tarpusavyje nederindami veiksmų ir vienas apie kitą netgi nežinodami, bet visi jie prisideda prie kreditoriaus konkrečios žalos patyrimo; ii) solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-25 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-297-611/2021, nutarties 19–22 punktai).

29. Teismas sprendime jau pasisakęs, kad priteistinos piniginės prievolės ieškovui dydis susideda iš dviejų sumų: i) 17 994,74 Eur negautų pajamų iš Namo nuomos ir; ii) ieškovo sumokėtos 1 317,19 Eur piniginės prievolės už Namui teiktas komunalines paslaugas (šilumos Namui teikimą ir atliekų išvežimą). Teismas sutinka su ieškovu, jog neįmanoma konkrečiai nustatyti, kiek kiekvienas iš atsakovų galėjo prisidėti prie ieškovo negautų pajamų atsiradimo, taip dėl Namui tekusių komunalinių paslaugų už ginčui aktualų laikotarpį, atsiradimo. Aptarta žala ieškovui iš esmės kilo dėl to, kad ieškovas turėjo pareigą apmokėti už ieškovui nuosavybės teise priklausančiam Namui teikiamus komunalinius patarnavimus nepaisant aplinkybės, jog ieškovas de facto (liet. faktiškai) neturėjo galimybės naudotis Namu. Negautos pajamos ieškovui priteistos dėl to, kad ginčo laikotarpiu ieškovas neturėjo fizinės galimybės savo nuožiūra naudotis Namu, o atsakovai neturėjo legitimaus teisinio pagrindo naudotis namu neatlygintinai. Ieškovas nurodė, jog aptarta žala kilo dėl visų atsakovų bendrų veiksmų, t. y. ieškovas įrodinėja subjektyvųjį atsakovų bendrininkavimą. Atsakovai atsikerta, kad bent jau atsakovė D. T. bei M. B. Namu ginčo laikotarpiu nesinaudojo, o kadangi Namu nesinaudojo, todėl ir negalėjo sukelti žalos.

30. Apylinkės teismas pastebi, jog įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-16 sprendime civ. b. Nr. e2-2159-465/2020 nuspręsta iškeldinti iš Namo A. T., D. T., nepilnamečius A. T. bei S. T. ir M. B.. Aptartas sprendimas įsiteisėjęs, todėl šios sudėties neturi teisės paneigti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priimto sprendimo, taip pat įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytų aplinkybių (CPK 18 straipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-16 sprendimas civ. b. Nr. e2-2159-465/2020 įsiteisėjo 2022-12-20 (Vilniaus apygardos teismui 2022-12-20 nutartimi civ. b. Nr. e2A-5-886/2022 palikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-16 sprendimą civ. b. Nr. e2-2159-465/2020 nepakeistą). Nustatyta faktinė aplinkybė reiškia, jog ne ieškovas turi įrodyti, kad atsakovai Name gyveno, o atsakovai turi paneigti aplinkybę, jog po 2020-10-16 sprendimo įsiteisėjimo Name nebegyveno, t. y. įvykdė teismo sprendimą be priverstinio vykdymo priemonių.

31. Pasisakant dėl atsakovo M. B. (ne)solidarumo pažymėtina, jog, apylinkės teismo vertinimu, objektyvių duomenų apie tai, jog atsakovas M. B. ginčui aktualiu laikotarpiu Name negyveno (nesinaudojo) nėra. Ieškovas teismui į bylą pateikė paties atsakovo M. B. 2023-01-24 pasirašytą prašymą stabdyti vykdomąją bylą, kuriame M. B. nurodė, kad Name gyvena (el. b. f. 2, f. l. 58–59). Tai papt į bylą teiktas ir atsakovo M. B. 2023-01-31 teiktas atskirasis skundas civ. b. Nr. A2-1296-866/2023, kuriame atsakovas M. B. nurodė, jog Name gyvena (el. b. f. 2, f. l. 62–65). Analogišką aplinkybę (tai, jog M. B. gyvena Name) atsakovas M. B. nurodė ir prašyme dėl proceso atnaujinimo, teismui pateiktame 2022-11-18 (el. b. f. 2, f. l. 66–69). Nors atsakovas M. B. teismui šioje byloje teiktame atsiliepime nurodė, jog Name negyvena jau seniai (el. b. f. 1, f. l. 100–102), tačiau kokių nors įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti faktinę aplinkybę, jog įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-16 sprendimas buvo įvykdytas be priverstinio vykdymo priemonių nepateikė. Nei atsakovo M. B. pateikta asmens tapatybės kortelė, liudijanti turimą Izraelio valstybės pilietybe, taip pat nei liudytojo J. P. parodymai (liudytojas nurodė, jog su atsakovų šeima nebendravo, todėl teismo įsitikinimu, liudytojo J. P. parodymai dėl to, ar vienus, ar kitus asmenis matė prie Namo – nereikšmingi, kadangi liudytojas nestebėjo atsakovų (ne)sinaudojimo Namu), nei skrydžio bilietai (el. b. f. 1, f. l. 183) (sąskaitos už skrydžio bilietus pateikimo apmokėti data – 2023-09-14, t. y. jau po antstolio Ginto Badikonio 2023-04-03 iškeldinimo protokolo Nr. 0040/23/00011-KP9 surašymo), nei L. D. patvirtinimas, kad M. B. nuomojosi patalpas Izraelio valstybėje nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2021 m. liepos mėn. (el. b. f. 2, f. l. 88–90) (teismas pastebi, jog rašte nurodyta, kad patalpos buvo nuomojamos, tačiau nepatvirtinta, jog atsakovas M. B. visą paminėta laikotarpį nepertraukiamai nuomojamose patalpose ir gyveno), nei aplinkybė, jog atsakovo M. B. sutuoktinė turi kitą būstą (Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) neįrodo aplinkybės, jog atsakovas M. B. ginčui aktualiu laikotarpiu Namu nesinaudojo ir Name negyveno. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti kitokią išvadą, teismui nepateikta, o ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad atsakovas M. B. pats kitų teisminių procesų metu patvirtino, jog Namu naudojasi ir Namu gyvena. Ir nors atsakovas A. T. nurodė, kad kitose civilinėse bylose prašė M. B. tokią aplinkybę nurodyti dėl to, kad siekė sau palankesnio teismo sprendimo rezultato, tačiau tokia aplinkybė, visų įrodymų kontekste, taip pat vertinama atsakovų nenaudai. Nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas M. B. nuolat nesinaudojo Namu. Apylinkės teismas laikosi pozicijos, jog atsakovas M. B. nepaneigė aplinkybės, jog įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-16 sprendimą įvykdė be priverstinio vykdymo, taip pat nepateikė tokių įrodymų, kurie leistų bent tikėtinai spręsti apie tai, jog faktiškai ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas M. B. gyveno kitur ir Namu nuolat nesinaudojo.

32. Pasisakant dėl atsakovės D. T. prievolės atlyginti žalą (ne)solidarumo pastebima, jog atsakovė D. T. teismui teikė duomenis apie tai, jog nuosavybės teise nuo 2019-12-29 nuosavybės teise disponuoja namu, esančiu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), kur nuo 2020-08-18 deklaravo savo gyvenamąją vietą (el. b. f. 1, f. l. 112–115). Apylinkės teismas pastebi, jog Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo inicijuota civilinė byla Nr. eL2-3387-627-2021, kurioje iš atsakovės (skolininkės) D. T. buvo reikalaujama priteisti piniginę prievolę už būste Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2018-10-16 iki 2020-07-23 (byla 2021-04-30 nutraukta, kadangi kreditorė nurodė, jog skolininkė su kreditore atsiskaitė) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Daugiau jokių kitų duomenų apie tai, kad atsakovė D. T. nuolat (nesi)naudojo Namu ginčo laikotarpiu į bylą nepateikta. Teismas, išklausęs liudytojo J. P. parodymu (nurodė, jog moters su vaikas šalia Namų nematydavo, nors, tikslumo dėlei, aptarto liudytojo parodymus teismas vertina kritiškai visoje apimtyje dėl pastarųjų nepatikimumo, kadangi liudytojas iš esmės negalėjo nurodyti bylai reikšmingų aplinkybių, kadangi tikslingai nesidomėjo aplinkybe, kad (nesi)naudojosi Namu ginčui aktualiu laikotarpiu), taip pat į tai, jog ir atsakovas A. T. nurodė, jog šeiminių santykių su D. T. nebepalaiko, o byloje nesant kompromituojančių atsakovę D. T. argumentų, teismas sutinka su atsakove D. T., jog atsakovas neįrodė aplinkybės, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-16 sprendimo atsakovė D. T. Namu nuolat naudojosi. Teismui pateikti duomenys bei vidinis įsitikinimas (prasti santykiai su A. T., našta prižiūrėti nepilnamečius vaikus, turimas kitas būstas) leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog D. T. ginčo laikotarpiu nuolat Namu nesinaudojo (Name nuolat negyveno). Dėl šios priežasties teismas nekonstatuoja atsakovės D. T. solidarumo su atsakovais A. T. bei M. B..

33. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog ieškovas įrodė atsakovų A. T. bei M. B. solidarumą dėl žalos atlyginimo prievolės.

Dėl palūkanų (ne)priteisimo

34. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti ir palūkanas, kurios skaičiuojamos už priteistą sumą iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Sutiktina, kad nuo priteistos 19 298,93 Eur (17 927,74 Eur + 1 371,19 Eur) sumos turi būti skaičiuojamos palūkanos, skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius nuostolius (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas sprendžia, jog reikalavimas priteisti procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą kompensaciją nuo bylos iškėlimo dienos (2023-06-14) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo

35. Teismas, priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, turi pareigą išspręsti ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Teismas, įgyvendindamas aptartą procesinę pareigą, nustatė, kad:

35.1. ieškovė iš viso patyrė 2 227 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: i) 777 Eur sumokėtas žyminis mokestis; ii) 700 Eur išlaidos konsultacijai dėl nuomos kainos apmokėti (el. b. f. 2, f. l. 46–50); iii) 750 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (el. b. f. 2, f. l. 51–54);

35.2. kiti proceso dalyviai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų teismui neteikė.

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principas „pralaimėjęs moka“ (kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą). „Pralaimėjęs moka“ taisyklė reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos (šalies) turėtos išlaidos, kurių ji (šalis) turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas taip pat priteisia iš antrosios šalies ir išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

37. Ieškovo materialieji reikalavimai tenkinti, todėl ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš viso buvo patenkinta 66,79 proc. ieškinio reikalavimų (19 298,93 Eur iš 28 897 Eur), todėl ieškovas įgijo teisę į 1 487,41 Eur (2 227 Eur X 66,79 proc.) bylinėjimosi išlaidų dalį. Teismo vertinimu, ieškovo bylinėjimosi išlaidos adekvataus dydžio, nėra pernelyg didelės, todėl priteistinos visa apimtimi iš solidarių atsakovų.

38. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 36,39 Eur, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 12,09 Eur suma (33,21 proc. atmestų ieškinio reikalavimų dalis), o iš kiekvieno solidaraus atsakovo po 12,15 Eur (36,39 Eur X 66,79 proc. = 24,30 Eur; 24,30 Eur / 2 = 12,15 Eur) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir kitų bylos nagrinėjimo aspektų

39. Apylinkės teismas pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus. Dėl šios priežasties teismas pasisakė dėl teisinio reguliavimo (ne)taikymo bei aiškinimo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas neįtakoja priimamo materialiojo sprendimo ir teismo (teisėjo) vidinio įsitikinimo bylos išnagrinėjimo rezultatu, net jeigu būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta.

40. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Byloje nesant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, poreikio spręsti laikinųjų apsaugos priemonių likimo klausimą nėra.

41. Daugiau tiek materialiųjų (ir procesinių) šalių reikalavimų bei procesinio pobūdžio klausimų, kuriuos teismas turėtų išspręsti sprendimu, neliko. Teismui išsprendus klausimus, susijusius su ieškovo N. K. turtinėmis pretenzijomis atsakovams A. T., D. T. bei M. B., priimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės nurodant (nusprendžiant), kad ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies (CPK 260 straipsnis, 265 straipsnis, 270 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu ir 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti iš dalies ieškovo N. K. ieškinio (dok. reg. Nr. CBP-5957), kuris teisminio proceso metu buvo (pa)tikslintas (dok. reg. Nr. 10897), reikalavimus atsakovams A. T. (A. T.), D. T. ir M. B. (M. B.).

Priteisti ieškovo N. K. naudai solidariai iš atsakovų A. T. (A. T.) ir M. B. (M. B.) iš viso 19 298,93 Eur (devyniolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų ir 93 ct piniginę prievolę (17 927,74 Eur negautos pajamos + 1 371,19 Eur tiesioginiai nuostoliai), 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 19 298,93 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš kiekvieno solidaraus atsakovo 1 487,41 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 41 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. 743,71 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 71 ct) iš atsakovo A. T. (A. T.) ir 743,70 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 70 ct) iš M. B. (M. B.).

Netenkinti ieškovo N. K. ieškinio (dok. reg. Nr. CBP-5957), kuris teisminio proceso metu buvo (pa)tikslintas (dok. reg. Nr. 10897), ieškinio reikalavimų atsakovės D. T. atžvilgiu.

Priteisti Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai iš ieškovo N. K. 12,09 Eur (dvylika eurų ir 09 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai iš atsakovo A. T. (A. T.) 12,15 Eur (dvylikos eurų ir 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai iš atsakovo M. B. (M. B.) 12,15 Eur (dvylikos eurų ir 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti, jog priteista išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5662, paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos narinėjimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Julius Lankelis