Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl termino susitaikyti nustatymo

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju šalys šeimyninio gyvenimo negyvena daugiau nei metus, šalys aiškiai nurodė, kad sutuoktinių tolimesnis bendras gyvenimas nėra įmanomas, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

9. Iš byloje pateikto santuokos sudarymo įrašo kopijos matyti, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimais ir byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad santuokinis, bendras šalių gyvenimas yra nutrūkęs jau daugiau nei metus. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nuo 2021 m. išėjo gyventi pas savo mamą.

10. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

12. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus nustatyta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad daugiau nei metus negyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio, jokių ryšių nebepalaiko. Šalių nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui, abiem stigo lojalumo ir vienas kito palaikymo, dėl to laikytina, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už CK 3.27 straipsnyje nustatytų sutuoktinių pareigų netinkamą vykdymą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismo nuomone, abi šalys taip pat pažeidė abipusės pagarbos pareigą, dėl ko sutuoktinių bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), todėl ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkinamas.

Dėl tarpusavio išlaikymo

13. Atsižvelgiant į tai, kad šalių prašymų dėl išlaikymo priteisimo nėra gauta, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių

14. Po santuokos nutraukimo atsakovė prašė palikti jai iki santuokos turėtą pavardę – K. CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šiuo atveju po santuokos nutraukimo atsakovei, jai prašant, paliktina ikisantuokinė pavardė – K. Atsakovas prašymo dėl pavardės nereiškė, todėl jam, paliktina prigimtinė pavardė –S.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

15. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 straipsnio 2 dalis).

16. Teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neįgijo.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

17. Galiojantis šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams pirmumo teisę prieš kitus asmenis spręsti visus su jų vaikų auklėjimu ir priežiūra susijusius klausimus (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Jie sprendžiami tėvų bendru sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesutaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas (Neulinger and Shuruk, no. 41615/07, 6 July 2010, § 139).

18. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

20. Tarnyba išvadoje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškovu.

21. Atsižvelgiant į nepilnamečių šalių vaikų interesą turėti pastovią, įprastą, saugią gyvenamąją aplinką, M. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos su vaikais

22. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

23. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

25. Įvertinus ieškovo ir atsakovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, matyti, kad tarp šalių yra susiklostę įtempti, konfliktiški tarpusavio santykiai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagrindinis nesutarimas tarp šalių yra dėl ieškovo reikalavimo, kad atsakovė negalėtų pasiimti vaikų po darželio.

26. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, turi dėti visas pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų būtų maksimaliai įgyvendinta. Tik abiejų tėvų pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai bei atkurtas normalus vaiko ir tėvo bendravimas, todėl tam būtinas abiejų tėvų bendradarbiavimas ir kooperavimasis. Vaikų interesus atitinka galimybė nevaržomai bendrauti su abiem tėvais, nebent būtų nustatyta, kad dėl ypatingų aplinkybių bendravimas su vienu iš tėvų būtų ribojamas nepilnamečio vaiko interesais. Be to, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Šiuo atveju turi būti tenkinami vaikų interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

28. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nenurodė ir įrodymais nepagrindė objektyvių priežasčių, dėl kurių šalių nepilnamečiai vaikai negalėtų darbo dienomis po darželio pabūti su atsakove jos gyvenamojoje vietoje, atsakovei nustatytina galimybė pasiimti nepilnamečius vaikus iš darželio į savo gyvenamąją vietą. Siekiant maksimalaus skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaikais, nustatytina, kad skyrium gyvenanti motina bendrauja su vaikais du kartus per savaitę darbo dienomis, pasiimant juos iš ugdymo įstaigos ir grąžinant ieškovui iki 20.00 val., atsižvelgiant į tai, kad vaikams gali būti būtinybė pasiruošti sekančios dienos ugdymo veiklai. Informuoti vaikų tėvą apie bendravimo savaitės dienas darbo dienomis atsakovė turi ne vėliau kaip iki sekmadienio prieš ateinančios savaitės darbo dienų bendravimą. Taip pat nustatoma, kad atsakovė kas antrą savaitgalį paima vaikus jų gyvenamojoje vietoje šeštadienį nuo 10 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 16 val.

29. Pažymėtina, kad teismo nustatytas motinos bendravimo su vaikais tam tikromis darbo dienomis, o ne tik savaitgalinis bendravimas, kuomet vaikai nelanko jokių ugdymo įstaigų, ilsisi ir pan., skirtas tiek užtikrinti abiejų tėvų pareigų vaiko atžvilgiu lygiateisiškumą, palengvinti ieškovo vaikų auklėjimo ir vystymo naštą, numatant su vaikų ugdymu susijusias pareigas ir motinai, tiek ir užtikrinti, puoselėti vaiko glaudesnį ryšį su motina, jiems tarpusavyje bendraujant ne tik jų poilsio metu, bet ir darbo / pareigų vykdymo metu. Teismo vertinimu, tokia bendravimo geriausiai atitiks tiek nepilnamečių vaikų interesus, tiek ieškovo ir atsakovės interesus, užtikrins šalių lygiateisiškumo principą bendraujant su vaikais prasme.

30. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, kad šalys gali susitarti ir dėl kitokios nei teismo nustatyta skyrium gyvenančios motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

31. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

32. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

33. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

36. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

38. Pažymėtina, kad pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar, kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).

39. Vaikas turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir net tuo atveju, jeigu tėvų galimybės ją vykdyti yra ribotos, jie turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti.

40. CK 3.196 straipsnyje numatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Taigi atsakovės siūlomas išlaikymo teikimas perkant daiktus ir maistą vaikams nėra numatytas įstatyme. Be to, išlaikymo išlaidas sudaro ne tik, išlaidos maistui, rūbams, avalynei, ugdymo priemonėms ir pan., bet ir komunalinės išlaidos, išlaidos išvykoms ir pan.

41. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra darbingo amžiaus. Teismas sprendžia, kad atsakovė gali dirbti ir prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo. Tai, kad atsakovė šiuo metu neturi nuolatinio darbo negali būti vertinama, kad jos turtinė padėtis yra sunki, nes ji yra jaunas, sveikas žmogus ir turi visas galimybes užsidirbti ir tinkamai prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovė būtų nepajėgi nepilnamečiams vaikams teikti būtinuosius poreikius turinčio užtikrinti išlaikymo. Ieškovas prašo vaikų išlaikymui priteisti po 200 Eur periodinių išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį. Teismas daro išvadą, kad ieškovo prašomas išlaikymo dydis iš atsakovės po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra teisėtas, pagristas, todėl priteistinas.

42. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

43. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

45. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo 2022 m. lapkričio mėnesio šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui yra davusi 150 Eur (kadangi ieškovas tiksliai negalėjo prisiminti, kokią sumą atsakovė yra davusi vaikų išlaikymui, o atsakovė nurodė, jog kiekvienam vaikui davė po 50 Eur, įrodymų šiai sumai pagrįsti byloje, be šalių paaiškinimų, nėra, teismas laiko, kad vaikų išlaikymui atsakovė davė 150 Eur), ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 3 150 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį už 5,5 mėn. (po 200 Eur/ mėn.) laikotarpį (nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 16 d.), t. y. atėmus 150 Eur vienkartinę išmoką. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas, vaikams gyvenant tik su atsakove, vaikų išlaikymui piniginių lėšų neteikė (pasak atsakovės, buvo davęs 900 Eur) nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, nes atsakovė jokių reikalavimų dėl išlaikymo ar jo įsiskolinimo neteikė nei tuo metu, kai viena augino šalių nepilnamečius vaikus, nei šioje byloje.

46. Nepilnamečių vaikų išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui priteistų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skiriamas ieškovas A. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis).

Dėl ieškovo kreditorės

47. Ieškovas prašo pripažinti, kad kredito limito skola UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2022 m. sausio 7 d. neterminuotos kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios 2023 m. gegužės 2 d. panaudota 1 116,16 Eur, asmeninė ieškovo skola, kurią grąžinti įsipareigoja ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl šios prievolės pripažinimo ieškovo asmenine prievole, teismas pripažįsta, kad ši prievolė laikoma ieškovo asmenine prievole.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

48. 2023 m. gegužės 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

50. Ieškovui 2023 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-23-T-02865 dėl antrinės teisinės pagalbos buvo teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Į bylą pateikta 2023 m. rugpjūčio 16 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 286,67 Eur.

51. Ieškovas byloje pareiškė reikalavimus nutraukti santuoką; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu; nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarką; reikalavimą dėl pavardės po santuokos nutraukimo, termino susitaikyti neskyrimo; priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams periodinį išlaikymą iki pilnametystės; priteisti išlaikymo įsiskolinimą bei procesinio pobūdžio reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

52. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles, o visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019, nutarties 27 punktas). Teismas atkreipia dėmesį, kad žyminis mokestis yra indeksuojamas (CPK 82 straipsnis). Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu sprendžiama, kad už visus neturtinio pobūdžio reikalavimus žyminis mokestis sudaro 110 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Nustatyta, kad ieškovas reiškia reikalavimą priteisti 200 Eur periodinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki pilnametystės ir 3 150 Eur išlaikymo įsiskolinimą. CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Tai reiškia, kad už aptariamą reikalavimą atsakovė turėtų mokėti 162 Eur žyminį mokestį (200 Eur x 12 mėn. x 3 = 7 200 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą mokėtinas žyminis mokestis – 74 Eur. Iš viso byloje už ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis – 401 Eur (74 Eur + 162 Eur + 110 Eur + 55 Eur (laikinųjų apsaugos priemonių taikymas)).

53. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies – 93,86 proc.: (97,72 proc. patenkintų turtinių ir 90 proc. neturtinių reikalavimų / 2).

54. Ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl iš atsakovės valstybei priteisiama – 376,38 Eur žyminis mokestis, taip pat 269,07 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

55. Valstybė patyrė 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma priteisiama valstybei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą 2018 m. gruodžio 29 d. Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 355, tarp ieškovo A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. S. palikti pavardę „S.“, atsakovei V. S. – „K.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikams M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 150 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovą A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšas iki jų pilnametystės.

Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1. Atsakovė bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio iki sekmadienio, pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžinant sekmadienį į jų gyvenamąją vietą iki 16.00 val.

2. Atsakovė bendrauja su vaikais du kartus per savaitę darbo dienomis, pasiimant juos iš ugdymo įstaigos ir grąžinant ieškovui iki 20.00 val. Informuoti vaikų tėvą apie bendravimo savaitės dieną darbo dienomis skyrium gyvenanti motina turi ne vėliau kaip iki sekmadienio prieš ateinančios savaitės darbo dienų bendravimą.

Pripažinti, kad ieškovo A. S. (A. S.) kredito limito skola uždarajai akcinei bendrovei „IPF Digital Lietuva“ pagal 2022 m. sausio 7 d. neterminuotos kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios 2023 m. gegužės 2 d. panaudota 1 116,16 Eur, yra asmeninė ieškovo A. S. (A. S.) skola, kurią grąžinti įsipareigoja ieškovas A. S. (A. S.).

Panaikinti 2023 m. gegužės 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 645,45 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.