Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-1166-674/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-03-29
Bylos Nr.: e2-1166-674/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-01955-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aurelija Petkevičienė
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone
Atsakovas: N. K., R. K.
Trečiasis asmuo: BĮ Raseinių socialinių paslaugų centras, Raseinių pagalbos
Advokatai: Vytautė Linaburgienė

Civilinė byla Nr. e2-1166-674/2024(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01955-2023-1)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.4.6.; 2.3.4.7.; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1.; 3.4.1.6.;

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 29 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei R. Kizienei,

atsakovams N. K. ir R. K., jų atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone ieškinį atsakovams N. K. ir R. K., tretieji asmenys BĮ Raseinių socialinių paslaugų centras ir Raseinių pagalbos šeimai namai, dėl laikino motinos valdžios ir laikino tėvo valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė prašo laikinai apriboti motinos valdžią N. K. vaiko J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; laikinai apriboti tėvo valdžią R. K. vaiko J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš N. K. materialinį išlaikymą J. K. po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2023 m. gruodžio 13 d.; priteisti iš R. K. materialinį išlaikymą J. K. po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2023 m. gruodžio 13 d.; patenkinus ieškinį J. K. gyvenamąją vietą nustatyti Globos centre, veikiančiame Raseinių pagalbos šeimai namuose iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo; patenkinus ieškinį, priteistą materialinį išlaikymą pavesti valdyti uzufrukto teisėmis Globos centrui, veikiančiame Raseinių pagalbos šeimai namuose iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

2.1 Ieškovės atstovė ieškiniu ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad N. K. ir R. K. turi mažametį sūnų J. K.. N. K. turi dar vieną nepilnametį sūnų, kurio tėvas yra kitas asmuo ir taip pat yra kreiptasi į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo. Dar vienas N. K. sūnus pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini).

2.2 Nurodė, kad N. K. šeima nuo 2005 m. birželio 13 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir nelikus socialinės rizikos šeimų apskaitos, nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2020 m. sausio 30 d. šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas. Nuo 2020 m. vasario 17 d. šeimai, nustačius N. K. girtumą, atvejo vadybos procesas atnaujintas ir toliau teikiamos socialinės paslaugos. Nuo 2018 metų kitiems trims N. K. vaikams, kurių vienas jau pilnametis, trylika kartų buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Mažamečiui J. K. 2023 m. balandžio 24 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl abiejų tėvų girtavimo. J. K. laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. balandžio 28 d. buvo laikinai apgyvendintas saugioje aplinkoje. N. K. ir R. K. šeimoje alkoholio vartojimo problema opi, abu sutuoktiniai nesureikšmina jos, atsisako problemą spręsti iš esmės. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. spalio 1 d. ir 2022 m. vasario 15 d. nutartimis buvo išduoti teismo leidimai paimti kitus nepilnamečius N. K. vaikus iš jų motinos, kuriems buvo nustatyta laikinoji globa ar rūpyba nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. ir nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. kovo 3 d. Dėl vaiko teisių pažeidimų, tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams, N. K. ir R. K. ne kartą bausti administracine tvarka.

2.3 Nurodė, kad teikiant N. K. pagalbą, ji 2023 m. kovo mėnesį buvo užregistruota į pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymus, tačiau iš įvykusių 6 užsiėmimų dalyvavo tik dvejuose, užsiėmimus lankė nenuosekliai. 2023 m. birželio 8 d. iš Tarnybos koordinatoriaus per Fleet Complete programėlę, buvo gautas pranešimas apie tai, kad namuose akivaizdžiai neblaivūs motina N. K., kuri atsisako pasitikrinti girtumą, ir tėvas R. K., kuriam nustatytas 1,78 prom. girtumas, neprižiūrimi vaikai. Specialistai įvertinę, kad vaiko tėvai N. K. ir R. K. negali tinkamai pasirūpinti kūdikiu, nes yra neblaivūs, vaiką J. K. 2023 m. birželio 8 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu apgyvendino Raseinių pagalbos šeimai namų globos centre, budinčios globotojos šeimoje. Tarnybos Skyriaus specialistai, reaguodami į gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir vadovaudamiesi Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu 2023 m. birželio 15 d. atliko nepilnamečio J. K. situacijos vertinimą ir nustatė vaiko apsaugos poreikį. Vaikui J. K. laikinoji priežiūra nebuvo taikoma, kadangi tėvai N. K. ir R. K. dėl alkoholio vartojimo negali sudaryti vaikui tinkamų sąlygų sveikai augti bei vystytis saugioje aplinkoje. Dėl alkoholio vartojimo ir smurto artimoje aplinkoje šeimoje anksčiau ne kartą buvo fiksuoti galimi vaiko teisių pažeidimai, taikyta laikina priežiūra, su šeima ne kartą dirbo Tarnybos mobili komanda, vyresniems N. K. vaikams du kartus buvo nustatyta laikinoji globa ar rūpyba, vaiko tėvai N. K. ir R. K. nepriima specialistų pagalbos. 2023 m. birželio 22 d. kreiptasi į teismą su prašymu išduoti leidimą paimti J. K. iš atsakovų. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi išduotas leidimas paimti J. K. iš tėvų. Teismo leidimo pagrindu Raseinių rajono savivaldybės mero 2023 m. liepos 12 d. potvarkiu J. K. nuo 2023 m. liepos 11 d. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta Globos centras, veikiantis Raseinių pagalbos šeimai namuose, J. globos vieta nustatyta budinčios globotojos šeimoje, kartu su globėja jos gyvenamojoje vietoje. Biologiniai tėvai N. K. ir R. K. per sūnaus laikinosios globos laikotarpį buvo atvykę susitikti 12 kartų. Susitikimai trukdavo 1 val. J. K. susitikimai su biologiniais tėvais nepastovūs, nereguliarūs, reti, kurie turi įtakos bendravimui, ryšio mezgimui, berniuko prieraišumo formavimuisi. J. susitikimų metu į biologinius tėvus reaguoja pakankamai gerai, juos atpažįsta, tačiau elgiasi atsargiai, ne visada jaučiasi ramiai ir saugiai. Susitikimuose dažnai turi dalyvauti budinti globotoja, nes berniukas, po retų susitikimų turi vėl iš naujo pratintis prie tėvų aplinkos. J. budinčią globotoją „seka" akimis, jos nematydamas tuoj pat verkia, jaučiasi nesaugus ir neramus. Tėvai susitikimų metu žaidžia, kalbina, bendrauja, nešioja, ramina sūnų, tačiau reti ir nepastovūs susitikimai ne visada leidžia kokybiškai ir produktyviai leisti laiką su sūnumi.

2.4 Nustačius J. apsaugos poreikį, sudaryta mobili komanda, kuri su atsakovų šeima intensyviai dirbo, iš viso įvyko 18 konsultacijų. Mobilios komandos specialistai pateikė rekomendacijas, kad pasiekti šeimoje pozityvių rezultatų. 2023 m. liepos 13 d. Raseinių socialinių paslaugų centro organizuotame atvejo vadybos posėdyje, priimtas sprendimas tęsti J. K. ir kitiems nepilnamečiams vaikams laikinąją globą, tęsti šeimai atvejo vadybos procesą ir socialinės priežiūros šeimoms paslaugų teikimą. 2023 m. spalio 11 d. vykusio šeimos atvejo vadybos posėdžio metu, atsižvelgus į specialistų, dirbančių su šeima išsakytą nuomonę, į tai, kad N. K. ir R. K. vengia vykdyti įpareigojimus, pagalbos šeimai plane numatyta pagalba nepadėjo, priimtas sprendimas, kad sūnus J. negali grįžti gyventi į šeimą, todėl tikslinga kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo.

2.5 Nurodė, kad pagrindinis rizikos veiksnys, lemiantis besikartojančius vaiko teisių pažeidimus šeimoje, yra ydingas alkoholio vartojimas, dėl ko šeimoje augantiems vaikams nėra užtikrinama saugi aplinka ir geriausi vaikų interesai. Teigiamų pokyčių šeimoje nepavyksta pasiekti dėl N. K. ir R. K. asmeninės atsakomybės stokos, nepripažįstamos priklausomybės alkoholiui bei vidinės motyvacijos stokos keičiant gyvenimo būdą. Teikiant socialinės priežiūros šeimoms paslaugas šeimai, pastebima, kad tėvai nededa pastangų, nepriima siūlomos pagalbos, šeimai taikytos paslaugos ir pagalbos metodai nėra efektyvūs, dėl ko kartojasi vaiko teisių pažeidimai. Šeimoje augantiems vaikams nėra užtikrintos jų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, saugumą. Tėvai netinkamai vykdo savo pareigas šeimoje augančių vaikų atžvilgiu. Šeima neįsitraukia į pagalbos procesą, pagalbą priima paviršutiniškai ir tik iš dalies. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, vaiko teisių pažeidimai kartojasi sistemingai, epizodiškai pasiekti rezultatai trumpalaikiai. Šeima nevykdo pagalbos plane numatytų susitarimų arba įvykdė mažiau nei minimaliai, vaikams šeimoje nėra užtikrinama saugi, jų poreikius atitinkanti aplinka. Vykdant laikinosios globos priežiūrą bei bendraujant su J. globėja, ji nurodė, jog tėvų su vaiku susitikimai organizuojami Globos centre, į susitikimus atvyksta abu tėvai, tačiau susitikimai vyksta nereguliariai, materialiai prie išlaikymo pinigine išraiška neprisideda, yra nupirkę kelis vasarinius kostiumėlius, žieminius batus, kepurę, kartą davė 10 Eur kitam N, K. sūnui.

2.6 Nustačius laikiną globą prašo iš vaiko tėvų priteisti mažamečiui materialinį išlaikymą. Nurodė, kad Tarnybos Skyrius neturi duomenų apie tai, kad N. K. ir R. K. būtų nustatytas neįgalumas ar turėtų kitų rimtų sveikatos sutrikimų, todėl N. K. turint ne vieną išlaikytinį iš jos prašo priteistinas po 200 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis, o iš R. K. po 250 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nes jis turi tik vieną išlaikytinį.

Atsiliepimas

3. Atsakovė N. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji neprieštarauja tam, kad tada birželio mėnesį su sūnumi J. ir dar vienu savo sūnumi buvo gamtoje ir ji kartu su sutuoktiniu ten pavartojo alkoholio. Tačiau neigia, kad nesirūpina vaikais. Ji vaikais rūpinasi, jiems teikia materialinį išlaikymą, juos myli. Vaikui gimus po mėnesio ji išėjo į darbą, o dviem vaikais rūpinosi tėvas. Ji dirbo, o už gautus pinigus pirko vaikui pampersus, maistą ir jais rūpinosi, mokėjo mokesčius. Jau tada birželio mėnesį, kai jie grįžo iš gamtos, jų laukė socialinė darbuotoja su seniūnu. Ji tada vaiką buvo palikusi saugioje aplinkoje kaimynei, tačiau atvažiavę specialistai plėšte išplėšė vaiką ir išvežė. Jie dėl to pergyveno ir sielojosi. Pripažįsta, kad ji nesutiko tikrintis blaivumą, o vyras sutiko. Jie išklausė Mobilios komandos pasiūlymus, priėmė gydymą, važiavo pas gydytojus. Gydytoja jiems sakė, kad jei jie priėmė vieną gydymą, tai kito nereikia, todėl Minesotos programoje ir nedalyvavo. Jiems rekomendavo lankyti grupes ir išlikti protingiems. Paaiškino, kad tuo metu, kai jie atvykdavo lankyti sūnų, tai specialistė su globėja išeidavo kalbėtis į kabinetą, o likdavo tik globėjos vyras, kad J. būtų jaukiau, o kaip jie bendravo su sūnumi ir ką veikė specialistės nematė. Viską darė kiek galėjo. Atidaryti sąskaitų vaikams globėja nesutiko, sakė visko pakanka. Šiuo metu ji nedirbanti. Pripažįsta, kad pavartoja alkoholį kokį kartą į pusmetį. Pripažįsta, kad vartojo alkoholį, nes jos pirmas ir antras vyras buvo geriantys. Mano, kad dabar pas juos saugi aplinka. Po vaiko paėmimo birželio mėnesį jie nustojo gerti, išbuvo kokius du mėnesius blaivūs ir tada kodavosi. Dabar blaivūs. Žada pradėti dirbti. Iki tol stengėsi susirasti darbą, tačiau socialinė jos darbdaviams paskambindavo ir pasakydavo, kad K. gali vartoti alkoholį. Paaiškino, kad iš pradžių jos ir socialinės darbuotojos santykiai buvo geri, tačiau vėliau ji pradėjo ją provokuoti, kad išeitų iš pusiausvyros. Tuomet ji pradėjo ignoruoti bendravimą su socialine darbuotoja. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Nurodė, kad lankosi pas konsultantą. Kadangi jis atvažiuojantis, tai lankosi du kartus per mėnesį, konsultacijų nepraleidžia, jos turi jai teigiamą poveikį. Ji lanko vaiką dažnai, kas savaitę, ir nesutinka, kad lankė retai. Mano, kad ne dėl jos kaltės vaikus lankė ne taip dažnai kaip reiktų, nes globėja neturėjo laiko. Į klausimą kodėl tik paėmus vaikus praėjus mėnesiui pirmą kartą aplankė vaiką paaiškino, kad vaikščiojo pas medikus. Kodavimasis, jos manymu, jai yra veiksmingas. Dabartinis vyras R. K. alkoholį vartoja retai. Pas medikus kol vaikas buvo šeimoje lankėsi, vartojo vaikas D vitaminą ir geležį. Po to kai vaikas paimtas iš šeimos, jokie alkoholio vartojimo atvejai nefiksuoti, pas priklausomybių konsultantą buvo prieš tris savaites. Kaimynai yra kvietę policiją jiems po J. paėmimo, tačiau alkoholio vartojimo atvejis nefiksuotas. Mano, kad tokia jiems situacija yra pamokanti. Įsiskolinimų už būstą neturi. Kiti jos pilnamečiai vaikai yra užauginti dorais piliečiais. Nors ir pavartoja alkoholio, tačiau vaikas J. yra prižiūrėtas. Dėl susitikimų su vaiku visuomet rūpinasi tik ji: skambina globėjai, tariasi dėl susitikimo laiko. Norėtų, kad vaikai būtų grąžinti į šeimą. Jei vaikas grįžtų į šeimą, tai ji liktų su vaiku, nedirbtų.

4. Atsakovas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirbantis prie statybų, dirba nuo spalio. Darbas Kaišiadorių rajone, bet ten negyvena, nes keliese važiuoja iš Ariogalos. Dėl ieškinio paaiškino, kad rugsėjo mėnesį užsikodavo. Kai buvo atvejo vadybos posėdis prie jų vis kibo, tai per vėlai įsidarbino, tai per mažai domisi vaiku. Paaiškino, kad jis ne visada gali išeiti iš darbo. Turi 9 000 Eur įsiskolinimą dėl išlaikymo kitiems vaikams. Dėl J. tai stengiasi prisidėti prie išlaikymo, daugiausia prisideda daiktais. Pirko kedukus, kostiumėlius, sveikina su gimtadieniu. Yra apdraudęs vaikus. Kartu gyvena su K. jau penkerius metus. Jei grąžintų vaiką, o abu dirbtų, tai galvotų ką daryti. Dėl įvykio birželio mėnesį paaiškino, kad tada gal pagalvojo atsipalaiduoti, jis išgėrė daugiau. Sutinka, kad galėjo ir negerti, bet buvo kaip buvo. Be to, kad užsikodavęs, dar konsultuojasi pas konsultantą. Konsultacijos vyksta kas dvi savaitės. Paskutiniu metu nebuvo, nes nepavyko dėl darbo. Kol žmona nedirbo, ji viena važiavo pas vaiką, tačiau nori ir jis nuvažiuoti. Normalu su vaiku bendrauti būtų kiekvieną dieną. Kai baigsis kodavimas, spręs toliau ką daryti. Namuose buvo gaisras ir teko persikraustyti. Tuo metu jie buvo blaivūs. Sudegusį būstą nuomojo. Nuo alkoholio priklausomybės kodavosi antrą kartą. Vaiką po paėmimo iš jų aplankė tik po mėnesio todėl, kad jie dirbo pavienius darbus, be to kaip ir sakė žmona, lankėsi pas medikus. Pripažįsta, kad ne kiekvieną dieną lakė. Kai vaikus paėmė nevartojo alkoholio nė lašo. Medikų rekomendacija vykdo, Panerio klinikoje po kodavimosi praėjus mėnesiui nesilankė, lankėsi Raseiniuose. Ieškovė klausia dėl vaiko išlaikymo, tačiau jiems nebuvo nustatyta suma, kurią turi duoti vaikams išlaikyti. Globėjos prašė sąskaitos, bet ji nedavė, sakė pakanka to ką gauna. Pinigus mokėti reikalavo socialinis. Pageidautų, kad vaikas grįžtų į šeimą. Savo kaltę pripažįsta, bet kas padaryta jau padaryta.

5. Raseinių pagalbos šeimai namų atstovė I. A. nurodė, kad su ieškinyje pateikta informacija sutinka. Pažymėjo, kad laikinoji globa pirmą mėnesį vaikui turi ypatingą reikšmę. Buvo susisiekta susitarta su tėvais dėl apsilankymo pas vaiką birželio 12 d., tačiau K. paskambino ir pasakė, kad į susitikimą neatvyks, nes blogai jaučiasi žmona. Iš pokalbio telefonu suprato, kad K. galimai yra išgėręs. Paklausus ar tiesa, kad jis pavartojęs alkoholio, K. pripažino, kad tiesa. Paaiškino, kad vartoja dėl suprantamos priežasties, nes yra paimti vaikai. Aplankyti vaikų atvyko tik po mėnesio. Visa tai matyti vaiko, ypač J. elgesyje, nes vaikas verkė, jautėsi atotrūkis. Dar ir dabar negali palikti vaiko vieno su tėvais. Be budinčios globotojos vaikas vienas nepasilieka, vaikas ją stebi akimis. Jei ji kur eina, vaikas pradeda judėti. Nuo vaikų paėmimo, birželio 8 d., vaikus mama aplankė dvidešimt vieną kartą, o tėvas trylika. Bendravimas su vaiku yra svarbiausia. Susitikimai su vaiku trunka iki valandos. Vaikams mažai ką atneša, išlaikymo neteikia. Per vadybos posėdį tėvai buvo išreiškę norą su vaiku susitikti du kartus per savaitę, tačiau to nebuvo. Vaikai su tėvais negali susitikti kur nors arčiau namų, nes jie yra vaiko įstatyminis atstovas ir jie negali organizuoti susitikimų tėvų aplinkoje. Be to tėvai tokio pageidavimo nebuvo išreiškę. Mamos mintis buvo seniūnijoje, bet ji pati turėjo suorganizuoti, kad susitikimas vyktų stebint kažkokiems atstovams. Susitikimų su vaikais metu tėvai visuomet atrodė blaivūs (iš išvaizdos). Pastaruoju metu susitikimai su vaikais padažnėję, tačiau lankė ir anksčiau. Atstovės vertinimu per aštuonis mėnesius susitikti su vaiku dvidešimt vieną kartą yra mažai. Mano, kad tėvų valdžia turi būti ribota, nes viską parodo šeimos istorija ir į tai kiek kartų buvo paimti kiti vaikai.

Atsiliepimas

6. BĮ Raseinių socialinių paslaugų centras pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad N. K. ir R. K. šeima gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Šeimoje augo du N. K. nepilnamečiai vaikai: T. T., ir bendras sutuoktinių mažametis sūnus J. K.. Šeima gyvena nuomojamame bute, kuriame yra du kambariai ir virtuvėlė. Kambariai nedideli, apstatyti baldais. Dėl mažo gyvenamo ploto vaikams sunku užtikrinti asmeninę erdvę. Butas apšildomas krosnimi. N. K. šeima nuo 2005 m. iki 2018 m. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros., o pasikeitus teisiniam reglamentavimui nuo 2018 m. iki 2020 m. liepos mėn. šeimai taikytas atvejo vadybos procesas. Nuo 2020 m. vasario dėl N. K. nustatyto girtumo atvejo vadybos procesas atnaujintas ir toliau teikiamos socialinės paslaugos. Nuo 2018 metų šeimoje augantiems vaikams trylika kartų buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2020 m. N. K. vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, 2021 m. grąžinti į šeimą, nepraėjus pusmečiui 2022 m. vaikams vėl nustatyta laikinoji globa, 2023 m. kovą vaikai grąžinti į šeimą ir praėjus vos 2 mėnesiams nustatytas tėvų girtavimo faktas, 2023 m. liepą šeimos vaikams nustatyta laikinoji globa/rūpyba dėl tų pačių priežasčių. Šeimai teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Šeima nėra linkusi bendrauti ir bendradarbiauti su socialine darbuotoja, dažnai būna konfliktiškai nusiteikę, nerodo jokios iniciatyvos kažką keisti ir spręsti jau įsisenėjusias problemas, kaltina aplinkinius dėl susidariusios situacijos, nepripažįsta turintys alkoholio vartojimo problemų. N. K. linkusi meluoti, išsisukinėti iš jai nepatogių situacijų, sprendžiant problemas priimti tik sau palankius sprendimus, neatsižvelgiant į savo nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus. 2023 m. kovą N. K. užregistruota į pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymus, tačiau iš įvykusių 6 užsiėmimų dalyvavo tik dviejuose, užsiėmimus lankė nenuosekliai. Pastebima, kad N. K. veiksmų planai ir nuomonė dažnai kinta. Moteris užsiėmimus nutraukė motyvuodama tuo, kad ketina įsidarbinti ir negalės dalyvauti užsiėmimuose, tad pareiškė norą dalyvauti individualiose konsultacijose, bet taip ir nesusisiekė susiderinti užsiėmimų laiko. 2023 birželio 8 d. nustačius vaikų apsaugos poreikį, su šeima dirbo Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda. Laikotarpiu, kuomet vaikams buvo nustatytas apsaugos poreikis ir laikinai apgyvendinti budinčiojo globotojo namuose, klientai nerodė iniciatyvos bendrauti ir bendradarbiauti nei su socialine darbuotoja, nei su atvejo vadybininke: buvo priešiškai nusiteikę, kaltino aplinkinius ir specialistus, kurie jų manymu nori jų šeimai pakenkti. N. K. dažniausiai į telefono skambučius neatsiliepdavo ir neperskambindavo arba atsiliepdavo R. K., kuris pokalbio metu išsakydavo mintis apie daromą specialistų žalą jų šeimai. Su K. šeima MK specialistės intensyviai dirbo nuo 2023-06-19 iki 2023-07-11 ir pateikė rekomendacijas. 2023 m. liepos atsižvelgiant į MK specialistų pateiktas rekomendacijas atvejo vadybos posėdžio metu buvo koreguotas pagalbos šeimai planas. Numatytomis pagalbos priemonėmis ir rekomendacijomis šeima naudojosi tik iš dalies, kaip ir anksčiau rinkosi lengviausius problemos sprendimo būdus: lankyti priklausomybių konsultanto konsultacijas bei taikytas ilgalaikės abstinencijos alkoholiui palaikymo metodas 12 mėnesių laikotarpiui (N. K. jau trečią kartą), kurie, akivaizdu, kad anksčiau buvo neefektyvūs. Klientai priimti rekomenduojamą stacionarų gydymąsi ar gydymąsi nuo piktnaudžiavimo alkoholiu ilgalaikės reabilitacijos bendruomenėje, kategoriškai atsisako. Pagrindinis rizikos veiksnys lemiantis besikartojančius vaiko teisių pažeidimus minėtoje šeimoje yra ydingas alkoholio vartojimas, dėl ko šeimoje augantiems vaikams nėra užtikrinama saugi aplinka ir geriausi vaikų interesai. Teigiamų pokyčių šeimoje nepavyksta pasiekti dėl N. K. ir R. K. asmeninės atsakomybės stokos, nepripažįstamos priklausomybės alkoholiui bei vidinės motyvacijos stokos keičiant gyvenimo būdą. Teikiant socialinės priežiūros šeimoms paslaugas šeimai, pastebima, kad tėvai nededa pastangų, nepriima siūlomos pagalbos, šeimai taikytos paslaugos ir pagalbos metodai nėra efektyvūs, dėl ko kartojasi vaiko teisių pažeidimai. Šeimoje augantiems vaikams nėra užtikrintos jų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, saugumą. Tėvai netinkamai vykdo savo pareigas šeimoje augančių vaikų atžvilgiu. Šeima neįsitraukia į pagalbos procesą, pagalbą priima paviršutiniškai ir tik iš dalies.

7. Liudytoja I. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra Raseinių pagalbos šeimai namų atvejo vadybininkė. Ji atsakovų šeimą žino, tuo metu N. J. nuo 2005 iki 2018 m. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros. Po to nuo 2018 m. iki 2019 m. gruodžio šeimai taikyta atvejo vadyba. 2019 m. J. iš Betygalos atvyko gyventi į Ariogalą. Tuoj po atvejo vadybos nutraukimo įvyko gaisras, kur gyveno N., ir tada ji vėl išsikėlė gyventi atgal į Betygalą. 2000 m. vasarį vėl pradėtas atvejo vadybos procesas. Tuo metu N. jau buvo susipažinusi su R. K.. K. šeimai teikiamos socialinės pagalbos paslaugos šeimoms: taikomas motyvacinis pokalbis dėl atsparumo alkoholio vartojimui, informavimas, konsultavimas. Atsakovai nelinkę priimti pagalbą nei iš socialinio darbuotojo, nei iš atvejo vadybininko. Nelinkę kažką keisti. Su jai, kaip su atvejo vadybininke, bendrauja atsakydama į klausimus trumpai: ,,taip“, arba ,,ne“, į ilgus pokalbius nesileidžia. Savarankiškai šeimos nariai dėl pagalbos nesikreipia. Kelis kartus išaiškintos pasekmės dėl pagalbos nevykdymo. Kategoriškai atsisakė ilgalaikio gydymo nuo priklausomybės, psichologų konsultacijų, lankytis AA susirinkimuose. Išreiškė nuomonę, kad jie patys viską žino ir pagalba nereikalinga. Dėl ydingo alkoholio vartojimo neužtikrina tinkamos ir saugios vaikams aplinkos. Teigiamų pokyčių šeimoje pasiekti nepavyksta. Įsipareigojimus vykdo tik tuomet kai artėja numatomas posėdis. 2023 m. liepos 19 d. gautas messenger programėlėje pranešimas su gulinčio K. foto nuotrauka. Kiti atvejai, kai kviesta policija K., sukonfliktavo su kita moterimi. Nesant vaiko teisių pažeidimų policijos pareigūnai nevyksta nustatyti girtumui. Ilgą laiką K. pragyvenimo šaltinis yra socialinės pašalpos. K. sunkiai išlaiko ilgalaikius darbinius santykius, todėl neužtikrina šeimai pastovių pajamų. R. ir N. K. šeimoje vaikų teisių pažeidimai dėl alkoholio vartojimo fiksuojami sistemingai, pasiekti teigiami rezultatai būna trumpalaikiai. Šeima nevykdo šeimai pagalbos plane numatytų susitarimų ar vykdo mažiau nei minimaliai. Ji šeimoje lankėsi, vaikų auginimui yra visos galimybės. Nuo to laiko, kai vaikai buvo paimti, neblaivumas nebuvo fiksuotas. Jie žino, kad K. lankosi pas priklausomybių specialistus. Liudija laikotarpį nuo 2020 m., kai vaikai buvo paimti iš šeimos. Šiuo metu abu sutuoktiniai dirba. K. buvo siūlytas socialinis būstas, bet atsisakė, nes buvo nuošalus. Šeimoje 2021 m. fiksuotas ir smurto atvejis, kai iš K. paimti K. vaikai T. ir E.. Tuo metu į socialinę darbuotoją kreipėsi D. ką jam daryti. Buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas, nes galimai buvo fizinis smurtas D. atžvilgiu. Tuo metu D. jau buvo pilnametis ir prižiūrėjo savo jaunesnius brolius. Nurodė faktą, kad lankantis jų šeimoje nė karto vaikai nerasti nepavalgę ar neaprengti.

8. Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra Raseinių socialinio paslaugų centro Ariogalos miesto seniūnijos socialinė darbuotoja ir teikia paslaugas K. šeimai. Šeimai siūlyti įvairūs būdai spręsti įsisenėjusias problemas. Iš šeimos stebimas priešiškumas, nenoras spręsti problemas. N. dažnai linkusi išsisukinėti ar pateikti melagingą informaciją. Su šeimas kontaktas nepastovus: kartais priima maloniai, kartais priešiškas. Klientai pasirenka jiems tinkamus būdus: lankėsi pas priklausomybių specialistus, naudojosi pavėžėjimo paslaugomis, tačiau siūlius kitas alternatyvas kaip ilgalaikį gydymą, lankymąsi AA susitikimuose, ilgalaikę reabilitaciją, jie išsakė, kad jų alkoholio vartojimo problema dar nėra tokia didelė, kad to reikėtų. Po vaikų paėmimo, birželio 8 d., nebepriėmė pagalbos, K. pasakė, kad bendraus tik su mobilios komandos specialistais. Šiuo metu žino, kad K. dirbanti, kreipėsi dėl pagalbos registruotis pas specialistus. Žino, kad K. su vaikais bendrauja, veža lauktuvių. Dėl pasimatymų arčiau namų atsakingas Globos centras, o jis nesikreipė, todėl nebuvo reikalo to klausimo spręsti. Namų aplinka tvarkinga, K. nevengia gaminti šilto maisto. Bėda tik mažai vietos, vaikams skirtas nedidelis kambarėlis, bet jis apstatytas tinkamais baldais. Šeimai siūlytas socialinis būstas kaimo vietovėje, tačiau šeima atsisakė, nes sunkus būtų darbo susiradimas – iki Raseinių trisdešimt kilometrų, iki Ariogalos 20 kilometrų. Ariogalos seniūnas yra ją informavęs apie anoniminius skambučius dėl K. girtavimo. Pozityvios tėvystės kursuose K. dalyvavo dviejuose užsiėmimuose iš buvusių šešių, nors į kursus buvo užsiregistravusi pati. Pozityvios tėvystės kursai vis dar vyksta. 2024 m. vasario 2 d. ji buvo susitikusi su K., kuri prašė posėdžio metu teigiamai atsiliepti apie ją ir jos šeimą. Dėl sveikatos paslaugų ar kitų paslaugų K. viską organizuodavosi savarankiškai ir paslaugų gavimui nuvykdavo.

9. Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra R. K. sūnus. Vaiką J. K. yra matęs kelis kartus. Kai gimė vaikas atvykdavo dažniau, o dabar rečiau. Be to tėvas pradėjo dirbti. Mano, kad vaiko gimimas R. ir N. K. gyvenimą pakeitė, pakeitė į gerą. Jie tapo atsakingesni. Po vaiko gimimo jo tėvas pradėjo ieškotis darbo, o prieš tai nelabai tas rūpėjo. Pas tėvą buvo prieš pusantros savaitės. Žino, kad buvo gėrimo problema, kad dabar užsikodavęs. Jis dabar mato teigiamus pokyčius. Nuo vaikų atėmimo jie iš viso negeria. Mano, kad K. gali užauginti vaiką. Jo žiniomis vaikas prižiūrėtas: aprengtas, pamaitintas, vedė pas gydytojus. Jo manymu tėvai suprato tokio elgesio pasekmes. Mano, kad tėtis ir K. motyvuoti keistis ir susitvarkyti, kad vaikai būtų grąžinti. Mano, kad jų siekis tikras. Jis pats turi dvi seses ir brolį, jo tėvams teisės nėra ribotos. D. žino, bet su juo artimesnio bendravimo nėra.

10. Liudytoja S. B.-N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žino K., nes jie nuomojasi jos močiutės gyvenamą plotą. Būstas yra (duomenys neskelbtini). Nuomojasi jau gal kokius penkis metus. Pradėjo nuomotis K.. Po to atėjo ir K.. Buvo laikas, kai vieną vasarą tam būste negyveno, bet po to vėl grįžo. Būsto nuoma sekasi neblogai, jie susimoka už patarnavimus, elektrą, vandenį. Būna, kad paskambina ir pasako, kad šią savaitę neatneš pinigų, bet tada atneša vėliau. Už nuomą moka abudu. Ji taip pat gyvena Ariogaloje. Nors močiutė mirusi, tačiau dar nėra įformintas paveldėjimas. Yra skambinę jai iš seniūnijos, ji tada perėjo visus kaimynus, davė savo telefoną, tačiau kokius trejus metus nieko nėra buvę. Jai niekas iš kaimynų neskambino. Ji jokių pretenzijų neturi. Dėl smurto, kad būtų K. šeimoje, nežino. Apie K. girtavimą, ar netinkamą elgesį nieko nežino. Ji apie namo bendriją ar namo pirmininkę ji nieko nežino. Jos būstą nuomininkai, jos manymu, prižiūri tinkamai. Jos nuomone, patalpos gyventi vaikams yra tinkamos. Be to keisti ten langai, jie nupirko langus, o K. ten susitvarkė. Ji K. neblaivių nėra mačiusi. Kad vaikai paimti žino, kaip jai aiškino, buvo jie išgėrę ir tada paimti vaikai. Ją seniūnija informavo, kad yra fiksuoti pas K. girtavimo atvejai.

11. Liudytoja E. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad N. K. yra jos mama, o R. K. – patėvis. Ji gyvena Betygaloje. J. K. pažįstą, jį matė kai vaikas gimė. Mama pas juos atvažiuodavo, lankydavosi su J. Ji pati turi du vaikus – septynių ir penkių metų. Dėl vaiko paėmimo, kiek girdėjo iš kalbų, jie buvo Dubysoj, ten šventė ir girtavo, kad vaikai buvo neprižiūrėti. Po to pati susižinojo, kad tą dieną jie šventė jos patėvio gimtadienį, mama buvo išgėrusi nedaug. Prašė jos paimti vaikus, bet tada ji negalėjo paimti, nes turėjo eiti į darbą. Mano, kad jos mama yra gera, tačiau gyvenime suklydus. Jos mama su jos tėčiu išsiskyrė, kai jai buvo septyni metai, liko gyventi su mama. Jai taip pat buvo laikina globa, tada buvo 15 metų. 2012 m. laikina globa nustatyta, nes mama prieš ją panaudojo smurtą. Vienintelė iš šeimoje buvusių vaiku, kuri nebuvo paimta iš šeimos – G.. Daugiau visi vaikai buvo paragavę tos valdiškos duonos. Paskutinį kartą buvo susitikę po Naujų metų. Pripažįsta, kad mama turi problemų dėl alkoholio, tačiau mano, kad tą problemą sprendžia, ,,užsikodavo“. Vaikais rūpinasi, ieško darbo, vaikams neša ir duoda tiek, kiek ji gali duoti. J. mama tikrai rūpinosi – vaikas turėjo ir maisto, ir pampersų, ir vaistai, vesdavo pas daktarus. Mano, kad vaikas buvo prižiūrėtas. Tikisi, kad paskutinį vaiką užaugins negėrusi. Kaip mamai sekasi lankyti vaiką nežino. Ji pati J. nelankė. Smurto vaikų atžvilgiu, kai ji augo, nenaudojo. Mano, kad jie nėra konfliktiški žmonės. Nežino, kad mama nuteista už smurtą prieš D..

12. Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. K. yra jos tėvas, O N. jo žmona. Žino, kad vaikas iš šeimos paimtas dėl alkoholio vartojimo. Apie situaciją žino tiek, kiek jiems pasakojo kai paskambino pats tėvas ir pasakė. Mano, kad dabar situacija keičiasi, nes pradžioje po vaikų paėmimo ir alkoholio buvo, tačiau dabar užsikodavo, pradėjo dirbti ir daugiau bendrauja. Ji gyvena Kaune. Skambinasi dažnai, į savaitę bent po kartą. Mano, kad situacija linksta į gerą. Taip mano, nes tėvas pradėjo dirbti, pasikeitė bendravimas. Jos nuomone K. vaiką užaugintų. Ten ji buvusi, patalpos mažos, bet tvarkinga, šilta. Mano, kad pagrindinius vaiko poreikius užtikrina, kiek buvo nuvažiavusi visada vaikai aprūpinti. Mano, kad pastaruoju metu alkoholio nevartoja, nes nuvažiavusi nematė, o kalbant telefonu taip pat neatrodė, kad būtų pavartoję. Tėvai dėl to, kad vaikas paimtas pergyvena labai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

13. Iš gimimo įrašo kopijos matyti, kad J. K., gimusios (duomenys neskelbtini) mama yra N. K., tėvas R. K.. 2023 m. birželio 8 d. gautas pranešimas, kad neblaivūs R. ir N. K. kartu su dviem nepilnamečiais vaikais eina link Dubysos; minimos dienos vakare grįžus R. ir N. K. į namus nustatyta, kad abu nepilnamečių vaikų tėvai neblaivūs, kūdikį J. K. prižiūrėjo kaimynė, kitas mažametis vaikas T. T. buvo saugiai namuose, apie esamą situaciją informuoti Šiaulių AVPK OVS budėtojas, atvykus Kauno VTAS specialistams priimtas sprendimas vaikus paimti iš šeimos. 2023 m. birželio 9 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 40LA-443, J. K. apgyvendintas laikinų globotojų šeimoje; pagrindas – neblaivūs abu tėvai, todėl neužtikrinama saugi vaikui aplinka, realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui. 2023 m. birželio 15 d. atliktas vaiko situacijos vertinimas, užpildyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-2239 iš kurios matyti, kad mažametis J. K. iš šeimos paimtas, nes tėvai buvo neblaivūs: N. K. buvo akivaizdžiai neblaivi, bet tikrintis girtumą atsisakė, R. K. nustatyta 1,78 prom. neblaivumas; R. ir N. K. pripažįsta, kad 2023 m. birželio 8 d. buvo neblaivūs, bet mano, kad juos kažkas įskundė; iš anketos matyti, kad prieš tai jiems neblaivumas buvo nustatytas 2023 m. balandžio 24 d. – vaikams skirta laikina globa; stabimas sistemingas nuolatinis alkoholio vartojimas; 2018 – 2022 metais nustatyti septyni atvejai; taip pat nurodyta, kad N. K. linkusi meluoti, R. K. nedirba, o N. K. tuo metu dirbo, šeimos finansinė situacija nėra stabili, sutuoktiniai neigia sistemingą alkoholio vartojimą, trūksta socialinių įgūdžių, nuolat bendrauja su socialine darbuotoja. 2023 m. birželio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi leista iš mamos N. K. ir tėvo R. K. paimti mažametį sūnų J. K.. Raseinių rajono savivaldybės mero potvarkiu dėl laikinosios globos nustatymo, J. K. nustatyta laikinoji globa nuo 2023 m. liepos 11 d. ir jo gyvenamoji vieta nustatyta budinčios globotojos šeimoje. 2023 m. liepos 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobili komanda pateikė rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su N. K. ir R. K. šeima organizavimo Nr. 4TSD-1426, kur nurodyta, kad nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai; po konsultacijų šeimai pateiktos išvados, kad tėvai jaučia ilgesį vaikams, bendravo pozityviai; tėvai tik formaliai pripažįsta alkoholio vartojimo problemą, savo kaltės neįžvelgia; rekomenduojama – lankyti ilgalaikes individualias psichologo konsultacijas, ir/arba šeimos psichoterapeutą (sutikus šeimai), tęsti kompleksines socialinio darbuotojo paslaugas, lankyti tėvystės įgūdžių ar kitus su vaikų auklėjimu susijusius mokymus, esant išliekančiai alkoholio vartojimo problemai rekomenduotina gydymas ilgalaikėje reabilitacijos bendruomenėje, o to atsisakius – lankytis gydytojo psichiatro konsultacijose, R. K. registruotis Užimtumo tarnyboje, susirasti legalų apmokamą darbą ir kt. Raseinių pagalbos šeimai namai pateikė duomenis, kad J. K. laikina globa nustatyta nuo 2023 m. liepos 11 d., laikinos globos laikotarpiu biologiniai tėvai N. Ir R. K. lankė vaiką dvylika kartų (duomenys iki 2023 m. lapkričio 23 d.). 2023 m. rugpjūčio 8 d. Globojamo vaiko aplankymo akte Nr. 4GVA-421 nurodyta, kad J. K. gyvenant laikinų globėjų šeimoje suteikiama visa reikalinga ir tinkama priežiūra; vaiko nuomonės išklausyti nėra galimybės dėl mažo amžiaus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad J. K. sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos VšĮ Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centre. Iš administracinių nusižengimų registro išrašų matyti, kad tiek N. K., tiek R. K. administracinis nusižengimas dėl alkoholio vartojimo paskutinį kartą fiksuotas 2023 m. birželio 8 d.

14. Atsakovai pateikė 2023 m. gegužės 10 d. medicininių dokumentų išrašus, kuriuose nurodyta, kad neigia piktnaudžiavimą alkoholiui, lankosi pas priklausomybių konsultantą, vartoja vaistus blaivybei palaikyti. Nurodo, kad jų manymu alkoholį vartoja saikingai. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2023 m. birželio 8 d. nustatytas alkoholio vartojimas ir nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas, mažamečiui J. K. skirta laikina globa budinčių globėjų šeimoje. Iš pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad N. ir R. K. šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai: J. K., gimęs (duomenys neskelbtini) ir T. T., gimęs (duomenys neskelbtini). N. K. po vaikų paėmimo iš šeimos nustačius alkoholio vartojimo atvejį nedirbo, nuo 2023 m. liepos 13 d. buvo registruota Užimtumo tarnyboje – pažyma apie registraciją Užimtumo tarnyboje, tačiau iš Darbo sutarties matyti, kad N. K. nuo 2024 m. vasario 2 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) bendrovėje. R. K. dirba UAB ,,V.” nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. – pateikta į bylą Darbo sutartis. Iš 2023 m. rugsėjo 12 d. Medicininio dokumento išrašų matyti, kad tiek N. K., tiek R. K. pritaikytas psichoterapinis ilgalaikės abstinencijos alkoholiui palaikymo metodas dvylikai mėnesių. Kaip nurodė patys atsakovai, po mėnesio pagal UAB ,,P. k.” gydytojo rekomendaciją, lankėsi pakartotinam vizitui pas vietos gydytojus; be to paaiškino, kad gydytojai nurodė, kad jei priėmė vieną gydymo metodą, tai kitas metodas netaikomas – taikomas tik vienas gydymo metodas.

Dėl motinos/tėvo valdžios apribojimo

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).

16. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (LR CK 3.180 str. 1 d.). Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t.y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.

17. Tėvų valdžios apribojimas yra reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

18. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės dalyvės užtikrina, jog vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

19. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Vaiko teisė gyventi kartu su tėvais yra vienas esminių teisės į šeimos gyvenimą elementų (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2019 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Z. M.prieš Rusiją, peticijos Nr. 58724/14, 98 punktas). Šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr. 1), peticijos Nr. 10465/83, 72 punktas). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir motina (tėvas) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, 79 punktas).

20. Naujausioje EŽTT praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į šeimos įgyvenimą suvaržymo, nacionaliniai teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes, ir atlikti subalansuotą ir pagrįstą kiekvieno asmens interesų vertinimą, siekdami nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (EŽTT 2020 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Y.I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68868/14, 78 punktas). Tokios priemonės kaip tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais (angl. exceptional circumstances) ir pateisinamos, jei jos yra motyvuojamos geriausių vaiko interesų užtikrinimu (ten pat, 82 punktas).

21. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

22. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar kito ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

23. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovai 2023 m. birželio 8 d. tinkamai neatliko pareigos prižiūrėti savo mažametį sūnų J. K., savo elgesiu (nustatytas alkoholio vartojimo atvejis viešoje vietoje) kėlė grėsmę vaiko sveikatai (prieš tai nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas buvo nustatytas 2023 m. balandžio 24 d.). Raseinių rajono savivaldybės mero potvarkiu J. K. nuo 2023 m. liepos 11 d. nustatyta laikinoji globa, laikina globa nustatyta budinčios globotojos šeimoje. Sutiktina su byloje pateiktais duomenimis, kad po vaiko paėmimo iš šeimos praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas (pirmas susitikimas 2023 m. liepos 14 d.) kol tėvai aplankė vaiką. Kaip nurodė liudytoja, to nepaneigė ir atsakovas R. K., jie vartojo alkoholį, – iš sielvarto, kad paėmė vaikus. J. K. paėmimo iš šeimos metu buvo ir šiuo metu dar yra kūdikis: 5 mėnesiai ir 17 dienų, todėl akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikams dar tik formuojasi socialinis, dvasinis ir fizinis ryšys su žmonėmis, taigi ir su tėvais. Atskyrimas nuo tėvų ir jų nematymas (nekontaktavimas su tėvais) padarė didelės žalos vaiko ir tėvų ryšiui, kuriam atstatyti reikalingas itin didelis dėmesys. Liudytojų išsakyti argumentai, kad bendraujant tėvams su vaiku, vaikas seka globėją ir verkia, jei jos nemato, yra pagrįstas, nes šiuo metu globėja yra J. K. artimesnė, nei biologiniai tėvai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, kad institucijų pareiga siekti, kad vaikas grįžtų į šeimą, teikti tikslines paslaugas šeimai, motyvuoti, kad vaikas būtų susigrąžintas, svarbu objektyviai vertinti tėvų dedamas pastangas susigrąžinti vaiką ir vykdomus teigiamus pokyčius keičiant savo žalingus įpročius. Nors ir nustatyta, kad tėvams piktnaudžiaujant alkoholio šie daro ydingą žalą savo mažamečiui vaikui J. K., tačiau nė viena institucija teikianti paslaugas šeimai, nė vienas liudytojas, neišsakė vaiko nepriežiūros atvejų – nurodoma, kad šeimos būste, kuris nuomojamas, švaru ir tvarkinga, vaikas tinkamai aprengtas ir prižiūrėtas, pamaitintas. Mažas šeimos būstas nėra pagrindas tėvų teisių ribojimui, skurdi aplinka nevertintina kaip vaiko nepriežiūra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad 2023 m. birželio 8 d. paimant vaiką, R. K. nedirbo, N. K. nors ir turėjo darbinius santykius, tačiau tuo metu turėjo nedarbingumą, o greitu laiku ir prarado darbą. Nagrinėjamu metu abu atsakovai turi darbus – į bylą pateiktos darbo sutartys. Viena iš 2023 m. liepos 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilios komanda teiktų rekomendacijų esant išliekančiai alkoholio vartojimo problemai, gydymas ilgalaikėje reabilitacijos bendruomenėje, o to atsisakius – lankytis gydytojo psichiatro konsultacijose. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovai linkę nepripažinti priklausomybės alkoholiui, mano, kad gali tai kontroliuoti. Kaip nurodo atsakovai, jie priėmė ilgalaikį gydymą, iš medicininių dokumentų matyti, kad tiek N. K., tiek R. K. taikytas psichoterapinis ilgalaikės abstinencijos alkoholiui palaikymo metodas 12 mėnesių. Tiek ieškovė, tiek liudytoja nurodė, kad R. ir N. K. atsisako ilgalaikio gydymo nuo priklausomybės, psichologų konsultacijų, lankytis AA susirinkimuose, tačiau jau pakartotinai priima psichoterapinį ilgalaikės abstinencijos alkoholiui palaikymo metodą, kuris specialistų manymu jiems nėra veiksmingas. Tuo tarpu atsakovai šį metodą vertina kaip jiems tinkamą, be to nurodė, kad lankosi du kartus per mėnesį pas priklausomybių konsultantą. Iš Raseinių pagalbos šeimai namų 2024 m. sausio 16 d. rašto Nr. SD-18 matyti, kad tiek N. K., tiek R. K. vaikus lanko, jais rūpinasi, atneša drabužėlių; 2023 m. liepos 14 d. – 2024 m. sausio 16 d. įvyko 16 susitikimų, kuriuose mama dalyvavo visuose, o tėvas dešimtyje; liudytoja, t.y. I. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad susitikimų buvo dvidešimt vienas, tėvas dalyvavo šešiolikoje, motina – visuose. Be to tikėtina, kad šiai dienai susitikimų yra ženkliai padaugėję. Sutiktina, kad susitikimų laikas galėtų būti ilgesnis, nes jie tęsiasi tik apie valandą. Tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad atsakovų materialinė situacija nėra stabili, jie gyvena Ariogaloje, kai susitikimai vyksta Raseiniuose, pageidavimas susitikimus organizuoti arčiau vaiko globos vietos ir atsakovų gyvenamosios vietos neišpildytas dėl institucijų nesusikalbėjimo. Pažymėtina ir tai, kad visa susitikimų su vaikais organizavimo našta perkelta ant atsakovų, t.y. vaikų tėvų, kurie turi siekti itin pozityvių rezultatų, kad vaikas būtų grąžintas į šeimą – dirbti, sistemingai ir intensyviai lankyti vaikus, dalyvauti psichologo konsultacijose, lankytis pas specialistus, priimti socialinių darbuotojų siūlomas paslaugas, siekti motyvuotų ir teigiamų pokyčių savo ydingame elgesyje dėl probleminio alkoholio vartojimo. Ieškovė nurodo, kad atsakovai per mažai teikia materialinio išlaikymo savo vaikui, kuris yra budinčios globotojos šeimoje. Atsakovai nurodė, kad jie siekė teikti finansinę paramą, tačiau globotoja nedavė banko sąskaitos kur būtų galimybė pervesti pinigus, nurodė, kad lėšų vaiko priežiūrai pakanka. Sutiktina, kad atsakovų nesaikingo vartojimo atvejai yra bepasikartojantys ir sistemingi, tačiau po 2023 m. birželio 8 d., kai buvo paimti iš šeimos vaikai, nefiksuota alkoholio vartojimo atvejų. Tas faktas, kad į bylą pateikta R. K. gulinčio po krūmu (patvirtino pats R. K., kad tai jis) 2023 m. liepos 19 d. fotonuotrauka neįrodo, kad jis tuo metu buvo neblaivus. Be to byloje yra pateikta ir R. K. charakteristika (2024 m. sausio 13 d.) iš darbovietės UAB ,,V.“, kur atsakovas vertinamas pozityviai, nuobaudų neturi, darbą vertina atsakingai.

24. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti vaiko ryšį su šeima, nes ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Be to nenustatyta, kad būtų fiksuoti: vaiko nepriežiūra, vengimas atlikti savo kaip tėvų pareigas, piktnaudžiavimai tėvų valdžia. Atsakovai daro teigiamus pokyčius, siekia, kad J. K. grįžtų į šeimą. Ieškovė prašo laikinai apriboti tėvų valdžią N. ir R. K.. Be kita ko iš bylos duomenų matyti, kad vaikas J. K. iš šeimos paimtas 2023 m. balandžio 8 d., šiai dienai praėjo jau beveik dešimt mėnesių. Teismo vertinimu tai pakankamas laiko tarpas tėvams būti atskirties nuo vaiko, taikant prevencines priemones, kad apsaugoti vaiką nuo galimos žalos. N. ir R. K. buvo nustatytas tik vienas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas – fiksuotas alkoholio vartojimo faktas, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai daro teigiamus pokyčius, per beveik dešimt mėnesių nefiksuotas nė vienas alkoholio vartojimo faktas.

25. Teismo vertinimu, atsakovai domisi savo vaiku J. K., pagal savo galimybes deda pastangas vaikui grįžti į šeimą. Koks vaiko aplankymų kiekis yra pakankamas ir kokių paslaugų priėmimas yra tinkamas ir vertintinas kaip pakankamos pastangos, siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą, yra vertinimo dalykas ir tai atliekant svarbu atsižvelgti į konkrečios šeimos situaciją. Nagrinėjamų atveju įvertinus tai, kad susitikimai su vaiku gali vykti tik institucijos darbo valandomis, o atsakovai R. ir N. K. dirbantys (atsakovas dirba kitame rajone nei gyvena), nėra duomenų, kad turėtų savo transportą ir galėtų bet kuriuo metu atvykti, todėl reikia derinti susitikimų laiką ir su važiuojančiu viešuoju transportu, pagal atsakovų pageidavimą klausimas dėl susitikimų su vaiku tėvų gyvenamojoje vietoje ir vaiko laikinosios globos vietoje neišspręstas (visi gyvena Ariogaloje), po vaiko paėmimo iš šeimos nefiksuota alkoholio vartojimo atvejų, spręsta alkoholio vartojimo problema, vyksta konsultacijos su priklausomybių psichiatru-konsultantu, teismas mano, kad yra pagrįstas pagrindas netenkinti ieškinio ir mažametį vaiką J. K. grąžinti į šeimą. J. K. gyvenamoji viena nustatytina su atsakovais, biologiniais vaiko tėvais N. K. ir R. K. (CK 3.168 straipsnis).

26. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys netenkintinas ir atsakovams tėvų valdžia neribojama, teismas nepasisako materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo klausimu.

27. Netenkinus ieškinio ir neribojus atsakovams N. K. ir R. K. tėvų valdžios, mažametis vaikas J. K. turės būti grąžintas į šeimą. Sutiktina, kad atsakovų ir vaiko ryšys sąlyginai nutrūkęs, nes dar metų neturinčiam vaikui, kuris būdamas 5 mėnesių 17 dienų paimtas iš šeimos, objektyvai neįmanoma atkurti fizinio ir psichosocialinio ryšio, nes jis ir nebuvo visapusiškai sukurtas, todėl svarbu sukurti jų ryšį. Nagrinėjamoje byloje, yra pagrindo pripažinti, kad stebimas mažamečio vaiko susvetimėjimas su motina/tėvu, ryšio su jais praradimas. Esant tokiai situacijai, kai biologinių vaiko tėvų ir vaiko bendravimas apsunkintas, svarbu palaipsniui atkurti šį ryšį, svarbi specialistų pagalba teikiant pagalbą darniam ryšio atkūrimui.

28. Teismas pažymi, kad tėvų ir vaikų buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo globai. Vaiko perdavimas globai turi būti laikomas laikinąja priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdomas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Kiekviena globos taikymo priemonė turi būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką.

29. Atsižvelgiant į tai, jog bus pakeista mažamečio vaiko gyvenamoji vieta, jį grąžinant tėvams, reikalingas tam tikras pasirengimas, todėl nustatytinas pereinamasis laikotarpis vaiko J. K. grąžinimui į šeimą, kad tiek vaikas, tiek atsakovai galėtų tinkamai pasirengti gyvenimui kartu, vaikas nebūtų psichologiškai bei emociškai traumuojamas dar kartą įvykus pernelyg staigiems pokyčiams.

30. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžę, kad vaiko perkėlimas iš vienos šeimos į kitą reikalauja pasiruošimo, aktyvaus ir supratingo suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo, nes priešingu atveju gali būti pažeisti vaiko interesai, padaryta žala jo sveikatai ir tolimesnei raidai (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1992 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Olsson v. Sweden (no. 2), Series A, no. 250, p. 35, 36, § 90; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius v. V. D. ir kt., byla Nr. 3K-3-209/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad galimybių kilti nurodytų vaiko grąžinimo problemų yra mažiau, kai nustatoma vaiko grąžinimo tvarka aiškiai apibrėžtomis sąlygomis ir terminais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

31. Atsakovai su mažamečiu sūnumi kartu negyvena jau devynis mėnesius, o jų tarpusavio ryšys minimalus, todėl atsižvelgiant į J. K. amžių, į tai, kad jis iš atsakovų šeimos paimtas kai buvo penkių su puse mėnesio, nustatytinas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis, skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nustatytina, kad per pirmąjį mėnesį, skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovai su sūnumi bendrauja 8 valandas R. ir N. K. gyvenamojoje vietoje, per antrą mėnesį atitinkamai – 12 valandų, trečią mėnesį – 18 valandų, šiuose susitikimuose turi teisę dalyvauti vaiko laikina globotoja, susitikimų trukmė ir laikas suderinami su laikina globotoja, vaiko paėmimą ir grąžinimą užtikrina tėvai, t.y. atsakovai. Kitu laiku atsakovai su mažamečiu sūnumi bendrauja laikinos globotojos gyvenamojoje vietoje neribojant susitikimų skaičiaus ir trukmės, atsižvelgiant į galimybes, užtikrinant susitikimus. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atsakovų mažametis sūnus J. K. gyvena su atsakovais.

32. Teismas pažymi, kad tokia vaiko grąžinimo tvarka nustatoma atsižvelgiant pirmiausiai į vaiko teises, siekiant užtikrinti geriausius jo interesus, taip pat ir į kasacinio teismo praktiką. Kita vertus, nagrinėjamu atveju teismas neturi galimybių detaliai reglamentuoti visų įmanomų vaiko grąžinimo į šeimą ir bendravimo su juo pereinamuoju laikotarpiu aspektų, todėl sklandus vaiko grąžinimas priklauso tiek nuo laikinos globotojos, tiek nuo pačių atsakovų, tiek ir nuo vaiko teises užtikrinančių institucijų bendradarbiavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Ieškinys nepatenkintas.

34. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

35. Atsakovams 2024 m. sausio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais Nr. (8.28 Mr) ATP-C-2023-12013 ir Nr. (8.28 Mr) ATP-C-2023-11984 yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Pagal 2024 m. kovo 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-02868 ir Nr. APD-2024-02878 matyti, kad už paslaugas R. K. ir N. K. išlaidos bendrai yra 1 395,49 Eur.

36. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 106,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).

38. CPK 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, tiek ieškovė kaip valstybės institucija, tiek atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais, atleisti nuo šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 282, 400-409, 496 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone ieškinio nepatenkinti.

Nustatyti N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jų sūnaus J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinimo į biologinių tėvų šeimą trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, šiomis sąlygomis: pirmąjį mėnesį, skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovai su sūnumi bendrauja 8 valandas atsakovų gyvenamojoje vietoje, per antrą mėnesį atitinkamai – 12 valandų atsakovų gyvenamojoje vietoje, trečią mėnesį – 18 valandų atsakovų gyvenamojoje vietoje, šiuose susitikimuose turi teisę dalyvauti vaiko laikina globotoja, susitikimų trukmė ir laikas suderinami su laikina globotoja, sūnaus paėmimą ir grąžinimą užtikrina tėvai; kitu laiku atsakovai N. K. ir R. K. bendrauja su sūnumi laikinos globotojos gyvenamojoje aplinkoje ar kitoje laikinos globotojos nurodytoje vietoje neribojant susitikimų skaičiaus ir atsižvelgiant į laikinos globotojos galimybes užtikrinti susitikimus; pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atsakovų sūnus gyvena su atsakovais.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui panaikinti nepilnamečio J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymą budinčios globotojos šeimoje ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvais N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų gyvenamojoje vietoje.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui grąžinti J. K., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko tėvams N. K. ir R. K..

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė