Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. A. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) sėkmingai vykdė veiklą nuo 2010 m. iki 2018 m., dalyvavo įvairiuose statybų projektuose, taip pat ir parduotuvės (duomenys neskelbtini) Šilutėje statybų projekte. Vienas iš UAB (duomenys neskelbtini) subrangovų, iš anksto neįspėjęs ir neatlikęs 30 proc. darbų, nutraukė sutartį. Dėl to užsakovas pateikė bendrovei (duomenys neskelbtini) ieškinį, buvo areštuotas įmonės turtas. Areštavus turtą, sumažėjo verslo partnerių pasitikėjimas, jie atsisakė tiekti prekes be išankstinio mokėjimo, sumažėjo užsakymų ir pablogėjo bendrovės finansinė padėtis. Dėl to bendrovė tapo nemoki ir buvo iškelta bankroto byla.

A. A. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Bendrovės kasininku niekas nebuvo paskirtas, tačiau faktiškai grynuosius pinigus valdė ir seifo raktą ir banko sąskaitos kodų generatorių turėjo buhalterė E. F.. A. A., kaip atskaitingas asmuo, įmonės grynųjų pinigų neturėjo. Jis visus iš bendrovės sąskaitos banke išgrynintus pinigus naudojo tik bendrovės veikloje ir bendrovės turto nepasisavino. Pavyzdžiui: 2018 m. sausio 5 d. iš bendrovės sąskaitos išgrynintą 2 880 Eur sumą panaudojo parduotuvės (duomenys neskelbtini) statybos darbams užbaigti – samdė žmones iš Kauno ir jiems sumokėjo avansą; 2018 m. sausio 7 d. iš įmonės banko sąskaitos išgrynintą 7 000 Eur sumą panaudojo darbuotojų atlyginimams sumokėti; 2018 m. sausio 9 d. išgrynintą 500 Eur sumą panaudojo atsiskaitydamas už dviejų bendrovės automobilių kurą; 2018 m. sausio 10 d. išgrynintą 640 Eur sumą panaudojo įmonės automobilių išlaidoms padengti; 2018 m. sausio 29 d. iš įmonės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervestas 2 000 Eur ir 1 221 Eur sumas panaudojo komandiruotės į Tenerifę išlaidoms apmokėti; 2018 m. vasario 6 d. iš įmonės sąskaitos išgrynintą 1 380 Eur sumą panaudojo darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti; 2018 m. vasario 12 d. išgrynintą 5 050 Eur sumą panaudojo atsiskaityti su tiekėjais už įmonės įsigytas statybines medžiagas; 2018 m. vasario 14 d. išgrynintą 1 010 Eur sumą panaudojo atsiskaityti už parduotuvės (duomenys neskelbtini) statybos darbus; 2018 m. vasario 27 d. iš įmonės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervestą 2 199 Eur sumą panaudojo kitos kelionės į Ispaniją išlaidoms kompensuoti; 2018 m. birželio 21 d. iš pirkėjo E. K. gautą 100 Eur sumą panaudojo sumokėti už bendrovės automobilio kurą; 2018 m. rugpjūčio 9 d. iš įmonės sąskaitos išgrynintą 3 300 Eur sumą ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. išgrynintą 1 000 Eur sumą panaudojo įmonės veikloje, tačiau konkrečių panaudojimo aplinkybių neprisimena; 2018 m. rugpjūčio 15 d. išgrynintą 1 000 Eur sumą panaudojo bendrovės automobilio remonto darbams apmokėti; 2018 m. rugpjūčio 23 d. iš pirkėjos R. N. gautą 5 000 Eur avansą panaudojo sumokėti už parduodamo namo projekto pakeitimą, dokumentų sutvarkymą, įregistravimą; sumokėti už namo projekto pakeitimus, dokumentų sutvarkymą, turto įregistravimą; 2018 m. rugpjūčio 26 d. išgrynintą 1 000 Eur sumą panaudojo Gargžduose atliekamiems šilumos punkto montavimo darbams apmokėti; 2018 m. rugpjūčio 27 d. bendrovės banko kortele sumokėjo 18,25 Eur UAB (duomenys neskelbtini) už automobilio įregistravimą kito asmens vardu už tai, kad šis asmuo suteikė bendrovės veiklai vykdyti 4 000 Eur paskolą; 2018 m. rugpjūčio 28 d. išgrynintą 500 Eur sumą panaudojo atsiskaityti už įmonės automobilių kurą; 2018 m. rugpjūčio 28 d. išgrynintą 600 Eur sumą panaudojo statybinėms medžiagoms įsigyti; 2018 m. rugpjūčio 30 d. išgrynintą 5 635 Eur sumą panaudojo atsiskaityti su parduotuvės (duomenys neskelbtini) statybų subrangovu; 2018 m. rugpjūčio 30 d. išgrynintą 3 000 Eur sumą panaudojo atsiskaityti už tam pačiam projektui vykdyti įsigytas statybines medžiagas; 2018 m. rugpjūčio 30 d. išgrynintas 200 Eur, 700 Eur ir 240 Eur sumas panaudojo darbuotojų algoms sumokėti; 2018 m. rugpjūčio 30 d. sumokėjo įmonės banko kortele 8,41 Eur sumą UAB (duomenys neskelbtini) Šilutės padalinyje už įgyvendinamo parduotuvės (duomenys neskelbtini) projekto medžiagų įsigijimą; 2018 m. rugpjūčio 31 d. išgrynintą 2 000 Eur sumą sumokėjo subrangovams; 2018 m. rugpjūčio 31 d. 200 Eur sumą panaudojo sumokėdamas už įmonės automobilių kurą; 2018 m. rugsėjo 2 d. sumokėjo įmonės banko kortele 236 Eur sumą UAB „Auvira“ už įmonės automobilio remontą; 2018 m. rugsėjo 2 d. išgrynintą 2 000 Eur sumą panaudojo darbuotojų algoms sumokėti; 2018 m. rugsėjo 4 d. iš įmonės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervestą 3 000 Eur sumą panaudojo kelionės į Ispaniją išlaidoms padengti; 2018 m. rugsėjo 7 d.–2018 m. rugsėjo 18 d. išgrynino pinigus iš įmonės banko sąskaitos ir atsiskaitė įmonės banko kortele Lenkijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje, visos šios išlaidos susijusios su komandiruote į Ispaniją. Visas šias išlaidas, susijusias su bendrovės veikla, patvirtinančius dokumentus A. A. pateikė buhalterei.

Kaltinamasis A. A. pasiūlius pažįstamam D. S. sutiko dalyvauti jo vystomame statybų projekte Tenerifėje. D. S. pristatė kaltinamajam A. A. projektą, jo struktūrą. A. A. vyko į Tenerifę, kartu su D. S. apžiūrėjo statybvietę, buvo nuvykę į banką, tarėsi dėl investavimo galimybių ir būsimo pelno. Statybų projekto finansavimas vyko per banką Ispanijoje. Kaltinamojo valdoma įmonė (duomenys neskelbtini) negalėjo dalyvauti projekte Ispanijoje, todėl A. A. ir D. S. Tenerifėje įkūrė naują įmonę. 2018 m. sausio 23 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) į įmonės Tenerifėje banko sąskaitą jis pervedė 10 000 Eur, vėliau pervedė dar 2 000 Eur projektui finansuoti. Minėtame statybų projekte A. A. ketino dalyvauti kaip fizinis asmuo, tačiau pinigus projektui finansuoti pervedė iš juridinio asmens sąskaitos, manydamas, kad tai gera investicija į „įmonės ateitį“. A. A. buvo įsitikinęs, kad, projektui pasisekus, įmonė (duomenys neskelbtini) turės pajamų. Pagal susitarimą iš viso kaltinamasis turėjo sumokėti 50 000 Eur, tačiau D. S. pasitraukė iš projekto finansavimo, todėl ir A. A. sustabdė mokėjimus.

2018 m. rugpjūčio 27 d. A. A. iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos pervedė į Ispanijos įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke „Sabadel bank“ 15 000 Eur kitam projektui finansuoti. Įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkas buvo pats A. A., o administratorius D. S.. Šį projektą kaltinamasis vystė kartu su K. M.. K. M. siūlė A. A. investuoti ne į statybas Tenerifės saloje, o į statybas žemyninėje Ispanijoje, prie Barselonos, Lloret de Mar kurorte. Kaltinamasis A. A. važiavo į komandiruotę Ispanijoje, kartu su K. M. apžiūrėjo statybvietę, vykdė derybas su Ispanijos įmone. Pavykus susitarti dėl sutarties sudarymo, A. A. pervedė 15 000 Eur avansą, nes to reikalavo ispanai. Vieno susitikimo su ispanais metu A. A. suprato, kad projektas jau yra parduotas kitai įmonei, todėl iš tolesnio dalyvavimo projekte pasitraukė. Jis vis laukė, kol ispanai grąžins pinigus, tačiau taip ir nesulaukė. Kaltinamasis kalbėjosi su advokatu Ispanijoje, šis informavo, kad geruoju pinigų atgauti nepavyks. Į teismą dėl pinigų susigrąžinimo A. A. nesikreipė, bijodamas, kad procesas gali pernelyg ilgai užtrukti. Susitarimuose dėl šio projekto ir kituose dokumentuose bendrovė (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, kaip sutarties šalis. A. A. 2018 m. liepos 10 d. įsakymu įgaliojo K. M. atstovauti įmonei, nors šis asmuo įmonėje (duomenys neskelbtini) nedirbo. K. M. parašo ant įgaliojimo nėra, nes jie bendravo telefonu. K. M. yra verslininkas, gyvena Ispanijoje, turi nuosavą namą, sukasi nuomos ir pirkimų–pardavimų versle. Jis buvo suinteresuotas A. A. dalyvavimu statybų projekte.

Automobilis BMW 730D buvo asmeninė A. A. nuosavybė. Jis automobilį per lizingo bendrovę „Unicredit“ pardavė bendrovei (duomenys neskelbtini). Automobilį pardavė už nedidelę kainą, jį įkeitė lizingo bendrovei tam, kad pats gautų kainų skirtumą. Iš kredito bendrovės gautus pinigus – 10 000 Eur ar 15 000 Eur jis panaudojo bendrovės veikloje, nes tuo metu bendrovei trūko apyvartinių lėšų. Dalyvaudama bet kokiame projekte, bendrovė privalėjo turėti nuo 20 proc. iki 50 proc. projekto vertės apyvartinių lėšų. Naudą iš projekto pradėdavo gauti tik po 2 mėnesių, o per šį laikotarpį reikėdavo pirkti medžiagas, mokėti atlyginimus ir mokesčius. Kai buvo areštuotas įmonės turtas, bendrovė negalėjo atsiskaityti ir su kredito bendrove. Kredito bendrovė vienašališkai nutraukė sutartį. A. A., bijodamas prarasti už automobilį sumokėtą pinigų sumą, susitarė su C. C. I., kad šis automobilį suremontuos ir parduos už 30 000–40 000 Eur. C. I. automobilį suremontavo ir surado pirkėją, kuris už automobilį sumokėjo 22 000 Eur grynaisiais pinigais. UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos banke buvo areštuotos, todėl kaltinamasis nurodė C. C. I. įnešti pinigus į A. A. ir jo sutuoktinės sąskaitas banke. Nurodė įnešti pinigus į skirtingas bankų sąskaitas, nes buvo nustatytas įnešamų pinigų limitas. Kaltinamasis C. I. paliko pasirašytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Automobilio kaina sutartyje nebuvo nurodyta, ją nustatė pirkėjas. Su automobilio pirkėju bendravo C. J.. A. A. pinigus perdavė buhalterei E. F., kad ši juos įneštų į bendrovės (duomenys neskelbtini) kasą ir atvaizduotų buhalterinėje apskaitoje. Tuo metu jo santykiai su buhaltere buvo įtempti, todėl buhalterė neteisingai atvaizdavo kasoje įplaukas už automobilį gavimą. Be to, buhalterė dalį gautų pinigų – 2 000 Eur pasiliko sau kaip darbo užmokestį, tačiau to taip pat neatvaizdavo buhalterinėje apskaitoje. Automobilis buvo areštuotas, todėl A. A. pervedė savo asmeninius pinigus antstoliui, kad šis panaikintų areštą. Visus už automobilį gautus ir į A. A. bei jo sutuoktinės sąskaitas pervestus pinigus kaltinamasis panaudojo įmonės poreikiams: sumokėjo skolas antstoliui ir kitiems asmenims pagal įmonės vekselį, sumokėjo darbo užmokestį darbuotojams. 2018 m. spalio 9 d. į A. A. sąskaitą banke „Citadele“ 400 Eur pervedė D. S., šis pavedimas susijęs su parduotu automobiliu.

Liudytoja J. N. parodė, kad nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini) buhaltere. J. N. turėjo teisę prisijungti prie VMI ir „Sodros“ duomenų sistemų, tačiau teisė prisijungti prie bendrovės banko sąskaitų jai suteikta nebuvo. Banko sąskaitų PIN kodų generatorių turėjo direktorius A. A.. Visi bendrovės apskaitos dokumentai buvo sukrauti jos darbo kabinete. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma naudojantis buhalterinės apskaitos programa „Centas“. Tvarkydama UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, J. N. rado nekilnojamojo turto pardavimo dokumentus, SIA (duomenys neskelbtini) lizingo pabaigos aktą. J. N. suvedė į apskaitą duomenis apie 2018 m. rugpjūčio mėn. parduotą nekilnojamąjį turtą – sklypą ir namą, tačiau duomenų apie transporto priemonės įregistravimą ir pardavimą ji neturėjo, todėl apskaitoje neatvaizdavo. Direktorius A. A. elektroniniu paštu atsiuntė bendrovės banko sąskaitų išrašus. Analizuodama šiuos išrašus, liudytoja atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamasis išgrynindavo pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos, atsiskaitydavo už prekes ir paslaugas naudodamasis bendrovės elektronine mokėjimo kortele. Kaltinamojo išgrynintus pinigus ji buhalterinėje apskaitoje atvaizduodavo kaip pinigų išmokėjimą atsiskaitytinam asmeniui A. A.. J. N. žino, kad A. A. 2018 m. lapkričio pradžioje važiavo į Ispaniją. Kaltinamasis įsakymo dėl vykimo į komandiruotę liudytojai nepateikė. J. N. bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė vadovaudamasi dokumentais ir duomenimis, kuriuos jai teikdavo kaltinamasis A. A.. 2019 m. pabaigoje A. A. liudytojai pasakė, kad lizingo įmokos už automobilį BMW yra sumokėtos, tačiau automobilis bendrovės vardu neįregistruotas. Jis paprašė įregistruoti automobilį bendrovės vardu ir atsiuntė dokumentus: lizingo pabaigos aktą, 2018 m. spalio 6 d. automobilio BMW 730 pardavimo sutartį ir 2018 m. lapkričio 12 d. įgaliojimą atlikti transporto priemonės išregistravimo ir įregistravimo veiksmus „Regitroje“. J. N. nurodytą dieną nuvyko į „Regitrą“, susitiko su pirkėju D. O., tačiau neprisimena, ar jiems pavyko įregistruoti automobilį. Į įmonės ilgalaikio turto apskaitą šis automobilis buvo įtrauktas nuo 2016 metų. 2018 m. gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties liudytoja nematė, transporto priemonę nurašė vadovaudamasi 2018 m. spalio 6 d. sutarties duomenimis. Apyvartos žiniaraštyje „Materialusis turtas“ ji įrašė turto įsigijimo savikainos, likutines vertės ir nusidėvėjimo sumas tokias, kokios jos buvo pardavimo D. O. dieną – 2018 m. spalio 6 d. Sutartyje nurodytą automobilio pardavimo sumą – 12 000 Eur užregistravo A. A. 2018 m. spalio mėn. avansinėje apyskaitoje. Duomenų apie tai, kad automobilis galbūt buvo parduotas už didesnę nei sutartyje nurodytą kainą, liudytoja neturi.

J. N., remdamasi direktoriaus A. A. 2018 m. sausio–gruodžio mėn. avansinių apyskaitų duomenimis, tvirtina, kad 2018 m. gruodžio 31 d. pas direktorių buvo 67 354,56 Eur įmonės piniginių lėšų likutis. A. A. nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių, kad jis šiuos pinigus panaudojo įmonėms veikloje. 2018 m. gruodžio mėn. avansinėje apyskaitoje liudytoja padarė įrašą „korektūra“, nes 2017 m. liepos mėn. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje pastebėjo padarytą klaidą – anksčiau dirbusi bendrovės buhalterė A. A. iš kasos išmokėtą 3 268,55 Eur sumą atlyginimams sumokėti nepagrįstai įtraukė į jo avansinę apyskaitą. Tarp 2017 m. kasos dokumentų liudytoja rado darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį, patvirtinantį, kad aštuoniems įmonės darbuotojams buvo išmokėta 3 268,55 Eur darbo užmokesčio suma, todėl atliko avansinėje apyskaitoje koregavimą šia suma. J. N. banko dokumentų apskaitoje rado klaidą, kad A. A. avansinėje apyskaitoje nepagristai įtraukta 600 Eur suma, šią apyskaitą ji taip pat koregavo, tačiau konkrečios priežasties ir aplinkybių neprisimena. J. N. paaiškino, kokiais duomenimis buvo vadovaujamasi surašant A. A. avansines apyskaitas:

2018 m. sausio mėn. apyvartos žiniaraštyje „Atskaitingi asmenys“ nurodyta, kad A. A., kaip atskaitingam asmeniui, išduota 14 241 Eur suma. Informacija į avansinę apyskaitą įrašyta remiantis šiais duomenimis: 2018 m. sausio 5 d. A. A. išgrynino iš bendrovės sąskaitos 1 000 Eur, 880 Eur ir 1 000 Eur bankomate, esančiame Islandijos pl. 32, Kaune; 2018 m. sausio 7 d. išgrynino 1 000 Eur, 1 000 Eur, 1 000 Eur, 1 000 Eur, 1 000 Eur, 1000 Eur, 1 000 Eur bankomate, esančiame Taikos pr. 61, Klaipėdoje; 2018 m. sausio 9 d. išgrynino 500 Eur bankomate, esančiame Liepų g. 10, Klaipėdoje; 2018 m. sausio 17 d. išgrynino 640 Eur bankomate, esančiame Liepų g. 10, Klaipėdoje; 2018 m .sausio 29 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 Eur į A. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Citadele“; 2018 m. sausio 29 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 221 Eur į A. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

2018 m. vasario mėn. apyvartos žiniaraštyje „Atskaitingi asmenys“ nurodyta, kad A. A., kaip atskaitingam asmeniui, išduota 9 639 Eur suma. Informacija į avansinę apyskaitą įrašyta remiantis šiais duomenimis: 2018 m. vasario 6 d. A. A. išgrynino iš bendrovės sąskaitos 1 000 Eur ir 380 Eur bankomate, esančiame Taikos pr. 115, Klaipėdoje; 2018 m. vasario 12 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5 050 Eur į gavėjo A. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. vasario 14 d išgrynino iš bendrovės sąskaitos 600 Eur ir 410 Eur bankomate ATM24 Klaipėdoje; 2018 m. vasario 27 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 199 Eur į gavėjo A. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Citadele“.

2018 m. birželio mėn. apyvartos žiniaraštyje „Atskaitingi asmenys“ nurodyta, kad A. A., kaip atskaitingam asmeniui, išduota 100 Eur suma. Informacija į avansinę apyskaitą įrašyta remiantis 2018 m. birželio 20 d. dokumentu, patvirtinančiu, kad A. A. iš pirkėjo E. K. gavo 100 Eur už įmonės parduotas prekes ar paslaugas.

2018 m. rugpjūčio mėn. apyvartos žiniaraštyje „Atskaitingi asmenys“ nurodyta, kad A. A. išduota 24 402,84 Eur suma. Informacija į avansinę apyskaitą įrašyta remiantis šiais duomenimis: 2018 m. rugpjūčio 9 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. išmokėta 3 300 Eur suma; 2018 m. rugpjūčio 10 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. išmokėta 1 000 Eur suma; 2018 m. rugpjūčio 15 d. A. A. išgrynino 1 000 Eur sumą bankomate, esančiame Liepų g. 10, Klaipėdoje; 2018 m. rugpjūčio 23 d. A. A. iš pirkėjos R. N. gavo 5 001 Eur už įmonės parduotas prekes ar paslaugas; 2018 m. rugpjūčio 26 d. jis išgrynino 1 000 Eur bankomate, esančiame Taikos pr. 61 Klaipėdoje; 2018 m. rugpjūčio 27 d. A. A. atsiskaitė įmonės banko kortele su tiekėja UAB „Transkona Klaipėda“ už paslaugas, kurių vertė 18,25 Eur; 2018 m. rugpjūčio 28 d. išgrynino 500 Eur bankomate, esančiame Liepų g. 10, Klaipėdoje; 2018 m. rugpjūčio 28 d. išgrynino 600 Eur bankomate, esančiame Šilutes pl. 62, Klaipėdoje; 2018 m. rugpjūčio 30 d. išgrynino 1 000 Eur, 1 000 Eur, 1 000 Eur, 1 000 Eur, 1 000 Eur, 550 Eur ir 85 Eur bankomate, esančiame Liepų g. 10, Klaipėdoje; 2018 m. rugpjūčio 30 d. išgrynino 1 000 Eur, 1 000 Eur ir 1 000 Eur bankomate, esančiame Taikos pr. 5, Klaipėdoje; 2018 m. rugpjūčio 30 d. išgrynino 200 Eur bankomate SEB ATM350, esančiame Šilutėje; 2018 m. rugpjūčio 30 d. išgrynino 700 Eur bankomate, esančiame Turgaus g. 1, Klaipėdoje; 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsiskaitė įmonės banko kortele su tiekėja UAB (duomenys neskelbtini) už pirkinius ar paslaugas, kurių vertė 240,18 Eur; 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsiskaitė įmonės banko kortele su tiekėju „Celsio“ Šilutės padaliniu už pirkinius ar paslaugas, kurių vertė 8,41 Eur; 2018 m. rugpjūčio 31 d. išgrynino 1 000 Eur ir 1 000 Eur bankomate, esančiame Dariaus ir Girėno g. 11, Šilutėje; 2018 m. rugpjūčio 31 d. išgrynino 200 Eur bankomate, esančiame Taikos pr. 61, Klaipėdoje.

2018 m. rugsėjo mėn. apyvartos žiniaraštyje „Atskaitingi asmenys“ nurodyta, kad A. A. išduota 10 165,33 Eur suma. Informacija į avansinę apyskaitą įrašyta remiantis šiais duomenimis: 2018 m. rugsėjo 2 d. atsiskaitė įmonės banko kortele su tiekėju AB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos padaliniu už perkamas prekes ar paslaugas, kurių vertė 236 Eur; 2018 m. rugsėjo 2 d. išgrynino 1 000 Eur bankomate, esančiame Taikos pr. 61, Klaipėdoje; 2018 m. rugsėjo 2 d. išgrynino 1 000 Eur bankomate, esančiame Taikos pr. 61, Klaipėdoje; 2018 m. rugsėjo 4 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3 000 Eur į gavėjo A. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. rugsėjo 7 d. atsiskaitė įmonės banko kortele su tiekėju PPO „Nagradowice Krerovo“ Lenkijoje už perkamas prekes ar paslaugas, kurių vertė 4,75 Eur; 2018 m. rugsėjo 7 d. atsiskaitė įmonės banko kortele su tiekėju (duomenys neskelbtini) Marijampolės r. už perkamas prekes ar paslaugas, kurių vertė 40,01 Eur; 2018 m. rugsėjo 7 d. atsiskaitė įmonės banko kortele su tiekėju PPO „Tarnawa Torzym“ Lenkijoje už perkamas prekes ar paslaugas, kurių vertė 9,04 Eur; 2018 m. rugsėjo 7 d. atsiskaitė įmonės banko kortele su tiekėju „Orlen POL“ Lenkijoje už perkamas prekes ar paslaugas, kurių vertė 82,91 Eur; 2018 m. rugsėjo 10 d. atsiskaitė įmonės banko kortele su tiekėju „Agip Service–Station Graben–Neudor“ Vokietijoje už pirkinius ar paslaugas, kurių vertė 112,80 Eur; 2018 m. rugsėjo 10 d. atsiskaitė įmonės banko kortele su tiekėju Prancūzijoje už perkamas prekes ar paslaugas, kurių vertė 2,80 Eur; 2018 m. rugsėjo 10 d. atsiskaitė įmonės banko kortele su tiekėju „Station Aviadac“ Prancūzijoje už pirkinius ar paslaugas, kurių vertė 111,05 Eur; 2018 m. rugsėjo 10 d. atsiskaitė įmonės banko kortele su tiekėju APRR EMV PISTE 4214626 21ST Prancūzijoje už pirkinius ar paslaugas, kurių vertė 27,90 Eur; 2018 m. rugsėjo 11 d. atsiskaitė įmonės banko kortele su tiekėju „HRC33615 Tavel Tavel“ Prancūzijoje už pirkinius ar paslaugas, kurių vertė 40,01 Eur; 2018 m. rugsėjo 11 d. atsiskaitė įmonės banko kortele su tiekėju „Garage Maneval 2494094 Saulce“ Prancūzijoje už pirkinius ar paslaugas, kurių vertė 164,86 Eur; 2018 m. rugsėjo 11 d. atsiskaitė įmonės banko kortele su tiekėju „Autoroute DU SUD Vedene Cedex“ Prancūzijoje už prekes ar paslaugas, kurių vertė 32,30 Eur; 2018 m. rugsėjo 12 d. atsiskaitė įmonės banko kortele su tiekėju „Neumaticos Ocasion Blanes“ Ispanijoje už pirkinius ar paslaugas, kurių vertė 95 Eur; 2018 m. rugsėjo 17 d. atsiskaitė įmonės banko kortele su tiekėju „CRR De Blanes 120 Lloret DE Mar“ Ispanijoje už pirkinius ar paslaugas, kurių vertė 502,95 Eur; 2018 m. rugsėjo 17 d. atsiskaitė įmonės banko kortele su tiekėju AV JUST MARLES 55–57 Lloret de Mar Ispanijoje už pirkinius ar paslaugas, kurių vertė 252,95 Eur; 2018 m. rugsėjo 18 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3 450 Eur į gavėjo A. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Bendrovės direktorius A. A. nepriėmė atskiro įsakymo dėl kasininko paskyrimo, faktiškai kasininkas buvo pats A. A.. Atsiskaitymus ir lėšų pervedimus bendrovės sąskaitose turėjo teisę atlikti tik įmonės direktorius A. A.. Atlyginimus bendrovės darbuotojams skaičiuodavo buhalterė, o mokėdavo direktorius. Kokiu tikslu vadovas A. A. vyko į Ispaniją ir Prancūziją, liudytoja nežino. Jis duomenų, patvirtinančių, kad kelionės išlaidos buvo susijusios su įmonės veikla, nepateikė. Bendrovės finansinė padėtis buvo bloga, banko sąskaita buvo areštuota antstolių, jokių pajamų, išskyrus direktoriaus įnašus į banko sąskaitą, bendrovė neturėjo. Tuo metu A. A. buvo Ispanijoje, sakė, kad jam reikia užsidirbti pinigų ir atsiskaityti su kreditoriais. J. N. elektroniniu paštu parašė direktoriui prašymą atleisti ją iš darbo ir 2019 m. vasario mėnesį nutraukė darbo sutartį. Direktoriaus A. A. nurodymu buhalterinės apskaitos dokumentus ji paliko bendrovės patalpose, o kabineto raktus – įmonės pašto dėžutėje, esančioje prie biuro durų.

Liudytoja E. K. (ikiteisminio tyrimo metu pavardė – F.) parodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus asistente – buhaltere. Buhalterinę apskaitą tvarkė pagal direktoriaus A. A. pateiktus dokumentus ir informaciją. Jai buvo suteikta teisė atlikti banko pavedimus ir išduotas banko slaptažodžių generatorius. Kaltinamasis A. A. taip pat turėjo teisę atlikti mokėjimo pavedimus. Bendrovės kasininku buvo kaltinamasis A. A.. Asmuo, atsakingas už apskaitos dokumentų saugojimą, paskirtas nebuvo. Iš pradžių įmonėje dirbo daug darbuotojų, tai projektų vadovai, darbų vadovai, suvirintojai, kiti darbininkai. Direktorius A. A. turėjo bendrovės (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo kortelę, ja naudojosi. Kai jis išgrynindavo pinigus iš bendrovės banko sąskaitos, E. K. išgrynintas sumas elektroninėje kasos knygoje atvaizduodavo, kaip į kasą įneštą sumą grynaisiais pinigais. Mažėjant bendrovės lėšų likučiui sąskaitoje, dokumentiškai didėjo lėšų likutis kasoje. Faktiškai „gyvos“ kasos nebuvo, grynuosius pinigus turėjo direktorius A. A.. 2018 m. pavasarį bendrovės finansinė padėtis labai pablogėjo, įmonė vėlavo atsiskaityti su tiekėjais, nebemokėjo darbuotojams atlyginimų, antstoliai areštavo sąskaitas. E. K. 2018 m. birželio mėnesį išėjo nemokamų atostogų, direktoriui atidavė banko kodų generatorių ir kabineto raktą. E. K. žinojo, kad A. A. ketino parduoti įmonės turtą – namą ir sklypą. Jis žadėjo pardavęs turtą atsiskaityti su darbuotojais, išmokėti atlyginimus. E. K. žino, kad A. A. įmonės vardu ketino Ispanijoje pirkti žemę, tuo tikslu 2018 m. sausio–vasario mėn. iš įmonės banko sąskaitos jis pervedė apie 10 000 Eur dydžio avansą į Ispanijos banko sąskaitą. Įmonės balanse nekilnojamasis turtas, esantis Ispanijoje, nebuvo atvaizduotas, nes jis liudytojos darbo laikotarpiu nebuvo nupirktas. A. A. vieną kartą (liudytoja neprisimena kada) vyko į komandiruotę Ispanijoje, pateikė komandiruotės išlaidas patvirtinančius dokumentus, liudytoja šias išlaidas atvaizdavo buhalterinėje apskaitoje. E. K. žino, kad įmonė mokėjo lizingo įmokas už įsigytą automobilį. Nuo 2018 m. birželio mėnesio E. K. nedirbo, todėl buhalterinės apskaitos netvarkė, pavedimų neatliko, deklaracijų nepildė ir neteikė. 2018 m. spalio mėnesį A. A. telefonu informavo, kad įmonėje dirbs kita buhalterė, pakvietė atvykti į biurą. E. K. įmonės biure susitiko su nauja buhaltere, parodė, kur yra saugomi įmonės apskaitos dokumentai. Buhalterinių dokumentų perdavimo akto nesurašė, nes direktorius to daryti neprašė. 2018 m. lapkričio mėnesį E. K. atleido iš darbo. E. K. nematė direktoriaus A. A. 2018 m. spalio 19 d. įsakymo dėl administracinių ir buhalterinių duomenų perdavimo, su šiuo dokumentu ji nebuvo supažindinta. Įmonė buvo skolinga E. K. 3 000 Eur darbo užmokesčio. Tų pačių metų rudenį E. K. gavo kaltinamojo A. A. žinutę, kad jis ketina sumokėti jai darbo užmokesčio įsiskolinimą grynaisiais pinigais. A. A. nurodė liudytojai nuvažiuoti į automobilių plovyklą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paaiškindamas, kad pinigus jai perduos plovyklos savininkas. 2018 m. spalio mėn. liudytoja nuvyko į plovyklą ir iš plovyklos savininko gavo 2 000 Eur. Plovyklos savininkas paaiškino, kad pinigus perduoda „nuo A. A.“. Ar šis atsiskaitymas su E. K. buvo atvaizduotas bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitoje, liudytoja nežino, nes tuo metu įmonėje nebedirbo. 2019 m. UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla.

Liudytoja R. N. parodė, kad 2018 m. pirko namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tarpininkavo šiam sandoriui nekilnojamojo turto agentūros (duomenys neskelbtini) brokerė Ž. G. 2018 m. liepos 16 d. R. N. pasirašė preliminariąją sutartį su turto savininkės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. A.. Jie susitarė, kad įsigyjamo turto kaina yra 185 000 Eur. Liudytoja sumokėjo 35 000 Eur avansą: 2018 m. liepos 16 d. perdavė A. A. 5 000 Eur grynaisiais pinigais ir pervedė 30 000 Eur į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. 2018 m. rugpjūčio 24 d. R. N. ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus su A. A., pasirašė pastato ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurią patvirtino notaras. Sutarties pasirašymo dieną liudytoja pervedė į bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą dar 45 000 Eur. Likusią sumą – 105 000 Eur finansavo SEB bankas pagal paskolos sutartį.

Liudytoja R. N. savo parodymams patvirtinti pateikė dokumentus:

1) Preliminariąją sutartį, sudarytą 2018 m. liepos 16 d. tarp pardavėjos UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. A., ir pirkėjos R. N., tarpininkaujant UAB (duomenys neskelbtini) brokerei Ž. G.. Sutartyje užfiksuota, kad šalys susitarė dėl pardavėjai priklausančio turto – gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo už 185 000 Eur kainą. 2018 m. liepos 16 d. pirkėja sumokėjo A. A. 5 000 Eur avansą (t. 1, b. l. 111–113);

2) Mokėjimo nurodymą, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. iš R. N. banko sąskaitos į gavėjos UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 30 000 Eur suma, nurodant mokėjimo paskirtį „avansas už perkamą namą (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 114);

3) Mokėjimo nurodymą, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. iš R. N. banko sąskaitos į gavėjos UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 15 000 Eur suma, nurodant mokėjimo paskirtį „avansas už perkamą namą (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 115).

Liudytojas C. C. I. parodė, kad kaltinamąjį A. A. pažįsta. 2018 m. rugsėjo 11 d. A. A. informavo, kad išvažiuoja gyventi į Ispaniją, paprašė išvalyti, suremontuoti ir padėti parduoti automobilį. Tą pačią dieną jis atvarė į liudytojo darbovietę automobilį BMW 730D. Kaltinamasis prašė automobilį paruošti parduoti ir parduoti už 27 000 Eur. C. I. automobilį suremontavo ir interneto svetainėse paskelbė apie automobilio pardavimą. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį A. A. pasirašė iš anksto ir paliko liudytojui. A. A. skubino automobilį parduoti kuo greičiau. 2018 m. spalio 6 d. atvyko automobilio pirkėjas D. O.. Jis už automobilį pasiūlė sumokėti 24 000 Eur. C. C. I. paskambino A. A. ir šis sutiko automobilį parduoti už pardavėjo siūlomą kainą, tačiau paprašė pirkimo–pardavimo sutartyje įrašyti tik 12 000 Eur sumą. Pirkėjas visą sumą už automobilį – 24 000 Eur perdavė grynaisiais pinigais. Gautus pinigus A. A. prašė įnešti į jo banko sąskaitas skirtinguose bankuose ir žinutėmis atsiuntė banko sąskaitų numerius. 2018 m. spalio 8 d. liudytojo sutuoktinė I. I. į A. A. banko sąskaitą įnešė 1 600 Eur, o 2018 m. spalio 9 d. įnešė dar 10 000 Eur. Liudytojo įsitikinimu, jo sutuoktinė darė tik šiuos du mokėjimus į kaltinamojo banko sąskaitą, o 400 Eur pavedimo neatliko. Po to I. I., pareiškusi, kad ji nebus kurjerė, atsisakė vykdyti A. A. nurodymus ir vežioti pinigus į bankus. Tada A. A. atsiuntė savo žmonos draugę D. S. paimti pinigų. C. C. I. šią moterį matė pirmą kartą tada, kai 2018 m. spalio 9 d. A. A. nurodymu jai perdavė pinigus – apie 6 000 Eur. Be to, liudytojas C. I. A. A. nurodymu perdavė 2 000 Eur jo įmonės buhalterei. Ši, atvykusi pasiimti pinigų, skundėsi, kad kaltinamasis jai nemoka darbo užmokesčio, ir apsidžiaugė atgavusi nors dalį skolos. A. A. prašymu C. C. I. vežė automobilį remontuoti į du autoservisus, viename suremontavo greičių dėžę, o kitame sankabą. Už remontą liudytojas sumokėjo daugiau nei 1 000 Eur, galbūt 1 200 Eur. Vėliau pirkėjas D. O. skambino liudytojui, sakė, kad automobilis yra areštuotas, todėl negali jo įregistruoti „Regitroje“, labai pyko dėl susiklosčiusios situacijos. A. A. nuslėpė nuo C. C. I. ir nuo automobilio pirkėjo D. O. informaciją, kad automobilis dėl taikomo arešto negali būti parduotas. C. C. I. elektroniniu paštu susisiekė su A. A. ir jo prašymu sumokėjo 3 000 Eur antstolei V. Daugirdienei, kad būtų panaikintas automobilio areštas. 2018 m. gruodžio mėnesį jis vyko į VĮ „Regitra“, susitiko su bendrovės (duomenys neskelbtini) buhaltere ir automobilio pirkėju, perrašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, nurodydami kitą datą (2018 m. gruodžio 6 d.) tam, kad šis automobilis galėtų būti įregistruotas pirkėjo vardu. Liudytojas iš šios pagalbos A. A. jokios turtinės naudos negavo, tik patyrė turtinių nuostolių ir emocinių išgyvenimų.

Savo parodymams patvirtinti liudytojas C. J. pateikė šiuos dokumentus:

1) Automobilio BMW 730D registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumente užfiksuota, kad automobilio savininkas yra SIA (duomenys neskelbtini) (C.2.1), valdytojas – UAB (duomenys neskelbtini) (C.1.1), dokumentas išduotas 2016 m. liepos 29 d. (I) (t. 8, b. l. 146);

2) Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2018 m. spalio 6 d. 19.40 val. Sutartyje užfiksuota, kad pardavėja UAB (duomenys neskelbtini) pardavė jai nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 730D pirkėjui D. O. Sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina 12 000 Eur (t. 8, b. l. 147);

3) Banko „Luminor“ kasos pajamų orderį Nr. 201800133598184, patvirtinantį, kad 2018 m. spalio 8 d. mokėtoja I. I. įmokėjo į banko „Luminor“ kasą 1 600 Eur, kurie buvo įskaityti į gavėjo A. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo paskirtis nurodyta „sąskaitos papildymas“ (t. 1, b. l. 146, t. 8, b. l. 148).

Liudytoja I. I. parodė, kad 2018 m. spalio 6 d. kaltinamojo A. A. prašymu jos sutuoktinis C. C. I. rūpinosi automobilio BMW remontu ir pardavimu. Pardavus automobilį, gautus pinigus ji vežė į A. A. nurodytą banką ir įnešė į jo nurodytas dvi skirtingas banko sąskaitas. Liudytoja atliko du 1 600 Eur ir 10 000 Eur dydžio mokėjimus. Daugiau jokių pavedimų ir mokėjimų ji neatliko. Pinigus į banko sąskaitą įnešė I. I., nes jos sutuoktinis C. C. I. yra užsienietis, jam sudėtinga atlikti finansines operacijas lietuvių kalba. I. I. kilo įtarimas dėl pinigų vežiojimo į banką, todėl ji atsisakė vykdyti A. A. nurodymus ir pasiūlė jam sugrįžti į Lietuvą ir pačiam pasiimti visus pinigus. Po to kaltinamasis atsiuntė savo pažįstamą moterį, kad C. C. I. pinigus perduotų jai. Liudytoja patvirtina, kad į A. A. sąskaitą banke ji įnešė už automobilį gautus pinigus, jokio kito pagrindo pervesti jam 11 600 Eur ji neturėjo.

Liudytojas D. O. parodė, kad 2018 m. spalio 6 d. interneto tinklalapyje www.autoplius.lt perskaitė skelbimą apie parduodamą automobilį BMW 730D. tą pačią dieną jis kartu su broliu P. O. ir draugu V. K. atvyko į Klaipėdą apžiūrėti automobilio. Automobilį apžiūrėjo autoplovykloje. Autoplovyklos savininkas informavo, kad automobilis priklauso jo draugo įmonei, o jis draugo prašymu tarpininkauja parduodant šį automobilį. D. O. už automobilį autoplovyklos savininkui sumokėjo 24 000 Eur grynaisiais pinigais ir pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartyje jau buvo nurodyta transporto priemonės savininkė – UAB (duomenys neskelbtini), sutartis buvo pasirašyta direktoriaus A. A. ir patvirtinta įmonės antspaudu. Plovyklos savininkas kartu su sutartimi pateikė liudytojui finansinio lizingo sutarties pabaigos aktą, kuriame buvo nurodyta, kad pinigai už automobilį išmokėti. Pirkimo–pardavimo sutartyje jis pasirašė savo vardą, pavardę ir padėjo parašą, kaip pirkėjas. Liudytojas į sutartį įrašė tik savo asmens duomenis ir nepastebėjo, kokia automobilio kaina nurodyta sutartyje. Plovyklos savininkas jam perdavė automobilio raktą, techninės apžiūros kortelę ir registracijos liudijimą. Po dviejų dienų nuvykęs į VĮ „Regitra“ Marijampolės skyrių, D. O. sužinojo, kad įsigytam automobiliui taikomas areštas dėl 3 000 Eur sumos. Paskambinus plovyklos savininkui, šis pažadėjo paraginti transporto priemonės pardavėją A. A. padegti įsiskolinimą už minėtą automobilį. Šį automobilį savo vardu liudytojas įregistravo tik po dviejų mėnesių. 2019 m. gruodžio 27 d. automobilį pardavė R. K. už 10 000 Eur.

Liudytoja D. G. (buvusi pavardė – S.) parodė, kad ji pažįsta kaltinamojo A. A. sutuoktinę L. A.. 2018 m. spalio 9 d. L. A. SMS žinute paprašė padaryti paslaugą – nuvykti į plovyklą „Easy shine“ Klaipėdoje, paimti iš plovyklos savininko pinigus – apie 6 000 Eur ir juos pervesti į L. A. banko sąskaitą, kurios numerį nurodė žinutėje. Tą pačią dieną D. S. nuvažiavo į plovyklą, prisistatė atvykusi L. prašymu ir iš plovyklos darbuotojo gavo apie 6 000 Eur, tą pačią dieną visus gautus pinigus kaltinamojo ar jo sutuoktinės nurodymu paskirstė taip: 6 000 Eur įnešė į L. A. banko „Swedbank“ sąskaitą, o 400 Eur pervedė į A. A. banko „Citadele“ sąskaitą. Abu šie pinigų pervedimai padaryti tuo pačiu pagrindu – kaltinamojo ar jo sutuoktinės prašymu iš plovyklos savininko perduotos pinigų sumos, jokio kito pagrindo pervesti kaltinamajam ar jo sutuoktinei pinigus liudytoja neturėjo. Pati L. A. pinigų paimti iš plovyklos savininko negalėjo, nes tuo metu buvo išvykusi iš Lietuvos.

Savo parodymams patvirtinti liudytoja D. S. pateikė šiuos dokumentus:

1) mobiliojo telefono atmintyje išsaugoto tekstinio pranešimo kopiją. Dokumente užfiksuota, kad 2018 m. spalio 9 d. iš siuntėjo „Lijana kosmetologė pas Rimą“ liudytoja D. S. gavo tokio turinio SMS pranešimus: „D., labas, ten tau įmetė mano sąskaitos numerį Kęstutis. Ko gero jau sakė, kad jei galėsi paimti ir į mano sąskaitą įmesti, ačiuka“ ir „Kiek duos tiek ir paimk turėtų būti 6 tūkstančiai“. D. S. atsakė: „Okey“ (t. 1, b. l. 154);

2) banko „Swedbank“ nurodymą įmokėti grynuosius pinigus. Dokumente užfiksuota, kad 2018 m. spalio 9 d. mokėtoja D. S. pervedė 6 000 Eur (5 982,05 Eur įskaityta į gavėjo sąskaitą, 17,95 Eur nuskaičiuota banko mokesčių) į gavėjos L. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo paskirtis – pagal susitarimą (t. 1, b. l. 157, t. 8, b. l. 149).

A. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Citadele“, išraše užfiksuota, kad D. S. 2018 m. spalio 9 d. pervedė į A. A. sąskaitą 400 Eur (t. 9, b. l. 104–105, CD su banko „Citadele“ sąskaitos išrašais).

Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra buvęs liudytojo darbdavys. A. M. neprisimena, kada jis įsidarbino bendrovėje (duomenys neskelbtini) santechniku montuotoju ir neprisimena, kada buvo atleistas iš darbo. Įmonėje dirbo 3–4 darbuotojai. Bendrovė vykdė darbus Šilutėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), vėliau sporto salėje, tuo laikotarpiu buvo priimta daugiau darbuotojų. Kada tai vyko, liudytojas neprisimena. Atlyginimą iš pradžių mokėjo pavedimu į banko sąskaitą, vėliau – daugiau grynaisiais pinigais. Atlyginimą atveždavo ir sumokėdavo tik bendrovės direktorius A. A.. Jis skųsdavosi, kad areštuotos banko sąskaitos, todėl algą mokėdavo tik tada, kai turėdavo pinigų. Liudytojas neprisimena, todėl negali atsakyti, ar direktorius perduodavo tik pinigus, ar duodavo pasirašyti ir kokius nors dokumentus. Vieną kartą į liudytojo darbo vietą buvo atvažiavusi buhalterė ar administratorė ir atvežė pasirašyti kažkokį dokumentą. A. M. išėjo iš darbo, nes buvo nestabiliai mokamas darbo užmokestis. Išėjus iš darbo, direktorius su juo atsiskaitė, sumokėdamas 800–1 000 Eur. Liudytojas nežino, ar kitiems darbuotojams atlyginimas taip pat buvo mokamas grynaisiais pinigais.

Liudytojas D. S. parodė, kad kaltinamąjį A. A. pažįsta, UAB (duomenys neskelbtini) – tai A. A. įmonė Lietuvoje. A. A. domėjosi statybų verslo Ispanijoje Tenerifės saloje galimybe. 2018 m. D. S. per savo įmonę Ispanijoje surado keletą žemės sklypų statyboms, vienas iš jų buvo banko „March“ nuosavybė. A. A. atvyko į Tenerifę, apžiūrėjo sklypą ir ketino jį įsigyti. Sklypo vertė buvo didesnė nei 100 000 Eur. A. A. sumokėjo avansą, tačiau dėl kažkokių asmeninių priežasčių nebepageidavo tęsti sklypo įsigijimo sandorio, todėl sumokėtas avansas liko bankui. Jis prašė D. S. pasikalbėti su banko atstovu dėl sumokėto avanso grąžinimo. Liudytojas dalyvavo A. A. pasirašant sutartį su banku kaip kaltinamojo draugas. Jis nebuvo sutarties šalis. Įmonė „Lomatim“ buvo steigiama kaip A. A. įmonės atstovybė Kanarų salose. D. S. tris mėnesius buvo įmonės „Lomatim“ direktorius, vėliau įmonės administravimą perėmė A. A..

Liudytojas R. J. parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini), vykdančios komercinių patalpų nuomos veiklą, direktorius. 2018 m. balandžio 25 d. liudytojas, atstovaudamas įmonei, išnuomojo du kabinetus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendrovei (duomenys neskelbtini). Sutartį šios bendrovės vardu pasirašė direktorius A. A.. UAB (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį išrašydavo sąskaitą faktūrą ir dokumentą palikdavo UAB (duomenys neskelbtini) pašto dėžutėje. 2018 m. spalio mėnesį A. A. telefonu informavo, kad jam vienas kabinetas nebereikalingas, nes jis išvyksta dirbti į Ispaniją, o likę įmonės darbuotojai dirbs viename kabinete. Kabinete A. A. paliko tik beverčius baldus, jokių dokumentų nepaliko. UAB (duomenys neskelbtini) patalpų nuomos mokestį mokėti vėluodavo, vėliau iš viso nebemokėjo. R. J. skambino A. A., šis žadėjo atsiskaityti, tačiau taip ir neatsiskaitė. 2019 m. gegužės 1 d. R. J. paštu išsiuntė bendrovei (duomenys neskelbtini) pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą ir raginimą išsivežti savo daiktus. Liudytojas laukė 4–5 mėnesius, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) daiktų niekas nepasiėmė, todėl spynų meistras atrakino kabinetą. Kabinete rado senus baldus, kompiuterį ir segtuvus su dokumentais. Kompiuterį ir dokumentus liudytojas saugojo sandėliuke. Vėliau perdavė policijos pareigūnams. Policijos pareigūnai R. J. akivaizdoje visus dokumentus aprašė, sunumeravo ir išsivežė.

Patalpų apžiūros ir savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad 2020 m. liepos 2 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnai, dalyvaujant patalpų savininko atstovui R. J., apžiūrėjo UAB (duomenys neskelbtini) buveinės patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). R. J. atrakino sandėliuką ir paaiškino, kad jame sukrauti bendrovės (duomenys neskelbtini) daiktai ir dokumentai. Apžiūros metu R. J. pareigūnams perdavė bendrovės stacionarųjį kompiuterį „Apacer“, o 2020 m. liepos 8 d. ir apskaitos dokumentus, susegtus segtuvuose (t. 3, b. l. 169–175, 178–180, 181–186).

Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo tarnybos Objektų kriminalistinių tyrimų poskyrio specialisto 2021 m. vasario 5 d. išvadoje konstatuota, kad ištyrus stacionarųjį kompiuterį „Apacer“, paimtą 2020 m. liepos 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, padarytos standžiųjų diskų HD1 („SanDisk“, serijos numeris 163344472602, 120 GB) ir HD2 („Western Digital“, serijos numeris WCAYU7485455, 500 GB) duomenų kopijos, kurios pateiktos prie specialisto išvados pridedamoje duomenų laikmenoje „Toshiba“, 500 GB, serijos numeris 84Q483UBS X13, katalogo „Kopija“ pakatalogiuose „HD1 SanDisk“ ir „HD2 WD“. Šių katalogų apžiūros protokole užfiksuota, kad specialisto pateiktoje duomenų laikmenoje „Toshiba“, 500 GB, serijos numeris 84Q483UBS X13, katalogo „Kopija“ pakatalogiuose „HD1 SanDisk“ ir „HD2 WD“ rasti reikšmingi dokumentai:

1) 2018 m. sausio 19 d. siuntėjo A. A. elektroninis laiškas „Transfer: 12 000 €, Cuenta: March Patrimonios S.A. Bic/Swift: Bmares2m, Referencia: Inmueble 20083/2, pagarbiai A. A. direktorius UAB (duomenys neskelbtini);

2) 2018 m. lapkričio 1 d. siuntėjos G. P. elektroninis laiškas gavėjui (duomenys neskelbtini), prie laiško pridėti antstolės V. Daugirdienės procesiniai dokumentai;

3) 2018 m. lapkričio 1 d. el. siuntėjos „UniCredit Leasing LT“ elektroninis laiškas gavėjams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Prie laiško pridėtas priedas – (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo PVM sąskaita faktūra Nr. 705505/00/A0;

4) 2018 m. lapkričio 1 d. siuntėjo (duomenys neskelbtini) elektroninis laiškas „Dėl BMW išsipirkimo“ gavėjams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

5) 2018 m. lapkričio 1 d. siuntėjo (duomenys neskelbtini) elektroninis laiškas gavėjai UAB (duomenys neskelbtini), J. Laiško turinys: „Laba diena, persiunčiu visus dokumentus ir įgaliojimą, neturėtų būti jokiu kliūčių transporto priemones nuėmimui nuo SIA UniCredit Leasing ir perrašymui pirkėjui“ (t. 6, b. l. 18–21, 23–43).

Bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo pareigūno reikalavimu 2020 m. kovo 9 d. pateikė šiuos Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. eB2-1106-513/2019 dokumentus:

1) 2019 m. birželio 10 d. nutartį iškelti UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą ir bankroto administratore paskirti UAB (duomenys neskelbtini). Nutartimi taikytas areštas UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiajam turtui. Bendrovės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (t. 2, b. l. 5–6);

Kaltinamasis A. A. neginčija disponavimo UAB (duomenys neskelbtini) jam patikėtomis piniginėmis lėšomis fakto, tačiau tvirtina, kad visas šias lėšas jis paėmė, turėdamas sumanymą jas naudoti juridinio asmens poreikiams tenkinti, ir jas panaudojo bendrovės veikloje ir jos interesais. Kaltinamojo tvirtinimai dėl turto panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, kadangi jo kaltę patvirtina kiti bylos duomenys.

Liudytoja UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė E. K. patvirtino, kad kaltinamasis A. A. valdė bendrovės (duomenys neskelbtini) grynuosius pinigus ir elektroninę banko kortelę. Liudytoja, gavusi banko ataskaitą apie piniginių lėšų judėjimą bendrovės sąskaitose, kaltinamojo A. A. išgrynintas ir į asmeninę sąskaitą pervestas pinigų sumas įrašydavo į jo, kaip atskaitingo asmens, avansines apyskaitas. Į šias apyskaitas įrašydavo ir įvairius mokėjimus, atliktus panaudojant elektroninę bendrovės kortelę. A. A. pateikus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, E. K. avansinėse apyskaitose užfiksavo atskaitingo asmens A. A. skolą. Liudytoja J. N. parodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere dirbo nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. Liudytoja atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamasis A. A. išgrynindavo pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos, atsiskaitydavo už prekes ir paslaugas naudodamasis bendrovės elektronine mokėjimo kortele. Kaltinamojo išgrynintus pinigus ji buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo kaip pinigų išmokėjimą atsiskaitytinam asmeniui A. A.. Kaltinamasis 2018 m. lapkričio pradžioje važiavo į Ispaniją, tačiau įsakymo dėl vykimo į komandiruotę liudytojai nepateikė. J. N. suvedė į apskaitą duomenis apie 2018 m. rugpjūčio mėn. parduotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir namą. Apskaitos duomenimis, 2018 m. gruodžio 31 d. pas direktorių A. A. buvo 67 354,56 Eur įmonės piniginių lėšų likutis. A. A. nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių, kad jis šiuos pinigus panaudojo įmonės veikloje. 2018 m. gruodžio mėn. avansinėje apyskaitoje liudytoja padarė įrašą „korektūra“, nes 2017 m. liepos mėn. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje pastebėjo padarytą klaidą – anksčiau dirbusi bendrovės buhalterė A. A. iš kasos išmokėtą 3 268,55 Eur sumą atlyginimams sumokėti nepagrįstai įtraukė į jo avansinę apyskaitą. Atsiskaitymus ir lėšų pervedimus bendrovės sąskaitose turėjo teisę atlikti tik įmonės direktorius A. A.. Liudytoja R. N. patvirtino, kad 2018 m. liepos 16 d. pasirašė preliminariąją sutartį su turto savininkės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. A. ir sumokėjo jam 5 000 Eur avansą už perkamą nekilnojamąjį turtą. Visi šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. A. faktiškai disponavo bendrovės banko sąskaitoje ir kasoje esančiais pinigais.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadoje konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. A. gautos piniginės lėšos – 69 944,33 Eur (tarp jų ir iš D. O. gauti 12 000 Eur už parduotą bendrovės automobilį, iš R. N. gauta 5 001 Eur suma už parduotą nekilnojamąjį turtą, iš įmonės sąskaitų išgryninti bei į direktoriaus asmeninę sąskaitą pervesti 52 220,90 Eur, atsiskaityta įmonės banko kortele už 723,43 Eur) buvo atvaizduotos avansinėse apyskaitose kaip atskaitingam asmeniui A. A. išmokėtos sumos. UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingas asmuo A. A. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 10 d. apskaitos dokumentais pagrindė ir užregistravo avansinėse apyskaitose 28 860,58 Eur dydžio išlaidas. 2018 m. gruodžio 31 d. dokumentinis piniginių lėšų likutis pas bendrovės atskaitingą asmenį A. A. buvo 67 354,56 Eur (t. 5, b. l. 1–33).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. lapkričio 16 d. apskaitos ir finansų ekspertizės akte Nr. 1–1188 (22) konstatuota, kad į A. A. avanso apyskaitą buvo nepagrįstai įtrauktos keturios finansinės operacijos su įmonėmis UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), kurių bendra suma yra 502,84 Eur (sąskaitos jau buvo apmokėtos įmonės lėšomis), todėl laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. A. A. gauta pinigų suma yra 58 045,33 Eur (58 548,17 Eur – 502,84 Eur). 2018 m. spalio mėn. A. A. avansinėje apyskaitoje nurodyta D. O. išmokėta pinigų suma – 12 000 Eur už parduotą įmonės automobilį, o 2018 m. gruodžio mėn. avansinėje apyskaitoje – 1 103,6 Eur suma. A. A. perduotų pinigų (grynaisiais ir pavedimais) dalis – 35 574,05 Eur (įvertinus skolos sumažinimą 2 668,6 Eur suma dėl avansinės apyskaitos koregavimo) buvo panaudota UAB (duomenys neskelbtini) veikloje: 2018 m. sausio mėnesį – 5 565,53 Eur suma; 2018 m. vasario mėnesį – 1 476,83 Eur suma; 2018 m. kovo mėnesį – 3 361,63 Eur suma; 4) 2018 m. balandžio mėnesį – 1 456,18 Eur suma; 2018 m. gegužės mėnesį – 2 340,89 Eur suma; 2018 m. birželio mėnesį – 410,03 Eur suma; 2018 m. liepos mėnesį – 912,32 Eur suma; 2018 m. rugpjūčio mėnesį –– 1 539,32 Eur; 9) 2018 m. rugsėjo mėnesį – 683,72 Eur suma; 2018 m. spalio mėnesį – 422,79 Eur suma; 2018 m. lapkričio mėnesį – 7 736,46 Eur suma; 2018 m. gruodžio mėnesį A. A. sumokėjo 7 000 Eur antstolei V. Daugirdienei už UAB (duomenys neskelbtini) skolą pagal vykdomąją bylą 004/18/01072; 2018 m. gruodžio 31 d. buvo atlikta avansinės apyskaitos korektūra ir A. A. įsiskolinimas sumažintas 2 668,55 Eur. A. A., kaip atskaitingo asmens, avansinėse apyskaitose užfiksuotas skolos likutis tiriamojo laikotarpio pradžioje – 2018 m. sausio 1 d. – buvo 24 563,37 Eur. Jo skolos likutis tiriamojo laikotarpio pabaigoje – 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 60 138,25 Eur (24 563,37 Eur + 58 045,33 Eur + 12 000 Eur + 1 103,6 Eur – 35 574,05 Eur). Ekspertizė akte konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti, kaip bendrovės veikloje buvo panaudota ši pinigų suma, kadangi nėra išlaidas patvirtinančių dokumentų (t. 9, b. l. 38–63). Ekspertė M. G. J. teismo posėdžio metu patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad A. A. 60 138,25 Eur įsiskolinimą įmonei UAB (duomenys neskelbtini) tiriamojo laikotarpio pabaigoje – 2018 m. gruodžio 31 d. – ji apskaičiavo pridėjusi jo 24 563,37 Eur įsiskolinimą šio laikotarpio pradžioje, tačiau šio įsiskolinimo susidarymo aplinkybių netyrė, 24 563,37 Eur sumą ekspertizės akte ji nurodė iš UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. A. A. dokumentais pagrindė 35 574,05 Eur sumos panaudojimą bendrovės ūkio reikmėms, į šią sumą nėra įtraukti avansinėse apyskaitose nepagrįstai nurodyti mokėjimai bendrovės banko kortele, kurių bendra suma 502,84 Eur (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini)), ir yra įtraukti avansinėse apyskaitose nenurodyti A. A. mokėjimai antstolei V. Daugirdienei – 7 000 Eur, taip pat 215,64 Eur mokėjimas už lėktuvo bilietus.

Kaltinamasis A. A. tvirtina, kad tiriamu laikotarpiu mokėjo bendrovėje (duomenys neskelbtini) atlyginimą grynaisiais pinigais, tačiau, kaltinamojo tvirtinimu, šios finansinės operacijos dėl buhalterės E. K. aplaidumo nebuvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą. Šiuos savo parodymus kaltinamasis grindžia elektroninių laiškų, rašytų buhalterei E. K., turiniu, kuriuose jis rašo buhalterei paliksiantis pinigus, skirtus darbuotojų algoms, jos stalčiuje, taip pat liudytojo A. M. parodymais, kad jis iš tiesų gavo atlyginimą grynaisiais pinigais, o išėjęs iš darbo gavo 800–1 000 Eur atsiskaitymą. Aplinkybė, kad tiriamuoju 2018 m. laikotarpiu bendrovė išmokėjo darbuotojams darbo užmokestį grynaisiais pinigais, buvo nustatyta ir aprašyta FNTT specialisto išvadoje, įvertinta teismo ekspertizės akte. Specialisto išvadoje pažymėta, kad bendrovės kasos dokumentuose (kasos knygoje) ir apskaitos dokumentuose (žiniaraščiuose) yra atvaizduotas darbo užmokesčio grynaisiais pinigais išmokėjimas darbuotojams E. B. (2018 m. vasario 22 d. išmokėti 500 Eur, 2018 m. kovo 1 d. – 715,10 Eur ir 2018 m. kovo 30 d. – 90 Eur), E. K. (2018 m. vasario 22 d. išmokėti 500 Eur), A. M. (2018 m. vasario 22 d. išmokėti 500 Eur ir 2018 m. gegužės 3 d. išmokėti 892,34 Eur), R. T. (2018 m. vasario 22 d. išmokėti 500 Eur ir 2018 m. gegužės 3 d. išmokėti 617,87 Eur), A. Ž. (2018 m. vasario 22 d. išmokėti 500 Eur ir 2018 m. gegužės 3 d. – 1 000 Eur), V. R. (pagal Ekspertizės aktą – 2018 m. gegužės 18 d. išmokėti 200 Eur), E. K. (2018 m. vasario 22 d. išmokėti 500 Eur) ir J. N. (2018 m. gruodžio 31 d. išmokėti 265,64 Eur, 2019 m. vasario 28 d. – 110,05 Eur), bendra suma 6 891 Eur (t. 3, b. l. 7–10, t. 9, b. l. 60). Ši suma specialistės ir ekspertės įvertinta kaip atskaitingo asmens (ir kasininko) įmonės veikloje panaudota grynųjų pinigų suma, todėl į kaltinimą pasisavinus bendrovės turtą įtraukta nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo A. A. pateikto buhalterės E. K. 2018 m. balandžio 20 d. elektroninio laiško turinys: „R. T. suma 617,87 Eur, atsiskaitymas DU už 02/03 mėn. + kompensacija už nepanaudotas atostogas; A. Ž. suma 674 DU už 04 mėn.; A. M. suma 453,94 DU už 04 mėn.; E. B. suma 524 DU už 04 mėn.; E. K. 598,24 DU už 04 mėn.; V. L. suma 433,94 Eur DU už 04 mėn.; V. R. suma 435,67 DU už 04 mėn.; E. F. 550 DU už 04 mėn. Viso suma 4 287,66 Eur“ (t. 9, b. l. 116–120), ir liudytojo A. M. parodymai, kad išeidamas iš darbo jis gavo nuo 800 Eur iki 1 000 Eur darbo užmokesčio atsiskaitymą, sutampa su specialisto išvadoje aprašytais ir įvertintais UAB (duomenys neskelbtini) duomenimis.

Nepagrįstas ir kaltinamojo A. A. argumentas, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. jis vyko į komandiruotę Ispanijoje, todėl visos šiuo laikotarpiu Ispanijoje ir kitose užsienio valstybėse patirtos išlaidos yra susijusios su bendrovės (duomenys neskelbtini) veikla. Nors savo parodymams pagrįsti kaltinamasis ir pateikė savo paties, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymą „Dėl A. A. komandiruotės“ (t. 9. b. l. 125), tačiau vien šio dokumento nepakanka minėtu laikotarpiu iš bendrovės banko sąskaitos išgrynintus pinigus ir atsiskaitymus bendrovės banko kortele pripažinti bendrovės ūkinės veiklos išlaidomis. Įsakyme nurodyta, kad A. A. į komandiruotę vyksta automobiliu BMW X5, tačiau automobilio valstybinis numeris ir savininkas nenurodyti, jeigu šio automobilio savininkas yra kaltinamasis, tai nesudaryta su savininku panaudos sutartis, buhalterei nepateikti dokumentai, patvirtinantys kelionės metu patirtų išlaidų pagrįstumą. Svarbu pažymėti, kad prieš tariamą komandiruotę A. A. nustojo mokėti atlyginimus darbuotojams, 2018 m. rugpjūčio 23 d. liudytojai R. N. pardavė savo šeimos gyvenamąjį namą (kurio savininkė UAB (duomenys neskelbtini)), o 2018 m. lapkričio 3 d. A. A. Gyventojų registre deklaravo išvykimą į Ispanijos Karalystę. 2018 m. spalio 2 d. pas notarą, kurio veiklos vieta Tenerifėje, padarė pareiškimą, kad jis yra vienintelis individualios komercinės įmonės (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Tenerifėje, savininkas (t. 8, b. l. 80–101). Taigi, šie duomenys patvirtina, kad A. A. į Ispaniją išvyko tvarkyti asmeninių reikalų ar net laikinai gyventi, o šios kelionės išlaidas apmokėjo iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos.

Visi šie duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingas asmuo – kaltinamasis A. A. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (kaltinime nurodytas lėšų gavimo laikotarpis) iš bendrovės (duomenys neskelbtini) grynaisiais pinigais ir pavedimais bendrovės ūkio reikalams gavo 58 045,33 Eur, iš kurių tik dalį – 35 574,05 Eur laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. panaudojo šios bendrovės poreikiams tenkinti ir jos interesais ir tokias išlaidas pagrindė apskaitos dokumentais. Likusios – 22 471,28 Eur sumos panaudojimo bendrovės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino ir šių lėšų bendrovės veikloje nepanaudojo, taigi jas pasisavino. Kaltinamojo A. A. parodymai, kad visos jam perduotos UAB (duomenys neskelbtini) lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta jokiais patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti kaltinimą dėl turto pasisavinimo. Kaltinamasis A. A., kuriam buvo patikėtas 22 471,28 Eur vertės svetimas – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas, neteisėtai disponuodamas šiuo turtu, jį pavertė savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (veikė tiesiogine tyčia). Kaltinamojo A. A. parodymai, kad UAB (duomenys neskelbtini) lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta jokiais patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti kaltinimą dėl turto pasisavinimo. Nors turtas A. A. buvo patikėtas dėl bendrovėje einamų pareigų (direktorius), tačiau šis turtas jam buvo svetimas, todėl nepagrindus finansiniais dokumentais, kur buvo panaudoti pinigai, laikytina, jog bendrovei buvo padaryta žala, t. y. bendrovė neteko lėšų, už kurias galima buvo pirkti medžiagas, atsiskaityti su darbuotojais ir pan.

A. A. buvo kaltinamas pasisavinęs svetimą turtą, kurio vertė – 55 354,56 Eur kaltinamame akte apskaičiuota taip: 24 563,37 Eur (A. A. įsiskolinimas įmonei iki 2018 m. sausio 1 d.) + 58 548,17 Eur (gauti iš įmonės laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) – 26 192,03 Eur (panaudoti įmonės reikmėms tenkinti) – 1 564,95 Eur (sumažinta atskaitingo asmens skola dėl avansinės apyskaitos įrašų koregavimo).

Kaltinime nedetalizuota, kada ir kokiu būdu susidarė atskaitingo asmens A. A. iki 2018 m. sausio 1 d. (iki bylai aktualaus laikotarpio) avansinėse apyskaitose nurodyta 24 563,37 Eur skola bendrovei (duomenys neskelbtini), nedetalizuota ir tai, kada bei kokias sumas išgrynino iš bendrovės banko sąskaitų, pervedė į savo asmeninę sąskaitą ar kitu būdu gavo A. A., t. y. neatskleistas jo galbūt neteisėtos veikos turinys. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą (Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-254/2013). Šiuo atveju A. A. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį suredaguoto kaltinimo aprašyme 24 563,37 Eur piniginių lėšų pasisavinimo (įsiskolinimo susidarymo) aplinkybės nenurodytos, o nusikaltimas paprasčiausiai preziumuojamas avansinėse apyskaitose užfiksuotu piniginių lėšų pas atskaitingą asmenį likučiu. A. A. byloje yra pareikštas iš esmės savo turiniu ydingas kaltinimas, kadangi jame nurodytas patikėto turto perdavimo kaltinamajam laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., taip pat nurodyta turto dalis, kuri buvo šiuo laikotarpiu panaudota bendrovės ūkio reikmėms, tačiau apskaičiuojant galbūt pasisavinto turto dalį pridėta bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksuota atskaitingo asmens skola bendrovei. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu FNTT specialistei buvo suformuluota užduotis ištirti UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę finansinę veiklą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 10 d., t. y. ankstesnės jos veiklos rezultatai, taip pat pinigų perdavimo atskaitingam asmeniui, jų panaudojimo ir 24 563,37 Eur įsiskolinimo susidarymo aplinkybės specialistės nebuvo tiriamos ir įvertintos. Specialistė V. Gružinskienė patvirtino, kad ji netyrė A. A. avansinėse apyskaitose iki tiriamojo laikotarpio pradžios, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d., užfiksuoto 24 563,37 Eur įsiskolinimo bendrovei susidarymo aplinkybių. Ji tiesiog pridėjo avansinėse apyskaitose nurodytą įsiskolinimo likutį prie tiriamuoju laikotarpiu nustatyto įsiskolinimo ir specialisto išvadoje nurodė bendrą įsiskolinimo sumą. Apskaitos ir finansų ekspertizės metu buvo tiriamas bendrovės veiklos ir jos turto panaudojimo laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d., o 24 563,37 Eur įsiskolinimo faktas preziumuotas remiantis atskaitingo asmens avansinėse apyskaitose užfiksuota skola (t. 5, b. l. 104–107). Kaltinamasis A. A. parodymų apie šio įsiskolinimo aplinkybes taip pat nedavė. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, gindamasis nuo pareikštų kaltinimų, neturi pareigos gintis nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų (kasacinės instancijos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-36/2010), todėl nekonkretus, netikslus kaltinimas dėl 24 563,37 Eur bendrovės turto pasisavinimo suvaržė A. A. teisę į gynybą.

Į A. A. anksčiau minėtos nusikalstamos veikos aprašymą, be kitą ko, buvo įrašytos ir šios finansinės operacijos: „2018 m. rugpjūčio 27 d. atsiskaitė įmonės banko kortele 18,25 Eur su UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėda už sau asmeniškai perkamas prekes ar paslaugas; 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsiskaitė įmonės banko kortele 240,18 Eur su UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėda, (duomenys neskelbtini,) už sau asmeniškai perkamas prekes ar paslaugas; 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsiskaitė įmonės banko kortele 8,41 Eur su UAB (duomenys neskelbtini) Šilutės padaliniu už sau asmeniškai perkamas prekes ar paslaugas ir 2018 m. rugsėjo 2 d. atsiskaitė įmonės banko kortele 236 Eur su AB (duomenys neskelbtini), Klaipėdos padaliniu už sau asmeniškai perkamas prekes ar paslaugas.“ Ikiteisminio tyrimo pareigūno, dalyvaujant FNTT ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistei, atliktos dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad šios finansinės operacijos, atliktos su bendrovės mokėjimo kortele, buvo įtrauktos į atskaitingo asmens A. A. 2018 m. rugpjūčio mėnesio avansinę apyskaitą ir 502,84 Eur bendra operacijų suma padidintas jo įsiskolinimas bendrovei (t. 5, b. l. 104–107). Ekspertizės akte Nr. 11-1188 (22) konstatuota, kad į 2018 m. rugpjūčio mėnesio avanso apyskaitą buvo nepagrįstai įtrauktos keturios finansinės operacijos su įmonėmis UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), kurių bendra suma yra 502,84 Eur (sąskaitos jau buvo apmokėtos įmonės lėšomis), todėl ši suma atimta iš bendros kaltinime nurodytu laikotarpiu (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.) A. A. gautos pinigų sumos – 58 548,17 Eur (58 045,33 Eur + 502,84 Eur). Nustačius, kad A. A. bendrovės mokėjimo kortele atsiskaitė už 502,84 Eur vertės prekes ir paslaugas, suteiktas (įsigytas) UAB (duomenys neskelbtini) interesais, iš kaltinimo pašalinamos aplinkybės, kad kaltinamasis A. A. 2018 m. rugpjūčio 27 d. atsiskaitė įmonės banko kortele, sumokėdamas 18,25 Eur, su UAB (duomenys neskelbtini); 2018 m. rugpjūčio 30 d. – sumokėdamas 240,18 Eur, su UAB (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 30 d. – sumokėdamas 8,41 Eur, su UAB (duomenys neskelbtini) Šilutės padaliniu ir 2018 m. rugsėjo 2 d. – sumokėdamas 236 Eur, su AB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos padaliniu už sau asmeniškai perkamas prekes ar paslaugas. Pašalinus iš kaltinimo šias finansines operacijas, jų bendra suma (502,84 Eur) atitinkamai mažinama ir bendra aktualiu laikotarpiu A. A. perduota bendrovės (duomenys neskelbtini) pinigų suma – 58 045,33 Eur (58 548,17 – 502,84).

Kaltinamajame akte aprašant šį A. A. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta, kad įmonės jam patikėtų pinigų dalį – 26 192,03 Eur jis panaudojo įmonės interesais, apskaitos dokumentais pagrįsdamas įvairias išlaidas bei įnešdamas į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, o dėl buhalterinės apskaitos registre „Avansinės apyskaitos“ 2018 m. gruodžio mėnesį atliktų įrašų koregavimo 1 564,95 Eur suma (2 668,55 Eur – 1 103,60 Eur) sumažintas pas jį, kaip atskaitingą asmenį, esančių piniginių lėšų likutis. Ekspertizės akte Nr. 11-1188(22) konstatuota, kad tarp apmokėtų prekių ar paslaugų 2018 m. gruodžio mėnesį A. A. atliko tris pavedimus antstolei Vidai Daugirdienei už UAB (duomenys neskelbtini) pagal bylą Nr. 004/18/01072, kurių bendra suma 7 000 Eur. Šie mokėjimai nebuvo įtraukti į įmonės A. A. atskaitingo asmens avanso apyskaitą, todėl ekspertė juos įtraukė į A. A. atskaitingo asmens sumokėtas sumas. 2018 m. gruodžio mėnesio A. A. avansinėje apyskaitoje atliktas koregavimas ir jo skola bendrovei sumažinta 2 668,55 Eur suma. Įvertinusi šias aplinkybes ir visus avansų apyskaitose užfiksuotus pirkimus, kuriuos atliko A. A., ekspertė apskaičiavo, kad 2018 m. UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingam asmeniui A. A. išmokėtų lėšų dalis – 35 574,05 Eur panaudota įmonės poreikiams tenkinti (1 priedas). Liudytoja J. N. patvirtino, kad ji koregavo avansinę apyskaitą, sumažindama A. A. gautą pinigų sumą. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad kaltinamasis A. A. bendrovės reikmėms panaudojo didesnę dalį gautų lėšų, nei buvo nurodyta kaltintajame akte, ši kaltinimo aplinkybė keičiama, nurodant, kad jis bendrovės reikmėms panaudojo 35 574,05 Eur išmokėtų lėšų.

Pašalinus iš kaltinimo nuorodą, kad A. A. tiriamojo laikotarpio pradžioje turėjo 24 563,37 Eur skolą ir ją pasisavino, ir patikslinus kaltinimo aplinkybes, kad bylai aktualiu laikotarpiu kaltinamajam A. A. buvo perduota 58 045,33 Eur (58 548,17 Eur – 502,84 Eur) pinigų suma, o įmonės reikmėms panaudota 35 574,05 Eur suma, keičiama ir bendra pasisavinto turto suma, nurodant, kad jis pasisavino 22 471,28 Eur sumą (58 045,33 – 35 574,05).

Kaltinamajame akte buvo nurodyta ir tai, kad bendrovės veikloje panaudotų pinigų suma apskaičiuota „įvertinus buhalterinė apskaitos registre „Avansinės apyskaitos“ 2018 m. gruodžio mėn. atliktą įrašų koregavimą ir 1 564 Eur (2 668,55 Eur – 1 103,6 Eur) suma sumažinus pas atskaitingą asmenį, esančių piniginių lėšų likutį“. Avansinės apyskaitos korektūra atlikta buhalterei aptikus skaičiavimo klaidą. Liudytoja J. N. parodė, kad 2018 m. gruodžio mėn. avansinėje apyskaitoje ji padarė įrašą „korektūra“ ir sumažino A. A. perduotą pinigų sumą, nes 2017 m. liepos mėn. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje pastebėjo padarytą klaidą – anksčiau dirbusi bendrovės buhalterė A. A. iš kasos išmokėtą sumą atlyginimams sumokėti nepagrįstai įtraukė į jo avansinę apyskaitą. FNTT specialisto 2021 m. sausio 8 d. išvadoje ir teismo apskaitos ir finansų ekspertizės akte konstatuota, kad 2018 m. kaltinamojo A. A. avanso apyskaitoje 2018 m. gruodžio 31 d. buvo atliktas koregavimas ir 2 668,55 Eur sumažinta išduotų pinigų suma. Teismas nustatydamas kaltinimo ribas ir perduoto bei pasisavinto turto vertę (sumą) vadovaujasi šių specialių žinių turinčių asmenų išvadomis. 2018 m. gruodžio mėnesio avansinėje apyskaitoje įrašyta A. A. išmokėta pinigų suma – 1 103,60 Eur, kurią sudaro šie mokėjimai: „2018 m. gruodžio 10 d. 300 Eur nuo J. J.“ ir 2018 m. gruodžio 31 d. – 803,6 Eur UAB (duomenys neskelbtini). Prokurorė, formuluodama kaltinimą, iš korektūros sumos atėmė to paties mėnesio avansinėje apyskaitoje nurodytą išmokėtą sumą ir gautu skirtumu sumažino pas atskaitingą asmenį esančių piniginių lėšų likutį. Toks skaičiavimas yra netikslus ir nepagrįstas. 1 103,60 Eur pinigų sumos perdavimo A. A. ir panaudojimo aplinkybės nebuvo tiriamos, šios finansinės operacijos į jam pareikštą kaltinimą neįtrauktos. Kaltinimas turi būti pakankamai aiškus ir konkretus, kaltinamasis negali būti verčiamas gintis nuo bet kokių galimų kaltinimo modifikacijų, o pagal kaltinamajame akte suredaguotą kaltinimą neaišku, kodėl finansinių operacijų, kurių neteisėtu vykdymu A. A. nėra kaltinamas, pinigine išraiška yra sumažinta dėl aritmetinės klaidos avansinėje apyskaitoje atlikta korektūra. Ši kaltinimo aplinkybė ištaisoma, nurodant, kad, apskaičiuojant A. A. perduotų ir įmonės reikmėms panaudotų pinigų sumą, atsižvelgiama į avansinės apyskaitos 2 668,55 Eur korektūrą ir šia suma sumažinamas pas kaltinamąjį esančių pinigų likutis.

Kaltinamajame akte nurodyta ir tai, kad A. A. bendrovės (duomenys neskelbtini) turtas buvo patikėtas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. „ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje“. Bendrovės sąskaitų, esančių bankų „Luminor“ ir „Citadele“, išrašuose yra aiškiai užfiksuotos visos šiose sąskaitose vykusios finansinės operacijos, šių operacijų įvykdymo tikslus laikas, vieta ir turinys, todėl iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad finansinės operacijos buvo atliktos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje.

Ir, galiausiai, A. A. kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą turtą, nors paprastai svetimas turtas būna arba kaltininkui patikėtas, arba jo žinioje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Buvęs kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems šis turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Kaip jau minėta anksčiau, bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir vienintelis akcininkas, faktiškai atliko šios įmonės kasininko funkcijas, valdė bendrovės mokėjimo kortelę, turėjo teisę duoti mokėjimo nurodymus dėl banko sąskaitose esančių lėšų pervedimo, tad svetimas turtas jam buvo patikėtas užimamų pareigų ir vykdomų funkcijų pagrindu. Iš kaltinimo pašalinama nuoroda, kad šios įrodyta pripažintos veikos atveju pasisavintas turtas buvo A. A. žinioje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. liepos 28 d. UAB (duomenys neskelbtini), finansuojant lizingo davėjai SIA (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo A. A. už 55 000 Eur nusipirko automobilį BMW 730D. Viešajame registre UAB (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota kaip automobilio valdytoja, o kaip jo savininkė buvo įregistruota kredito įmonė SIA (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 11, 12, 13–15). 2018 m. rugsėjo 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) visiškai atsiskaitė už įsigytą automobilį pagal 2016 m. liepos 28 d. finansinio lizingo sutartį, todėl tapo šio automobilio savininke ir įgijo prievolę perregistruoti jį savo vardu (t. 8, b. l. 19). A. A., veikdamas bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu, automobilio, kaip numatyta finansinio lizingo sutartyje ir finansinio lizingo pabaigos akte, neperregistravo, o 2018 m. spalio 6 d. jį pardavė D. O.. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis parduotas D. O. 2018 m. gruodžio 6 d. už 12 000 Eur sumą (t. 3, b. l. 20). Liudytojas D. O. parodė, kad 2018 m. spalio 6 d. Klaipėdoje automobilių plovykloje įsigijo automobilį BMW. Autoplovyklos savininkui jis sumokėjo 24 000 Eur grynaisiais pinigais, nors pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta mažesnė automobilio kaina. Liudytojo D. O. parodymai apie tai, kad už bendrovės automobilį jis sumokėjo 24 000 Eur, yra svarbūs, bet ne vieninteliai įrodymai baudžiamojoje byloje.

Liudytojas C. C. I. parodė, kad kaltinamasis A. A. 2018 m. rugsėjo 11 d. informavo išvykstantis gyventi į Ispaniją, todėl paprašė padėti parduoti automobilį BMW 730D. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį A. A. pasirašė iš anksto, prašė automobilį parduoti kuo greičiau už 27 000 Eur. Liudytojas C. C. I. 2018 m. spalio 6 d., pasitaręs su A. A., automobilį pardavė pirkėjui D. O. už 24 000 Eur. Pirkėjas visą automobilio kainą – 24 000 Eur sumokėjo grynaisiais pinigais. Gautus pinigus A. A. nurodymu liudytojas panaudojo taip: 2 000 Eur perdavė A. A. įmonės buhalterei ir 1 000 Eur sumokėjo meistrui už automobilio remontą, 2018 m. spalio 8 d. jo žmona I. I. iš skirtingų bankų pervedė A. A. 1 600 Eur ir 10 000 Eur sumas, apie 6 000 Eur perdavė A. A. žmonos draugei D. S.. Šiuos liudytojo C. C. I. parodymus patvirtina ir dokumentai: 1) kasos pajamų orderis Nr. 201800133598184, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. spalio 8 d. mokėtoja I. I. įmokėjo į banko „Luminor“ kasą 1 600 Eur, kurie buvo įskaityti į gavėjo A. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 146, t. 8, b. l. 148); 2) A. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame užfiksuota, kad I. I. 2018 m. spalio 8 d. 14.15val. įnešė į A. A. sąskaitą 1 600 Eur, o 2018 m. spalio 9 d. 10.02 val. įnešė 10 000 Eur. Liudytoja D. G. (buvusi pavardė – S.) parodė, kad 2018 m. spalio 9 d. L. A. SMS žinute paprašė padaryti paslaugą – nuvykti į plovyklą „Easy shine“ Klaipėdoje, paimti iš savininko pinigus, apie 6 000 Eur, ir juos pervesti į L. A. ir A. A. banko sąskaitas. Liudytoja, vykdydama šį prašymą, pervedė 6 000 Eur į L. A. sąskaitą ir 400 Eur į A. A. sąskaitą. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina jos mobiliojo telefono atmintyje išsaugoto L. A. 2018 m. spalio 9 d. tekstinio pranešimo turinys: „D., jei galėsi paimti ir į mano sąskaitą įmesti“, „Kiek duos tiek ir paimk turėtų būti 6 tūkstančiai“ (t. 1, b. l. 154), banko „Swedbank“ nurodymas įmokėti grynuosius pinigus, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. spalio 9 d. mokėtoja D. S. pervedė 6 000 Eur į gavėjos L. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame užfiksuota, kad D. S. 2018 m. spalio 9 d. pervedė į A. A. sąskaitą 400 Eur (t. 1, b. l. 157, t. 4, b. l. 28, t. 8, b. l. 149, t. 9, b. l. 104–105). Liudytojų C. C. I., I. I. ir D. G. (buvusi pavardė S.) parodymai ir juos pagrindžiantys dokumentai (banko kasos kvitai ir sąskaitų išrašai) patvirtina, kad kaltinamojo A. A. nurodymu jie disponavo pinigais, gautais už parduotą bendrovės (duomenys neskelbtini) automobilį, pervesdami pinigus į kaltinamojo ir jo sutuoktinės asmenines bankų sąskaitas. Pažymėtina, kad visi trys liudytojai parodė, kad jokio kito pagrindo pervesti kaltinamajam ir jo sutuoktinei pinigus, kurių bendra suma yra 18 000 Eur, jie neturėjo.

Visi šie duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingas asmuo – kaltinamasis A. A. laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2018 m. spalio 9 d. pardavė bendrovei priklausantį automobilį BMW 730D, tačiau gautų 24 000 Eur į bendrovės kasą neįnešė, bet dalį šios sumos – 18 000 Eur nurodė liudytojams C. C. I. ir D. G. pervesti į jo ir sutuoktinės bankų sąskaitas. Jis automobilio neįregistravo jo savininkės (duomenys neskelbtini) vardu ir pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodė visos už automobilį gautos 24 000 Eur sumos, tokiu būdu siekdamas iškreipti informaciją apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas, susijusias su turto pasikeitimais, ir nuslėpti pinigų gavimo faktą. Kaltinamojo A. A. parodymai, kad visos už parduotą automobilį gautos UAB (duomenys neskelbtini) lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje, nepatvirtinti jokiais patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti kaltinimą dėl turto pasisavinimo. Liudytoja E. K. parodė, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė iki 2018 m. lapkričio mėnesio, tačiau duomenų apie bendrovės turto (automobilio) pardavimą ir pajamų gavimą direktorius jai neperdavė. Kita bendrovės buhalterė – liudytoja J. N. patvirtino, kad ji buhaltere pradėjo dirbti tik nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, jokių dokumentų apie 2018 m. parduotą automobilį nematė. 2019 m. pabaigoje A. A. paprašė padėti įregistruoti automobilį bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu. VĮ „Regitra“ liudytoja susitiko su pirkėju D. O., perskaitė 2018 m. spalio 6 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir joje nurodytą automobilio kainą – 12 000 Eur įtraukė į 2018 m. A. A. avansinę apyskaitą. Šių liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. A. duomenų apie bendrovės turto pardavimo buhalterinėje apskaitoje ūkinės operacijos metu ar po jos neįregistravo, gautų pinigų buhalterėms neperdavė. Bendrovės pajamų – 12 000 Eur gavimas buvo įtrauktas į kaltinamojo avansinę apyskaitą tik dėl atsitiktinumo, iškilus problemai dėl automobilio įregistravimo pirkėjo vardu ir liudytojai J. N. susitikus su pirkėju D. O. Kaltinamasis A. A., kuriam buvo patikėtas 18 000 Eur vertės svetimas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas, neteisėtai disponuodamas šiuo turtu, jį pavertė savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (veikė tiesiogine tyčia).

Kaltinamame akte buvo suklysta nurodant, kad 2018 m. spalio 9 d. į A. A. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Citadele“ banke, 400 Eur įnešė I. I.. Banko „Citadele“ pateiktame A. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad šią finansinę operaciją atliko ne I. I., bet liudytoja D. S., todėl ši faktinė aplinkybė patikslinama, nekeičiant kaltinimo esmės. Atitinkamai patikslinama ir aplinkybė, jog liudytojas C. C. I. perdavė sutuoktinei ne 12 000 Eur, o tik 11 600 Eur, o D. S. perdavė ne 6 000 Eur, o 6 400 Eur. Toks kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių pakeitimas buvo nurodytas ir prokurorės 2024 m. vasario 7 d. prašyme pakeisti kaltinimą, sutampa su kaltinamojo A. A. pasirinkta gynybos pozicija (kaltinamasis patvirtino, kad dalį už automobilį gautų pinigų – 6 400 Eur jo nurodymu D. S. pervedė į jo ir jo sutuoktinės sąskaitas banke), todėl nevaržo jo teisės į gynybą ir nėra pagrindo manyti, kad kaltinamojo gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-8-696/2016, 2K-7-162-303/2019).

Ir, galiausiai, A. A. kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą turtą, nors paprastai svetimas turtas būna arba kaltininkui patikėtas, arba jo žinioje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Buvęs kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems šis turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Kaip jau minėta anksčiau, bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir vienintelis akcininkas, faktiškai atliko šios įmonės kasininko funkcijas, valdė bendrovės mokėjimo kortelę, turėjo teisę duoti mokėjimo nurodymus dėl banko sąskaitose esančių lėšų pervedimo, valdė bendrovės automobilį, tad šis svetimas turtas jam buvo patikėtas užimamų pareigų ir vykdomų funkcijų pagrindu. Iš kaltinimo pašalinama nuoroda, kad šios įrodyta pripažintos veikos atveju pasisavintas turtas buvo A. A. žinioje.

A. A. nusikalstamas veikas, kaltinamajame akte kvalifikuotas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, padarė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 183 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės (viršijančios 250 MGL) svetimą turtą ar turtinę teisę. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 183 straipsnio 2 dalies redakcijoje už didelės vertės turto pasisavinimą buvo numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė, todėl pagal BK 11 straipsnio 5 dalį šis nusikaltimas buvo laikomas sunkiu. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė minėtos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas. Pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL, ir labai didelės, kai jo vertė viršija 900 MGL. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį MGL dydį (Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur), A. A. pasisavinto turto bendra vertė (40 471,28 Eur) viršija 400 MGL dydžio sumą, todėl ir pagal naujos redakcijos įstatymą laikoma didelės vertės turtu. Pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 183 straipsnio 2 dalies redakciją, už didelės vertės turto pasisavinimą numatytos bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, tad šis nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 5 dalį laikomas apysunkiu. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. A. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 183 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kadangi ši nauja įstatymo redakcija, atsižvelgiant alternatyvių laisvės atėmimui bausmių buvimą, kaip jau minėta, yra švelnesnė negu BK 183 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad įrodyta, jog A. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir vienintelis akcininkas, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d., nesant teisėto faktinio pagrindo pervesti pinigus, iš bendrovės banko sąskaitos pervedė į Ispanijos Karalystės ūkio subjektų bankų sąskaitas 27 000 Eur, tokiu būdu padarydamas žalą bendrovei.

Kaltinamasis A. A. neprisipažino iššvaistęs bendrovės (duomenys neskelbtini) turtą ir apklausiamas teisme tvirtino, kad vykdė teisėtą ūkinę veiklą, šioje veikloje bendradarbiavo su Ispanijoje gyvenančiais D. S. ir K. M., kurių pasiūlymu sąžiningai investavo bendrovės lėšas į Ispanijoje registruotų bendrovių projektus. Tokią kaltinamojo versiją paneigia kiti bylos duomenys.

Byloje nustatyta, kad A. A. 2018 m. sausio 23 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos pervedė 10 000 Eur, o 2018 m. sausio 24 d. pervedė 2 000 Eur Ispanijoje registruotam ūkio subjektui (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pavedimuose nurodyta pinigų pervedimo paskirtis – nuosavybė 20083/2 (t. 9, b. l. 100 – 102, CD su banko „Luminor“ sąskaitos išrašais). Liudytoja E. K. patvirtino, kad A. A. įmonės vardu ketino Ispanijoje pirkti žemę, tuo tikslu 2018 m. sausio mėn. iš įmonės banko sąskaitos jis pervedė apie 10 000 Eur dydžio avansą į Ispanijos banko sąskaitą. Įmonės balanse nekilnojamasis turtas, esantis Ispanijoje, nebuvo atvaizduotas, nes jis liudytojos darbo laikotarpiu nebuvo nupirktas. FNTT specialisto išvadoje konstatuota, kad pinigų pervedimas Ispanijos ūkio subjektui bendrovės buhalterinėje apskaitoje užregistruotas, kaip investicija į naujus projektus (t. 5, b. l. 28). Kaltinamasis parodė, kad ketino įmonės vardu įsigyti investicinį žemės sklypą Ispanijoje, San Miguel de Abonos mieste, ir pinigus pervedė kaip avansą pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Savo parodymams pagrįsti jis pateikė 2018 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo su rankpinigiais pasižadėjimo sutartį, kurioje užfiksuota, kad pardavėjas – juridinis asmuo (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas Balerų salose, o pirkėjas – fizinis asmuo A. A. susitarė dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio San Miguelio de Abonos mieste, įsigijimo. Pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui 12 000 Eur dydžio rankpinigius. Pažymėtina, kad sutartyje nurodyta, jog pirkėjas – A. A., gyvenantis San Miguel de Abonos mieste, Ispanijoje (t. 3, b. l. 195–200, 8, b. l. 70–77). Liudytojas D. S. parodė, kad A. A. domėjosi statybų verslu Ispanijoje ir ketino įsigyti sklypą Tenerifėje, sumokėjo avansą bankui, tačiau dėl asmeninių priežasčių nebepageidavo tęsti sklypo įsigijimo sandorio.

Šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. A. sutartį su Ispanijos ūkio subjektu (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamojo turto įsigijimo sudarė savo vardu, tačiau avansines įmokas už savo paties įsigyjamą turtą sumokėjo bendrovės lėšomis. Tokie A. A. sandoriai akivaizdžiai nesutampa su pervestų lėšų savininko interesais ir yra ekonomiškai nepagrįsti, nes UAB (duomenys neskelbtini) nėra sudarytų sutarčių šalis, todėl net ir hipotetiškai negali gauti jokios ekonominės naudos, o sandoriams nutrūkus (kaip, kaltinamojo tvirtinimu, šiuo atveju ir įvyko), bendrovė negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės (toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų neperspektyvus). Lietuvos kriminalinės policijos biuras informavo, jog UAB (duomenys neskelbtini) vardu Ispanijoje nėra registruoto nekilnojamojo turto ir susijusių bendrovių. Sutartis, sudaryta 2018 m. vasario 1 d. tarp įmonės (duomenys neskelbtini) ir fizinio asmens A. A., nebuvo įgyvendinta (t. 4, b. l. 156, 159).

Kaltinamasis A. A. tvirtina, jog Ispanijoje jis veikė bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vardu, per įsteigtą įmonės filialą (duomenys neskelbtini), ir pateikė 2018 m. spalio 2 d. notaro, veikiančio Ispanijoje, patvirtinimą, kad A. A., dirbantis statybininku, ir D. S., laivai samdomas darbuotojas, pareiškė, kad A. A. yra vienintelis individualios komercinės įmonės (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijų savininkas. Dalyvaujančių šalių teigimu, šios įmonės pagrindinis veiklos tikslas yra „nekilnojamojo turto skatinimas“. A. A., individualios komercinės įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkas, ir vienintelis šios įmonės administratorius D. S. nutarė nutraukti administratoriaus D. S. einamas pareigas ir paskirti įmonės administratoriumi A. A. (t. 8, b. l. 80–101). Aplinkybė, kad A. A. Ispanijoje buvo įsteigęs ir valdė individualią įmonę, neįrodo, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) lėšų pervedimas Ispanijos ūkio subjektams yra sąžininga finansinė investicija į bendrovės veiklą. Ispanijos turto susigrąžinimo tarnybos pateiktais duomenimis, nuo 2018 m. vasario 1 d. A. A. yra vienintelis bendrovės (duomenys neskelbtini) administratorius, šios įmonės vardu registruoto nekilnojamojo turto Ispanijoje nėra. UAB (duomenys neskelbtini) vardu nekilnojamojo turto ir susijusių bendrovių Ispanijoje įregistruota nėra (t. 4, b. l. 156, 159).

A. A. 2018 m. rugpjūčio 27 d. pervedė 15 000 Eur Ispanijos ūkio subjektui į sąskaitą banke „Banko Sabadell“. Mokėjimo pavedime nurodyta pinigų pervedimo paskirtis – avansas, išankstinis mokėjimas (t. b. l. 103, CD su banko „Luminor“ sąskaitos išrašais). Kaltinamasis nurodė, kad ši sąskaita banke priklausė Ispanijoje registruotai įmonei (duomenys neskelbtini), kurios akcininkas buvo pats kaltinamasis, o valdytojas – D. S.. Liudytoja J. N. parodė, kad jokių sutarčių ar dokumentų, pagrindžiančių šį mokėjimą, jai direktorius nepateikė. FNTT specialisto išvadoje konstatuota, kad pinigų pervedimas Ispanijos ūkio subjektui į sąskaitą banke „Banko Sabadell“ bendrovės buhalterinėje apskaitoje užregistruotas, kaip investicija į naujus projektus (t. 5, b. l. 28). Kaltinamasis A. A. tvirtina, kad, nutrūkus sandoriui su ūkio subjektu (duomenys neskelbtini), jis susitarė su K. M. dėl investicijų į kitą žemės sklypą Ispanijoje, Lloret de Mar kurorte, ir pinigus – 15 000 Eur pervedė kaip avansą pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Susitarimuose dėl šio projekto ir kituose dokumentuose bendrovė (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, kaip sutarties šalis. Savo parodymams pagrįsti A. A. pateikė dokumentus: UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018 m. liepos 10 d. įsakymą, kuriuo įgaliojo K. M. atstovauti bendrovės interesams Ispanijoje, surasti objektą įmonės darbams, atlikti visus veiksmus, reikalingus objektui įgyvendinti, ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. atstovavimo sutartį, kuria A. A. pavedė K. M. atstovauti įmonės teisėms ir interesams Ispanijoje, Blanės mieste, dėl objekto (nekilnojamojo turto) suradimo ir įsigijimo. Pažymėtina, kad abu šie dokumentai pasirašyti tik kaltinamojo A. A. parašu (t. 8, b. l. 105, 106). Be to, baigiant įrodymų tyrimą teisme, A. A. pateikė naujus dokumentus – 2018 m. sausio 6 d. įgaliojimą Ispanijos įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriui D. S. veikti bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu ir 2018 m. sausio 18 d. bendradarbiavimo sutartį, sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir Ispanijos įmonės (duomenys neskelbtini). Šiuose dokumentuose numatyta, kad A. A. valdoma įmonė Ispanijoje atstovaus kitai įmonei Lietuvoje, ieškos įvairių projektų investicijoms (t. 9, b. l. 127–128, 129). Kaltinamasis A. A. patvirtino, kad įmonės (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas buvo jis pats ir kad iš bendrovės (duomenys neskelbtini) gautus 15 000 Eur jis pervedė kitiems asmenims, bendrovės (duomenys neskelbtini) verslo partneriams, kurių pavadinimus sunku ištarti.

Visi šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. A., siekdamas iššvaistyti UAB (duomenys neskelbtini) turtą, simuliavo sandorių su jo paties valdoma įmone Ispanijoje sudarymą, t. y. atliko veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdamas sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Atstovavimo sutarties vykdymą patvirtinančių dokumentų (bendrovės (duomenys neskelbtini) dalyvavimą konkrečiuose investiciniuose projektuose patvirtinančių susitarimų ar ketinimų investuoti sutarčių) jis teismui nepateikė ir nurodė, kad tokiuose susitarimuose UAB (duomenys neskelbtini) tiesiogiai nėra nurodyta. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą Ispanijos banke „Sabadel Bank“ valdė kaltinamasis A. A.. Jis Ispanijos turto susigrąžinimo tarnybai ir notarui deklaravo ir teikė duomenis, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. A. A. yra vienintelis individualios įmonės (duomenys neskelbtini) naudos gavėjas ir administratorius, veikiantis šios įmonės vardu ir interesais (t. 4, b. l. 156, 159, t. 8, b. l. 88–93). Taigi būtent kaltinamasis A. A. buvo įmonės (duomenys neskelbtini) tikrasis valdytojas ir į jos sąskaitas pervestos naudos gavėjas. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. A. sudarė atstovavimo sutartį su savo paties faktiškai valdoma Ispanijos įmone (duomenys neskelbtini) dėl atstovavimo paslaugų teikimo. Tokių nematerialių paslaugų pirkimo sąnaudų pagrįstumo valstybės institucijos, atliekančios ūkio subjekto veiklos teisėtumo vertinimą, negali patikrinti, todėl jos priklauso rizikos paslaugų sferai. Šios tariamos sutarties (sandorio) pagrindu Ispanijos įmonė (duomenys neskelbtini), kurios sąskaitas valdė kaltinamasis A. A., jokių paslaugų bendrovei (duomenys neskelbtini) nesuteikė ir neturėjo realios galimybės suteikti, bet siekė kitų tikslų, kurių sutartyse užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama kaltinamojo A. A., ir įmonė (duomenys neskelbtini), atstovaujama D. S., tačiau valdoma kaltinamojo A. A., sudarė tariamąjį sandorį dėl atstovavimo paslaugų suteikimo, turint tikslą pagrįsti 15 000 Eur pervedimą iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos į įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą.

Kaltinamasis A. A., kuriam buvo patikėtas 27 000 Eur vertės svetimas – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas, suprato, kad, neteisėtai disponuodamas šiuo turtu ir pervesdamas kitiems ūkio subjektams, veikia priešingai turto savininko interesams ir ateityje nesukurs jam jokios finansinės naudos, ir tokių pasekmių siekė (tiesioginė tyčia).

A. A. nusikalstamą veiką, kaltinamajame akte kvalifikuotą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, padarė laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2018 m. spalio 9 d. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 184 straipsnio 2 dalies redakcijoje už didelės vertės (viršijančios 250 MGL) turto iššvaistymą buvo numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki 7 metų bausmė, todėl pagal BK 11 straipsnio 5 dalį šis nusikaltimas buvo laikomas sunkiu. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė minėtos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas. Pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL, ir labai didelės, kai jo vertė viršija 900 MGL. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį MGL dydį (Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur), A. A. iššvaistyto turto bendra vertė (27 000 Eur) viršija 400 MGL dydžio sumą, todėl ir pagal naujos redakcijos įstatymą laikoma didelės vertės turtu. Tačiau, pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 183 straipsnio 2 dalies redakciją, už didelės vertės turto pasisavinimą numatytos bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, tad šis nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 5 dalį laikomas apysunkiu, ir ši norma, lyginant su BK 184 straipsnio 2 dalimi (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kurioje buvo įtvirtinta tik laisvės atėmimo iki 7 metų bausmė, švelnina kaltinamojo teisinę padėtį. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. A. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 184 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Kaltinamajame akte buvo nurodyta ir tai, kad A. A. jam patikėtą didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą iššvaistė „turėdamas išankstinę tyčią iššvaistyti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas“ ir tai padarė „tiksliai nenustatytoje vietoje“ pervesdamas pinigus iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Luminor“. Pažymėtina, kad tokia sakinio gramatinė konstrukcija yra semantiškai bereikšmė, nes neatskleidžia nei veikos tikslo, nei kaltės formos, nei kitų nusikalstamos veikos požymių, todėl nuoroda į kaltinamojo A. A. išankstinę tyčią pasisavinti svetimą turtą iš kaltinimo pašalinama. Toks aplinkybės pašalinimas nekeičia kaltinimo esmės. Bendrovės sąskaitos, esančios banke „Luminor“, išrašuose yra aiškiai užfiksuotos visos šioje sąskaitose vykusios finansinės operacijos, šių operacijų įvykdymo tikslus laikas, vieta ir turinys, todėl iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad finansinės operacijos buvo atliktos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje.

Kaltinamajame akte aprašant A. A. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad, švaistydamas bendrovės turtą, kaltinamasis banko dokumentuose melagingai nurodė mokėjimo paskirtis, nes už pervestus pinigus UAB (duomenys neskelbtini) jokių prekių ar paslaugų neįsigijo. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. A. ketino įsigyti nekilnojamąjį turtą Ispanijoje ir teismui pateikė šiuos ketinimus patvirtinančias sutartis, tad mokėjimo paskirtyje nurodyta informacija, jog mokamas avansas už nekilnojamąjį turtą, iš esmės nėra melagina. Šio nusikaltimo padarymui svarbu yra tai, kad avansą už savo paties ar kito fizinio ar juridinio asmens vardu įsigyjamą nekilnojamąjį turtą užsienio valstybėje A. A. sumokėjo avansines įmokas bendrovės (duomenys neskelbtini) turtu. Banko dokumentuose (mokėjimo nurodymuose) įrašyta informacija apie pinigų pervedimo paskirtį neturi reikšmės nei šios veikos kvalifikavimui, nei kaltinamojo atsakomybės dydžiui, todėl aplinkybė, jog kaltinamasis banko dokumentuose melagingai nurodė mokėjimo paskirtis, iš kaltinimo pašalinama.

Ir, galiausiai, A. A. kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą turtą, nors paprastai svetimas turtas būna arba kaltininkui patikėtas, arba jo žinioje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Buvęs kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems šis turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Kaip jau minėta anksčiau, bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir vienintelis akcininkas, faktiškai atliko šios įmonės kasininko funkcijas, valdė bendrovės mokėjimo kortelę, turėjo teisę duoti mokėjimo nurodymus dėl banko sąskaitose esančių lėšų pervedimo, tad svetimas turtas jam buvo patikėtas užimamų pareigų ir vykdomų funkcijų pagrindu. Iš kaltinimo pašalinama nuoroda, kad šios įrodyta pripažintos veikos atveju pasisavintas turtas buvo A. A. žinioje.

A. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. spalio 6 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2018 m. spalio 6 d., UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašęs pirkimo–pardavimo sutartį ir per tarpininką C. C. I. už 24 000 Eur pirkėjui D. O. pardavęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį BMW 730D, apskaitoje įregistravo tik 12 000 Eur gavimą. Jis davė C. C. I. nurodymus dėl 3 000 Eur panaudojimo. C. C. I., nesuvokdamas A. A. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir vykdydamas jo nurodymus, 2018 m. spalio 6 d. 1 000 Eur pasiliko sau, kaip užmokestį už suremontuotą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį BMW 730D, o 2 000 Eur perdavė E. K., kuri iki 2018 m. lapkričio 2 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere. Taigi A. A. tyčia iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 3 000 Eur.

Kvalifikuojant A. A. veiksmus pagal BPK 184 straipsnį kaip turto iššvaistymą, turi būti įvertintas ne tik jo vadovaujamos bendrovės pinigų panaudojimo tvarkos pažeidimas, bet ir tai, ar juos panaudojant įmonei buvo padaryta žala. Taip pat sprendžiant, ar įmonės vadovas neteisėtai disponuodamas jos lėšomis padarė BK 184 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo įmonės vadovas, disponuodamas įmonės pinigais: ar juos naudoti kitų asmenų, nesusijusių su įmonės veikla, poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokiu turtu neteisėtai disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto iššvaistymas pagal BK 184 straipsnį.

Kaltinamasis A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis už parduotą automobilį gautus pinigus naudojo tik įmonės veikloje, mokėjo atlyginimus darbuotojams, atsiskaitė su kitais asmenimis už suteiktas paslaugas, pirko būtinas veiklai prekes, vyko į verslo keliones užsienyje. Aplinkybes, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. A. atsiskaitė su buhaltere ir įmonės automobilio remonto paslaugas įmonei suteikusiu asmeniu grynaisiais pinigais, patvirtino ir teisme kaip liudytojai apklausti E. K. ir C. C. I..

Liudytoja E. K. parodė, kad 2018 m. birželio mėnesį ji išėjo iš darbo, tačiau negavo atsiskaitymo. Direktorius A. A. pažadėjo atsiskaityti su ja pardavęs bendrovės turtą. 2018 m. spalio mėnesį ji gavo A. A. žinutę, kad jis ketina sumokėti darbo užmokesčio įsiskolinimą ir kad pinigus jai perduos automobilių plovyklos savininkas. Liudytoja nuvyko į kaltinamojo nurodytą plovyklą ir iš jos savininko gavo 2 000 Eur. Liudytojas C. C. I. patvirtino, kad 2018 m. spalio mėnesį jis A. A. prašymu pardavė įmonės automobilį, gautus pinigus perdavė ir pervedė A. A. nurodytiems asmenims, iš jų – 2 000 Eur buhalterei, o 1 000 Eur sumokėjo automobilio greičių dėžės remontą atlikusiam meistrui.

Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio–lapkričio mėnesiais buhalterės neturėjo, todėl automobilio pardavimas nebuvo atvaizduotas buhalterinėje apskaitoje. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta 12 000 Eur suma nebuvo įnešta į bendrovės kasą, tačiau nuo 2018 m. lapkričio mėnesio dirbanti buhalterė J. N. šią sumą nurodė atskaitingo asmens A. A. avansinėje apyskaitoje. Nustačius, kad dalis gautų pinigų – 3 000 Eur, nors ir be apskaitos, tačiau buvo panaudoti atsiskaityti už įmonės turto (automobilio BMW) remontą ir E. K. darbo užmokesčiui išmokėti, nėra pagrindo konstatuoti, kad bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo padaryta žala. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto darbuotoja E. K. nereiškė finansinio reikalavimo ir nebuvo įtraukta į kreditorių sąrašą, o tai patvirtina kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad su šia darbuotoja jis atsiskaitė.

Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl BK 183 ir 184 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų nurodoma, kad patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012). Kaip jau minėta, BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl asmens veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį būtina nustatyti veikos padarinius – atsiradusią žalą. Šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodytas bendrovės turtas – 3 000 Eur A. A. nurodymu panaudotas atsiskaityti už paslaugas (automobilio remontą), taip pat darbo užmokesčiui išmokėti ir tokie veiksmai nepadarė jokios žalos UAB (duomenys neskelbtini), o vien ta aplinkybė, jog šios ūkinės operacijos nebuvo atvaizduotos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nesudaro pagrindo kilti A. A. baudžiamajai atsakomybei pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. A. A. pagal 184 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad BK 184 straipsnio 5 dalyje (tiek nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos, tiek ir naujos redakcijos) imperatyviai nustatyta, kad už BK 184 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas. Baudžiamojo proceso įstatyme taip pat nurodyta, kad BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas (BPK 166 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 167 straipsnį ikiteisminis tyrimas dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Jei nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos turi būti pradėtas prokuroro reikalavimu. Tuo atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos atliekamas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą (BPK 167 straipsnio 2 ir 4 dalys). Tiek pagal ikiteisminio tyrimo atlikimo metu galiojusią, tiek ir pagal šiuo metu galiojančią BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto 2020 m. birželio 11 d. redakciją, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei nėra nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 114 punkte irgi yra įtvirtinta nuostata, kad nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, jeigu pagal įstatymą toks skundas ar pareiškimas yra būtina sąlyga baudžiamajam procesui pradėti, ir kai nusikalstama veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nepadaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamojo proceso (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 15 d. nutarimai).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis A. A. laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Jis, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, apskaitos dokumentais nepagrindė ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo 2018 m. spalio 6 d. faktiškai įvykusios finansinės operacijos – bendrovei priklausančio automobilio BMW 730D pardavimo ir 12 000 Eur grynųjų pinigų gavimo iš pirkėjo D. O. Dėl šių apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Bylai reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo ir jų teisinio vertinimo aspektu analogiško pobūdžio bylose kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs ir tai, kad nors išvadai dėl BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą dėl nusikalstamų padarinių buvimo ar nebuvimo daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017). Išvadą dėl padarinių buvimo teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788/2017, 2K-226-976/2020, 2K-260-628/2023).

Kaltinamasis A. A. parodė, kad automobilį pardavė už 20 000–22 000 Eur, gautus pinigus C. C. I. perdavė bendrovės buhalterei E. K., kad ši juos įneštų į bendrovės kasą ir atvaizduotų buhalterinėje apskaitoje. Kaltinamasis nežino, dėl kokios priežasties C. C. I. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė mažesnę automobilio kainą, nei faktiškai gavo. Kaltinamojo A. A. tvirtinimu, buhalterė E. K. neatliko savo pareigos, gautų pajamų neįnešė į įmonės kasą ir tinkamai jų neatvaizdavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia kiti bylos įrodymai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. liepos 28 d. UAB (duomenys neskelbtini), finansuojant lizingo davėjai SIA (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo A. A. už 55 000 Eur nusipirko automobilį BMW 730D. Viešajame registre UAB (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota kaip automobilio valdytoja, o kaip jo savininkė buvo įregistruota kredito įmonė SIA (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 11, 12, 13–15). 2018 m. rugsėjo 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) visiškai atsiskaitė už įsigytą automobilį pagal 2016 m. liepos 28 d. finansinio lizingo sutartį, todėl tapo šio automobilio savininke ir įgijo prievolę perregistruoti jį savo vardu (t. 8, b. l. 19). A. A., veikdamas bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu, automobilio, kaip numatyta finansinio lizingo sutartyje ir finansinio lizingo pabaigos akte, neperregistravo, o 2018 m. spalio 6 d. jį pardavė D. O. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis parduotas D. O. 2018 m. gruodžio 6 d. už 12 000 Eur sumą (t. 3, b. l. 20). Liudytojas D. O. parodė, kad 2018 m. spalio 6 d. Klaipėdoje automobilių plovykloje įsigijo automobilį BMW. Autoplovyklos savininkui jis sumokėjo 24 000 Eur grynaisiais pinigais, nors pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta mažesnė automobilio kaina. Liudytojo D. O. parodymai apie tai, kad už bendrovės automobilį jis sumokėjo 24 000 Eur, yra svarbūs, bet ne vieninteliai įrodymai baudžiamojoje byloje.

Liudytojas C. C. I. parodė, kad kaltinamasis A. A. 2018 m. rugsėjo 11 d. informavo išvykstantis gyventi į Ispaniją, todėl paprašė padėti parduoti automobilį BMW 730D. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį A. A. pasirašė iš anksto, prašė automobilį parduoti kuo skubiau. Liudytojas C. C. I. 2018 m. spalio 6 d. automobilį pardavė pirkėjui D. O. už 24 000 Eur. Pirkėjas visą automobilio kainą – 24 000 Eur sumokėjo grynaisiais pinigais. Gautus pinigus A. A. nurodymu liudytojas panaudojo taip: 2018 m. spalio 9 d. perdavė apie 6 000 Eur A. A. žmonos draugei D. S.; 2018 m. spalio 8 d. jo žmona Ieva iš skirtingų bankų pervedė A. A. 1 600 Eur ir 10 000 Eur sumas; 2 000 Eur perdavė A. A. įmonės buhalterei ir 1 000 Eur sumokėjo meistrui už automobilio remontą. Šiuos liudytojo C. C. I. parodymus patvirtina dokumentai: 1) kasos pajamų orderis, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. spalio 8 d. mokėtoja I. I. įmokėjo į banko „Luminor“ kasą 1 600 Eur, kurie buvo įskaityti į gavėjo A. A. sąskaitą (t. 1, b. l. 146, t. 8, b. l. 148); 2) A. A. banko sąskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, kad I. I. 2018 m. spalio 8 d. įmokėjo į A. A. sąskaitą 1 600 Eur, o 2018 m. spalio 9 d. įmokėjo dar 10 000 Eur. Liudytoja D. G. parodė, kad 2018 m. spalio 9 d. kaltinamojo ir jo sutuoktinės prašymu ji iš plovyklos „Easy shine“ Klaipėdoje savininko paėmė pinigus ir panaudojo taip: 6 000 Eur pervedė į L. A. banko sąskaitą ir 400 Eur pervedė į A. A. sąskaitą. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina jos mobiliojo telefono atmintyje išsaugoto L. A. 2018 m. spalio 9 d. tekstinio pranešimo turinys: „D., jei galėsi paimti ir į mano sąskaitą įmesti“, „Kiek duos tiek ir paimk turėtų būti 6 tūkstančiai“ (t. 1, b. l. 154); banko „Swedbank“ nurodymas įmokėti grynuosius pinigus, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. spalio 9 d. mokėtoja D. S. pervedė 5 982,05 Eur į gavėjos L. A. sąskaitą ir sumokėjo 17,95 Eur banko mokesčių (iš viso 6 000 Eur), A. A. banko sąskaitos, esančios banke „Citadele“ išrašas, patvirtinantis, kad D. S. 2018 m. spalio 9 d. pervedė į A. A. sąskaitą 400 Eur (t. 1, b. l. 157, t. 4, b. l. 28, t. 8, b. l. 149, t. 9, b. l. 104–105). Liudytojų C. C. I. ir D. G. parodymai ir juos pagrindžiantys dokumentai (banko kasos kvitai ir sąskaitų išrašai) patvirtina, kad kaltinamojo A. A. nurodymu jie disponavo pinigais, gautais už parduotą bendrovės (duomenys neskelbtini) automobilį, pervesdami pinigus į kaltinamojo ir jo sutuoktinės asmenines bankų sąskaitas. Kaip jau minėta anksčiau, liudytojai parodė, kad jokio kito pagrindo pervesti kaltinamajam ir jo sutuoktinei pinigus, kurių bendra suma yra 18 000 Eur, jie neturėjo.

Visi šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. A., siekdamas iškreipti informaciją apie bendrovės (duomenys neskelbtini) ūkinius įvykius ir ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros pasikeitimais, ir pasisavinti jam patikėtą (esantį žinioje) bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2018 m. spalio 9 d. pardavė bendrovei priklausantį automobilį BMW 730D už 24 000 Eur, tačiau automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje melagingai nurodė, kad bendrovės turtas parduotas tik už 12 000 Eur. Gautų pinigų (nei 24 000 Eur, nei sutartyje nurodytos 12 000 Eur sumos) A. A. į bendrovės kasą ar sąskaitą banke neįnešė. Remdamasi suklastoto dokumento (sutarties) duomenimis, bendrovės buhalterė J. N. įrašė į A. A. 2018 m. spalio mėnesio avansinę apyskaitą, kad atskaitingam asmeniui buvo perduotas bendrovės turtas – 12 000 Eur. Liudytoja J. N. apyvartos žiniaraštyje „Materialusis turtas“ įrašė turto įsigijimo savikainos, likutines vertės ir nusidėvėjimo sumas tokias, kokios jos buvo pardavimo D. O. dieną – 2018 m. spalio 6 d. Sutartyje nurodytą automobilio pardavimo sumą – 12 000 Eur užregistravo A. A. 2018 m. spalio mėn. avansinėje apyskaitoje, nes duomenų apie tai, kad automobilis galbūt buvo parduotas už didesnę, nei sutartyje nurodyta, kainą liudytoja neturėjo.

Pažymėtina, kad 2018 m. gruodžio 6 d. J. N., veikdama pagal 2018 m. lapkričio 12 d. A. A. įgaliojimą, pateikė VĮ „Regitra“ prašymą įregistruoti automobilį BMW 730D savininkės – UAB (duomenys neskelbtini) vardu (t. 3, b. l. 16–17). Tą pačią dieną automobilio pirkėjas D. O. pateikė VĮ „Regitra“ prašymą įregistruoti šį automobilį naujo savininko vardu ir automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta jos sudarymo data 2018 m. gruodžio 6 d. Ši sutartis pasirašyta A. A., bet nepatvirtinta transporto priemonės savininkės (bendrovės) antspaudu (t. 3, b. l. 20, 21). Liudytoja J. N. paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties liudytoja nematė, transporto priemonę nurašė vadovaudamasi 2018 m. spalio 6 d. sutarties duomenimis. Taigi, viešajame Transporto priemonių registre buvo įregistruoti neteisingi duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) turto pardavimo laiką.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės išvadoje konstatuota, kad jeigu D. O. 2018 m. spalio 6 d. už automobilį BMW 730D, VIN kodas (duomenys neskelbtini), sumokėjo 24 000 Eur grynaisiais pinigais, tai UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentu nepagrindė 12 000 Eur gavimo ir šios ūkinės operacijos duomenų neužregistravo apskaitos registruose. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto ir 16 punkto reikalavimus. Dėl padarytų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima nustatyti 12 000 Eur piniginių lėšų panaudojimo, t. y. negalima nustatyti ir įvertinti tikrų įmonės pajamų bei išlaidų, buvusių tiriamuoju laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą įmonės finansinę padėtį ir jos turtą (t. 5, b. l. 1–33). Lietuvos teismo ekspertizės centro apskaitos ir finansų ekspertizės akte Nr. 1-1188 (22) konstatuota, kad D. O. už įsigytą automobilį BMW 730D sumokėjo 24 000 Eur, tada 2018 m. spalio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartyje įmonės atstovas nurodė neteisingą automobilio BMW 730D pardavimo kainą (12 000 Eur) ir į apskaitą įtraukė 12 000 Eur mažesnę sumą. Tokiu atveju įmonės finansinė būklė ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais pablogėjo 12 000 Eur suma. Jei už automobilio pardavimą nebuvo į apskaitą įtraukta 12 000 Eur pajamų suma, tai nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574; redakcija, įsigaliojusi nuo 2018-06-01) 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti 2018 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 9, b. l. 38–63). Ekspertė G. M. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jeigu UAB (duomenys neskelbtini) automobilis buvo parduotas už didesnę – 24 000 Eur sumą, o pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta neteisinga informacija apie įmonės pajamas, tai dalis gautų pajamų – 12 000 Eur nebuvo atvaizduota buhalterinėje apskaitoje. Šios finansinės operacijos piniginės išraiškos negalima tiksliai nustatyti iš kitų apskaitos dokumentų (o tik iš liudytojo apklausos protokolo). Dėl šio buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies pažeidimo negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į apskaitą privalu įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Be to, šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o 16 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad visi ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų užregistruoti apskaitos registruose. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą už buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingas įmonės vadovas. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų tvarkoma buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Tačiau jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ši įtrauktų juos į apskaitą, o buhalterė apie tai neinformuojama. Tokiu atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterės rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363/2014).

UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir direktorius nuo 2010 m. lapkričio 22 d. buvo kaltinamasis A. A.. 2018 m. sausio 1 d. buhalterinei apskaitai tvarkyti jis pasamdė buhalterę E. K. (ankstesnė pavardė F.). „Sodros“ informacinėje duomenų bazėje užfiksuota E. K. darbo santykių pabaiga 2018 m. lapkričio 2 d., o nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. vasario 28 d. bendrovės buhalterinei apskaitai tvarkyti buvo pasamdyta buhalterė J. N.. Liudytojos E. K. ir J. N. parodė, kad bendrovės kasininko funkcijas atliko direktorius A. A.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija). Tuo tarpu kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d.), kurių 2 punkte nustatyta, kad kasa – vieta, kurioje atliekamos ūkio subjekto kasos operacijos ir laikomi pinigai; kasininkas – ūkio subjekto darbuotojas, ūkio subjekto vadovo paskirtas atlikti kasos operacijas; kasos operacijos – grynųjų pinigų priėmimas į ūkio subjekto kasą ir išmokėjimas iš jos. Kasos operacijos atliekamos pačioje įmonėje, tai yra grynųjų pinigų priėmimas į kasą ir išmokėjimas iš jos, o buhalterinė apskaita yra tvarkoma pagal įmonės pateikiamus dokumentus apie atliktas finansines operacijas, todėl ji neapima tiesioginių operacijų su grynaisiais pinigais, tokių kaip pinigų įnešimas į kasą ir išėmimas iš jos. Byloje nustatyta, kad įmonės kasininku buvo A. A., kuris pateikdavo buhalterei pirminius finansinius dokumentus (kasos pajamų ir išlaidų orderius), pagal kuriuos E. K., o vėliau ir J. N. tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. atlikdavo veiksmus, pagal darbo sutartį ir Buhalterinės apskaitos įstatymą priklausančius buhalterei. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį su D. O. sudarė kaltinamasis A. A., jis sutartyje nurodė apgaulingus duomenis apie bendrovės gautas pajamas už parduotą turtą. Bendrovės buhalterės pagal savo pareigas ir vykdomas funkcijas netikrino ir neprivalėjo tikrinti sutartyje nurodytų duomenų teisingumo. Nustatyta, kad E. K. iš viso nebuvo pateikti duomenys apie bendrovės turto pardavimą 2018 m. spalio 6 d., o liudytojai J. N. buvo pateikti apgaulingi duomenys apie įvykusią šią ūkinę operaciją (suklastota pirkimo–pardavimo sutartis), todėl už padarytus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus atsako bendrovės direktorius A. A..

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir tokį buhalterinės apskaitos tvarkymą organizavo kaltinamasis A. A.. Jis buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterių E. K. ir J. N. rankomis, šioms nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo, todėl, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Tai darė tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją apie įmonės veiklos rezultatus ir pasisavinti bendrovės turtą. Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje ir Lietuvos teismo ekspertizės centro apskaitos ir finansų ekspertizės akte Nr. 1-1188 (22), konstatuojant, kad dėl įvykusios ūkinės operacijos pagrindimo dokumentais, kuriuose nurodyti neteisingi duomenys apie ūkinės operacijos turinį, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2018 m. Pažymėtina, kad šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-942/2015 ir kt.).

A. A. nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. ir po šios nusikalstamos veikos padarymo pasikeitė BK 222 straipsnio teisinis reguliavimas. Palyginus naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) su nusikaltimo padarymo metu galiojusia BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir kaltinamojo akto surašymo metu galiojusia tarpine šio straipsnio redakcija (Lietuvos Respublikos 2021m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija), matyti, kad naujoje nurodyto straipsnio redakcijoje įstatymų leidėjo įtvirtinti pakeitimai numato daugiau alternatyvių, švelnesnių už laisvės atėmimą, bausmių, todėl palengvina kaltinamojo teisinę padėtį. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. A. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartis kasacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-495/2023). Nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, A. A. padarė tiesiogine tyčia – jis suprato, kad tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, sąmoningai trukdo valstybės institucijoms įvertinti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, ir to siekė.

Kaltinamasis A. A. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir tuo, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimą, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“. Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduoti apgaulingi duomenys apie gautas 24 000 Eur pajamas už transporto priemonės pardavimą, t. y. neatvaizduotas 12 000 Eur pajamų gavimas, o tai reiškia, kad šios pajamos apėjo bendrovės kasą ir buvo pasisavintos, todėl nuoroda į pinigų priėmimą į kasą neišrašant kasos pajamų orderio nepagrįsta. Teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios kasos dokumentų surašymo terminą ir privalomus rekvizitus, pažeistos nebuvo, todėl nuoroda į šių įstatymų pažeidimą iš kaltinimo pašalinama.

Kaltinamajame akte aprašant A. A. pagal BK 209 straipsnį pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) tapo nemoki 2019 m. birželio 10 d. Ši laiko aplinkybė susieta su teismo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą priėmimo diena. Prokurorė 2024 m. vasario 7 d. pateikė rašytinį prašymą šią aplinkybę pakeisti, nurodant, kad bendrovė buvo nemoki jau 2019 m. vasario 28 d. (t. 9, b. l. 87–94). Teismo ekspertizės akto Nr. 11-1188(22) išvadoje konstatuota, kad bendrovė nemoki buvo jau 2019 m. vasario 28 d. (t. 9, b. l. 91–105), duomenų, patvirtinančių kitokią jos nemokumo datą, nėra. Kaltinime nurodyta nemokumo data keičiama, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki jau 2019 m. vasario 28 d.

Kaltinamajame akte aprašant A. A. anksčiau minėtą nusikalstamą veiką, buvo nurodyta, kad jis pasisavino ir iššvaistė 103 354,56 Eur vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą, tyčia atitraukdamas šią sumą nuo įmonės veiklos. Prokurorė 2024 m. vasario 7 d. pateikė rašytinį prašymą šią aplinkybę pakeisti, nurodant, kad A. A. pasisavinto ir iššvaistyto (nuo bendrovės veiklos atitraukto) turto bendra vertė yra 96 138,25 Eur (t. 9, b. l. 87–94). Anksčiau aptartais bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. pasisavino ir iššvaistė 67 471,28 Eur (22 471,28 + 18 000 + 27 000) vertės bendrovės turtą, todėl ši kaltinimo aplinkybė keičiama, nurodant, kad A. A., turėdamas 24 563,37 Eur skolą bendrovei, neteisėtai pasisavino ir iššvaistė 67 471,28 Eur jos turtą, tokiu būdu atitraukė 92 034,65 Eur (24 563,37 + 67 471,28) piniginių lėšų nuo įmonės veiklos, tuo apsunkino bendrovės ekonominę padėtį ir sumažino galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

Ir, galiausiai, A. A. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 184 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) pripažintas kaltu už jam patikėto turto pasisavinimą ir iššvaistymą, o kita alternatyvi kaltinimo aplinkybė, turtas buvo jo žinioje, iš kaltinimo pašalinta. Atitinkamai ši aplinkybė, kad pasisavintas ir iššvaistytas turtas buvo kaltinamojo žinioje, šalinama ir iš jo nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), aprašymo.