Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-137-650/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-04
Bylos Nr.: e2A-137-650/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-01851-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: D. G.
Atsakovas: I. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-137-650/2024Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01851-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6; 2.3.2.8; 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 3.4.5.16.2; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės (pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) D. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. patikslintą ieškinį ir atsakovo I. G. patikslintą priešieškinį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių taikymo, išvadą teikianti institucija – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo byloje - akcinė bendrovė (toliau – ir AB) SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė D. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama panaikinti ieškovės D. G. ir atsakovo I. G. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos santuokos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečio vaiko L. G. gyvenamąją vietą su motina D. G.; nustatyti atsakovo I. G. bendravimo su sūnumi L. G. tvarką, kaip nurodyta ieškinyje; priteisti iš atsakovo I. G. išlaikymą nepilnamečio vaiko L. G. naudai 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki sūnus sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į motinos D. G. sąskaitą banke; nepilnamečio vaiko L. G. išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną D. G.; ieškovės D. G. ir atsakovo I. G. bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą/įsipareigojimus padalinti tokiu būdu: ieškovei po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka šis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas a) žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); b) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – nuotekų valymo įrenginys, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovė D. G. po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovui I. G. išmoka 10 000 Eur dydžio kompensaciją; ieškovė D. G. kompensaciją privalo išmokėti grynais pinigais arba bankiniu pavedimu į atsakovo I. G. banko sąskaitą per 4 mėnesius nuo galutinio teismo sprendimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių įsiteisėjimo dienos; ieškovė D. G. įsipareigoja per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet ne anksčiau kaip 2024 m. birželio 13 d., asmeniškai perimti įsipareigojimus pagal kreditoriaus AB SEB bankas 2021 m. kovo 30 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); visus mokėjimus pagal Kredito sutartį vykdys ieškovė D. G., be regreso teisės reikalauti sumokėtų sumų iš atsakovo I. G.; atlyginti ieškovės D. G. patirtas bylos vedimo išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) T. Š.. (duomenys neskelbtini)bažnyčioje šalys susituokė, (duomenys neskelbtini) santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. 2021 m. kovo 31 d. šalys įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais priklausiniais, adresu: (duomenys neskelbtini). Iš karto po gyvenamojo namo įsigijimo šalys jame kartu apsigyveno ir pradėjo planuoti vaikelį. (duomenys neskelbtini)gimė sūnus L. G.. Nurodo, kad galutinai šalys išsiskyrė 2022 m. birželio mėnesį, po to, kai po šalių ginčo ieškovė su sūnumi išvyko pailsėti į savo tėvų namus. Nors po savaitės atsakovui pripažinus savo problemas bei pažadėjus keistis šalys susitaikė, tačiau praėjus vos 3 dienoms po susitaikymo ir ieškovei atsisakius lytiškai santykiauti su atsakovu, šis kelias dienas su ieškove visiškai nekalbėjo, o vėliau būdamas darbe SMS žinute pareiškė, jog nori skyrybų, kadangi jų požiūriai skiriasi ir jie niekada nesutaps. Nurodo, kad atsakovas per visą šį laikotarpį vos 3 kartus buvo išreiškęs norą pasimatyti su sūnumi, o išlaikymo sūnui iš esmės neteikia. Ieškovė mano, kad šiuo atveju šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl jo nelojalaus, nepagarbaus elgesio, psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu, taip pat nesirūpinimu šalių sūnumi. Nurodo, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė abipusės sutuoktinių paramos, lojalumo bei pagarbos kitam sutuoktiniui ir šeimai pareigas, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Mano, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, kadangi sūnus yra labai mažas, o ieškovė su atsakovu geba dėl kiekvieno susitikimo susitarti atskirai, todėl ieškinyje nurodo tvarką, kuri geriausiai atitiks sūnaus interesus. Atsakovė būtiniausiems sūnaus poreikiams išleidžia apie 800 Eur per mėnesį, todėl išskaičiavus vaiko pinigus, atsakovas sūnui turėtų teikti 350 Eur išlaikymą. Mano, kad geriausiai šalių bei šalių nepilnamečio sūnaus interesus, taip pat bendruosius civilinės teisės teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitiks ieškinyje nurodytas bendrojo turto/įsipareigojimų padalijimo būdas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas nurodo, kad su ieškovės ieškiniu ir jame nurodytais motyvais nesutinka. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad šalių santuoka iširusi galutinai ir jos negalima išsaugoti, mano, kad ieškovė vadovaujasi emocijomis, pogimdyviniais išgyvenimais ir laikina krizė turėtų būtų spręstina tarp sutuoktinių, galimai net pasitelkiant šeimos psichologus, nes mano, kad santuoką galimai dar galima išsaugoti. Atsakovas visiškai nesutinka su jam mestais kaltinimais. Šalims sudarius santuoką, net ir vaiko gimimas buvo planuotas, laukiamas. Vaiko gimimas atnešė daug džiaugsmo ir laimės, atsakovas rūpinosi tiek gimusiu sūnumi, tiek ieškove. Priešingai nei teigiama ieškinyje, atsakovas keldavosi naktį pasirūpinti vaiku ir vaiko priežiūrai skyrė laiko po darbo, savaitgaliais. Kadangi ieškovė buvo ir yra vaikelio auginimo atostogose, atsakovas privalėjo dirbti, kad išlaikyti šeimą, vaiką ir pasirūpinti buitimi. Tiek šalims gyvenant iki santuokos, tiek santuokoje, atsakovas nebuvo tas asmuo, kuris leido laisvalaikį savo malonumui: eidavo vienas su draugais susitikti, girtavo ar svetimoteriavo. Draugai buvo bendri ir visi turintys šeimas bei vaikus. Atsakovas stengėsi padėti ieškovei visuose gyvenimo atvejuose, tačiau pastaruoju metu buvo vis dažniau atstumiamas. Atsakovas netgi pasiūlė ieškovei kreiptis į šeimos santykių specialistus, psichologus, kur šeimai galėtų būti suteikta kvalifikuota pagalba, tačiau ieškovė atsisakė. Šiuo metu ieškovė su vaikeliu išsikėlė gyventi į savo butą, palikdama atsakovą, nors jis siekia atstatyti santykius, lanko ieškovę ir sūnų, nes puoselėja tuos pačius jausmus kaip ir iki santuokos sudarymo. Nurodo, kad atsakovas nėra smurtautojas, kaip teigiama ieškinyje: nesmurtauja nei ieškovės, nei vaiko atžvilgiu, tačiau nesupranta, dėl kokios priežasties ieškovė jį nuolat atstumia ir reiškia nepasitenkinimą. Net ir siekis suartėti yra fiziologiška būsena, tačiau ieškovė tai vertina kaip psichologinį smurtą. Be to, ieškinyje nurodytas laikotarpis, kuriuo neva atsakovas elgiasi nepriimtinai ieškovės, vaiko atžvilgiu, nurodytas tik keletą mėnesių po sūnaus gimimo, kas patvirtina atsakovo išsakytą poziciją, jog ieškovė palūžo atsiradus naujiems iššūkiams, kitokiai gyvensenai. Ieškovė tik kaltina atsakovą, tačiau jokių argumentų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad atsakovas kaip sutuoktinis pažeidė savo pareigų vykdymą, nepateikė. Kadangi santuoka iširo dėl negebėjimo spręsti kilusių problemų, kas nulėmė nutrūkusį tarp šalių dvasinį ryšį ir jausmus, santuoką turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vis tik, atsakovo manymu, dar yra galimybė išsaugoti šeimą, todėl norėtų, kad teismas šalims nustatytų terminą susitaikyti, o jeigu tai nepavyktų, atsakovas neprieštaraus, kad po santuokos nutraukimo ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė, taip pat neprieštaraus sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, tačiau atsakovas nesutinka su ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka, kadangi ji yra nekonkreti ir neaiški, ateityje gali kilti konfliktinių situacijų, todėl prašys teismo nustatyti kitokią bendravimo tvarką, kaip nurodyta atsiliepime į ieškinį. Šalims nesusitaikius per teismo nustatytą terminą, atsakovas mano, kad nurodyta ieškinyje skirtina vaiko išlaikymui suma yra nereali, poreikiai išdidinti, pav. kredito mokėjimas priskirtas vaikui, kuris negauna savarankiškų pajamų, kuris neatsakingas už kredito mokėjimą, todėl atsakovo nuomone, vaiko poreikių patenkinimui pakanka 500 Eur iš abiejų tėvų, t. y. po 250 Eur per mėnesį iš kiekvieno. Taip pat turtui įsigyti šalys sumokėjo bendras lėšas 25 000 Eur (šalys gyveno nuo 2017 metų ir vedė bendrą ūkį, ieškovė mokėjo už paslaugas ir kt. iš savo sąskaitos, į kurią atsakovas pervesdavo pinigų, todėl ieškovė neteisingai nurodo, kad 9000 Eur sumokėtų perkant nekilnojamąjį turtą yra jos asmeninės lėšos). Ieškovė reiškia byloje reikalavimą, kad turtas būtų priteistas natūra ieškovei, o ji sumokėtų atsakovui 10 000 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Dėl asmeninio ieškovės turto atsakovas pretenzijų nereiškia ir sutinka, kad prie šio turto įsigijimo jis neprisidėjo, todėl sutinka, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nedalintini ir panaikinant įrašą apie santuoką šis turtas būtų paliktas asmenine ieškovės nuosavybe.

Šalies argumentai

4. Atsakovas I. G. proceso metu pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos santuokos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, kaip nurodyta priešieškinyje; priteisti iš atsakovo I. G. išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. G., mokant periodinėmis išmokomis po 250 kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir sumokant pinigus iki kiekvieno mėnesio 20 dienos, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į ieškovės D. G. atsiskaitomąją sąskaitą banke; nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti paskirti ieškovę; ieškovei ir atsakovui priteisti natūra po ½ dalį nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – nuotekų valymo įrenginių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad šalys po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo kreditoriui AB SEB bankas pagal 2021 m. kovo 30 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidariaisiais bendraskoliais ir prievolė bankui bus vykdoma proporcingai tenkančiai turto daliai, t. y. po ½ dalį sutartimi sulygtos kredito įmokos; nustatyti, kad šalys po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo apmokės kas mėnesį po ½ dalį komunalinių mokesčių paslaugas teikiančiai bendrovei; pripažinti prievolę pagal 2022 m. balandžio 22 d. Investicinio draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Compensa Life Vienna Insurance Group SE asmenine atsakovo prievole ir priteisti ją vykdyti atsakovui asmeninėmis lėšomis; priteisti iš ieškovės visas turėtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5. Pateiktame priešieškinyje atsakovas papildomai nurodė, kad 2022 m. liepos 13 d. ieškovė su asmeniniais daiktais ir šalių sūnumi išsikėlė gyventi į močiutės butą, o nuo 2022 m. rugsėjo pradžios persikėlė gyventi į savo butą, adresu (duomenys neskelbtini), palikdama atsakovą ir inicijuodama santuokos nutraukimo procesą. Kadangi šalių sūnus L. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini), o jau 2022 m. liepos 13 d. ieškovė išsikėlė iš šalių bendrų namų, t. y. praėjus vos keturiems mėnesiams po vaikelio gimimo, akivaizdu, kad per tokį trumpą laiką atsakovas negalėjo tapti tokiu blogu, kokiu jį apibūdina ieškovė. Nurodo, kad priežastys slypi ne atsakovo elgesyje, bet ieškovės reakcijoje į pokyčius, nebendradarbiavime ir sprendimų neieškojime. Atsakovas visą laiką siekė atstatyti santykius ir ieškojo kompromisų, lankė ir lanko ieškovę ir sūnų, nes puoselėjo ieškovei tuos pačius jausmus kaip iki santuokos sudarymo. Dėl šeimos gerovės atsakovas buvo ir yra linkęs atsisakyti/keisti savo nusistovėjusius įpročius, kad tik ieškovė pasistengtų išsaugoti šeimą Atsakovo nuomone, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes ji ieškinyje nurodo, kad atsakovas veda nepriimtiną ir netinkamą gyvenimo būdą (sportuoja, dažnai išgėrinėja ir kt.), tačiau svarbias aplinkybes nuslepia. Atsakovui ši santuoka yra antroji, teismo sprendimu jis įpareigotas savo nepilnamečiui sūnui M. G. iš pirmosios santuokos, mokėti išlaikymą. Atsakovas sūnaus išlaikymui moka periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį ir ieškovei visos šios aplinkybės buvo žinomos, tačiau jų ieškinyje nenurodo. Visi atsakovo vaikai yra lygiateisiai ir turi gauti tinkamą išlaikymą, kuris atitiktų jų poreikius. Atsakovo pajamos yra apie 1000 Eur, todėl suskaičiavus atsakovo išlaidas, jam lieka apie 100 Eur. Mano, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai neatitinka tikrovės ir vaiko poreikių patenkinimui pakanka 500 Eur skiriamų iš tėvų, todėl atsakovas yra tos nuomonės, kad 250 Eur išlaikymo dydis, kuris priteistinas iš atsakovo yra pakankamas. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas dėl turto padalijimo, priteisiant turtą natūrą ieškovei, o atsakovui išmokant 10 000 Eur kompensaciją, pažeidžia atsakovo teisėtus interesus, kadangi turto vertė yra daug didesnė, todėl prašo turtą padalinti po ½ dalį. Nurodo, kad atsakovas sutinka, kad padalinus turtą po ½ dalį, prievolė kreditoriui ir toliau liktų solidari bei įsipareigoja mokėti kredito įstaigai ½ dalį kredito įmokos bei mokėti ½ dalį komunalinių mokesčių. Nurodo, kad 2022 m. balandžio 22 d. atsakovas yra sudaręs Investicinio draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Compensa Life Vienna Insurance Group SE, pagal kurią per mėnesį turi mokėti 70 Eur įmokas, todėl šia prievolę atsakovas prašo pripažinti asmenine jo prievole.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: panaikino ieškovės D. G. ir atsakovo I. G. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos santuokos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikinus santuokos akto įrašą, ieškovei D. G. paliko santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui I. G. – „(duomenys neskelbtini)“. Nepilnamečio vaiko L. G. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove D. G. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovo I. G. nepilnamečio vaiko L. G. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę D. G..

7. Nustatė jog atsakovas I. G. su sūnumi L. G., bendrauja tokia tvarka:

1) Iki 2024 m. kovo 12 d., t. y. iki šalių sūnui sueis 2 (dveji) metai, tėvas I. G. su sūnumi L. G. bendrauja, nedalyvaujant motinai D. G., nelyginėmis metų savaitėmis trečiadieniais ir penktadieniais, o lyginėmis metų savaitėmis antradieniais, pasibaigus sūnaus L. G. ugdymo procesui ugdymo įstaigoje, pasiimdamas sūnų L. G. iš ugdymo įstaigos ir bendraudamas su juo iki 18.30 val., o pasibaigus bendravimo laikui grąžindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą. Taip pat lyginėmis metų savaitėmis šeštadieniais nuo 09.00 val. iki 12.00 val., sūnų L. G. pasiimdamas iš motinos D. G. gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grąžindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą. Nevykstant ugdymo procesui ugdymo įstaigoje ar vaikui L. G. jame nedalyvaujant dėl kitų priežasčių, motina D. G. apie tai informuoja tėvą I. G., ir tėvas I. G. sūnų L. G. pasiima iš motinos D. G. gyvenamosios vietos;

2) Nuo 2024 m. kovo 12 d. tėvas I. G. su sūnumi L. G. bendrauja nedalyvaujant motinai D. G., nelyginėmis metų savaitėmis trečiadieniais ir penktadieniais, o lyginėmis metų savaitėmis antradieniais, pasibaigus sūnaus L. G. ugdymo procesui ugdymo įstaigoje, pasiimdamas sūnų L. G. iš ugdymo įstaigos ir bendraudamas su juo iki 19.00 val., o pasibaigus bendravimo laikui grąžindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą. Taip pat lyginėmis metų savaitėmis nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. sūnų L. G. pasiimdamas iš motinos D. G. gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grąžindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą (sūnus šeštadienį nakvoja pas tėvą);

3) Nuo 2029 m. kovo 12 d., t. y. sūnui sulaukus 7 (septynerių) metų, pradėjus lankyti mokyklą, tėvas I. G. su sūnumi L. G. praleidžia pusę sūnaus pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų. Tėvas I. G. norėdamas pasiimti L. G. per pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogas privalo informuoti sūnaus motiną D. G. prieš 7 (septynias) dienas;

4) Nuo 2024 m. kovo 12 d. motina D. G. su sūnumi L. G. lyginiais metais (2024, 2026, ...), praleidžia Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų švenčių (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų pirmą dieną, o antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val. praleidžia tėvas I. G., sūnų L. G. pasiimdamas iš motinos D. G. gyvenamosios vietos ir gražindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą;

5) Nuo 2024 m. kovo 12 d. tėvas I. G. su sūnumi L. G. nelyginiais metais (2025, 2027, ...), praleidžia Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų švenčių (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų pirmą dieną, sūnų L. G. pasiimdamas iš motinos D. G. gyvenamosios vietos iki šventinės dienos 11.00 val. ir gražindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą iki sekančios dienos 11.00 val. (sūnus minėtomis šventinėmis dienomis nakvoja pas tėvą). Antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų dieną sūnus praleidžia L. G. praleidžia su motina D. G., nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų šia tvarka priklauso bendrauti su sūnumi;

6) Nuo 2024 m. kovo 12 d., tėvas I. G. su sūnumi L. G. lyginiais metais (2024, 2026, ...), praleidžia kitas valstybines šventes (sausio 1 d., vasario 16 d., kovo 11 d., gegužės 1 d., birželio 24 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 d.) sūnų L. G. pasiimdamas iš motinos D. G. gyvenamosios vietos iki šventinės dienos 11.00 val. ir gražindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą iki 19.00 val., o nelyginiais metais (2025, 2027, ...), šias šventes su sūnumi praleidžia motina D. G., nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų šia tvarka priklauso bendrauti su sūnumi;

7) Nuo 2024 m. kovo 12 d., tėvas I. G. su sūnumi L. G. kasmet praleidžia tėvo dieną, sūnų L. G. pasiimdamas iš motinos D. G. gyvenamosios vietos iki 11.00 val. ir gražindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą iki 19.00 val., o motina D. G. kasmet praleidžia motinos dieną, nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų šia tvarka priklauso bendrauti su sūnumi;

8) Nuo 2024 m. kovo 12 d., tėvas I. G. su sūnumi L. G. nelyginiais metais (2025, 2027, ...), praleidžia sūnaus gimtadienį (kovo 12 d.) ir savo gimtadienį (gegužės 31 d.), o motina D. G. su sūnumi L. G. lyginiais metais (2024, 2026, ...), praleidžia sūnaus gimtadienį (kovo 12 d.) ir savo gimtadienį (vasario 10 d.), nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų šia tvarka priklauso bendrauti su sūnumi. Šalys užtikrina, jog esant kito tėvo norui, kitas tėvas ar artimieji giminaičiai galėtų dalyvauti nepilnamečio vaiko gimtadienio šventėje;

9) Tiek motina D. G., tiek tėvas I. G. privalo ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas informuoti vienas kitą apie negalėjimą vykdyti bendravimo su sūnumi L. G. tvarkos. Ligos atveju tėvas I. G. paimti sergančio sūnaus L. G. iš jo gyvenamosios vietos negali, nepaisant to, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką jam numatytas bendravimo su sūnumi laikas. Neįvykę susitikimai su tėvu I. G. dėl sūnaus ligos, perkeliami analogiškam laikotarpiui kitu šalių sutartu laiku;

10) Nukrypti nuo nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos galima tėvų bendru susitarimu;

11) Tėvas I. G. bendraudamas sūnumi L. G. privalo pasirūpinti sūnui reikalingais daiktais (turėti automobilio kėdutę, lovą, žaislų, maitinimo kėdutę, migduką ir pan.);

12) Sūnus turi teisę matytis ir bendrauti su šalių artimaisiais giminaičiais (seneliais ir kitais artimais giminaičiais);

13) Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie vaiko gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, vaiko mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, jų poreikius ir netrukdyti viena kitai bendrauti su vaiku galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan.);

14) Sūnaus tėvai toliau dalyvaus savo nepilnamečio sūnaus auklėjime. Tėvas I. G. įpareigojamas toliau rūpintis savo vaiko sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikui tinkamai mokytis, papildomai ugdytis sudarymo. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio sūnaus auklėjimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į sūnaus interesus ir poreikius;

15) Jei dėl kokių nors priežasčių (ligos, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių) šalys negali prižiūrėti ar rūpintis nepilnamečiu sūnumi, minėtam laikotarpiui nepilnamečio sūnaus priežiūra perduodama kitam iš tėvų.

8. Panaikinus santuokos akto įrašą ieškovei D. G. ir atsakovui I. G., po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise padalino nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų valymo įrenginį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Nustatė, jog ieškovės D. G. ir atsakovo I. G. prievolė kreditoriui AB SEB bankas, nemodifikuojama, panaikinus santuokos akto įrašą, ieškovė D. G. ir atsakovas I. G. kreditoriui AB SEB bankas pagal 2021 m. kovo 30 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidariaisiais bendraskoliais, kaip numatyta sutartyje. Kiekviena iš šalių prievolę kreditoriui vykdys proporcingai tenkančiai turto daliai, t. y. po ½ dalį Kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) sulygtos kredito įmokos. Priteisė šalims proporcingai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad ieškovė atsakovo kaltę, pasireiškiančią pagarbos, moralinio palaikymo stoka, lojalumo ieškovei, savo poreikių ir interesų iškėlimu prieš bendrus šeimos poreikius, trukdymu ieškovei ilsėtis, psichologinio smurto naudojimu, iš esmės grindžia tik savo samprotavimais. Jokių pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų minėtus faktus, ieškovė byloje iš esmės nepateikė.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas siekė išsaugoti šeimą, siekė jos neapleisti, siūlė ieškovei kartu pasinaudoti šeimos psichologų pagalba, siekiant išspręsti šeimoje kilusius iššūkius, tačiau ieškovė to padaryti nesutiko, taip pat kategoriškai atsisakė, kad teismas nustatytų sutuoktiniams susitaikymo laikotarpį ir toliau siekė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

11. Teismas sprendė, kad ne kuri nors viena, bet abi ginčo šalys iš esmės nesprendė visų šeimos gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, nerodė abipusės pagarbos vienas kitam, pažeidinėjo savitarpio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, todėl šiuo atveju ne kuri nors viena, o abi ginčo bylos šalys nevykdė įstatyme įtvirtintų santuokinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30 straipsniuose, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

12. Teismas, įvertinęs tai, jog ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra, sprendė, kad nepilnamečio vaiko L. G. gyvenamoji vieta šiuo atveju turi būti nustatytina su ieškove, vaiko motina D. G., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi šiuo metu tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

13. Teismas vertino, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Teismas sprendė, kad būtina užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius, todėl šiuo konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgė būtent į nepilnamečio vaiko geriausius interesus, įvertinęs šalių pateiktas bendravimo tvarkas ir nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

14. Teismas įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, siekdamas išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgė į Lietuvoje vyraujančių būtiniausių prekių kainas, į tai, kad abi šalys yra dirbančios, ieškovės pajamos pagal pateiktus duomenis šiuo metu vidutiniškai siekia 2130,64 Eur, tuo tarpu atsakovo pajamos yra ženkliai mažesnės, be to, jis turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė skaičiuodama vaiko poreikius, nepagrįstai vaiko daliai perkelia paskolos naštą, taip pat įvertinęs tai, jog Lietuvoje minimali mėnesinė alga į rankas šiuo metu sudaro 633 Eur, kas laikytina pakankamomis pajamos pragyventi suaugusiam asmeniui, darė išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo pagrįstas tik iš dalies ir iš atsakovo turi būti priteistinas periodinis išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

15. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas padalinti šalims nekilnojamąjį turtą natūra, kiekvienai šaliai nekilnojamąjį turtą padalinant po ½ dalį, kadangi kitokie padalijimo variantai, akivaizdžiai pažeistų, kurio nors vieno iš sutuoktinių teisėtus interesus. Tuo tarpu šalių prievolė bankui, turtą padalinus po ½ dalį, bei kreditoriui AB SEB bankas, nesutinkant prievolės modifikuoti, toliau paliktina šalių solidariąja prievole, nustatant, kad kiekviena iš šalių prievolę bankui vykdys proporcingai tenkančiai turto daliai, t. y. po ½ dalį sutartimi sulygtos kredito įmokos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) D. G. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą šiose dalyse: dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, dėl santuokoje įgyto turto, prievolių padalijimo ir kitų su turtu susijusių klausimų, ir tenkinti ieškovės ieškinį, arba grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nevertino, kad pats atsakovas pripažino, kad grasino apeliantei, jog jai atsisakius lytiškai santykiauti susiras kitą moterį. Teismas neatsižvelgė į apeliantės nurodytą atsakovo elgesį po sūnaus gimimo, jog atsakovas nekeitė savo žalingų įpročių (piktnaudžiavo alkoholiu), kas sąlygojo konfliktines situacijas;

16.2. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į apeliantės paaiškinimus, kad po sūnaus gimimo atsakovas nesirūpino nei savo sūnumi, nei sutuoktine. Nesirūpinimas savo šeima, ypatingai sūnumi, moralinės, materialinės paramos nebuvimas, taip pat buvo vienas iš pagrindų santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad paties atsakovo prašymas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, patvirtina, kad pats atsakovas pripažino faktą, jog jis yra atsakingas už santuokos nutraukimą;

16.3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji nesiekė išsaugoti santuokos, jog jos skuboti veiksmai, nesiekiant surasti kompromiso tarp sutuoktinių, pabandyti išsiaiškinti santykius, pašalinti šalis trikdančias kliūtis, pasinaudoti kvalifikuotų specialistų pagalba, taip pat nedera su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) įtvirtintomis sutuoktinių pareigomis. Pažymi, kad apeliantės kreipimosi į teismą tikslas buvo siekis apginti ne tik savo, o svarbiausia mažamečio sūnaus interesus. Tai, kad apeliantė kreipėsi į teismą gindama pažeistas savo ir savo sūnaus teises, nėra joks sutuoktinių pareigų pažeidimas;

16.4. Apeliantė nesutinka su nedidele dalimi pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Nurodo, kad bendravimo tvarkos punktas, kuriame be adaptacinio laikotarpio (kurio metu atsakovas vienas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi), numatytos nepilnamečio sūnaus nakvynės pas atsakovą neatitinka geriausių vaiko interesų. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku 1 punktą, nurodytas nelygines savaitės dienas iš trečiadienio ir penktadienio pakeisti į antradienį ir ketvirtadienį, 3 punktą nustatant, kad nepilnametis sūnus pas atsakovą nakvotų tik sulaukęs 3 (trejų) metų amžiaus, ir 8 punktą pakeičiant, kad sūnus praleidžia savo gimtadienį (kovo 12 d.) su motina, o ji užtikrina, jog sūnaus tėvas bei kiti artimieji giminaičiai (seneliai ir kiti) galėtų dalyvauti sūnaus gimtadienio šventėje. Apeliantė su kita teismo sprendime nurodyta tvarka sutinka ir jos neginčija;

16.5. Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai padalino apeliantės ir atsakovo gyvenamąjį namą natūra po ½ dalimis. Apeliantė nurodo, kad iš gyvenamojo namo plano, matyti, jog yra tik vienas sanitarinis mazgas, dėl ko nėra patalpų atskyrimo, neginčytinai patvirtina faktą, jog nėra techninių galimybių namą padalinti į dvi atskiras izoliuotas patalpas, bei pats atsakovas teismui patvirtino, jog nėra galimybių gyvenamajame name padaryti dviejų izoliuotų patalpų. Teismas neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus dėl gyvenamojo namo atskyrimo į dvi izoliuotas patalpas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog yra galimybė gyvenamąjį namą padalinti natūra ieškovei ir atsakovui;

16.6. Apeliantė nurodo, kad atsakovui nurodžiusiam, jog 9000,00 Eur, lėšos kurias ieškovė (apeliantė) turėjo savo banko sąskaitoje dar iki santuokos, nėra jos asmeninės lėšos, kilo pareiga paneigti įstatyminę prezumpciją, tačiau atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė. Pats teismas sprendime nurodė, jog abi šalys buvo susitarusios dėl pinigų taupymo būdo pradiniam įnašui surinkti, tačiau teismas nenurodė jokių konkrečių įrodymų, kuriais remiantis paneigė jog iki santuokos įgyti pinigai yra to asmens (apeliantės) asmeninė nuosavybė, todėl ji yra nepagrįsta ir nemotyvuota;

16.7. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės (apeliantės) ieškinys patenkintas 25 procentais, o atsakovo priešieškinis 75 procentais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pareikštus reikalavimus, todėl netinkamai nustatė patenkintų reikalavimų dalį. Apeliantės įsitikinimu, jos reikalavimai patenkinti mažiausia 50 procentų, todėl keistina ir šalims priteistina lėšų proporcija. Teismas taip pat neįvertino atsakovo procesinio elgesio, kai patikslintas priešieškinis buvo pateiktas praėjus metams po ieškinio pateikimo ir taip padidinus bylos vedimo išlaidas.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas I. G. prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai ir nustatytos faktinės aplinkybės prieštarauja vieni kitiems. Teismo sprendimas šioje dalyje pagrįstas ir nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti. Pažymėjo, kad teismas ieškovės argumentus dėl psichologinio smurto ir atsakovo kaltės nebuvimą teisingai ir motyvuotai įvertino, nurodant, kad bylos nagrinėjimo metu nesurinkta tokių duomenų, kad atsakovas būtų atlikęs psichologinio smurto veiksmus ieškovės atžvilgiu;

17.2. Teismas teisingai įvertino nurodytus santuokos iširimo argumentus ir padarė teisingas išvadas, kad alkoholiu nebuvo piktnaudžiaujama, jis buvo vartojamas tik tam tikrų švenčių metu, pav. atsakovo jubiliejaus metu. Taip pat teismas teisingai nurodė sprendime, jog ieškovė (apeliantė) teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog atsakovas problemų dėl alkoholio vartojimo neturi;

17.3. Atsakovas nurodo, kad priešingai, nei ieškovė teigia, ji pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigą, t. y. paliko atsakovą ir ne tik, kad nesiekė susitaikyti, bet kreipėsi iš karto dėl santuokos nutraukimo, nesirūpino juo, kaip sutuoktiniu. Taip pat nurodo, kad gimus sūnui, atsakovas pasiėmė vaiko auginimui atostogas, keldavosi ir naktį pasirūpinti vaiku, ir vaiko priežiūrai skyrė laiko po darbo, savaitgaliais;

17.4. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad jis pripažino savo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsakovo vertinimu ieškovė yra kalta dėl šeimos iširimo, tačiau jis galimai per mažai dėjo pastangų pagalbai namuose, todėl kaip ne kartą atsakovas išreiškė savo poziciją ir lieka prie jos šiuo metu. Nurodo, kad jau teikiant atsiliepimą į ieškinį, atsakovas siekė susitaikyti, reiškė tokį prašymą teismui. Iki teisminio proceso, atsakovas laikėsi analogiškos pozicijos. Aktyviais veiksmais šią savo poziciją mėgino išsakyti ieškovei ir lankydamas sūnų;

Šalies argumentai

17.5. Atsakovas nurodo, kad apeliantė, prašydama apeliaciniu skundu pakeisti teismo nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku 1, 2 ir 8 punktus, remiasi naujomis aplinkybėmis. Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą 2022 m. rugpjūčio pabaigoje, atsiliepimas buvo pateiktas 2022 m. rugsėjo 20 d. šalių sūnus tuo metu nelankė darželio, kurį pradėjo lankyti tik ieškovei pradėjus dirbti 2023 m. rugsėjį. Nuo vaiko gimimo iki ieškovei pradėjus dirbti, vaikas intensyviai nesirgo ir tokių duomenų ieškovė nepateikė. Tokie duomenys, kad vaikas daug serga nebuvo pateikti viso proceso metu. Tokie duomenys nepateikti ir su apeliaciniu skundu, nors tokie duomenys būtų laikomi naujais įrodymais, kurie nebuvo teikti, apie tai nebuvo duoti paaiškinimai civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą remiasi naujomis aplinkybėmis, kas yra draudžiama;

17.6. Atsakovas pažymi, kad pradėjus vykdyti 2023 m. lapkričio 25 d. nutartį, nei vieno karto vaikas neparvežtas ieškovei verkiantis, neprižiūrėtas, todėl eilinį kartą ieškovė be jokių įrodymų siekia sumažinti atsakovo ir sūnaus bendravimą, nepaiso sūnaus interesų ir nori situaciją valdyti kaip tai buvo daroma iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas nurodo, kad ieškovės nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai bei deklaratyvūs teiginiai grindžiami išimtinai ieškovės žodžiais, kurie nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Dėl to šiose dalyse naikinti teismo sprendimą nėra jokių teisinių pagrindų;

Atsiliepimas

17.7. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai padalijo šalių turtą. Atsakovas nurodo, kad šalių gyvenamasis namas turi du įėjimus ir patalpomis tektų tik nusistatyti naudojimosi tvarką, kuri leistų tinkamai šalims įgyvendinti savo ir vienas kito teises bei teisėtus interesus, todėl kliūčių naudotis turtu nebūtų. Ieškovė nepateikė jokio įrodymo, nors žinojo kokius reikalavimus reiškia priešieškiniu atsakovas, kad namo negalima atsidalinti į du atskirus butus. Sanitarinių mazgų prijungimas ar įrengimas techniškai įmanomas, nors ir reikalauja papildomų finansinių išteklių;

17.8. Atsakovas nurodo, kad turtui įsigyti šalys sumokėjo bendras lėšas 25 000 Eur ir pagal 2021-03-30 tarp ieškovės ir atsakovo iš vienos pusės ir kreditoriaus AB SEB bankas sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), banko suteiktą 90 000,00 Eur kreditą. Viso šalys už turtą sumokėjo 115 000 Eur. Ieškovė turėtų pateikti banko sutikimą, kuris taip ir nepateiktas, o bankas su tokia ieškovės pozicija dėl turto padalinimo nesutinka. Ieškovė, siekdama tokiu būdu pasidalinti tarp šalių turtą (ieškovei turtas natūra, o atsakovui išmokant piniginę kompensaciją) privalo išmokėti atsakovui tinkamą piniginę kompensaciją, kuri būtų (150 000 Eur - 85 000 Eur kredito likutis = 32 500 Eur) 32 500 Eur. Tai būtų teisinga ir protinga kompensacija. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas ne kartą siūlė ieškovei parduoti nekilnojamąjį turtą, grąžinti bankui kreditą, pasidalinti parduoto turto likutinę vertę ir pradėti iš naujo gyvenimus, tačiau ieškovė nesutiko;

17.9. Atsakovas su ieškovės apeliacinio skundo argumentu dėl ieškovės asmeninių lėšų investavimo į santuokos metu įsigytą turtą nesutinka, kaip nesutinka ir su argumentu, kad atsakovas nepasinaudojo teise šios aplinkybės paneigti ir/ar neįrodinėjo. Paaiškina, kad šalys gyveno nuo 2017 m. gegužės ir vedė bendrą ūkį, pragyveno išimtinai iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio, o ieškovės pajamos (darbo užmokestis) buvo kaupiamos. Ieškovė tik nuo 2021 m. balandžio (kai buvo įsigytas nekilnojamas turtas) mokėjo už paslaugas (už elektrą) ir mokėjo kredito įmokas iš savo sąskaitos, o nuo 2017 m. gegužės iki 2021 m. balandžio 1 d. mokesčius, pragyvenimą pilnai apmokėdavo atsakovas. Ieškovės sąskaitoje pinigai buvo kaupiami šalių bendru susitarimu, nes šalys ketino įsigyti būstą. Todėl neteisingai nurodo ieškovė, kad 9000 Eur, sumokėtų perkant nekilnojamąjį turtą, yra jos asmeninės lėšos, nes tai bendri pinigai. Ieškovės teiginiai nepagrįsti jokiais kitais įrodymais;

17.10. Teismas tinkamai apskaičiavo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų atlyginimą, išlaidos galėjo būti mažesnės ar visai jų galėjo nebūti, jei šalys būtų susitarę. Ieškovės procesinis elgesys kategoriškas iki šios dienos, kas akivaizdu iš apeliacinio skundo argumentų. Skaičiuotė, atžvelgiant į šalių reikalavimus, teismo yra teisinga ir gal net suklysta dėl atsakovo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apskaičiavimo, nes tenkinus būtent 75 procentais atsakovo reikalavimus, advokato išlaidos turėjo būti skaičiuojamos 1000 x 75, o sprendime nurodyta x 25. Tad atsakovo vertinimu, labiau nukentėjo atsakovo turėtų išlaidų atlyginimas nei ieškovės, kurios nekompensuotos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis iš dalies patenkinti ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl bažnytinės santuokos akto įrašo panaikinimo, nustačius abiejų sutuoktinių kaltę, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, turto padalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. Konstatuotina, kad jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacine rašytinio proceso tvarka ir teisėjų kolegijai 2024 m. kovo 18 d. priėmus nutartį atidėti sprendimo (nutarties) priėmimą ir paskelbimą 2024 m. balandžio 4 d. 11 val. 30 min., apeliantė per savo atstovą pateikė naujus įrodymus byloje. 2024 m. kovo 27 d. apeliantė (ieškovė) pateikė rašytinius paaiškinimus apie 2024 m. kovo 16 d. iškviestus policijos pareigūnus dėl atsakovo sukelto konflikto ir ieškovės atžvilgiu panaudoto psichologinio smurto adresu (duomenys neskelbtini). Prie rašytinių paaiškinimų pridėtas 2024-03-16 orderis, 2024-03-21 Telšių apylinkės teismo nutartis.

21. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su nagrinėjama byla (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kad apeliantės pateikti nauji duomenys visiškai nėra susiję su ginčijamu 2023 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimu, be to pateikti jau po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti (CPK 314 straipsnis).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. G. ir atsakovas I. G. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į danguje bažnyčioje sudarė santuoką, kuri apskaityta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus - L. G.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų valymo įrenginį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas šalių įsigytas naudojantis banko paskola, pagal kreditoriaus AB SEB bankas ir šalių sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog šalims buvo suteiktas 90 000 Eur kreditas minėtam turtui įsigyti, kredito grąžinimo pabaiga: 2051 m. kovo 15 d. Minėto nekilnojamojo turto atžvilgiu įregistruota hipoteka.

23. Iš 2021 m. kovo 30 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Skuodo notarų biuro notarės, matyti, kad minėtas turtas įsigytas už bendrą 115 000 Eur sumą, iš kurios 25 000 Eur perkamo nekilnojamojo turto kainos dalį sumokėjo šalys, o likusi kaina – 90 000 Eur pervesta banko. Iš minėtos sutarties XI dalies Žymos, daiktinės teisės ir juridiniai faktai, registruojami NTR, matyti, kad šalys sutiko, jog įsigyjamas nekilnojamasis turtas būtų įregistruotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, dalinės nuosavybės šalys nepageidavo įregistruoti.

24. Ieškovė D. G. iki santuokos sudarymo, asmeninės nuosavybės teise, 2017 m. kovo 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos 2022 m. balandžio 4 d. buto nuomos sutarties matyti, kad santuokos metu minėtas butas buvo išnuomotas už 200 Eur nuomos mokestį per mėnesį, neįskaičius komunalinių paslaugų išlaidų. Buto nuomos sutartis nutraukta 2022 m. rugsėjo 5 d. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovė iki santuokos sudarymo nuosavybės teise įgijo transporto priemonę Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

25. Atsakovas turi dar vieną vaiką M. G., kuriam mokamas išlaikymas. Atsakovas yra dirbantis, 2022 metais vidutinės pajamos siekė 978,49 Eur per mėnesį, charakterizuojamas teigiamai. Iš darbdavio pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023 m. spalio mėnesio (imtinai), atsakovo pajamos vidutiniškai sudarė 1764,34 Eur. Iš Investicinio draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas sudaręs investicinio draudimo sutartį, draudimo įmoka 70 Eur, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas patikslino, jog įmoką šiuo metu yra sumažinęs iki 30 Eur per mėnesį. Ieškovė D. G. sugrįžo iš motinystės atostogų į darbą ir jos pajamos laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki spalio mėnesio, t. y. 2 mėnesius, vidutiniškai sudarė 2130,64 Eur.

26. Byloje taip pat pateikta Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) išvada, kurioje nurodyta, kad iš turimų duomenų matyti, kad nepilnametis L. G. yra itin mažo amžiaus, jis nuo pat gimimo gyvena su ieškove, atsakovas gyvena skyrium nuo to laiko, kai L. G. buvo dar labai mažas, skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku yra epizodinis ir jis vyksta dalyvaujant vaiko mamai. Todėl siekiant padėti užsimegzti dar artimesniam ryšiui tarp nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo, taip pat siekiant išvengti neigiamų nepilnamečio vaiko emocijų dėl staiga besikeičiančios gyvenimo rutinos, pritartina ieškovės išskiriamiems bendravimo laikotarpiams, kurie padės vaikui lengviau pereiti prie maksimalios bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos. Visgi atkeiptinas dėmesys į ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos punktą, kuriame aptariamas nepilnamečio vaiko gimtadienio šventės šventimas. Siekiant išvengti galimų konfliktų ateityje, kai ir skyriumi gyvenantis tėvas gali norėti organizuoti šventę sūnui, siūlytina punktą koreguoti nurodant, jog vaiko tėvai su sūnumi praleidžia kas antrą vaiko gimtadienį, tačiau paliekant sąlygą, jog tas tėvas pas kurį vaikas švenčia gimtadienį užtikrina, kad kitas tėvas ir artimieji giminaičiai galėtų dalyvauti nepilnamečio vaiko gimtadienio šventėje.

Dėl santuokos nutraukimo kaltės klausimo

27. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodo, jog šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, nustačius atsakovo kaltės prezumpciją – psichologinį smurtą prieš ieškovę, bei atsakovo žalingų įpročių, alkoholio vartojimo, ir nesirūpinimo šeima.

28. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

29. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį, todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio. Sutuoktiniams nesugebėjus rasti racionalaus ir abiem priimtino sprendimo, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti ne dėl vieno sutuoktinio kaltės.

31. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo vadovaujantis LR CK 3.60 straipsnio 2 dalimi, todėl ieškovė turėjo įrodyti ne tik atsakovo netinkamą sutuoktinio pareigų vykdymą/nevykdymą, bet ir tai, kad santuoka iširo būtent dėl šių aplinkybių.

32. Ieškovei prašant nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, o atsakovui – dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad ne kuri nors viena, bet abi ginčo šalys iš esmės nesprendė visų šeimos gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, nerodė abipusės pagarbos vienas kitam, pažeidinėjo savitarpio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas. Prastėjančius tarpusavio santykius kiekviena šalis sprendė ne siekiu, kartu su kito sutuoktinio tarpusavio pagalba išspręsti kylančias problemas, o užgoždamos neigiamas emocijas savyje, kas lėmė priešingą rezultatą, o būtent: dar sparčiau prastėjančius sutuoktinių santykius ir iš to kylančius tolesnius tarpusavio nesutarimus, santuokinio gyvenimo nutrūkimą ir iš to kilusias pasekmes, todėl šiuo atveju ne kuri nors viena, o abi ginčo bylos šalys nevykdė įstatyme įtvirtintų santuokinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30 straipsniuose, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

33. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės nesutinka su visomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl jos kaltės santuokos iširime nustatymo, apeliaciniame skunde atkartoja tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Kaip jau minėta, jeigu vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai ar ne taip, kaip norėtų kitas sutuoktinis, santuokoje kylančių problemų sprendimas priklauso nuo abiejų sutuoktinių. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėjo pastangas išsaugoti savo santuoką, kreipėsi į psichologą ar kitą specialistą, galintų padėti išspręsti kilusias problemas tarp sutuoktinių, ypač intymaus gyvenimo srityje. Akcentuotina, jog sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, sąlygojusios santuokos nutraukimą, svarbus ne atskirų pavienių epizodų, bet kompleksiškas sutuoktinių tarpusavio santykių, elgesio įvertinimas viso santuokinio gyvenimo metu. Apeliantė siekdama įrodyti, kad dėl santuokos iširimo išimtinai kaltas tik atsakovas, nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantės nurodytas psichologinio smurto prieš ją panaudojimo faktas duoda pagrindo konstatuoti išimtinai atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad šalių santykiai pradėjo keistis dar 2022 metais; ieškovė apeliaciniu skundu tvirtina, kad patyrė atsakovo psichologinį smurtą dėl vertimo lytiškai santykiauti, grasinimų susirasti kitą moterį, dėl ko ieškovė buvo priversta su 3 mėnesių vaiku pabėgti iš namų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino išsakytus kaltinimus dėl lytinių santykių su sutuoktine nebuvimo apie metus laiko, nurodė, kad dėl keltų konfliktų gailisi. Teisėjų kolegija pažymi, kad psichologinis smurtas pasižymi besikartojančiu psichologiniu poveikiu, grasinimu, bauginimu, žeminimu kito asmens atžvilgiu. Apeliantė nurodė tik epizodinius ją žeminančius atsakovo teiginius dėl lytinių santykių tarp sutuoktinių nebuvimo, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kad apeliantė patyrė pastovius, nuolat pasikartojančius sutuoktinio grasinimus ar bauginimą jos atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu ginčo atveju ieškovės subjektyvūs teiginiai apie sutuoktinio daromą psichologinį spaudimą dėl intymių santykių (kas sudaro vieną iš kertinių santuokos pagrindų), nurodytos aplinkybės apie pačios ieškovės apsisprendimą su vaiku palikti šeimos gyvenamąjį būstą bei kitos moters atsiradimą vyro gyvenime pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo pripažinti pagrindu preziumuoti vien atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

34. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad santuoka iširo išimtinai dėl sutuoktinio piktnaudžiavimo alkoholiu. Atsakovas atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą, nurodo, kad alkoholis buvo vartojamas saikingai šeimos šventėse, kuriose ir pati apeliantė dalyvaudavo. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos duomenis, paneigė apeliantės teiginius dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Pati apeliantė teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog atsakovas problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis dėl alkoholio vartojimo į gydymo įstaigas, o byloje pateikti liudytojų paaiškinimai, patvirtina aplinkybę, kad atsakovas alkoholį vartojo saikingai. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadas, kad ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo bando pagrįsti iš esmės tik savo samprotavimais apie jos ir atsakovo požiūrių į šeimą skirtumus gimus vaikui, nurodo deklaratyvius atsakovo kaltę pagrindžiančius teiginius.

35. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė taip pat grindžia atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, atsakovo elgesiu smurtavus prieš mažametį sūnų, bei neigdama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovo pastangų išsaugoti santuoką, nurodo, kad atsakovas apsigyveno pas kitą moterį. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, o ir pati apeliantė objektyvių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes (atsakovo smurtą sūnaus atžvilgiu) apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl teisėjų kolegija neišeidama už apeliacinio skundo ribų dėl šių argumentų nepasisako.

36. Įvertinusi bylos duomenis, šalių teiktus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariamo ginčo atveju šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o aplinkybės dėl kiekvienos iš šalių kaltės dydžio tokiu atveju neturi esminės įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku

37. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus tokio tėvo (motinos) bendravimas kenkia vaiko interesams.

39. Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog turi būti užtikrintas kuo intensyvesnis skyrium gyvenančio tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bendravimas su vaiku, jeigu tik nėra nustatyta jokių aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių turėtų būti nustatomas tik minimalus bendravimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d, nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 30 punktas ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

40. Nagrinėjamu ginčo atveju, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko geriausius interesus, įvertinęs šalių pateiktas bendravimo tvarkas, nustatė savo nuožiūra bendravimo su vaiku tvarką, teikdamas prioritetą šalių mažamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui. Tokią teismo diskrecijos teisę šeimos bylose numato Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio nuostatos. Ieškovė apeliaciniu skundu iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku. Apeliantė nurodo, kad minėtos tvarkos 1 punkte nurodytas bendravimo laikas su sūnumi nelyginėmis dienomis trečiadienis ir penktadienis turėtų būti keistinas į lygines dienas – antradienį ir ketvirtadienį, kadangi teismui pritaikius 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones, įgyvendinant nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi (trečiadieniais/penktadieniais), bendravimas su atskirai gyvenančiu tėvu (atsakovu) su sūnumi, trečiadieniais ir penktadieniais nėra tinkamas apeliantei, pasak apeliantės vaiko susirgimai pasireiškia savaitės pabaigoje, ir apeliantės darbo laikas penktadieniais sutrumpintas, dėl ko ji gali ilgiau praleisti laiko su vaiku. Taip pat apeliantė nesutinka su minėtos tvarkos 2 punktu, apeliantės įsitikinimu sūnus pas atsakovą turėtų nakvoti tik sulaukęs 3 (trejų) metų amžiaus, dėl tėvo silpno ryšio su sūnumi, apeliantės įsitikinimu sūnui sulaukus 2 metų pas tėvą užtektų šeštadieniais miegoti tik pietų miegą ir vakare grįžti namo. Taip pat apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytos minėtos tvarkos 8 punktu, kuriame nustatyta, kad sūnus nelyginiais metais švęstų savo gimtadienį su atsakovu, o lyginiais metais švęstų gimtadienį su apeliante. Apeliantės įsitikinimu sūnus praleidžia savo gimtadienį su motina apeliante, o ji užtikrina, kad atsakovas ir atsakovo artimi giminaičiai dalyvautų sūnaus šventėje.

41. Pažymėtina, kad abi šalys nesutaria dėl bendravimo su mažamečiu vaiku sąlygų, o iš teismui pateiktos Vaiko teisių apsaugos institucijos išvados matyti, kad skyrius pateikė išvadą, jog bendravimo tvarka, kurioje numatyta, jog atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja tik dalyvaujant ieškovei, prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs ypatingai konfliktiškus santykius tarp šalių, nustatė savo nuožiūrą bendravimo tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė apeliaciniu skundu siūlydama keisti minėtos tvarkos 1, 2 ir 8 punktus, subjektyviai siekia tik jai priimtinos bendravimo su vaiku tvarkos, neatsižvelgiant į tai, kokia bendravimo tvarka šiuo metu geriausia yra mažamečiui šalių vaikui. Apeliantės siūloma tvarka labiau užtikrinanti apeliantės poreikius, bei ribojanti atsakovo, kaip tėvo teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nepilnamečiam vaikui sukako 2 metai, todėl apeliantės argumentai apie tai, kad dėl atsakovo silpno ryšio su sūnumi, sūnus neturėtų nakvoti pas atsakovą, laikytini deklaratyviais teiginiais, paremtais atsakovės subjektyvia nuomone apie jau gebančio savarankiškai valgyti ir judėti vaiko poreikių užtikrinimą. Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje nustatyta, kad bendravimo tvarka, kurioje numatyta, jog atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja tik dalyvaujant ieškovei, prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvieno vaiko emocinei būklei kenkia besitęsiantis tėvų konfliktas, jų negebėjimas bendrai sukurti ramios vaikui aplinkos, ir kaip jau minėta, teismas šeimos bylose gali viršyti pareikštus šalių reikalavimus.

42. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką, pažymi, jog atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su abiem tėvais, taip pat, kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo, gyvenančio skyrium, pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, ugdymu. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaiku turi būti vykdoma vaiko interesais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog augant vaikui pagal amžių nustatant dažnesnius susitikimus su tėvu darbo dienomis bei susitikimus savaitgaliais, ilginant susitikimų laiką, pažeis vaiko interesus. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas bendravimo metu negali užtikrinti sūnui ramios aplinkos, režimo, stabilumo, palankaus psichologinio klimato. Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje nėra pateikta jokių argumentų, kad atsakovas bendravimo metu negebėtų pasirūpinti savo mažamečiu sūnumi, ar kad vaiko geriausius interesus atitiktų tokia bendravimo tvarka, kuomet atsakovui būtų ribojama teisė bendrauti su savo sūnumi.

44. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo laikotarpiu atsakovo gyvenimo būdas būtų netinkamas ar jis keltų realų pavojų vaikui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog atsakovas su sūnumi bendrauja palaipsniui, pagal vaiko amžių, taip pat teismas atsižvelgė į kiekvieno iš tėvų teisę praleisti didžiąsias metų šventes, vaiko gimtadienius. Pažymėtina, kad teismas, kai šalys negeba pačios savarankiškai susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kai abiejų šalių pozicijos kardinaliai skiriasi, negali nustatyti tokią tvarką, kuri tenkintų tik vienos šalies interesus. Abu tėvai turi patys dėti visas įmanomas pastangas susitarti taikiai dėl bendravimo su vaiku tvarkos, siekdami nepažeisti vaiko interesų dėl asmeninių ambicijų. Pabrėžtina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus T. T. sprendimas byloje D. and P. v. S. M., no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Ginčo atveju apeliantė apeliaciniu skundu nepateikė pagrįstų motyvų, kodėl turėtų būti keičiami susitikimai iš nelyginių dienų į lygines, bei kodėl 2 metų vaikui negalima nakvoti pas atsakovą, bei atsakovui praleisti su sūnumi gimtadienio šventes nelyginiais metais atitinkamu laiku tam tikrą dieną, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiose dalyse atsakovės argumentai nepagrįsti ir atmestini.

Dėl santuokoje įgyto turto, prievolių padalijimo ir kitų su turtu susijusių klausimų

45. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas šalių turtą padalino natūra po ½ dalį apeliantei ir atsakovui. Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus dėl gyvenamojo namo atskyrimo į dvi izoliuotas patalpas, padarė nepagrįsta išvadą, kad yra galimybė gyvenamąjį namą padalinti natūra.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas esminių santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo ypatumų yra tai, kad, nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

47. Apeliaciniu skundu apeliantė iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas padalyti šalims bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą natūra prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai dėl dalijamo turto būdo parinkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-430/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

48. Akcentuotina, jog kasacinis teismas apeliantės cituojamoje praktikoje yra nurodęs, kad kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, nuspręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).

49. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik esant pakankamai rimtam pagrindui, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).

50. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytą teisinį reglamentavimą bei apeliantės cituojamą kasacinio teismo praktiką, pažymi, jog kasacinis teismas aiškiai laikosi nuoseklios pozicijos, jog santuokoje įgyto turto padalijimas ne natūra galimas tik esant ypač rimtam pagrindui, ir nors sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo teismas turi atsižvelgti į ginčo šalių pageidavimus, tačiau tokie šalių pageidavimai teismo neįpareigoja ir jo nesaisto.

51. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė prašė po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise jai priteisti žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kitus inžinerinius statinius – šulinį, nuotekų valymo įrenginį adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovas priešieškiniu prašė priteisti minėtą turtą natūra po ½ dalį šalims. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių prašomas nekilnojamojo turto padalijimo būdas iš esmės skiriasi, apeliantė nesutinka, kad ½ dalis nekilnojamojo turto atitektų natūra atsakovui, apeliantės įsitikinimu, minėto turto neįmanoma padalinti į dvi gyvenamąsias patalpas, todėl atsakovui turėtų būti mokama kompensacija už kitai šaliai priteistą didesnės vertės turto dalį. Atsakovas, atsiliepimu į apeliacinį skundą, priešingai teigia ir nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šalių turtą padalinti natūra po ½ dalis. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas turi du įėjimus ir patalpomis tektų tik nusistatyti naudojimosi tvarką, kuri leistų šalims įgyvendinti savo ir vienas kito teises bei teisėtus. Sanitarinių mazgų prijungimas ar įrengimas techniškai įmanomas, nors ir reikalauja papildomų finansinių išteklių.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus dėl turto padalijimo natūra, pažymi, kad apeliantė teismui nepateikė jokių pagrįstų duomenų (ekspertų išvadų, specialistų paaiškinimų), kad nekilnojamojo turto negalima padalinti, matyti, kad apeliantė grindžia šią savo poziciją prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais. Atkreiptinas dėmesys, kad jei būtų toje dalyje keistinas pirmos instancijos teismo sprendimas apeliantės prašymu, atsakovas netektų gyvenamosios vietos. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose teigė, jog ginčo nekilnojamasis turtas yra jo vienintelis nekilnojamasis turtas, todėl vienam iš sutuoktinių priteisus visą nekilnojamąjį turtą, o kitam nustačius išmokėti kompensaciją, turto netekusiai šaliai neabejotinai pasunkėtų galimybė įsigyti panašaus pobūdžio turtą. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad, nepaisant to, kokiu būdu nekilnojamasis turtas būtų padalytas, šalių pareigos kreditoriui AB SEB banką išlieka nepakitusios (paskolos sutartys sprendimu nemodifikuojamos). Tai reiškia, kad turto netekusiai šaliai siekiant įsigyti kitą nekilnojamojo turto objektą, pasinaudoti kredito įstaigų teikiama pagalba būtų itin sudėtinga arba net neįmanoma, kadangi tokio asmens kreditingumo rodikliai būtų skaičiuojami įvertinant turimus kreditus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks turto padalijimo būdas, kai vienam iš sutuoktinių būtų priteistas visas nekilnojamasis turtas, o įsipareigojimai dėl kredito sutarties paliekami abiem sutuoktiniams, neproporcingai pasunkintų kito sutuoktinio teisę į gyvenamąjį būstą bei būtų nesuderinami su teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.

53. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra duomenų, jog sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto padalijimas natūra nėra galimas dėl objektyvių ir (ar) subjektyvių priežasčių. Iš į bylą pateikto gyvenamojo namo vidaus plano matyti, kad ginčo gyvenamojo namo bendras plotas sudaro 117,73 kv. m. Tai reiškia, jog nustačius, kad šalims tenka po ½ dalį gyvenamojo namo, kiekvienai iš šalių tektų po 58,86 kv. m bendro gyvenamojo ploto. Nors į bylą nėra pateikta namo pasidalijimo schema, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo būdas iš esmės pažeis kurio nors iš bylos šalių interesus, kadangi šalys turi teisę pačios nusistatyti naudojimosi namu tvarką ar apskritai kreiptis dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo.

54. Byloje nėra pakankamų duomenų, sudarančių pagrindą nuspręsti, jog nekilnojamąjį turtą padalijus natūra abiem sutuoktiniams, ieškovė ir (ar) atsakovas sudarytų realias kliūtis vienas kitam naudotis bendru turtu ar neužtikrintų vaiko interesų į sveikas ir tinkamas sąlygas jo vystymuisi. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad paduodama ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ieškovė tiesiogiai nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir dėl atsakovo psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neindikuoja jokių galimų šalių nepilnamečio vaiko teisių pažeidimų, tuo atveju, jei šalims priklausantis turtas būtų padalytas natūra, kiekvienai paskiriant naudotis po ½ dalį ginčo gyvenamojo namo. Be to neužkertamas kelias ateityje šalims, kaip bendraturčiams, apsispręsti dėl bendros namų valdos pardavimo ir atskiro nekilnojamojo turto įsigijimo.

55. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad apeliantė yra pajėgi sumokėti atsakovui 10 000 Eur kompensaciją ir vykdyti įsipareigojimą bankams. Akcentuotina, jog vertinant AB SEB banko atsiliepimu pateiktus duomenis paskolos likutis 2022 m. rugsėjo 7 d. sudarė 87 095,13 Eur. Apeliantės atliktais paskaičiavimais, kadangi abi šalys turtui įsigyti sumokėjo bendras lėšas 25 000 Eur, iš kurių apeliantė nurodo, kad 9 000 Eur sumokėtų perkant nekilnojamąjį turtą yra jos asmeninės lėšos, todėl ji atsakovui turi sumokėti 10 000 Eur kompensaciją. Tuo pačiu apeliantė įsipareigotų mokėti ir banko suteiktą paskolą, kur vien būsto kredito skola sudaro 87 095,13 Eur. Iš teismui pateiktos šalių bei kreditorės AB SEB banko 2021 m. kovo 30 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog galutinis kredito grąžinimo terminas 2051 m. kovo 15 d., banko marža 2,1 proc. + 12 mėn. Euribor kintamoji palūkanų dalis. Pažymėtina, kad apeliantė nenurodė, kokia šiuo metu nustatyta įmoka už būsto paskolą (kartu su palūkanomis). Papildomai pažymėtina, kad apeliantė turi kito nekilnojamojo turto, dėl kurio taip pat patiria išlaidas. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (2021 m. gruodžio mėnesio atlyginimo lapelis) ieškovės pajamas 2021 m. gruodžio mėnesį sudarė 1484,24 Eur/mėn. Dar daugiau, apeliantė teismui nepateikė skaičiavimų ar jos gaunamos pajamos per mėnesį sudarytų galimybę išmokėti atsakovui ne tik kompensaciją, bet ir tuo pačiu dengti paskolą bankui.

56. Be to apeliantė tvirtina, kad iki santuokos sudarymo 2019-09-12 ji turėjo sukaupusi banko sąskaitoje 9038,65 Eur ir galioja prezumpcija, kad tai jos asmeninės lėšos. Šiuos teiginius grindžia į bylą pateiktu sąskaitos išrašu (ieškinio 14 priedas), kuriame nurodyta, kad apeliantė laikotarpiu 2019 m. rugsėjo 25 d., 2019 m. rugsėjo 26, 2019 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo paskirtyje nurodant „sau į sąskaitą“ pervedė po 2 000 Eur, o 2019 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo paskirtyje nenurodant jokių duomenų – 1038,65 Eur. Apeliantė teigia, kad minėtomis asmeninėmis lėšomis ji prisidėjo prie gyvenamojo namo įsigijimo santuokos metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš minėtų ieškovės deklaratyvių teiginių ir selektyviai parinktų įrodymų, negalima daryti išvados, kad būtent šie pinigai daugiau nei po pusantrų metų buvo panaudoti ginčo gyvenamojo namo įsigijimui ir kad tuo pagrindu ieškovei priklausytų didesnė dalinamo turto dalis. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas atliko išsamią tiek ieškovės, tiek atsakovo teiktų rašytinių duomenų analizę, rėmėsi ne tik šalių paaiškinimais, bet ir byloje apklaustų liudytojų parodymais, todėl surinktų byloje įrodymų viseto pagrindu padarė tinkamas išvadas apie bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą ir jo padalinimą lygiomis dalimis. Pritartina pirmos instancijos teismo argumentams, kad šiuo konkrečiu atveju pastebėtina tai, jog ieškovė remiasi dar prieš turto įsigijimą UAB „Aireda“ 2021 metais atlikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo turto vertė siekia 115 000 Eur, o atsakovas pateikė tos pačios įmonės 2022 metais atliktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, jog nekilnojamas turtas po šalių įsigijimo smarkai pabrango ir jo vertė siekia 150 000 Eur. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, nekilnojamojo turto vertė per metus padidėjo net 35 000 Eur, tuo tarpu ieškovė atsakovui siūlo tik 10 000 Eur kompensaciją, kas akivaizdžiai pažeistų atsakovo teisėtus interesus, kadangi minėta kompensacijos suma nepadengia net turto vertės padidėjimo, nevertinant investuotos sumos pradiniam įnašui įnešti.

57. Nors apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, spręsdamas apie santuokoje įgytą turtą ir jo padalinimą natūra, tačiau šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra nurodomi išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys pirmiau nurodytų taisyklių pažeidimus ir nukrypimą nuo kasacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija remiasi kasacinio teismo praktikoje suformuotomis nuostatomis, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius (šiuo atveju apeliantė), savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas). Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus apeliacinio skundo argumentus bei byloje ištirtus įrodymus, taip pat vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei cituojama teismų praktika konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai padalijo priklausantį nekilnojamąjį turtą natūra, kiekvienai iš šalių priteisiant po ½ dalį ginčo gyvenamojo namo, ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas labiausiai atitinka šalių teises bei interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

58. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu taip pat ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 25 procentais, o atsakovo reikalavimai patenkinti 75 procentais. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pareikštus reikalavimus, todėl netinkamai nustatė patenkintų reikalavimų dalį. Apeliantės skaičiavimais jos ieškinys turėjo būti patenkintas mažiausiai 50 procentų.

59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

60. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio.

61. Įvertinus aplinkybes dėl ieškovės ieškinio teikimo, atsakovo priešieškinio pateikimo, šalių kitų procesinių dokumentų (atsiliepimų) pateikimo reikalingumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek ieškovė, tiek atsakovas siekė jų santuokos iširime pripažinti kito sutuoktinio kaltę, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, išlaikymo vaikui dydį ir bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, padalinti santuokoje įgytą turtą pagal jų teikiamus reikalavimus. Naudojimasis įstatymo suteikta teise ginti savo teises ir teisėtus interesus nesudaro pagrindo abiejų šalių elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Byloje nėra duomenų, kad teisminio proceso metu šalys piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Abi šalys nerado kompromiso dėl santuokos nutraukimo, bendravimo tvarkos, turto padalijimo ir ginčo neišsprendė dėl tarpusavio konfliktiškų santykių, todėl atsakomybė dėl teisminio proceso tenka tiek ieškovei, tiek atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ieškinys patenkintas 25 procentais, nes pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamoje byloje santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ne dėl atsakovo kaltės, kaip prašė ieškovė, be to ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, atsižvelgiant į atsakovo sutinkamą mokėti išlaikymo sumą, patenkintas iš dalies, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į bendravimo tvarką, kaip nurodyta ieškinyje, patenkintas iš dalies, reikalavimas dėl turto padalijimo būdo, priteisiant ieškovei nekilnojamąjį turtą natūra, o atsakovui kompensaciją, atmestas, dėl kitų reikalavimų tarp šalių ginčo nekilo, be to ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, uzufrukto nustatymo nutraukiant santuoką, yra išvestiniai, todėl sprendžiant dėl ieškinio patenkinimo dalies į juos neatsižvelgiama.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiose šeimos santykių bylose, kai sprendžiami neturtiniai reikalavimai (kaltė dėl santuokos nutraukimo, bendravimo tvarka, išlaikymo dydis), nustatyti tikslias tenkintų/atmestų reikalavimų proporcijas sudėtinga, todėl ši proporcija vertinama apytiksliai. Nagrinėjamu ginčo atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas teikė bylos pagrindą sudarančius dokumentus, tikslino savo priešinius vienas kitam reikalavimus, dėl besitęsiančio konflikto ir negebėjimo susitarti gera valia esminės jų santuokos iširimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, turto dalijimo aplinkybės byloje išliko, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turėjo pagrindą iš dalies tenkinti tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimus. Tokios aplinkybės, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nurodytą bendrą situacijos vertinimą, leidžia spręsti, kad apeliantės teiginiai, jog jos ieškinio reikalavimai turėjo būti tenkinti 50 procentų, nėra esminis argumentas, lėmęs byloje tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos nustatymą. Visa tai, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas

63. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra teismo diskrecijos teisė, ir kadangi abiejų šalių reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, proporcingai šalims paskirstytos ir jų turėtos bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

64. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

65. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

66. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, kitos šalies prašymu priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas sumokėjo 300,00 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl visa apimtimi priteistinos iš ieškovės atsakovui (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alma JurgelienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėIrena Stasiūnienė