Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) pasibaigė dėl reorganizavimo), 3 650 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2001 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. vasario 13 d. jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Pareiškėjas prašė netaikyti 3 metų senaties termino ir skunde pateiktas aplinkybes vertinti už paskutinių penkerių metų laikotarpį, iki kol buvo perkeltas iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d.). Atsakovo pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio – tęsėsi ištisai ir nenutrūkstamai, atsinaujindavo kiekvieną savaitę.

3. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K turėjo būti vykdomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 136 ir 137 straipsnyje numatytos programos, o kai kurios iš jų turėjo būti vykdomos kartu su kitais įstaigoje laikomais tos pačios kategorijos nuteistaisiais. Per penkerių metų laikotarpį pareiškėjui buvo vykdoma vienintelė programa – „nuteistųjų pozityvaus užimtumo vykdymo programa“ (toliau – ir Užimtumo programa). Minėtos programos metu grupė nuteistųjų keletą kartų per savaitę buvo išvedama į ankštą pirmojo gyvenamojo korpuso, pirmajame korpusiniame skyriuje esančią patalpą apie 1.5 val. pabendrauti tarpusavyje. Minėtos programos metu vykdyti kitos veiklos, nei bendravimo tarpusavyje, Lukiškių TI-K administracija nesiūlė ir nesudarė galimybių, užimtumo programa buvo vykdoma penkerius metus, ne rečiau kaip du-tris kartus per savaitę. Patalpa, kurioje vyko užimtumo programa, žemino jo orumą ir neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Minėtą patalpą, kurioje vykdavo užimtumo programa, visi vadino – „kambariuku“ (toliau – ir Patalpa). Kambariukas įrengtas palėpėje, buvo mažo ploto (5–9 kv. m), jame nebuvo įrengta ventiliacija, langų patalpoje nebuvo, dėl to nepatekdavo natūrali šviesa, apšvietimas labai prastas (apšviesdavo tik 25 w lemputė). Patalpoje taip pat nebuvo tualeto, vandens tiekimo sistemos, šildymo įrangos, nebuvo ir prižiūrėtojų iškvietimo mygtukų. Patalpos niekas netvarkydavo, todėl visada buvo nešvaru – primėtyta nuorūkų, laikydavosi nemalonus kvapas. Į šią Patalpą buvo išvedamas kartu su kitais asmenimis, būnant šioje Patalpoje, ne kartą buvo iškilę problemos dėl neįrengtos iškvietimo sistemos. Minėtoje Patalpoje, kurioje vyko užimtumo programa, kaliniai būdavo susirinkę, tad jokie teisės aktai atsakovui minėtoje Patalpoje nedraudė įrengti prižiūrėtojų iškvietimo sistemą. Atsakovo atstovas privalėjo vadovautis bendrosios teisės normomis, kurios draudžia žmogaus orumą žeminantį elgesį ir įpareigoja viešojo administravimo subjektus gerbti žmogaus teises, laikytis gero viešojo administravimo ir pan. Atsakovo veiksmai, kuriais pareiškėjas ir kiti nuteistieji 1-1,5 val. buvo laikomi mažoje Patalpoje, kurioje net nebuvo įrengtas tualetas ir prižiūrėtojų iškvietimo mygtukas, nebuvo suderinami su gero viešojo administravimo principais, pagarba žmogaus teisėms, nesuderinami ir su Europos kalėjimų taisyklių nuostatomis – priešingi teisei.

4. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 7 d. su prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, kuriuo prašė nurodyti užimtumo programai vykdyti skirtos Patalpos plotą. Lukiškių TI-K administracija 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakė į pareiškėjo prašymą ir nurodė, jog plotas yra 9,9 kv. m. Bet kuriuo atveju turėtų būti fiksuojamas ploto pažeidimas (vienam asmeniui ne daugiau kaip 2 kv. m ploto). Patalpos viduje stovėjo neproporcingai didelis stalas ir 2 dideli suolai, kurie dar labiau sumažino Patalpos plotą. Užimtumo programa dėl netinkamų sąlygų minėtoje patalpoje vykti negalėjo. Patalpoje nuolatos trūko oro, nebuvo langų, šildymo sistemos. Prastas apšvietimas kenkė regėjimui, o netvarka ir blogas kvapas privertė jaustis nemaloniai ir sukėlė stiprų diskomforto jausmą. Pareigūnų iškvietimo mygtuko nebuvimas sukeldavo pareiškėjui nesaugumo, įtampos būseną, kiekvieną kartą būdamas Patalpoje jausdavosi itin nemaloniai, blogai, patirdavo diskomfortą, jis būdavo piktas, irzlus, nebūdavo nuotaikos.