Telšių apylinkės teismo sprendimas

2024-08-26 · Civilinė byla Nr. 2-467-1079/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-08-26Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-12-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-26
Bylos Nr.
2-467-1079/2024
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02633-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Ieškovas
O. A.
Atsakovas
Ž. P.
Trečiasis asmuo
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Julija Viktorija Flis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-467-1079/2024
Teismo proceso Nr. 2-29-3-02633-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 3.2.6.1. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 26 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jakaterinai Mažonienei ir Gretai Vasiliauskienei,

dalyvaujant ieškovei O. A.,atsakovei Ž. P., atsakovės atstovei advokatei Julijai Viktorijai Flis,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. A. patikslintą ieškinį atsakovei Ž. P. dėl šmeižto, garbės ir orumo įžeidimo, mobingo, ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

1. Ieškovė O. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, dėl šmeižto, garbės ir orumo įžeidimo ir mobingo, bei neturtinės žalos priteisimo, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovė Ž. P. savo tarnybiniame pranešime melagingai nurodydama, kad 2021 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ieškovė darbo metu eidama koridoriumi ir prasilenkdama su ja, pavadino ją „žiurke“ bei 2021 m. spalio 19 d. apie 11.45 val., ieškovė būdama savo tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, ir matydama, kad atsakovė eina koridoriumi, tyčia spyrė į tarnybinio kabineto duris, o šios, atsitrenkdamos į dešinį Ž. P. šoną, kliudė dešinę Ž. P. ranką, taip pat 2023 m. kovo 6 d. atsakovė Ž. P., apibūdindama I. Š.-L. ieškovę „čiulpike“, paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis ir pažemino ieškovės garbę ir orumą; įpareigoti atsakovę Ž. P. paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis tuo pačiu būdu, kuriuo buvo paskleidusi tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. įpareigoti atsakovę Ž. P. surašyti tarnybinį pranešimą, adresuotą (duomenys neskelbtini), kuriame būtų jos paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų – „2021 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), O. A. darbo metu eidama koridoriumi ir prasilenkdama su ja, pavadino ją „žiurke“ bei 2021 m. spalio 19 d. apie 11.45 val., būdama savo tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, ir matydama, kad koridoriumi eina Ž. P., tyčia spyrė į tarnybinio kabineto duris“, paneigimas; priteisti iš atsakovės 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo; 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 119-124).

2. Ieškinyje nurodama, kad atsakovė Ž. P. savo tarnybiniame pranešime melagingai nurodydama, kad 2021 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ieškovė darbo metu eidama koridoriumi ir prasilenkdama su ja, pavadino ją „žiurke“ bei 2021 m. spalio 19 d. apie 11.45 val., būdama savo tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, ir matydama, kad koridoriumi eina Ž. P., tyčia spyrė į tarnybinio kabineto duris, o šios, atsitrenkdamos į dešinį Ž. P. šoną, kliudė dešinę Ž. P. ranką, ir tokiais veiksmais sukėlė Ž. P. skausmą ir išgąstį, paskleidė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Pagal (duomenys neskelbtini) (darbo vieta (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Ž. P. šmeižtą, surašytą tarnybiniame pranešime, 2022 m. vasario 22 d. įsakymu ieškovei buvo skirta nuobauda – pastaba. Šį įsakymą apskundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2022 m. birželio 23 d. buvo priimtas sprendimas panaikinti 2022 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. P-109, Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) O. A., o dėl (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo 2023 m. balandžio 26 d. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas priėmė nutartį, kuria atmetė (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą nepakeistą. Taip pat 2023 m. kovo 6 d. Ž. P., siekdama pažeminti ieškovę, užgauliu žodžiu replikavo I. Š.-L., apibūdindama (išvadindama) ieškovę „čiulpike“. 2023 m. kovo 6 d. ieškovei praeinant pro raštinę į savo kabinetą, iš paskos ėjusi (duomenys neskelbtini) (darbo vieta (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Ž. P., (duomenys neskelbtini) I. Š.-L. garsiai paniekinančiai pasakė: „jau čiulpike atėjo į darbą“. Šie žodžiai buvo skirti ieškovei, nes daugiau nei raštinėje, nei koridoriuje nebuvo žmonių, o tai ne pirmas kartas nuo 2017 metų, kai buvo pradėtas vykdyti mobingas ieškovės atžvilgiu. Ž. P. paskleistas šmeižtas, surašytas tarnybiniame pranešime darbdaviui ir įžeidžiamas bei paniekinantis užgauliojimas, turėjo ilgalaikes neigiamas pasekmes: buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, teko rašyti paaiškinimus dėl akivaizdaus melo, buvo neteisėtai paskirta tarnybinė nuobauda, su kuria nesutikdama, buvo priversta rašyti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o (duomenys neskelbtini) apskundus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, rašyti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Viso šio proceso metu teko įrodinėti savo nekaltumą, dėl to kilo ilgalaikiai neigiami padariniai: buvo pažemintas orumas, patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai, emocinis stresas, psichologinis sukrėtimas ir išsekimas, pažeminimas, gėdos jausmas, buvo visiškai sumenkinta ir sugadinta nepriekaištinga jos, kaip (duomenys neskelbtini), reputacija ir tuo užkirstas kelias siekti karjeros, pretenduojant užimti aukštesnes pareigas, sužlugdytas autoritetas ir pakirstas pasitikėjimas, kurie yra privalomi dirbant (duomenys neskelbtini), nes privalo vadovauti (duomenys neskelbtini) kontroliuojamose (duomenys neskelbtini) bylose bei atstovauti (duomenys neskelbtini) teismo posėdžiuose, (duomenys neskelbtini). Ž. P. tyčia, sąmoningai šmeiždama ieškovę darbdaviui, užgauliais žodžiais įžeidinėdama bei vykdydama ilgalaikį mobingą jos atžvilgiu, pažeidė Konstitucijos ir įstatymu saugomas vertybes – teisę į asmens garbę ir orumą ir saugią aplinką darbe. Vilniaus apygardos administracinis teismas bei Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas, įvertinę pateiktus įrodymus ir priimdami sprendimus, nurodė, kad nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė atliko Ž. P. įvardintus veiksmus, t. y. paneigė Ž. P. paskleistą šmeižtą, todėl neabejotina, kad tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, kad atsakovė buvo pavadinta „žiurke“ ir tyčia sužalota, ieškovei spiriant į tarnybinio kabineto duris, bei vaizdo įraše užfiksuotas Ž. P. komentaras apie ieškovę, išvadinant ją „čiulpike“, yra žeminantys asmens garbę bei orumą, kas šiuo atveju visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintą faktų visumą, nurodytą CK 2.24 straipsnyje. Atsakovės tyčiniai veiksmai – melagingų, šmeižiančių ir įžeidžiančių duomenų paskleidimas darbdaviui bei paniekinamas, įžeidžiantis užgauliojimas – sukėlė jai ilgalaikius neturtinius padarinius – pažemino ieškovės garbę ir orumą, ir atsakovės veiksmai akivaizdžiai ir sąmoningai buvo nukreipti į jos asmenį.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Ž. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ne vienerius metus Ieškovė demonstruoja savo nepasitenkinimą bei priešiškumą, nepagarbų ir menkinantį elgesį tiek kitų kolegų, tiek Atsakovės atžvilgiu. 2017 m. gruodžio 6 d. dėl Ieškovės elgesio buvo teiktas ne vienas tarnybinis pranešimas, ko pasėkoje Ieškovei buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tačiau po aukščiau nurodytos tarnybinės nuobaudos gavimo Ieškovė nenutraukė savo netinkamo elgesio tiek Atsakovės, tiek kitų kolegų atžvilgiu. 2021 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovei einant koridoriumi bei prasilenkiant su Ieškove, Ieškovė pasakė Atsakovei „žiurkė“. Kadangi tai nebuvo pirmas kartas ir darbovietėje stengiamasi nereaguoti ir nekreipti dėmesio į tokį Ieškovės elgesį, kad neišprovokuoti dar didesnio konflikto, Atsakovė tiesiog praėjo pro Ieškovę. (Duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 19 d. Ieškovė, Atsakovei einant koridoriumi į tualetą, stipriu smūgiu su koja spyrė į duris, kurios kliudė Atsakovės dešinę ranką. Kadangi Ieškovės naudojamas psichologinis smurtas peraugo į fizinį smurtą, kuris nebegali būti toleruojamas ir kenčiamas, Atsakovė 2021 m. spalio 21 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pavaduotoją A. K.. 2021 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini) N. G. sprendimu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. 2022 m. vasario 22 d. (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. P-109 „Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) O. A.“ buvo skirta Ieškovei tarnybinė nuobauda – pastaba. 2022 m. birželio 23 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 13-3920-1161/2022 tenkino Ieškovės skundą ir Įsakymą panaikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-804-1047/2023 paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą. 2023 m. kovo 15 d. Ieškovė tarnybiniu pranešimu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pavaduotoją T. G., nurodydama, kad 2023 m. kovo 6 d. laikotarpyje tarp 8.10-8.30 val. Ieškovei praeinant pro raštinę, iš paskos ėjusi Atsakovė, priėjusi prie raštinės, kreipėsi į I. Š.-L. niekinamai replikuodama „jau čiulpikė atėjo į darbą“ ar panašiai. 2023 m. balandžio 14 d. išvada Nr. P2-587 „Dėl (duomenys neskelbtini) Ž. P. tarnybinio nusižengimo“ pasiūlyta pripažinti, kad Atsakovė tarnybinio nusižengimo nepadarė. Nurodė, jog vertinant ir analizuojant tiek Tarnybinį pranešimą, tiek 2023 m. kovo 6 d., neva, įvykusį Ieškovės garbę ir orumą pažeminusį įvykį bei šioje civilinėje byloje esančius duomenis, akivaizdu, kad nėra visų būtinųjų CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų, todėl akivaizdu, kad Atsakovė nepažemino Ieškovės garbės ir orumo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. konstatuotos aplinkybės patvirtina tai, kad Atsakovė, siekdama apginti savo pažeistas teises PĮ ir Nuostatų nustatyta tvarka kreipėsi į tinkamą subjektą, nes sprendime konstatuota, kad ginčijamas įsakymas priimtas įstatymo tam įgalioto subjekto, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų. Nors nebuvo kreiptasi į Etikos komisiją, sprendimas priimtas remiantis PĮ 41 straipsnio 5 dalyje nurodyto subjekto motyvuotu teikimu. Ginčijamas sprendimas priimtas nepažeidžiant PĮ 41 straipsnio 7 dalyje nustatyto šešių mėnesių (nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, (duomenys neskelbtini) vardą žeminančio poelgio, taip pat kito (duomenys neskelbtini) etikos kodekso pažeidimo paaiškėjimo dienos) termino; ginčijamas įsakymas priimtas laikantis teisės aktų nustatytos procedūros. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad tarnybinis patikrinimas būtų pradėtas be teisėto pagrindo. Taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad Atsakovė 2023 m. kovo 6 d. darbovietėje Ieškovę pavadino „čiulpikė“. Teikiama 2023 m. balandžio 14 d. Išvada patvirtina tai, kad Atsakovė 2023 m. kovo 6 d. nepasakė Ieškovės atžvilgiu „čiulpikė“. Teigė, jog ieškovė neįrodė būtinųjų sąlygų neturtinei žalai atlyginti, t. y. Ieškovė neįrodė nei neteisėtų Atsakovės veiksmų, nei patirtos žalos fakto, nei jos dydžio. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad Atsakovės Tarnybinis pranešimas Ieškovei būtų sukėlęs skaudžias pasekmes bei pakenkęs jos dalykinei ar profesinei reputacijai. Ieškovės nurodytos tariamos pasekmės (pvz., tariamas reputacijos ir autoriteto sumažėjimas, būtinybė kreiptis į teismą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo) buvo sąlygotos ne Atsakovės, bet pagal teisės aktus įgaliotų asmenų, atlikusių tarnybinį patikrinimą bei vertinusių tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis. Prašė ieškinį atmesti (t. 1, b. l. 51-57).

4. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nurodė, jog neturi jokio teisinio materialinio suinteresuotumo šioje byloje, dėl ieškinio pagrįstumo nepasisakė. Teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (t. 2, b. l. 118).

5. Teismo posėdžio metu ieškovė O. A. palaikė savo patikslinto ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad atsakovės veiksmai, šiuo atveju, jos tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, neatitinka tikrovės, tam nebuvo pateikta jokių įrodymų. Tą konstatavo ir Administracinis teismas, kad nebuvo pateikta įrodymų, kad ji sąmoningai, tyčia pavadino atsakovę žiurke ar sąmoningai, tyčia spyrė į duris. Tai neatitinka tikrovės, kadangi aplinkybės yra visiškai kitos. Tas aplinkybes patvirtinančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus pateikė teismui. Dėl atsakovės atliktų veiksmų, šiuo atveju, jos tyčinių veiksmų, nes žmogus, sąmoningai klaidindamas darbdavį, neatsargiai tokio pranešimo parašyti negali. Mano, kad buvo siekiama tam tikrų tikslų ir dėl šito jai buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kuris, sugalvotais kaltinimais, nėra malonus. Ir tai yra ne pirmas kartas, buvo apkaltinta daugelį atvejų. Pastovus atsakovės šmeižtas, mobingas, siekis išprovokuoti konfliktines situacijas, privedė iki to, kol pateikė šį ieškinį. Neįmanoma (duomenys neskelbtini) patalpose ramiai dirbti, atsirado šmeižtas, dėl kurio jai buvo skirta nuobauda, kurią ji apskundė ir ta nuobauda buvo panaikinta Vyriausiajame administraciniame teisme. Būtent, atsakovė neteisėtais veiksmais, pažeidžiant jos teises, apšmeižė ją darbdaviui. Buvo pažeista teisė į tiesą, teisė būti darbo aplinkoje neapšmeižiant, juo labiau, už šmeižtą neskiriant darbines nuobaudas. Mano, kad šmeižtas buvo paskleistas rašytiniu būdu tarnybiniame pranešime, kad ji atsakovę išvadino žiurke, kad buvo tyčia spirta į duris tam, kad sužeisti. Šmeižtas buvo paskleistas (duomenys neskelbtini) sistemoje. Pagal CK savo versijas apie tai, kad tokie veiksmai buvo atlikti, turėtų įrodyti atsakovė. Tokie veiksmai nebuvo atlikti, o atsakovė iš nuogirdų, sąmoningai, laisvai interpretuoja ką nori. Jos veiksmai buvo interpretuoti visiškai kitaip, tiek darbdaviui, tiek atsiliepime. Šiuo ieškiniu prašo, kad būtų paneigtas šmeižtas, kad atsakovę pavadino žiurke ir, kad tyčia spyrė į duris tam, kad ją sužalotų. Kad koridoriuje atsakovė išeinant ją „čiulpike“ pavadino. Kitam asmeniui nėra moraliai pagrįstas dalykas, kas žeidžia ir žemina ją, kaip žmogų. Tai yra įžeidžiantis moterį žodis, kuriuo išreiškiamas moters atliekamas veiksmas - lytinio organo čiulpimas. Šiuo atveju yra perkeltinė prasmė, vienas žodis sudaro negatyvią atmosferą, negatyvų savęs vertinimą ir žeidžia. Konflikto pasekmes jaučia tik ji viena, o atsakovė, padedant darbdaviui, yra „išvartoma“ iš visų aplinkybių, esamų situacijų. 2022 m. vasario 22 d. įsakyme nurodyta, kad ji padarė tarnybinius pažeidimus: 2021 m. spalio 18 d. pavadino atsakovę žiurke; 2021 m. spalio 19 d. kabinete, matydama, kad eina atsakovė, tyčia spyrė į kabineto duris. Įsakymas surašytas remiantis Ž. P. duotais paaiškinimais ir tarnybiniu pranešimu. Prašo teismo išnagrinėjus bylą, įvertinus visus įrodymus pripažinti, kad atsakovė savo tarnybiniame pranešime melagingai nurodė, kad ji darbo metu eidama koridoriuje, prasilenkdama koridoriuje, pavadino ją žiurke, tai buvo 2021 m. spalio 18 d., bei 2021 m. spalio 19 d. 11.45 val., būdama savo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, ir matydama, kad atsakovė eina koridoriumi, tyčia spyrė į kabineto duris, kurios atsitrenkdamos į dešinį atsakovės P. šoną, kliudė jos dešinę ranką. Taip pat 2023 m. kovo 6 d. atsakovė I. Š. L. apibūdino ją „čiulpike“ ir paskleidė tuo tikrovės neatitinkančius duomenis ir pažemino jos garbę ir orumą. Dėl pavadinimo žiurke paaiškina, kad turi sodybą vienkiemyje, kuriame vyksta dar statybos, kurioje žiemą, rudenį užplūsta pelės, žiurkės, ir būdama darbe skundėsi nė vienam žmogui, kalbėjo telefonu, kad žiurkės ją puola, klausė pažįstamos ką daryti, sakė, kad niekas neveikia. Tą dieną kalbėjosi telefonu, tarėsi su vaistinės darbuotoja, kuri pardavinėja nuodus, kaip jas išnaikinti, kokius nuodus reikia dėti. Kalbėjo telefonu apie žiurkių puolimą, jų nuodijimą, nuodus. Tą dieną ir prieš tai, žodis žiurkė buvo naudotas, bet tas žodis žiurkė, nebuvo skirtas, adresuotas atsakovei. Pokalbio metu panaudotą žodį žiurkė, ar galėjo girdėti atsakovė, nežino, nes pro ją (duomenys neskelbtini) praeidama, stengiasi jos nematyti. Jei atsakovė ėjo pro šalį, neneigia, kad galėjo girdėti tokį pokalbį. Net ir kabinete būdama ji galėjo girdėti. Bet jei ji eidama koridoriuje girdėjo pokalbį, tai ji turėjo matyti, kad buvo kalbama telefonu, kai ji kalbėjo su savo pažįstamais žmonėmis ir skambinant į vaistinę. 2021 m. spalio 19 d. 11.45 val., kad su kabineto durimis kliudė atsakovę – ji tuo laiku grįžo iš vadinamų kavinės patalpų ir pastebėjo, kad neturi telefono, paliko kavinės patalpose, tada įėjusi į kabinetą uždarė duris, ir pamačiusi, kad neturi telefono, ji vaikšto pakankamai greitai, neslampinėja, tikrai darė duris, tačiau jų nespyrė. Durys atsidaro į išorę, koridorių, ir tuo metu buvo triukšmas, ir ji išėjo į koridorių, ją išvadino negražiai. Nors atsakovė rašo paaiškinime „debilė, daunė“, keiksmažodžiai, bet buvo išvadinta žymiai negražiau. Matomai, tuo metu durys ją kliudė, nes koridorius pakankamai siauras. Bet ar ėjo atsakovė, nežino, nematė. Ji tik atidarė duris ir išgirdo, kad atsakovė šaukė, kad ji kažką atsakovei padarė. Kai ji atidarė duris, atsakovė buvo koridoriuje, bet ar ji ėjo, stovėjo, klausėsi, negali pasakyti. Bet, kad atidarius duris atsakovė stovėjo už durų ir ją iškeikė, taip buvo. Ar galėjo kliudyti su durimis atsakovę, nežino ir negali pasakyti, kadangi nematė. Durys nepermatomos, atsidaro į išorę. Darant duris nemato kas už durų stovi. Tačiau jei atsakovė būtų ėjusi, tai būtų girdėjęsis durų paspaudimo trakštelėjimas. Atidarius duris pilnai, lieka labai nedidelis tarpas. Ar galėjo kliudyti, kliudė atsakovę, negali pasakyti. Dėl ko atsakovė atidarius duris, ją išvadino necenzūriniais žodžiais, negali pasakyti. Tai ne pirmas kartas, kai ji taip reaguoja. Tų atvejų yra ne vienas ir ne du, galima skaityti dešimtimis. Kitų įrodyti negali, neturi vaizdo, garso įrašų, dėl to į ieškinį netraukė. Nurodė teismui tik tuos, kuriuos gali įrodyti. Atsakovė nurodė, kad ji į duris, einant atsakovei, tyčia spyrė. Tai yra nurodyta įsakyme, nes įsakymas rėmėsi tarnybiniu patikrinimu, o tarnybiniame patikrinime, matomai, atsakovė buvo nurodžiusi, kad ji tyčia spyrė. P. nurodydama aplinkybes paaiškino, kad ji matė, kaip (duomenys neskelbtini) stovėjo už durų ir spyrė su koja, jai jau priėjus į kabinetą, kadangi durys buvo praviros. Galimai specialiai stovėjo už durų, kadangi matė, kad ji ėjo link tualeto. Atsakovė teigia melagingai, kad ji su durimis trenkė matydama atsakovę, kadangi, bet kokiais būdais, bet kokiomis priemonėmis, bando suregzti kokią intrigėlę, kad jai galėtų vėl atlikti kokį patikrinimą. Paaiškinime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) G. girdėjo, kaip ji jam gyrėsi, kad ji spardė duris. Tai sužinojusi Administraciniam teismui pateikė to paties (duomenys neskelbtini) paaiškinimą, apie ką kalbėjosi. Nes kai gavo tarnybinę išvadą, nuėjusi pas kolegą klausė ar ji jam taip sakė ir paprašė, kad parašytų, ką ji jam sakė, nieko nenurodydama ką rašyti. Jis tą ir nurodė, ką jie kalbėjo. Atsakovė savo tarnybiniame pranešime melagingai nurodė, kad ji atsakovę pavadino žiurke ir, kad spyrė į tarnybinio kabineto duris, o šios atsitrenkdamos kliudė ją. Jei atsakovė girdėjo žodį žiurkė, ji kalbėjo ne apie vieną žiurkę, o apie žiurkes daugiskaita ir buvo kalbama apie sodybos puolimą. Ištraukus iš konteksto vieną žodį ir įvardijus, kad tas žodis skirtas jai, tai jau pateikta melagingai. Su atsakove konfliktai kyla nuo 2017 metų, priežastis buvo dėl jos atidaryto lango, kai norėjo pravėdinti patalpas, o atsakovė surašytame tarnybiniame pranešime nurodė, kad jai buvo šalta, ji sirgo, sėdėjo kabinete atidarytomis durimis, ir jai buvo šalta dėl atidaryto lango, nes ėjo į kabinetą šaltis. Nuo to laiko prasidėjo konfliktai. Tada buvo atsakovės išprovokuotas konfliktas. Nuo 2017 metų nekreipia dėmesio į atsakovę, liudytoją. Dėl susidariusių aplinkybių su jomis nebendrauja, stengiasi jų nematyti, eina pro šalį tarsi jų nematydama. Atsakovė buvo surašiusi 2017 m., kai ją išvadino psichine ligone, rašė paaiškinimą, rašė dėl ieškinyje minėto atvejo. Dar yra keletą tarnybinių, kur priėmė sprendimą, kad ji nieko nepažeidė. Gali būti 5-6 kartai. Kiekvienais metais yra inicijuojama. Kitais kartais buvo rašomi grupės darbuotojų, tame tarpe ir atsakovės. Rašo atsakovė, (duomenys neskelbtini) Š. L., tuo metu buvusi pavaduotoja K.. Pastoviai rašo grupelė darbuotojų. Yra buvę atvejų, kad jai net nereikėjo rašyti paaiškinimų, nes nebuvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas. Apie 2023 m. kovo 6 d. paaiškina, kad ji atėjusi į darbą sustojo įsijungti savo telefono, kadangi visada yra pasiruošusi, kad būtų įrašinėjamas vaizdo, garso įrašas, ir ėjo link savo kabineto. Iš paskos ėjo P., gal į ją ir pasižiūrėjo. Praėjusi raštinę pasuko koridoriumi į kairę, kur yra jos kabinetas, būdama 2-3 metrų atstumu išgirdo, kaip P. priėjusi prie raštinės darbuotojos pasakė: „o, čiulpikė, atėjo į darbą“, po ko buvo abipusis juokas. Čiulpikė yra moteris, atliekanti oralinio sekso paslaugas. Ji tokių paslaugų neteikia, atsakovė melagingai teigė apie ją. Raštinėje buvo tik Š. L.. Jos buvo tik trys. Adresuota buvo trečiam asmeniui. Ji piršto nečiulpia, P. ir Š. L. čiulpimo gesto nerodo. Atsakovės tikslas, kad ją atleistų iš darbo ar ji išeitų iš darbo, sudaryti visapusiškai nepalankią aplinką darbe, kad ji būtų atleista arba būtų priversta išeiti iš dabartinio darbo ir jį pakeisti. Visa tai patvirtina jos teiginius apie darbe vykdomą mobingą, jos atžvilgiu. Patyrė tam tikrus nepatogumus, dėl ko prašo priteisti neturtinę žalą. Nepatogumai - ilgalaikis smurtas, mobingas, nemiga, atminties pablogėjimas. (Duomenys neskelbtini) mažas miestas, visa ta situacija žinoma daugelyje institucijų. Pastoviai atliekami tarnybiniai patikrinimai, dėl ko nėra malonu, reikia įrodinėti, kad tai ne tiesa, nemalonu eiti į darbą. Tai pakerta (duomenys neskelbtini) autoritetą. Bijo kalbėti, nebepasitiki žmonėmis. Tą sąlygojo tie du įvykiai. Dėl šios situacijos nėra atsakinga viena atsakovė, bet neturtinė žala, tik jos nedidelė dalis, yra dėl jos veiksmų. Anksčiau norėjo pretenduoti į aukštesnes pareigas, tačiau dėl tokios situacijos, atlikinėjamų tarnybinių patikrinimų nebepretendavo. Prašo teismo įpareigoti atsakovę paneigti paskleistus, tikrovės neatitinkančius, duomenis, tuo pačiu būdu, kuriuo buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. įpareigoti atsakovę P. surašyti tarnybinį pranešimą, adresuotą (duomenys neskelbtini), kuriame būtų jos paskleistų, tikrovės neatitinkančių, duomenų, kad 2021 m. spalio 18 d. tarnybinėse patalpose ji ją darbo metu eidama koridoriuje, prasilenkdama, pavadino „žiurke“ ir 2021 m. spalio 19 d. būdama savo tarnybiniame kabinete ir matydama, kad P. eina koridoriumi, tyčia spyrė į tarnybinio kabineto duris, būtų paneigta. Prašo pripažinti, kad P. ją išvadino čiulpike, t. y. paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis ir pažemino jos garbę ir orumą, ir priteisti iš atsakovės 5000 Eur neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė Ž. P. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovės nepažemino ir neįžeidinėjo. Sudėtinga situacija prasidėjo nuo 2017 metų, kai ieškovė, dėl įvykusių įvykių, gavo nuobaudą. Po šios nuobaudos jos atžvilgiu prasidėjo psichologinis smurtas, mobingas, kurių veiksmai išaugo į fizinį smurtą. Dėl ieškovės pateiktame ieškinyje 2021 m. spalio 19 d. įvykių nurodo, kad po 2017 metų nuobaudos ieškovė ją visokiais žeminančiais žodžiais žemino, vadino „padavalka, lerva“. Nekreipdavo dėmesio, jokių tarnybinių nerašydavo. 2021 m. spalio mėn., kai pavadino žiurke, nebuvo vieną kartą. Ieškovė praeidama vis sakydavo žiurkė, netgi dainuodavo „žiurkė, žiurkė“. Bet ji į tai nekreipė dėmesio. 2021 m. spalio 18 d. praeidama ieškovė ją pavadino žiurke, bet ir į tai nekreipė dėmesio. 2021 m. spalio 19 d. 11.45 val., iš savo kabineto ėjo į tualetą, kur praėjus pro raštinę pasuko link tualeto į koridorių, kur yra ieškovės O. A. kabinetas. Eidama matė, kaip ieškovė jau stovėjo prie savo kabineto durų, žiūrėjo į duris, matyt, jas rakino, nes ką tik buvo parėjusi. Todėl ji pora žingsnių grįžo iki raštinės langelio, kur sustojo palaukti, kad su ieškove nesusidurtų ir, kad nebūtų jokio kontakto, kol ieškovė įeis į kabinetą. Ieškovė įėjusi į kabinetą, duris paliko praviras per pusę koridoriaus, praėjimui vietos pilnai užteko. Ieškovė matė, kad ji ėjo, grįžo, sustojo prie raštinės. Kai ieškovė įėjo į kabinetą, ji ėjo kaire koridoriaus puse į tualetą, nes, kaip minėjo, durys buvo praviros iki pusės koridoriaus. Priėjus prie ieškovės kabineto, žengiant žingsnį, pajuto durų trenksmą į ranką, dėl ko visa šita situacija ir įvyko. Nuėjusi į tualetą iš karto grįžo. Iš raštinės išėjo (duomenys neskelbtini) I. Š. L., iš savo kabineto tuo metu buvusi (duomenys neskelbtini) pavaduotoja K., kuriai paaiškino kas buvo, ir nuėjusi į savo kabinetą paskambino (duomenys neskelbtini) K. Š., kurį informavo apie situaciją, kuris nurodė parašyti tarnybinį ir registruoti sistemoje. Dėl to tas tarnybinis, pranešant vadovui, turint tokią teisę ir pareigą informuoti apie situaciją, ir buvo registruotas. Tarnybiniame nurodė, kad ieškovė spyrė į duris. Kadangi iki pusės durys buvo atidarytos, žengiant žingsnį, kojos judesys matėsi. Ar ieškovė specialiai, ar nespecialiai spyrė į duris, negali pasakyti. Nes tiek ieškovei buvo įmanoma išeiti iš kabineto, tiek jai praeiti pro jos kabinetą. Juo labiau, kad ji ėjo šonu. Eidama nesitikėjo tokio veiksmo, t. y. durų atidarymo – spyrio. Einant matėsi, kad ji stovėjo, kad nėjo. Dėl to tarnybiniame ir rašė, kad galimai tyčia (specialiai) spyrė, nes ieškovė matė, kad ji ruošėsi eiti į tualetą ir grįžo prie raštinės, kol ji įeis į kabinetą. Dar (duomenys neskelbtini) G. atėjęs klausė kas buvo, jis sakė, kad jam ieškovė sakė, kad „žinai, kaip aš vaikštau, duris spardydama“. Toks įvykis buvo ir dėl to informavo vadovą, juo labiau, kad ieškovė matė, kad ji ėjo, pati patvirtina, kad grįžo iš kavinės ir iš karto sukosi eiti atgal, telefoną palikusi. Tiksliai įvardinti ar koja spyrė, negali, nes neužfiksavo, kamerų nėra, bet tiesiog vienu akies kampu matė, kaip ji stačiomis, ne, kad žengtų žingsnį, bet stačiomis į duris spyrė. Ar tyčia, ar ne, negali pasakyti. Apie 2023 m. kovo 6 d. įvykius paaiškina nurodydama, kad po 2021 metais minėto durų spyrio pranešimo ir dar dviejų pranešimų, kur buvo ieškovei skirta nuobauda, iki to laiko ieškovė visą laiką, visokiais veiksmais, žodžiais, po 2017 metų, praeidama pro duris sustodavo, peržegnodavo, burbuliuodavo. Po 2021 metų tarnybinės nuobaudos, (duomenys neskelbtini) nebe žodžiais įvardindavo, o pradėjo atlikinėti piršto čiulpimo veiksmą. Tiesiog praeidama nučiulpia pirštą, ir taip kiekvieną dieną. Po visų šių įvykių, šių situacijų, vadovų buvo prašyta, kad įdiegtų kameras, kas buvo padaryta 2022 m. spalio ar lapkričio mėn. Po šių veiksmų - pirštų čiulpimo, vis pajuokaudavo, kad ieškovė, tokius veiksmus atlikdama, jas taip vadina, nes joms rodo tuos veiksmus. Tai 2023 m. kovo 6 d. atėjusi į darbą ir pamačiusi, kad ieškovė eina, įsijungė kamerą, kad tai užfiksuoti. Nes tai buvo ne pirmas kartas, kai praeinant demonstratyviai nučiulpia pirštą. Eidama iš paskos pasistengė užfiksuoti kamera jos tą veiksmą, bet nei sustojo, nei ką sakė. Įėjusi į kabinetą įsijungė kompiuterį ir nuėjo į raštinę. Ieškovės nebuvo nei koridoriuje, nei fojė, nei raštinėje. Įėjusi į raštinę su Š. L. pradėjo pokalbį, ieškovei jokių žodžių skirta nebuvo. Kaip tarnybiniame rašė, galėjo galimai būti žodis čiulpikės ar čiulpė pavartotas, bet tai nebuvo žodis skirtas ieškovei. Tai ieškovė su savo rodomu veiksmu jas taip vadina ir jos visą laiką taip juokaudavo, kadangi ta situacija yra sunki ir sudėtinga, tiesiog tai ką ji darė, psichologiškai beliko priimti juokais. Ieškovei ji iš paskos nėjo, kaip ji rašo ieškinyje. Kai ji ėjo, ieškovė nei foje, nei prie raštinės, nebuvo, tai jai jokie žodžiai skirti nebuvo ir niekas jai nebuvo sakyta. Ieškovė joms nuo 2021 metų nuobaudos gavimo rodo piršto čiulpimo veiksmą. Ją ir Š. L. dabar vadina ne lervomis, padavalkomis, o veiksmais - čiulpdama pirštą rodo, kad jos yra čiulpikės. Ta frazė galėjo būti pasakyta ieškovės nurodytu laiku, atėjusi galėjo pasakyti, kad vėl pavadino čiulpike. Kaip minėjo, čiulpikės žodį vartodamos vadindavo save. 2023 m. kovo 6 d. be I. Š. L. ir jos pašalinių asmenų nebuvo. Tarnybiniame pranešime buvo nurodžiusi, kad ieškovė ją pavadino žiurke. Ieškovė ją žiurke pavadino prasilenkiant, tuo metu telefonu nekalbėjo, tiesiog praeidama pasakė žiurkė ir tiek. Atskirai tarnybinio nerašė, tai paminėjo prie to paties pranešimo. Savo tarnybiniu pranešimu norėjo informuoti vadovybę apie susidariusią situaciją. 2017 metais ieškovė gavo nuobaudą, ne dėl atidarytų langų, kaip minėjo, bet dėl bendros situacijos, dėl (duomenys neskelbtini) pavaduotojos, tarpusavio veiksmų, dėl ko buvo rašytas tarnybinis, sekantis buvo rašytas dėl spyrio į duris. Nuo 2017 metų prasidėjo minėti veiksmai, skundų rašymai, skambinimai aukštesniems vadovams, kad neteisingai atlieka savo tiesioginį darbą, tas pats bylų nenešimas į (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo atliktas patikrinimas jos atžvilgiu, kurio metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų - žegnojimo, lipimo laiptais, kai visad sustodavo, laukė kol pradės eiti, provokuojančių veiksmų, tarnybinių nerašė. Po 2017 m. susidariusios situacijos ieškovė pradėjo jai keršyti, kadangi ji žemesnio rango, nei kiti, rašę paaiškinimus, (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 6 d. buvo etikos komisijos posėdis, per kurį buvo pagarsinti visi veiksmai, nes Š. L. buvo parašiusi pranešimą dėl mobingo, visų veiksmų. Anksčiau yra tekę (duomenys neskelbtini) rašyti paaiškinimą dėl darbo, bylų skirstymo, kad neteisingai skirsto bylas, prašydavo paaiškinti. Apie ieškovės elgesį, veiksmus buvo pranešusi vadovybei. Kaip ieškovė ją vadino, elgiasi, žinojo tuo metu buvusi (duomenys neskelbtini) A.. Vadovybės, psichologės nuomonė buvo tokia, kad nekreiptų dėmesio. Po 2021 m. spalio mėn. įvykio, jų iniciatyva, buvo įrengtos kameros, nes būdavo pastovus skundimas iš ieškovės pusės, dėl darbo eigoje iškilusių klausimų. Su ieškove, kaip jos (duomenys neskelbtini), nedirba, po 2021 metų įvykių labiau dirba kita (duomenys neskelbtini), tačiau tenka rinkti bendrus duomenis, kur reikia, užklausia ieškovės, tačiau viskas vyksta susirašinėjant el. paštu. Bet ir vadovai stengiasi, kad nebūtų kontakto. Tarnybiniame pranešime visas aplinkybes dėl žiurkės ir spyrio į duris viską nurodė taip, kaip buvo. Nieko nemelagingai nenurodė.

Atsiliepimas

7. Atsakovės atstovė advokatė Julija Viktorija Flis teismo posėdžio metu nurodė, jog nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus motyvus. Šitoje byloje tokį reikalavimą, iš kurio darytų išvadą, kad ieškovės nuomone, atsakovė atliko tris arba du neteisėtus veiksmus, t. y. 2021 m. spalio 21 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į atitinkamas institucijas ir informavo, kad 2021 m. spalio 18 d. ieškovė eidama koridoriumi atsakovę pavadino žiurke, ir 2021 m. spalio 19 d., būdama savo tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, matydama, kad eina koridoriumi, tyčia spyrė į tarnybinio kabineto duris. Kitas, atsakovės neteisėtas veiksmas, kad 2023 m. kovo 6 d., atsakovė Š. L. apibūdino ieškovę čiulpike. Ieškovės nuomone, tokiais veiksmais atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis ir pažemino ieškovės garbę ir orumą. Pagal CK 2.24 straipsnį turi būti visos keturios sąlygos: turi būti žinių paskleidimo faktas; žinios yra apie ieškovą; žinios žeminą asmens garbę ir orumą; žinios neatitinka tikrovės. Ir tik esant šioms visoms keturioms sąlygoms, galima teikti, kad buvo paskleista tiesos neatitinkanti informacija, kuri žemina garbę ir orumą ir atitinkamai prašyti taikyti tam tikras gynybos formas. Atkreipė dėmesį, kad tris sąlygas privalo įrodyti ieškovas, t. y. žinių paskleidimo faktą, kad žinios yra apie ieškovą ir žinios žemina asmens garbę ir orumą. Šitie faktai nėra preziumuojami, pareiga įrodyti kyla ieškovui. Šioje byloje iš ieškovės pozicijos, baigiamosios kalbos, įrodinėjimo metu, teikiamų įrodymų metu, ieškovė yra susikoncentravusi tik į vieną sąlygą, į vieną prezumpciją, t. y. kad žinios neatitinka tikrovės, remdamasi Administracinių teismų sprendimais. Šiuo atveju, manytų, kad ieškovė neįrodė trijų sąlygų, kurios yra būtinos, privalomos, ir jų nesant teismas negali konstatuoti CK 2.24 straipsnio taikymo galimybės. Kalbant apie vieną iš sąlygų, kad buvo paskleistos žinios, šitą faktą turi įrodyti ieškovas. Jeigu nagrinėjant vieną iš neteisėtų veiksmų, t. y. pirmiausia tarnybinį pranešimą, tai šiuo atveju teismų jau yra pasisakyta, nagrinėtos panašaus pobūdžio bylos, ją yra nurodžiusi savo atsiliepime, 2004 m. vasario 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, kuri iš principo užkirto kelią panašiems ginčams. Suprantama, kad tiek darbinėje aplinkoje, tiek žiūrint pagal Darbo kodeksą vykstančius santykius, nesvarbu kokioje institucijoje vyksta procesai, asmuo turi teisę kreiptis į kompetentingą instituciją ir reikalauti atlyginti jo pažeistas teises. Remiantis nurodyta nutartimi, pats atsakovės pateiktas tarnybinis pranešimas nėra laikomas, kad juo būtų paskleisti duomenys. Ieškovė nurodė, kad tapo žinoma ir Administraciniams teismams, bet tai yra įstatymo nustatyta tvarka, pati ieškovė kreipėsi į Administracinius teismus, atitinkamai buvo suteiktos galimybės Administracinių teismų ir teisėjams, ir darbuotojams sužinoti šituos faktus, bet ir šiuo atveju pagal Aukščiausiojo teismo praktiką, nelaikytina paskleidimu. Šiuo atveju taip pat remtųsi Administracinių teismų sprendimais, tačiau juos vertina visai kitaip, negu ieškovė, tai nėra byla dėl nuobaudos panaikinimo, tai yra byla dėl garbės ir orumo, ir Administracinių teismų sprendimai, šiuo atveju, neturi prejudicinės galios, išskyrus tai, kad tuose sprendimuose yra konstatuota, kad visa procedūra buvo atlikta įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad atsakovė, gindama savo teises, tai darė įstatymų nustatyta tvarka, tinkamai. Kiek žinoma, duomenys nebuvo paskleisti. Šioje byloje ieškovė neįrodinėja, kad šitie duomenys būtų paskleisti kitiems, tretiesiems asmenims, nesusijusiems su nagrinėjimu šito pranešimo, akivaizdu, kad ratas buvo siauras, tas kuris numatytas įstatyme, ir paskleidimo negalima konstatuoti. Kalbant dėl žodžio „čiulpikė“, vertinant būtinąją sąlygą dėl paskleidimo, kaip matoma vaizdo įraše koridoriuje, darant atsakovei duris, nebuvo nė vieno žmogaus. 2024 m. liepos 17 d. apklausta liudytoja I. Š. L. nurodė, kad ji tokį apibūdinimą, žodį girdėjo, taigi, jeigu kitas pašalinis asmuo negirdėjo šito pasakymo, tai vėlgi nėra paskleidimo fakto, nes neįmanoma paskleisti, jeigu nieko nėra šalia. Ieškovės argumentas, kad iškėlus bylą paskleista informacija, bet tai yra teisinis būdas, kurį pasirinko pati ieškovė, ginti savo tariamai pažeistas teises. Šioje byloje pati ieškovė turėjo galimybę prašyti taikyti ne viešą nagrinėjimą ir ne viešo sprendimo priėmimą, tokia galimybė buvo, tačiau ieškovė šita teise nepasinaudojo. Sutinka su ieškovės pasakymu, kurį yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kad atsakovas turi įrodyti, kad žinia atitinka tikrovę, tačiau šioje civilinėje byloje yra akivaizdūs įrodymai, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę. Teismo posėdyje ieškovė pati pripažino, kad koridoriuje vartojo tokį žodį, kaip žiurkė, žiurkės, ir taip kalbėjo nė vieną kartą apie žiurkes. Taip pat byloje nėra ginčo, kad buvo įvykis su durimis, kai durys trenkėsi į atsakovės dešinę ranką. Pati ieškovė pripažįsta šituos faktus. Jos nuomone, tai akivaizdūs įrodymai, kad tos žinios atitinka tikrovę ir tie faktai iš tikrųjų buvo. Jei kalbėti apie interpretaciją, kai atsakovės nuomone, ją pavadino žiurke, ar atsakovės nuomone, kad galimai, kaip nurodyta paaiškinime, ieškovė specialiai spyrė į duris, šita dalis jau yra susijusi ne su CK 2.24 straipsniu, bet su nuomone, nes tai yra subjektyvus vertinimas dėl nurodytų aplinkybių. Kalbant dėl čiulpikės, byloje yra įrodymai, kad žinios atitinka tikrovę, 2024 m. liepos 17 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Š. L. nurodė, kad ieškovė atlieka piršto čiulpimo veiksmus ir patvirtino, kad atsakovė ir pati liudytoja, taip vadina pačios save, norėdamos pajuokauti iš visos tos situacijos. Pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad ieškovė atlieka tam tikrus čiulpimo veiksmus. Yra faktinė situacija, kai ieškovė atlieka čiulpimo veiksmus. Tai reiškia, kad vėlgi situacija yra susijusi su galimais faktais, o ne su atsakovės išgalvotais kažkokiais melagingais paaiškinimais ar kažkuo. Jei vertinant atsakovės poziciją, kad save vadinti čiulpikėmis ir tai įtakoja ieškovės veiksmai, patvirtina ir 2021 m. lapkričio mėn. A. K. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) parodė nepadorų gestą – rankos vidurinį pirštą pažiūrėjusi į ją, taip pat parodė tą patį nepadorų gestą. Atsakovės paaiškinimus dėl ieškovės vykdomo mobingo, t. y. nepadorių žodžių, gestų, patvirtina 2021 m. lapkričio 25 d. ieškovės charakteristika, parengta D. A., kurioje nurodyta, kad ieškovė darbuotojus žemina užgauliais žodžiais, provokuoja konfliktines situacijas, kas patvirtina, kad tokie užgaulūs žodžiai yra. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šitas žodis ar tai žodžiai „čiulpikė, čiulpikė atėjo“, butų skirtas ieškovei. Mano, kad šios svarbios sąlygos buvimo ieškovė neįrodė. Dėl atsakovės vertinimo - specialiai, tyčia spyrė į duris, tai yra atsakovės nuomonė, nes atsakovė naudojo žodį galimai, tačiau ne tyčia. Tarnybiniame pranešime 2021 m. spalio 21 d. ir ieškovės reikalavime yra tam tikras neatitikimas. Ieškovė prašo paneigti atsakovės teiginį, kad ji nurodė, kad tyčia buvo spirta, kai tuo tarpu paaiškinime aprašoma, kad galimai specialiai stovėjo už durų. Suprantama, kad tai yra skirtingos situacijos. Kaip galima paneigti tą, ko nebuvo. Įvertinant ieškovės reikalavimą, ypatingai antrą reikalavimą, neįmanoma įgyvendinti ar jeigu teismas tenkintų taip, kaip jis yra suformuluotas, gali iššaukti tam tikrus ginčus, nes pagal Aukščiausiojo teismo praktiką turi būti konkrečiai ir aiškiai suformuluota, kas turi būti nurodyta paneigime, turi būti nurodytas paneigimo tekstas. Čia paneigimo teksto nėra. Klausimas, kaip tai turėtų būti įvykdoma, kaip atsakovė turėtų, kokio pobūdžio paneigimą parašyti ir klausimas ar parašytas tekstas tiktų. Dėl neturtinės žalos, nėra jokių įrodymų, ieškovė nurodo pasekmes ir sveikatai, ir psichinei būklei, emocijoms, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Prašė ieškinį atmesti ir pritiesti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Ieškinys atmestinas.

8. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovė Ž. P. savo tarnybiniame pranešime melagingai nurodydama, kad 2021 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ieškovė darbo metu eidama koridoriumi ir prasilenkdama su ja, pavadino ją „žiurke“ bei 2021 m. spalio 19 d. apie 11.45 val., ieškovė būdama savo tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, ir matydama, kad atsakovė eina koridoriumi, tyčia spyrė į tarnybinio kabineto duris, o šios, atsitrenkdamos į dešinį Ž. P. šoną, kliudė dešinę Ž. P. ranką, paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis ir pažemino ieškovės garbę ir orumą. Tai, kad atsakovės tarnybiniame pranešime yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu grindė tuo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino jai pagal atsakovės tarnybinį pranešimą jai paskirtą tarnybinę nuobaudą, o Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas sprendimą paliko nepakeistą.

9. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) Ž. P. (atsakovė) surašė tarnybinį pranešimą (duomenys neskelbtini) A. K., kuriuo informavo, kad 2021 m. spalio 19 d. apie 11.45 val. iš savo kabineto ėjo į tualetą. Į tualetą reikia praeiti pro raštinę bei koridoriumi pro (duomenys neskelbtini) O. A. kabinetą. Einant pro raštinės kabinetą pamatė kaip koridoriumi, priekyje jos, link savo kabineto durų priėjo (duomenys neskelbtini) O. A., kuri atsirakinusi duris sustojo ir kelias sekundes stovėjo prie durų, todėl ji sustojo prie raštinės, kad išvengti susidūrimo (susitikimo), tai padarė, nes prieš tai dieną, 2021 m. spalio 18 d. einant tuo pačiu koridoriumi ir prasilenkiant su (duomenys neskelbtini) O. A., pastaroji praeidama pro šalį pasakė „žiurkė“ (aplinkui daugiau nieko nebuvo, tačiau tai yra ne vienintelis atvejis ir ne tik jos atžvilgiu), tačiau dėmesio į tai nekreipė ir praėjo. (Duomenys neskelbtini) O. A. matė, kad ji ėjo link tualeto, tačiau sustojo prie raštinės, kol (duomenys neskelbtini) įeis į kabinetą. Įėjusi (duomenys neskelbtini) O. A. į savo kabinetą, duris paliko praviras maždaug iki pusės koridoriaus, tačiau praėjimui vietos pilnai buvo. Kai (duomenys neskelbtini) įėjo į kabinetą, ji pradėjo eiti link tualeto, ėjo gan sparčiu žingsniu. Einant pro (duomenys neskelbtini) O. A. kabineto duris, (duomenys neskelbtini) stipriu smūgiu su koja spyrė į duris, kurios trenkėsi jai į dešinį šoną, o tiksliau kliudė dešinę ranką. Tuo momentu, išgirdusi spyrio į duris garsą, pajuto smūgį į ranką. Kad (duomenys neskelbtini) stovėjo savo kabinete už durų ir duris spyrė su koja matė, kadangi durys buvo praviros (kaip minėjo maždaug iki pusės koridoriaus), o jas spyrė jau jai priėjus, todėl praeinant (duomenys neskelbtini) kabinetas ir tarpduris matėsi. (Duomenys neskelbtini) O. A. buvo tik įėjusi į savo kabinetą ir galimai specialiai stovėjo už durų bei laukė, kadangi ji matė, kad ji ėjo link tualeto, tačiau pristojo prie raštinės, kol ji įeis į kabinetą. Žingsniai koridoriumi pilnai girdisi, kadangi grindų danga parketlentės. Raštinėje buvo (duomenys neskelbtini) I. Š.-L., kuri po triukšmo iš kabineto išėjo. Apie įvykusį įvykį informuoja, kadangi (duomenys neskelbtini) O. A. jau ilgas laikas (duomenys neskelbtini) stengiasi išprovokuoti konfliktus įvairiais, pastoviais (kiekvieną darbo dieną), nepriimtinais ir nemaloniais veiksmais, dėl kurių buvo laikomasi pozicijos nereaguoti ir nekreipti dėmesio, kad išvengti konfliktų, kurie jau ne vieną kartą buvo fiksuoti ir nagrinėti. Tačiau 2021 m. spalio 19 d. įvykis, kuris iš pastovių psichologinių veiksmų peraugo į fizinį, kaip mano, yra specialus poelgis siekiant iššaukti konfliktą, o gal net ir sužaloti ar kitaip paveikti, šiuo atveju, ją (t. 2, b. l. 28).

10. (Duomenys neskelbtini) atliekant tarnybinį patikrinimą, ieškovė O. A. teikė paaiškinimą dėl 2021 m. spalio 18 ir 19 d. įvykių, kuriame nurodė:

10.1. „datos negaliu nurodyti, kadangi tikrai nežinau kada kalbėjau mobiliuoju telefonu, galimai naudodama laisvų rankų įrangą, (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, darbo metu, eidama koridoriumi, o gal eidama į kabinetą/iš kabineto, kadangi dažnai eidama koridoriumi kalbu mobiliuoju telefonu, privačiame pokalbyje apie pelių plūdimą į turimą sodybą bei žiurkių nuodus, matomai, naudojau žodį žiurkės, nes tariausi, kokie nuodai yra veiksmingiausi, nes tuo metu pelės pradėjo labai lįsti į mano turimos sodybos patalpas. Neprisimenu ar tuo metu pro šalį ėjo ar ne (duomenys neskelbtini) Ž. P., su kuria nekalbu ir iš vis nebendrauju po pirmo išprovokuoto konflikto, t. y. visiškai nuo jos atsiribojau jau daugiau kaip 4 metus, per kuriuos ne vieną kartą (duomenys neskelbtini) Ž. P. bandė išprovokuoti konfliktus. Jei tuo metu pro šalį ėjo (duomenys neskelbtini) Ž. P., tai, matomai, nutarė išgirdusi žodį „žiurkės“, vėl užsiimti intrigomis ir šį žodį panaudoti, kaltinant mane paniekinus ir pažeminus (duomenys neskelbtini) ir visos (duomenys neskelbtini), kaip valstybės institucijos, vardą bei sumenkinus (duomenys neskelbtini) autoritetą“;

10.2. „dėl 2021-10-18 įvykio, galiu paaiškinti, kad tikėtina, jog 2021-10-18 11.45 val., datos ir laiko neprisimenu, grįžau į kabinetą iš bendrų patalpų, pilnai uždariau duris ir jau ruošiausi paskambinti mobiliuoju telefonu, kai pastebėjau, kad mobilaus ryšio telefoną palikau bendro naudojimo patalpose, todėl skubėjau eiti pasiimti mobilaus ryšio telefoną ir stipriai iš vidaus dariau duris, kurios yra nepermatomos. Ir tuo pat metu išgirdau klyksmą „debile“, „daune“, kitus necenzūrinius epitetus, skirtus mano kukliai personai neįvardinsiu, nes neprisimenu, kadangi buvau šoke. Koridoriuje prie mano durų stovėjo (duomenys neskelbtini) Ž. P., daugiau asmenų koridoriuje nebuvo. <...> Paaiškinti, kodėl (duomenys neskelbtini) Ž. P. nurodė, jog tyčia koja spyriau į tarnybinio kabineto duris, negaliu, kadangi, kaip anksčiau minėjau, durys buvo pilnai uždarytos ir aš jas stipriai dariau, ranka nuspausdama rankeną, kad atsidarytų durys, nes labai skubėjau. Manau, kad šį įvykį, kurį galima pavadinti atsitiktiniu, (duomenys neskelbtini) Ž. P. ir (duomenys neskelbtini) I. S.-L. nutarė panaudoti intrigoms, pasitelkus (duomenys neskelbtini). Deja, neturiu antgamtinių jėgų, galių, sugebėjimų matyti kiaurai sienas ar duris, nes darant duris iš vidaus, neįmanoma matyti kas yra koridoriuje už durų, nebent galima matyti kas yra prieš duris, bet tada durimis negalima užkliūti, taip pat neturiu gabumų, kad, būdama kabineto viduje, esant uždarytoms durims, numatyti kada koridoriuje eis (duomenys neskelbtini) Ž. P. ir apskaičiuoti sekundės ar mini sekundės tikslumu kada daryti duris iš vidaus į išorę, kokia stūmimo jėga, kad pataikyti būtent (duomenys neskelbtini) Ž. P., kuri neaišku kodėl buvo prie mano kabineto durų <...>“ (t. 2, b. l. 41-45).

11. 2022 m. vasario 4 d. (duomenys neskelbtini) tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. VT-87 dėl (duomenys neskelbtini) O. A. veiksmų, buvo konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) O. A. padarė šiuos tarnybinius pažeidimus: būdama (duomenys neskelbtini), turėdama konstitucinę pareigą ginti visuomenę nuo teisės pažeidimų, nesilaikė (duomenys neskelbtini) taikomų aukštų elgesio (etikos) ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d. atliko veiksmus, kurie akivaizdžiai neatitinka visuomenėje galiojančių moralės nuostatų. Tokiu savo elgesiu paniekino ir pažemino (duomenys neskelbtini) ir visos (duomenys neskelbtini), kaip valstybės institucijos, vardą bei-sumenkino (duomenys neskelbtini) autoritetą, t. y.: 2021 metų spalio 18 dieną (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose, darbo metu, eidama koridoriumi ir prasilenkdama su (duomenys neskelbtini) Ž. (neteisingai nurodytas vardas) P. pavadino ją „žiurke“; 2021 metų spalio 19 dieną apie 11.45 val. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose, būdama savo tarnybiniame kabinete ir matydama, jog koridoriumi eina (duomenys neskelbtini) Ž. P., tyčia, koja stipriai spyrė į tarnybinio kabineto duris, kurios trenkėsi Ž. P. į dešinį šoną kliudydamos dešine ranką, tokiais veiksmais sukėlė Ž. P. skausmą ir išgąstį; 2021 metų lapkričio 9 dieną (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose, laikotarpyje taip 13.30 ir 13.45 val., eidama pro raštinę ir matydama, kad raštinėje dirba (duomenys neskelbtini) I. Š.-L., o vestibiulyje esant (duomenys neskelbtini) R. M., tyčia, koja stipriai spyrė į praviras raštinės duris, kurios atsitrenkė į durų staktą, tokiais veiksmais sutrikdė rimtį ir sukėlė aplinkinių kolegų išgąstį (t. 2, b. l. 20 (visa išvada t. 2, b. l. 8-21)).

12. 2022 m. vasario 22 d. (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. P-109 Dėl tarnybinis nuobaudos (duomenys neskelbtini) O. A., pripažinta, kad O. A. padarė tarnybinius pažeidimus, (duomenys neskelbtini) O. A. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (t. 2, b. l. 5).

13. 2022 m. birželio 23 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, administracinėje byloje Nr. I3-3920-1161/2022, buvo tenkintas pareiškėjos O. A. skundas; panaikintas (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. P-109 „Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) O. A.“. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas naikinti ginčijamą įsakymą, nes nagrinėjamu atveju priimant ginčijamą įsakymą, nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, kad ginčijamame įsakyme nurodytus veiksmus pareiškėja tikrai atliko, kad sąmoningai (veikdama tiesiogine tyčia) siekė neigiamų pasekmių, kad neigiamos pasekmės tikrai atsirado.

13.1. Dėl 2021 m. spalio 18 d. sprendime konstatuota, kad „vertinant bylos aplinkybes, susijusias su 2021 m. spalio 18 d. įvykiu, kai Ž. P. teigimu, pareiškėja darbo metu eidama koridoriumi ir prasilenkdama su ja, neva pavadino ją „žiurke“, pastebėtina, kad šis konstatuotas pareiškėjos pažeidimas nustatytas, remiantis vien Ž. P. paaiškinimais, nei pokalbio įrašo, nei kitokių įrodymų į bylą nepateikta, nenurodomi jie ir Išvadoje. Pareiškėja neigia tokio įvykio faktą ir pateikė įrodymus apie tai, kad tuo laikotarpiu domėjosi žiurkių naikinimu savo sodyboje ir todėl dažnai konsultavosi telefonu su veterinarijos vaistine, iš kurios pirko reikiamus preparatus, todėl išgirstas žodis galėjo būti netinkamai suprastas. Tarnybinį patikrinimą atlikusio (duomenys neskelbtini) vertinimu, tokią pareiškėjos poziciją paneigia Ž. P. paaiškinimas. Išvadoje plačiau nepagrindžiama, kodėl daroma tokia išvada, kodėl (kuo remiantis) manoma, kad teisingi yra Ž. P., o ne pareiškėjos paaiškinimai. Teismo vertinimu tiek pareiškėjos, tiek Ž. P. paaiškinimai pasižymi dideliu subjektyviškumu, nes, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, tarp jų jau keletas metų yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad pareiškėja pavartojo žodį „žiurkė“ būtent (duomenys neskelbtini) Ž. P. atžvilgiu“ (sprendimo b. l. 5).

13.2. Dėl 2021 m. spalio 19 d. sprendime konstatuota, kad „antrojo įvykio, kai 2021 m. spalio 19 d. pareiškėja būdama savo tarnybiniame kabinete atidarydama kabineto duris, kliudė dešinę Ž. P. ranką, ir tokiais veiksmais sukėlė Ž. P. skausmą ir išgąstį, tyrimas taip pat yra grindžiamas Ž. P. paaiškinimu, kitų asmenų paaiškinimuose dėl šio įvykio iš esmės tik konstatuojama, kad Ž. P. ranka buvo užgauta pareiškėjai atidarant duris ir kad abi moterys piktai kalbėjo. Išvadoje nepasisakoma, ar buvo įvertintos faktinės (realios) galimybės pareiškėjai, būnant kabinete, matyti ar girdėti, kad Ž. P. eina koridoriumi ir įvertinti jos atstumą nuo pareiškėjos kabineto durų. Siekiant konstatuoti, kad šis pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia (kaip nurodoma Išvadoje ir ginčijamame įsakyme), šias aplinkybes, teismo vertinimu, buvo būtina nustatyti, nes siekiant įrodyti, kad pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, būtina nustatyti, kad pareiškėja tiksliai žinodama, kad kliudys Ž. P. (o tam būtina įvertinti, ar pareiškėja objektyviai turėjo galimybę tai žinoti), sąmoningai to siekė“ (sprendimo b. l. 5-6).

14. 2023 m. balandžio 26 d. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas nutartimi atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmetė. Dėl šioje byloje nagrinėjamų 2021 m. spalio 18 ir 19 d. įvykių nutartyje teisėjų kolegija nurodė, kad „pirmąjį ir antrąjį įvykį matė ir jame dalyvavo tik pareiškėja ir (duomenys neskelbtini), kurių tarpusavio santykiai yra įtempti. Todėl pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini) tarnybinius pranešimus vertino atitinkamai ir pagrįstai visas dėl šių įvykių kilusias abejones aiškino pareiškėjos naudai. Pažymėtina, kad analizuojant 2021 m. spalio 19 d. įvykį nebuvo nustatyta pareiškėjos tyčia. (Duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nematė 2021 m. spalio 19 d. įvykio, į koridorių atėjo tik po jo, todėl jų tarnybiniai pranešimai teismo pagrįstai įvertinti, kaip nepatvirtinantys pareiškėjos kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai kaip subjektyvius atmetė objektyviais įrodymais nepatvirtintus paaiškinimus, todėl nusprendė, kad 2021 m. spalio 18 d. įvykio ir 2021 m. spalio 19 d. įvykio aplinkybės neįrodytos kaip pakankamas pagrindas taikyti pareiškėjai tarnybinę atsakomybę, nes nėra visų atsakomybės sąlygų“ (nutarties 42 punktas).

15. Ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimu taip pat prašė pripažinti, kad 2023 m. kovo 6 d. atsakovė Ž. P., apibūdindama I. Š.-L. ieškovę „čiulpike“, paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis ir pažemino ieškovės garbę ir orumą.

16. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2023 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) O. A. (ieškovė) surašė tarnybinį pranešimą (duomenys neskelbtini) T. G., kad praneša apie 2023 m. kovo 6 d. neetišką (duomenys neskelbtini) Ž. P. elgesį. Tai jau ne pirmas kartas, kai yra išvadinama įvairiais žodžiais, jai praeinant, replikuojama žeminančiais, niekinančiais epitetais, praeinant pro (duomenys neskelbtini) Ž. P. kabinetą, paleidžiama gedulinga muzika ir pan., tačiau iki šiol nesikreipė, kadangi negalėjo pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Visgi 2023 m. kovo 6 d. laikotarpyje tarp 8.10-8.30, jai praėjus pro raštinę, iš paskos ėjusi (duomenys neskelbtini) Ž. P., priėjusi prie raštinės, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) I. Š.-L. niekinamai replikuodama „jau čiulpikė atėjo į darbą“ ar panašiai (kokie tiksliai žodžiai buvo pasakyti kartu su žodžiu „čiulpikė“, įvardinti negali, nes neturi vaizdo įrašo), (duomenys neskelbtini) I. Š.-L. reakcija į šią repliką – garsus juokas bei, matomai, abiejų tolimesnė diskusija šia tema, tačiau ji pokalbio nesiklausė, o įėjo į kabinetą. Daugiau žmonių nei raštinėje, nei koridoriuje nebuvo, o visas įvykis turi būti įrašytas į raštinėje esančios kameros vaizdo įrašą. <...> Prašė imtis priemonių ir apsaugoti ją nuo (duomenys neskelbtini) I. Š.-L. ir (duomenys neskelbtini) Ž. P. pastovaus teroro ir persekiojimo, nuolatinio žeminimo ir tyčiojimosi iš jos (t. 1, b. l. 119).

17. (Duomenys neskelbtini) atliekant tarnybinį patikrinimą, atsakovė Ž. P. teikė 2023 m. kovo 30 d. paaiškinimą dėl 2023 m. kovo 6 d. įvykio, kuriame nurodė: „į 2023 m. kovo 23 d. gautą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. P2-521, dėl (duomenys neskelbtini) O. A. nurodytos aplinkybės, kad žodžiu pažeminau (duomenys neskelbtini) O. A. asmens garbę ir orumą, (duomenys neskelbtini) I. Š.-L. O. A. akivaizdoje pasakiusi apie O. A. frazę: „Jau čiulpike atėjo į darbą“, paaiškinu, kad su (duomenys neskelbtini) O. A. 2023 m. kovo 6 d. jokio bendravimo nebuvo, (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ar jos asmeniui nukreipta jokia frazė nebuvo išsakyta, o bendravimo metu su (duomenys neskelbtini) I. Š.-L., jos darbo kabinete (raštinėje), asmenų (darbuotojų) nei fojė prie raštinės, nei koridoriuje nebuvo. <...> Pokalbis raštinėje su I. Š.-L. buvo asmeninis, nei (duomenys neskelbtini) O. A., nei kitų asmenų raštinėje ar fojė prie raštinės nebuvo, taip pat pokalbio metu nebuvo minimas nei (duomenys neskelbtini) vardas ar pavardė. Atėjusi į raštinę, galėjau įvardyti tik: užfiksuotame vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) atliktą veiksmą, tačiau tiesiogiai (duomenys neskelbtini) O. A. ar jos asmeniui nebuvo išsakyta jokia frazė ar replika, nes (duomenys neskelbtini) net nebuvo šalia. Kadangi (duomenys neskelbtini) žino kokius veiksmus atlieka stovėdama (duomenys neskelbtini) sienos bei praeidama pro raštinę, rašo skundą eilinį kartą pasirinkusi taktika „Puolimą“, nes žino, kad jos atliktą veiksmą - piršto nučiulpimą, mačiau asmeniškai praeidama pro šalį, kai (duomenys neskelbtini) tokį veiksmą ir atliko <...>“ (t. 1, b. l. 124).

18. (Duomenys neskelbtini) atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl galimo Ž. P. tarnybinio nusižengimo, „o būtent dėl to, kad ji 2023 m. kovo 6 d., laikotarpiu nuo 8 val. 10 min. iki 8 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), žodžiu pažemino (duomenys neskelbtini) O. A. asmens garbę ir orumą, (duomenys neskelbtini) I. Š.-L. O. A. akivaizdoje pasakiusi apie O. A. frazę: „Jau čiulpikė atėjo į darbą“. Šiais savo veiksmai galimai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms bei padarė tarnybinį nusižengimą“, konstatavo, kad O. A. nurodyto įvykio liudininkų nėra, Ž. P. ir I. Š.-L. šį įvykį neigia. (Duomenys neskelbtini) nurodė, kad vaizdo kameros garso įrašų nedaro, todėl vaizdo įrašais tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vadovautasi nebuvo, kadangi nagrinėjamo įvykio esmę sudaro Ž. P. galimai išsakyti neetiški žodžiai, kurie vaizdo kamerų negalėjo būti užfiksuoti. Taigi, be O. A. pranešimo, jokių kitų objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad Ž. P., 2023 m. kovo 6 d., laikotarpiu nuo 8 val. 10 min. iki 8 val. 30 min., žodžiu pažemino O. A. asmens garbę ir orumą, I. Š.-L. O. A. akivaizdoje pasakiusi apie O. A. frazę: „Jau čiulpikė atėjo į darbą“, nėra (t. 1, b. l. 129-132).

19. (Duomenys neskelbtini) pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotos (duomenys neskelbtini) patalpos (duomenys neskelbtini) (CD diskas, t. 1, vokas b. l. 136):

19.1. Vaizdo įraše CH02-20230306-080002-083044-001000000000, matosi filmuojami laiptai vedantys į antrą aukštą, data 2023 m. kovo 6 d., laikotarpyje nuo 08:16:21 val. iki 08:17:07 matosi kaip laiptais lipa ieškovė O. A.; jai iš paskos lipa atsakovė Ž. P.. Ieškovė palipusi laiptais sustoja prie sienos ir stovi iki 08:17:07 val.;

19.2. Vaizdo įraše CH04-20230306-075835-083103-001000000000, matosi filmuojamos (duomenys neskelbtini) raštinės bendros patalpos, data 2023 m. kovo 6 d., 08:17:25 val. į bendras raštinės patalpas ateina ieškovė O. A., pridaro raštinės duris ir nueina koridoriumi į kairę link savo kabineto, rakina ir atidaro kabineto duris; 08:17:41 val. iš bendrų raštinės patalpų į raštinę įeina I. Š.-L.; 08:17:46 val. į bendras raštinės patalpas įeina atsakovė Ž. P. prieina prie pravirų raštinės durų, 08:17:48 atidarydama raštinės duris pasako „čiulpikė atėjo“ ir įeina į raštinės patalpą uždarydama duris; 08:17:48 val. ieškovė O. A. stovi prie atidarytų savo kabineto durų, 08:17:50 val. įeina į kabinetą ir uždaro duris; 08:18:16 val. už uždarytų durų raštinės patalpoje pasigirsta juokas; 08:18:27 val. atsakovė Ž. P. su telefonu rankoje išeina iš raštinės patalpos.

20. Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) patalpų schemos matyti, kad tarp raštinės durų ir ieškovės kabineto durų yra apie 5 metrai (t. 2, b. l. 59).

21. Iš ieškovės pateikto garso įrašo iš 2023m. kovo 6 d. etikos komisijos posėdžio, girdisi, kad ieškovė O. A. užduoda klausimą I. Š. L. „kuo šiandien ryte buvo išvadinta (duomenys neskelbtini) P., kokį žodį jos atžvilgiu pavartojo“. Ieškovė paaiškino, kodėl užduodamas toks klausimas, nes P. jos atžvilgiu panaudojo žodį „čiulpikė“ (CD diskas prie t. 3 viršelio).

22. Atsakovės pateiktoje iš įrašo išskirtoje fotonuotraukoje matyti ieškovė, kairėje rankoje laikanti mobilaus ryšio telefoną, o dešinės rankos smilių pridėjusi prie burnos (t. 3, b. l. 3).

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje nurodoma, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 36, 44 punktus). Taigi atsakovo paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo.

25. Teismas, nustatydamas duomenų paskleidimo faktą, turi nustatyti du dalykus: kas buvo paskleista: duomenys ar nuomonė; ar duomenys tikrai buvo paskleisti. Pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Be to, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė savo vadovui pateikė tarnybinį pranešimą dėl netinkamų ieškovės veiksmų jos atžvilgiu, t. y. pasakyto žodžio „žiurkė“ ir dėl to, kad ieškovė atidarydama savo kabineto duris, jomis kliudė atsakovės dešinę ranką (žiūrėti 9 punktą).

28. Nurodyto tarnybinio pranešimo pagrindu, (duomenys neskelbtini) K. Š. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) O. A. galimai padaryto tarnybinio pažeidimo (t. 2, b. l. 27), po ko (duomenys neskelbtini) sprendimu (rezoliucija) buvo pavesta atlikti vidaus tyrimą dėl tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių (Tarnybinio patikrinimo išvada, faktinių aplinkybių 2 punktas, t. 2, b. l. 9).

29. Ieškovė prašydama pripažinti, kad atsakovė savo tarnybiniame pranešime melagingai nurodydama šių dviejų įvykių aplinkybes, paskleidė darbdaviui tikrovės neatitinkančius duomenis. Teismo posėdyje nurodė, jog duomenys buvo paskleisti (duomenys neskelbtini) sistemoje.

30. Kaip minėta 24 punkte, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 31-32 punktai).

31. Nagrinėjamu atveju atsakovės tarnybinis pranešimas buvo pateiktas (duomenys neskelbtini), kuris kartu su savo tarnybiniu pranešimu atsakovės tarnybinį pranešimą pateikė (duomenys neskelbtini), kurios rezoliucija buvo pradėtas vidaus tyrimas, o vėliau inicijavus kitą tarnybinį patikrinimą ieškovės atžvilgiu, buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas (Tarnybinio patikrinimo išvada, t. 2, b. l. 8-21). Kaip matyti, atsakovės tarnybinis pranešimas, buvo pateiktas (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso (duomenys neskelbtini), vadovui, tarnybinį patikrinimą dėl tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių atliko tam įgaliotas vidaus tyrimų skyriaus (duomenys neskelbtini), su tarnybinio patikrinimo medžiaga, išvada, teikimu buvo supažindinti tik tam įgaliojimus turintys (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovės ir (duomenys neskelbtini) skundus nagrinėję teismai. Duomenų, kad atsakovės tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys būtų paskleisti pašaliniams asmenims byloje nepateikta.

32. Atsižvelgiant į 30 punkte nurodytą teismų praktiką bei nustatytas aplinkybes (31 punktas) teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra asmens garbei ir orumui ginti pagal CK 2.24 straipsnį būtinų faktų visetą sudarančio – žinių paskleidimo fakto.

33. Pažymėtina tai, kad (duomenys neskelbtini) pateikdama teismui tarnybinio patikrinimo medžiagą pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyta, kad (duomenys neskelbtini) neteikia informacijos apie (duomenys neskelbtini) atlikto vidaus tyrimo ar tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ((duomenys neskelbtini)). Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo (duomenys neskelbtini) nuostatuose, patvirtintuose (duomenys neskelbtini), teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga ir gauti jos kopijas yra numatyta tik (duomenys neskelbtini) dėl kurio veiksmų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas (t. 2, b. l. 1).

34. Ieškovė įrodinėdama, kad atsakovė savo tarnybiniame pranešime melagingai nurodė, jog buvo pavadinta „žiurke“ ir kad tyčia spyrė į duris, teismo posėdyje teigė, jog ji tiesiogiai žodžio „žiurkė“ atsakovei neišsakė, teigė, jog eidama koridoriumi ar būdama kabinete ir kalbėdama telefonu galėjo naudoti žodžius „žiurkė ar žiurkės“. Taip pat teigė, jog ji nespyrė savo tarnybinio kabineto durų ir atsakovė tikrai negalėjo matyti, kaip ji atidarinėjo kabineto duris, be to, ji niekaip negalėjo matyti ar žinoti, kad tuo metu koridoriumi eina atsakovė.

35. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu bei pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ginčas tarp šalių kyla dėl konkrečių tarnybiniame pranešime nurodytų frazių ir jų vertinimo, taip pat ar tai atitinka tikrovę. Kai ginčas kyla dėl konkrečių frazių ar jų vertinimo – ypač svarbu įvertinti ir kontekstą, kuriame tie teiginiai buvo paskelbti.

36. Atsakovės tarnybiniame pranešime nurodyta frazė „2021 m. spalio 18 d. einant tuo pačiu koridoriumi ir prasilenkiant su (duomenys neskelbtini) O. A., pastaroji praeidama pro šalį pasakė „žiurkė“ (aplinkui daugiau nieko nebuvo, tačiau tai yra ne vienintelis atvejis ir ne tik jos atžvilgiu)“, iš kurios konteksto galima suprasti, kad ieškovei ir atsakovei prasilenkiant koridoriumi buvo pasakytas žodis „žiurkė“; dėl antrojo įvykio tarnybiniame pranešime teigiama „Einant pro (duomenys neskelbtini) O. A. kabineto duris, (duomenys neskelbtini) stipriu smūgiu su koja spyrė į duris, kurios trenkėsi man į dešinį šoną, o tiksliau kliudė dešinę ranką. Tuo momentu, išgirdusi spyrio į duris garsą, pajutau smūgį į ranką. Kad (duomenys neskelbtini) stovėjo savo kabinete už durų ir duris spyrė su koja mačiau, kadangi durys buvo praviros (kaip minėjau maždaug iki pusės koridoriaus), o jas spyrė jau jai priėjus, todėl praeinant (duomenys neskelbtini) kabinetas ir tarpduris matėsi. (Duomenys neskelbtini) O. A. buvo tik įėjusi į savo kabinetą ir galimai specialiai stovėjo už durų bei laukė, kadangi ji matė, kad ėjau link tualeto, tačiau pristojau prie raštinės, kol ji įeis į kabinetą“.

37. Ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad „aš darbo metu eidama koridoriumi ir prasilenkdama su ja, pavadinau ją „žiurke“ bei <...> būdama savo tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, ir matydama, kad atsakovė eina koridoriumi, tyčia spyriau į tarnybinio kabineto duris, o šios, atsitrenkdamos į dešinį Ž. P. šoną, kliudė dešinę Ž. P. ranką“.

38. Iš 36 ir 37 punktuose nurodytų frazių akivaizdu, jog ieškovė ir atsakovė skirtingai supranta ir vertina nurodytus teiginius, skirtingai interpretuoja įvykių aplinkybes. Kaip nurodyta 5 ir 34 punktuose, ieškovė neneigė, jog galėjo koridoriuje pasakyti žodį „žiurkė“ ar „žiurkės“, kuris nebuvo skirtas-adresuotas atsakovei, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, jog nežino ar žodį „žiurkė“ galėjo girdėti atsakovė, nes pro ją (duomenys neskelbtini) praeidama, stengiasi jos nematyti, jei atsakovė ėjo pro šalį, neneigia, kad galėjo girdėti tokį pokalbį. Atsakovė, ieškovės pasakytą žodį „žiurkė“ galėjo prisitaikyti sau, nes kaip ji nurodo koridoriuje daugiau nieko nebuvo. Ieškovės ir atsakovės susidūrimas koridoriuje prie ieškovės kabineto durų taip pat įvyko, nėra ginčo, kad ieškovei iš kabineto vidaus atidarius duris, koridoriuje už durų buvo atsakovė, kuri pradėjo šaukti. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) patalpų plano (t. 2, b. l. 59) koridoriaus plotis yra 1,14 m, standartinis durų plotis yra 70-90 cm, todėl visiškai tikėtina, kad ieškovės atidaromos durys galėjo kliudyti atsakovę. Atsakovės tarnybiniame pranešime nurodyti teiginiai, kad ieškovė ją matė prie raštinės ir galimai už durų laukė, teismo vertinimu, laikytini subjektyviu aplinkybių vertinimu.

39. Atsižvelgiant į 36-38 punktuose išanalizuotas aplinkybes, teismo vertinimu atsakovė savo 2021 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime pateikė savo nuomonę/subjektyvų įvykusių faktų vertinimą. Įprastai laikoma, kad tokios frazės, kaip „manau, kad“, „mano nuomone“, „galimai“ parodo, jog yra išsakyta nuomonė. Pažymėtina tai, kad atsakovės tarnybiniame pranešime nėra teiginių, kuriuos ieškovė prašo pripažinti melagingais ir neatitinkančiais tikrovės, „pavadino žiurke“ ir „tyčia spyrė į tarnybinio kabineto duris“. Nurodyto turinio teiginiai yra parašyti (duomenys neskelbtini) dokumentuose, įvardijant kokius tarnybinius pažeidimus padarė ieškovė.

40. Atsižvelgiant į 34-39 nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovė Ž. P. pateikdama tarnybinį pranešimą dėl ieškovės, pateikė informaciją apie įvykusius įvykius ir šių įvykių subjektyvų vertinimą (nuomonę).

41. Nustačius, jog nagrinėjamu atveju nėra žinių paskleidimo fakto, tai pat, kad atsakovės 2021 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime buvo išreikšta atsakovės nuomonė apie ieškovės veiksmus, šių duomenų paneigimas, kaip specifinis CK 2.24 straipsnyje nustatytas teisių gynimo būdas šiuo atveju negali būti taikomas, nes nuomonės neįmanoma paneigti. Šiuo pagrindu, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas – įpareigojimas atsakovę paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis, atmestinas.

42. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Kadangi nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sąžiningumo, etiškumo turi būti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 57–59 punktai).

43. Teismas, vertindamas ar atsakovė paskleidė apie ieškovę nuomonę, pažeidžiančią jos garbę ir orumą, vadovaujasi sprendimo 30-32 punktuose nustatytomis aplinkybėmis ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nuomonės paskleidimo fakto.

44. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju nėra nuomonės paskleidimo fakto, teismas neanalizuoja ar atsakovės tarnybiniame pranešime nurodyta nuomonė apie ieškovę pažeidė jos neturtines teises – garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, nes nesant nuomonės paskleidimo fakto nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, ieškovės teisių pažeidimą CK 1.137 straipsnio pagrindu.

45. Ieškovė taip pat prašė pripažinti, kad atsakovė apibūdindama ieškovę I. Š.-L. „čiulpike“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis ir pažemino ieškovės garbę ir orumą.

46. Byloje pateiktas vaizdo įrašas iš patalpose įrengtų vaizdo kamerų patvirtina, kad atsakovė atėjusi į raštinės bendras patalpas, įeidama pro raštinės duris į patalpos vidų, pasako teiginį „čiulpikė atėjo“. 19.2 punkte išanalizuotas vaizdo įrašas patvirtina, kad tuo metu kai atsakovė išsakė frazę „čiulpikė atėjo“ raštinės patalpoje buvo I. Š.-L., o ieškovė buvo prie savo kabineto durų, maždaug už penkių metrų nuo raštinės durų (žiūrėti 20 punktą). Bendroje raštinės patalpoje daugiau asmenų be atsakovės Ž. P. nebuvo. Atsakovė neneigė, kad tokia frazė galėjo būti pasakyta ieškovės nurodytu laiku, atėjusi galėjo pasakyti čiulpikė, tačiau teigė, jog frazė nebuvo adresuota ieškovei, nes ieškovės šalia nebuvo. Nepaneigti atsakovės teiginiai, jog čiulpikės žodį pavartojo, dėl ieškovės atliekamo piršto kišimo į burną veiksmo, kuris atsakovės buvo užfiksuotas ir tą patį rytą, kai minėta frazė buvo pasakyta. Įvertinus sprendimo 17, 19.1, 19.2 ir 22 punktuose išdėstytus įrodymus, dėl ieškovės atliekamo veiksmo (užfiksuoto nuotraukoje), atsakovės išsakytos frazės, ieškovės ir atsakovės buvimo vietų ir atstumo, negalima vienareikšmiškai teigti, jog atsakovės išsakyta frazė buvo adresuota tiesiogiai ieškovei ir kad ji buvo išsakyta tokiame kontekste, kaip ją neva suprato ir teismo posėdžio metu nurodė ieškovė. Teismo vertinimu, dėl itin konfliktiškų santykių šalys bet kokius pasakytus žodžius/atliktus veiksmus vertina hiperbolizuotai, subjektyviai kaip skirtus/adresuotus būtent jai, prisitaiko išimtinai sau ir interpretuoja juos remdamasi subjektyviu supratimu apie išsakytų žodžių prasmę. Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė išsakydama frazę „čiulpikė atėjo“, panaudojo ją ta prasme kaip ją suprato ieškovė, kad išsakyta fraze siekė ją pažeminti ir taip paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis ir pažemino ieškovės garbę ir orumą, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.

47. Kaip minėta šio sprendimo 1 punkte, ieškovė prašė teismo priteisti jai iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos. Šį reikalavimą grindė tuo, jog atsakovė, atlikdama neteisėtus veiksmus, tai yra paskleisdama melą darbdaviui bei užgauliu žodžiu apibūdindama ieškovę I. Š.-L., sukėlė jai ilgalaikį neigiamą emocinį poveikį, buvo pažeista garbė ir orumas. Teismui nenustačius, jog atsakovė padarė teisės pažeidimą, t. y. paskleidė apie ieškovę duomenis ar nuomonę, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas.

48. Teismas šioje byloje nevertino (duomenys neskelbtini) atliktų tarnybinių patikrinimų išsamumo ir dėl jų nepasisako, nes tai nėra šios bylos dalykas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

50. Atsakovė pateikė teismui įrodymus jog patyrė 4 280 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą. Atsakovės bylinėjimo išlaidas dėl atstovavimo sudaro: susipažinimas su ieškiniu, konsultacijos, atsiliepimo parengimas ir pateikimas 12 val. – 1440 Eur (2024 m. kovo 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 0672, apmokėjimą patvirtinantys dokumentai), procesiniai prašymai, pasirengimas ir atstovavimas 2024 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje 2 val. 30 min. – 300 Eur (2024 m. balandžio 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 0675, apmokėjimą patvirtinantys dokumentai)(priedai prie 2024 m. balandžio 3 d. DOK-7597); procesiniai prašymai, pasirengimas ir atstovavimas 2024 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje 3 val. – 360 Eur (2024 m. gegužės 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 0691, apmokėjimą patvirtinantys dokumentai) (priedai prie 2024 m. gegužės 21 d. DOK-11262); susipažinimas su (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, konsultacija 4 val. – 480 Eur, procesinių prašymu rengimas 1 val. – 120 Eur, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teisme, kelionė į teismą 8 val. – 960 Eur (2024 m. liepos 8 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 0707, apmokėjimą patvirtinantys dokumentai) (priedai prie 2024 m. liepos 11 d. DOK-15243); pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teisme, kelionė į teismą 5 val. – 500 Eur (2024m. liepos 29 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 0715, apmokėjimą patvirtinantys dokumentai) (priedai prie 2024 m. liepos 30 d. DOK-16434).

51. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjų teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, kurių 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pažymėtina, jog atsakovės prašoma priteisti suma už advokato parengtus procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme, neviršija minėto įsakymo 7, 8.2, 8.16; 8.18, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsižvelgus į minėtas aplinkybes, taip pat, bylos sudėtingumą, parengtų procesinių dokumentų bei kitų prašymų skaičių, laiko sąnaudas, teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, neturi pagrindo mažinti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme, dėl ko iš ieškovės atsakovei priteistinos 4280 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės O. A. atsakovei Ž. P. 4 280 Eur (keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė