Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės (pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams N. K. ir R. K. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys procese - (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras ir (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimą ir prašo priimti naują sprendimą, tenkinti ieškovo ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta netenkinti ieškovo prašymo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus. Apeliantas (ieškovas) pateikė Raseinių socialinių paslaugų centro raštą „Dėl informacijos pateikimo“, (duomenys neskelbtini) savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro raštą „Dėl informacijos pateikimo“, VšĮ (duomenys neskelbtini) raštą „Informacijos pateikimas“.

20. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantų pateikti nauji įrodymai yra susiję su apeliacine tvarka vertinamu sprendimu, apeliacinio skundo argumentais ir reikšmingi sprendžiant dėl abiejų šalių ginčijamų pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, apeliacinės instancijos teismas abiejų šalių pateikiamus naujus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo

21. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas ir taikyti jos ribojimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-182-916/2020, Nr.e3K-3-514-378/2020, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

22. CK 3.180 straipsnio nuostatos numato, kad, kai tėvai (tėvas ar motina, ar kartu) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-114/2013, Nr. 3K-3-522/2014, Nr. 3K-3-310-915/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog abu tėvai ar vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, dėl to gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti, jei gali pasikeisti - taikomas laikinas valdžios apribojimas.

24. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną tėvo ar motinos valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

25. Kaip minėta tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę, protinę būklę ir jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi ir ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

26. Byloje ieškovas įrodinėja, kad atsakovai N. K. ir R. K. nevykdė tėvų pareigų, o tėvų pareigų nevykdymą motyvuoja atsakovų netinkamu gyvenimo būdu (neturi pastovios darbo vietos, dėl ko pajamos nepastovios) ir piktnaudžiavimu alkoholiu, dėl minėtų aplinkybių būtina laikinai apriboti tėvų valdžią vaiko J. K. atžvilgiu, siekiant apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant kol ši jam bus atsakovų veiksmais padaryta.

27. Ribodamos tėvystės teises, nacionalinės valdžios institucijos turi nustatyti teisingą vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą; pusiausvyros nustatymo procese ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas geriausiems vaiko interesams, kurie gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., Europos Žmogaus T. T. 2001 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje T. P. ir K. M. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 28945/95, par. 71; 2016 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Kocherov ir Sergeyeva prieš Rusiją, peticijos Nr. 16899/13, par. 93–95; 2018 m. spalio 30 d. sprendimo S. S. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 40938/16, par. 83; kt.). Vien faktas, kad vaikas gali būti atiduotas į jo auklėjimui palankesnę aplinką, pats savaime nepateisina priverstinės priemonės – vaiko paėmimo iš biologinių tėvų globos – taikymo; turi egzistuoti kitos aplinkybės, rodančios tokio įsikišimo būtinumą (žr. cituoto sprendimo byloje S. S. prieš Slovėniją, par. 84; 2015 m. spalio 13 d. sprendimo byloje S. H. prieš Italiją, peticijos Nr. 52557/14, par. 56; ir sprendimo byloje K. ir T. prieš Suomiją, peticijos Nr. 25702/94, par. 173). Be kita ko, valdžios institucijų vaidmuo socialinės rūpybos srityje būtent ir yra padėti sunkumų patiriantiems asmenims, teikti jiems patarimus, kaip bendrauti su socialinės rūpybos institucijomis, ir patarti, kaip įveikti sunkumus. Pažeidžiamų asmenų atveju valdžios institucijos turi parodyti ypatingą budrumą ir užtikrinti didesnę apsaugą (žr. cituoto sprendimo byloje S. S. prieš Slovėniją, par. 84; taip pat sprendimo byloje S. H. prieš Italiją, par. 54 ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-421/2023, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. Byloje nustatyta, kad J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovai N. K., R. K.. Ieškovo ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad 2023 m. birželio 8 d. gautas pranešimas, jog neblaivūs R. ir N. K. kartu su dviem nepilnamečiais vaikais eina link (duomenys neskelbtini) ; tos dienos vakare grįžus R.ir N. K. į namus nustatyta, kad tėvai neblaivūs, kūdikį J. K. prižiūrėjo kaimynė, o kitas mažametis vaikas T. T. buvo namuose, apie esamą situaciją informuoti Šiaulių AVPK OVS budėtojas; atvykus Kauno VTAS specialistams priimtas sprendimas abu vaikus paimti iš atsakovų šeimos. 2023 m. birželio 9 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) , vaikas J. K. apgyvendintas laikinų globotojų šeimoje; pagrindas – neblaivūs abu tėvai, todėl neužtikrinama saugi vaikui aplinka, realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui. 2023 m. birželio 15 d. atliktas vaiko situacijos vertinimas, surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad mažametis J. K. iš šeimos paimtas, nes tėvai buvo neblaivūs: N. K. buvo akivaizdžiai neblaivi, bet tikrintis girtumą atsisakė, o R. K. nustatyta 1,78 prom. neblaivumas; R. ir N. K. pripažįsta, kad 2023 m. birželio 8 d. buvo neblaivūs, mano, kad juos kažkas įskundė.

29. Iš byloje nustatytų aplinkybių ir teiktų duomenų matyti, kad patys atsakovai neigia piktnaudžiavimą alkoholiu, tačiau lankosi pas priklausomybių konsultantą, vartoja medikamentus blaivybei palaikyti. Atsakovų manymu, šeimoje jie alkoholį vartoja saikingai. N. K. po abiejų nepilnamečių vaikų ( J. ir T.) paėmimo iš šeimos, kai buvo nustatytas alkoholio vartojimo atvejis, niekur nedirbo; iš byloje teiktos darbo sutarties matyti, kad N. K. nuo 2024 m. vasario 2 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) bendrovėje; o R. K. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini) ” nuo 2023 m. rugsėjo 29 d., ką liudija pateikta byloje Darbo sutartis. Iš 2023 m. rugsėjo 12 d. Medicininio dokumento išrašų matyti, kad tiek N. K., tiek R. K. pritaikytas (duomenys neskelbtini) metodas dvylikai mėnesių. Kaip nurodė patys atsakovai, po mėnesio jie pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini) klinika” gydytojo rekomendaciją, lankėsi pakartotinam vizitui pas vietos gydytojus; be to paaiškino, kad gydytojai nurodė, kad jei jie priėmė vieną gydymo metodą, tai kiti metodai netaikomi.

30. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatė, kad atsakovai 2023 m. birželio 8 d. tinkamai neatliko pareigos prižiūrėti savo mažametį sūnų J. K., tuo savo elgesiu (nustatytas alkoholio vartojimo atvejis viešoje vietoje) kėlė grėsmę vaiko sveikatai (prieš tai nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas buvo nustatytas 2023 m. balandžio 24 d.). Teismas, atmesdamas ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovams, pažymėjo, kad J. K. paėmimo iš atsakovų šeimos metu buvo kūdikis: (duomenys neskelbtini) amžiaus, todėl akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikams dar tik formuojasi socialinis, dvasinis ir fizinis ryšys su žmonėmis, taigi ir su tėvais. Atskyrimas nuo tėvų ir jų nematymas (nekontaktavimas su tėvais) padarė didelės žalos vaiko ir tėvų ryšiui, kuriam atstatyti reikalingas itin didelis dėmesys. Nurodė, kad institucijų pareiga siekti, kad vaikas grįžtų į šeimą, teikti tikslines paslaugas šeimai, motyvuoti, kad vaikas būtų susigrąžintas, svarbu objektyviai vertinti tėvų dedamas pastangas susigrąžinti vaiką ir vykdomus teigiamus pokyčius keičiant savo žalingus įpročius. Nors ir nustatyta, kad tėvams piktnaudžiaujant alkoholiu šie daro ydingą žalą savo mažamečiui vaikui J. K., tačiau nė viena institucija teikianti paslaugas šeimai, nė vienas liudytojas, neišsakė vaiko nepriežiūros atvejų – nurodoma, kad šeimos būste, kuris nuomojamas, švaru ir tvarkinga, vaikas tinkamai aprengtas ir prižiūrėtas, pamaitintas. Mažas šeimos būstas nėra pagrindas tėvų teisių ribojimui, skurdi aplinka nevertintina kaip vaiko nepriežiūra.

31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, atsakovams netaikė laikino tėvų valdžios apribojimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nors tarp atsakovų ir jų sūnaus nėra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, tėvai laikinosios globos laikotarpiu bendrauja su vaiku, siekia jį susigrąžinti, deda pastangas keisti gyvenimo būdą, gydosi nuo priklausomybės, dirba. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors atsakovai vieną kartą rasti neblaivūs, visgi nėra duomenų, jog atsakovai neprižiūri vaiko, nesirūpina juo, daro tiesioginę žalą vaiko psichinei ir fizinei sveikatai, kad atsakovams taikomos gydymo ir pagalbos priemonės (medikų konsultacijos, medikamentų vartojimas) nėra veiksmingos.

32. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad atsakovų šeimos alkoholio problemos įsisenėjusios, dėl alkoholio vartojimo sistemingai kartojasi vaiko teisių pažeidimai, šeima nepriima siūlomos pagalbos, šeimai taikytos paslaugos ir pagalbos metodai nėra efektyvūs, šeima neįsitraukia į pagalbos procesą, pagalbą priima paviršutiniškai ir nėra užtikrinama vaikams saugi aplinka bei geriausi jų interesai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

33. Kasacinio teismo išaiškinta, kad rūpinimusi CK 3.180 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytinas vien epizodinis ir minimalus tėvų prisidėjimas prie vaiko išlaikymo, nes tėvų valdžia visų pirma yra pareigų vaikui visetas ir suponuoja visapusišką vaiko sveiką vystymąsi užtikrinančių poreikių patenkinimą. Tačiau, sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo ir masto, taip pat turėtų būti įvertinta, dėl kokių priežasčių tėvas (motina) nevykdo savo pareigų – ar dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių (ligos, laikino darbo praradimo), ar dėl priežasčių, kurios priskirtinos tėvų kaltei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-07-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi pagrindą pritarti pirmos instancijos teismo išvadoms, kad atsakovai, nepilnamečio vaiko J. tėvai, ėmėsi priemonių situacijai šeimoje pagerinti ir gydosi nuo priklausomybės alkoholiui. Apelianto prie apeliacinio skundo pateiktame (duomenys neskelbtini) savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro 2024-04-16 rašte nurodyta, kad atsakovams priklausomybės konsultavimo paslaugos nebuvo teikiamos (t. 3, b. l. 14), o VšĮ (duomenys neskelbtini) 2024-04-17 rašte nurodyta, kad laikotarpiu 2023-11-15 ir 2023-12-27 atsakovė N. K. konsultuota gydytojo (duomenys neskelbtini) , jai skirtas medikamentinis gydymas, o atsakovui R. K. laikotarpiu nuo 2023-09-12 iki 2023-12-31 paslaugos neteiktos (t. 3, b. l. 16), tačiau minėti duomenys nepatvirtina, kad atsakovai, nors ir nepripažindami, kad turi priklausomybę nuo alkoholio, nesiima jokių veiksmų savo atžvilgiu, siekdami gydytis nuo priklausomybės. Priešingai nei teigia apeliantas, atsakovai pagal turimos problemos individualų supratimą, kreipiasi pagalbos į medikus, ir savo nuožiūra laikosi medikų rekomenduojamo gydymo nuo priklausomybės alkoholiui. Byloje esantys duomenys paneigia apelianto pateiktuose raštuose nurodytą informaciją, t.y. iš atsakovų prie atsiliepimo į ieškinį pateiktų medicinos įstaigų raštų matyti, kad abu atsakovai kreipėsi į medikus dėl priklausomybės nuo alkoholio gydymo. Byloje esantys (duomenys neskelbtini) centro, (duomenys neskelbtini) 2023-05-10 medicininio dokumento išrašai patvirtina, kad atsakovai konsultuoti 2023-04-27 (duomenys neskelbtini) , jiems skirtas medikamentinis gydymas blaivybės palaikymui, vaistus vartoja, lanko priklausomybės ligų konsultanto konsultacijas (t. 2, b. l. 13,14), iš UAB „(duomenys neskelbtini) klinika“ medicinos dokumentų išrašų matyti, kad atsakovams taikytas (duomenys neskelbtini) metodas 12 mėnesių laikotarpiui (t. 2, b. l. 18, 19). Minėti duomenys paneigia apelianto apeliaciniame skundo nurodytus motyvus, kad atsakovai nepriima siūlomos pagalbos, be to pažymėtina, kad atsakovai turi teisę pasirinkti kokioje medicinos įstaigoje jiems priimti siūlomą gydymą. Atkreiptinas dėmesys, kad visuotinai pripažinta, jog (duomenys neskelbtini) yra chroniška, pasikartojanti liga. Asmenys, sergantys šia liga, dažnai nepripažįsta jos, o tokios ligos gydymo sėkmė priklauso nuo paties sergančiojo valios ir pastangų, todėl vaiko teises užtikrinančiai institucijai nustačius, kad tokių pažeidžiamų vaikų šeimoje yra asmenų, priklausomų nuo alkoholio, ji turėtų dėti visas įmanomas pastangas padėti tokiai šeimai.

35. Apeliantas akcentuoja, kad atsakovai būtent 2023 m. birželio 8 d. tinkamai neatliko pareigos prižiūrėti savo mažametį sūnų J. K., savo elgesiu (nustatytas alkoholio vartojimo atvejis viešoje vietoje) kėlė grėsmę vaiko sveikatai. Pažymėjo, kad atsakovai sistemingai piktnaudžiauja alkoholiu, atsisako siūlomos pagalbos, paviršutiniškai vykdo pagalbos planą.

36. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 8 d. atsakovams būnant neblaiviems, tinkamai neatlikus pareigų prižiūrėti vaiką J. K., dėl ko kilus grėsmei vaiko sveikatai, vaikas paimtas iš nesaugios aplinkos laikinojo globėjo priežiūrai. Iš 2023-06-15 vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad ieškovo atstovui gavus anoniminį pranešimą, kad atsakovai kartu su mažamečiais vaikais yra viešoje vietoje prie upės galimai neblaivūs, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie nustatė atsakovui girtumą, o atsakovė atsisakė tikrintis girtumą (t. 1, b. l. 96). Byloje yra pateiktas policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) užregistruotas pranešimas dėl 2023 m. birželio 8 d. įvykio, kuriame nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu, kieme rasti neblaivūs atsakovai. Kūdikis J. K. buvo prižiūrimas kaimynės E. Z., kitas mažametis vaikas T. T. buvo paliktas savo namuose. Atvykus VTAS specialistėms buvo priimtas sprendimas paimti vaikus iš šeimos ir juos laikinai perduoti budinčiai šeimynai, kuri pasirūpins vaikų saugumu (t. 1, b. l. 102). Teismo posėdžio metu atsakovė N. K. pripažįsta, kad 2024 m. birželio 8 d. įvykio metu vartojo alkoholį, tačiau teigia, kad J. K. prižiūrėti paliko kaimynei, iš kurios vėliau ieškovo atstovai paėmė vaiką (2024 m. sausio 31 d. teismo posėdžio garso įrašas, 1 val. 7 min. 48 sek.). Įvertinus byloje pateiktus duomenis ir atsakovės paaiškinimus, matyti, kad ieškovo byloje pateikti paaiškinimai apie įvykį prieštarauja atsakovės ir policijos registre nurodytiems paaiškinimams. Kaip matyti, atsakovė N. K. būdama savikritiška savo būklei, mažametį vaiką J. K. paliko kaimynės priežiūrai, t. y. atsakovė pasirūpino vaiku tokiu būdu, koks jai atrodė tinkamas, tačiau nepaisant to, ji vaiko nepaliko be suaugusio asmens priežiūros. Atsakovė papildomai paaiškino, kad rūpinasi savo vaikais, nėra jų nuskriaudusi.

37. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai kitais veiksmais ar elgesiu pažeistų geriausius vaikų interesus. Priešingai nei teigia apeliantas, kad atsakovai nepriima siūlomos pagalbos, byloje yra duomenys, kad atsakovai priima siūlomą pagalbą, tai patvirtina Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliosios komandos rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su atsakovų šeima organizavimo, kur nurodyta, kad atsakovai pasirašė sutikimą priimti intensyvią MK pagalbą, pozityviai bendravo su MK specialistėmis. Šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinio darbuotojo paslaugos. Tėvai išsakė ilgesį ir meilę savo vaikams, teigė, kad juos sieja stiprus emocinis ryšys, nori juos susigrąžinti. Atsakovai teigia, kad reguliariai lankosi ligų konsultanto konsultacijose. Pasak atsakovės, ji sistemingai lankosi pas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 18). Pažymėtina, kad pagal (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro pateiktą 2023 m. spalio 11 d. pagalbos planą, 5 punktą, matyti, kad atsakovai iš dalies įgyvendina minėtą planą (t. 1, b. l. 54-63). Todėl apelianto apeliacinio skundo motyvai, kad atsakovai nesprendžia problemos dėl priklausomybių nuo alkoholio, vykdo paviršutiniškai pagalbos planą yra atmestini, kaip prieštaraujantys paties apelianto teiktiems duomenims kartu su ieškiniu.

38. Įvertinus pateiktus bylos duomenis, matyti, kad apeliantas grindžia reikalavimą laikinai apriboti tėvų valdžią iš esmės atsakovų priklausomybėmis nuo alkoholio, tačiau nepateikia įrodymų apie atsakovų keliamą realią žalą vaiko J. atžvilgiu. Sutiktina su apelianto motyvais, kad atsakovai turi priklausomybes nuo alkoholio, keičia darbovietes, jie yra neigiamai nusiteikę apelianto atstovų ir jų siūlomos pagalbos atžvilgiu, tačiau tai nėra pagrįstas pagrindas laikinai apriboti tėvų valdžią. Kaip matyti, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai nėra įsiskolinę už būsto nuomą, mokesčius sumoka (t. 2, b. l. 20). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai nors ir turėdami priklausomybę nuo alkoholio, ilgą laiką nedirbtų, nesirūpintų savo mažamečiu vaiku, neteiktų jam išlaikymo pagal savo galimybes, bei savo veikimu ir/ar neveikimu keltų grėsmę vaiko saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šios nutarties 33 punkte nurodyta kasacinio teismo praktiką, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tėvų valdžios ribojimo ir masto, teisingai įvertino priežastis, kad tėvai (atsakovai) nevykdo savo pareigų – dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių, t. y. turimos ligos – priklausomybės nuo alkoholio, o priežasčių, kurios priskirtinos tėvų kaltei, teismas nenustatė.

39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, vaikui ir šeimai užtikrinama nuosekli, individuali ir planinga prevencinė ir kompleksinė pagalba, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir šeimos gyvenimo būdą bei elgseną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu institucijos prioritetas yra pagalbos šeimai teikimas. Institucija turėtų šeimai padėti išlaikyti tarpusavio tėvų ir vaikų ryšius, o esant problemoms šeimoje, ieškoti būdų ne tik pasiūlyti pagalbą, tačiau ir efektyviai ją įgyvendinti, bet ne formaliai dirbti su šeima, kuri ir taip susiduria su įvairiais sunkumais.

40. Šioje byloje yra aktualu ir turi būti įvertinta tai, kad tėvų teisės įgyvendinti tėvų valdžią yra prioritetinės teisės, lyginant jas su kitų asmenų, kurie turi teises ir pareigas vaiko atžvilgiu. CK 3.155 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis nustato, kad vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Už neteisėtą vaiko ir tėvų išskyrimą vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos atsako šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje priimto teismo sprendimo turinys patvirtina, kad bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo sąlygų buvimo, tyrė ir visapusiškai vertino visas faktines bylos aplinkybes (atsakovų veiksmus, jų gyvenimo būdą, specialistų vertinimus ir kt.) ir, vadovaujantis byloje šalių pateiktais duomenimis, pagrįstai priėmė sprendimą atmesti ieškovo ieškinį atsakovams.

Dėl bylos baigties

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neaptaria.

43. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė laikino tėvų valdžios apribojimo klausimą, atsižvelgė į aktualią kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.