Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam D. P. (D. P.) ir jo gynėjui advokato padėjėjui Marcinui Dubrovskiui (Marcin Dubovski),

civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovei A. P. (nuotoliniu būdu per programą „Zoom“),

viešame teisiamajame posėdyje (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. P. 2024 m. rugpjūčio 31 d. apie 19.48 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas motociklą Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 126 punkto reikalavimą, kad ,,Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“, KET 127 punkto reikalavimą, kad ,,Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, taip pat KET 128 punkto reikalavimą, kad ,,Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, t. y. vairuodamas motociklą, nebuvo pakankamai atidus, nesilaikė saugaus atstumo, laiku nesustabdė vairuojamos transporto priemonės prieš kliūtį, jos neapvažiavo, dėl to jis vairuojamu motociklu atsitrenkė į priešais aikštelėje važiuojantį motociklą Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. K.. Eismo įvykio metu nukentėjo J. K., kuri patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

D. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad bylai reikšmingą dieną ir reikšmingoje vietoje jis vairavo motociklą Yamaha, kartu su nukentėjusiąja važiavo po apsipirkimo iš prekybos centro „Outlet“ ir užvažiavo į aikštelę palaukti, kol prasidės lazerių šou. J. K. pravažiavo į priekį, jis buvo aikštelės pradžioje, truputėlį įsibėgėjęs aikštelėje pamatė, kad J. K. pristabdė parodydama dešinį posūkį prisiparkuoti, jis pradėjo stabdyti, greitis buvo apie 50 km/h, bet paskutiniu metu buvo 40 km/h, neįspaudė sankabos ir atsitrenkė į J. K. galinio motociklo ratą, motociklas krito jam į kairę pusę, J. K. į motociklo priekį, jos motociklas pradėjo riedėti link kelkraščio, atsitrenkė į kelkraštį, o jo motociklo varžtai užsikabino už asfalto ir sustojo gulėti ant kelio. Patvirtino, kad įvykio metu buvo šviesu, šilta, sausa. Mano, kad buvo užsimąstęs, jo motociklo galinis ratas atsitrenkė ir dėl inercijos atšoko į nukentėjusiosios motociklo galinę dalį. Buvo daug automobilių, todėl nebuvo galimybės išvengti kliūties. Pripažino, kad įvykis įvyko dėl jo kaltės, neneigė pažeidęs inkriminuojamus KET punktus. Po įvykio jis atbėgo pažiūrėti nukentėjusiosios būklės, ji skundėsi rankos skausmu, jai ištino riešas. Jis avėjo motociklininko batus, vilkėjo džemperį ir motociklininko džinsus su apsaugomis, nukentėjusioji buvo su paprastais drabužiais. Motociklą vairavo dvejus metus iki įvykio, vairuodavo beveik kasdien. Dirbo (duomenys neskelbtini) kurjeriu, visi KET pažeidimai (greičio viršijimas) padaryti darbo metu. Mėgino taikytis su nukentėjusiąja, bet tuo metu nepriėjo prie jokios nuomonės, nukentėjusiosios ne kartą atsiprašė, siūlė savo pagalbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji J. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 31 d. apie 19.45 val. važiavo savo motociklu Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštele prie pastato (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Privažiavusi prie įėjimo, sulėtino greitį (važiavo apie 5 km/h), ieškodama stovėjimo vietos, visą laiką buvo savo eismo juostoje. Staiga pajuto stiprų smūgį į motociklo galinę dalį, po kurio ją pakėlė nuo motociklo ir ji nuskrido kelis metrus į priekį, o motociklas nukrito į kitą pusę. Sąmonės neprarado, bet juto stiprų skausmą kairėje rankoje. Jai padėjo praeiviai, netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba, nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai buvo nustatytas kairės rankos lūžis. Kol laukė medikų, pastebėjo, kad į ją atsitrenkė pažįstamas vyras (vardo neprisimena), važiavęs juodu motociklu Yamaha, kuris po smūgio taip pat nukrito. Jo motociklas buvo apgadintas. Dėl šio įvykio ji patyrė fizinę žalą (1 t., b. l. 44–46). Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė savo pateiktame 2024 m. rugsėjo 4 d. rašytiniame paaiškinime (1 t., b. l. 42).

2025 m. balandžio 18 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje su schema užfiksuota, kad, susisiekus su J. K. ir pasiūlius parodyti eismo įvykio vietą, ši sutiko ir atvyko 10 val. į automobilių stovėjimo aikštelę prie pastato, Vilniuje Geležinio Vilko g. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas stiklinis daugiaaukštis pastatas, priešais jį – trinkelėmis išklotos parkavimo vietos, už jų – važiuojamoji dalis ir baltomis linijomis sužymėta asfaltuota aikštelė. J. K. aikštelėje ranka nurodė konkrečią vietą, kur, pasak jos, įvyko susidūrimas tarp jos vairuojamo motociklo Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir motociklo Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat parodė, kuria kryptimi važiavo (apie 5 km/h greičiu), ir paaiškino, kad į jos motociklo galinę dalį atsitrenkė dideliu greičiu važiavęs motociklas Yamaha. Po to ranka nurodė vietą, kur nukrito po smūgio, ir vietą (asfalto bortą), nutolusią apie 15 metrų nuo susidūrimo vietos, į kurią atsitrenkė motociklas Yamaha. Ji taip pat parodė galimas eismo įvykio žymes ant borto (1 t., b. l. 50–52, 53–57).

Liudytoja B. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 31 d. apie 19.30 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) aikštelę, (duomenys neskelbtini), su draugu R. L. jo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sėdėdama automobilyje ir lenkdamasi paimti kavos puodelio, pastebėjo prie sankryžos stovintį motociklą Honda, kurį vairavo moteris. Ši, atrodo, bandė įsitikinti, ar saugu važiuoti. Tuo metu pasigirdo didelis triukšmas – iš galo atvažiavęs motociklas Yamaha, vairuojamas vyro, dideliu greičiu trenkėsi į motociklo Honda galinę. Nuo smūgio motociklo Yamaha priekinis ratas pakilo į orą, abu vairuotojai krito ant kelio. Motociklo Honda vairuotoja nuslydo apie 4 metrus, o jos motociklas vertėsi ir kartu su moterimi trenkėsi į šaligatvio kampą. Ji kartu su draugu ir kitais praeiviais nubėgo padėti. Greitąją medicinos pagalbą ir policiją iškvietė jos draugas (1 t., b. l. 92–94). Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė 2024 m. rugpjūčio 31 d. rašytiniame paaiškinime iš karto po eismo įvykio (1 t., b. l. 89).

BRIT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2024 m. rugpjūčio 31 d. 19.51 val. registruotas pranešimas apie tai, kad aikštelėje susidūrė du motociklininkai (vyras apie (duomenys neskelbtini) metų ir moteris apie (duomenys neskelbtini) metų), sužalotos kojos, rankos, sąmoningi, neprispausti. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas 2024 m. rugpjūčio 31 d. 19.48 val. (1 t., b. l. 8).

2024 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio, be kita ko, nurodoma, kad, po eismo įvykio J. K. nuvykus į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, pateikta gydytojo A. Z. išvada (duomenys neskelbtini) Stipinkaulio apatinės dalies lūžis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas T. B. pateikė išvadą – nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 12–13, 15).

2024 m. rugpjūčio 31 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūra atlikta automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Įvykio metu dalyvavę motociklai Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos buvo patraukti. Nustatyta, kad abu motociklai važiavo (duomenys neskelbtini) pastato kryptimi. Aikštelėje matomi nubraižymai. Leistinas greitis – 20 km/h (1 t., b. l. 16–19).

2024 m. rugpjūčio 31 d. eismo įvykio vietos schemoje ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuoti duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti transporto priemonių išdėstymą po eismo įvykio (nubraižyta schema), nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, užfiksuoti jas identifikuojantys duomenys ir aptarti padaryti sugadinimai (1 t., b. l. 20–22).

2024 m. spalio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtose nuotraukose užfiksuota, kad apžiūrėta vieta – automobilių stovėjimo aikštelė šalia pastato (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 23–31).

2024 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas motociklas Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti išoriniai apgadinimai: nulaužta dešinės pusės stabdžių rankenėlė, sugadintas priekinis purvasargis, matomi apibraižymai ant plastikinių detalių. Vairo judesiai tolygūs, stabdžių sistema – iš dalies veikianti (kojos stabdis veikia, rankinio stabdžio patikrinti negalima dėl lūžusios svirties). Visi šviesos šaltiniai veikiantys (1 t., b. l. 36–38).

2024 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas motociklas Honda (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti išoriniai apgadinimai: pažeista plastikinė galinė apdaila, galinio numerio rėmas, kairės pusės galinė plastikinė detalė, matomi apibraižymai. Vairo ir stabdžių veikimas normalus, visi šviesos šaltiniai veikia (1 t., b. l. 32–34).

2024 m. gruodžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas 2024 m. rugpjūčio 31 d. policijos pareigūno kūno kamera nufilmuotas vaizdo įrašas „PSS-20240831-200051UTC+0300“, kurio trukmė 16.29 min. Įrašas peržiūrėtas naudojant programą „VLC Media Player“. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai atvyksta į eismo įvykio vietą, kur jų laukia septyni asmenys. Vienas iš jų – aukštaūgis vyras, tamsių plaukų, su barzda, dėvintis žalsvus marškinėlius, tamsias kelnes ir sportbačius – aiškina įvykio aplinkybes: jie važiavo motociklais, moteris – priekyje, jis – iš paskos, greitis buvo apie 50 km/h, moteris pristabdė, jis bandė stabdyti, bet nespėjo ir atsitrenkė į jos motociklą. Dėl to abu nukrito. Vyras patyrė kairės rankos nubrozdinimą. Šalia buvusi moteris, apsirengusi juodais drabužiais, nurodo, kad negali pajudinti kairės rankos ir kojos. Abu asmenys važiavo motociklais, yra pažįstami. Pareigūnai užfiksuoja jų asmens duomenis, taip pat nufotografuoja asmens dokumentus. Vaizdo įraše užfiksuota ir liudytoja B. K., kuriai įteikiamas paaiškinimo rašymo blankas. Nukentėję asmenys apžiūrimi greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Paaiškinimo forma įteikiama ir vyrui, atsitrenkusiam į moters motociklą (1 t., b. l. 112–113). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiame vaizdo įraše.

Byloje surinkti J. K. medicinos dokumentai (1 t., b. l. 60–61, 63–65, 67–68).

2024 m. spalio 2 d. specialisto T. B. pateiktame paaiškinime nurodyta, kad J. K. nustatyti šie sužalojimai: kairiojo kelio odos nubrozdinimas ir kairiojo stipinkaulio skeveldrinis lūžis tipinėje vietoje be poslinkio. Specialistas nurodė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti nagrinėjamo eismo įvykio metu ir, remiantis turimais duomenimis, kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 58).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į KET, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

Nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 31 d. apie 19.48 val. kilo BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyti padariniai – įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, t. y. D. P. automobilių stovėjimo aikštelėje, Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas motociklą Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pakankamai atidus, nesilaikė saugaus atstumo, laiku nesustabdė vairuojamos transporto priemonės prieš kliūtį, jos neapvažiavo, dėl to jis vairuojamu motociklu atsitrenkė į priešais aikštelėje važiuojantį motociklą Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. K.. Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nustatytų aplinkybių neneigė ir pats kaltinamasis D. P., kuris gana nuosekliai ir detaliai papasakojo eismo įvykio aplinkybes. Jas, be kita ko, patvirtina ir nukentėjusiosios J. K. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, taip pat įvykį tiesiogiai mačiusios liudytojos B. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė pagrindų abejoti nukentėjusiąja ir minėta liudytoja. Kiti įrodymai, kurie patvirtina nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – 2025 m. balandžio 18 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas su pridėta fotolentelė ir schema, 2024 m. rugpjūčio 31 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, 2024 m. rugpjūčio 31 d. eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, 2024 m. spalio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėtos nuotraukos, 2024 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokolai, 2024 m. gruodžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolas. Nukentėjusiajai J. K. nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina objektyvus įrodymas – 2024 m. spalio 2 d. specialisto T. B. paaiškinimas.

Vien kilusių padarinių, t. y. eismo įvykio ir jo metu nesunkiai sutrikdytos kito asmens sveikatos, nepakanka sprendžiant dėl kaltinamojo D. P. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, būtina nustatyti, kad kaltinamasis padarė minėto straipsnio dispozicijoje nurodytą veiką – pažeidė KET, taip pat nustatyti ir priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių, t. y. tai, kad būtent jo padarytas KET pažeidimas buvo eismo įvykio, kartu ir nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Be to, būtina nustatyti ir neatsargią kaltininko kaltę – nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“. KET 127 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, o KET 128 punkte – kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai bei paties kaltinamojo D. P. parodymai neabejotinai patvirtina, kad jis, vairuodamas transporto priemonę – motociklą, nesilaikė minėtų KET punktų reikalavimų. Pažymėtina, kad D. P. yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, jam yra žinomos KET nuostatos, įskaitant, minėtų punktų nuostatas. Nepaisydamas to, jis nebuvo pakankamai atidus, nesilaikė saugaus atstumo, laiku nesustabdė vairuojamos transporto priemonės prieš kliūtį, jos neapvažiavo. Taigi veiką kaltinamasis padarė veikdamas neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu. Kitaip tariant, D. P., vairuodamas motociklą, nebuvo pakankamai atidus, nesilaikydamas saugaus atstumo, laiku nesustabdydamas transporto priemonės prieš kliūtį, jos neapvažiuodamas, atsitrenkė į priešais aikštelėje važiuojantį motociklą, nenumatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (lokaciją – automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje maksimalus greitis 20 km/val., paros metą, oro sąlygas (šviesu, sausa) – ir kt.) ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismo vertinimu, tarp D. P. padarytų KET punktų pažeidimų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, kad D. P. padaryta veika kvalifikuotina kaip neatsargus nusikaltimas, nustatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl D. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Byloje gautas galimos laiduotojos N. P. prašymas atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį jos atsakomybėn be užstato (2 t., b. l. 60–61).

D. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo motina N. P. dirba slaugytoja (duomenys neskelbtini) daugiau kaip trisdešimt metų, padeda žmonėms, gerai moko naujus medikus ir slaugytojus, perduoda savo patirtį. Su motina vyksta labai šiltas ir jaukus bendravimas, su ja matosi beveik kasdien, padeda vienas kitam, kai turi laisvo laiko, daug būna kartu. Jam N. P. yra autoritetas, tariasi su ja kasdieniais klausimais. Po eismo įvykio paskambino motinai ir pranešė, kas atsitiko. Kai N. P. atvažiavo, jai buvo šokas. Motina ateityje gali duoti patarimų, kad neįvyktų panašios situacijos.

N. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su sūnumi D. P. palaiko artimus santykius, jis visada jai paskambina, pasipasakoja. Po nagrinėjamo įvykio sūnus iš karto paskambino jai ir pasakė apie situaciją. Jis buvo sukrėstas, apgailestavo, kad taip nutiko. Ji taip pat buvo labai sukrėsta. Sūnų apibūdintų kaip energingą, atsakingą, besistengiantį visiems padėti asmenį. Šiuo metu gyvena kartu su sūnumi. Jis klausia jos patarimų, kartais į juos atsižvelgia, kartais ne. Ji dirba (duomenys neskelbtini) slaugytoja jau (duomenys neskelbtini) metų, paskutiniu metu su sūnumi būna nuolat, nėra teista ir bausta, tikisi, kad sūnus jos daugiau klausys ir kad ji yra jam autoritetas.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai bei papildymai, priimti BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymu (toliau – ir BK pakeitimo ir papildymo įstatymas). Be kita ko, BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsniu pakeistos BK 40 straipsnio atskirų dalių nuostatos. Pažymėtina, kad D. P. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje, priskiriama neatsargiems nusikaltimams, o BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šie pakeitimai bendrąja prasme palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį – panaikinta viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, t. y. kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik asmeniui, kuris pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Nuo 2025 m. vasario 1 d. laidavimas gali būti taikomas ir baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui, jeigu jis ne pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Kita vertus, BK 40 straipsnio pakeitimai šiuo atveju D. P. teisinės padėties nelengvina, kadangi byloje nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, todėl sprendžiant dėl D. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, anksčiau paminėtas BK 40 straipsnio pakeitimas neturi teisinės reikšmės (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-240-1035/2025). Taigi teismas iš esmės pasisakys dėl nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 40 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų egzistavimo.

Iki 2025 m. sausio 31 d. galiojusioje BK 40 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.) buvo nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. P. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargiems nusikaltimams (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apklausiamas teisme D. P. parodė, kad tiek iškart po įvykio, tiek vėliau ieškojo kontakto su nukentėjusiąja, ne kartą jos atsiprašė, stengėsi pasiūlyti savo pagalbą, t. y. nuoširdžiai atgailavo dėl padarytos nusikalstamos veikos ir šios sukeltų pasekmių nukentėjusiajai.

Dėl D. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo sutrikdyta nukentėjusiosios J. K. sveikata.

D. P. vairuojamas ir jam nuosavybės teise priklausantis motociklas buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovės „BTA“ ADB filiale Lietuvoje (1 t., b. l. 39). Byloje esančiuose draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2025 m. sausio 9 d. draudiko rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad draudimo išmokos gavėjai J. K. buvo išmokėta 3 000 Eur neturtinė žala, 4 000 Eur negautų pajamų suma ir 44,04 Eur gydymo išlaidų suma, iš viso 2025 m. sausio 9 d. išmokėta 7 044,04 Eur suma (1 t., b. l. 102). Byloje pateiktame civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atsiliepime į civilinį ieškinį detalizuota, kad 2025 m. birželio 19 d. nukentėjusiajai atlyginta iš viso 17 236,62 Eur: 5 544 Eur neturtinės žalos, 11 692,62 Eur turtinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos (7 000 Eur), gydymo išlaidų kvitai (vaistai) (44,04 Eur), sugadintas motociklas (3 188 Eur), drabužiai (485,80 Eur), šalmas (517,68 Eur), laikrodis (146,30 Eur), telefonas (310,80 Eur)(2 t., b. l. 17–21, 22–41).

Šiame kontekste pažymėtina, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį. Taigi kaip matyti, nors D. P. pats padarytos turtinės ir neturtinės žalos neatlygino, tačiau jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jo padarytą turtinę žalą (11 692,62 Eur) ir dalį prašomos neturtinės žalos (5 544 Eur) nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė. Esant specifiniams santykiams (dalyvaujant teisiniame santykyje ne tik kaltinamajam ir nukentėjusiajai, bet ir draudimo bendrovei), D. P. savo iniciatyva neprivalėjo nukentėjusiajai atlyginti turtinę žalą ir teisinio ginčo atveju atlyginti jai neturtinę žalą. Todėl D. P. atitinka ir šią sąlygą, kad bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tokios išvados nepaneigia tai, kad draudimo bendrovė neatlygino visos prašomos nukentėjusiosios neturtinės žalos dydžio.

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. P. padaryta veika yra neatsargi, jis jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), anksčiau neteistas ir dėl jo pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (1 t., b. l. 120, 2 t., b. l. 57), per paskutinius penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas šešis kartus už nešiurkščius administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimu, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 121–123, 2 t., b. l. 54–56). Kaltinamasis nurodė, kad jo anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai buvo susiję su tuo, kad dirbo kurjeriu. Kita vertus, šiuo metu D. P. nebedirba tokio darbo, todėl sumažėja tikimybė, kad jis darys naujus KET pažeidimus. Be to, nuo nagrinėjamo įvykio iki šiol (praėjus nemažam laikui) nenustatyta, kad kaltinamasis padarė kokius nors naujus administracinius nusižengimus. D. P. yra įsidarbinęs (2 t., b. l. 91). Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertintina ir papildoma sąlyga, kad yra pagrindo manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Šioje byloje iškilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Kaip minėta, draudimo bendrovė atlygino dalį (5 544 Eur) J. K. prašomos neturtinės žalos ir atsisako atlyginti nukentėjusiosios prašomą likusią 4 456 Eur neturtinės žalos dydį, nes mano, kad nustatytas žalos dydis yra teisingas, adekvatus ir pagrįstas atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą ir visas iš to kilusias pasekmes. Teismas, priimdamas nuosprendį, konstatuoja, kad draudimo bendrovė atlygino pakankamą neturtinės žalos dydį J. K. (apie tai skaityti toliau nuosprendyje).

Apibendrinus konstatuotina, kad šiuo atveju dėl D. P. yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011). (Cituojama teismų praktika įstatymo redakcijai galiojusiai iki 2025 m. sausio 31 d.).

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną. Nagrinėjamu atveju tiek D. P., tiek N. P. nurodo, kad jų santykiai yra artimi, jie nuolat bendrauja, kartu leidžia laiką, kaltinamasis dalijasi savo išgyvenimais, iš karto po eismo įvykio jai paskambino, pasipasakojo. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad N. P. dirba (2 t., b. l. 64), darbe charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 65), anksčiau neteista (2 t., b. l. 62), administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 63). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad N. P. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima D. P., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką jam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, D. P., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos N. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į D. P. ir laiduotojos asmenybes, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (neatsargų nusikaltimą), teismo vertinimu, skirti užstatą nėra tikslinga.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010).

Nagrinėjamu atveju D. P., vairuodamas automobilį, buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jis yra jauno amžiaus, per penkerius metus administracine tvarka baustas – visais atvejais dėl KET pažeidimų, kas ne itin teigiamai jį charakterizuoja, visgi, kaltinamasis praeityje neteistas, byloje nėra duomenų apie jo sistemingai daromus teisės pažeidimus. Paties kaltinamojo teigimu, jo anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai buvo susiję su tuo, kad dirbo kurjeriu. Kita vertus, šiuo metu D. P. nebedirba tokio darbo. Be to, nuo nagrinėjamo įvykio iki šiol (praėjus nemažam laikui) nenustatyta, kad kaltinamasis padarė kokius nors naujus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, negalima teigti, kad D. P. šiurkščiai pažeidė KET. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo skirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras baigiamojoje kalboje taip pat neprašė skirti kaltinamajam aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės.

VI. Civilinis ieškinys ir proceso išlaidos

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios J. K. atstovė advokatė E. Vėtė pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo nukentėjusiajai priteisti iš D. P. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 79–80, 81–86).

Bylą nagrinėjant teisme, J. K., apklausiama dėl prašomos neturtinės žalos, paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) su patentu, dėl įvykio prarado klientus, nes ilgą laiką negalėjo dirbti. Prieš kelis mėnesius vėl pradėjo dirbti, tačiau negali dirbti tokiais mastais kaip anksčiau (iki įvykio dirbdavo tris dienas po 12 valandų, dabar daug mažiau, po kelis klientus per dieną), patiria nepatogumus, dirbdama gali valdyti ranką, bet vėliau ją skauda, net feną laikyti sunku. Po nagrinėjamo įvykio gėrė vaistus nuo skausmo mėnesį. Didelį skausmą juto 5 savaites, gėrė po 3–4 tabletes, taip pat ir tabletes nuo nemigos. Dėl išgąsčio iki šiol nelabai gerai miega. Nemigą sieja su įvykiu – nežino, kaip reikės toliau gyventi be pajamų. Į psichologą nesikreipė. Sportuoti gali minimaliai, ne taip kaip seniau. Anksčiau sportuodavo su didesniais svoriais, dabar to daryti negali. Kai buvo reabilitacija, jai skaudėjo ranką, paaiškėjo, kad buvo trūkusi sausgyslė ir reabilitacijos metu prasidėjo uždegimas, dėl to reabilitacija buvo tęsiama lyg iki kovo mėnesio. Lazeris padėjo, kažkiek pagerėjo, gydytojai sakė, kad trauma atsilieps ir nebus taip, kaip buvo. Motociklą pavairuoja gerokai mažiau. Anksčiau po 10 000 km į sezoną nuvažiuodavo. Jaučia rankos skausmą, baimę, kai iš šono ir iš galo kažkas važiuoja. Šiais metais būtų 5 metų patirtis vairuojant motociklą. Po įvykio psichologiškai, emociškai, fiziškai jautėsi blogai, šiuo metu jaučia nervinę įtampą. Po eismo įvykio reikėjo kitų asmenų pagalbos, negalėjo nueiti į parduotuvę, nes kelis buvo smarkiai sužalotas. Ant kelio yra didelis randas, bandys lazeriu gydyti.

Liudytoja E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra artima draugė su J. K., pažįsta ją apie (duomenys neskelbtini) m, bendrauja daugiau vasaros metu (paskutiniu metu susitikdavo bent kartą per mėn). Nukentėjusiajai yra sunku emocine prasme, ji ir šiuo metu verkia, yra depresijos užuomazgų. J. K. fizinė būklė sunki, reikėjo padėti buityje (namų ruošoje maždaug kartą per mėnesį teko padėti, taip pat teko perstumdyti baldus), žino, kad nukentėjusioji negalėjo pas tėvus nupjauti žolės, nes ranką skaudėjo. Jos aktyviai kartu leisdavo laiką (plaukiojo su irklentėmis, baidarėmis), nežino, ar tokiu būdu leis laiką. J. K. skundžiasi nemiga, yra jautri palyginus su anksčiau. Po nagrinėjamo įvykio neturėjo bendrų fizinių veiklų.

Civilinio atsakovo atstovė pateikė atsiliepimą į civilinį ieškinį, kuriuo prašo atmesti J. K. neturtinės žalos reikalavimą kaip nepagrįstą ir pripažinti draudimo bendrovės atliktą neturtinės žalos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą pakankamu, nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti (2 t., b. l. 17–21, 22–42).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015). Tokie teismų praktikos išaiškinimai galioja iki šiol.

Šioje byloje draudimo bendrovė, vadovaudamasi TPVCAPDĮ atitinkamomis nuostatomis, J. K. patirtą neturtinę žalą įvertino 5 544 Eur suma ir šią sumą išmokėjo nukentėjusiajai (2 t., b. l. 22–23). Pažymėtina, kad vien tai, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. gruodžio 23 d.) nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 Eur dėl žalos turtui, savaime teismo neįpareigoja priteisti papildomai J. K. neturtinę žalą. Šis įstatymas nustato žalos atlyginimo ribas, o konkretų neturtinės žalos dydį baudžiamojoje byloje nustato teismas atsižvelgdamas į anksčiau minėtas CK nuostatas.

Byloje nustatyta, kad dėl D. P. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. K. sveikata. Pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neatsargiais veiksmais, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – motociklą, suvokdamas, kad jam taikomi didesni atsargumo ir atidumo reikalavimai, juolab, kad kiekvienas asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemones, privalo išmanyti KET, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas kitas asmuo. Kita vertus, būtina pabrėžti, kad neatsargus nusikaltimas pagal savo esmę yra mažiau pavojingas nei tyčinis nusikaltimas, todėl į tai turi būti atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį.

Byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta ir 2024 m. spalio 2 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad J. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – dėl kairiojo stipinkaulio skeveldrinio lūžio tipinėje vietoje be poslinkio. Matyti, kad nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas J. K. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji po nagrinėjamo įvykio gana ilgą laiką buvo reabilitacijoje ir nedirbo. Pasak J. K., ji dėl patirtos traumos nebegali tiek daug dirbti kaip anksčiau. Kita vertus, pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas kokio nors laipsnio mažesnis darbingumas. Reikšminga ir tai, kad draudimo bendrovė yra atlyginusi nukentėjusiajai turtinę žalą, kurią, be kita ko, sudaro negautos pajamos. J. K. teigimu, po eismo įvykio ji gėrė vaistus nuo skausmo mėnesį (didelį skausmą juto 5 savaites, gėrė po 3–4 tabletes), taip pat ir tabletes nuo nemigos. Dėl išgąsčio iki šiol nelabai gerai miega. Teismas nenustatė, kad nukentėjusioji šiuo metu taip pat geria kokius nors vaistus, ji nesikreipė į psichologą dėl nagrinėjamo įvykio. Teismui taip pat nėra abejonių, kad dėl nagrinėjamo įvykio J. K. gyvenimo kokybė pasikeitė neigiama prasme (ji nebegali taip aktyviai sportuoti, itin dažnai važinėti motociklu ir užsiimti kitokia veikla), t. y. ji iki šiol patiria tam tikras neigiamas pasekmes. Tai patvirtino ne tik J. K., bet ir liudytoja E. K.. Kita vertus, teismas nemano, kad yra teisinis pagrindas priteisti nukentėjusiajai papildomą 4 456 Eur neturtinę žalą. Nustatytas sužalojimas neapriboja visiškai sportuoti ar užsiimti kitokia fizine veikla, juolab fizinių veiklų yra itin įvairių.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017, 2K-201-895/2020, 2K-9-976/2022). Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Pavyzdžiui, nukentėjusiems priteistos neturtinės žalos sumos: 2 896,20 Eur (10 000 Lt) dėl kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-507/2015); 2 896,20 Eur (10 000 Lt) dėl paviršinių odos nubrozdinimų veide, krūtinės ląstoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžio, galvos smegenų sukrėtimo, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimo, riešo sąnario kontrakrūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018); 3 475 Eur (12 000 Lt) dėl galvos, abiejų kojų sužalojimų, vienos kojos kelio sutraiškymo, kai po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015); 6 800 Eur dėl kairio klubakaulio centrinio išnirimo, kairės gužo duobės lūžimo, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimo, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimo, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, nukentėjusysis buvo operuotas, ilgai gydytas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016); 7 000 Eur dėl muštinės galvos žaizdos, odos nubrozdinimų dešinėje pilvo sienoje, kaklinio VII, krūtininių I ir II slankstelių keterinių ataugų lūžių, krūtininių I ir II slankstelių lankų lūžių, krūtininio I slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžio, dešinės krūtininės ląstos pusės III-IX šonkaulių lūžių, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžių, dešinės blauzdos kaulų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) lūžių (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020); 5 000 Eur dėl dešinio šlaunikaulio lūžio, kairės plaštakos I piršto lūžio, dešinės krūtinės ląstos IV, V šonkaulių lūžių, žaizdos kairės rankos I piršte, odos nubrozdinimų kairėje kojoje (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-744/2019). Kita vertus, bylos nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016 ir kt.).

Šiame kontekste pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad civilinės atsakovės draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje išmokėta 5 544 neturtinė žala J. K. yra teisinga, protinga ir sąžininga, nėra aiškiai per maža. Vien nukentėjusiosios ir jos atstovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismo savaime neįpareigoja. Civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su D. P. patraukimu administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, neturi įtakos sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai. Papildomą neturtinės žalos dydį J. K. taip pat nesudaro jos civiliniame ieškinyje nurodytos eismo įvykio aplinkybės (civilinio ieškinio 14 punktas, 1 t., b. l. 80).

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma nukentėjusiajai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti, suteiktas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (1 t., b. l. 79–80). Šios išlaidos patvirtintos 2024 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaita faktūra 847 Eur sumai ir mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu, jog nukentėjusioji sąskaitą apmokėjo (1 t., b. l. 86 ir šio lapo kita pusė), taip pat PVM sąskaita faktūra 1 452 Eur sumai bei mokėjimo nurodymas, jog nukentėjusioji sąskaitą apmokėjo (2 t., b. l. 87, 88).

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.

Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Teismas įvertina tai, kad advokatė ikiteisminio tyrimo metu susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (1 t., b. l. 77–78) ir paruošė civilinį ieškinį nukentėjusiosios vardu, šis procesinis dokumentas nėra didelės apimties (trijų su puse lapų), jam parengti nėra būtina turėti plačių specialių žinių, kartu pridėti priedai, grindžiant priteistinos neturtinės žalos dydį (1 t., b. l. 79–85). Negalima ignoruoti ir to fakto, kad teismas atmetė nukentėjusiosios civilinį ieškinį. Nukentėjusiosios atstovė dalyvavo bylą nagrinėjant teisme viename teisiamajame posėdyje, byla teisme iš esmės išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, vykusį 2025 m. birželio 27 d., kuris truko apie 2.30 val. sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, nebuvo byloje tiriami įrodymai, byla nedidelės apimties, gavus bylą teisme, ją sudarė 1 tomas. Be to, advokatė minėtame teisiamajame posėdyje buvo pakankamai aktyvi, uždavinėjo klausimus proceso dalyviams.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinęs sąskaitose už teisines paslaugas nurodytą teisinių paslaugų pobūdį, vadovaudamasis ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už advokatės paslaugas – iš viso 2 299 Eur (847 Eur + 1452 Eur) – yra pernelyg didelės, todėl mažintinos. Teismas priteisia iš D. P. iš viso 1 500 Eur išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti. Ši pinigų suma atitiks protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus tokio pobūdžio byloje. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ nenustato, kad išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apmoka draudimo bendrovė. Išlaidos advokato paslaugoms nėra laikomos turtine žala nei TPVCAPDĮ, nei CK ar kito teisės akto prasme.

Ta aplinkybė, kad D. P. jauno amžiaus, nesudaro pagrindo dar labiau mažinti iš jo priteisiamą dydį advokatės paslaugoms apmokėti. Teismas nenustatė, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra tokia sunki, kad jis asmeniškai ar padedamas artimųjų negalėtų atlyginti patirtas išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti, juolab dabartiniu metu jis įsidarbino. Be to, šioje byloje kaltinamajam nebuvo paskirta baudos bausmė, taip pat jis nepatyrė kitų turtinio pobūdžio išlaidų (pavyzdžiui, jis neturi pareigos atlyginti kokią nors padarytą žalą nukentėjusiajai).

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėjas taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo iš nukentėjusiosios kaltinamojo naudai priteisti 520,30 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 69). Kartu su prašymu pateiktos sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymai, patvirtinantys kaltinamojo patirtas išlaidas (2 t., b. l. 70–74).

Toks D. P. gynėjo prašymas yra nepagrįstas. Pirma, BPK nereglamentuoja, kad kaltinamajam, kuris yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti priteisiamos jo turėtos išlaidos advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti iš nukentėjusiojo. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra jo išteisinimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamasis procesas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pradedamas nepaisant to, ar yra nukentėjusiojo skundas, ar ne. Antra, kaip minėta, šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad J. K. buvo padaryta neturtinė žala, tik byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos dydžio, o tai yra teismo prerogatyva. Kiekvienas nukentėjusysis turi teisę naudotis atstovo paslaugomis baudžiamojoje byloje, kad, jo nuomone, būtų tinkamai užtikrinamos jo pažeistos teisės. Todėl ta aplinkybė, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys šioje byloje yra atmetamas, savaime nesudaro pagrindo priteisti kaltinamajam turėtas išlaidas gynėjo paslaugoms apmokėti. Trečia, kiekvienas nukentėjusysis turi teisę, o ne pareigą taikytis su kaltininku baudžiamajame procese. Todėl tai, kad J. K. nesusitaikė su D. P. šioje byloje, taip pat nelemia kaltinamajam aptariamų išlaidų priteisimo. Dėl minėtų priežasčių tenkinti D. P. prašymą nėra pagrindo.

VII. Kiti klausimai

D. P. byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 138–141) – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie 1 tomo bylos viršelio prisegtas vokas, kuriame yra kompaktinė laikmena su įrašais, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas nepaskirtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. P. (D. P.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos N. P. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Atmesti nukentėjusiosios J. K. civilinį ieškinį.

Iš D. P. priteisti nukentėjusiajai J. K. 1 500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.

Nepriteisti D. P. išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti iš nukentėjusiosios J. K..

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie 1 tomo bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinė laikmena su įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti D. P. ir N. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti D. P., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.