Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimas, e2-2288-986/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-07-01
Bylos Nr.: e2-2288-986/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-00193-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Mindaugas Nekrašas (pirm.)
Ieškovas: R. G.
Atsakovas: V. G.
Trečiasis asmuo: UAB „Be kredito“, UAB ,,Be kredito", NEO Finance, AB
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno a. Vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių r. savivaldybėje
Advokatai: Ramunė Jatautienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2288-986/2020Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00193-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.4.1.2; 2.3.2.4.2; 2.3.2.6.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 1 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas,sekretoriaujant Audronei Argustienei, Svajonei Jasiūnienei,

dalyvaujant ieškovei R. G., jos atstovams advokatams Ramunei Jatautienei, Vytautui Polikaičiui, Edmundui Jonušui,

atsakovui V. G., jo atstovui adv. Linui Mažonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų ir atsakovo V. G. ieškinį ieškovei R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų, trečiasis asmuo UAB „Be kredito“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. G. 2019 m. gruodžio 23 d. patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-155452) teismo prašo: 1) nutraukti jos ir atsakovo V. G. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. G. kaltės; 2) dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį J. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 27 000 Eur, pripažinti jos ir atsakovo V. G. bendrąja jungtine nuosavybe; 3) dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti natūra atsakovui, išmokant jai piniginę kompensaciją, lygią ½ priklausančios turto vertės, t. y. 13 500 Eur per 3 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo (be teisės perleisti turtą tretiesiems asmenims iki nebus įvykdytas šis atsakovo įsipareigojimas); 4) padalinti santuokoje įgytą turtą: kilnojamuosius daiktus: virtuvinį komplektą 300 Eur vertės, šaldytuvą 200 Eur vertės, sekciją 300 Eur vertės, televizorių 300 Eur vertės, miegamojo baldų komplektą 300 Eur vertės, dulkių siurblį 150 Eur vertės, stalą prie minkšto baldų kampo 100 Eur vertės, virtuvės stalą su 4 vnt. kėdžių 200 Eur vertės, balkono staliuką su 2 vnt. kėdžių 100 Eur vertės, dujinę viryklę 200 Eur vertės, priteisti ieškovei jai; kilnojamuosius daiktus: automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reg. dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gamybos, 2000 Eur vertės, priteisti atsakovui V. G. asmeninės nuosavybės teise; skalbimo mašiną 500 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 100 Eur vertės, pirtį (duomenys neskelbtini) Eur vertės, televizorių 300 Eur vertės, minkštą svetainės kampą 350 Eur vertės, kompiuterį su stalu 150 Eur vertės, palydovinę televizijos lėkštę VIASAT 100 Eur vertės, prieškambario baldų komplektą 100 Eur vertės, priteisti atsakovui V. G.; 5) priteisti jai 875 Eur (3 900-2 150:2=875) piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį; priteisti jai 2742,68 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo V. G. iš bendro turto sumokėtas kredito įmokas, palūkanas ir delspinigius už butą (duomenys neskelbtini); 6) priteisti iš atsakovo V. G. 5 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti; 7) kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „Be kredito“ pagal 2017-12-22 sutartį Nr. BK-012891, pagal 2017-11-30 sutartį Nr. BK-012703, pagal 2017-08-01 sutartį Nr. BK-011967 pripažinti asmeninėmis ieškovės R. G. prievolėmis. Taip pat prašo nei vienai iš šalių materialinio išlaikymo nepriteisti, po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“ bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad gyvenant santuokoje, bėgant laikui pradėjo ryškėti tarpusavio nesutarimai dėl bendro gyvenimo metu kylančių problemų ir jų sprendimo būdų, bendro ūkio vedimo, atsirado charakterių nesutapimas. Jie ilgainiui pradėjo tolti vienas nuo kito kaip sutuoktiniai, nes atsakovo nenoras turėti bendrų vaikų (atsakovo nenoras gydytis savo problemas) ilgainiui ieškovei buvo nebepakeliamas ir nebesuprantamas. Nuolatinis atsakovo šiurkštus ir egoistiškas elgesys, sutuoktinio pareigų nevykdymas darė nepataisomą žalą tarpusavio santykiams. Atsakovo asmenybės pasikeitimai bei moralinės paramos sutuoktinei neteikimas, jos prigimtinės teisės susilaukti vaikų ignoravimas turėjo didelės įtakos jos nebegalėjimui toleruoti atsakovo neprognozuojamo ir neadekvataus elgesio jos ir jos šeimos narių atžvilgiu. Natūralu, jog ir dėl finansinių sunkumų ir atsakovo savanaudiško elgesio įtampa santykiuose tik didėjo. Todėl, konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ji turi tris kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „Be kredito“ pagal 2017-12-22 sutartį Nr. BK-012891, pagal 2017-11-30 sutartį Nr. BK-012703, pagal 2017-0801 sutartį Nr. BK-011967, kurios pripažintinos asmeninėmis jo prievolėmis. Be to jai taip pat yra žinoma, kad atsakovas V. G. taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų kreditoriui UAB „Be kredito“. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija 2019-06-05 pateikė pažymą apie tai, kad ieškovė R. G. ir atsakovas V. G. nuo 2004 m. balandžio 21 d. gyvena bute (duomenys neskelbtini). Visus mokesčius, susijusius su administravimo, kaupimo mokėjimo bendrijai mokėjo R. G.. Be to, A. L. pateikė raštišką liudijimą apie tai, kad ji 2004-04-21 pardavė R. ir V. G. tuo metu jos tėvui priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Apžiūrint ir perkant butą dalyvavo abu – R. ir V. Tolimesnio pokalbio metu paaiškėjo, kad butas yra perkamas jų bendro šeimyninio gyvenimo pradžiai gyventi kartu. Santuokoje šalys bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe nekilnojamojo turto formaliai neįgijo. Tačiau, bendram santuokiniam gyvenimui jie kartu išsirinko ir 2004-04-21, prieš tris dienas iki santuokos, nusipirko 2-jų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas bendru su ja sutarimu įregistravo savo vardu ir paėmė kreditą AB Vilniaus banke butui apmokėti. Su kreditoriumi visiškai atsiskaityta tik 2014-05-15. Per 14 santuokos metų ieškovė irgi prisidėjo prie šio buto pagerinimo. Ieškovė ir atsakovas gyveno santuokoje, savo pajamas ir išlaidas tvarkė bendrai, ir nėra įrodymų, kad šalių uždirbti pinigai buvo kokia nors sutartimi pasidalinti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas V. G. kredito sutartį Nr. 1650418050107, kredito suma 5 000 litų, su AB Vilniaus banku pasirašė (duomenys neskelbtini), t. y. prieš mėnesį iki santuokos sudarymo. Kredito sutartį Nr. 1650418010238-02, kredito suma 10 000 litų, atsakovas su AB Vilniaus banku pasirašė 2004-05-11, jau po santuokos sudarymo tam, kad atsiskaityti su pardavėju už asmeninėn nuosavybėn 2004-04-21, t. y. iki santuokos nusipirktą butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas bankui įmokas visus dešimt metų santuokos su ieškove laikotarpiu iki 2014-05-15 (iki 2006-11-15 mokėjo 5000 Lt kreditą) kas mėnesį mokėjo iš pajamų, kurios pagal įstatymą pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Už įsigyjamą butą (duomenys neskelbtini), atsakovas kartu su palūkanomis ir delspinigiais bankui sumokėjo 18 939,83 litų (13 380,35+5 559,48), arba 5485,35 Eur, t. y. bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, todėl jis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t. y. 1/2 dalį šios sumos, 2 742,68 Eur sumą. Nors atsakovo prievolės pagal būsto kreditavimo sutartį vykdymas ginčo laikotarpiu sutapo, be kita ko, ir su šeimos interesais, tačiau akivaizdu, kad aptariamų prievolių vykdymas pirmiausia buvo skirtas užtikrinti atsakovo interesui grąžinti jo asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą. Ginčo lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo atsakovo įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jo turtinė padėtis. Tai, kad įsigytą butą atsakovas santuokos su ja metu naudojo ne tik savo asmeniniais interesais, bet ir sudarė galimybę juo naudotis šeimai, savaime nereiškia, kad šio buto įsigijimo atsakovo asmeninės nuosavybės teise išlaidų finansavimas iš bendrų lėšų buvo vykdomas tik šeimos interesais. Taigi 2-jų kambarių butas, 50,33 kv. m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kadangi santykiai su atsakovu yra komplikuoti ir jis ieškovę su vaiku yra išvaręs iš minėto bendro buto, o gyvenimas po „bendru stogu“ ar bendras šio turto valdymas su atsakovu yra neįmanomas ir prieštarautų ieškovės interesams, ieškovė prašo butą priteisti natūra atsakovui, išmokant jai piniginę kompensaciją, lygią ½ priklausančios turto vertės, t. y. 13 500 Eur per 3 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Padalinus santuokoje įgytą automobilį ir kilnojamąjį turtą, už mažesnę jai tenkančio turto dalį iš atsakovo prašo jai priteisti 875 Eur (3900-2150:2=875) piniginę kompensaciją. Pasisakant dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad nuo pat santuokos pradžios su atsakovu ji norėjo susilaukti vaikų. Po kelerių bendro gyvenimo metų jai nuo savo vyro nepavyko pastoti, todėl ji labai krimtosi, dvasiškai išgyveno. Ji ne vieną kartą apie tai kalbėjo su atsakovu, tačiau jis buvo viskam abejingas. Tai jai sukėlė dar didesnį emocinį stresą. Ji dėl to kreipėsi į gydytojus ir buvo nustatyta, kad ji gali turėti vaikų. Po to ne vieną kartą kalbėjo su atsakovu, bandė jį įtikinti kreiptis pas gydytojus ir bandyti kaip nors tą problemą išspręsti, nes tik aiškiai dėl jo galimai kažkokių vaisingumo problemų šeimoje nėra vaikų. Atsakovas buvo visiškai abejingas tokiam jos prašymui ir absoliučiai nerodė jokio noro turėti vaikų, eiti pas gydytojus jis taip pat neketino. Po tokios atsakovo išsakytos pozicijos ir abejingumo, ji dar labiau išgyveno, jautėsi šeimoje nelaiminga, suprasdama, kad tolimesnis santuokinis gyvenimas su atsakovu po 14 kartu pragyventų metų praranda prasmę. Visus tuos metus ji buvo ištikima atsakovui. Sutuoktinių santykius ištiko krizė ir dėl ko kaltas yra tik atsakovas. Ji (duomenys neskelbtini) susilaukė vaiko nuo kito vyro būdama 42 metų amžiaus, kuris moteriai yra laikomas kritiniu gimdymui. Ji būtų sutikusi ir dirbtiniam apvaisinimui nuo savo vyro, tačiau pastarasis absoliučiai nepageidavo turėti vaikų. Tai ir sugriovė šeimą, dėl ko ieškovė patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo. Patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 5 000 Eur.

Ieškovė R. G. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame nurodytais pagrindais. Paaiškino, kad atsakovas jai padarė didesnę žalą, nei ji reikalauja iš jo. Ji 14 metų neturėjo šeimos, atsakovas ją 14 metų ignoravo kaip moterį, neatliko vyriškos pareigos. Butas buvo įgytas 3 dienos prieš santuoką, paskolą jie mokėjo bendrai. Ji taip pat turėjo butą, tačiau tą butą pardavė, o gautus pinigus skyrė bendram butui. Atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis nesigydė, ją kaip moterį ignoravo, 14 metų neturėjo šeimos. Kad atsakovas nesigydė patvirtina, kad su kitu partneriu ji susilaukė dukros. Buvo imti kreditai, ji 23 metus dirbo vienoje darbovietėje. Vienas kaltas niekados nebūna, pripažįsta, kad yra ir jos kaltės. Butas įgytas 3 dienas prieš santuoką, tačiau paskola mokėta bendrai. Ruošėsi tuoktis, jis paėmė paskolą. Ji paskolos paiimti negalėjo, nes turėjo kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį taip pat mokėjo paskolą. Šį butą ji vėliau pardavė, ir tada investavo į šį butą. Butą pirko, kad turėti kur gyventi, nes bute (duomenys neskelbtini) gyveno jos mama. Kai pardavė savo butą, investavo, darė euro remontus, keitė langus, baldus, ir dar grąžino jo paimtą paskolą. Yra pažyma dėl langų pateikta. Pardavė butą už 45 000 Lt. Į langus investavo gal 4 000-5 000 Lt. Mokėdavo mokesčius bendrijai, atsakovas ilgai nedirbo. Darydami bute remontą viską keitė, buvo didelės išlaidos. Mokėjo kreditoriams, buvo bendras biudžetas, byloje yra įrodymai. Darė turto vertinimą, buto vertė yra 27000 Eur. Dėl bute esančių daiktų jie susitarė, ginčo dėl to neliko. Kilnojamųjų daiktų vertę įvertino bendrai. Prievolę UAB NEO Finance vykdys solidariai, o UAB „Be kredito“ atskirai. Su priešieškiniu iš dalies nesutinka. Dėl kilnojamojo turto ir automobilio vertės ginčo nekilo. Sutinka su atsakovo priešieškiniu dalyje dėl kilnojamųjų daiktų (baldų). Butą pardavė 2014 m. liepos mėn., grąžino paskolas kreditoriams (ką buvo paėmę abu) ir investavo į butą – darė euro remontus, keitė langus. Gyvenant santuokoje buvo vedamas bendras biudžetas. Prieš santuoką ji su V. G. gyveno pas mamą. V. G. nuolat keitė darbus, dirbdavo trumpai, ji jį išlaikė. Už langus mokėta kartu, bendrai, jis tuo metu atrodo, kad nedirbo, visas biudžetas buvo bendras.

Advokatas Edmundas Jonušas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam susidarė įspūdis, tarsi atsakovas kaip ir nebuvo santuokoje – jis aiškino, kad butą pirko sau, paskolas ėmė ir mokėjo pats, tarsi jų su ieškove nesiejo šeimyniniai santykiai. Ieškovė iki santuokos su atsakovu bendravo 6 metus, gyveno pas ieškovės motiną (duomenys neskelbtini). Šalys planavo įsigyti bendrą būstą. Buvo nuspręsta paiimti paskolą. Šalys sprendė, kuris ją gali paiimti. Ieškovė jau buvo paėmusi paskolą butui (duomenys neskelbtini). Faktiškai šis butas priklausė ieškovės motinai, ji buvo laiduotoja. Šiame bute kurį laiko gyveno ir ieškovė su atsakovu. Sprendžiant klausimą dėl to ar butas asmenine nuosavybė, ar jungtinė, reikia nustatyti ar buvo šis butas pagerintas ir kieno lėšomis. Atsakovas 2004 m. paėmė kreditą, 10000 Eur sumai, prieš tai ir 5000 Lt sumai. Šalys gyveno santuokoje, visos šalių pajamos buvo bendroji jungtinė nuosavybė, todėl teigti, kad kreditas grąžintas iš asmeninių lėšų, negalima. Kredito už butą, esantį (duomenys neskelbtini), padengimui neturėjo jokios įtakos ieškovės turėtos kitos paskolos. Kai ieškovė pardavė butą, esantį Liepų al., faktiškai visos lėšos investuotos į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikęs sąrašą apie sudarytas sutartis nuo 2006 iki 2010 m., iš viso aštuonios sutartys. Gi santuoka įregistruota anksčiau, todėl teigti kad tai asmeniniai atsakovo kreditai, kad ieškovė neturi su jais nieko bendro, negalima. Įsigijus butą, jis buvo ne kokios būklės, buvo daromas remontas, per 5 metus buvo padarytas ne kapitalinis, tačiau ir ne kosmetinis remontas. Tai ne namas, kurį galima perplanuoti, griauti sienas ir pan. Buvo atliktas ženklus buto pagerinimas ir ieškovės lėšomis. Tai yra pagrindas pripažinti butą jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip pat remontas atliktas ir po 2014 m., pardavus butą (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovės gautų lėšų dalis buvo panaudota ir bendrų kreditų dengimui. Visos paskolos paimtos šalių šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė tikėjosi susilaukti vaikų. Nepavykus pastoti ieškovė krimtosi, kalbėjo su atsakovu, tačiau jis buvo tam abejingas. Ji kreipėsi į gydytojus, bei buvo nustatyta, kad ji gali susilaukti vaikų, reiškiasi problema buvo atsakovo pusėje. Ieškovės duomenimis, atsakovas pas gydytojus nesikreipė ir nesigydė. Nuo 2017-2018 m. šalis siejo tik bendros sienos. Faktiškai šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes nebuvo imtasi jokių veiksmų ir priemonių tam, kad susilaukti palikuonių. Ginčo dėl kilnojamojo turto nėra, ieškovė sutinka atsakovui palikti virtuvinį komplektą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas V. G. 2019 m. rugsėjo 11 d. patikslintu priešieškiniu (reg. Nr. DOK-106702), kurio dalis dėl tėvystės nuginčijimo atsisakyta priimti 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, teismo prašo: jo ir atsakovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės R. G. kaltės; 2) priteisti jam iš ieškovės 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) Nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jam esant asmeniniam jo turtui, nedalinti; 4) po santuokos nutraukimo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reg. dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gamybos, 2000 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisti jam; 5) kilnojamuosius daiktus: šaldytuvą, 200 Eur vertės, sekciją, 300 Eur vertės, televizorių, 300 Eur vertės, miegamojo baldų komplektą, 300 Eur vertės, dulkių siurblį, 150 Eur vertės, stalą prie minkšto baldų kampo, 100 Eur vertės, virtuvės stalą su 4 kėdėmis, 200 Eur vertės, balkono staliuką su 2 kėdėmis, 100 Eur vertės, dujinę viryklę, 200 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei R. G.; 6) po santuokos nutraukimo kilnojamuosius daiktus: skalbimo mašiną, 500 Eur vertės, mikrobangų krosnelę, 100 Eur vertės, pirtį BAUER, 300 Eur vertės, televizorių, 300 Eur vertės, minkštą svetainės kampą, 350 Eur vertės, kompiuterį su stalu, 150 Eur vertės, palydovinės televizijos lėkštę VIASAT, 100 Eur vertės, prieškambario baldų komplektą, 100 Eur vertės, virtuvinį komplektą, 300 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisti jam; 7) kreditinius įsipareigojimus UAB NEO Finance pagal 2017-05-22 ir 2018-04-26 Vartojimo kredito sutartis Nr. K017390312 ir K017390312/PK, solidariai priteisti iš jo ir R. G. ir V. G.; 7) po santuokos nutraukimo palikti santuokines – G. ir G. pavardes; 8) priteisti iš ieškovės R. G. visas jo bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame priešieškinyje atsakovas V. G. nurodė, kad ieškovė klaidingai nurodo, kad santuoka nutrauktina dėl jo kaltės, nes santuoka nutrauktina būtent dėl pačios ieškovės kaltės, t. y. jos elgesio ir jos kaip sutuoktinės pareigų neatlikimo. Ieškovė nesirūpina buitimi, iki išnaktų nebūna namuose, tokį savo elgesį ir pastovų nebūvimą namie pateisina tuo, kad prižiūri savo draugės anūką. Toks ieškovės elgesys kartojosi kas savaitę, po keletą darbo dienų. Išeiginių dienomis ieškovė taip pat iki išnaktų nebūna namuose. Ieškovė savo ieškinyje melagingai nurodo, kad prieš ją yra naudojamas psichologinis ir ekonominis smurtas, kad tik ji viena tvarko visus buitinius ir šeimyninius reikalus, taip norėdama jį apšmeižti ir sumenkinti. Ieškovė klaidingai nurodo, kad jis neprisidėjo prie šeimos biudžeto, bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad jis buvo ir yra dirbantis, gaudavo ir dabar gauna pajamas, kuriomis ženkliai prisidėdavo prie šeimos biudžeto. Pastaruoju metu ieškovė jo atžvilgiu tapo agresyvi, konfliktiška, jos pastoviai nebūna namuose, todėl įtaria, kad ieškovė jam yra neištikima, turi kitą vyrą. Dėl tokio savo elgesio būtent ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo. Ieškovės neištikimybę įrodo (duomenys neskelbtini) gimusi jos dukra S. G., kuri nėra jo dukra. Ieškovė savo elgesiu, neištikimybe, pažemino jį kaip sutuoktinį, sužlugo jo lūkesčiai gyventi kaip šeima, todėl prašo priteisti iš ieškovės 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nesutinka su ieškovės nurodytu nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimu po santuokos nutraukimo, kadangi butas buvo įgytas iki sudarant santuoką su ieškove, už jo asmenines lėšas, todėl taip pat nesutinka ir su ieškovės prašoma priteisti kompensacija. Prieš sudarant santuoką su ieškove jis už savo asmenines lėšas sumokėjo 5 000 litų avansinę įmoką už butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas VĮ Registrų centre yra įregistruotas jo vardu, kaip jo asmeninė nuosavybė. Visus pinigus už likusią buto dalį sumokėjo jis, t. y. kreditas už butą buvo sumokėtas iš jo asmeninių lėšų, kredito sutartis buvo sudaryta jo vardu, visos sumos kreditui dengti buvo nurašomos iš jo banko sąskaitos, perkant butą buvo aiškiai išreikšta jo valia įsigyti butą asmeninėn nuosavybėn, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninis jo turtas ir yra nedalintinas. Sutinka, kad kilnojamieji daiktai: šaldytuvas, 200 Eur vertės, sekcija, 300 Eur vertės, televizorius, 300 Eur vertės, miegamojo baldų komplektas, 300 Eur vertės, dulkių siurblys, 150 Eur vertės, stalas prie minkšto baldų kampo, 100 Eur vertės, virtuvės stalas su 4 kėdėmis, 200 Eur vertės, balkono staliukas su 2 kėdėmis, 100 Eur vertės, dujinė viryklė, 200 Eur vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise būtų priteisti ieškovei. Nesutinka, kad kilnojamieji daiktai: virtuvinis komplektas, 300 Eur vertės, po santuokos nutraukimo būtų priteistas ieškovei R. G., kadangi virtuvinis komplektas yra pritaikytas butui, todėl virtuvinį komplektą po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti jam. Sutinka, kad kilnojamieji daiktai: skalbimo mašina, 500 Eur vertės, mikrobangų krosnelė, 100 Eur vertės, pirtis BAUER, 300 Eur vertės, televizorius, 300 Eur vertės, minkštas svetainės kampas, 350 Eur vertės, kompiuteris su stalu, 150 Eur vertės, palydovinės televizijos lėkštė VIASAT, 100 Eur vertės, prieškambario baldų komplektas, 100 Eur vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise būtų priteisti jam, V. G. Taip pat sutinka, kad automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reg. dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gamybos, 2000 Eur vertės, po santuokos nutraukimo atitektų jam, V. G. Sutinka, kad kreditoriniai įsipareigojimai UAB NEO Finance pagal 2017-05-22 ir 2018-04-26 Vartojimo kredito sutartis Nr. K017390312 ir K017390312/PK, būtų solidariai priteisti iš jo ir ieškovės. Po santuokos nutraukimo išlaikymo iš ieškovės nereikalauja, nesutinka su ieškovės reikalavimu apmokėti jos bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas V. G. teismo posėdžio metu palaikė priešieškinį jame nurodytais pagrindais. Paaiškino, kad jie kaip šeima gyveno iki 2018 m. gruodžio mėn. 2018 m. R. G. pradėjo eiti pas draugus, būk tai vaiko saugoti, grįždavo bet kada. Viskas prasidėjo maždaug nuo lapkričio 20 dienos. Nuo gruodžio mėn. jie praktiškai nebesišnekėdavo, tik riedavosi. Kaltę grindžia sutuoktinės neištikimybe. Savo kaltės nemato, jis kiek buvo galimybių, tiek gydėsi, vyko į ligoninę. Ieškovė jam sakė, kad negali turėti vaikų dėl patirto persileidimo, jis daug dėmesio į tai nekreipė. Neteiks dokumentų, kad bandė šią problemą išspręsti. Nebuvo nustatyta, kad jis negali turėti vaikų. Ieškovė neteisingai nurodo, kad jis nedirbo – jis dirbo pastoviai. Jis patyrė moralinius išgyvenimus, du mėnesius labai pergyveno, po to su tuo susitaikė. Dirba Kaune, pajamos apie 800-900 Eur per mėnesį. Butą pirko savo vardu, kad nebūtų ieškovės išlaikytinis. Įsiskolinimus už butą dengė jis pats, paskolą, 10 000 Lt baigė mokėti 2014 m. gegužės 17 d., prieš perkant butą sumokėjo avansą. Ėmė paskolą, darė remontus – dėjo langus, kalė lenteles. Langai už 752,82 Eur buvo įsigyti 2007 m. spalio 18 dieną. Jis mokėjo šią paskolą. Remontai buvo daryti, buvo tam imta 10000 Lt paskola Ūkio banke. Remontas buvo darytas 2007 m. Ieškovei pardavus butą buvo dengiami jos motinos įsiskolinimai už langus ir pan. Komunalinius mokesčius mokėdavo kartu. R. G. prie buto remonto lėšomis niekuo neprisidėjo, tik morališkai palaikė. Dėl daiktų jokio ginčo, įskaitant ir automobilį, nėra. Jis dengs savo kredito dalį UAB „Be kredito“.

Advokatas Linas Mažonas teismo posėdžio metu nurodė, kad V. G. dirbo, taigi jis nebuvo ieškovės išlaikytinis, kaip kad teigia ieškovė, taigi jis pats buvo pajėgus grąžinti paskolas. 2014 m. birželio 16 d. hipotekos lakštas patvirtina, kad skolinis įsipareigojimas yra įvykdytas 2014 m. gegužės 15 d., bei prašoma hipoteką išregistruoti. Ieškovė patvirtino, kad savo butą pardavė 2014 m. liepos mėn. Atkreipia dėmesį, kad santuokos sudarymo metu santuokos sudarymo metu G. turėjo 9 800 Lt, o V. G. 10 000 Lt įsiskolinimą, taigi paskolos buvo iš esmės vienodos, vienodas paskolas jie ir išsimokėjo. R. G. sakė, kad 5 000 išleido langams pardavus butą, o pagal V. G. 2019 m. gegužės 9 d. pažymą Nr. 5-71840, langai dėti 2007 m., o langus išperkamąja nuoma įsigijo V. G. Byloje nėra duomenų, kad V. G. nevaisingas ir negali turėti vaikų. Santuoką galima buvo nutraukti senų seniausia. Tėvystė šioje byloje jau yra nuginčyta. Taigi ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo. R. G. turėjo 9 600 Lt skolą, V. G. įsigijo butą už 15 000, iš kurių 5 000 Lt sumokėjo įsigijimo metu. Hipoteka išregistruota 2014 m. birželio mėn. Byloje yra duomenys apie R. G. grąžinamą paskolą Nr. 63. Nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 1 d. paskolą už butą grąžina V. G. Bylos duomenys patvirtina, kad V. G. nuo 2010 m. liepos 3 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. grąžina kreditus. V. G. dengiant savo kreditorinius įsipareigojimus, R. G. paraleliai dengė savo įsiskolinimus. Jokių esminių pagerinimų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo atlikta, buvo atlikti kosmetiniai remontai. Langai bute buvo pakeisti 2007 m. už V. G. paimtą paskolą. V. G. iki R. G. parduodant butą (duomenys neskelbtini), jau buvo padengęs savo paskolą. Taigi būsto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavus butą (duomenys neskelbtini), kreditas nebebuvo dengiamas. Yra pažymos apie V. G. socialinį draudimą. Abu sutuoktiniai iš savo pajamų dengė savo paskolas.

Liudytoja O. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė yra jos dukra, o atsakovas žentas. Dukra labai norėjo turėti šeimą, ji labai pergyveno, jautėsi sužlugdyta. Dukra tikrinosi, gydytojai pripažino, kad su ja viskas tvarkoje. Prašė V. tikrintis, tačiau jis nėjo, vaikų nenorėjo. Santuoka dėl to ir iširo. Dukra su vyru pradžioje gyveno pas ją. Ji su dukra buvo įsigijusi butą, už kurį pusė paskolos sumos buvo išmokėta. Laikinai, gal savaitę po vestuvių dukra su vyru gyveno šiame bute. Jie kartu ėjo į banką, ėmė paskolą, ir persikėlė gyventi į įsigytą butą. Už buto paskolą pradžioje mokėjo ji su dukra, po to ji, vėliau kilus konfliktams mokėjo dukra. Už gautus pinigus pardavus butą iš pagrindų darė remontus, tvarkė sienas, dėjo laminatą, tvarkė balkoną, langus, taip pat atidavinėjo skolas. Dalis pinigų už parduotą butą buvo skirta remontui. Samdė žmogų, kuris remontavo. Butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje sutuoktiniai įsigijo kartu, kartu tvarkė dokumentus, iš pirmos dienos kartu mokėjo įmokas. Butas pirktas atsakovo vardu, nes tuo metu R. turėjo butą (duomenys neskelbtini). R. labai norėjo vaikų, dėl to labai išgyveno, sakė kad vyro negali nuvesti pas gydytojus, dukrą pripažino galinčia turėti vaikų. Dukra su vyru kartu negyvena nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, tačiau faktiškai santuoka jau buvo nutrūkusi anksčiau. Paskolą butui (duomenys neskelbtini) gavo dukra, o ji buvo laiduotoja. Už butą mokėta 12000 Lt. Apie 4500 Lt buvo sumokėta iki šalių santuokos. Butą (duomenys neskelbtini) parduoti reikėjo, nes buvo pridaryta skolų. Ji bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudėjo langus, laminatą, tapetus, sutvarkė balkoną, vonią, tualetą, sudėjo plyteles ir iškalė mediena, įdėta daugiau nei 10 000 Lt, dėl to ir gavo 50000 litų ar panašiai. Ji šiuos darbus darė viena, nes dukra su vyru gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) esančiame bute ji lankydavosi. Žinoma, kad ištapetavo sienas, išdažė lubas, dėl langų keitimo neatsimena, sudėjo laminatą, gražiai suremontavo tualetą, susipirko baldus, virtuvėje taip pat perdažytos sienos, lubos, sudėtas linoleumas. Koridoriuje taip pat naujas linoleumas. Balkonas iškaltas lentelėmis, įdėtas langas. Darbus atliko meistrai. Remontai bute, esančiame (duomenys neskelbtini)g. daryti pardavus butą (duomenys neskelbtini).

Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra R. G. brolis. Jam žinoma, kad jie nesutaria dėl turtinių reikalų. Mama su R. G. pirko butą, butas dėl jam nežinomų priežasčių užrašytas ant R., nors jis buvo mamos. Prieš vestuves jie kartu gyveno šiame bute. Šalys nusprendė įsigyti savo būstą. V. praradus darbą, butas buvo parduotas, buvo padengti įsiskolinimai. Tada mama įsikraustė į jo butą. Šalys konfliktavo dėl vaikų, pinigų, dėl užstatyto buto. R. važiavo tirtis, sako gal V. kažkas negerai, jis sako kad su juo viskas gerai. V. tirtis nevažiavo. Remontas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), darytas du kartus. Pirmą kartą kažkas daryta įsikrausčius į butą, o vėliau pardavus butą (duomenys neskelbtini). Taip pat remontas darytas ir prieš metus ar du. Įsigijus butas buvo labai paprastas, penkių metų laikotarpyje buvo bendrai keisti langai, truputį daryti vidaus darbai. Gal lentėlėmis kaltas koridorius. Vėlesnis remontas darytas gavus pinigus už parduotą R. butą. Tiksliai nežino, kas buvo daryta, tačiau tada butą susitvarkė – pasikeitė baldus, padarė likusius darbus. Atnaujintos laukinės durys, koridoriaus grindys (linoleumas) ir lentelės, kambariuose išdažytos ir ištapetuotos sienos. Šios aplinkybės jam žinomos tiek iš R. tiek ir mamos. Samdyti žmonės remontams atlikti.

Liudytoja A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad šalys iš jos pirko butą, daugiau jokių santykių jie neturėjo. Ji pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), gal prieš 15-16 metų. Ji tame bute gyveno. Buvo duotas skelbimas, atvyko pas ją ir apžiūrinėjo abu, nusprendė kad butą pirks. Butą ji aprodė. Kiek suprato, butą pirko sau, gyventi, abu tarėsi, kalbėjosi. Iki teismo bendravo su ieškove, ji prašė pasirašyti raštelį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintinas iš dalies

Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šalių – ieškovės R. G. ir atsakovo V. G. santuoka įregistruota Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20). Atsakovė nekilnojamojo turto, registruoto savo vardu ir transporto priemonių neturi (1 t., b. l. 11-13, 31). Atsakovui priklauso transporto priemonė Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta santuokoje (1 t., b. l. 32), bei nekilnojamasis turtas – butas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir Butas) (1 t., b. l. 64-65, 67-68).

Dėl sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo, o atsakovas – dėl ieškovės kaltės.

Nustatyta, kad procesą dėl santuokos nutraukimo iniciavo ieškovė, kuri su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo į teismą kreipėsi 2019 m. sausio 29 d. Atsakovo atstovas 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. e2-24463-1106/2019 (bylos šalys V. G. ir R. G.), kuriuo pripažinta, kad V. G., nėra S. G., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o S. G., nėra V. G., biologinė.

Ieškovė sutuoktinio kaltę grindžia atsakovo nenoru turėti bendrų vaikų (nenoru gydytis savo problemas), nuolatiniu šiurkščiu ir egoistiškas elgesiu, sutuoktinio pareigų nevykdymu, moralinės paramos sutuoktinei neteikimu, jos prigimtinės teisės susilaukti vaikų ignoravimu. Atsakovas ieškovės kaltę iš esmės grindžia sutuoktinės neištikimybe, jos kaip sutuoktinės pareigų neatlikimu (nesirūpinimu buitimi, nebuvimu namuose).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais reikalinga įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Bendrųjų sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnio 1 dalyje – būti vienas kitam lojaliu, vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai ir prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, pažeidimas taip pat gali būti aplinkybe, su kuria siejama kaltė dėl santuokos nutraukimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Atsakovas įrodinėjo, jog santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės, taip pat jos kaip sutuoktinės pareigų neatlikimo (nesirūpinimu buitimi, nebuvimu namuose). Neištikimybės faktą atsakovas grindė aplinkybe, kad ieškovei gimė vaikas, kurio tėvystė buvo nuginčyta (tarp šalių ginčo dėl to nekilo, ieškovė tai, kad vaikas yra ne atsakovo, tėvystės nuginčijimo byloje ir šios bylos nagrinėjimo metu pripažino). Atsižvelgus į tai, kad ieškovės dukros S. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvystė iš V. G. buvo nuginčyta, kad ieškovė pastojo dar iki jos kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dienos (duomenys neskelbtini) duomenis nėštumas buvo 34-<37 savaitės, popierinės bylos lapas 28), teismas šią aplinkybę vertina kaip atsakovo įrodytą ieškovės neištikimybės atsakovui faktą.

Ieškovė sutuoktinio kaltę grindžia atsakovo nuolatiniu šiurkščiu ir egoistišku elgesiu. Jokių įrodymų apie šiurkštų ir egoistišką atsakovo elgesį ieškovė nepateikė, todėl šiuos argumentus teismas atmeta, kaip neįrodytus. Tačiau ieškovė atsakovo kaltę taip pat grindžia sutuoktinio pareigų nevykdymu, moralinės paramos sutuoktinei neteikimu, jos prigimtinės teisės susilaukti vaikų ignoravimu, nenoru turėti bendrų vaikų (nenoru gydytis savo problemas). Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius – CK 3.7 straipsnio 1 dalis. Sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja CK 3 knygoje nustatytas teises ir pareigas – CK 3.26 straipsnio 1 dalis. Sutuoktiniai privalo vienas kitą gerbti ir būti lojalūs, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo – CK 3.27 straipsnis. Nekvestionuotina ieškovės teisė susilaukti palikuonių, kuri sudarius santuoką, pagal moralės ir teisės normas gali būti realizuota tik sutuoktinių. Nustatyta, kad šalys susituokusios nuo (duomenys neskelbtini), tačiau vaikų nesusilaukė. Ieškovė tvirtino, kad ji bandė spręsti šią problemą, išsiaiškino, kad gali susilaukti palikuonių. Tai, kad ieškovė prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, neturėjo su jos vaisingumu susijusių problemų, patvirtina dukros S. G. gimimas (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad taip pat bandė spręsti šią problemą, gydėsi, vyko į ligoninę, tačiau teismui paprašius tai patvirtinančių įrodymų nurodė, kad dokumentų, kad bandė šią problemą išspręsti, neteiks. Taigi ieškovas neįrodė savo atsikirtimų pagrįstumo (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgus į tai teismas sprendžia, kad atsakovas, per visą santuokos sudarymo laikotarpį (bendras gyvenimas tarp šalių truko 15 metų), nesiaiškindamas priežasčių, neieškodamas sprendimų ir galimybių su ieškove santuokoje susilaukti palikuonių (ieškovė patvirtino, kad būtų sutikusi problemą spręsti ir dirbtinio apvaisinimo būdu), tuo pačiu taip pat nepaisė ir neprisidėjo prie sutuoktinės intereso (poreikio) santuokoje susilaukti palikuonių, ir tuo, pagal šios vertybės pobūdį, iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigą prisidėti prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas taip pat tapo negalimas (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 1, 2 dalys),

Atsižvelgus į išdėstytą teismas sprendžia, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės – CK 3.61 straipsnio 2 dalis. Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestini šalių reikalavimai dėl neturtinės žalos jiems atlyginimo – CK 3.70 straipsnio 2 dalis.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti Butą jos ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe, šio turto padalijimo ir piniginės kompensacijos už atsakovui atitenkantį turtą priteisimo; dėl atsakovo reikalavimo šio turto, jam esant asmeniniu, nedalinti

Ieškovė R. G. prašo dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 27 000 Eur, pripažinti jos ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe, jį po santuokos nutraukimo natūra priteisiant atsakovui, jai išmokant piniginę kompensaciją, lygią ½ priklausančios turto vertės, t. y. 13 500 Eur per 3 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai 2020 m. vasario 18 d. nutartimi priėmė nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas nutartimi įpareigojo ieškovę iki teismo posėdžio dienos pateikti turto vertintojo, veikiančio pagal išduotą licenciją, įstatymo nustatyta tvarka parengtą turto vertinimo ataskaitą, iš kurios būtų galima spręsti apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), prieš atliekant pagerinimus ir po pagerinimų, vertę. Taip pat išaiškino ieškovei, kad tuo atveju, jei Buto pagerinimai buvo atliekami skirtingais, vienas nuo kito esmingai nutolusiais laikotarpiais, tai turi atsispindėti ataskaitoje (turi būti nurodytos Buto vertės prieš ir po pagerinimų visais buto pagerinimo etapais).

Ieškovė atnaujinus bylos nagrinėjimą 2020 m. kovo 16 d. (dokumento registracijos Nr. DOK-34418) pateikė Buto vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad šia ataskaita buvo nustatyta Buto vertė 2020 m. kovo 10 d. ir buvo 27 000 Eur. Taip pat su ataskaita pateiktas turto vertinimą atlikusios įmonės įgalioto asmens atsakymas, kad negali įvertinti buto, prieš atliekant buto pagerinimus, nes nėra žinoma buto būklė prieš jį pagerinant. Teismas taip pat ieškovei 2020 m. gegužės 13 d. išdavė teismo liudijimą kreiptis į AB SEB banką reikalaujant pateikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), registruoto V. G., vertinimo ataskaitą, padarytą iki gaunant kreditą iš AB SEB banko 2004 m. gegužės 11 d. Iš teismui 2020 m. birželio 5 d., pateiktos Buto rinkos vertės nustatymo ataskaitos matyti, kad Buto rinkos požiūriu yra 15 200 Lt (atitikmuo 4 402,24 Eur) (6 t., b. l. 99-106).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, nurodė, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Teismas, nustatydamas esminio turto pagerinimo faktinę aplinkybę, taip pat turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis byloje 3K-3-447/2012). Tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus, nes tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad egzistuoja CK 3.90 straipsnyje numatytos sąlygos konstatuoti, kad Butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo vardu, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 176 straipsnis). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šalys iš esmės nuo pat santuokos sudarymo pradžios gyveno ginčo Bute, kuris atsakovo įgytas 2004 m. balandžio 21 d., t. y. 3 dienos prieš šalių santuoką (1 t., b. l. 65). Ieškovės paaiškinimus apie tai, kad dalis pinigų, gautų pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo skirta Buto remonto darbams atlikti, patvirtina liudytojos O. S. parodymai (parodė, kad ji lankydavosi Bute. Dalis pinigų, gautų pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo skirti Buto remontui – sutuoktiniai tvarkė sienas, dėjo laminatą, tvarkė balkoną, langus; patikslinusi nurodė, kad jai Bute buvo išklijuoti tapetai, išdažytos lubos, dėl langų keitimo neatsimena, sudėtas laminatas, suremontuotas tualetas, nupirkti baldai, virtuvėje perdažytos sienos, lubos, sudėtas linoleumas, koridoriuje taip pat sudėtas naujas linoleumas. Balkonas buvo iškaltas lentelėmis, įdėtas langas. Patvirtino, kad remontai bute, esančiame (duomenys neskelbtini) daryti pardavus butą (duomenys neskelbtini) tiek ir liudytojo M. S. parodymai (parodė, kad remontas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), darytas du kartus. Pirmą kartą kažkas daryta įsikrausčius, o vėliau remontas darytas pardavus butą (duomenys neskelbtini). Taip pat remontas darytas ir prieš metus ar du. Parodė, kad įsigijus Butas buvo labai paprastas, penkių metų laikotarpyje buvo bendrai keisti langai, truputį daryti vidaus darbai. Likęs remontas darytas už pinigus, gautus pardavus R. butą – buvo pakeisti baldai, padaryti likę darbai, buvo atnaujintos lauko durys, koridoriaus grindys (linoleumas) ir lentelės, kambariuose išdažytos ir ištapetuotos sienos. Nors į bylą ieškovė, vykdydama įrodinėjimo pareigą ir nepateikė įrodymų, kiek pasikeitė tikroji turto vertė prieš pagerinimus ir po pagerinimų, tačiau byloje surinktų, anksčiau paminėtų įrodymų pakanka spręsti, kad turtas (Butas) pagal anksčiau nurodytų remonto darbų apimtį santuokos metu šalių lėšomis buvo suremontuotas iš esmės. Teismas pažymi, kad šalys gyvendamos santuokoje neturi pareigos rinkti (saugoti) įrodymus, pagrindžiančių turto pagerinimų vertę ir jų apimtį. Tai, kad šalių santuokos metu atlikti Buto remonto darbai nepatenka į CK 3.90 straipsnio 1 dalyje išvadintą pavyzdinių darbų sąrašą (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas), atsižvelgus CK 3.90 straipsnio 1 dalyje teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, netrukdo turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes minėta įstatymo norma nenumato baigtinio darbų sąrašo sprendžiant turto esminio pagerinimo klausimą (nurodoma „kita“). Tai, kad bute buvo atlikti remonto darbai, nesutikdamas tik su ieškovės nurodomu jų atlikimo laikotarpiu, teismo posėdžio metu patvirtino ir V. G., iš esmės paaiškinęs, kad už 10 000 Lt paskolą jo vardu Ūkio banke paimtą paskolą, kurią mokėjo jis darė 2007 m. darė remontus – dėjo langus, kalė lenteles, keitė langus, neneigė, kad buvo daryti ir „Euro“ remontai (2020 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas, 1 val. 5 min. 35 sek. – 1 val. 09 min. 30 sek.). Atsakovas, prieštaraudamas ieškovės argumentams dėl buvusios šeimos gyvenamosios patalpos esminio pagerinimo jos (ar bendromis) lėšomis tvirtina, kad jis pats ėmė paskolą ir darė remontus, paskolas mokėjo pats, o ieškovė jį tik moraliai palaikė. Tačiau gyvenant santuokoje šalių išlaidos, kaip ir pajamos, taip pat vieno iš jų darbu sukurtas turtas, laikomas bendru, jei šalys nesusitaria kitaip. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad Buto remonto darbai atlikti iš atsakovo asmeninių lėšų (pvz. jam šios lėšos buvo padovanotos, paveldėtos, įgytos iki santuokos ir pan). Todėl galiojant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), ir atsakovui jos nenuneigus, santuokos metu atlikti Buto pagerinimai turi būti pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgus į išdėstytą teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas turtą pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe yra pagrįstas ir tenkintinas – CPK 176 straipsnis, CK 3.90 straipsnio 1 dalis.

Išsprendus klausimą dėl turto – Buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, spręstina dėl šio turto padalijimo tarp sutuoktinių. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip nurodoma, kad teismas, nusprendęs priteisti visą nekilnojamąjį turtą natūra vienam sutuoktiniui iš kito sutuoktinio priteisdamas kompensaciją, turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktą; 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 30 punktą).

Kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

Ieškovė prašo Butą priteisti atsakovui, o jai iš atsakovo kompensaciją, kurios dydis nustatytas turto vertintojo. Atsakovas pozicijos, kaip prašytų spręsti klausimą dėl kompensacijos atsakovei išmokėjimo, nepareiškė, iš principo pasisakydamas, kad Butas negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Taigi šioje byloje susiklostė situacija, kai ieškovė prašė priteisti ½ Buto dalies vertės kompensaciją, o butą palikti atsakovui, o atsakovas – atmesti ieškovės prašymą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. taip pat prašo palikti Butą jam. Nustatyta, kad šalių santykiai yra komplikuoti, atsakovas, į bylą pateiktais duomenimis, esant ginčui dėl Buto, bandė išregistruoti ieškovę su jos dukra iš Buto (2020 m. birželio 5 d. dokumentas, registracijos Nr. DOK 66369). Šalys šiuo metu gyvena atskirai (R. G. su mažamete dukra). Ginčo butas yra dviejų kambarių, bute gyvena atsakovas. Nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Taigi šioje byloje egzistuoja pagrindas priteisti Butą vienai iš šalių, konkrečiai atsakovui, o iš šio atsakovei teisingo dydžio kompensaciją.

Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017, 23 ir 32 punktai).

Ieškovė prašo už atsakovui prašomą priteisti turtą jai priteisti kompensaciją, kurios dydis nustatytas turto vertintojo ir yra 27 000 Eur (6 t., b. l. 54-82). Kadangi atsakovas Buto vertės nenuginčijo, ieškovės reikalavimas dėl 13 500 Eur piniginės kompensacijos priteisimo tenkintinas visiškai. Atsakovas pozicijos dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo per ieškovės prašomą 3 mėnesių terminą, nepareiškė. Šioje situacijoje teismas pažymi, atsakovas yra darbingo amžiaus ir dirbantis asmuo, taigi per tam tikrą laiką yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją. Be to ieškovas, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija.

Atsižvelgus į išdėstytą teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti natūra atsakovui, ieškovei išmokant piniginę 13 500 Eur piniginę kompensaciją per 3 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo yra pagrįstas ir tenkintinas – CK 3.90 straipsnio 1 dalis.

Ieškovės ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovui perleisti turtą tretiesiems asmenims iki nebus įvykdytas šis atsakovo įsipareigojimas šioje proceso stadijoje (priimant sprendimą) negali būti sprendžiamas, nes tokio pobūdžio prašymas savo esme atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą laikinąją apsaugos priemonę. Kadangi ieškovė tokio prašymo (CPK 144 straipsnis) taikyti laikinąją apsaugos priemonę bylą nagrinėjant teisme nereiškė, prašymas atmestinas. Atskirai paminėtina, kad ieškovė jokių argumentų ir motyvų dėl to, kad neuždraudus turto perleidimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, patikslintame ieškinyje nenurodė, o atsakovas kaip minėta turi teisę turtą ir realizuoti, siekdamas atsiskaityti su sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija.

Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto ir transporto priemonių padalijimo

Ieškovė ieškiniu prašo padalinti santuokoje įgytą turtą, jai priteisiant kilnojamuosius daiktus, 2150 Eur sumai, atsakovui transporto priemonę ir likusius kilnojamuosius daiktus, 3900 Eur sumai.

Atsakovas ieškiniu prašo padalinti santuokoje įgytą turtą, jam priteisiant santuokoje įgytą turtą, taip kaip prašo ieškovė, sutinkant su turto kainomis, tačiau nesutinka, kad ieškovei būtų priteistas virtuvinis komplektas, 300 Eur vertės. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė sutinka virtuvinį komplektą palikti atsakovui. Nesant šioje dalyje ginčo, ieškinys (išskyrus dalį dėl virtuvinio komplekto, 300 Eur vertės) ir priešieškinys tenkintini visiškai, šalims asmeninės nuosavybės teise:

ieškovei - šaldytuvą 200 Eur vertės, sekciją 300 Eur vertės, televizorių 300 Eur vertės, miegamojo baldų komplektą 300 Eur vertės, dulkių siurblį 150 Eur vertės, stalą prie minkšto baldų kampo 100 Eur vertės, virtuvės stalą su 4 kėdėmis 200 Eur vertės, balkono staliuką su 2 kėdėmis 100 Eur vertės, dujinę viryklę 200 Eur vertės, viso kilnojamųjų daiktų už 1850 Eur sumą.

Atsakovui - automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur vertės, virtuvinį komplektą 300 Eur vertės, skalbimo mašiną 500 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 100 Eur vertės, pirtį (duomenys neskelbtini) Eur vertės, televizorių 300 Eur vertės, minkštą svetainės kampą 350 Eur vertės, kompiuterį su stalu 150 Eur vertės, palydovinę televizijos lėkštę VIASAT 100 Eur vertės, prieškambario baldų komplektą 100 Eur vertės, viso transporto priemonių ir kilnojamųjų daiktų už 4200 Eur sumą.

Atsižvelgus į atsakovui tenkančią didesnę turto vertę, nesant šalių prašymo ir CK 3.123 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant būtų būtinybė nukrypti nuo lygių dalių principo, iš atsakovo ieškovei priteistina 1175 Eur ((4200-1850)/2) piniginė kompensacija už atsakovui atitenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį – CK 3.117 straipsnio 3 dalis.

Dėl kreditorių įsipareigojimų.

Ieškovė prašo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „Be kredito“ pagal 2017-12-22 sutartį Nr. BK-012891, pagal 2017-11-30 sutartį Nr. BK-012703, pagal 2017-08-01 sutartį Nr. BK-011967 pripažinti asmeninėmis ieškovės R. G. prievolėmis. Atsižvelgus į tai, kad šalių ginčo dėl to nekilo, kreditorius tam neprieštarauja, ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Ieškovas prašo kreditorinius įsipareigojimus UAB NEO Finance pagal 2017-05-22 ir 2018-04-26 Vartojimo kredito sutartis Nr. K017390312 ir K017390312/PK, solidariai priteisti iš jo ieškovės. Tačiau šioje byloje 2019 m. spalio 14 d. nutartimi teismas jau patvirtino UAB NEO finance, AB, R. G., ir V. G., 2019 m. rugsėjo 19 d. sudarytą rašytinę taikos sutartį ir joje numatytas taikos sąlygas pagal kurią susitarta, jog šalys bendradarbiaudamos išsprendžia skolininkų skolos grąžinimo solidariai klausimą kreditoriui. Taigi šalys taikos sutartimi išsprendė sutuoktinių prievolių kreditoriui UAB NEO Finance klausimą, dėl to teismas priėmė nutartį, ji yra įsiteisėjusi ir vykdoma, todėl šį klausimą išsprendus, jis pakartotinai nebegali būti sprendžiamas ir atsakovo reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Dėl 2742,68 Eur piniginės kompensacijos priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti jai 2 742,68 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo V. G. iš bendro turto sumokėtas kredito įmokas, palūkanas ir delspinigius už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiuos reikalavimus kildina iš atsakovo vardu sudarytų kredito sutarčių, 5 000 Lt ir 10 000 litų sumai, ir kurias ieškovė grąžino iš pajamų, kurios pagal įstatymą pripažintinos bendrąja jungtine nuosavybe. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau teismas pripažinęs, kad turtas (Butas) buvo iš esmės pagerintas CK 3.90 straipsnyje nurodytais pagrindais, šį turtą (Butą) pripažino bendrąja jungtine nuosavybe. Tai reiškia, kad net pasitvirtinus, kad ieškovė naudojo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančias lėšas prievolei (įmokoms bankui už atsakovo Butą) vykdyti, tačiau šį turtą (Butą) pripažinus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovės reikalavimas dėl piniginės kompensacijos jai išmokėjimo, nebegali būti tenkinamas ir atmestinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių

Ieškovė prašo jai palikti ikisantuokinę pavardę L.“, atsakovas jo iki santuokos turėtą pavardę „G.“. Vadovaujantis CK 3.69 straipsniu ieškovei po santuokos nutraukimo paliekama ikisantuokinė pavardė „L.“, o ieškovui „G.“.

Išlaikymo šalys nereikalauja, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CK 3.72 straipsnis).

Šalys bendrų vaikų neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė šioje byloje ieškinį apmokėjo 200 Eur žyminiu mokesčiu (1 t., b. l. 50), o 177,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas (1 t., b. l. 8). Patikslinusi reikalavimus ieškovė ieškinį apmokėjo 70 Eur žyminiu mokesčiu (2019 m. lapkričio 4 d. dokumentas registracijos Nr. DOK-129909), 75 Eur žyminiu mokesčiu (2019 m. gruodžio 30 d. dokumentas registracijos Nr. DOK-155452), 99 Eur žyminiu mokesčiu (2020 m. sausio 10 d. dokumentas registracijos Nr. DOK -4261). Taigi ieškovė šioje byloje yra sumokėjusi 444 Eur žyminį mokestį, o 177 Eur žyminio mokesčio mokėjimas yra atidėtas. Ieškovė šioje byloje patyrė 280 Eur (2 t., b. l. 1-3), 150 Eur (3 t., b. l. 93), 500 Eur (5 t., b. l. 188-189) išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2019 m. gruodžio 30 d. dokumentas registracijos Nr. DOK-155455), viso 930 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovas šioje byloje priešieškinį apmokėjo 75 Eur žyminiu mokesčiu (už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo) 95 Eur ir 68 Eur už turtinius reikalavimus (1 t., b. l. 116; 4 t., b. l. 139). Taigi šioje byloje atsakovas yra sumokėjęs 238 Eur žyminį mokestį. Atsakovas šioje byloje patyrė šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 200 Eur (4 t., b. l. 67-68), 300 Eur (5 t., b. l. 158), 1000 Eur (2019 m. gruodžio 30 d. dokumentas registracijos Nr. DOK-155454), 300 Eur (2020 m. sausio 24 d. dokumentas registracijos Nr. DOK-11851) ir 250 Eur (2020 m. kovo 13 d. dokumentas registracijos Nr. DOK-34038); viso atsakovas patyrė 2050 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, tenkinant ieškovės reikalavimą (Nr. 2) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir iš esmės 3, 4, 5, 6, turtinius reikalavimus, atmetant reikalavimus dėl 2742,68 Eur piniginės kompensacijos ir 5000 Eur neturtinės kompensacijos jai priteisimo. Taigi patenkinta 5/7 ieškovės reikalavimų. Atsakovo priešieškinys taip pat tenkintas iš dalies, tenkinant atsakovo reikalavimą (Nr. 2) dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, bei transporto priemonės bei kilnojamųjų daiktų priteisimo, atmetant reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Taigi patenkinta 2/3 atsakovo reikalavimų. Proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo, priteistinos 664,28 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (930,00 Eur * 5/7), taip pat proporcinga dalis jos sumokėto žyminio mokesčio, 317,14 Eur suma (444 Eur * 5/7 Eur), viso 981,42 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Proporcingai atsakovo patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo, priteistinos 1366,67 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2050,00 Eur * 2/3), taip pat proporcinga dalis jo sumokėto žyminio mokesčio, 158,67 Eur suma (238 Eur * 2/3 Eur), viso 1525,34 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atlikus šalims priteistų sumų priešpriešinį įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteitina 543,92 Eur suma.

Šioje byloje susidarė 30,97 Eur pašto išlaidų. Ieškovei 177,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas (1 t., b. l. 8). Bendra šių išlaidų suma yra 207,97 Eur. Atsižvelgus į proporcingai teismo patenkintų ieškovės/atsakovo reikalavimų dalis (patenkinta 5/7 ieškovės ir 2/3 atsakovo reikalavimų), iš ieškovės valstybei priteistina 100,38 Eur, iš atsakovo 107,59 Eur – CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalis.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos skyriuje, tarp ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 27 000 Eur, pripažinti ieškovės R. G. ir atsakovo V. G. bendrąja jungtine nuosavybe.

Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui V. G.

Priteisti iš atsakovo V. G. ieškovei R. G. 13 500 Eur (trylikos tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) piniginę kompensaciją, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Šaldytuvą 200 Eur vertės, sekciją 300 Eur vertės, televizorių 300 Eur vertės, miegamojo baldų komplektą 300 Eur vertės, dulkių siurblį 150 Eur vertės, stalą prie minkšto baldų kampo 100 Eur vertės, virtuvės stalą su 4 kėdėmis 200 Eur vertės, balkono staliuką su 2 kėdėmis 100 Eur vertės, dujinę viryklę 200 Eur vertės, viso kilnojamųjų daiktų už 1850 Eur sumą, priteisti ieškovei R. G..

Automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės; virtuvinį komplektą 300 Eur vertės, skalbimo mašiną 500 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 100 Eur vertės, pirtį (duomenys neskelbtini) Eur vertės, televizorių 300 Eur vertės, minkštą svetainės kampą 350 Eur vertės, kompiuterį su stalu 150 Eur vertės, palydovinę televizijos lėkštę VIASAT 100 Eur vertės, prieškambario baldų komplektą 100 Eur vertės, viso transporto priemonių ir kilnojamųjų daiktų už 4200 Eur sumą, priteisti atsakovui V. G.

Priteisti iš atsakovo V. G. 1175 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) piniginę kompensaciją ieškovei R. G..

Kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „Be kredito“ pagal 2017 m. gruodžio 22 d. sutartį Nr. BK-012891, pagal 2017 m. lapkričio 30 d. sutartį Nr. BK-012703, ir pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. sutartį Nr. BK-011967, pripažinti asmeninėmis R. G. prievolėmis.

Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti santuokinę pavardę „G.“, ieškovei ikisantuokinę pavardę „L.“.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. G. 543,92 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. G.

Priteisti iš ieškovės R. G. 100,38 Eur (vieną šimtą eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo V. G. 107,59 Eur (vieną šimtą septynis eurus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas /pasirašyta elektroniniu parašu/ Mindaugas Nekrašas