- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- A-804-1047/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01336-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- O. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja O. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. P-109 „Dėl tarnybinės nuobaudos Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei O. A.“ (toliau – ir Įsakymas) paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad kategoriškai nesutinka su Įsakymu bei 2022 m. vasario 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-87 „Dėl prokurorės O. A. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) bei 2022 m. vasario 17 d. teikimu Nr. VT-112 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Teikimas), kurių pagrindu buvo priimtas Įsakymas. Tiek Išvada, tiek Teikimas grindžiami vien tik tiesos neatitinkančiais prokuroro padėjėjos Z. P. (toliau – ir Padėjėja) bei Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės pavaduotojos A. K. (toliau – ir Pavaduotoja) teiginiais bei vyriausiosios specialistės (administratorės) I. Š.-L. (toliau – ir Administratorė) šmeižtu, nepagrįstu jokiais objektyviais įrodymais. Nors pareiškėja buvo pateikusi paaiškinimą apie susidariusią situaciją, vykdomą mobingą darbe bei pateikusi nuotraukas, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Išvadoje, kurioje konstatuojama, kad pareiškėja padarė tarnybinius pažeidimus, nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių objektyviąją pusę – valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtą elgesį, ir subjektyviąją pusę – kaltės formą – tyčią, nors tai yra privalomi teisės pažeidimo elementai. Priešingai, nemotyvuotai remiamasi vien Padėjėjos tiesos neatitinkančiais teiginiais bei Pavaduotojos patvirtinimu, nepateikus jokių įrodymų, nenurodant, kokiais įrodymais remiantis buvo nuspręsta, kad pareiškėja tariamai įvykdė veikas, nemotyvuotai atmetant jos paaiškinimus, teigiant, kad tai jos gynybinė versija.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir atsakovas, Generalinė prokuratūra) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų ir konstatuojant jos tarnybinį pažeidimą bei skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių nustatymą ir įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų apriboję pareiškėjos teises. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir Išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys buvo pakankami konstatuoti pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą ir paskirti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme numatytą švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą. Sprendimas skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą priimtas kompetentingo subjekto, konstatuojant tarnybinį pažeidimą ir paskiriant tarnybinę nuobaudą, atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir adekvatumo principais, todėl toks sprendimas neprieštarauja teisės aktams, yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas vertino skunde nurodytus motyvus ir argumentus kritiškai bei teigė, kad teismui pateikti skundo priedai nepaneigia tarnybinio patikrinimo metu apklaustų asmenų paaiškinimų.
5. Atsakovas paaiškino, kad nors pareiškėja savo skunde neigia Padėjėjai 2021 m. spalio 18 d. adresavusi žeminančio ir užgaulaus turinio terminiją, 2021 m. spalio 19 d. tyčia spyrusi į tarnybinio kabineto duris, kurios atsitrenkė į Padėjėjos dešinįjį šoną, 2021 m. lapkričio 9 d. tyčia stipriai spyrusi į praviras raštinės duris, kurios atsitrenkė į durų staktą, šią jos poziciją paneigia kiti tarnybinio patikrinimo metu surinkti, Išvadoje aptarti duomenys. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir įvertinti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad prokurorė tarnybinius pažeidimus padarė tiesiogine tyčia. Ji suvokė savo veiksmų neteisėtą, užgaulų ir trikdantį pobūdį, taip pat neabejotinai suvokė, kad dėl tokių jos veiksmų kils neigiami padariniai ir jų norėjo. Pareiškėja tyčia siekė pažeminti ir įžeisti Padėjėją, sukelti jai neigiamas emocijas. Nėra abejonių, kad asmuo, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, užimdamas prokuroro pareigas privalo numatyti, kad įžeidžiančių žodžių vartojimas viešoje vietoje, galimai girdint aplinkiniams darbuotojams, pažeidžia padorumo principą, žemina prokuroro kaip valstybės pareigūno vardą ir pažeidžia prokuroro etiką. Dėl padarytų pažeidimų kilo neigiami padariniai: buvo sutrikdyta prokuratūros darbuotojų rimtis, pažemintas Padėjėjos orumas, sumenkinta nepriekaištinga prokuroro reputacija. Tarp padarytų pažeidimų ir kilusių neigiamų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pareiškėjos tarnybiniai pažeidimai buvo ištirti išsamiai, tarnybinė atsakomybė jai pritaikyta nepažeidžiant nustatytų procedūrų, tarnybinė nuobauda paskirta vadovaujantis protingumo, proporcingumo, adekvatumo principais ir yra individualizuota, todėl Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjos O. A. skundą tenkino, panaikino Įsakymą, tačiau nepriteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
7.1. Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu (rezoliucija) pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės O. A. galimai padarytų tarnybinių pažeidimų, susijusių su neetišku elgesiu darbo vietoje, o 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu (rezoliucija) pradėtas dar vienas tarnybinis patikrinimas taip pat dėl galimai neetiškų prokurorės O. A. veiksmų. Generalinės prokurorės 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu šie tarnybiniai patikrinimai sujungti.
7.2. Atlikus tarnybinį patikrinimą, generalinei prokurorei pateikta Išvada, kurioje siūloma pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinius pažeidimus ir taikyti jai tarnybinę atsakomybę – paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Generalinės prokurorės 2022 m. vasario 9 d. sprendimu Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam prokurorui pavesta surašyti motyvuotą teikimą.
7.3. Generalinei prokurorei pateiktame Teikime konstatuota, kad Išvadoje ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą ir taikyti jai tarnybinę atsakomybę – skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Generalinė prokurorė 2022 m. vasario 17 d. rezoliucija Teikimui pritarė ir tokiu būdu konstatavo, kad pareiškėja padarė tarnybinius pažeidimus, ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą – pastabą.
7.4. Įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, konstatavus, kad pareiškėja nesilaikė prokurorui taikomų aukštų elgesio (etikos) ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d. atliko visuomenėje galiojančių moralės normų akivaizdžiai neatitinkančius veiksmus. Tokiu elgesiu ji pažemino gerą prokuroro ir prokuratūros kaip valstybės institucijos vardą, sumenkino prokuratūros autoritetą, t. y. padarė šiuos tarnybinius pažeidimus: 2021 m. spalio 18 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros tarnybinėse patalpose, esančiose Laižuvos g. 16, Mažeikiuose (toliau – prokuratūros tarnybinės patalpos), darbo metu eidama koridoriumi ir prasilenkdama su Padėjėja, pavadino ją „žiurke“; 2021 m. spalio 19 d. apie 11.45 val., būdama savo tarnybiniame kabinete, esančiame prokuratūros tarnybinėse patalpose ir matydama, kad koridoriumi eina prokuroro Padėjėja, tyčia stipriai spyrė į tarnybinio kabineto duris, o šios, atsitrenkdamos į dešinįjį Padėjėjos šoną, kliudė dešinę jos ranką, ir tokiais veiksmais sukėlė Padėjėjai skausmą ir išgąstį; 2021 m. lapkričio 9 d. tarp 13.30 ir 13.45 val. prokuratūros tarnybinėse patalpose, eidama pro raštinę ir matydama, kad ten dirba Administratorė, o vestibiulyje laukia Šiaulių apygardos prokuratūros Bendrųjų reikalų skyriaus specialistas R. M., tyčia stipriai spyrė į praviras raštinės duris, o šios atsitrenkė į durų staktą, ir tokiais veiksmais sutrikdė rimtį ir sukėlė kolegų išgąstį. Įsakyme konstatuota, kad nurodytais veiksmais pareiškėja pažeidė Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 39¹ straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 (2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. I-15 redakcija) (toliau – ir Prokurorų etikos kodeksas) 5.2.1, 5.2.2, 5.9.1 papunkčius ir 11 punktą, taip pat Lietuvos Respublikos prokuratūros vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. I-207 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 10, 12, 34, 35 punktus. Įsakyme nurodoma, kad dėl padarytų pažeidimų atsirado neigiamos pasekmės: buvo sutrikdyta darbuotojų rimtis, pažemintas prokuroro Padėjėjos orumas, sumenkinta nepriekaištinga prokuratūros reputacija. Tarp pažeidimų ir nustatytų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, o pažeidimai padaryti tiesiogine tyčia.
8. Teismas vadovavosi Prokuratūros įstatymo 39¹ straipsnio 1–3 dalimis, 20 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1–10 dalimis ir priėjo prie išvados, kad Įsakymas buvo priimtas įstatymo tam įgalioto subjekto, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų. Nors nebuvo kreiptasi į Etikos komisiją, sprendimas priimtas vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nurodyto subjekto motyvuotu teikimu. Įsakymas priimtas nepažeidžiant Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatyto šešių mėnesių (nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo paaiškėjimo dienos) termino.
9. Teismas pripažino, kad Įsakymas priimtas laikantis Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181, (toliau – ir Nuostatai) nustatytos procedūros, turint teisėtą pagrindą (Nuostatų 5 p.).
10. Teismas aptarė Prokurorų etikos kodekso 5.2.1, 5.2.2, 5.9.1 punktuose apibrėžtus padorumo, atsakomybės principus bei 11 punkte įtvirtintus veiksmus (piktybinis netiesos sakymas ar kitoks apgaudinėjimas, vartojimas įžeidžiančių žodžių ar gestų, dėvėjimas tarnybos metu netvarkingos aprangos ar netinkamas prokuroro atributų nešiojimas, pažeidžiant nustatytas taisykles), kurie vertinami kaip šio kodekso normų ir principų pažeidimas ir vertino Įsakyme įvardintus tris pareiškėjos tariamai padarytus pažeidimus, kurie buvo įvardyti kaip pagrindas taikyti pareiškėjai tarnybinę atsakomybę.
11. Dėl 2021 m. spalio 18 d. įvykio, kai Padėjėjos teigimu, pareiškėja darbo metu, eidama koridoriumi ir prasilenkdama su ja, neva pavadino ją „žiurke“, (toliau – ir 2021 m. spalio 18 d. įvykis) teismas nurodė, kad šis konstatuotas pareiškėjos pažeidimas nustatytas, vadovaujantis vien Padėjėjos paaiškinimais, į bylą nepateiktas nei pokalbio įrašas, nei kitokie įrodymai, nenurodomi jie ir Išvadoje. Pareiškėja neigė tokio įvykio faktą ir pateikė įrodymus apie tai, kad tuo laikotarpiu domėjosi žiurkių naikinimu savo sodyboje ir todėl dažnai konsultavosi telefonu su veterinarijos vaistine, iš kurios pirko reikiamus preparatus, todėl išgirstas žodis galėjo būti netinkamai suprastas. Tarnybinį patikrinimą atlikusio prokuroro vertinimu, tokią pareiškėjos poziciją paneigia Padėjėjos paaiškinimas, tačiau Išvadoje plačiau nepagrindžiama, kodėl manoma, kad teisingi yra Padėjėjos, o ne pareiškėjos paaiškinimai. Teismas vertino, kad tiek pareiškėjos, tiek Padėjėjos paaiškinimai pasižymi dideliu subjektyvumu, nes, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, tarp jų jau keletą metų yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad pareiškėja pavartojo žodį „žiurkė“ būtent dėl Padėjėjos.
12. Dėl 2021 m. spalio 19 d. įvykio, kai pareiškėja būdama savo tarnybiniame kabinete, atidarydama kabineto duris, kliudė dešinę Padėjėjos ranką, ir tokiais veiksmais sukėlė jai skausmą ir išgąstį (toliau – ir 2021 m. spalio 19 d. įvykis), teismas nurodė, jog tyrimas taip pat yra grindžiamas Padėjėjos paaiškinimu, kitų asmenų paaiškinimuose dėl šio įvykio iš esmės tik konstatuojama, kad Padėjėjos ranka buvo užgauta pareiškėjai atidarant duris ir, kad abi moterys piktai kalbėjo. Išvadoje nepasisakoma, ar buvo įvertintos faktinės (realios) galimybės pareiškėjai, būnant kabinete, matyti ar girdėti, kad Padėjėja eina koridoriumi ir įvertinti jos atstumą nuo pareiškėjos kabineto durų. Teismas pažymėjo, jog siekiant įrodyti, kad pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, buvo būtina nustatyti, jog pareiškėja tiksliai žinodama, kad kliudys Padėjėją (o tam būtina įvertinti, ar pareiškėja objektyviai turėjo galimybę tai žinoti), sąmoningai to siekė.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas sprendė, kad 2021 m. lapkričio 9 d. įvykis, kai prokuratūros tarnybinėse patalpose, eidama pro raštinę ir matydama, kad ten dirba Administratorė, o vestibiulyje laukia Šiaulių apygardos prokuratūros Bendrųjų reikalų skyriaus specialistas R. M., pareiškėja tyčia stipriai spyrė į praviras raštinės duris, o šios atsitrenkė į durų staktą, ir tokiais veiksmais sutrikdė rimtį ir sukėlė kolegų išgąstį (toliau – ir 2021 m. lapkričio 9 d. įvykis), taip pat nėra pakankamai įvertintas. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad prokuroro statusas yra ypatingas, prokurorams taikytinas aukštesnis elgesio standartas ir, kad durų spardymas šio standarto neatitinka, tačiau vien šio įvykio nepakanka konstatuoti tarnybinį nusižengimą pagal Prokuratūros įstatymo 39¹ straipsnio 3 dalį. Teismas nurodė, jog šis įvykis nesietinas su aplaidžiu prokuroro pareigų atlikimu ar jų neatlikimu. Byloje nepateikta įrodymų, kad šis įvykis kaip nors sumenkino prokuratūros autoritetą ar visuomenės pasitikėjimą, laikyti tai šiurkščiu Prokurorų etikos kodekso pažeidimu, teismo vertinimu, būtų neproporcingai griežtas situacijos vertinimas. Teismas pažymėjo, kad naudojamas terminas „stipriai spyrė“ yra vertinamoji kategorija, todėl asmenų pateikti paaiškinimai (tiek pareiškėjos, tiek kitų asmenų) yra subjektyvūs, o nesant kitokių šio fakto įrodymų (į bylą nepateikta), teismas sprendė, kad ir dėl šios faktinės situacijos atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo surinkta pakankamai įrodymų.
14. Teismas nusprendė, kad nors Įsakymas priimtas įstatymų įgalioto subjekto, laikantis nustatytos procedūros ir terminų, sprendime nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindimas, visgi Įsakymu įformintas sprendimas nėra pagrįstas išsamiu ir objektyviu visų faktinių aplinkybių ištyrimu. Faktinės aplinkybės Išvadoje konstatuojamos remiantis kelių, su pareiškėja konfliktuojančių asmenų paaiškinimais, nepateikiama jokių kitų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti šių aplinkybių buvimą. Išvadoje nurodoma, kad tiek pareiškėja, tiek paaiškinimus teikę kiti asmenys, pateikė vaizdo ir garso įrašus, nuotraukas, tačiau dėl jų neaiškumo, neinformatyvumo, ši medžiaga negali būti laikoma įrodymais nagrinėjamu atveju. Neigiamos, tariamai pareiškėjos padarytų pažeidimų pasekmės Išvadoje (ir Įsakyme) nurodomos tik bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais, jų nepagrindžiant jokiais įrodymais, todėl negalima pagrįstai konstatuoti, kad jos tikrai atsirado. Atsižvelgęs į tai, teismas panaikino Įsakymą, nes nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, kad Įsakyme nurodytus veiksmus pareiškėja tikrai atliko, kad sąmoningai (veikdama tiesiogine tyčia) siekė neigiamų pasekmių, kad neigiamos pasekmės tikrai atsirado.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą nebuvo pateiktos Vidaus tvarkos taisyklės, tačiau vertino, jog tai nesudarė pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnio 9 dalies pagrindu, nes vien tai, kad nebuvo patikimai įrodyti pareiškėjos veiksmai, už kurių atlikimą pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda, sudaro pagrindą pripažinti Įsakymą naikintinu. Teismas nenustatė būtinybės vertinti šių veiksmų teisinio kvalifikavimo teisingumą.
16. Teismas nurodė, kad pareiškėjos sumokėtas žyminis mokestis jai grąžintas teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi, o pašto išlaidas nepripažino būtinosiomis, nes pagal ABTĮ 23 straipsnio 7 dalį skundas teismui gali būti paduodamas elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis.
III.
17. Atsakovas Generalinė prokuratūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
18. Atsakovo vertinimu teismas formaliai ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgdamas į jų visumą, nesilaikė ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (ABTĮ 86 str. 1 d.).
Atsiliepimas
19. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, susijusius su Įsakymu, Išvada, Teikimu, pareiškėjos padarytais tarnybiniais pažeidimais, pažeistais teisės aktais, kilusiais neigiamais padariniais, ir nesutinka su teismo atliktu 2021 m. spalio 18 d. įvykio vertinimu, nes nėra jokių duomenų, kad Padėjėja šioje situacijoje yra suinteresuota sakyti netiesą ar, kad ji būtų pati siekusi konfliktuoti su pareiškėja ir jai pakenkti, todėl nebuvo pagrindo abejoti jos paaiškinimo objektyvumu. Atsakovas nurodo, kad Padėjėjos paaiškinime teigiama, jog pareiškėja pavadino ją žiurke ne pirmą kartą, yra buvę atvejų, kai prokurorė, praeidama pro šalį, tiesiog dainuoja savo susikurtus, žeminančio pobūdžio tekstus. Nepaisant to, Padėjėja su 2021 m. spalio 21 d. tarnybiniu pranešimu į Pavaduotoją kreipėsi tik po 2021 m. spalio 19 d. įvykio, kuriame nurodė, jog šis įvykis, kuris iš pastovių psichologinių veiksmų peraugo į fizinį, paskatino ją informuoti prokuratūros vadovus dėl pareiškėjos veiksmų, kurie tęsiasi ilgą laiką prokuratūroje stengiantis išprovokuoti konfliktus. Atsižvelgęs į pateiktų paaiškinimų logiką, nuoseklumą, atliktų veiksmų sistemiškumą, kitų asmenų duotus paaiškinimus, taip pat pareiškėjos tarnybinę charakteristiką (joje, be kita ko, nurodyta, kad kolektyve pareiškėja dažnai sukuria neigiamą psichologinę atmosferą ir įtampą, demonstruodama savo nepasitenkinimą ir priešiškumą darbuotojams, juos žemindama užgauliais žodžiais, provokuodama konfliktines situacijas), atsakovas šioje situacijoje vertino, kad teisingi yra duomenys, nurodyti Padėjėjos paaiškinime. Nėra sunku atskirti, kada žodis „žiurkė“ vartojamas kalbantis telefonu apie sodyboje iškilusias problemas, o kada jis pavartotas siekiant įžeisti, todėl atsakovas nemano, jog Padėjėja galėjo apsirikti. Reikalavimas darbuotojui, kuris kreipėsi dėl jo užgaulaus ir žeminančio elgesio, pateikti pokalbių garso įrašus, siekiant įrodyti užgaulių žodžių vartojimo faktą, atsakovo manymu, būtų perteklinis, kadangi tokie įrašai bendraujant su kolegomis nebūtinai daromi, juolab, kad šioje situacijoje pavartotas vienas užgaulus žodis (nevyko ilgas pokalbis).
20. Atsakovas nesutinka ir su teismo atliktu 2021 m. spalio 19 d. įvykio vertinimu, teigdamas, kad pareiškėjos neteisėti, su prokurorų etika nesuderinami 2021 m. spalio 19 d. veiksmai įrodyti ne tik Padėjėjos, bet ir Administratorės (2021 m. spalio 28 d. paaiškinimas Nr. 17.9.-8662) bei Pavaduotojos (2021 m. lapkričio 3 d. paaiškinimas Nr. 17.9.-8852) paaiškinimais, kurie, atsakovo manymu, yra išsamūs, nuoseklūs ir negali būti vertinami kaip neinformatyvūs. Net ir nesiremiant Padėjėjos paaiškinimu, iš kitų asmenų pateiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja, dar prieš įeidama į kabinetą, matė link jo ateinančią Padėjėją, kabinete girdisi, kaip koridoriuje eina žmogus, kad į duris buvo spirta taip, kad tai sukėlė didžiulį trenksmą ir net nieko dėtų kolegų išgąstį, po ko pastarieji išėjo į koridorių pasižiūrėti, kas įvyko (akivaizdu, kad paprastai atidarant duris tokio trenksmo, triukšmo ir išgąsčio nebūtų), kad durimis buvo užgauta Padėjėjos ranka. Visa tai patvirtina, kad pareiškėja veikė neteisėtai ir tyčia.
21. Atsakovas nurodo, kad teismas dėl 2021 m. lapkričio 9 d. įvykio pasisakė nevienareikšmiškai. Nurodęs, kad terminas „stipriai spyrė“ yra vertinamoji kategorija, teismas atmetė trijų asmenų pateiktus paaiškinimus dėl subjektyvumo. Atsakovas pažymi, kad dėl šio pažeidimo tarnybinis patikrinimas pradėtas po to, kai apie prokurorės neetišką elgesį Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą informavo su pareiškėja ir jos neigiamai vertinamais kolegomis niekaip nesusijęs asmuo – R. M., todėl vertinti šio asmens paaiškinimą kaip subjektyvų vien dėl to, kad „stipriai spyrė“ yra vertinamoji kategorija, nėra jokio pagrindo. Atsakovas neturėjo pagrindo suabejoti ir kitų asmenų (Pavaduotojos, Administratorės, kuri tiesiogiai matė įvykį) paaiškinimais, kadangi jie yra nuoseklūs, logiški, iš esmės vienodai apibūdina 2021 m. lapkričio 9 d. įvykį. Atsakovas nesutinka ir su teismo išvada dėl Prokuratūros įstatymo 39¹ straipsnio 3 dalies, nes to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokurorai tarnybinėn atsakomybėn traukiami už: padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus. Atsakovas mano, kad durų spardymas darbo (viešoje) vietoje, matant kitiems asmenims, žemina gerą prokuroro vardą ir menkina institucijos autoritetą (tą patvirtina ir darbuotojų duoti paaiškinimai, kuriuose jie stebisi tokiu prokurorės elgesiu, jo netoleruoja ir vertiną jį kaip neatitinkantį jos statuso).
22. Atsakovas nesutinka ir su teismo išvada, kad neigiami padariniai nurodyti tik bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais, jų nepagrindžiant jokiais įrodymais. Kad kilo neigiami padariniai, inter alia (be kita ko) prokuratūros darbuotojų rimties sutrikdymas, Padėjėjos orumo pažeminimas, akivaizdu iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų (darbuotojų paaiškinimų, kurie išsamiai aprašyti Išvadoje). Išvadoje nurodyti išsamūs motyvai ir dėl to, kodėl laikoma, jog pareiškėjos veiksmai menkina nepriekaištingą prokuroro reputaciją. Pareiškėjos elgesys yra nesuderinamas su prokuroro, kaip pareigūno, turinčio tiesioginę pareigą padėti užtikrinti teisėtumą, profesine etika ir akivaizdžiai prieštarauja visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams, kurių tikimasi iš valstybės pareigūnų.
23. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nesiėmė papildomų patikrinimo veiksmų dėl prokuratūros darbuotojų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių (žodinio bylos nagrinėjimo nerengė, asmenų teismo posėdyje neapklausė), tačiau sprendime nepagrįstai ir nemotyvuotai paaiškinimus įvertino kaip subjektyvius ir neinformatyvius, iš esmės nesirėmė jais kaip įrodymais. Atsakovo vertinimu, teismas nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Vidaus tvarkos taisyklių kopiją.
Atsiliepimas
24. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą nepakeistą.
Šalies argumentai
25. Pareiškėja nurodo, kad teismas, išsamiai išnagrinėjęs visu tris tariamai įvykdytus tarnybinius nusižengimus, teisingai konstatavo, kad Įsakymu įformintas sprendimas nėra pagrįstas išsamiu ir objektyviu visų faktinių aplinkybių ištyrimu. Apeliaciniame skunde bandoma įrodyti, kad būtina remtis vien Padėjėjos, Pavaduotojos ir Administratorės surašytais parodymais ir atmesti pareiškėjos teiktus objektyvius įrodymus. Pareiškėja laikosi savo pozicijos, jog Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūroje egzistuoja mobingas darbe. Pareiškėja aptaria kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų dokumentų, susijusių su pačios pareiškėjos raštais prokuratūros vadovybei dėl netinkamo elgesio su ja, turinį ir akcentuoja, kad atsakovas pateikė tendencingą, tariamai neigiamai pareiškėją charakterizuojančią medžiagą.
26. Vien tai, kad teismas nesurengė žodinio posėdžio, pareiškėjos vertinimu, nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą, nes jis motyvuotas. Pareiškėja teigia, kad žodinis posėdis būtų buvęs perteklinis, nepagrįstas, nes nebūtų buvę gauta naujų įrodymų. Be to, atsakovas turėjo galimybę naujus įrodymus pateikti tiek atsiliepime į skundą, tiek apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. P-109 „Dėl tarnybinės nuobaudos Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei O. A.“, kuriuo pareiškėjai O. A. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos skundą tenkino, konstatavęs, jog Įsakymu įformintas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo nėra pagrįstas išsamiu ir objektyviu visų faktinių aplinkybių ištyrimu, nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, kad Įsakyme nurodytus veiksmus pareiškėja tikrai atliko, kad sąmoningai (veikdama tiesiogine tyčia) siekė neigiamų pasekmių, kad neigiamos pasekmės tikrai atsirado.
29. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad jis yra priimtas formaliai ir neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus, neatsižvelgus į jų visumą, nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetus surinktus duomenis (išsamius ir nuoseklius asmenų paaiškinimus), neatsižvelgus į nagrinėjamų įvykių seką, sistemiškumą, perdėtą reikšmę suteikus pareiškėjos iškeltoms versijoms, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, nesuorganizavus žodinio bylos nagrinėjimo ir neapklausus liudytojų, todėl jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
30. Pareiškėja prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo naujus įrodymus: 2017 m. gruodžio 6 d. tarnybinį pranešimą, 2017 m. gruodžio 13 d. tarnybinį pranešimą, 2018 m. balandžio 18 d. UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centro“ pažymą, 2018 m. balandžio 25 d. tarnybinį pranešimą, Kanceliarinių reikmenų išdavimo aktą, 2018 m. gruodžio 20 d. el. laišką, 2019 m. sausio 17 d. el. laišką su priedais, 2022 m. birželio 30 d. tarnybinį pranešimą, 2019 m. vasario 8 d. el. laišką su priedais, 2019 m. gegužės 16 d. tarnybinį pranešimą, 2020 m. rugsėjo 25 d. el. laišką, Mažeikių raj. policijos komisariato tyrėjų raštą (be datos).
31. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
32. Vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi teisėjų kolegija pareiškėjos prašymo prijungti naujus įrodymus netenkina, nes nenustatyta priežasčių, kodėl šie dokumentai, surašyti iki pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Šie teisiniai argumentai suponuoja, kad pareiškėja bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga procesine teisine prasme, dėl to teismui nebuvo pateikti įrodymai, kuriuos ji teikia apeliacinės instancijos teisme, todėl pripažįstama, jog priežastys, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, nėra pagrįstos. Teisėjų kolegija taip pat prie bylos neprijungia 2022 m. birželio 30 d. tarnybinio pranešimo, nes jis nesusijęs su nagrinėjama byla (ABTĮ 56 str. 1 d.).
33. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
34. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.)
35. ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis nustato, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi.
36. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad neprieštarauja dėl skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi paskyrė rašytinį teismo posėdį 2022 m. birželio 2 d. bei 2022 m. balandžio 26 d. išsiuntė pranešimus apie rašytinį teismo posėdį pareiškėjai (paštu) ir atsakovui (per EPP). Atsakovas jokių prieštaravimų rašytiniam bylos nagrinėjimui nereiškė, buvo tinkamai informuotas apie rengiamo teismo posėdžio formą, liudytojų apklausti neprašė, todėl jo apeliacinio skundo argumentai apie rengtą rašytinį, o ne žodinį teismo posėdį atmetami.
37. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.
38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatos nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ar kt. Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1609-261/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-753-415/2021). Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018).
39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, pareiškėjos atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjos šioje byloje inicijuotam ginčui išspręsti, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos faktais ir ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Atsižvelgiant į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, proceso ekonomiškumo principu, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinio skundo argumentai dėl neaktyvaus teismo atmestini. Vien tai, kad atsakovas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (ABTĮ 56 str.). Atsakovas apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
40. Pareiškėjai Įsakymu tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tris epizodus: 2021 m. spalio 18 d. įvykį (pareiškėja, eidama koridoriumi ir prasilenkdama su Padėjėja, pavadino ją „žiurke“), 2021 m. spalio 19 d. įvykį (pareiškėja, būdama savo tarnybiniame kabinete, atidarydama kabineto duris, tyčia kliudė dešinę Padėjėjos ranką, ir tokiais veiksmais sukėlė jai skausmą ir išgąstį) ir 2021 m. lapkričio 9 d. įvykį (pareiškėja, eidama pro raštinę, tyčia stipriai spyrė į praviras raštinės duris, šios atsitrenkė į durų staktą ir tokiais veiksmais sutrikdė rimtį ir sukėlė kolegų išgąstį).
41. Bylai aktualios teisės normos įvardintos šios nutarties 8–10 punktuose, todėl teisėjų kolegija jų nebekartoja.
42. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmąjį ir antrąjį įvykį matė ir jame dalyvavo tik pareiškėja ir Padėjėja, kurių tarpusavio santykiai yra įtempti. Todėl pirmosios instancijos teismas Padėjėjos tarnybinius pranešimus vertino atitinkamai ir pagrįstai visas dėl šių įvykių kilusias abejones aiškino pareiškėjos naudai. Pažymėtina, kad analizuojant 2021 m. spalio 19 d. įvykį nebuvo nustatyta pareiškėjos tyčia. Pavaduotoja ir Administratorė nematė 2021 m. spalio 19 d. įvykio, į koridorių atėjo tik po jo, todėl jų tarnybiniai pranešimai teismo pagrįstai įvertinti, kaip nepatvirtinantys pareiškėjos kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai kaip subjektyvius atmetė objektyviais įrodymais nepatvirtintus paaiškinimus, todėl nusprendė, kad 2021 m. spalio 18 d. įvykio ir 2021 m. spalio 19 d. įvykio aplinkybės neįrodytos kaip pakankamas pagrindas taikyti pareiškėjai tarnybinę atsakomybę, nes nėra visų atsakomybės sąlygų.
43. Teisėjų kolegijos nuomone, R. M. – Šiaulių apygardos prokuratūros Bendrųjų reikalų skyriaus specialisto (ūkio srities) – tarnybinis pranešimas patvirtina, kad praviros raštinės durys po kontakto su pareiškėjos koja atsitrenkė į durų staktą ir sukėlė triukšmą 2021 m. lapkričio 9 d. Tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo atliktam galutiniam 2021 m. lapkričio 9 d. įvykio įvertinimui, kad pastabą vien už aptariamą įvykį skirti nėra proporcinga ir teisinga. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, nes į bylą pateikta video medžiaga patvirtina, kad, einant į pareiškėjos kabinetą, raštinės duris reikia ne pastumti, o traukti, taigi tikslesnis pareiškėjos veikos apibūdinimas yra ne „spyrė“, o „užkišo koją ir su didele jėga traukė“. Taip pat objektyviais įrodymais nebuvo įrodyta pareiškėjos tiesioginė tyčia sutrikdyti prokuratūros darbuotojų rimtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos veiksmų tikslas buvo praeiti į savo kabinetą koridoriumi, kurį blokavo atidarytos raštinės durys, todėl jos kaltės forma – neatsargumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjos veiksmai vertintini kritiškai, neproporcinga ir neadekvatu už 2021 m. lapkričio 9 d. įvykį pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
44. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės svarbos šios bylos nagrinėjimo baigčiai, niekaip nekeičia teisėjų kolegijos išvados dėl byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.