- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-2745-981/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02633-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- O. A.
- Atsakovas
- Ž. P.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
- Kategorijos
- 2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės - Sungailienės, Dalios Trumpulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės - Montvililienės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
Žemesnės instancijos teismas
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. A. patikslintą ieškinį atsakovei Ž. P. dėl šmeižto, garbės ir orumo įžeidimo, mobingo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė O. A. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Ž. P. (toliau – ir atsakovė) dėl šmeižto, garbės ir orumo įžeidimo ir mobingo, bei neturtinės žalos atlyginimo, kurį patikslinusi, prašė: 1) pripažinti, jog atsakovė savo Tarnybiniame pranešime melagingai nurodydama, kad 2021 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), ieškovė darbo metu eidama koridoriumi ir prasilenkdama su ja, pavadino ją „žiurke“ bei 2021 m. spalio 19 d. apie 11.45 val. ieškovė, būdama savo tarnybiniame kabinete, esančiame prokuratūros tarnybinėse patalpose, ir matydama, kad atsakovė eina koridoriumi, tyčia spyrė į tarnybinio kabineto duris, o šios, atsitrenkdamos į dešinį atsakovės šoną, kliudė dešinę atsakovės ranką, taip pat 2023 m. kovo 6 d. atsakovė, apibūdindama I. Š.-L. ieškovę „čiulpike“, paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis ir pažemino ieškovės garbę ir orumą; 2) įpareigoti atsakovę paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis tuo pačiu būdu, kuriuo buvo paskleidusi tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. įpareigoti atsakovę surašyti Tarnybinį pranešimą, adresuotą Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei, kuriame būtų jos paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimas – „2021 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), O. A. darbo metu eidama koridoriumi ir prasilenkdama su ja, pavadino ją „žiurke“ bei 2021 m. spalio 19 d. apie 11.45 val., būdama savo tarnybiniame kabinete, esančiame prokuratūros tarnybinėse patalpose, ir matydama, kad koridoriumi eina Ž. P., tyčia spyrė į tarnybinio kabineto duris“; 3) priteisti iš atsakovės 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodama, kad atsakovė savo Tarnybiniame pranešime melagingai nurodydama šios nutarties 1 punkte išdėstytas aplinkybes, jog dėl atsakovės veiksmų ieškovė sukėlė atsakovei skausmą ir išgąstį, paskleidė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Dėl atsakovės – (duomenys neskelbtini) (darbo vieta (duomenys neskelbtini)) prokuroro padėjėjos Ž. P. šmeižto, surašyto Tarnybiniame pranešime, 2022 m. vasario 22 d. įsakymu ieškovei buvo skirta nuobauda – pastaba. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą (administracinė byla Nr. 13-3920-1161/2022) panaikinti 2022 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. P-109 „Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) prokurorei O. A.“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-804-1047/2023 atmetė Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą nepakeistą.
3. Atsakovė, siekdama pažeminti ieškovę, 2023 m. kovo 6 d., užgauliu žodžiu replikavo I. Š.-L., apibūdindama (išvadindama) ieškovę „čiulpike“: ieškovei praeinant pro raštinę į savo kabinetą, iš paskos ėjusi atsakovė vyriausiajai specialistei I. Š.-L. garsiai paniekinamai pasakė: „jau čiulpike atėjo į darbą“. Šie žodžiai buvo skirti ieškovei, nes daugiau nei raštinėje, nei koridoriuje nebuvo žmonių, o tai ne pirmas kartas nuo 2017 metų, kai buvo pradėtas vykdyti mobingas ieškovės atžvilgiu. Atsakovės paskleistas šmeižtas, surašytas Tarnybiniame pranešime darbdaviui ir įžeidžiantis bei paniekinantis užgauliojimas turėjo ilgalaikes neigiamas pasekmes: buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, teko rašyti pasiaiškinimus dėl akivaizdaus melo, buvo neteisėtai paskirta tarnybinė nuobauda, su kuria nesutikusi ieškovė buvo priversta rašyti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Generalinei prokuratūrai apskundus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, rašyti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Viso šio proceso metu teko įrodinėti savo nekaltumą, dėl to kilo ilgalaikiai neigiami padariniai: buvo pažemintas orumas, patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai, emocinis stresas, psichologinis sukrėtimas ir išsekimas, gėdos jausmas, buvo visiškai sumenkinta ir sugadinta nepriekaištinga ieškovės prokurorės reputacija ir tuo užkirstas kelias siekti karjeros, pretenduojant užimti aukštesnes pareigas, sužlugdytas autoritetas ir pakirstas pasitikėjimas, kurie yra privalomi dirbant prokurore, nes privalo vadovauti policijos tyrėjams kontroliuojamose ikiteisminio tyrimo bylose bei atstovauti valstybę teismo posėdžiuose, palaikant kaltinimus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Atsakovė tyčia, sąmoningai šmeiždama ieškovę darbdaviui, užgauliais žodžiais įžeidinėdama bei vykdydama ilgalaikį mobingą jos atžvilgiu, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymu saugomas vertybes – teisę į asmens garbę ir orumą ir saugią aplinką darbe. Vilniaus apygardos administracinis teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinę pateiktus įrodymus, priimdami sprendimus nurodė, kad nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovė atliko atsakovės įvardintus veiksmus. Todėl neabejotina, kad Tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, kad atsakovė buvo pavadinta „žiurke“ ir tyčia sužalota, ieškovei spiriant į tarnybinio kabineto duris, bei vaizdo įraše užfiksuotas atsakovės komentaras apie ieškovę, išvadinant ją „čiulpike“, yra žeminantys asmens garbę bei orumą, kas šiuo atveju visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintą faktų visumą, nurodytą CK 2.24 straipsnyje. Atsakovės tyčiniai veiksmai – melagingų, šmeižiančių ir įžeidžiančių duomenų paskleidimas darbdaviui bei paniekinamas, įžeidžiantis užgauliojimas – sukėlė jai ilgalaikius neturtinius padarinius – pažemino ieškovės garbę ir orumą, ir atsakovės veiksmai akivaizdžiai ir sąmoningai buvo nukreipti į jos asmenį.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Ž. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) prokurorė, atsakovė yra karjeros valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) prokuroro padėjėja. Ne vienerius metus ieškovė demonstruoja savo nepasitenkinimą bei priešiškumą, nepagarbų ir menkinantį elgesį tiek kitų kolegų, tiek atsakovės atžvilgiu. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d. dėl ieškovės elgesio buvo teiktas ne vienas Tarnybinis pranešimas, dėl to ieškovei buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tačiau ieškovė nenutraukė savo netinkamo elgesio tiek atsakovės, tiek kitų kolegų atžvilgiu: ieškovė 2021 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) koridoriuje prasilenkdama su atsakove pasakė atsakovei „žiurkė“. Tai nebuvo pirmas kartas, darbovietėje stengiamasi nereaguoti ir nekreipti dėmesio į tokį ieškovės elgesį, kad nebūtų išprovokuotas dar didesnis konfliktas, todėl atsakovė tiesiog praėjo pro ieškovę.
6. Tačiau 2021 m. spalio 19 d. ieškovė stipriu smūgiu su koja spyrė į duris, kurios kliudė atsakovės dešinę ranką. Ieškovės naudojamas psichologinis smurtas peraugo į fizinį smurtą, kuris nebegali būti toleruojamas ir kenčiamas, todėl atsakovė 2021 m. spalio 21 d. Tarnybiniu pranešimu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Vyriausiąją prokuroro pavaduotoją A. K.; 2021 m. lapkričio 11 d. Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės sprendimu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2022 m. vasario 22 d. Generalinės prokurorės įsakymu Nr. P-109 „Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) prokurorei O. A.“ ieškovei buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kurią administracinis teismas panaikino.
7. Ieškovė Tarnybiniu pranešimu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) vyriausiąjį prokuroro pavaduotoją T. G. dėl to, kad 2023 m. kovo 6 d. nuo 8.10 val. iki 8.30 val. ieškovei praeinant pro raštinę, iš paskos ėjusi atsakovė, priėjusi prie raštinės kreipėsi į I. Š.-L. niekinamai replikuodama „jau čiulpikė atėjo į darbą“ ar panašiai. Pažymėjo, kad 2023 m. balandžio 14 d. išvadoje Nr. P2-587 „Dėl (duomenys neskelbtini) prokuroro padėjėjos Ž. P. tarnybinio nusižengimo“ pasiūlyta pripažinti, kad atsakovė tarnybinio nusižengimo nepadarė.
8. Atsakovės vertinimu, nėra visų būtinųjų CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų, todėl atsakovė nepažemino ieškovės garbės ir orumo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, ieškovę apskundė vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 5 ir 7 dalimis ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų patvirtinimo“ Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, jog tarnybinis patikrinimas būtų pradėtas be teisėto pagrindo, nurodė ieškovę nepateikus nei vieno įrodymo, kad atsakovė 2023 m. kovo 6 d. darbovietėje ieškovę pavadino „čiulpike“. 2023 m. balandžio 14 d. Išvada patvirtina, kad atsakovė 2023 m. kovo 6 d. nepasakė ieškovei „čiulpikė“. Ieškovė neįrodė būtinųjų sąlygų neturtinei žalai atlyginti, t. y. ieškovė neįrodė nei neteisėtų atsakovės veiksmų, nei patirtos žalos fakto, nei jos dydžio. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės Tarnybinis pranešimas ieškovei būtų sukėlęs skaudžias pasekmes bei pakenkęs jos dalykinei ar profesinei reputacijai. Ieškovės nurodytos tariamos pasekmės (pvz., tariamas reputacijos ir autoriteto sumažėjimas, būtinybė kreiptis į teismą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo) buvo sąlygotos ne atsakovės, bet pagal teisės aktus įgaliotų asmenų, atlikusių tarnybinį patikrinimą bei vertinusių tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nurodė, jog neturi jokio teisinio materialinio suinteresuotumo šioje byloje, dėl ieškinio pagrįstumo nepasisakė. Teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu atmetė ieškovės O. A. patikslintą ieškinį atsakovei Ž. P. dėl garbės ir orumo įžeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
11. Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovė savo vadovui pateikė Tarnybinį pranešimą dėl netinkamų ieškovės veiksmų jos atžvilgiu, t. y. pasakyto žodžio „žiurkė“ ir dėl to, kad ieškovė, atidarydama savo kabineto duris, jomis kliudė atsakovės dešinę ranką. Nurodyto Tarnybinio pranešimo pagrindu, (duomenys neskelbtini) vyriausiasis prokuroras K. Š. Tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Generalinę prokurorę dėl prokurorės O. A. galimai padaryto tarnybinio pažeidimo, Generalinės prokurorės sprendimu (rezoliucija) buvo pavesta atlikti vidaus tyrimą dėl Tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių.
12. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė, prašydama pripažinti, jog atsakovė savo Tarnybiniame pranešime melagingai nurodydama šių pirmiau nurodytų dviejų įvykių aplinkybes, paskleidė darbdaviui tikrovės neatitinkančius duomenis, teismo posėdyje nurodė, kad duomenys buvo paskleisti Generalinės prokuratūros sistemoje, ir nustatęs, kad atsakovės Tarnybinis pranešimas buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) vyriausiajam prokurorui, kuris kartu su savo Tarnybiniu pranešimu atsakovės Tarnybinį pranešimą pateikė Lietuvos Respublikos Generalinei prokurorei, kurios rezoliucija buvo pradėtas vidaus tyrimas, o vėliau inicijavus kitą tarnybinį patikrinimą ieškovės atžvilgiu, buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas (Tarnybinio patikrinimo išvada, t. 2, b. l. 8-21), teismas konstatavo, kad atsakovės Tarnybinis pranešimas buvo pateiktas apygardos prokuratūros, kuriai priklauso (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūra, vadovui, tarnybinį patikrinimą dėl Tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių atliko tam įgaliotas vidaus tyrimų skyriaus prokuroras, su tarnybinio patikrinimo medžiaga, išvada, teikimu buvo supažindinti tik tam įgaliojimus turintys Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorai, taip pat ieškovės ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokurorės skundus nagrinėję teismai, duomenų, kad atsakovės Tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys būtų paskleisti pašaliniams asmenims, byloje nepateikta, todėl sprendė, kad šiuo atveju nėra asmens garbei ir orumui ginti pagal CK 2.24 straipsnį būtinų faktų visetą sudarančio – žinių paskleidimo fakto.
13. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė ir atsakovė skirtingai supranta ir vertina šios nutarties 11 punkte nurodytus teiginius, skirtingai interpretuoja įvykių aplinkybes, priėjo prie išvados, kad atsakovė 2021 m. spalio 21 d. Tarnybiniame pranešime pateikė savo nuomonę/subjektyvų įvykusių faktų vertinimą. Teismas nurodė, kad įprastai laikoma, kad tokios frazės, kaip „manau, kad“, „mano nuomone“, „galimai“ parodo, jog yra išsakyta nuomonė, pažymėjo, kad atsakovės Tarnybiniame pranešime nėra teiginių, kuriuos ieškovė prašo pripažinti melagingais ir neatitinkančiais tikrovės, „pavadino žiurke“ ir „tyčia spyrė į tarnybinio kabineto duris“, nurodyto turinio teiginiai yra parašyti trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros dokumentuose, įvardijant kokius tarnybinius pažeidimus padarė ieškovė.
14. Teismui nustačius, jog nagrinėjamu atveju nėra žinių paskleidimo fakto, ir kad atsakovės 2021 m. spalio 19 d. Tarnybiniame pranešime buvo išreikšta atsakovės nuomonė apie ieškovės veiksmus, teismas konstatavo, kad šių duomenų paneigimas, kaip specifinis CK 2.24 straipsnyje nustatytas teisių gynimo būdas, šiuo atveju negali būti taikomas, nes nuomonės neįmanoma paneigti, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą, atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis.
15. Teismas, vertindamas ar atsakovė paskleidė apie ieškovę nuomonę, pažeidžiančią jos garbę ir orumą, vadovaudamasis nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra nuomonės paskleidimo fakto, todėl neanalizavo, ar atsakovės Tarnybiniame pranešime nurodyta nuomonė apie ieškovę pažeidė jos neturtines teises – garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, nes nesant nuomonės paskleidimo fakto, teismas vertino, jog nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės teisių pažeidimą CK 1.137 straipsnio pagrindu.
16. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl ieškovės reikalavimo pripažinti, kad atsakovė, apibūdindama ieškovę I. Š.-L. „čiulpike“, paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis ir pažemino ieškovės garbę ir orumą, nustatė, kad atsakovė atėjusi galėjo pasakyti čiulpikė, tačiau įvertinus atsakovė teiginius, jog frazė nebuvo adresuota ieškovei, nes ieškovės šalia nebuvo, jog nepaneigti atsakovės teiginiai, kad žodį „čiulpikė“ atsakovė pavartojo dėl ieškovės atliekamo piršto kišimo į burną veiksmo, kuris atsakovės buvo užfiksuotas tą patį rytą, kai minėta frazė buvo pasakyta, ieškovės ir atsakovės buvimo vietas ir atstumą, teismas priėjo prie išvados, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog atsakovės išsakyta frazė buvo adresuota tiesiogiai ieškovei ir kad ji buvo išsakyta tokiame kontekste, kaip ją suprato ir teismo posėdžio metu nurodė ieškovė.
17. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog dėl itin konfliktiškų santykių abi šalys bet kokius pasakytus žodžius/atliktus veiksmus vertina hiperbolizuotai, subjektyviai kaip skirtus/adresuotus būtent jai, prisitaiko išimtinai sau ir interpretuoja juos remdamasi subjektyviu supratimu apie išsakytų žodžių prasmę, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė išsakydama frazę „čiulpikė atėjo“ panaudojo ją ta prasme kaip ją suprato ieškovė, kad išsakyta fraze siekė ją pažeminti ir taip paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis ir pažemino ieškovės garbę ir orumą, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas. Nenustačius, jog atsakovė padarė teisės pažeidimą, t. y. paskleidė apie ieškovę duomenis ar nuomonę, teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovė O. A. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame teikia alternatyvius prašymus: 1) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo; 2) apeliacinės instancijos teismui nepripažinus fakto, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikinti, išreikalauti iš trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įrodymus – 2023 m. kovo 6 d. 8.10 val. - 8.30 val. vaizdo įrašą, liudytoju apklausti (duomenys neskelbtini) Bendrųjų reikalų skyriaus vedėją M. B., ir priimti naują sprendimą: pripažinti, kad atsakovė savo Tarnybiniame pranešime melagingai nurodydama, kad 2021 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ieškovė darbo metu eidama koridoriumi ir prasilenkdama su atsakove, pavadino atsakovę „žiurke“ bei 2021 m. spalio 19 d. apie 11.45 val., būdama savo tarnybiniame kabinete, esančiame prokuratūros tarnybinėse patalpose, ir matydama, kad ji eina koridoriumi, tyčia spyriau į tarnybinio kabineto duris, o šios, atsitrenkdamos į dešinį atsakovės šoną, kliudė dešinę jos ranką, taip pat 2023 m. kovo 6 d. atsakovė, I. Š.-L. apibūdindama ieškovę „čiulpike“, paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis ir pažemino ieškovės garbę ir orumą; 3) įpareigoti atsakovę paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis tuo pačiu būdu, kuriuo buvo paskleidusi tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. įpareigoti atsakovę surašyti tarnybinį pranešimą, adresuotą Generalinei prokurorei, kuriame būtų jos paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų – „2021 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), O. A. darbo metu eidama koridoriumi ir prasilenkdama su ja, pavadino ją „žiurke“ bei 2021 m. spalio 19 d. apie 11.45 vai., būdama savo tarnybiniame kabinete, esančiame prokuratūros tarnybinėse patalpose, ir matydama, kad koridoriumi eina Ž. P., tyčia spyrė į tarnybinio kabineto duris“; 4) priteisti iš atsakovės 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantė skundą grindžia šiais argumentais:
18.1. Apeliantė nurodo, jog padavusi ieškinį kreipėsi į Telšių apylinkės teismo pirmininkę su prašymu perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, kad būtų užtikrintas objektyvumas bei nešališkumas. Prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose dirba naujai paskirti teisėjai, nesusiję nei su atsakove, nei su ieškove ir paskyrė bylą nagrinėti teisėjai, dirbusiai su atsakove viename darbe – (duomenys neskelbtini). Pirmame parengiamajame posėdyje bylą nagrinėjusi teisėja, proceso šalis abstrakčiai informavusi, kad su atsakove yra dirbusi viename darbe, nuslėpė svarbų faktą, kad ne vienerius metus dirbo su atsakove (duomenys neskelbtini), t. y. siaurame 20 asmenų rate, kartu šventė visas šventes (šis faktas tapo žinomas jau po sprendimo priėmimo iš tuo metu su atsakove ir teisėja dirbusių pareigūnų). Egzistuojantys realūs faktai kelia abejonių dėl teisėjos nešališkumo ir objektyvumo, nes teisėja su atsakove glaudžiai bičiuliškai bendravo ir teisėja privalėjo nusišalinti šiuo pagrindu, tačiau to nepadariusi, pažeidė konstitucinę teisę į nešališką teismą.
18.2. Teisėja, būdama šališka: 2024 m. liepos 30 d. posėdžio metu išreiškė išankstinę nuomonę, nurodydama, kad galėsiu apeliaciniame skunde išdėstyti motyvus ir prieštaravimus dėl pareikštų prašymų, t. y. jau tuo metu buvo išsakyta nuomonė, kad sprendimas bus priimtas atsakovės naudai; 2024 m. liepos 17 d. posėdžio metu šalino ieškovės užduodamus su ieškiniu susijusius klausimus atsakovei bei sufleravo atsakovei atsakyti žodžiu „nežinau“ į jai užduodamus klausimus, kad išvengtų tiesioginių atsakymų, kurie įrodytų, jog buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys bei išsakyta įžeidžiančio pobūdžio frazė.
18.3. Teismas, priimtą sprendimą, kad šiuo atveju nėra asmens garbei ir orumui ginti pagal CK 2.24 straipsnį būtinų faktų visetą sudarančio žinių paskleidimo fakto, taip pat nėra nuomonės paskleidimo fakto, būdamas šališkas, netinkamai įvertino/visiškai nevertino surinktus įrodymus ir netinkamai taikė ir aiškino įstatymus bei suformuluotą teismų praktiką.
18.4. Nekyla abejonių, kad atsakovei įgyvendinant savo teises bei laisves ir paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis, atsakovė nesąžiningu (melagingu) kreipimusi peržengė kitų asmenų teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidė ieškovės teises bei laisves, dėl atsakovės paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų ieškovė nukentėjo, nes jai buvo skirta tarnybinė nuobauda, nepateikus jokių įrodymų apie jos tariamai atliktus veiksmus atsakovės atžvilgiu. Priešingai, ieškovė teismui pateikė įrodymus, kuriais pagrindė ieškinį, tačiau teismas sprendime jais nesivadovavo ir nepagrįstai nurodė, kad savo reikalavimus ieškovė grindžia tik administracinių teismų sprendimais.
18.5. Apeliantė tvirtina, kad jos nurodomas aplinkybes pagrindžia įrodymai, kuriuos ji pateikė teismui: pažyma iš veterinarijos vaistinės, kurioje pažymima, kad tuo laikotarpiu ne kartą ji skambino ir konsultavosi dėl pelių/žiurkių naikinimo savo sodyboje, banko išrašas, kad tuo metu buvo pirkti nuodai graužikams naikinti, vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad atidarius nepermatomas kabineto duris, neįmanoma matyti, kas vyksta koridoriuje, o einant koridoriumi, neįmanoma matyti, kas vyksta kabinete už uždarų durų, taip pat neįmanoma praeiti pro atidarytas duris, nes koridorius yra siauras ir joks suaugęs žmogus negali praeiti pro panašiai 20-25 cm tarpelį, prokuroro Z. G. rašytas paaiškinimas, kuriame jis nurodė visai kitas aplinkybes nei atsakovė.
Atsiliepimas
18.6. Atsakovė, priešingai nei nustatyta CK 2.24 straipsnio 1 dalyje, nei Tarnybiniame pranešime, nei atsiliepime į ieškinį, nei posėdžio metu nepateikė įrodymų, kad jos paskleisti duomenys atitinka tikrovę: be atsakovės parodymų ją girdėjus, kad ji buvo pavadinta žiurke ir nurodytų aplinkybių, jog ji mačiusi, kad ieškovė matė, jog ji eina koridoriumi į tualetą, matė ką už uždarų, nepermatomų durų veikia ieškovė, tačiau nesugebėjo paaiškinti kaip, kokiu būdu ieškovė turėjo matyti ir žinoti jos mintis, ką ji mąstė, kur planavo eiti, jei apie savo planus, tikslus ir norus ieškovei nebuvo pranešusi, kaip nurodė teisme, su ieškove nebendraujanti ir nesugebėjo paaiškinti, kokiu būdu ji nustatė, ką ieškovė matė. Tai, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovės įvardintus veiksmus pastebėjo ir nurodė savo sprendimuose ir Vilniaus apygardos administracinis teismas bei Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas, nusprendę, kad 2021 m. spalio 18 d. ir 2021 m. spalio 19 d. įvykio aplinkybės neįrodytos kaip pakankamas pagrindas taikyti ieškovei tarnybinę atsakomybę, nes nėra visų atsakomybės sąlygų.
18.7. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė, duodama parodymus teisme, kitaip aiškino savo anksčiau Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Tarnybiniame pranešime ir 2021 m. spalio 29 d. paaiškinime atsakovė rašė, kad: <...>„einant pro raštinės kabinetą, pamačiau kaip koridoriumi, priekyje manęs link savo kabineto durų priėjo prokurorė A., todėl aš sustojau prie raštinės, kad išvengti susidūrimo <...>“ Teismo posėdžio metu, duodama parodymus, atsakovė savo parodymus pakeitė teigdama, kad ji ėjo man iš paskos, praėjo raštinę, ir pamačiusi, kad aš einu link savo kabineto, grįžo atgal į raštinę ir ten pastovėjo keletą minučių ir tik tada ėjo. Atsakovė bandė teismą įtikinti, kad ieškovė turėjo matyti ir suprasti atsakovės veiksmus, tikslus ir norus, skaityti jos mintis, nes tiek savo Tarnybiniame pranešime, tiek vėlesniame paaiškinime rašė, kad: „prokurorė A., stovėdama prie savo kabineto durų, matė, kad ji ėjo link tualeto, tačiau sustojo prie raštinės...“ Atsakovė negalėjo atsakyti į ieškovės klausimą, iš kur ji žino ieškovės mintis, ką jį suprato, ką galvojo, ką matė ir kokias išvadas padarė. Akivaizdu, kad atsakovė nematė ir negalėjo matyti, kas vyko už nepermatomų durų, todėl atsakovės teiginys, jog matė, kad ieškovė duris spyrė koja, yra melagingas.
18.8. Atsakovė tyčia, siekdama savo tikslų, iškreipė pokalbio su prokuroru Ž. G. esmę, pateikdama paaiškinime melagingą jo versiją. Be to, pateiktuose teismui vaizdo įrašuose aiškiai matyti, kad einant nuo raštinės, atidarant duris neįmanoma matyti, kas vyksta kabinete, koks siauras yra koridorius ir atidarius duris lieka siauras tarpelis. Žmogus, stovintis koridoriuje kairėje (darant kabineto duris iš vidaus), t. y. toje pusėje, į kurią atsidaro durys, gali būti užkliudytas durimis, tačiau žmogus, esantis kabineto viduje, negali matyti kas yra koridoriaus kairėje pusėje už nepermatomų durų, nes užstoja durys. Taip pat žmogus, esantis koridoriuje kairėje (darant kabineto duris iš vidaus), t. y. toje pusėje, į kurią atsidaro durys, negali matyti kas vyksta kabinete, nes jam vaizdą irgi užstoja durys.
18.9. Atsakovės 2021 m. spalio 21 d. rašytuose Tarnybiniame pranešime ir 2021 m. spalio 29 d. paaiškinimuose kontekstas yra stipriai neigiamas ir sudarė prielaidas darbdaviui — Generalinei prokuratūrai išdėstytą informaciją suvokti kaip teisingą, patikimą ir pagrįstą faktais, t. y. ją priimti su pasitikėjimo kreditu, atskirai nekvestionuojant kiekvieno teiginio teisingumo, o vertinant informacijos visumą, ji yra stipriai neigiama, paskleisdama skyrių, padalinių ir įstaigos (Generalinės prokuratūros) vadovams (darbdaviui) apie atsakovę neigiamo pobūdžio informaciją, galinčią ją pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą ja, siekė suformuoti skyrių, padalinių ir įstaigos (Generalinės prokuratūros) vadovų neigiamą požiūrį į ieškovę, kaip darbuotoją, tikėdamasi jai pakenkti, sukelti neigiamas pasekmes – sudaryti visapusiškai nepalankią aplinką darbe, kad jai pastoviai būtų skiriamos nuobaudos, tarp jų ir griežčiausia nuobauda – atleidimas iš darbo, ir pažeminti jos garbę ir orumą.
18.10. Konkretūs atsakovės teiginiai, kuriais ieškovė pateikiama kaip neadekvačiai besielgianti, žemina ir žeidžia jos garbę ir orumą. Nėra abejonių, kad pateikta informacija yra žeminančio pobūdžio, nes ieškovė buvo kaltinama tariamai atliktais neadekvačiais veiksmais, t. y. ieškovei priskiriami teisei ir moralei priešingi veiksmai, negarbingas ir visuomenėje ypač smerktinas elgesys, apibūdinantis asmenį itin neigiamai, o vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 1 (6 punktas) paskleistų duomenų žeminantis pobūdis nenustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai, kuriais išsakytos žinios, yra akivaizdžiai žeminantys.
18.11. Teismas, priimtame sprendime nurodydamas, kad kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, nėra duomenų paskleidimo, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu) asmenims, supainiojo teisės šakas, reguliuojančias tarpusavio asmeninio pobūdžio santykius, konfliktus ir ginčus tarp darbuotojų darbo vietoje ir reguliuojančias nusikalstamų veikų tyrimą ar pareigūnų/tarnautojų darbo funkcijų ir įgaliojimų netinkamą vykdymą, netinkamai taikė ir aiškino įstatymus bei suformuluotą teismų praktiką. Atsakovė kreipėsi į vadovus ne dėl ieškovės, kaip prokurorės, darbo funkcijų, įgaliojimų ar veiklos, o dėl jos, kaip kartu darbo vietoje dirbančios darbuotojos, tariamai atliktų veiksmų jos atžvilgiu ir perdavė vadovams (darbdaviui) asmeninio pobūdžio žinias apie tariamai mano neadekvatų elgesį.
18.12. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo (kaip prejudicinėmis) remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018) nurodytomis aplinkybėmis dėl sąžiningo kreipimosi (pareiškimo, skundo) į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ir interesų gynimo. Teismas savo sprendimu visus Lietuvoje dirbančius pareigūnus/tarnautojus išskyrė į beteisių luomą, nes jų darbovietėse vadovais dirba pareigūnai, į kuriuos kreipiantis galima be jokios atsakomybės skleisti apie darbuotoją/pareigūną asmeninio pobūdžio tikrovės neatitinkančius duomenis, tuo tarpu nuo skleidžiamo šmeižto nukentėję pareigūnai/tarnautojai negali ginti savo teisių teisme, nes, teismo nuomone, nėra žinių ir nuomonės paskleidimo fakto (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis). Šiuo atveju ginčas yra susijęs su darbo santykių teisinio reguliavimo sritimi, o ne su sąžiningu asmens kreipimųsi į kompetentingas institucijas (policiją, muitinę, aplinkos apsaugos institucijas ir kt.), kurios vykdydamos savo funkcijas atlieka atitinkamų faktų vertinimą ir jo pagrindu daro išvadas.
18.13. Atsakovės Tarnybiniame pranešime ir paaiškinime buvo paskleisti duomenys, neatitinkantys tikrovės, ne apie viešo asmens veiklą – darbą, veiklą, neteisėtus viešo asmens, šiuo atveju – prokurorės, veiksmus, o apie ieškovės kaip privataus asmens darbo aplinkoje tariamus, su darbine veikla nesusijusius veiksmus, tai visiškai neatitinka žinios paskleidimą apie viešą asmenį. Duomenys buvo paskleisti apie privataus asmens darbo aplinkoje tariamai atliktus veiksmus prieš kitą darbuotoją.
18.14. Apie tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimą darbdaviui pasisakė Vilniaus apygardos teismas, 2012 m. balandžio 17 d. priimdamas nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-392-318/2012, kurioje nurodė, jog byloje nustatytos faktinės įvykio aplinkybės rodo, kad asmuo, paskleisdamas vadovei (darbdaviui) apie nukentėjusiąją neigiamo pobūdžio informaciją, galinčią ją pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą ja, siekė suformuoti vadovo neigiamą požiūrį į savo darbuotoją, tikėdamasis jai pakenkti. Asmuo suprato, kad tokiu būdu gali pakenkti nukentėjusiosios karjerai, sumenkinti ją darbdavio akivaizdoje, ir to siekė. Nors nutartis priimta baudžiamojoje byloje, tačiau analogija akivaizdi, kadangi faktinės aplinkybės yra tapačios, tuo metu už šmeižtą buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau 2022 m. gruodžio 22 d. veiką dekriminalizavus, teisę ginti savo garbę ir orumą galima tik civilinio proceso tvarka, todėl, nagrinėjant mano patikslintą ieškinį, galima būtų taikyti precedentą dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo.
18.15. Teismas, sprendime konstatuodamas, kad atsakovė savo 2021 m. spalio 21 d. Tarnybiniame pranešime pateikė savo nuomonę/subjektyvų įvykusių faktų vertinimą, būdamas šališkas, netinkamai įvertino/visiškai nevertino surinktus įrodymus ir netinkamai taikė ir aiškino įstatymus bei suformuotą teismų praktiką.
18.16. Atsakovė teiginius 2021 m. spalio 21 d. Tarnybiniame pranešime formuluoja kaip konstatuojamuosius, o ne kaip abejonę klausimą ar dvejonę: „informuoju, kad...“, „...pastaroji (prokurorė O. A.) pasakė „žiurkė“, „prokurorė stipriu smūgiu su koja spyrė į duris...“, „..kad prokurorė stovėjo savo kabinete už durų ir duris spyrė su koja mačiau...“, „apie įvykusį įvykį informuoju..“. Šiuose teiginiuose apskritai nėra modalinių žodžių, kurie leistų daryti išvadą apie teiginių subjektyvumą ar juos dėstančio subjekto siekį teikti tik nuomonę, o ne žinią. Atsižvelgdama į viso Tarnybinio pranešimo kontekstą ir jo pateikimo aplinkybes, taip pat į pačių teiginių konstrukciją, į tai, kad yra pateikiama labai konkreti informacija apie konkrečius tariamai mano vykdytus veiksmus, Generalinė prokuratūra išdėstytą informaciją suvokė kaip teisingą, patikimą ir pagrįstą faktais, todėl man skyrė tarnybinę nuobaudą, nes dėl pareikštos nuomonės tarnybinės nuobaudos neskiriamos. Teismas neteisingai vadovavosi duomenų ir nuomonės atskyrimo kriterijais. Teismas priimtame sprendime argumentuodamas, kad nėra žinių paskleidimo fakto, taip pat nėra nuomonės paskleidimo fakto, beveik visiškai netyrė pateiktų įrodymų, o kai kuriuos ištyrė netinkamai. Atsakovė sąmoningai, tyčia, tikslingai šiose situacijose iš konteksto ištraukusi žodį „žiurkė“, veiksmą, kuriuo sušlapinu smilių, kad perbraukčiau telefono ekraną, pokalbį su prokuroru Ž. G., savaip, sau palankia linkme laisvai interpretavo ir sukūrė intrigą, siekdama savų tikslų, t. y. paskleisti skyrių, padalinių ir įstaigos (generalinės prokuratūros) vadovams (darbdaviui) apie ieškovę neigiamo pobūdžio informaciją, galinčią ją pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą.
18.17. Teismas neteisingai įvertino ir iškraipė pateiktus įrodymus, nepagrįstai rėmėsi tik atsakovei naudingais įrodymais – atsakovės rašytu paaiškinimu bei atsakovės pateikta iš įrašo išskirta fotonuotrauka, akcentuodamas, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo 5 m atstumas bei ieškovės atliekamą veiksmą (užfiksuotą nuotraukoje), tinkamai neatsižvelgė į esmines aplinkybes, ir ignoruodamas pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotą atsakovės veiksmą, kai I. Š. – L. apibūdino ją užgauliai, įžeidžiančio pobūdžio fraze „čiulpikė atėjo“, padarė klaidingas išvadas. Ši frazė buvo skirta ieškovei, nes atsakovė, pateikdama vaizdo įrašą, kuriame matosi veiksmas, vykstantis už jos nugaros, nepateikė jokių įrodymų, kad jai kada nors tiesiogiai prieš veidą buvo rodomas čiulpiamas pirštas, juolab tai atsispindi ir jos parodymuose, jų nepatvirtina ir liudytojos I. Š. -L. parodymai.
18.18. Ieškovė analizuoja vaizdo įrašus ir daro išvadą, kad iš atsakovės pasakytų žodžių trečiuoju asmeniu „čiulpikė atėjo“ savaime aišku, kad nei savęs, nei I. Š. – L. neįvardino čiulpike, nes lietuvių kalboje veiksmažodis „atėjo“ apibūdina trečią asmenį (jis, ji), iš pašiepiančios intonacijos, atsakovės kūno kalbos, tariant šią frazę, kai ji galva ir kūnu pasisuko į ieškovės pusę, tai yra aiškiai parodydama kam ji skiriama, akivaizdu ką vadina čiulpike. Jokių tariamai ieškovės skleidžiamų garsų, kaip visur mini atsakovė (paaiškinimuose, posėdyje), vaizdo kamerų filmuotose įrašuose nesigirdi. Ieškovė nurodo, kad į jos sausą pirštą nesureaguoja išmanusis telefonas. Pateiktu vaizdo įrašu atsakovė patvirtina ieškovės parodymus, kad ten sustojusi ieškovė ruošiasi pajungti telefone filmavimą.
18.19. Nurodo, kad 2024 m. liepos 31 d. posėdyje teismas du prašymus (užklausti trečiuoju asmeniu įtrauktą generalinę prokuratūrą kodėl klaidina teismą ir klastoja įrodymus dėl įžeidžiančio pobūdžio frazės „čiulpike atėjo“, pateikdama vaizdo/garso įrašą, lydraštyje pažymėdama, kad vaizdo įrašas neturi garso; liudytoju apklausti (duomenys neskelbtini) Bendrųjų reikalų skyriaus vedėją M. B., kodėl jis, pateikdamas vaizdo įrašus Generalinei prokuratūrai, pažymėjo, kad kameros garso įrašų nedaro) atmetė, motyvuodamas, kad apeliaciniame skunde ieškovė galės surašyti motyvus dėl šių prašymų, tačiau atsakovės atstovės prašymą prijungti vaizdo įrašą ir iš jo padarytą fotonuotrauką tenkino iš karto, nors tiek vaizdo įrašas, tiek iš įrašo išskirta fotonuotrauka teismui buvo pateikti vienu egzemplioriumi, ieškovei nebuvo pateiktas nei vaizdo įrašas, nei fotonuotrauka, su kuriais ji susipažinti galėjo tik posėdžio metu, tuo pažeidžiant CPK 113 straipsnio nuostatas.
18.20. Ieškovė apeliaciniame skunde analizuoja teismų praktiką ir prieina prie išvados, kad atsakovė savo Tarnybiniame pranešime melagingai nurodydama, kad ieškovė pavadino ją „žiurke“ bei tyčia spyrė į tarnybinio kabineto duris, paskleidė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Taip pat 2023 m. kovo 6 d. atsakovė, siekdama ieškovę pažeminti, užgauliu žodžiu replikavo I. Š. – L., apibūdindama (išvadindama) ją „čiulpike“.
18.21. Dėl tokių ne tik amoralių, bet ir neteisėtų duomenų paskleidimo atsakovei taikytina civilinė atsakomybė priteisiant neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnis). Šiuo atveju atsakovė, atlikdama neteisėtus veiksmus ir paskleisdama melą darbdaviui bei užgauliu žodžiu apibūdindama ieškovę I. Š.-L., sukėlė ieškovei ilgalaikį neigiamą emocinį poveikį, nes ieškovei neteisėtai buvo skirta tarnybinė nuobauda, jos garbė ir orumas buvo pažeisti ir tarp atsakovės atliktų veiksmų ir ieškovės patirtų išgyvenimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Be to, pažymėtina, kad aukščiau nurodyti atsakovės veiksmai buvo ne vienkartiniai, o tęsiasi jau nuo 2017 m., kai ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas vykdyti mobingas, dėl to ieškovė patyrė ir dabartiniu metu patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, psichologinį sukrėtimą ir išsekimą, orumo pažeminimą, gėdos jausmą, buvo visiškai sumenkinta ir sugadinta nepriekaištinga ieškovės, kaip prokurorės, reputacija ir tuo užkirstas kelias siekti karjeros, pretenduojant užimti aukštesnes pareigas, ieškovė susiduria su nepatogumais vykdant profesines pareigas, sužlugdytas jos autoritetas ir pakirstas pasitikėjimas ja.
18.22. Atsakovės paskleistas šmeižtas, surašytas tarnybiniame pranešime darbdaviui ir įžeidžiamas bei paniekinantis užgauliojimas, turėjo ilgalaikes neigiamas pasekmes: buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, teko rašyti paaiškinimus dėl akivaizdaus melo ir šmeižto, buvo neteisėtai paskirta tarnybinė nuobauda, su kuria nesutikdama, ieškovė buvo priversta rašyti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Generalinei prokuratūrai apskundus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, rašyti atsiliepimą į apeliacinį skundą, viso šio proceso metu teko įrodinėti savo nekaltumą, dėl to kilo ilgalaikiai anksčiau minėti neigiami padariniai.
18.23. Atsakovė tyčia, sąmoningai šmeiždama ieškovę darbdaviui, užgauliais žodžiais įžeidinėdama bei vykdydama ilgalaikį mobingą ieškovės atžvilgiu, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymu saugomas vertybes – teisę į asmens garbę ir orumą ir saugią aplinką darbe. Dėl tęstinių tyčinių veiksmų sušlubavo ieškovės sveikata, kankina nemiga, epizodiniai košmariški sapnai, pastovus nerimas, skausmai širdies plote, galvos skausmas, svaigimas, įtampa, pastovus ūžesys ausyse, sunku susikaupti darbui, sutriko atmintis, atsirado emocinis (persi)valgymas. Po to, kai darbdavys, neobjektyviai, visapusiškai palaikydamas atsakovę ir jos skleidžiamą šmeižtą, nepagrįstą jokiais įrodymais, neteisėtai skyrė nuobaudą, ieškovė darbe visą laiką jaučiasi nesaugiai, nes nėra apsaugota nuo tolimesnių atsakovės galimų veiksmų toliau skleisti tikrovės neatitinkančius duomenis darbdaviui ar jos išpuolių. Nurodo, jog dėl nuolatinės stresinės būsenos sumažėjo ieškovės savivertė, ji prarado pasitikėjimą savimi, atsirado baimės jausmas, ypač bendraujant ir duodant nurodymus policijos tyrėjams, atstovaujant valstybę teismo posėdžiuose ir palaikant kaltinimus baudžiamosiose bylose, kas trukdo tiesioginiam darbui, prarado pasitikėjimą žmonėmis, vengia bendrauti su artimaisiais ir suartėti su aplinkiniais, ėmė trikti socialinė adaptacija, atitinkamai sumažėjo bendravimo galimybės, dėl to kenčia ieškovės nepilnametė dukra.
19. Atsakovė Ž. P. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo netenkinti ieškovės prašymo įpareigoti trečiąjį asmenį pateikti pasiaiškinimą; atmesti apeliacinį skundą; priteisti iš apeliantės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
19.1. Teismo nešališkumas preziumuojamas, todėl šalis, įrodinėjanti teismo šališkumą, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovė su apeliaciniu skundu tokių įrodymų nepateikė. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė ir bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusi teisėja nėra susijusios artimais ryšiais – atsakovė ir teisėja kelerius metus dirbo toje pačioje darbovietėje – (duomenys neskelbtini), tačiau tai buvo tik trumpą laiką iki 2005 metų. Atsakovė, pakeitusi darbovietę, santykių su teisėja nepalaikė. Taigi, nuo kolegiškų santykių pabaigos jau yra praėję 19 metų, todėl akivaizdu, kad jie niekaip negalėjo įtakoti nei teisėjos vidinio įsitikinimo, nei juo labiau sprendimo.
19.2. Parengiamajame teismo posėdyje 2024 m. balandžio 4 d. teisėja nurodė, kad darbiniais santykiais buvo susijusi ir su apeliante, ir su atsakove, seniau yra dirbusi (duomenys neskelbtini), todėl susitikusi gatvėje pasisveikina ir pasiūlė abiem šalims, esant abejonių dėl teisėjos šališkumo, pareikšti nušalinimą. Ieškovė pareiškė, kad nušalinimų teisėjai nereiškia. Pažymėjo, kad apeliantė nereiškė teisėjai nušalinimo viso proceso metu. Teisėjai atmetus apeliantės prašymą dėl įpareigojimo trečiąjį asmenį pasiaiškinti dėl įrodymų klastojimo, apeliantės pozicija apie teisėjos šališkumą pateikta tik su apeliaciniu skundu, o tai iš esmės reiškia, kad apeliantei abejonių dėl teisėjos šališkumo nekilo viso bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu, o su apeliaciniu skundu pateikti argumentai yra formalūs. Ieškovė nutyli, kad ir ji yra pažįstama ir dirbo su teisėja, kas yra visiškai suprantama atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) nėra didmiestis, o ir ginčo šalys dirba teisinį darbą toje pačioje teisinėje sistemoje.
19.3. Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas šalino tuos ieškovės klausimus, kurie visiškai nesusiję su byla arba savo prigimtimi yra nelogiški. Tokią teismo teisė ir pareiga yra įtvirtinta CPK 159 straipsnyje ir jos vykdymas niekaip nepatvirtina teismo šališkumo. Teisėja atmetė ir atsakovės ne vieną prašymą nurodydama, kad „nesutikimo argumentai apeliaciniame skunde“. Tai ne ieškovei asmeniškai taikomas paaiškinimas, o bendra frazė, paaiškinant šaliai, kad ji turi teisę nesutikimo su teisėjos sprendimu motyvus išdėstyti apeliaciniame skunde. Šaliai jos procesinių teisių išaiškinimas nėra ir negali būti laikomas kaip įrodantis teisėjo šališkumą. Teisėjos nešališkumą patvirtina ir tai, kad sprendimas atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Teismo sutikimas su vienos iš šalių argumentais taip pat savaime nelaikytinas pagrindu abejoti teismo nešališkumu, nesant konkrečių šiai abejonei patvirtinti nurodytų aplinkybių.
19.4. Vadovaujantis teismų praktika, ieškovas turi pareigą įrodyti žinių paskleidimo faktą, taip pat faktą, kad paskleistos žinios yra apie ieškovą bei kad paskleistos žinios žemina ieškovo garbę bei orumą. Nagrinėjamu atveju nėra visų būtinųjų CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų, todėl atsakovė nepažemino ieškovės garbės ir orumo, o pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
19.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, jog iš garso – vaizdo įrašo matyti, kad bendroje raštinės patalpoje 2023 m. kovo 6 d., kai atsakovė pasakė žodžius „čiulpikė atėjo“ be atsakovės kitų asmenų nebuvo. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė šioje byloje net neįrodinėjo, kad atsakovės tariamai jai 2023 m. kovo 6 d. adresuotą žodį „čiulpikė“ išgirdo bent vienas pašalinis asmuo, taip pat kad faktas apie tokio žodžio pavartojimą apeliantės adresu dėl atsakovės kaltės tapo žinomas kitiems asmenims. Taigi, dėl 2023 m. kovo 6 d. tariamai atsakovės ieškovės atžvilgiu pavartoto žodžio „čiulpikė“, kuriuo neva buvo pažeminta ieškovės garbė ir orumas, nėra vienos ir pagrindinės sąlygos – paskleidimo. Pažymi, kad apeliantė 2024 m liepos 17 d. ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžiuose nurodė, jog aplinkybę, kad ji buvo pavadinta „čiulpike“ ji išviešino 2023 m. kovo 6 d. vykusiame Prokuratūros etikos komisijos posėdyje. Teismas sprendime nurodo, kad garso - vaizdo įrašas patvirtina tai, jog raštinės patalpoje buvo I. Š. – L., tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad I. Š. – L. išgirdo atsakovės žodžius, nepateikta. Teismo 2024 m. liepos 17 d. posėdžio metu liudytoja I. Š. – L. nepatvirtino to fakto, kad 2023 m. kovo 6 d. išgirdo atsakovės pasakytus žodžius ir juo labiau suprato, kad pasakyti žodžiai yra apie ieškovę („Ne, ieškovei nieko nebuvo sakyta.“ [...] „Ir fojė, ir mano kabinete nebuvo ieškovės“ (03.11.59-03.12.34 min.).
19.6. Šioje civilinėje byloje apeliantė neįrodinėjo bei nepateikė jokių duomenų, kad dėl atsakovės kaltės Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės tapo žinomos kitiems, su tarnybiniu patikrinimu ir su administracine tvarka nagrinėta byla nesusijusiems asmenims. Taigi, šios bylos vienas iš esminių teisinių klausimų yra, ar darbuotojui, įstatymų numatyta tvarka pateikus tarnybinį pranešimą darbdaviui, laikytina, kad darbuotojas paskleidė duomenis pagal CK 2.24 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
19.7. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kurios ratio decidendi atitinka šioje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes (ieškovas kreipėsi dėl to, kad tariamai ieškovo vadovaujamos įmonės darbuotoja (ieškovo pavaldinė) tiesioginiam ieškovo darbdaviui pateikė melagingą tarnybinį pranešimą) nurodė, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nurodyta kasacinio teismo suformuota teismų praktika. Kaip nepagrįstą vertina apeliantės teiginį, kad teismai turėtų vadovautis baudžiamojoje byloje suformuotu precedentu, nes, viena vertus, ši veika dekriminalizuota 2022 m. gruodžio 22 d., todėl teismų suformuota praktika yra praradusi savo aktualumą, kita vertus, bylų ratio decidendi skirtingas nei šios civilinės bylos. Atsakovė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ginti pažeistas teises, inter alia, teisę į garbę ir orumą, psichologinį neliečiamumą, saugią darbo aplinką, o pažeistų teisių gynimas laikantis teisės aktų reikalavimų nėra ir negali būti laikomas neteisėtu ir juo labiau žeminančiu kito asmens garbę ir orumą.
19.8. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. konstatuotos aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovė, siekdama apginti savo pažeistas teises Prokuratūros įstatymo ir ir Nuostatų nustatyta tvarka kreipėsi į tinkamą subjektą, o tai reiškia, kad nėra CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygos – duomenų paskleidimo. Apeliantė neįrodė antrosios CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygos – fakto, kad tariamai paskleisti duomenys yra apie apeliantę. Būtent ieškovei kyla pareiga įrodyti, jog paskleisti garbę ir orumą žeminantys duomenys yra apie ieškovę (CPK 12 ir 178 straipsniai). Šioje civilinėje byloje apeliantė nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kad atsakovės 2023 m. kovo 6 d. darbovietėje pasakytas žodžių junginys „čiulpikė atėjo“ yra apie apeliantę. Apeliantė CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą būtiną sąlygą, kad atsakovės 2023 m. kovo 6 d. pasakytas žodžių junginys „čiulpikė atėjo“ yra apie apeliantę įrodinėja ne objektyviais įrodymais, o dviem pasvarstymais: (i) ieškovė išgirdo atsakovės pasakytus žodžius; (ii) atsakovė, sakydama nurodytus žodžius, buvo šiek tiek atsisukusi į ieškovę. Apeliantės pasvarstymai neatitinka elementarios bendražmogiškos logikos. Pirma, bet kurioje vietoje (pvz., gatvėje, parduotuvėje, valstybinėje įstaigoje, etc.) prasilenkdami su kitais žmonėmis, laukdami eilėje ir pan. galime išgirsti visą ar dalį jų pokalbio, tačiau tai visiškai nereiškia, kad jų teiginiai yra apie mus. Antra, be platesnio argumentavimo akivaizdu, kad neįmanoma atidaryti durų bei praeiti pro jas šiek tiek nepasukus kūno korpuso: jei darytume duris tiesiai, tiesiog negalėtume praeiti. Šnekamojoje kalboje dažnai vietoje pirmojo asmens vartojamas trečiasis asmuo (pvz., mama savo vaikui dažnai sako ne aš atėjau, o mamytė atėjo ir pan.). Net ir ne šnekamojoje kalboje vartojamas trečiasis asmuo, pvz., teismas eina. Todėl tai, kad atsakovė pavartota veiksmažodžio forma taip pat neatitinka elementarios šnekamosios kalbos logikos.
Žemesnės instancijos teismas
19.9. Atsakovės įrodinėjamas aplinkybes, kad 2023 m. kovo 6 d. pasakydama „atėjo čiulpikė“ įvardijo save (o ne taip pavadino ieškovę), nes, pasak psichologų, psichologiškai smurtaujančiam asmeniui geriausiai yra parodyti, jog nėra bijoma smurtautojo (pvz., juoko forma pakartoti tai, ką pasako smurtautojas), patvirtina objektyvūs šioje byloje esantys įrodymai: atsakovės pateikto vaizdo įrašo fotokopija, kurioje matyti, kad ieškovė, atsistojusi „akloje zonoje“ prie atsakovės kabineto čiulpia pirštą; 2024 m. liepos 30 d. teismo posėdyje ieškovė prisipažino, kad čiulpia pirštą (šis prisipažinimas yra ir apeliaciniame skunde), tačiau ieškovė pateikia kitokį piršto čiulpimo paaiškinimą); 2024 m. liepos 17 d. teismo posėdyje I. Š. – L. paaiškinimai (ieškovė vadino atsakovę ir I. Š. – L. įvairiais užgauliais žodžiais, pvz., „stervos“, „lervos“, „padavalkos“ ir pan.), o įdiegus prokuratūros patalpose vaizdo - garso kameras, pradėjo užgaulioti nebe žodžiais, o veiksmais; ieškovė prie atsakovės kabineto ir prie raštinės durų atsistojusi čiulpia pirštą, todėl atsakovė ir liudytoja tai supranta kaip neverbalinį įžeidimą, kad atsakovė ir liudytoja yra „čiulpikės“, mėgina juokais paversti ieškovės nebeverbalinius užgauliojimus, todėl juokaudamos kartais save pavadina „čiulpikėmis“; 2021 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiosios prokurorės D. A. surašyta ieškovės charakteristika: „kolektyve dažnai sukuria neigiamą psichologinę atmosferą ir įtampą, demonstruodama savo nepasitenkinimą ir priešiškumą darbuotojų atžvilgiu, juos žemindama užgauliais žodžiais, provokuodama konfliktines situacijas, ignoruodama tiesioginę vadovę (vyriausiojo prokuroro pavaduotoją)“; 2021 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiosios prokuroro pavaduotojos A. K. paaiškinimas: „kiekvieną dieną, ateidama į darbą ar išeidama iš prokuratūros (aš pati ne kartą esu mačiusi), sustoja prie prokuroro padėjėjos Ž. P. kabineto sienos ir kažką burbuliuoja, gestikuliuoja. Tai jau vyksta keli metai [...] Š. m. spalio mėnesio pradžioje prokuroro padėjėjai Ž. P. išeinant iš kabineto ir sutrukdžius prokurorei atlikti kažkokį ritualą (ranka mojuoja, kaip žegnotų) prieš mano duris, prokurorė padėjėjai parodė nepadorų gestą (rankos vidurinį pirštą)<...>“.
19.10. Kadangi ieškovė naudoja prieš atsakovę psichologinį smurtą, o ne atvirkščiai (šioje civilinėje byloje nėra įrodymų, kad atsakovė prieš ieškovę naudotų psichologinį smurtą), akivaizdu, kad atsakovė negalėjo ieškovės pavadinti „čiulpike“. Priešingai nei nurodo ieškovė, tiek atsakovės pateikti paaiškinimai trečiajam asmeniu, tiek paaiškinimai šios bylos nagrinėjimo metu, neprieštarauja vienas kitam – atsakovė nuosekliai teigė ir vis tebeteigia, kad ieškovės nepavadino „čiulpike“. Atsakovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl itin konfliktiškų santykių šalys bet kokius pasakytus žodžius/atliktus veiksmus vertina hiperbolizuotai, subjektyviai kaip skirtus/adresuotus būtent jai, prisitaiko išimtinai sau ir interpretuoja juos remdamosi subjektyviu supratimu apie išsakytų žodžių prasmę.
Šalies argumentai
19.11. Ieškovės teigimu, atsakovė Tarnybiniame pranešime esą nurodė tiesos neatitinkančius duomenis, kad ieškovė atsakovę pavadino „žiurke“ ir kad ieškovė tyčia spyrė į tarnybinio kabineto duris. Atsakovė laikosi pozicijos, kad aukščiau nurodyta yra ne teiginiai, o atsakovės nuomonė, kuri, be kita ko, neatitinka ieškovės nurodyto turinio. Atkreipia dėmesį, kad Tarnybiniame pranešime nėra nurodyti ieškovės ginčijami teiginiai, kad ieškovė atsakovę pavadino „žiurke“. Tarnybiniame pranešime atsakovė parašė, kad „prasilenkiant su prokurore O. A., pastaroji praeidama pro šalį pasakė „žiurkė“ (pažymėtina, kad ieškovė neneigia, jog sakė tokį žodį prokuratūros koridoriuje, galimai ir einant pro šalį atsakovei); Tarnybiniame pranešime apskritai nėra žodžio tyčia spyrė, atsakovė nurodo, kad „galimai specialiai stovėjo už durų ir laukė“. Visgi, jei teismas nuspręstu, kad Tarnybiniame pranešime atsakovės parašytas tekstas reiškia tai, ką nurodo ieškovė, svarbu atkreipti dėmesį į atsakovės vartojamus žodžius, pvz., „galimai“, taip pat pateiktus paaiškinimus (pvz., atsakovė paaiškina, kodėl ji mano, jog ieškovė jos laukė už durų), iš kurių akivaizdu, kad tai atitinka ne fakto, o nuomonės apibrėžtis.
19.12. Byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad tarp šalių yra itin įtempti santykiai, ieškovė ne tik atsakovės, bet ir kitų darbuotojų atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą, todėl visiškai suprantama, kad atsakovė galėjo pasidaryti tam tikras išvadas arba ieškovės pasakytus žodžius ar veiksmus interpretuoti atsižvelgiant į susiklosčiusių santykių sudėtingumą. Ieškovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teikia pasvarstymus/klausimus, į kuriuos objektyviai neįmanoma atsakyti, pvz., kaip atsakovė galėjo suprasti, kad ieškovė tyčia spyrė į duris. Akivaizdu, kad tai susiję su subjektyviu asmens situacijos suvokimu, o ne faktais. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė neneigė, kad prokuratūros patalpose ne kartą vartojo žodį „žiurkės“, taip pat teikė teismui įrodymus, kad pirko žiurkėms nuodus. Ieškovė taip pat teismui paaiškino, kad sodyboje buvo atsiradę žiurkių, todėl ji telefonu galėjo kalbėti apie žiurkes, nes tuo metu domėjosi, kaip gali išnaikinti žiurkes. Taip pat šioje civilinėje byloje nėra ginčo, kad 2021 m. spalio 19 d. Ieškovei darant duris, buvo užkliudyta atsakovės dešinioji ranka/dešinysis šonas. Taigi, ieškovė pati pripažįsta, kad atsakovės Tarnybiniame pranešime nurodyta pagrindinė informacija atitinka tikrovę. Kita dalis atsakovės Tarnybiniame pranešime esančių teiginių akivaizdžiai atitinka nuomonės kriterijų. Pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai administracinėje byloje panaikino ieškovei taikyta tarnybinę nuobaudą ne dėl to, kad ieškovės Tarnybiniame pranešime nurodyti faktai neįvyko, bet dėl to, kad trečiasis asmuo nesurinko objektyvių įrodymų.
19.13. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pirma, atmetus reikalavimą dėl garbės ir orumo, atmestinas ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes nepažeidus garbės ir orumo, negali būti priteisiama ir neturtinė žala. Antra, nei su ieškiniu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio tiek patirtos neturtinės žalos faktą, tiek dydį, tiek kitas būtinąsias sąlygas neturtinei žalai atlyginti.. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patirtą neturtinę žalą įrodinėjo deklaratyviais teiginiais.
19.14. Ieškovės prašymas apeliacinės instancijos teismui įpareigoti pateikti trečiąjį asmenį pasiaiškinimą, turėtų būti netenkinamas, nes viena vertus, ieškovės prašymo analizė suponuoja akivaizdžią išvadą, kad ieškovės prašymas nėra susijęs su šia nagrinėjama byla. Šios civilinės bylos dalykas yra ne tarnybinės nuobaudos skyrimo ar neskyrimo pagrįstumas/nepagrįstumas, bet ieškovės garbės ir orumo gynimas, todėl ieškovės prašymas neatitinka sąsajumo principo. Kita vertus, vertinant ieškovės prašymą iš elementarias bendražmogiškos logikos perspektyvos, sudėtinga net įsivaizduoti, kokį atsakymą galėtų pateikti trečiasis asmuo – pvz., kodėl trečiasis asmuo (Generalinė prokuratūra) klastoja duomenis? Aktualu ir tai, kad nėra priimta jokio apkaltinamojo nuosprendžio, o ir pati ieškovė neprašė teismo kreiptis į prokuratūrą dėl įrodymų klastojimo. Pažymi, kad ieškovės nurodytos tariamos pasekmės (pvz., tariamas reputacijos ir autoriteto sumažėjimas, būtinybė kreiptis į teismą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo) buvo sąlygotos ne atsakovės veiksmų, bet pagal teisės aktus įgaliotų asmenų, atlikusių tarnybinį patikrinimą bei vertinusių tarnybinio patikrinimo metu suriktus duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
21. Pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014; kt.).
22. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Dėl teismo (ne)šališkumo
23. Apeliaciniame skunde yra keliamas teismo šališkumo klausimas. Ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes bylą nagrinėjusi teisėja nuslėpė, jog ne vienerius metus dirbo su atsakove (duomenys neskelbtini) ir glaudžiai bičiuliškai bendravo.
24. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, jog turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 45825/99, 45826/99, 45827/99; 2006 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93). Vertinant nuogąstavimų objektyvų pagrįstumą, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, eitų pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. gruodžio 11 d. sprendimą byloje Walston prieš Norvegiją, peticijos Nr. 37372/97; 2007 m. liepos 19 d. sprendimą byloje Podoreški prieš Kroatiją, peticijos Nr. 13587/03).
25. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2024 m. balandžio 4 d. parengiamojo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad bylą nagrinėjanti teisėja teismo posėdžio pradžioje informavo, jog yra pažįstama su abiem proceso šalimis: su ieškove, kuri yra prokurorė, susitinka teisme darbiniais klausimais, su atsakove yra dirbusi (duomenys neskelbtini). Šalys bylos nagrinėjimo procese bylą nagrinėjusiai teisėjai nušalinimų nereiškė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde ieškovės reiškiama abejonė dėl galimo teismo šališkumo yra paremta ieškovės subjektyviu vertinimu dėl bylą nagrinėjusios teisėjos glaudaus bičiuliško bendravimo su atsakove, nėra duomenų apie tęstinių santykių palaikymą tarp atsakovės ir bylą nagrinėjusios teisėjos (oficialiais duomenimis teisėja (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2012 m. birželio mėnesio) ar apie kitas aplinkybes, kurios keltų abejonių dėl teisėjos nešališkumo, neturi pagrindo daryti išvadą, jog bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusi teisėja subjektyviąja ar objektyviąja prasme galėjo būti šališka.
26. Apeliantė abejones dėl teismo šališkumo taip pat sieja su bylą nagrinėjusios teisėjos atliktais procesiniais veiksmais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023, 71 punktas).
27. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, nes šalino ieškovės klausimus atsakovei, sufleravo atsakovei atsakyti žodžiu „nežinau“ į jai užduodamus klausimus, nurodė, kad ieškovė galės apeliaciniame skunde išdėstyti motyvus ir prieštaravimus dėl netenkintų ieškovė prašymų, netinkamai įvertino/visiškai nevertino surinktus įrodymus ir netinkamai taikė ir aiškino įstatymus bei suformuluotą teismų praktiką, tai yra atliko procesinius veiksmus, kuriuos pralaimėjusi bylą apeliantė subjektyviai vertina kaip teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai atsakovei, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo.
Dėl ginčui aktualių faktinių bylos aplinkybių
28. (duomenys neskelbtini) prokuroro padėjėja Ž. P. 2021 m. spalio 21 d. Tarnybiniu pranešimu informavo (duomenys neskelbtini) Vyriausiojo prokuroro pavaduotoją A. K., kad <...> „2021 m. spalio 19 d. apie 11.45 val. iš savo kabineto ėjo į tualetą. Į tualetą reikia praeiti pro raštinę bei koridoriumi pro prokurorės O. A. kabinetą. Einant pro raštinės kabinetą pamatė kaip koridoriumi, priekyje jos, link savo kabineto durų priėjo prokurorė O. A., kuri atsirakinusi duris sustojo ir kelias sekundes stovėjo prie durų, todėl ji sustojo prie raštinės, kad išvengtų susidūrimo (susitikimo), tai padarė, nes prieš tai dieną, 2021 m. spalio 18 d. einant tuo pačiu koridoriumi ir prasilenkiant su prokurore O. A., pastaroji praeidama pro šalį, pasakė „žiurkė“ (aplinkui daugiau nieko nebuvo, tačiau tai yra ne vienintelis atvejis ir ne tik jos atžvilgiu), tačiau dėmesio į tai nekreipė ir praėjo. Prokurorė O. A. matė, kad ji ėjo link tualeto, tačiau sustojo prie raštinės, kol prokurorė įeis į kabinetą. Įėjusi prokurorė O. A. į savo kabinetą, duris paliko praviras maždaug iki pusės koridoriaus, tačiau praėjimui vietos pilnai buvo. Kai prokurorė įėjo į kabinetą, ji pradėjo eiti link tualeto, ėjo gan sparčiu žingsniu. Einant pro prokurorės O. A. kabineto duris, prokurorė stipriu smūgiu koja spyrė į duris, kurios trenkėsi jai į dešinį šoną, o tiksliau kliudė dešinę ranką. Tuo momentu, išgirdusi spyrio į duris garsą, pajuto smūgį į ranką. Kad prokurorė stovėjo savo kabinete už durų ir duris spyrė su koja matė, kadangi durys buvo praviros (kaip minėjo maždaug iki pusės koridoriaus), o jas spyrė jau jai priėjus, todėl praeinant prokurorės kabinetas ir tarpduris matėsi. Prokurorė O. A. buvo tik įėjusi į savo kabinetą ir galimai specialiai stovėjo už durų bei laukė, kadangi ji matė, kad ji ėjo link tualeto, tačiau pristojo prie raštinės, kol ji įeis į kabinetą. Žingsniai koridoriumi pilnai girdisi, kadangi grindų danga parketlentės. Raštinėje buvo vyr. specialistė I. Š.-L., kuri po triukšmo iš kabineto išėjo. Apie įvykusį įvykį informuoja, kadangi prokurorė O. A. jau ilgas laikas prokuratūroje stengiasi išprovokuoti konfliktus įvairiais, pastoviais (kiekvieną darbo dieną), nepriimtinais ir nemaloniais veiksmais, dėl kurių buvo laikomasi pozicijos nereaguoti ir nekreipti dėmesio, kad išvengti konfliktų, kurie jau ne vieną kartą buvo fiksuoti ir nagrinėti. Tačiau 2021 m. spalio 19 d. įvykis, kuris iš pastovių psichologinių veiksmų peraugo į fizinį, kaip mano, yra specialus poelgis siekiant iššaukti konfliktą, o gal net ir sužaloti ar kitaip paveikti, šiuo atveju, ją“ (t. 2, b. l. 28).
29. Ieškovė O. A. dėl 2021 m. spalio 18 d. ir 19 d. įvykių teikė paaiškinimą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuri atliko tarnybinį patikrinimą, paaiškinime nurodė: <...>„datos negaliu nurodyti, kadangi tikrai nežinau kada kalbėjau mobiliuoju telefonu, galimai naudodama laisvų rankų įrangą, prokuratūros tarnybinėse patalpose, darbo metu, eidama koridoriumi, o gal eidama į kabinetą/iš kabineto, kadangi dažnai eidama koridoriumi kalbu mobiliuoju telefonu, privačiame pokalbyje apie pelių plūdimą į turimą sodybą bei žiurkių nuodus, matomai, naudojau žodį žiurkės, nes tariausi, kokie nuodai yra veiksmingiausi, nes tuo metu pelės pradėjo labai lįsti į mano turimos sodybos patalpas. Neprisimenu ar tuo metu pro šalį ėjo ar ne (duomenys neskelbtini) prokuroro padėjėja Ž. P., su kuria nekalbu ir iš vis nebendrauju po pirmo išprovokuoto konflikto, t. y. visiškai nuo jos atsiribojau jau daugiau kaip 4 metus, per kuriuos ne vieną kartą (duomenys neskelbtini) prokuroro padėjėja Ž. P. bandė išprovokuoti konfliktus. Jei tuo metu pro šalį ėjo (duomenys neskelbtini) prokuroro padėjėja Ž. P., tai, matomai, nutarė išgirdusi žodį „žiurkės“, vėl užsiimti intrigomis ir šį žodį panaudoti, kaltinant mane paniekinus ir pažeminus prokuroro ir visos prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą bei sumenkinus prokuratūros autoritetą“. <...>
30. Toliau ieškovė nurodė, kad <...> „dėl 2021-10-18 įvykio, galiu paaiškinti, kad tikėtina, jog 2021-10-18 11.45 val., datos ir laiko neprisimenu, grįžau į kabinetą iš bendrų patalpų, pilnai uždariau duris ir jau ruošiausi paskambinti mobiliuoju telefonu, kai pastebėjau, kad mobilaus ryšio telefoną palikau bendro naudojimo patalpose, todėl skubėjau eiti pasiimti mobilaus ryšio telefoną ir stipriai iš vidaus dariau duris, kurios yra nepermatomos. Ir tuo pat metu išgirdau klyksmą „debile“, „daune“, kitus necenzūrinius epitetus, skirtus mano kukliai personai neįvardinsiu, nes neprisimenu, kadangi buvau šoke. Koridoriuje prie mano durų stovėjo (duomenys neskelbtini) prokuroro padėjėja Z. P., daugiau asmenų koridoriuje nebuvo. <...> Paaiškinti, kodėl (duomenys neskelbtini) prokuroro padėjėja Z. P. nurodė, jog tyčia koja spyriau į tarnybinio kabineto duris, negaliu, kadangi, kaip anksčiau minėjau, durys buvo pilnai uždarytos ir aš jas stipriai dariau, ranka nuspausdama rankeną, kad atsidarytų durys, nes labai skubėjau. Manau, kad šį įvykį, kurį galima pavadinti atsitiktiniu, (duomenys neskelbtini) prokuroro padėjėja Z. P. ir (duomenys neskelbtini) DVS specialistė I. Š.-L. nutarė panaudoti intrigoms, pasitelkus GP. Deja, neturiu antgamtinių jėgų, galių, sugebėjimų matyti kiaurai sienas ar duris, nes darant duris iš vidaus, neįmanoma matyti kas yra koridoriuje už durų, nebent galima matyti kas yra prieš duris, bet tada durimis negalima užkliūti, taip pat neturiu gabumų, kad, būdama kabineto viduje, esant uždarytoms durims, numatyti kada koridoriuje eis (duomenys neskelbtini) prokuroro padėjėja Ž. P. ir apskaičiuoti sekundės ar mini sekundės tikslumu kada daryti duris iš vidaus į išorę, kokia stūmimo jėga, kad pataikyti būtent (duomenys neskelbtini) prokuroro padėjėjai Z. P., kuri neaišku kodėl buvo prie mano kabineto durų <...>“ (t. 2, b. l. 41-45).
31. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros tarnybinio patikrinimo 2022 m. vasario 4 d. išvadoje Nr. VT-87 dėl prokurorės O. A. veiksmų buvo konstatuota, kad prokurorė O. A. padarė šiuos tarnybinius pažeidimus: būdama valstybės pareigūne – prokurore, turėdama konstitucinę pareigą ginti visuomenę nuo teisės pažeidimų, nesilaikė prokurorui taikomų aukštų elgesio (etikos) ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d. atliko veiksmus, kurie akivaizdžiai neatitinka visuomenėje galiojančių moralės nuostatų. Tokiu savo elgesiu paniekino ir pažemino prokuroro ir visos prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą bei sumenkino prokuratūros autoritetą, t. y. 2021 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) prokuratūros, esančios (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose, darbo metu, eidama koridoriumi ir prasilenkdama su (duomenys neskelbtini) prokuratūros padėjėja Ž. P. pavadino ją „žiurke“; 2021 m. spalio 19 d. apie 11.45 val. (duomenys neskelbtini) prokuratūros, esančios (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose, būdama savo tarnybiniame kabinete ir matydama, jog koridoriumi eina padėjėja Ž. P., tyčia, koja stipriai spyrė į tarnybinio kabineto duris, kurios trenkėsi Ž. P. į dešinį šoną, kliudydamos dešine ranką, tokiais veiksmais sukėlė Ž. P. skausmą ir išgąstį; 2021 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini) prokuratūros, esančios (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose, laikotarpyje taip 13.30 val. ir 13.45 val., eidama pro raštinę ir matydama, kad raštinėje dirba (duomenys neskelbtini) vyriausioji specialistė (administratorė) I. Š.-L., o vestibiulyje esant (duomenys neskelbtini) Bendrųjų reikalų specialistui R. M., tyčia, koja stipriai spyrė į praviras raštinės duris, kurios atsitrenkė į durų staktą, tokiais veiksmais sutrikdė rimtį ir sukėlė aplinkinių kolegų išgąstį (t. 2, b. l. 8-21).
32. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2022 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. P-109 „Dėl tarnybinis nuobaudos (duomenys neskelbtini) prokurorei O. A.“ nustatyta, kad O. A. padarė tarnybinius pažeidimus, prokurorei O. A. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (t. 2, b. l. 5).
33. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-3920-1161/2022 Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. P-109 „Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) prokurorei O. A.“ panaikintas teismui konstatavus, kad atliekant tarnybinį patikrinimą ir priimant ginčijamą įsakymą nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad 2021 m. spalio 18 d. įvykio metu pareiškėja pavartojo žodį „žiurkė“ būtent (duomenys neskelbtini) prokuroro padėjėjos Ž. P. atžvilgiu. Dėl 2021 m. spalio 19 d. įvykio sprendime konstatuota, kad 2022 m. vasario 4 d. išvadoje Nr. VT-87 nepasisakoma, ar buvo įvertintos faktinės (realios) galimybės pareiškėjai būnant kabinete matyti ar girdėti, kad Ž. P. eina koridoriumi ir įvertinti jos atstumą nuo pareiškėjos kabineto durų; siekiant konstatuoti, kad šis pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, buvo būtina nustatyti, ar pareiškėja objektyviai turėjo galimybę tai žinoti, sąmoningai to siekė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-804-1047/2023 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą konstatavęs, kad 2021 m. spalio 18 d. ir 2021 m. spalio 19 d. įvykių aplinkybės neįrodytos, todėl nesant nustatytų visų atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo pareiškėjai taikyti tarnybinę atsakomybę.
34. (duomenys neskelbtini) prokurorė O. A. 2023 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pavaduotojui T. G. nurodė, kad <...>„apie 2023 m. kovo 6 d. neetišką prokuroro padėjėjos Ž. P. elgesį. Tai jau ne pirmas kartas, kai yra išvadinama įvairiais žodžiais, jai praeinant, replikuojama žeminančiais, niekinančiais epitetais, praeinant pro prokuroro padėjėjos Ž. P. kabinetą, paleidžiama gedulinga muzika ir pan., tačiau iki šiol nesikreipė, kadangi negalėjo pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Visgi 2023 m. kovo 6 d. laikotarpyje tarp 8.10-8.30, jai praėjus pro raštinę, iš paskos ėjusi prokuroro padėjėja Ž. P., priėjusi prie raštinės, kreipėsi į DVS specialistę I. Š.-L. niekinamai replikuodama „jau čiulpikė atėjo į darbą“ ar panašiai (kokie tiksliai žodžiai buvo pasakyti kartu su žodžiu „čiulpikė“, įvardinti negali, nes neturi vaizdo įrašo), DVS specialistės I. Š.-L. reakcija į šią repliką – garsus juokas bei, matomai, abiejų tolimesnė diskusija šia tema, tačiau ji pokalbio nesiklausė, o įėjo į kabinetą. Daugiau žmonių nei raštinėje, nei koridoriuje nebuvo, o visas įvykis turi būti įrašytas į raštinėje esančios kameros vaizdo įrašą“ <...> Prašė imtis priemonių ir apsaugoti nuo DVS specialistės I. Š.-L. ir prokuroro padėjėjos Ž. P. pastovaus teroro ir persekiojimo, nuolatinio žeminimo ir tyčiojimosi iš jos (t. 1, b. l. 119).
35. Atsakovė Ž. P. 2023 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūros atliekamame tarnybiniame patikrinime dėl 2023 m. kovo 6 d. įvykio pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė: <...>„į 2023 m. kovo 23 d. gautą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. P2-521 dėl prokurorės O. A. nurodytos aplinkybės, kad žodžiu pažeminau prokurorės O. A. asmens garbę ir orumą, vyriausiajai specialistei (administratorei) I. Š.-L. O. A. akivaizdoje pasakiusi apie O. A. frazę: „Jau čiulpikė atėjo į darbą“, paaiškinu, kad su prokurore O. A. 2023 m. kovo 6 d. jokio bendravimo nebuvo, prokurorės atžvilgiu ar jos asmeniui nukreipta jokia frazė nebuvo išsakyta, o bendravimo metu su vyriausiąja specialiste (administratore) I. Š.-L., jos darbo kabinete (raštinėje), asmenų (darbuotojų) nei fojė prie raštinės, nei koridoriuje nebuvo. <...> Pokalbis raštinėje su I. Š.-L. buvo asmeninis, nei prokurorės O. A., nei kitų asmenų raštinėje ar fojė prie raštinės nebuvo, taip pat pokalbio metu nebuvo minimas nei prokurorės vardas ar pavardė. Atėjusi į raštinę, galėjau įvardyti tik: užfiksuotame vaizdo įraše prokurorės atliktą veiksmą, tačiau tiesiogiai prokurorei O. A. ar jos asmeniui nebuvo išsakyta jokia frazė ar replika, nes prokurorės net nebuvo šalia. Kadangi prokurorė žino kokius veiksmus atlieka stovėdama už sienos bei praeidama pro raštinę, rašo skundą eilinį kartą pasirinkusi taktika „Puolimą“, nes žino, kad jos atliktą veiksmą - piršto nučiulpimą, mačiau asmeniškai praeidama pro šalį, kai prokurorė tokį veiksmą ir atliko <...>“ (t. 1, b. l. 124).
36. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl galimo Ž. P. tarnybinio nusižengimo, <...>„o būtent dėl to, kad ji 2023 m. kovo 6 d., laikotarpiu nuo 8 val. 10 min. iki 8 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), žodžiu pažemino (duomenys neskelbtini) prokurorės O. A. asmens garbę ir orumą, (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiajai specialistei (administratorei) I. Š.-L. O. A. akivaizdoje pasakiusi apie O. A. frazę: „Jau čiulpikė atėjo į darbą“. Šiais savo veiksmai galimai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms bei padarė tarnybinį nusižengimą“, konstatavo, kad O. A. nurodyto įvykio liudininkų nėra, Ž. P. ir I. Š.-L. šį įvykį neigia. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas nurodė, kad vaizdo kameros garso įrašų nedaro, todėl vaizdo įrašais tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vadovautasi nebuvo, kadangi nagrinėjamo įvykio esmę sudaro Ž. P. galimai išsakyti neetiški žodžiai, kurie vaizdo kamerų negalėjo būti užfiksuoti. Taigi, be O. A. pranešimo, jokių kitų objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad Ž. P., 2023 m. kovo 6 d., laikotarpiu nuo 8 val. 10 min. iki 8 val. 30 min., žodžiu pažemino O. A. asmens garbę ir orumą, I. Š.-L. O. A. akivaizdoje pasakiusi apie O. A. frazę: „Jau čiulpikė atėjo į darbą“, nėra (t. 1, b. l. 129-132).
37. (duomenys neskelbtini) prokuratūros pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotos (duomenys neskelbtini) prokuratūros patalpos (duomenys neskelbtini) (CD diskas, t. 1, vokas b. l. 136): vaizdo įraše CH02-20230306-080002-083044-001000000000 matosi filmuojami laiptai, vedantys į antrą aukštą, data: 2023 m. kovo 6 d., nuo 08:16:21 iki 08:17:07, matosi kaip laiptais lipa ieškovė O. A.; jai iš paskos lipa atsakovė Ž. P. Ieškovė palipusi laiptais sustoja prie sienos ir stovi iki 08:17:07 val.; vaizdo įraše CH04-20230306-075835-083103-001000000000 matosi filmuojamos prokuratūros raštinės bendros patalpos, data: 2023 m. kovo 6 d., 08:17:25 į bendras raštinės patalpas ateina ieškovė O. A., pridaro raštinės duris ir nueina koridoriumi į kairę link savo kabineto, rakina ir atidaro kabineto duris; 08:17:41 iš bendrų raštinės patalpų į raštinę įeina I. Š.-L.; 08:17:46 į bendras raštinės patalpas įeina atsakovė Ž. P. prieina prie pravirų raštinės durų; 08:17:48 atidarydama raštinės duris pasako „čiulpikė atėjo“ ir įeina į raštinės patalpą uždarydama duris; 08:17:48 ieškovė O. A. stovi prie atidarytų savo kabineto durų; 08:17:50 įeina į kabinetą ir uždaro duris; 08:18:16 už uždarytų durų raštinės patalpoje pasigirsta juokas; 08:18:27 atsakovė Ž. P. su telefonu rankoje išeina iš raštinės patalpos. Byloje esančioje prokuratūros patalpų schemoje matyti, kad tarp raštinės durų ir ieškovės kabineto durų yra apie 5 metrų atstumas (t. 2, b. l. 59).
38. Iš 2023 m. kovo 6 d. Etikos komisijos posėdžio garso įrašo girdisi, kad ieškovė O. A. užduoda klausimą I. Š.-L. <...>„kuo šiandien ryte buvo išvadinta padėjėjos P., kokį žodį jos atžvilgiu pavartojo“. Ieškovė paaiškino, kodėl užduodamas toks klausimas, nes Ž. P. jos atžvilgiu panaudojo žodį „čiulpikė“ (CD diskas prie t. 3 viršelio).
39. Atsakovės Ž. P. pateiktoje iš vaizdo įrašo kadro padarytoje nuotraukoje matyti ieškovė, kairėje rankoje laikanti mobilaus ryšio telefoną, dešinės rankos smilių pridėjusi prie burnos (t. 3, b. l. 3).
40. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė patikslintą ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovės (apeliantės), nesutinkančios su pirmosios instancijos teismo sprendimu, keliamas klausimas dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo (ne)tinkamumo, garbės ir orumo gynimo paskleidus žinią reglamentuojančių teisės normų, įtvirtintų CK 2.24 straipsnyje (ne)tinkamo taikymo darbuotojui pateikus darbdaviui tarnybinį pranešimą, netinkamo duomenų ir nuomonės atskyrimo kriterijų taikymo, atsisakymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą (ne)pagrįstumo bei atsakovės atsikirtimai į apeliacinį skundą.
Dėl naujų įrodymų išreikalavimo ir liudytojo apklausos
41. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo, kad trečiuoju asmeniu įtraukta Generalinė prokuratūra pateiktų paaiškinimus, kodėl klaidina teismą ir klastoja įrodymus su vaizdo/garso įrašu pateiktame lydraštyje pažymėdama, kad vaizdo įrašas neturi garso, ir apklausti liudytoju (duomenys neskelbtini) Bendrųjų reikalų skyriaus vedėją M. B., kodėl pateikdamas vaizdo įrašus Generalinei prokuratūrai, jis pažymėjo, kad vaizdo kameros garso įrašų nedaro, nes 2024 m. liepos 31 d. posėdyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šiuos ieškovės (apeliantės) prašymus. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašymas dėl pirmiau nurodytų įrodymų išreikalavimo ir liudytojo apklausos nėra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl netenkinamas (CPK 180 straipsnis), nes, kaip minėta, apeliacijos objektas yra ne tarnybinės nuobaudos (ne)skyrimo (ne)pagrįstumas, o teismo sprendimo, kuriuo teismas išsprendė dėl ieškovės reikalavimo pripažinti, kad atsakovės veiksmais buvo įžeista jos garbė ir orumas (ne)pagrįstumo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 31 d. posėdyje pagrįstai atsisakė tenkinti nurodytus ieškovės prašymus.
Dėl atsakovės tarnybiniame pranešime darbdaviui nurodytų duomenų ir bendradarbei
42. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymuose nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių. Įgyvendindamas jam suteiktą saviraiškos laisvę, asmuo negali pažeisti ir kito asmens teisės į garbę ir orumą, kuri kasacinio teismo jurisprudencijoje yra suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų ir bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023, 30 ir 32 punktai).
43. Byloje ieškovė pareiškė ieškinį gindama savo neturtines teises ir interesus – garbę ir orumą – ir prisiteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą dėl atsakovės Lietuvos Respublikos prokuratūroje pagal kompetenciją pateiktame 2021 m. spalio 21 d. Tarnybiniame pranešime paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų, kad ieškovė pavadino atsakovę „žiurke“ ir tyčia spyrė į tarnybinio kabineto duris, kurios kliudė atsakovės dešinį šoną ir ranką, ir dėl atsakovės 2023 m. kovo 6 d. paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų kolegei I. Š.-L. apibūdinus ieškovę „čiulpike“.
44. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, laikosi pozicijos, kad: Tarnybiniame pranešime ji nepaskleidė žinios, o išdėstė savo nuomonę (kritišką vertinimą) apie įvykusius faktus (įvykius), kuri susidarė dėl ilgą laiką besitęsiančių itin įtemptų ir sudėtingų šalių santykių dėl ieškovės prieš atsakovę ir kitus bendradarbius nuolatos naudojamo psichologinio smurto; ieškovė nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kad atsakovės darbovietėje pasakytas žodžių junginys „čiulpikė atėjo“ yra apie ieškovę.
45. Bylos šalys yra Lietuvos prokuratūros darbuotojos: ieškovė yra pareigūnė – (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorė; atsakovė yra prokuratūros valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) prokuroro padėjėja.
46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 34 punktą). Tuo atveju, jeigu asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia kito asmens, apie kurį buvo paskleista informacija, garbę ir orumą, pastarasis asmuo gali ginti savo teises CK 2.24 straipsnyje nustatyta tvarka ir būdais. Vadovaujantis aptariamo straipsnio 1 dalimi, toks asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o po šio asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę ir orumą. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį, yra preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.
47. Apeliaciniame skunde ieškovė pateikia byloje surinktų įrodymų vertinimą teigdama, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir argumentus, kuriais siekia, kad CK 2.24 straipsnio pagrindu teismas: (i) pripažintų atsakovę savo Tarnybiniame pranešime melagingai nurodžius, kad 2021 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybinėse patalpose darbo metu ieškovė, eidama koridoriumi ir prasilenkdama su ieškove, pavadino ją „žiurke“, ir 2021 m. spalio 19 d. apie 11.45 val. ieškovė, būdama savo tarnybiniame kabinete ir matydama, kad atsakovė eina koridoriumi, tyčia spyrė į tarnybinio kabineto duris, kurios, atsitrenkdamos į dešinį atsakovės šoną, kliudė dešinę atsakovės ranką, bei 2023 m. kovo 6 d. kolegei I. Š.-L. apibūdino ieškovę „čiulpike“ – tokiu būdu paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie pažemino ieškovės garbę ir orumą; (ii) įpareigotų atsakovę paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis – įpareigotų ją parašyti Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei adresuotą Tarnybinį pranešimą, paneigiantį 2021 m. spalio 21 d. Tarnybiniame pranešime paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis; (iii) priteistų iš atsakovė neturtinės žalos atlyginimą.
48. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis pirmiau aptartų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino bylos medžiagą, išsamiai ją nagrinėjo ir tyrė ieškovės garbės ir orumo gynimo aspektu, skundžiamame sprendime nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, vertino šalių argumentuojamas pozicijas patvirtinančius įrodymus ir padarė išvadas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako šioje nutartyje.
50. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra nurodęs, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, 81 punktas).
51. Klausimas, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiamas vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo ir įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024, 33 punktas).
52. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovės Tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų apie ieškovę pobūdį ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad ilgą laiką besitęsiančių (nuo 2017 m.) šalių konfliktiškų santykių kontekste šalys skirtingai interpretuoja įvykių aplinkybes, dėl to skirtingai vertina 2021 m. spalio 21 d. Tarnybinio pranešimo turinį, kuris pagal savo pobūdį pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas atsakovės Tarnybiniame pranešime pateiktu subjektyviu įvykusių faktų vertinimu (nuomone).
53. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad Tarnybiniame pranešime atsakovė nurodė tiesos neatitinkančius duomenis, nes: (i) ieškovė neneigė Tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, teikė į bylą įrodymus, jog darbe telefonu kalbėjo apie žiurkes, galimai ir prasilenkdama su atsakove, ir kodėl taip staigiai atidarė kabineto duris ir kliudė einančią atsakovę; (ii) Tarnybiniame pranešime nėra teiginių, kuriuos ieškovė prašo pripažinti melagingais ir neatitinkančiais tikrovės „pavadino žiurke“ ir „tyčia spyrė į tarnybinio kabineto duris“. Tarnybiniame pranešime atsakovė nurodė, kad prasilenkiančios ieškovės pasakytas žodis „žiurkė“ yra skirtas jai, nes daugiau žmonių koridoriuje nebuvo, ir tai nėra vienintelis atvejis. Dėl durimis užgautos rankos atsakovė Tarnybiniame pranešime daro prielaidą, kad ieškovė „galimai specialiai stovėjo už durų ir laukė“, nes ieškovė matė, kad atsakovė ėjo link tualeto ir sustojo prie raštinės laukdama, kol ieškovė įeis į kabinetą, tokiu būdu norėdama išvengti susidūrimo su ieškove.
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2021 m. spalio 21 d. Tarnybinio pranešimo kontekstą, informacijos pateikimo sakinių konstrukcijas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės prašomi pripažinti melagingais ir neatitinkančiais tikrovės teiginiai „pavadino žiurke“ ir „tyčia spyrė į tarnybinio kabineto duris“ yra nurodyti ne atsakovės Tarnybiniame pranešime, o trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išvadose (šios nutarties 31 punktas), padarytose atlikus tarnybinį patikrinimą dėl atsakovės Tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės Tarnybiniame pranešime nurodyti teiginiai neturi žinios raiškai būdingų lingvistinių ir pragmatinių rodiklių: Tarnybiniame pranešime nurodytoje informacijoje pateikiamas atsakovės išdėstytų duomenų (faktų) subjektyvus vertinimas (nuomonė), kuriam tiesos kriterijus nėra taikomas, apie ką liudija ne tik Tarnybinio pranešimo frazės „manau, kad“, „mano nuomone“, „galimai“, bet ir tai, kad atsakovės tarnybinė informacija neturi pirminės teiginių kaip žinių skleidimo prasmės. Atsakovė kaip Lietuvos Respublikos prokuratūros valstybės tarnautoja Tarnybiniu pranešimu kreipėsi pagal kompetenciją į darbdavį ir prašė įvertinti pateikiamą informaciją apie ieškovės kaip Lietuvos Respublikos prokuratūros pareigūnės – prokurorės elgesį, kuris, atsakovės vertinimu, buvo nukreiptas prieš ją siekiant išprovokuoti konfliktą, neatitinka ieškovei kaip Lietuvos Respublikos prokurorei keliamų elgesio standartų, ir imtis priemonių susidariusiai darbinėje aplinkoje netoleruotinai situacijai išspręsti.
55. Asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, kad asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, 84 punktas).
56. Atsižvelgiant į tai, kad nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sąžiningumo, etiškumo turi būti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius. Tačiau tai, kaip atsakovo išsakytus teiginius suprato ieškovas, savaime nereiškia, kad būtent tokia nuomonė apie jį buvo paskleista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 57–59 punktai).
57. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad 2021 m. spalio 21 d. Tarnybiniame pranešime atsakovės išdėstyta nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą: ieškovė charakterizuojama kaip kolektyve sukurianti neigiamą psichologinę atmosferą ir įtampą, demonstruojanti nepasitenkinimą ir priešiškumą darbuotojų atžvilgiu, juos žeminanti užgauliais žodžiais, provokuojanti konfliktines situacijas ((duomenys neskelbtini) vyriausiosios prokurorės D. A. 2021 m. lapkričio 25 d. ieškovės charakteristika); nuo 2017 m. besitęsiantys šalių itin konfliktiški santykiai sukelia įtampą ir sudaro palankią terpę šalims interpretuoti situaciją; iš byloje esančių rašytinių įrodymų, vaizdo medžiagos matyti, kad atsakovė aiškiai vengia bet kokio kontakto su ieškove, o ieškovė elgiasi provokuojančiai, impulsyviai (2021 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiosios prokuroro pavaduotojos A. K. paaiškinimai; šalių teisme duoti paaiškinimai, liudytojos I. Š.-L. teisme duoti parodymai). Bylos medžiagos kontekste pripažinti atsakovės Tarnybiniame pranešime išdėstytą nuomonę nesąžininga teisėjų kolegija neturi pagrindo.
58. Apeliantė nepagrįstai akcentuoja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 13-3920-1161/2022, kuriuo panaikintas Generalinės prokurorės 2022 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. P-109 „Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) prokurorei O. A.“, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-804-1047/2023, kuria atmestas Generalinės prokuratūros apeliacinis skundas, įrodymų (ne)pakankamumo aspektu, nes minėti procesiniai sprendimai yra priimti dėl ieškovei taikytos tarnybinės nuobaudos konstatavus, jog nėra įrodytos visos tarnybinės atsakomybės sąlygos (administracinio ginčo dalykas). Šioje byloje 2021 m. spalio 18 d. ir 2021 m. spalio 19 d. įvykio aplinkybės vertintinos neturtinių teisių ir interesų aspektu, ar yra pagrindas pripažinti, kad Tarnybiniame pranešime nurodyta informacija ir jos subjektyvus vertinimas (nuomonė) ieškovei buvo pažeminta garbė ir orumas (ieškinio dalykas). Nagrinėjamoje byloje minėti administracinio teismo sprendimai yra aktualūs tik kaip patvirtinantys aplinkybę, kad atsakovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į tinkamą subjektą, ir nėra nustatyta, kad ieškovei tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas be teisėto pagrindo.
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės 2021 m. spalio 21 d. Tarnybiniame pranešime pateikta nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą, jos nėra pagrindo pripažinti nesąžininga ir suponuojančia neigiamas visuomenės nuostatas dėl ieškovės, nes nebuvo faktinių duomenų pagrindu susiformavusios nuomonės paskleidimo fakto.
60. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.) per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 31 punktas).
61. Tačiau tuo atveju, kai duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, teismas turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006; 2022 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-611/2022, 43, 44 punktai).
62. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nepagrįstai teigia, jog darbuotojui, įstatymų numatyta tvarka pateikus tarnybinį pranešimą darbdaviui, kuriame nurodyti duomenys galimai žemina darbuotojo garbę ir orumą, laikytina, kad darbuotojas CK 2.24 straipsnio prasme paskleidė duomenis. Visų pirma pažymėtina tai, kad apeliantė šioje byloje neįrodinėjo (CPK 12, 178 straipsniai), kad dėl atsakovės kaltės Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės tapo žinomos kitiems, su tarnybiniu patikrinimu ir su administracine tvarka nagrinėta byla nesusijusiems tretiesiems asmenims. Atsakovės Tarnybinis pranešimas buvo adresuotas atsakovės darbdaviui ir jame nurodyti duomenys tapo žinomi tik Tarnybinį pranešimą tiriantiems įgaliotiems subjektams bei administraciniams teismams, kurie nagrinėjo bylą dėl ieškovei paskirtos tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėtumo. Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu (rezoliucija) ir 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu (rezoliucija) pradėti tarnybiniai patikrinimai (sujungti 2021-11-18) dėl ieškovės galimai padarytų tarnybinių pažeidimų, susijusių su neetišku elgesiu darbo vietoje. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Generalinei prokurorei buvo pateikta išvada, kurioje buvo siūloma pripažinti, kad ieškovė padarė tarnybinius pažeidimus ir taikyti jai tarnybinę atsakomybę – paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Generalinė prokurorė 2022 m. vasario 22 d. Įsakymu Nr. P-109 šią tarnybinę nuobaudą ieškovei paskyrė. Tačiau pažymėtina tai, kad prokuratūros veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyta, kad prokuratūra neteikia informacijos apie prokuratūroje atlikto vidaus tyrimo ar tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes (Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-103 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2022 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1-313 redakcija) 6.3. punktas). Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181, teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga ir gauti jos kopijas yra numatyta tik prokurorui, dėl kurio veiksmų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas.
63. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje kasacinio teismo praktikoje (šios nutarties 56, 57 punktai) sprendžiant dėl žinios paskleidimo fakto akcentuojamas ne besikreipiančio subjekto ir kompetentingo asmens (institucijos) teisinių santykių pobūdis, o suinteresuoto asmens teisėtas kreipimasis į įstatymo numatytą valstybės (savivaldybės) pareigūną ir aplinkybių, ar teisėto kreipimosi metu informacija tapo žinoma nesusijusiems tretiesiems asmenims, nustatymas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovės 2021 m. spalio 21 d. Tarnybiniame pranešime pateikta nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą, jos nėra pagrindo pripažinti nesąžininga ir suponuojančia neigiamas visuomenės nuostatas apie ieškovę, nes siekdama apginti savo pažeistas teises atsakovė Tarnybiniu pranešimu Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į tinkamą subjektą, nėra duomenų, kad Tarnybinio pranešimo turinys tapo žinomas tretiesiems asmenims, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai plačiau neanalizavo, ar atsakovės Tarnybiniame pranešime nurodyta nuomonė apie ieškovę pažeidė jos neturtines teises – garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, teisingai konstatavęs, jog nesant nuomonės paskleidimo fakto, nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės teisių pažeidimo CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu ir taikyti ieškovės prašomą duomenų paneigimą pagal CK 2.24 straipsnį, dėl to šioje dalyje pagrįstai ieškinį atmetė.
64. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovei 2023 m. kovo 6 d. užeinant į kolegės I. Š.-L. kabinetą (raštinę), kuriame kitų asmenų, išskyrus I. Š.-L., nebuvo, pasakyta frazė „čiulpikė atėjo“ buvo pasakyta apie apeliantę, kaip tai nurodo ieškovė, o ne apie save (atsakovę), kaip tai nurodo atsakovė. Pirma, garso - vaizdo įrašas patvirtina, jog į raštinės patalpas 2023 m. kovo 6 d. ryte užeinant atsakovei, patalpoje buvo tik I. Š. – L., kuri teismo posėdyje nurodė, kad ginčui aktuliu laiku raštinėje ieškovės nebuvo, ieškovei nieko nebuvo sakyta. Antra, iš prokuratūros patalpų schemos matyti, kad tarp raštinės durų ir ieškovės kabineto durų yra apie 5 metrų atstumas, ginčui aktualiu laiku pagal garso - vaizdo įrašo fiksaciją ieškovė yra prie savo kabineto durų, atsakovė užeina į raštinę. Trečia, atsakovė ginčui aktualiu laiku mobiliuoju telefonu užfiksavo, kad ieškovė „aklojoje zonoje“, kur nepasiekia vaizdo kameros, į burną kiša pirštą. Ieškovė šio veiksmo neneigia, tik kitaip jį aiškina. Todėl atsakovės paaiškinimas, jog bendradarbei ir bičiulei juoko forma ji pasakė apie save, kad „atėjo čiulpikė“, vertintinas kaip atsakovės reakcija į jos prieš tai užfiksuotą subjektyviai suvokiamą prokurorės atliekamą veiksmą, kad taip yra apibūdinama ji (atsakovė), ir šį suvokimą verbalizavo įeidama į raštinę asmeniui, kuriuo, kaip matyti, pasitiki – liudytojai I. Š.-L. Ketvirta, iš vaizdo - garso įrašo nėra pagrindo daryti išvadą, kad frazę „čiulpikė atėjo“ atsakovė sakė pasisukusi į ieškovę, t. y. šią frazę sakė ieškovei, o tai, kad ieškovė, išgirdusi šnekamojoje kalboje trečiuoju asmeniu pasakytą ginčo frazę, ją prisitaikė išimtinai sau, yra ilgalaikių itin konfliktiškų šalių santykių pasekmė.
65. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, nenustatė, kad atsakovės 2023 m. kovo 6 d. pasakytas žodžių junginys „čiulpikė atėjo“ yra apie apeliantę, todėl šiuo atveju nenustačius CK 2.24 straipsniui taikyti būtinos sąlygos, kad žinia yra apie ieškovę, nesant CK 2.24 straipsniui taikyti būtinų faktų visumos (šios nutarties 50 punktas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dėl atsakovės 2023 m. kovo 6 d. pasakytos ginčo frazės nėra pagrindo ieškovės garbę ir orumą ginti pagal CK 2.24 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog dėl itin konfliktiškų santykių abi šalys bet kokius pasakytus žodžius (atliktus) veiksmus vertina hiperbolizuotai, subjektyviai kaip skirtu (adresuotus) būtent jai, prisitaiko išimtinai sau ir interpretuoja juos remdamasi subjektyviu supratimu apie išsakytų žodžių prasmę. Nenustačius, jog atsakovė padarė teisės pažeidimą, t. y. paskleidė apie ieškovę duomenis ar nuomonę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl bylos procesinės baigties
66. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai, objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai atskleidė byloje kilusio ginčo esmę. Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
67. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, iš naujo nekartoja visų pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių ir argumentų, bet tiesiog pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 2930; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
68. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovei iš apeliantės priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
69. Atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 800 EUR bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytos teisinės pagalbos išlaidos atitinka rekomenduotinų priteisti sumų pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl šių išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei ir trečiajam asmeniui iš atsakovo (apelianto).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės O. A. apeliacinį skundą atmesti.
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-467-1079/2024, palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 800 EUR (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.