Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-291-1042/2024 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01964-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1.; 2.3.4.6.1.; 2.3.4.8.; 3.1.7.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.3. (S)

2024 m. rugpjūčio 12 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1197-674/2024 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone ieškinį atsakovams N. K. ir V. T., tretieji asmenys BĮ (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras ir (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namai, dėl laikino motinos valdžios ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) rajone (toliau Skyrius, (duomenys neskelbtini) apskrities VTAS) ieškiniu prašė: laikinai apriboti motinos valdžią N. K. vaiko T. T., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. T. vaiko T. T., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš N. K. materialinį išlaikymą T. T. po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 14 d.; padidinti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-885-476/2014 patvirtintos šalių taikos sutarties, kurioje V. T. įsipareigojo teikti 300 Lt (86,89 Eur) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. T. ir iš atsakovo V. T. nepilnamečiam T. T. priteisti išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 14 d.; patenkinus ieškinį, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-885- 476/2014 nustatytą nepilnamečio T. T. gyvenamąją vietą su motina N. K. pakeisti ir iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti Globos centre, veikiančiame (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namuose; patenkinus ieškinį, priteistą materialinį išlaikymą pavesti valdyti uzufrukto teisėmis Globos centrui, veikiančiam (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

2. Ieškovė nurodė, kad N. K. ir V. T. yra nepilnamečio T. T. tėvai. N. K. turi dar vieną nepilnametį sūnų J. K., kurio tėvas yra kitas asmuo. N. K. su V. T. gyvena skyrium. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi, T. T. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš V. T. priteistas vaikui materialinis išlaikymas. Pažymėjo, kad N. K. ir V. T. šeimose yra alkoholio vartojimo problema, ji atsikartojanti. N. K. šeima nuo 2005 m. birželio 13 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros. Nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2020 m. sausio 30 d. šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas. Nuo 2020 m. vasario 17 d. šeimai dėl N. K. nustatyto girtumo atvejo vadybos procesas atnaujintas ir toliau teikiamos socialinės priežiūros šeimai paslaugos. Vaiko tėvui V. T. nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2020 m. sausio 30 d. inicijuotas atvejo vadybos procesas. Dėl nustatytų galimų vaiko teisių pažeidimų, nuo 2022 m. vasario 3 d. V. T. šeimai atnaujintas atvejo vadybos procesas, tačiau jam atsisakius siūlomos pagalbos, atvejo vadyba šeimai nutraukta. Nuo 2023 m. birželio 23 d. V. T. inicijuotas atvejo vadybos procesas bei teikiamos socialinės priežiūros šeimai paslaugos. Nuo 2018 metų T. T. ir kitam atsakovo vaikui, kuris jau sulaukė pilnametystės, trylika kartų buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, du kartus vaikai teismo nutartimis išdavus leidimus buvo paimti iš šeimos. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nustatyta laikinoji globa/rūpyba: nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. ir nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. kovo 3 d. Dėl vaiko teisių pažeidimų, motinos valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams N. K. ne kartą bausta administracine tvarka. Pažymėjo, kad 2023 m. birželio 8 d. gautas pranešimas, jog neblaivūs R. ir N. K. kartu su dviem nepilnamečiais vaikais eina link D.; tos dienos vakare grįžus R. ir N. K. į namus nustatyta, kad tėvai neblaivūs, kūdikį J. K. prižiūrėjo kaimynė, o kitas mažametis vaikas T. T. buvo namuose, apie esamą situaciją informuoti (duomenys neskelbtini) AVPK OVS budėtojas; namuose radus akivaizdžiai neblaivią motiną N. K., kuri atsisakė pasitikrinti girtumą, ir jos sutuoktinį, Skyriaus specialistai, įvertinę, kad vaikų motina N. K. ir jos sutuoktinis negali tinkamai pasirūpinti vaikais T. T. 2023 m. birželio 9 d. apgyvendino (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namų globos centre, budinčios globotojos šeimoje. 2023 m. birželio 15 d. nepilnamečiui T. T. nustatytas apsaugos poreikis. Vaikui T. T. laikinoji priežiūra nebuvo taikoma, nes N. K. ir jos sutuoktinis dėl alkoholio vartojimo negali sudaryti vaikams tinkamų sąlygų sveikai augti bei vystytis saugioje aplinkoje; dėl alkoholio vartojimo ir smurto artimoje aplinkoje šeimoje anksčiau ne kartą buvo fiksuoti galimi vaiko teisių pažeidimai, taikyta laikina priežiūra, su šeima ne kartą dirbo Skyriaus mobili komanda, T. T. ir jo broliui du kartus buvo nustatyta laikinoji globa/rūpyba; T. T. tėvas V. T. yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo, jo priežiūros, vyras pats ne kartą prisipažino, kad pastoviai vartoja alkoholį. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi leista T. T. ir kitą buvusį nepilnametį vaiką paimti iš šeimos. T. T. nuo 2023 m. liepos 11 d. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Globos centras, veikiantis (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namuose, T. globos vieta nustatyta budinčios globotojos šeimoje, jos gyvenamojoje vietoje. N. K. ne kartą fiksuojama neblaivi, gynybiška alkoholio vartojimo pripažinimui, stabilių pajamų neturi, šeima gyvena nuomojamame būste, dėl susidariusios situacijos šeimoje kaltina aplinką, savo kaltės neįžvelgia, pastebėta, kad yra galimai linkusi manipuliuoti. N. K. problema alkoholio vartojimas šeimoje, dėl kurios buvo nustatytas vaikams apsaugos poreikis, nėra išspręsta, tačiau ji atlieka konkrečius veiksmus. V. T. taip pat turi problemą - alkoholio vartojimą šeimoje, neturi pastovių pajamų, dėl krizės šeimoje kaltina vaikų motiną, savo kaltės neįžvelgia. V. T. neatlieka konkrečių žingsnių siekiant pakeisti susidariusią situaciją šeimoje. Jis pripažino galimai turimą alkoholio problemą ir sutiko su rekomendacijomis tik formaliai. 2023 m. liepos 13 d. priimtas sprendimas tęsti T. T. globą, o šeimai atvejo vadybą. 2023 m. spalio 11 d. priimtas sprendimas, kad T. T. negali grįžti gyventi į šeimą, nes tėvams teikiama pagalba nepadeda, jie nesistengia. 2023 m. kovą N. K. buvo užregistruota į pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymus, tačiau iš įvykusių šešių užsiėmimų dalyvavo tik dvejuose, užsiėmimus lankė nenuosekliai, atsisako bendrauti su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke, teigiamų pokyčių šeimoje nepavyksta pasiekti dėl N. K. asmeninės atsakomybės stokos, nepripažįstamos priklausomybės alkoholiui bei vidinės motyvacijos stokos keičiant gyvenimo būdą. N. K. per sūnaus laikinosios globos laikotarpį buvo atvykusi susitikti 12 kartų: liepos 14, 17, 27 dienomis, rugpjūčio 10, 31 dienomis, rugsėjo 7, 14, 22, 28 dienomis, spalio 18, 25 dienomis ir lapkričio 10 d. Susitikimai trukdavo 1 valandą. Susitikimai su sūnumi T. T. nepastovūs, nereguliarūs, reti. Berniukas į susitikimus su mama ir patėviu visada atvyksta su džiaugsmu ir šypsena, labai jų laukia. Susitikimų metu motina ir patėvis daugiau dėmesio ir laiko skiria kitam sūnui J.. Sūnų T. retkarčiais pakalbina, apkabina, pažaidžia, pasidomi ugdymusi. T. dėmesio, apkabinimų turi siekti pats, prieidamas, kalbindamas, pasakodamas kaip jis jaučiasi, pakviesdamas mamą ir patėvį pažaisti su juo kartu. N. K. su globos centro globos koordinatore bendrauja tik derinant susitikimo su sūnumis laiką. Mama visiškai nesidomi T. raida, sveikata, ugdymu, laisvalaikiu, neteikia materialaus išlaikymo. N. K. laikinosios globos metu nerodė iniciatyvos, nesiekė, nedėjo pastangų ir nesiėmė realių veiksmų susigrąžinti sūnų į biologinę šeimą. T. biologinis tėvas V. T. laikinosios globos metu nei karto nesikreipė į globos centro globos koordinatorę dėl susitikimų su sūnumi, bendravimo ir ryšio palaikymo, nesidomėjo jo ugdymusi, sveikata, raida, laisvalaikio leidimu, visiškai nebendravo, neteikė materialinio išlaikymo ir nerodė iniciatyvos susigrąžinti sūnų į šeimą, vaiko ir tėvo ryšys visiškai nutrūkęs, tėvas visiškai nesidomi vaiku ir tam nededa jokių pastangų. V. T. galimai turi priklausomybę alkoholiui, ją pripažįsta, tačiau neturi jokios motyvacijos priimti specialistų pagalbą sprendžiant problemas. Namuose stebima netvarkinga ir nešvari gyvenamoji aplinka, lankosi pašaliniai asmenys, girtaujama, rūkoma. Vyras pripažįsta, kad negeba suvaldyti potraukio alkoholiui, tačiau neturi motyvacijos priimti specialistų pagalbą ir keisti gyvenimo būdo. Jis nuo liepos mėnesio nei karto nesusitiko su T. T., susitikimams su vaiku iniciatyvos nerodo. V. T. niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje, gyvena iš užmokesčio, gaunamo už atsitiktinius darbus, charakterizuojamas patenkinamai, seniūnijos bendruomenių veikloje nedalyvauja.

3. Pažymėjo, kad vaiko tėvai nededa pastangų, nepriima siūlomos pagalbos, šeimai taikytos paslaugos ir pagalbos metodai nėra efektyvūs, dėl ko kartojasi vaiko teisių pažeidimai. Šeimoje augantiems vaikams nėra užtikrintos jų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, saugumą. Tėvai netinkamai vykdo savo pareigas šeimoje augančių vaikų atžvilgiu. Šeima neįsitraukia į pagalbos procesą, pagalbą priima paviršutiniškai ir tik iš dalies, todėl prašė V. T. neterminuotai apriboti tėvo valdžią T. T. atžvilgiu. N. K. ryšys su vaiku nėra nutrūkęs, todėl vaiko interesus geriausiai atitiktų laikinas motinos valdžios apribojimas.

4. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria V. T. įsipareigojo teikti 300 Lt (86,89 Eur) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Šalyje pasikeitė ekonominė situacija, vaikas užaugo, todėl priteistas materialinio išlaikymo dydis 86,89 Eur nebegali užtikrinti net minimalių vaiko poreikių, todėl tikslinga jį didinti. V. T. neteikė ir neteikia vaikui materialinio išlaikymo. N. K. turi dar vieną išlaikytinį, todėl prašė iš jos priteisti po 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o iš V. T. priteisti po 250 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

5. Atsakovė N. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad turi šešis vaikus, du yra nepilnamečiai. Be tarnybų įsikišimo ji užaugino du vaikus, o kitiems keturiems reikėjo pagalbos. Pažymėjo, kad T. yra judrus vaikas, tačiau jis prižiūrėtas, aprengtas švariai ir tvarkingai, pamaitintas, visada palydimas į mokyklą ir iš jos parsivedamas. Pripažino, kad suklydo, stengiasi keisti gyvenimo būdą, mano, kad alkoholio problemą išsprendė. Ji su sutuoktiniu lankėsi pas gydytojus, priėmė gydymą. Pagal galimybes lanko abu savo vaikus: tiek J., tiek T.. T. lankyti sunkiau, nes jis mokosi mokykloje, taip pat jis užrašytas į būrelį užimtumo centre ir nori ten dalyvauti, tačiau vaiką lanko, susitinka globos centre. Pripažįsta, kad T. susitikimų metu mažiau skiriama dėmesio, tačiau bendrauja ir su juo. Su vaiku žaidžia, kalbasi. Žino, kad vaikas nori grįžti pas mamą. Kai vaikas buvo namuose ji domėjosi vaiko mokslais, bendraudavo su vaiko mokytoja, aptardavo vaiko pasiekimus. Kompiuterinio raštingumo įgūdžių neturi, todėl prisijungti prie Tamo sunkoka. Po vaiko paėmimo jis tapo uždaras, nieko nepasakoja. Pažymėjo, kad dirba žemės ūkio bendrovėje melžėja. Dirba nuo 2024 m. vasario 2 d., lankė tėvystės įgūdžių kursus, tačiau jie nebuvo naudingi, nes jai viskas žinoma, išklausė kitų nuomonę. T. tėvas prie vaiko išlaikymo niekada neprisidėjo. Su juo turi du vaikus ir nė vieno jų nepadėjo auginti. Mano, kad V. T. teises reikia riboti, nes vaiko jis niekada neaugino ir niekas nepakis. Jei būtų nuspręsta vaikus grąžinti, tai arba samdytų auklę, kuriai užmokėtų, arba pati atsisakytų darbo ir augintų vaikus. Šiuo metu išmokų negauna, bet iki vaikų paėmimo gaudavo, abiem vaikams būdavo apie 125 eurus. Kol T. buvo namuose, nusiskundimų dėl vaiko nepriežiūros nėra gavusi. Prie sveikatos įstaigos A. vaiką priregistravo ji pati, jei vaikui reikdavo, ji kreipdavosi į gydytoją. Jos manymu, 2023 m. birželio 8 d. ji su vyru buvo išgėrę, tačiau T. buvo saugioje aplinkoje. Nuo tada, kai vaikai buvo paimti iš šeimos, nėra fiksuota alkoholio vartojimo atvejų. Pripažino, kad 2022 m. ji sudavė per petį ir tada jos pilnametis sūnus D. pranešė policijai apie smurtą. Tuo metu ji buvo pagiringa, R. taip pat buvo pagiringas. Tuo metu namuose nepilnamečių vaikų nebuvo. Norėtų, kad teismas atsižvelgtų į jos pastangas ir grąžintų vaiką į šeimą.

6. Atsakovas V. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namai su ieškiniu sutiko. Pažymėjo, kad po vaiko paėmimo, mama su T. atvyko susitikti po mėnesio. Per devynis mėnesius mama su T. susitiko dvidešimt kartų. Susitikimai trunka iki valandos, būna, kad į susitikimus vaikui kažko atneša. Vaikui išlaikymo neteikia. Susitikimuose dalyvauja ir R., jis dalyvavo dvylika kartų. R. K. vaikas laiko tėčiu, taip jį vadina. T. susitikimų laukia. Vaiko ryšys su mama yra, tačiau kai mama atvyksta viena, tuomet sunku paskirstyti savo dėmesį, nes mamos dėmesys daugiausia skiriamas J., T. skiriama mažiau dėmesio. Vaikas dėmesio nori, to siekia. Telefonu su sūnum mama bendrauja per budinčią globotoją. Mama apie T. budinčios globotojos teiraujasi mažiau, ji per mažai domisi T.. Vaikas turi patirtį, nes jau ne pirmą kartą paimamas iš šeimos. T. turi telefoną, tačiau nei per globotoją, nei kitaip mama neinicijuoja pokalbių su vaiku. T. tėtis nė karto nebuvo, vaiku nesidomėjo. Socialinė darbuotoja jam buvo suteikusi informaciją, kad gali aplankyti vaiką, gali paskambinti. Tačiau jis nei skambino, nei lankė. Vaiko globos vieta (duomenys neskelbtini), o susitikimai vyksta globos namuose (duomenys neskelbtini).

8. Trečiasis asmuo BĮ (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad vaikas augo su motina, tačiau jis keletą kartų: nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d., nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. kovo 3 d. ir nuo 2023 m. liepos 11 d., buvo apgyvendintas budinčios globotojos šeimoje dėl nesaugios gyvenamosios aplinkos. V. T. galimai turi priklausomybę alkoholiui, ją pripažįsta, tačiau neturi jokios motyvacijos priimti specialistų pagalbą sprendžiant problemas. Vyras nuo liepos mėnesio nei karto nesusitiko su T., vis atidėlioja susitikimus ir pats nededa jokių pastangų, kad palaikyti artimą tarpusavio ryšį, nekeičia savo elgesio, vengia atlikti savo, kaip tėvo pareigas, auklėti ir išlaikyti vaiką, yra nusišalinęs nuo bendravimo, nesiekia jo susigrąžinti. Šiuo metu T. T. augti biologinėje šeimoje pas tėvą nėra galimybės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Neterminuotai apribojo tėvo valdžią V. T. nepilnamečio sūnaus T. T. atžvilgiu. Padidino 2014 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-885-476/2014 patvirtintos taikos sutarties 2.2 punktu nustatytą materialinį išlaikymą T. T. po 300 Lt (86,89 Eur) ir priteisė iš atsakovo V. T. materialinį išlaikymą nepilnamečiam T. T. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 18 d., iki vaiko pilnametystės. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė N. K.. Nuo 2023 m. gruodžio 18 d. nutraukė materialinio išlaikymo T. T. išieškojimą iš V. T. pagal 2014 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 2-885-476/2014. Priteisė iš V. T. 60,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Netenkino ieškinio dalyje dėl laikino motinos valdžios apribojimo N. K. nepilnamečio vaiko T. T. atžvilgiu, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, globos nustatymo, globėjo paskyrimo, pavedimo globėjui uzufrukto teise tvarkyti priteistą išlaikymą.

10. Teismas nustatė, kad T. K., gimusio (duomenys neskelbtini) mama yra N. K., tėvas V. T.. 2014 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta N. K. ir V. T. sudaryta taikos sutartis, kurios 2.2 punkte numatyta, kad V. T. vaiko T. T. išlaikymui mokės po 300 Eur (86,89 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės.

11. Teismas konstatavo, kad atsakovė 2023 m. birželio 8 d. tinkamai neatliko pareigos prižiūrėti savo mažametį sūnų T. T., savo elgesiu (nustatytas alkoholio vartojimo atvejis viešoje vietoje) kėlė grėsmę vaiko sveikatai. 2023 m. balandžio 24 d. N. K. nustatytas 0,7 prom. neblaivumas. T. T. nuo 2023 m. liepos 11 d. trečią kartą nustatyta laikinoji globa, laikina globa nustatyta budinčios globotojos šeimoje, visais atvejais tuomet, kai vaiko motinai N. K. buvo nustatytas neblaivumas.

12. Teismas pažymėjo, kad vaikas supranta, kad mama turi alkoholio vartojimo problemą, nenori vėl būti paimamas iš šeimos, norėtų, kad mama nebevartotų alkoholio, tuomet norėtų grįžti į šeimą. Paimant vaiką iš šeimos jam buvo 10 metų ir beveik šeši mėnesiai. Tokio amžiaus vaikas supranta susidariusią situaciją, yra psichologiškai traumuojamas kai reikia keisti aplinką, gyvenimo būdą, megzti socialinius ryšius. Teismas vertino, kad tokio amžiaus vaikams itin svarbus dvasinis ryšys su tėvais, gauti jų paramą ir palaikymą. Teismas konstatavo, kad T. T. ryšys su motina N. K. yra vis silpnėjantis, nes nustačius nesaugią aplinką vaikas paimamas iš namų ir ilgą laiką jam tenka būti laikinoje globoje, ryšiai palaikomi tik susitikimų metu, o tai nėra tapatu gyvenimui su biologine motina nors ir kokie dažni tie susitikimai bebūtų.

13. Teismas sprendė, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų ir jų nematymas (nekontaktavimas su motina) padarė didelės žalos vaiko ir motinos ryšiui, kuriam atstatyti reikalingas itin didelis dėmesys.

14. Teismas pažymėjo, kad institucijų pareiga yra siekti, kad vaikas grįžtų į šeimą, teikti tikslines paslaugas šeimai, motyvuoti, kad vaikas būtų susigrąžintas, nes atskyrimas nuo tėvų ir jų nematymas (nekontaktavimas su motina) padarė didelės žalos vaiko ir motinos ryšiui, kuriam atstatyti reikalingas itin didelis dėmesys. Teismas vertino, kad nors motinai piktnaudžiaujant alkoholiu ši daro ydingą žalą savo mažamečiam vaikui T. T., tačiau teismas nenustatė vaiko nepriežiūros atvejų – šeimos būste, kuris nuomojamas, švaru ir tvarkinga, vaikas tinkamai aprengtas ir prižiūrėtas, pamaitintas, į mokyklą ateina turėdamas visas reikiamas priemones, vaikui būnant namuose mama pilnai juo rūpinasi ir tinkamai atstovauja vaiką.

15. Teismas vertino, kad mažas šeimos būstas nėra pagrindas tėvų teisių ribojimui, skurdi aplinka nevertintina kaip vaiko nepriežiūra. T. nesant globoje gyvena su motina N. K. ir jos sutuoktiniu R. K.. Teismas vertino, kad 2023 m. birželio 8 d. paimant vaiką, R. K. nedirbo, N. K. nors ir turėjo darbinius santykius, tačiau tuo metu turėjo nedarbingumą, o greitu laiku ji prarado darbą, vėliau vėl susirado.

16. Teismas konstatavo, kad atsakovai linkę nepripažinti priklausomybės alkoholiui, mano, kad gali tai kontroliuoti. N. K. atsisakė ilgalaikio gydymo nuo priklausomybės, psichologų konsultacijų, lankytis AA susirinkimuose, tačiau pakartotinai priima psichoterapinį ilgalaikės abstinencijos alkoholiui palaikymo metodą, kuris specialistų manymu jai nėra veiksmingas. Atsakovė šį metodą vertina kaip jai tinkamą.

17. Teismas vertino, kad N. K. vaikus lanko, jais rūpinasi, atneša drabužėlių. 2023 m. liepos 14 d. – 2024 m. sausio 16 d. įvyko 16 susitikimų, kuriuose ji dalyvavo. Teismas pažymėjo, kad atsakovės materialinė situacija nėra stabili, ji su sutuoktiniu R. K. gyvena (duomenys neskelbtini), o susitikimai vyksta (duomenys neskelbtini), sprendimas susitikimus organizuoti arčiau vaiko globos vietos ir atsakovės gyvenamosios vietos nėra priimtas dėl institucijų nesusikalbėjimo.

18. Teismas taip pat sprendė, kad visa susitikimų su vaikais organizavimo našta perkelta atsakovei, t. y. vaikų motinai, kuri turi siekti itin pozityvių rezultatų, kad vaikas būtų grąžintas į šeimą – dirbti, sistemingai ir intensyviai lankyti vaikus, dalyvauti psichologo konsultacijose, lankytis pas specialistus, priimti socialinių darbuotojų siūlomas paslaugas, siekti motyvuotų ir teigiamų pokyčių savo ydingame elgesyje dėl probleminio alkoholio vartojimo.

19. Teismas sutiko, kad atsakovės nesaikingo alkoholio vartojimo atvejai yra bepasikartojantys ir sistemingi, tačiau po 2023 m. birželio 8 d., kai buvo paimti iš šeimos vaikai, nefiksuota alkoholio vartojimo atvejų. Tai, kad policija nevyksta fiksuoti girtumo, nes namuose nėra vaikų, neįrodo, kad N. K. gali būti neblaivi.

20. Teismas pažymėjo, kad svarbu užtikrinti vaiko ryšį su šeima, nes ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Teismas vertino, kad nėra nustatyta faktų dėl vaiko nepriežiūros, vengimo atlikti savo kaip motinos pareigas, piktnaudžiavimų tėvų valdžia. Atsakovė daro teigiamus pokyčius, siekia, kad T. T. grįžtų į šeimą, pradėjo dirbti, pritaikytas psichoterapinis ilgalaikės abstinencijos alkoholiui palaikymo metodas dvylikai mėnesių ir pasibaigus terminui yra pasirengusi toliau tęsti gydymą. Teismas konstatavo, kad atsakovė N. K. siekia keisti savo elgesį ir susigrąžinti sūnų į šeimą.

21. Teismas nustatė, kad vaikas bendravimą su mama vertina 50 ant 50. Norėtų, jog mama negertų. Gyvenimas pas globėjus vaikui patinka, nes yra daug įvairios veiklos, ko negauna biologinėje šeimoje. Vaikas globėjai išgyvena šiltus jausmus, o mamos nelaiko pavyzdžiu. Teismas pažymėjo, kad tarp vaiko ir mamos nėra susiformavęs glaudus emocinis ryšys. Teismo vertinimu, aštuoni mėnesiai yra pakankamas laiko tarpas motinai ir vaikui prevenciniais tikslais būti atskirtiems vienam nuo kito, kad apsaugoti vaiką nuo galimos žalos. N. ir R. K. buvo nustatytas tik vienas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas – fiksuotas alkoholio vartojimo faktas, tačiau atsakovė daro teigiamus pokyčius. Nors silpnas, tačiau vaiko ir motinos ryšys yra, todėl svarbu siekti, kad jų ryšys ne tik, kad išliktų, bet ir stiprėtų, o ilgesnis vaiko ir motinos atskyrimas gali daryti neatitaisomą neigiamą žalą jo ryšiui su biologine motina.

22. Teismas konstatavo, kad atsakovas neatlieka pareigos auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų T. T., visiškai nepasirūpina jo materialine, socialine ir dvasine gerove, neteikia vaikui išlaikymo. Atsakovas V. T. pripažįsta, kad jis vaiku nesirūpina, jis atsakovo nedomina, supranta, kad turi alkoholio vartojimo problemų, tačiau atsisako specialistų pagalbos. Vaiką paėmus iš šeimos vaiko tėvas, atsakovas V. T., pasiimti vaiką pas save neturi galimybių, nes veda ydingą gyvenimo būdą, namų aplinka nesaugi ir netinkama vaiko auginimui ir vystymuisi. Vaikui esant laikinoje globoje tėvas jo nelanko, nesidomi vaiku. V. T. pripažįsta priklausomybę alkoholiui, tačiau neturi motyvacijos priimti specialistų pagalbą ir keisti gyvenimo būdą. Vaikas tėvą įvardija kaip girtuoklį, neatsimena kada jį matė, tarp vaiko ir atsakovo V. T. nėra susiformavęs nei fizinis, nei dvasinis, nei socialinis ryšys, atsakovo nelaiko šeimos nariu, tėčiu linkęs vadinti dabartinį atsakovės N. K. sutuoktinį R. K., kuris jį aplankydavo kartu su sutuoktine N. K., esant laikinoje globoje.

23. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės N. K. atžvilgiu dėl laikino motinos valdžios ribojimo ieškinys netenkintas ir nuspręsta vaiką T. T. grąžinti biologinei motinai, klausimo dėl nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo šioje byloje nesprendė.

24. Teismas vertino, kad esamas priteistas materialinis išlaikymas iš V. T. jo nepilnamečiam sūnui T. T. po 86,89 Eur (300 Lt) nėra pakankama suma, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai, todėl šią sumą padidino iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme priėmimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 18 d., iki vaiko pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

25. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas reikalavimas laikinai apriboti motinos valdžią N. K. ir priimti naują sprendimą - laikinai apriboti motinos valdžią N. K., priteisti iš atsakovės N. K. materialinį išlaikymą T. T. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. gruodžio 14 d.); (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-885-476/2014 (dalyje) nustatytą nepilnamečio T. T. gyvenamąją vietą su motina N. K. pakeisti ir iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti Globos centre, veikiančiame (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namuose; priteistą materialinį išlaikymą pavesti valdyti uzufrukto teisėmis Globos centrui, veikiančiam (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, žodinius šalių bei liudytojų paaiškinimus, nesivadovavo geriausių vaiko interesų prioriteto principu, todėl priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

25.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės N. K. ir jos sutuoktinio R. K. šeimos alkoholio vartojimo problemos įsisenėjusios, dėl alkoholio vartojimo sistemingai kartojasi vaiko teisių pažeidimai, šeima nepriima siūlomos pagalbos, šeimai taikytos paslaugos ir pagalbos metodai nėra efektyvūs, šeima neįsitraukia į pagalbos procesą, pagalbą priima paviršutiniškai ir nėra užtikrinama nepilnamečiam vaikui saugi aplinka bei geriausi jų interesai.

25.3. N. K. šeimai nuo 2005 m. teikiamos socialinės paslaugos, nuo 2018 m. N. K. šeimoje augusiems nepilnamečiams vaikams trylika kartų buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, susiję su N. K. ir jos sutuoktinio R. K. alkoholio vartojimu, dėl vaiko teisių pažeidimų, motinos valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams N. K. ne kartą buvo bausta administracine tvarka, kas daro ypatingą žalą vaikui.

25.4. Teismas nesirėmė šalių, liudytojų bei trečiųjų asmenų parodymais teisminiame procese, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Nevertino ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovės veiksmai yra nepakankami, kad situacija šeimoje iš esmės pasikeistų, atsakovės požiūris sprendžiant alkoholio vartojimo problemą yra paviršutiniškas ir neatsakingas, siekiant, kad mažametis sūnus galėtų grįžti į šeimą.

26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė N. K. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymėjo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, nepažeisdamas procesinių teisės normų bei tinkamai taikydamas ir aiškindamas materialines teisės normas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovės ieškinio dalyje, dėl kurios ieškovė pateikė skundą. Pažymėjo, kad atsakovė siekia keisti savo elgesį, kreipėsi į priklausomybių specialistus, o vaikas namuose visada buvo prižiūrėtas, gydytas pagal poreikį, namuose niekada nebuvo pastebėta netvarka ar nešvara, vaikas į mokyklą ateidavo laiku, tvarkingai aprengtas, elgesio problemų nebuvo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų kilusi grėsmė vaiko sveikatai, interesams. Laikinas motinos valdžios ribojimas sukeltų didesnę žalą, nei naudą, pasiektą šiuo metu.

27. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

30. Apeliantė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro raštus „Informacijos pateikimas“, bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuos prašo pridėti prie bylos.

31. Atsakovė N. K. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: tyrimo protokolus, kuriuos prašo pridėti prie bylos.

32. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus bei atsakovės N. K. pateikti nauji įrodymai susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

34. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone reikalavimas dėl laikino motinos valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

35. Apeliantė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas ieškovės ieškinį dalyje dėl laikino motinos valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmetė. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimo dalį prašo panaikinti ir šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkinti.

Dėl laikino motinos valdžios (ne)apribojimo

36. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose.

37. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

38. Tėvų valdžios apribojimas yra reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

39. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės dalyvės užtikrina, jog vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

40. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Tėvų valdžios ribojimas kartu yra ir žmogaus teisės, saugomos Konvencijos 8 straipsniu, ribojimas tiek vaiko, tiek ir tėvo teisės į šeimos gyvenimą atžvilgiu.

41. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Vaiko teisių konvencija siūlo vadovautis bendraisiais nediskriminacijos ir vaiko nuomonės išklausymo principais. Priimant sprendimą, svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik jo priėmimo metu, bet ir ateityje (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020 19 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023 30 punktą).

42. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, geriausi vaiko interesai reikalauja užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, taip pat turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. pvz.: EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, 79 punktas).

43. Nacionalinėje teisėje geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

44. Minėto straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad, priimant sprendimus dėl vaiko gerovės, turi būti vadovaujamasi biologinės šeimos prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais.

45. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

46. Paprastai vaiko interesus atitinka vaiko ryšių su biologine šeima palaikymas, išskyrus atvejus, kai paaiškėja, kad šeima yra ypač netinkama ir ryšių palaikymas gali pakenkti vaiko sveikatai ir raidai (žr. pvz.: 2017 m. kovo 14 d. sprendimo byloje K. B. ir kiti prieš Kroatiją, peticijos Nr. 36216/13, par. 143); tokių ryšių nutraukimas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų, ir tokių priemonių taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (žr. pvz.: 2004 m. vasario 26 d. sprendimo byloje Görgülü prieš Vokietiją, peticijos Nr. 74969/01, par. 48).

47. Pagal CK 3.180 straipsnį, tėvų valdžios apribojimas taikomas, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

48. Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015; ). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.

49. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Be to, pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

50. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Taigi, teismui kilo pareiga nustatyti, ar nagrinėjamu atveju motinos valdžia turi būti ribojama. Spręsdamas, ar motinos valdžia turi būti ribojama, teismas turėjo įvertinti ne tik tai, ar egzistuoja CK nustatytos teisinės sąlygos apriboti motinos valdžią, bet ir įvertinti geriausius vaiko interesus. Todėl tam, kad būtų teisingai nuspręsta dėl ieškovės pareikšto reikalavimo, teismas turi atlikti išsamią situacijos analizę ir įvertinti, ar motinos valdžia atitinka geriausius vaiko interesus.

51. Byloje ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė N. K. nevykdė tėvų konstitucinės pareigos auklėti ir išlaikyti savo sūnų, neužtikrina jo teisės gyventi su tėvais, nesudaro saugios socialinės aplinkos sūnui grįžti į šeimą. Motinos pareigų nevykdymą grindžia atsakovės netinkamu gyvenimo būdu, t. y. neturi nuolatinės darbo vietos, dėl ko gaunamos pajamos yra nepastovios, bei dažnu alkoholio vartojimu. Siekiant apsaugoti nepilnametį vaiką nuo būsimos žalos bei siekiant užtikrinti vaiko teisių bei interesų apsaugą būtina laikinai apriboti motinos valdžią vaiko T. T. atžvilgiu.

52. Byloje esančiais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad T. T., gimusio (duomenys neskelbtini) mama yra N. K. (buvusi pavardė J.), tėvas V. T.. 2014 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta N. K. (buvusi pavardė J.) ir V. T. sudaryta taikos sutartis, kurios 2.1. punkte numatyta, kad T. T. nuolatinė gyvenamoji vieta yra kartu su mama N. K. (buvusi pavardė J.) jos gyvenamojoje vietoje, o 2.2 punkte numatyta, kad V. T. vaiko T. T. išlaikymui mokės po 300 Eur (86,89 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad 2023 m. birželio 8 d. nustatyta, kad namuose nepilnamečio vaiko T. T. mama N. K. yra neblaivi, jos sutuoktinis taip pat neblaivus, kūdikį J. K. prižiūrėjo kaimynė, T. T. buvo namuose. (duomenys neskelbtini) VTAS specialistai priėmė sprendimą vaikus paimti iš šeimos. 2023 m. birželio 9 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 40LA-444, T. T. apgyvendintas laikinų globotojų šeimoje; pagrindas – neblaivi motina, neužtikrinama saugi vaikui aplinka, kyla realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui. 2023 m. birželio 15 d. atliktas vaiko situacijos vertinimas Nr. 4VSV-2238, kuriame nurodyta, kad mažametis T. T. iš šeimos paimtas, nes tėvai buvo neblaivūs: N. K. buvo akivaizdžiai neblaivi, bet tikrintis girtumą atsisakė, jos sutuoktiniui R. K. nustatytas 1,78 prom. neblaivumas. R. ir N. K. pripažino, kad 2023 m. birželio 8 d. buvo neblaivūs. Jiems neblaivumas taip pat buvo nustatytas 2023 m. balandžio 24 d. – vaikams skirta laikina globa. Šeimoje stebimas sistemingas nuolatinis alkoholio vartojimas. 2018 – 2022 metais N. K. septynis kartus rasta neblaivi su mažamečiais vaikais. N. K. dirba su pertraukomis, šeimos finansinė situacija nėra stabili, sutuoktiniai neigia sistemingą alkoholio vartojimą, trūksta socialinių įgūdžių, nuolat bendrauja su socialine darbuotoja. T. T. teikiama psichologo pagalba. 2023 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartimi leista iš mamos N. K. ir tėvo V. T. paimti vaiką T. T.. 2022 m. vasario 15 d., 2020 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartimis taip pat buvo leista iš mamos N. K. ir tėvo V. T. paimti T. T.. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero 2023 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. M-331 dėl laikinosios globos nustatymo, T. T. nustatyta laikinoji globa nuo 2023 m. liepos 11 d. ir jo gyvenamoji vieta nustatyta budinčios globotojos šeimoje. 2023 m. liepos 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobili komanda pateikė rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su N. K. ir R. K. šeima organizavimo Nr. 4TSD-1426. T. T. laikinojoje globoje taip pat buvo nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d., ir nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. kovo 3 d. T. T. laikina globa nustatyta nuo 2023 m. liepos 11 d. N. K. šeima nuo 2005 m. iki 2018 m. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros. Nuo 2018 m. iki 2020 m. N. K. ir R. K. šeimai taikyta atvejo vadyba, šeimai teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos. Su šeima dirba socialinė darbuotoja, vykdomas konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, motyvaciniai pokalbiai atsparumo priklausomybės alkoholiui klausimais, skatinami priimti pagalba blaivybės palaikymui. N. K. ir R. K. nelinkę priimti pagalbą. Pagrindinis rizikos veiksnys, lemiantis besikartojančius vaiko teisių pažeidimus yra ydingas alkoholio vartojimas, dėl ko neužtikrinama vaikams saugi aplinka ir geriausi vaiko interesai. T. T. gyvenant laikinų globėjų šeimoje jam suteikiama visa reikalinga ir tinkama priežiūra, vaiko nuomone jam globotojos šeimoje gerai, dalyvavo daugelyje pramogų, su visais sutaria. Jei mama susitvarkytų ir nebegertų, į namus norėtų, bet kad pasikeis nelabai tiki. Į namus grįšti nenori, kad vėl neatimtų. Nori, kad mama negertų.

53. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios laikino apribojimo, svarbu nustatyti ar yra tėvų veiksmai (neveikimas), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir, tokius veiksmus (neveikimą) nustačius, pateikti jų pobūdžio įvertinimą.

54. Iš byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė nors ir neigia piktnaudžiavimą alkoholiu, tačiau lankosi pas priklausomybių konsultantą, vartoja medikamentus blaivybei palaikyti ir jos vertinimu ji alkoholį vartoja saikingai, pripažįsta, kad suklydo. Atsakovė nuo 2024 m. vasario 2 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) ŽŪB. Nuo 2024 m. kovo 8 d. dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Iš 2023 m. rugsėjo 12 d. Medicininio dokumento išrašų nustatyta, kad N. K. pritaikytas psichoterapinis ilgalaikės abstinencijos alkoholiui palaikymo metodas dvylikai mėnesių.

55. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2023 m. birželio 8 d. tinkamai neatliko pareigos prižiūrėti savo mažametį sūnų T. T., savo elgesiu (alkoholio vartojimo atvejis viešoje vietoje) kėlė grėsmę vaiko sveikatai. 2023 m. balandžio 24 d. N. K. nustatytas 0,7 prom. neblaivumas, tačiau teismas, ištyręs bylos medžiagą, išklausęs vaikų nuomonę, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus konstatavo, kad atsakovė domisi savo vaiku T. T., pagal savo galimybes deda pastangas vaikui grįžti į šeimą. Koks vaiko aplankymų kiekis yra pakankamas ir kokių paslaugų priėmimas yra tinkamas ir vertintinas kaip pakankamos pastangos, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, yra vertinimo dalykas ir tai atliekant svarbu atsižvelgti į konkrečios šeimos situaciją. Vaiko nuomone jis norėtų likti globotojos šeimoje, tačiau pagal bylos duomenis vaikas norėtų grįžti į šeimą, jei motina nebegertų, vaikas susitikimų su motina laukia, į juos vyksta noriai. Teismas vertino, kad nors silpnas, tačiau vaiko ir motinos ryšys yra, todėl svarbu siekti, kad jų ryšys ne tik, kad išliktų, bet ir stiprėtų. Pažymėjo, kad institucijų pareiga yra dėti maksimalias pastangas atkurti vaiko ir motinos ryšį, o ilgesnis vaiko ir motinos atskyrimas gali daryti neatitaisomą neigiamą žalą jo ryšiui su biologine motina. Teismas pažymėjo, kad susitikimai su vaiku gali vykti tik institucijos darbo valandomis, o T. T., pasak atsakovės, lanko užimtumo grupę, kurioje nori dalyvauti, o N. K. neturi savo transporto, kad galėtų bet kuriuo metu atvykti, todėl reikia derinti susitikimų laiką ir su važiuojančiu viešuoju transportu. Teismas taip pat vertino, kad pagal atsakovės pageidavimą klausimas dėl susitikimų su vaiku jos gyvenamojoje vietoje ir vaiko laikinosios globos vietoje neišspręstas (visi gyvena (duomenys neskelbtini)), po vaiko paėmimo iš šeimos nefiksuota alkoholio vartojimo atvejų, nuosekliai sprendžiama alkoholio vartojimo problema šeimoje ir siekiama teigiamų ilgalaikių pokyčių, vyksta konsultacijos su priklausomybių psichiatru-konsultantu, todėl teismas sprendė, kad yra pagrįstas pagrindas netenkinti ieškinio ir nepilnametį vaiką T. T. grąžinti į šeimą, T. T. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, vaiko motina N. K. jos gyvenamojoje vietoje.

56. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad atsakovės šeimos alkoholio vartojimo problemos įsisenėjusios, dėl dažno alkoholio vartojimo sistemingai kartojasi vaiko teisių pažeidimai, šeima nepriima siūlomos pagalbos, šeimai taikytos paslaugos ir pagalbos metodai nėra efektyvūs, šeima neįsitraukia į pagalbos procesą, pagalbą priima paviršutiniškai ir nėra užtikrinama vaikui saugi aplinka bei geriausi jų interesai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

57. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijimas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Sutiktina, kad bet koks pokytis yra ilgas procesas, tačiau turi būti aišku, kokiomis priemonėmis ir kokio pokyčio siekiama, kokie galimi padariniai to pokyčio nepasiekus. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės nesaikingi alkoholio vartojimo atvejai yra bepasikartojantys ir sistemingi, tačiau po 2023 m. birželio 8 d., kai buvo paimti iš šeimos vaikai, nefiksuota alkoholio vartojimo atvejų. Tas faktas, kad seniūnijos socialinės darbuotojos kaip liudytojos nurodyta aplinkybė, kad policija nevyksta fiksuoti girtumo, nes namuose nėra vaikų, neįrodo, kad N. K. gali būti neblaivi. Liudytoja apklausta N. K. kaimynė taip pat nenurodė, kad matytų atsakovę neblaivią. Ieškovė kaip pagrindinį rizikos veiksnį, lemiantį bepasikartojančius vaiko teisių pažeidimus atsakovės šeimoje nurodo ydingą alkoholio vartojimą, dėl ko šeimoje augantiems vaikams nėra užtikrinama saugi aplinka ir geriausi vaikų interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė neneigia, kad ji kartais vartoja alkoholi, bet tai nėra dažnai, stengiasi šią problemą spręsti, kreipėsi į medikus, dalyvauja gydymosi programose, iš dalies priima institucijų teikiamą pagalbą šeimai, kas rodo, kad atsakovė suvokia esamą situaciją, jos rimtumą ir siekia šią problemą spręsti pagal esamas galimybes.

59. Apeliantės prie apeliacinio skundo pateiktame VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro 2024 m. balandžio 26 d. rašte nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 15 d., 2023 m. gruodžio 27 d., 2024 m. kovo 4 d., 2024 m. vasario 1 d., 2024 m. balandžio 22 d. atsakovei N. K. teiktos paslaugos dėl psichikos sutrikimo, skirtas gydymas, alkoholio vartojimą neigė. Minėti duomenys nepatvirtina, kad atsakovė, nors ir nepripažindama, kad turi priklausomybę nuo alkoholio, nesiima jokių aktyvių veiksmų savo atžvilgiu, siekdama gydytis nuo priklausomybės. Priešingai, atsakovė kreipiasi pagalbos į medikus, ir savo nuožiūra laikosi medikų rekomenduojamo gydymo nuo priklausomybės alkoholiui, o šias aplinkybes patvirtina atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti medicininių dokumentų išrašai, t. y. 2023 m. gegužės 10 d., 2023 m. rugsėjo 12 d., kuriuose nurodyta, kad atsakovė kreipėsi į medikus dėl priklausomybės nuo alkoholio gydymo, skirtas medikamentinis gydymas blaivybės palaikymui, vaistus vartoja, lanko priklausomybės ligų konsultanto konsultacijas, terapinis rezultatas geras, prašo skirti gydymą, taikytas psichoterapinis ilgalaikės abstinencijos alkoholiui palaikymo metodas 12 mėnesių laikotarpiui. (t. 2, b. l. 8, 14). Minėti duomenys paneigia apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, kad atsakovė nepriima siūlomos pagalbos, ją neigia. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė turi teisę savarankiškai pasirinkti į kokią medicinos įstaigą kreiptis pagalbos, nes visuotinai pripažinta, jog dažnas alkoholio vartojimas yra chroniška, pasikartojanti liga, asmenys, sergantys šia liga, dažnai to nepripažįsta, o ligos gydymo sėkmė priklauso nuo paties sergančiojo valios ir pastangų, aplinkinių palaikymo, motyvavimo, teikiamos paramos, todėl ieškovė turėtų ir toliau dėti visas įmanomas pastangas padėti šeimai, kad vaikas grįžtų į šeimą, toliau teikti tikslines paslaugas, motyvuoti, objektyviai vertinti tėvų dedamas pastangas atsisakyti žalingų įpročių bei siekį susigrąžinti vaiką.

60. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad institucijos, teikiančios paslaugas šeimai, patvirtino, kad šeimos būste, kuris nuomojamas, švaru ir tvarkinga, vaikas tinkamai aprengtas ir prižiūrėtas, pamaitintas, į mokyklą ateina turėdamas visas reikiamas priemones, vaikui būnant namuose mama pilnai juo rūpinasi ir tinkamai atstovauja vaiką. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2024 m. sausio mėnesio raštas dėl informacijos pateikimo patvirtina, kad mama rūpinasi vaiku, dalyvauja sūnaus mokykloje vykstančiuose renginiuose (Šeimos dienai skirtame renginyje), vaikas be pateisinamos priežasties nepraleidžia pamokų, elgesio bei ugdymosi problemų nebuvo. Šeimai taip pat yra taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinio darbuotojo paslaugos, mama jas priima. Mama išsako ilgesį ir meilę sūnui, jaučia stiprų emocinį ryšį ir nori jį susigrąžinti. Pagal BĮ (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro pateiktą 2023 m. spalio 11 d. pagalbos plano 5 punktą, atsakovė iš dalies įgyvendina minėtą planą, todėl apeliantės apeliacinio skundo motyvai, kad atsakovė nesprendžia problemos dėl priklausomybių nuo alkoholio, vykdo paviršutiniškai pagalbos planą yra atmestini, kaip prieštaraujantys pačios apeliantės pateiktiems duomenims kartu su ieškiniu. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad mažas šeimos būstas nėra pagrindas tėvų teisių ribojimui, skurdi aplinka negali būti vertinama kaip vaiko nepriežiūra.

61. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktų įrodymų dėl atsakovės ydingo elgesio, bei alkoholio vartojimo nevertino kaip sistemingą piktnaudžiavimą tėvų valdžia, darantį ypatingą žalą vaikui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad motinai piktnaudžiaujant alkoholiu ši daro ydingą žalą savo mažamečiam vaikui T. T., tačiau konstatavo, kad atskyrimas nuo tėvų ir jų nematymas (nekontaktavimas su motina) padarė didelės žalos vaiko ir motinos ryšiui, kuriam atstatyti reikalingas itin didelis dėmesys. Tai, kad atsakovė turi priklausomybę nuo alkoholio, dažnai keičia darbovietę ar nedirba, yra neigiamai nusiteikusi institucijų atstovų atžvilgiu, ar atsisako jų siūlomos pagalbos nėra pagrįstas pagrindas teigti, kad atsakovė sistemingai piktnaudžiauja tėvų valdžia. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nors ir turėdama priklausomybę nuo alkoholio, ilgą laiką nedirbtų, nesirūpintų savo mažamečiu vaiku, neteiktų jam išlaikymo pagal savo galimybes, bei savo veikimu ir/ar neveikimu keltų grėsmę vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovės šeimoje būtų fiksuoti smurtiniai vaiko teisių pažeidimai sūnaus T. T. atžvilgiu. Priešingai, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė pagal galimybes lanko vaiką, atvykdama į susitikimus su vaiku atneša drabužių, duoda sūnui pinigų, noriai bendrauja.

62. Kasacinio teismo išaiškinta, kad rūpinimusi CK 3.180 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytinas vien epizodinis ir minimalus tėvų prisidėjimas prie vaiko išlaikymo, nes tėvų valdžia visų pirma yra pareigų vaikui visetas ir suponuoja visapusišką vaiko sveiką vystymąsi užtikrinančių poreikių patenkinimą. Tačiau, sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo ir masto, taip pat turėtų būti įvertinta, dėl kokių priežasčių tėvas (motina) nevykdo savo pareigų – ar dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių (ligos, laikino darbo praradimo), ar dėl priežasčių, kurios priskirtinos tėvų kaltei (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-07-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tėvų valdžios ribojimo ir masto, teisingai įvertino priežastis, kad mama (atsakovė) nevykdo savo pareigų – dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių, t. y. turimos ligos – priklausomybės nuo alkoholio, o priežasčių, kurios priskirtinos tėvų kaltei, teismas nenustatė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aštuoni mėnesiai yra pakankamas laiko tarpas motinai ir vaikui prevenciniais tikslais būti atskirtiems vienam nuo kito, kad apsaugoti vaiką nuo galimos žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu vaikui šiuo metu ir ateityje yra naudingiausia šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimas, santykių palaikymas taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą šeimai.

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. liepos 8 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2A-281-650/2024 pagal apeliantės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone ieškinį atsakovams N. K. ir R. K. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys procese - BĮ (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras ir (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namai. Teisėjų kolegija apeliantės skundą atmetė, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio. Minėtoje civilinėje byloje ieškovė prašė teismo atsakovams N. K. ir R. K. laikinai apriboti tėvų valdžią sūnaus J. K. atžvilgiu, nes atsakovai N. K. ir R. K. nevykdė tėvų pareigų, o tėvų pareigų nevykdymą motyvavo atsakovų netinkamu gyvenimo būdu (neturi pastovios darbo vietos, dėl ko pajamos nepastovios) ir piktnaudžiavimu alkoholiu, dėl ko būtina laikinai apriboti tėvų valdžią vaiko J. K. atžvilgiu, siekiant apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant kol ši jam bus atsakovų veiksmais padaryta. Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, kad 2023 m. birželio 8 d. gautas pranešimas, jog neblaivūs R. ir N. K. kartu su dviem nepilnamečiais vaikais eina link D.; tos dienos vakare grįžus R. ir N. K. į namus nustatyta, kad tėvai neblaivūs, kūdikį J. K. prižiūrėjo kaimynė, o kitas mažametis vaikas T. T. buvo namuose, apie esamą situaciją informuoti (duomenys neskelbtini) AVPK OVS budėtojas; atvykus (duomenys neskelbtini) VTAS specialistams priimtas sprendimas abu vaikus paimti iš atsakovų šeimos. Minėtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinėje byloje Nr. e2A-281-650/2024 ir nagrinėjamoje byloje ieškovė iš dalies remiasi analogiškomis aplinkybėmis.

Dėl įrodymų vertinimo

64. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

65. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos apeliantė įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis ieškovės įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).

66. Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

67. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.

68. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

69. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.