Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-79-1008/2023

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-19
Bylos Nr.: e2-79-1008/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-01851-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daiva Maneikienė
Ieškovas: D. G.
Atsakovas: I. G.
Advokatai: Jolanta Ramoškienė, Mantas Virbickas

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.1.7.1.4Žyminio mokesčio mokėjimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.4.5.16.2Bylų dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2-79-1008/2023Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01851-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.1.7.1.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.5.16.2 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 19 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Vilijai Rukšėnienei ir Indrei Mitkuvienei,

dalyvaujant ieškovei D. G., jos atstovui advokato padėjėjui Mantui Virbickui, atsakovui I. G., jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, išvadą duodančios institucijos: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) atstovėms Jūratei Nemniasevienei, Agnei Liaučienei ir Živilei Kontenienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. patikslintą ieškinį atsakovui I. G. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių taikymo, ir atsakovo I. G. patikslintą priešieškinį ieškovei D. G. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bei su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo byloje: akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas, išvadą byloje duodanti institucija: Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama panaikinti ieškovės D. G. ir atsakovo I. G. (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos santuokos akto įrašą Nr. 223, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečio vaiko L. G. gyvenamąją vietą su motina D. G.; nustatyti atsakovo I. G. bendravimo su sūnumi L. G. tvarką, kaip nurodyta ieškinyje; priteisti iš atsakovo I. G. išlaikymą nepilnamečio vaiko L. G. naudai 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki sūnus sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į motinos D. G. sąskaitą banke; nepilnamečio vaiko L. G. išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną D. G.; ieškovės D. G. ir atsakovo I. G. bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą/įsipareigojimus padalinti tokiu būdu: ieškovei po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka šis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas a) žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); b) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – nuotekų valymo įrenginys, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovė D. G. po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovui I. G. išmoka 10 000 Eur dydžio kompensaciją; ieškovė D. G. kompensaciją privalo išmokėti grynais pinigais arba bankiniu pavedimu į atsakovo I. G. banko sąskaitą per 4 mėnesius nuo galutinio teismo sprendimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių įsiteisėjimo dienos; ieškovė D. G. įsipareigoja per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet ne anksčiau kaip 2024 m. birželio 13 d., asmeniškai perimti įsipareigojimus pagal kreditoriaus AB SEB bankas 2021 m. kovo 30 d. Kredito sutartį Nr. 2021003241; visus mokėjimus pagal Kredito sutartį vykdys ieškovė D. G., be regreso teisės reikalauti sumokėtų sumų iš atsakovo I. G.; atlyginti ieškovės D. G. patirtas bylos vedimo išlaidas.

Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Telšių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje šalys susituokė, (duomenys neskelbtini) santuoka buvo įregistruota Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Ieškovė su atsakovu tiek iki santuokos, tiek po santuokos ilgą laiką gyveno laimingai ir gerai sutarė, planavo bendrą ateitį bei turėjo vienodą požiūrį į šeimos vertybes, todėl 2021 m. kovo 31 d. šalys įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais priklausiniais, adresu: (duomenys neskelbtini). Iš karto po gyvenamojo namo įsigijimo šalys jame kartu apsigyveno ir pradėjo planuoti vaikelį. Visgi, dar ieškovei būnant nėščiai pasimatė, jog atsakovo požiūris į šeimą yra nepriimtinas ieškovei. Atsakovas stokojo pagarbos, palaikymo, lojalumo ieškovei, visiškai nerėmė ieškovės moraliai, nepadėjo ieškovei ruoštis kūdikio atėjimui, dėl ko ieškovė viskuo turėjo rūpintis viena. Atsakovas iškeldavo savo poreikius ir interesus prieš bendrus šeimos poreikius, negrįždavo į namus, naktimis išgėrinėdavo su draugais/broliu šalių bendruose namuose ir trukdydavo ieškovei ilsėtis beveik viso nėštumo metu. (duomenys neskelbtini) gimus sūnui L. G., atsakovas visam mėnesiui buvo išėjęs tėvystės atostogų, todėl visą tą laiką buvo namuose, bet šias atostogas išnaudojo ne sūnui prižiūrėti, o savo interesams. Ieškovė nepaisydama itin didelio nuovargio dėl visos ant jos pečių užkeltos naštos auginant kūdikį, stengdavosi būti gera žmona atsakovui ir skirdavo daug laiko buičiai, t. y. gamindavo atsakovui maistą, tvarkydavosi ir atlikdavo kitus buities darbus. Savo interesus ieškovė ilgą laiką buvo atidėjusi į šalį ir rūpinosi tik tuo, kad atsakovas būtų laimingas bei kad būtų tinkamai pasirūpinta sūnumi. Po kurio laiko ieškovė dėl miego trūkumo ir pervargimo rūpinantis sūnumi, tiek stengiantis įtikti atsakovui, pajuto labai didelį nuovargį ir išsekimą, todėl paprašė atsakovo pagalbos, tačiau atsakovei buvo pareikšta, kad visos mamos taip gyvena ir tokiu būdu leido ieškovei pasijausti dar ir bloga mama. Atsakovas ramia sąžine perkėlė visą šalių bendro sūnaus auginimo naštą ant ieškovės pečių ir nesuteikdavo jai jokio moralinio palaikymo, tokiu būdu iš esmės pažeisdamas savo kaip sutuoktinio pareigas. Atsakovas ne tik nepadėjo ieškovei rūpintis naujagimiu, tačiau taip pat keldavo įvairius vakarėlius šalių bendruose namuose bei trukdydavo ieškovei su kūdikiu miegoti ir taip rodė ieškovei ir sūnui didžiulę nepagarbą. Esant itin karštoms dienoms, namuose buvo sunku kvėpuoti, todėl atsakovas nusipirko ventiliatorių ir juo naudojosi, tačiau ieškovei su sūnumi neleido prie jo atsivėsinti. Atsakovas niekada ieškovės nesiklausė bei nekreipė dėmesio į tai, jog ieškovė jaučiasi labai blogai ir yra nuolat pavargusi, nekreipdavo dėmesio į ieškovės prašymus nustoti vartoti alkoholį, remti šeimą ir panašiai, negana to, atsakovas nuolat ieškovei grasindavo, jog jeigu ieškovė nesutiks su juo lytiškai santykiauti, šis susiras kitą moterį. Nurodo, kad galutinai šalys išsiskyrė 2022 m. birželio mėnesį, po to, kai po šalių ginčo dėl eilinio atsakovo vakarėlio ir išgertuvių šalių namuose ieškovė su sūnumi išvyko pailsėti į savo tėvų namus. Nors po savaitės atsakovui pripažinus savo problemas bei pažadėjus keistis šalys susitaikė, tačiau praėjus vos 3 dienoms po susitaikymo ir ieškovei atsisakius lytiškai santykiauti su atsakovu, šis kelias dienas su ieškove visiškai nekalbėjo, o vėliau būdamas darbe SMS žinute pareiškė, jog nori skyrybų, kadangi jų požiūriai skiriasi ir jie niekada nesutaps. Nurodo, kad atsakovas per visą ši laikotarpį vos 3 kartus buvo išreiškęs norą pasimatyti su sūnumi, o išlaikymo sūnui iš esmės neteikia, tuo tarpu ieškovė stengiasi, kad sūnus sukurtų ryšį su tėvu ir deda maksimalias pastangas, kad atsakovas bendrautų su sūnumi bei juo rūpintųsi. Nurodo, kad atsakovas neturi jokių įgūdžių auginti tokį mažą vaiką, visiškai nenusimano kūdikio raidoje, nežino sūnaus valgymo, miego įpročių. Mano, kad šiuo atveju šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl jo nelojalaus, nepagarbaus elgesio, psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu, taip pat nesirūpinimu šalių sūnumi. Atsakovas prioritetą teikia sau ir savo poreikiams bei interesams, tuo tarpu bendra šeimos gerovė, bendri šeimos interesai atsakovo visiškai nedomina. Nurodo, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė abipusės sutuoktinių paramos, lojalumo bei pagarbos kitam sutuoktiniui ir šeimai pareigas, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Mano, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, kadangi sūnus yra labai mažas, o ieškovė su atsakovu geba dėl kiekvieno susitikimo susitarti atskirai, todėl ieškinyje nurodo tvarką, kuri geriausiai atitiks sūnaus interesus. Ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, todėl nukrypti nuo proporcingumo principo šiuo atveju nėra jokio pagrindo iš šalims turi tekti vienoda sūnaus išlaikymo našta. Atsakovė būtiniausiems sūnaus poreikiams išleidžia apie 800 Eur per mėnesį, todėl išskaičiavus vaiko pinigus, atsakovas sūnui turėtų teikti 350 Eur išlaikymą. Mano, kad geriausiai šalių bei šalių nepilnamečio sūnaus interesus, taip pat bendruosius civilinės teisės teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitiks ieškinyje nurodytas bendrojo turto/įsipareigojimų padalijimo būdas, kadangi nėra galimybės šalių turto padalinti natūra tiek dėl techninių, tiek dėl subjektyvių kliūčių, nes gyvenamojo namo neįmanoma techniškai padalinti ir atskirti į dvi savarankiškas dalis, o jeigu tai ir įmanoma, toks gyvenamojo namo padalijimas būtų visiškai neekonomiškas. Be to, siekiant užtikrinti, kad sūnus neliktų be gyvenamosios vietos, teisingiausia ir protingiausia būtų šį turtą priskirti ieškovei, atsakovui išmokant kompensaciją pinigais.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad su ieškovės ieškiniu ir jame nurodytais motyvais nesutinka. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad šalių santuoka iširusi galutinai ir jos negalima išsaugoti, mano, kad ieškovė vadovaujasi emocijomis, pogimdyviniais išgyvenimais ir laikina krizė turėtų būtų spręstina tarp sutuoktinių, galimai net pasitelkiant šeimos psichologus, nes mano, kad santuoką galimai dar galima išsaugoti. Atsakovas visiškai nesutinka su jam mestais kaltinimais. Šalims sudarius santuoką, net ir vaiko gimimas buvo planuotas, laukiamas. Šalys ilgai vaikelio negalėjo susilaukti, todėl dėjo daug pastangų, kad medikai padėtų ieškovei pastoti. Vaiko gimimas atnešė daug džiaugsmo ir laimės, atsakovas rūpinosi tiek gimusiu sūnumi, tiek ieškove. Priešingai nei teigiama ieškinyje, atsakovas keldavosi naktį pasirūpinti vaiku ir vaiko priežiūrai skyrė laiko po darbo, savaitgaliais. Kadangi ieškovė buvo ir yra vaikelio auginimo atostogose, atsakovas privalėjo dirbti, kad išlaikyti šeimą, vaiką ir pasirūpinti buitimi. Tiek šalims gyvenant iki santuokos, tiek santuokoje, atsakovas nebuvo tas asmuo, kuris leido laisvalaikį savo malonumui: eidavo vienas su draugais susitikti, girtavo ar svetimoteriavo. Draugai buvo bendri ir visi turintys šeimas bei vaikus. Nurodo, kad iki vaikelio gimimo atsakovas kartu su ieškove lankydavosi pas tuos pačius draugius, pas šeimos narius ar pastarieji aplankydavo šalis. Gimus vaikeliui situacija pakito, t. y. ieškovė privalėjo daugiau dėmesio skirti vaikeliui, pakeisti nusistovėjusius bendrus įpročius, tačiau ji su tuo negali lengvai susitaikyti. Atsakovas stengėsi padėti ieškovei visuose gyvenimo atvejuose, tačiau pastaruoju metu buvo vis dažniau atstumiamas. Atsakovas netgi pasiūlė ieškovei kreiptis į šeimos santykių specialistus, psichologus, kur šeimai galėtų būti suteikta kvalifikuota pagalba, tačiau ieškovė atsisakė. Atsakovo nuomone, ieškovę ištiko vidinė emocinė krizė, tačiau jis nori tęsti šeimyninius santykius. Šiuo metu ieškovė su vaikeliu išsikėlė gyventi į savo butą, palikdama atsakovą, nors jis siekia atstatyti santykius, lanko ieškovę ir sūnų, nes puoselėja tuos pačius jausmus kaip ir iki santuokos sudarymo. Nurodo, kad atsakovas nėra smurtautojas, kaip teigiama ieškinyje: nesmurtauja nei ieškovės, nei vaiko atžvilgiu, tačiau nesupranta, dėl kokios priežasties ieškovė jį nuolat atstumia ir reiškia nepasitenkinimą. Net ir siekis suartėti yra fiziologiška būsena, tačiau ieškovė tai vertina kaip psichologinį smurtą. Nuolatinis atstūmimas skaudina atsakovą, nes jis nežino tikrosios priežasties. Nuo vaikelio gimimo praėjo pakankamas laikotarpis, todėl santykiai turi būti pagrįsti ne tik vaiko auginimu, buitimi, bet ir visokeriopais santykiais, tame tarpe ir artimais. Be to, ieškinyje nurodytas laikotarpis, kuriuo neva atsakovas elgiasi nepriimtinai ieškovės, vaiko atžvilgiu, nurodytas tik keletą mėnesių po sūnaus gimimo, kas patvirtina atsakovo išsakytą poziciją, jog ieškovė palūžo atsiradus naujiems iššūkiams, kitokiai gyvensenai. Atsakovo nuomone lengviausia gyvenime išeiti ir nutraukti santuoką, bet vaikui geriau augti pilnavertėje šeimoje, todėl mano, kad reikia ieškoti galimybių išsaugoti šeimą, o ne nutraukti santykius. Ieškovė tik kaltina atsakovą, tačiau jokių argumentų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad atsakovas kaip sutuoktinis pažeidė savo pareigų vykdymą, nepateikė. Kadangi santuoka iširo dėl negebėjimo spręsti kilusių problemų, kas nulėmė nutrūkusį tarp šalių dvasinį ryšį ir jausmus, santuoką turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vis tik, atsakovo manymu, dar yra galimybė išsaugoti šeimą, todėl norėtų, kad teismas šalims nustatytų terminą susitaikyti, o jeigu tai nepavyktų, atsakovas neprieštaraus, kad po santuokos nutraukimo ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė, taip pat neprieštaraus sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, tačiau atsakovas nesutinka su ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka, kadangi ji yra nekonkreti ir neaiški, ateityje gali kilti konfliktinių situacijų, todėl prašys teismo nustatyti kitokią bendravimo tvarką, kaip nurodyta atsiliepime į ieškinį. Šalims nesusitaikius per teismo nustatytą terminą, atsakovas mano, kad nurodyta ieškinyje skirtina vaiko išlaikymui suma yra nereali, poreikiai išdidinti, pav. kredito mokėjimas priskirtas vaikui, kuris negauna savarankiškų pajamų, kuris neatsakingas už kredito mokėjimą, todėl atsakovo nuomone, vaiko poreikių patenkinimui pakanka 500 Eur iš abiejų tėvų, t. y. po 250 Eur per mėnesį iš kiekvieno. Taip pat turtui įsigyti šalys sumokėjo bendras lėšas 25 000 Eur (šalys gyveno nuo 2017 metų ir vedė bendrą ūkį, ieškovė mokėjo už paslaugas ir kt. iš savo sąskaitos, į kurią atsakovas pervesdavo pinigų, todėl ieškovė neteisingai nurodo, kad 9000 Eur sumokėtų perkant nekilnojamąjį turtą yra jos asmeninės lėšos). Ieškovė reiškia byloje reikalavimą, kad turtas būtų priteistas natūra ieškovei, o ji sumokėtų atsakovui 10 000 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Dėl asmeninio ieškovės turto atsakovas pretenzijų nereiškia ir sutinka, kad prie šio turto įsigijimo jis neprisidėjo, todėl sutinka, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nedalintini ir panaikinant įrašą apie santuoką šis turtas būtų paliktas asmenine ieškovės nuosavybe.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad bankas laikosi pozicijos, jog ieškovė ir atsakovas yra solidariai atsakingi bankui už prievolės pagal 2021 m. kovo 30 d. Kredito sutartį Nr. 2021003241 vykdymą, todėl nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimu dėl Kredito sutarties modifikavimo (iš solidarios į asmeninę ieškovės prievolę bankui). Pagal teismų praktiką, nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai. Ginčo šalys nesikreipė į banką su prašymu leisti modifikuoti Kredito sutartį, nepateikė atitinkamų dokumentų, todėl bankas nėra išdavęs sutikimo dėl Kredito sutarties modifikavimo.

Šalies argumentai

Atsakovas I. G. proceso metu pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriais prašo panaikinti ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos santuokos akto įrašą Nr. 223, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, kaip nurodyta priešieškinyje; priteisti iš atsakovo I. G. išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. G., mokant periodinėmis išmokomis po 250 kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir sumokant pinigus iki kiekvieno mėnesio 20 dienos, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į ieškovės D. G. atsiskaitomąją sąskaitą banke; nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti paskirti ieškovę; ieškovei ir atsakovui priteisti natūra po ½ dalį nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – nuotekų valymo įrenginių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad šalys po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo kreditoriui AB SEB bankas pagal 2021 m. kovo 30 d. Kredito sutartį Nr. 2021003241 lieka solidariaisiais bendraskoliais ir prievolė bankui bus vykdoma proporcingai tenkančiai turto daliai, t. y. po ½ dalį sutartimi sulygtos kredito įmokos; nustatyti, kad šalys po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo apmokės kas mėnesį po ½ dalį komunalinių mokesčių paslaugas teikiančiai bendrovei; pripažinti prievolę pagal 2022 m. balandžio 22 d. Investicinio draudimo sutartį Nr. 3322075969 su Compensa Life Vienna Insurance Group SE asmenine atsakovo prievole ir priteisti ją vykdyti atsakovui asmeninėmis lėšomis; priteisti iš ieškovės visas turėtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Pateiktame priešieškinyje atsakovas pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus ir papildomai nurodo, kad 2022 m. liepos 13 d. ieškovė su asmeniniais daiktais ir šalių sūnumi išsikėlė gyventi į močiutės butą, o nuo 2022 m. rugsėjo pradžios persikėlė gyventi į savo butą, adresu (duomenys neskelbtini), palikdama atsakovą ir inicijuodama santuokos nutraukimo procesą. Jei šalių santuoka būtų buvusi pasmerkta, tai būtų nutikę prieš gimstant vaikeliui, tačiau iš ieškovės ieškinio argumentų matyti, kad ji kaltina atsakovą dėl santuokos iširimo ir kaltės apraiškas nurodo tik po vaikelio gimimo. Kadangi šalių sūnus L. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini), o jau 2022 m. liepos 13 d. ieškovė išsikėlė iš šalių bendrų namų, t. y. praėjus vos keturiems mėnesiams po vaikelio gimimo, akivaizdu, kad per tokį trumpą laiką atsakovas negalėjo tapti tokiu blogu, kokiu jį apibūdina ieškovė. Nurodo, kad priežastys slypi ne atsakovo elgesyje, bet ieškovės reakcijoje į pokyčius, nebendradarbiavime ir sprendimų neieškojime. Atsakovas visą laiką siekė atstatyti santykius ir ieškojo kompromisų, lankė ir lanko ieškovę ir sūnų, nes puoselėjo ieškovei tuos pačius jausmus kaip iki santuokos sudarymo. Dėl šeimos gerovės atsakovas buvo ir yra linkęs atsisakyti/keisti savo nusistovėjusius įpročius, kad tik ieškovė pasistengtų išsaugoti šeimą. Atsakovui tai nepavyko, kas sukelia dviprasmiškas mintis dėl tikrųjų ieškovės ketinimų, pablogino atsakovo savijautą, atsirado nerimas, slogios mintys ir kt. Atsakovo nuomone, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes ji ieškinyje nurodo, kad atsakovas veda nepriimtiną ir netinkamą gyvenimo būdą (sportuoja, dažnai išgėrinėja ir kt.), tačiau svarbias aplinkybes nuslepia. Atsakovui ši santuoka yra antroji, teismo sprendimu jis įpareigotas savo nepilnamečiui sūnui M. G. iš pirmosios santuokos, mokėti išlaikymą. Atsakovas sūnaus išlaikymui moka periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį ir ieškovei visos šios aplinkybės buvo žinomos, tačiau jų ieškinyje nenurodo. Visi atsakovo vaikai yra lygiateisiai ir turi gauti tinkamą išlaikymą, kuris atitiktų jų poreikius. Atsakovo pajamos yra apie 1000 Eur, todėl suskaičiavus atsakovo išlaidas, jam lieka apie 100 Eur. Mano, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai neatitinka tikrovės ir vaiko poreikių patenkinimui pakanka 500 Eur skiriamų iš tėvų, todėl atsakovas yra tos nuomonės, kad 250 Eur išlaikymo dydis, kuris priteistinas iš atsakovo yra pakankamas. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas dėl turto padalijimo, priteisiant turtą natūrą ieškovei, o atsakovui išmokant 10 000 Eur kompensaciją, pažeidžia atsakovo teisėtus interesus, kadangi turto vertė yra daug didesnė, todėl prašo turtą padalinti po ½ dalį. Nurodo, kad atsakovas sutinka, kad padalinus turtą po ½ dalį, prievolė kreditoriui ir toliau liktų solidari bei įsipareigoja mokėti kredito įstaigai ½ dalį kredito įmokos bei mokėti ½ dalį komunalinių mokesčių. Nurodo, kad 2022 m. balandžio 22 d. atsakovas yra sudaręs Investicinio draudimo sutartį Nr. 3322075969 su Compensa Life Vienna Insurance Group SE, pagal kurią per mėnesį turi mokėti 70 Eur įmokas, todėl šia prievolę atsakovas prašo pripažinti asmenine jo prievole.

Ieškovė D. G. atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad ieškovė su atsakovo teiginiais dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės kategoriškai nesutinka. Ieškovė ir toliau palaiko savo poziciją išdėstytą ieškinyje, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nurodydamas, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės pats pripažįstą faktą, jog jis yra atsakingas už santuokos nutraukimą. Aplinkybė, jog atsakovas prašo santuoką nutraukti ne dėl ieškovės, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tik patvirtina ieškovės ieškinyje dėstomus argumentus, jog būtent dėl atsakovo kaltės iširo ieškovės ir atsakovo santuoka. Aplinkybė, jog 5 metų laikotarpiu teisme nutraukiama jau antroji atsakovo santuoka, tik patvirtina ieškovės ieškinyje dėstomus teiginius, jog atsakovas nesiekė su ieškove sukurti šeimos santykių, neatliko savo kaip sutuoktinio pareigų, kas lėmė, jog bendras gyvenimas kartu tapo nebeįmanomas. Akivaizdu, jog netinkami atsakovo kaip sutuoktinio veiksmai lemia, jog jo santuokos ilgai nesitęsia. Atsakovas teikdamas, jog santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės, apart deklaratyvių teiginių, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokius atsakovo teiginius, todėl šie teiginiai laikytini neįrodytais. Atsakovas nurodo, jog neva ieškovę ištiko vidinė emocinė krizė, jis norėjo tęsti šeimyninius santykius, tačiau atsakovas jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovės jokia vidinė emocinė krizė neištiko, priešingai atsakovas iškart po sūnaus gimimo apleido savo sūnų ir žmoną, jais nebesirūpino ir dėl jų nesistengė. Atsakovas rūpinosi tik savimi. Atsakovas nuo pat sūnaus gimimo iki šios dienos nesiteiravo ieškovės kokie yra sūnaus poreikiai. Atsakovas nesiteiravo ar ieškovei užtenka pinigų sūnaus išlaikymui, kokių pirkinių, reikėtų sūnui ir pan. Atsakovas nežino net elementariausių sūnaus poreikių, taigi, atsakovo teiginiai, jog jam yra puikiai žinomi sūnaus poreikiai vertintini kritiškai. Atsakovo teiginiai, jog sūnus dažnai neserga ir nėra jokių su tuo susijusių išlaidų yra neatitinkantis tikrovės. Atsakovas nurodęs, jog neva sūnaus poreikiai turėtų būti mažesni nei nurodė ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokius atsakovo teiginius. Ieškovė su atsakovo reikalavimu padalinti turtą po ½ dalį kategoriškai nesutinka. Ieškovė ir toliau palaiko savo poziciją išdėstytą ieškinyje, kad tiek dėl techninių, tiek dėl subjektyvių kliūčių nėra galimybės gyvenamojo namo padalinti natūra, todėl toks atsakovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Nesant galimybės gyvenamojo namo padalinti natūra, o ieškovei turint finansinių galimybių sumokėti kompensaciją atsakovui, gyvenamasis namas turėtų asmenine nuosavybės teise atitekti ieškovei, o atsakovas gauti kompensaciją. Šiuo atveju nėra poreikio gyvenamąjį namą dalinti natūra.

Teismo posėdžio metu ieškovės D. G. atstovas advokato padėjėjas Mantas Virbickas pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus bei papildomai paaiškino, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, kadangi buvo jo neatsakingas požiūris į šeimą. Visa šeimyninė našta teko ieškovei, dėl ko kilo konfliktai ir ieškovė išsikėlė gyventi skyriumi. Mano, kad jei atsakovas teikia priešieškinį, jog santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės, tai pats atsakovas taip pat pripažįsta, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nedaug skiriasi nuo minimalios mėnesinės algos, ieškovė taip pat pateikė vaiko poreikių lentelę. Dėl turto padalijimo, tai to gyvenamojo namo nėra galimybės pritaikyti dviejų atskirų asmenų gyvenimui, tai praktiškai neįmanoma, taip pat, jeigu būtų padalintas namas natūra šalims galimai ateityje kiltų konfliktai. Mano, kad jų siūlomas variantas su kompensacija yra tinkamas. Pažymėjo, kad ieškovė iš savo asmeninių lėšų skyrė 9000 Eur už gyvenamojo namo įsigijimą, o likusi suma bendrai šalių skirta.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. G. patikslintą ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad situacija stipriai pasikeitė jai tapus nėščiai, nes atsakovo gyvenimo būdas nepasikeitė, o gimus vaikui situacija paaštrėjo, jų prioritetai skyrėsi. Išsikelti ir kreiptis į advokatą ją privertė atsakovo netinkamas elgesys su ja, požiūris į šeimą, namuose buvo keliama įtampa, buvo psichologinis smurtas. Atsakovo kaltė pasireiškė alkoholio piktnaudžiavimu, savo poreikių, ne šeimos, tenkinimu. Vaikui gimus alkoholio vartojimas nebuvo mažinamas. Alkoholis iki vaiko gimimo buvo vartojamas kiekvieną savaitgalį. Iki santuokos sudarymo jie bendravo, atsakovas apsigyveno jos bute, tada taip pat buvo visokių situacijų, buvo ir konfliktų, bet jie sutarė. Mano, kad konfliktus sąlygojo alkoholis. Į vakarėlius ir gimtadienius eidavo kartu, bet alkoholio daugiau vartojo atsakovas, jo elgesys būdavo neadekvatus. Kai jis papiktnaudžiavo alkoholio būdavo žodinių konfliktų, tačiau ne fizinių, bet ne visada jie konfliktuodavo. Atsakovas nesilaikydavo savo žodžio nevartoti alkoholio. Kai ji pastojo kartais ji palikdavo atsakovą vartoti alkoholį, o pati išvažiuodavo ilsėtis, iki tol būdavo kartu. Gimus sūnui situacija prastėjo. Kai grįžo su sūnumi namo, pirmą naktį atsakovas sutrenkė neramiam vaikui per sauskelnes. Kai atsakovas buvo pasiėmęs tėvystės atostogas jis namuose ilsėjosi, o vėliau, kai išėjo į darbą, grįždavo, pavalgydavo, susidėdavo daiktus kitai dienai ir eidavo ilsėtis. Per atsakovo gimtadienį jie šventė namuose ilgokai, o kitą dieną jos žiniomis vakarėlis buvo pratęstas. Visą sūnaus priežiūrą turėjo ji pati, nebuvo jokios pagalbos. Buvo netinkamas elgesys ir su ja. Pirmiausia buvo atsakovo poreikių patenkinimas, išsiskyrė jų požiūris į namų ūkį ir aplinkos kūrimą. Ji buvo didžiausia iniciatorė pokalbių. Mano, kad ji iš savo pusės viską padarė, jos kaltės nebuvo. Prašo priteisti iš atsakovo 350 Eur išlaikymą, nes vaiko poreikiai tik augs. Kai vaikas pradės lankyti darželį bus rinkliavos įvairios. Pateikė dvi vaiko poreikių lenteles, nes pakito vaiko poreikiai, atsirado poreikis vaikui lankyti kirpyklą, draugai kviečia į gimtadienius, vaikas jau tokio amžiaus, kai gali lankytis vaiko kambariuose. Vaikai dažnai serga, todėl reikalingas transportas, nes vaiką veža į Naująją Akmenė pas pediatrą, kadangi šį gydytoją jie pasirinko su atsakovu. Šiuo metu ji gyvendama vieno kambario bute komunaliniams mokesčiams su vaiku išleidžia daugiau nei atsakovas elektra šildydamas gyvenamąjį namą. Vaikui reikia erdvės, todėl į vaiko dalį įtraukė paskolos dalį. Kai ji dirbo iki motinystės atostogų, jos atlyginimas siekė apie 1500 Eur į rankas. Prašo turtą palikti jai, jog ji galėtų su sūnumi gyventi, nes praktiškai to gyvenamojo namo neįmanoma padalinti. Kompensaciją atsakovui paskaičiavo su pliusu jam. Ji turėjo 9000 Eur iki santuokos savo banko sąskaitoje, kuriuos skyrė gyvenamojo namo įsigijimui ir atsakovas žinojo, kad ta suma yra jos asmeniniai pinigai. Atsakovas jos niekada neišlaikė, jei ją kas nors išlaikė, tai tėvai ir močiutė. Psichologinis smurtas iš atsakovo prasidėjo po gimdymo, jai priekaištavo, kad ji atsisako lytiškai santykiauti. Atsakovas nebuvo jos palikęs. Būdavo, kad ir ji išgerdavo, bet dažniau ji buvo vairuotoja. Ji niekada nesakė, kad atsakovas turi problemų su alkoholiu. Ji yra neprobleminis žmogus ir be reikalavo konfliktų neprovokuoja. Gimus vaikui pasikeitė šeimos vertybės, požiūris ir atsakomybės. Ji pati nematė, kaip atsakovas trenkė sūnui per sauskelnes, jai tai pasakė pats atsakovas. Kol ji gulėjo ligoninėje atsakovas rūpinosi vaiku. Žino, kad atsakovas turi sūnų iš pirmosios santuokos. Iki santuokos sudarymo jie abu skirdavo tam tikras sumas nuo savo pajamų valgiui, mokėdavo mokesčius ir jei buvo iš atsakovo sąskaitos atlikti mokėjimai už komunalinius mokesčius, tai būdavo apmokėta pilna sąskaita.

Teismo posėdžio metu atsakovas I. G. su ieškiniu nesutiko iš dalies ir papildomai paaiškino, kad jis visiškai nesutinka, jog santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Viskas buvo tvarkoje, gimus vaikui jis palaikė ieškovę. Gimus vaikui ieškovė buvo išėjusi tiek į koncertus, tiek su baidare paplaukioti, o jis vaiką prižiūrėjo, bet ieškovė sako, kad jis jai visiškai nepadėjo, tai čia melas. Sūnų jis mylėjo ir myli. Dėl girtuokliavimo, tai visiškas melas, nes iki ieškovė pastojo, jie visur kartu vykdavo, o kai ieškovė pastojo viskas pasikeitė, labai retai kur išeidavo. Mano, kad ieškovei buvo pogimdyvinė depresija, jis pats visą laiką bandė santuoką išsaugoti. Ieškovė visą jo šeimą, giminę išmetė iš draugų socialiniuose tinkluose, nors jie kontaktų neturėjo. Dėl psichologinio smurto jis nesutinka. Po ieškovės pastojimo metus laiko beveik nebuvo nei prisilietimų, nei bučinių, nieko, jis jautėsi atstumtas, tai jis ir pasakė, ar ji nori, jog jis visą tai patirtų su svetimu žmogumi ar su artimu žmogumi, bet gailisi, kad taip pasakė. Mano, kad ieškovė gimus vaikui nesusitvarkė su iššūkiais ir dabar dėl visko kaltina jį. Kai pradėjo kartu gyventi, tai jie susitarė su ieškove, kad ieškovės pinigus taupo, o jo leidžia. Kredito įmokos buvo mokamos iš jos sąskaitos, o jo sąskaitoje esančius pinigus leido. Dėl tų 9000 Eur, tai jie jau buvo sužadėtiniai, jie jau planavo vestuves, jie tuos pinigus taupė. Viską pirko iš jo atlyginimo, o jos taupė, nes jų buvo toks susitarimas, kad jos pinigų praktiškai neliečia. Jis uždirbdavo apie 900 Eur, tai tuos pinigus išleisdavo. Mano, kad tie 9000 Eur yra ne jos, o jų bendri pinigai. Ieškovė visus pinigus išėjusi išsinešė. Bando jį padaryti kažkokiu blogiečiu, tai jis visiškai nesutinka. Vaikui iš pirmosios santuokos jis teikia 200 Eur išlaikymą, bet buvusi žmona nori gauti tiek, kiek bus skiriama kitam vaikui. Jis norėjo susitaikyti su ieškove, nes gimus vaikui tokie sprendimai per greiti. Nesutinka su siūloma kompensacija, nes jis neturi kur išeiti, o ieškovė turi butą. Mano, kad geriausiai būtų tą namą parduoti, nes kainos išaugusios. Jeigu jam būtų pasiūlyta 30 000 Eur kompensacija, tada galbūt jo pozicija keistųsi. Dabartinė kompensacija jo visiškai netenkina, bet iš vis būtų geriausia parduoti tą namą ir kiekvienam kažką nusipirkti. Jų santykiai iki santuokos sudarymo buvo geri, jie gražiai bendravo ir jo šeima buvo patenkinta. Visiems buvo šokas, kas atsitiko. Laisvalaikiais jie važiuodavo tiek pas draugus, tiek pas šeimą, būdavo ir išgerdavo, buvo išvažiavę ir į kelionę, konfliktų tarp jų nebūdavo. Alkoholį vartodavo kartu ir grįždavo kartu. Per tris metus buvo trys atvejai, kai ieškovė grįžo anksčiau, bet tik vienas iš jų, kai ieškovė jau laukėsi. Mano, kad gimus vaikui ieškovė nesusitvarkė su iššūkiais. Kai jis buvo tėvystės atostogose, jis buvo su šeima, buvo ir pas daktarus nuvažiavę, aišku eidavo ir sportuoti, nes tai jo hobis. Jis nėra tas žmogus, kuris turėtų daug draugų, būdavo su šeima. Sportuodavo tris, keturis kartus per savaitę, o po to grįždavo pas šeimą. Jis yra praėjęs tiek maudymą vaiko, tiek sauskelnių keitimą, tai jam tai nebuvo problema. Buvo pas juos namuose ir pora vakarėlių, kai seniai matytas draugas atvažiavo, tai jie atsigėrė alaus, kitą kartą brolis su šeima buvo atvykęs, bet ir ieškovė vartojo alkoholį, nes nemaitino vaiko ir dar kartą buvo, kai buvo jo trisdešimtas gimtadienis. Daugiau nieko nebuvo, viskas buvo su protu ir ieškovė reaguodavo normaliai, nes tai nebuvo dažnai. Vieną kartą tik girdėjo priekaištus iš ieškovės. Dėl vaiko jokių problemų nebuvo. Jis pats ragindavo ieškovę eiti pasportuoti, o jis pasiliks su vaiku, bet ji neturėjo jokių pomėgių. Dėl išlaikymo vaikui dydžio, tai mano, kad jis per didelis, nes jis turi dar vieną vaiką, o ir jam reikia iš kažko gyventi, tokiam mažam vaikui tai per daug. Mano, kad jei vienam vaikui reikėtų skirti tokią pinigų sumą, tai ir kitam taip pat reikia. Jis su ieškove susipažino, kai dar buvo santuokoje, bet jo santuoka ėjo link nutraukimo, ieškovė tai žinojo. Iki santuokos sudarymo jie vedė bendrą ūkį, jie susitarė, kad jo pinigus leis, o ieškovės taupys, nuveždavo ieškovę į Klaipėdą apsipirkti. Gyvenamąjį namą pirko ieškovės raginimu. Jis dėjo visas pastangas, kad ieškovė būtų laiminga, kai ji pastojo, jo susitikimai su draugais sumažėjo. Jis visą laiką gaudavo pajamas. Jo artimųjų ir ieškovės santykiai buvo labai geri, jie ieškovę gerbė. Jo močiutė, pinigus skirtus anūkams, t. y. ir jam, pervedė į ieškovės sąskaitą 1000 Eur, nes tai buvo jų taupomoji sąskaita. Kai nusipirko namą, paskolai apmokėti pinigai buvo skiriami iš ieškovės sąskaitos, o jo pinigai maistui ir panašiai. Jis visą laiką norėjo su vaiku matytis, jo santykiai su ieškovės artimaisiais buvo geri. Po ieškovės pastojimo jis jautėsi visiškai jos atstumtas, jis norėjo kreiptis į šeimos psichologus, bet ieškovei rūpėjo ką pagalvos kiti žmonės. Ieškovė nebuvo išsakiusi pretenzijų ką jis turėtų pakeisti savyje. Jis stengėsi gražiai bendrauti, nesipykti, jo manymu, tai buvo krizė ir jis stengėsi išlaikyti šeimą. Nesutinka su turto pasidalijimu, kadangi tie 9000 Eur buvo jų bendri pinigai, o ieškovė taip pat skaičiuoja turto vertę, kuri buvo prieš kelis metus. Šiai dienai jokių įsiskolinimų už komunalinius mokesčius neturi. Jis sutiktų mokėti vaikui 250 Eur. Jam tenka 185 Eur kredito dalis šiuo metu, taip pat moka alimentus. Jis norėjo gyventi kartu su ieškove, bet ji tiesiog išėjo. Niekada nėra smurtavęs prieš savo vaiką, netrenkė vaikui. Kai jis bendrauja su vaiku, ieškovė visuomet būna šalia, tad jam nemalonu. Kai ieškovė pastojo lytinius santykius jie turėjo tik kelis kartus. Alkoholį jis vartojo saikingai, o ieškovė po vaiko gimimo taip pat buvo pavartojusi alkoholį ir rūkyti pradėjo, ko iki tol nebuvo. Jis buvo linkęs atsisakyti sporto. Kai buvo vartojamas alkoholis vaikas būdavo savo kambaryje, o jie būdavo svetainėje. Tie atvažiavimai draugo ir brolio buvo su ieškovės sutikimu. Jis prie sūnaus priežiūros prisidėdavo, kai grįždavo po darbo skirdavo laiką vaikui, kol eidavo miegoti.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovas I. G. dėl pateikto priešieškinio pažymėjo, jog gyvenamąjį namą prašo padalinti po ½ dalį, kadangi yra du atskiri įėjimai, todėl mano, kad būtų galima susitarti, bet geriausia tą namą būtų parduoti. Dėl išlaikymo, tai priešieškinyje nurodė sumą, kurią jis galėtų mokėti, nes tiek kiek prašoma ieškiniu, jis negali mokėti. Paaiškino, kad ieškovė prieš išeidama iš namų išsigrynino 4000 Eur, kurie priklausė ir jam. Norėtų, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta konkretesnė. Pagrindinis ginčas kyla dėl gyvenamojo namo padalinimo ir išlaikymo priteisimo. Jo manymu jam siūloma kompensacija yra neadekvati. Jis kito būsto neturi, o ieškovė kitą būstą turi. Šiuo metu būsto kreditą moka per pusę su ieškove, tik jis moka atskirai dar komunalinius mokesčius, nes ten gyvena. Jo pajamos siekia apie 1000 Eur, vienam vaikui moka 200 Eur išlaikymą, kitam 240 Eur, paskolą moka 285 Eur, už namo elektrą vasaros metu apie 50 Eur, o žiemos 200 Eur, taip pat maistui ir kurui skiria po 50 Eur. Jis turi profesinį išsilavinimą – šaltkalvio montuotojo. Šiuo metu šaltkalviu ir dirba. Jokių apribojimų dirbti darbus neturi. Iki ieškovė išėjo, tai jie su ieškove gražiai gyveno, jei buvo kažkokių pykčių, tai buvo tokie kaip ir pas visus. Policija nebuvo kviesta. Jis visą laiką dirbo ir stengėsi dėl šeimos. Neištikimas ieškovei nebuvo, alkoholį pavartodavo tik savaitgaliais proto ribose. Ieškovė nesiekė jokių kompromisų, siekiant išsaugoti šeimą. Vaikas sveikatos problemų neturi. Jis su ieškove, kai susipažino, tai po 5 mėnesių pradėjo gyventi kartu. Jis visą laiką dirbo, buvo metas, kai buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, bet visą laiką gavo pajamas. Jie buvo sutarę, kad ieškovės pinigus taupo, o jo išleidžia. Vaiko iš pirmos santuokos poreikiai yra elementarūs. Mano, kad didesnio vaiko poreikiai yra didesni, todėl mano, kad skiriama išlaikymo suma mažesniam vaikui šiuo metu yra pakankama. Dėl bendravimo su vaiku konfliktų nekyla, bet jie su ieškove nesutaria, kai jis nori nusivežti vaiką pas savo artimuosius. Jis norėtų, kad bendravimo tvarka būtų konkretesnė, kad nebūtų manipuliacijų. Kai jie pradėjo gyventi kartu, ieškovė turėjo gal 1000 Eur savo sąskaitoje. Už gyvenamą namą jie įnešė 25 000 Eur, kurie buvo jų bendrai sutaupyti, kai jie vedė bendrą ūkį. Tie pinigai buvo pervesti iš ieškovės sąskaitos. Ieškovė neprašė, kad būtų nurodyta, jog tie pinigai būtų nurodyti, kaip jos asmeninės lėšos. Mano, kad gyvenamojo namo vertė šiuo metu yra ne mažesnė nei 150 000 Eur. Namas yra 3 kambarių ir erdve svetaine. Jis linkęs į taikų sprendimą, bet supranta, kad gyventi tame pačiame name kartu būtų negerai. Šiuo metu likęs kreditas siekia apie 86 000 Eur. Nesutiktų būti skolininku, jei ieškovei būtų priteistas namas, kadangi tokiu atveju jis negalėtų įsigyti kito gyvenamojo būsto, nes jam niekas neduotų antros paskolos, jo pajamos to neleistų. Darbe jis kelia kvalifikaciją, kad būtų padidintos jo pajamos, bet daugiau galimybių jas padidinti nėra. Išeidama ieškovė išsinešė ir grynųjų pinigų. Įsigijus namą ieškovės butas buvo nuomojamas, o nuomos pinigai buvo naudojami bendrai. Jo tėvai ir močiutė jų šeimai yra skyrę pinigų, jie pasigerino šeimos aplinką. Jo tėtis buvo davęs 1000 Eur, o mama su močiute po 500 Eur įkurtuvėms, kaip dovaną. Ieškovė išėjo pati savo noru, pabrėždama, kad nekiltų įtampos ir pykčių. Jis ragino grįžti, kad susitaikytų. Draudimo sutartį jis yra sudaręs ruošdamas savo ateičiai, pensijai, dabar moka po 30 Eur. Jeigu jis ir turėtų kitą būstą, jis vis vien norėtų, kad namas būtų padalintas natūra po ½ dalį arba dvigubai didesnis kompensacijos dydis turėtų būti. Jo kaltė galimai pasireiškia, kad jis neišpildė ieškovės lūkesčių, o ieškovės kaltės pasireiškė tuo, jog jai nepavyko susitvarkyti su iššūkiais gimus vaikui. Jis mano, kad santuokos nutraukimas yra per ankstyvas. Jis nori bendrauti vienas su vaiku, be mamos, todėl nori detalios bendravimo tvarkos. Jis ne kartą ieškovės prašė, kad leistų jam vienam su vaiku pabūti, tačiau visą laiką ieškovė būna šalia, ji nesutinka. Sutinka mokėti po 250 Eur išlaikymo. Šiai dienai jų santykiai su ieškove nėra geri. Jis neklausė ar vaikui užtenka pinigų, jis tiesiog daugiau neturi iš ko skirti vaikui daugiau pinigų. Alimentai yra indeksuojami kasmet ir jie kasmet vis augs. Kasmet po truputį jam alga kyla. Jis mano, kad padalinus tą gyvenamą namą per pusę, tikslinga bus tą namą parduoti, o ne jame gyventi. Į tą namą jie investavo pinigus, jie viską kūrė bendrai, buvo sužadėtiniai, o dabar sako, kad tai yra jos asmeniniai pinigai, tai melas. Ieškovės siūlymas buvo atvykti gyventi pas ją. Iš jo pinigų mokėjo komunalines paslaugas, kurą, maistą ir visą kitą, o jos pinigus taupė. 2017 m. gegužės – birželio mėnesiais jis įsikėlė ir nuo tada atsirado toks modelis, abu taip nusprendė. Iki santuokos jis uždirbdavo 800-850 Eur, jo įsipareigojimai buvo tik alimentai 150 Eur. Jie buvo kaip šeimai ir žinojo kam išleidžiami pinigai. Ieškovės šeima taip pat prisidėjo prie šeimos poreikių, įkurtuvėms nupirko puodus, ieškovės tėvai davė 2000 Eur, vaikui gimus ieškovės močiutė davė 1000 Eur. Jis savo ir vaiko santykius vertina gerai. Vaikas jį prisileidžia, vaikui patinka, kai jis jį nešioja. Kai ieškovė išsikraustė iš namų, vaikas buvo 4 mėnesių.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. G. dėl atsakovo pateikto patikslinto priešieškinio paaiškino, kad su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka nesutinka, ji pateikė savo tvarką, kuri parengta konsultuojantis su psichologe. Ji nori, kad vaikas iki dviejų metų bendrautu su atsakovu tik prie jos, nes vaikui reikalingas adaptacinis laikotarpis. Atsakovas rugsėjo mėnesį vaiką lankė tris kartus. Visokių situacijų būna, kad vaikas nori ir nenori bendrauti su atsakovu. Mano, kad kol sueis vaikui dveji metai, bendravimas be jos sukels vaikui daug streso. Suėjus dvejiems metams sutiktų, kad atsakovas paimtų jį iš darželio. Ji kaip mama nori įsitikinti, kad jos vaikas jaučiasi gerai. Ji pati ragina atsakovą, kad jis daugiau praleistų laiko su sūnumi. Jos manymu ji darė viską, kad tas ryšys būtų.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. G. (atsakovo tėvas) paaiškino, kad jam pačiam nesuprantamos šalių santuokos iširimo priežastys, nes visa iniciatyva buvo iš ieškovės pusės. Iki vaikelio gimimo viskas klostėsi gerai, bet po to staigiai ir netikėtai sužinojo, kad ieškovė padavė skyryboms. Iki tol nebuvo jokių žinių, kad bus skyrybos. Jis dažnai matydavo šalis, jo manymų jų santykiai buvo puikūs. Ieškovė atsakovu nesiskundė, apie galimus ginčus jis nežinojo. Gimus vaikui viskas buvo puikiai, vaiku džiaugėsi visi, jis buvo lauktas tiek tėvų, tiek jų. Pasikeitimų po vaiko gimimo nepastebėjo. Jo manymu viskas vyko puikiai, atvažiuodavo, bendraudavo. Ginčo šalys dažniau atvažiuodavo pas juos. Alkoholis nebuvo visada tuose susitikimuose vartojamas, jeigu jis buvo vartojamas, tai būdavo saikingai. Šalys išvažiuodavo iš jų su automobiliu, būdavo vienas, būdavo kitas vairuodavo. Gimus vaikui tų apsilankymų sumažėjo. Kada šalys tiksliai susipažino jis negali atsakyti, bet gal prieš 5 metus. Kai susipažino, atsakovas apsigyveno ieškovės bute, jų finansinių santykių jis nežino, bet kiek iš kalbų girdėjo, atsakovo pinigus jie leido pragyvenimui. Žino, kad būsto pirkimui šalys bendrai ėmė paskolą. Jo žiniomis kažkokių pinigų abu jie turėjo pradiniam įnašui, bet piniginiais reikalais jis nesidomėjo. Jis pats buvo 2000 Eur davęs vaiko gimimo proga, kam perdavė nepamena. Jo žmona yra pervedusi į ieškovės sąskaitą 1000 Eur, nes jos sąskaitoje kažkiek buvo pinigai taupomi, todėl ir pervedė. Močiutė 500 Eur davė anūko gimimo proga, o 1000 Eur įkurtuvių proga. Šalių santykiai buvo normalūs, jokių konfliktų nebuvo. Iki vaiko gimimo ieškovė taip pat vartojo alkoholį, jokių nusiskundimų nei iš vienos šalies apie kitos šalies pomėgius jis negirdėjo. Po vaiko gimimo, kai jie buvo atvykę, atsakovas nešiodavo vaiką, jis nebuvo nusišalinęs nuo priežiūros. Bylos nagrinėjimo metu praktiškai metus laiko jie nėra matę anūko, matė tik vieną kartą, nors nori vaiką matyti. Jis nežino kodėl ieškovė išėjo, nematė jokių priežasčių, kodėl taip turėtų būti. Neteko matyti, kad atsakovas smurtautų prieš vaiką. Su atsakovo vaiku iš pirmosios santuokos jie bendrauja dažnai. Kiek sužinojo, tai ieškovė atjungė dabar atsakovui elektrą, nes sutartis su elektros tiekėju buvo sudaryta ieškovės vardu. Su atsakovu nebendravo ką kalbės teisme. Ieškovė buvo puiki marti, jis neturi jokių priekaištų jai. Jis neįžvelgia nei vienos šalies kaltės dėl santuokos nutraukimo, nes priežasčių nežino, nematė jokių indikacijų santuokos iširimui. Atsakovas tuo metu pilną mėnesį dirbo gamykloje, buvo prailgintos darbo valandos, tai gal tai lėmė. Atsakovas dirbo daugiau, nes gamykloje vyko remonto darbai, buvo mokami didesni pinigai. Atsakovas kito turto neturi, o ieškovė išėjo į savo butą. Ieškovės bute reikėjo duris keisti, o dėl ko jis nežino. Tikrai nesutinka, kad viena iš santuokos nutrūkimo priežasčių būtų alkoholis, nes jis buvo vartojamas saikingai. Mano, kad gal ieškovė nesusitvarkė su savo emocijomis, kiek žinojo ji negalėjo savo pienu maitinti kūdikio. Santuokos metu buvo įdaužtos bute esančios durys, vakaro metu jam skambino ieškovė ir jis vakaro metu nuvyko. Sakė, kad buvo konfliktas tarp jų, bet kai jis nuvyko viskas buvo ramu.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. G. (atsakovo mama) paaiškino, kad jai tos skyrybos kaip sapnas, ji negali įvardinti skyrybų priežasties, nes iki tol šalys gražiai gyveno, paskolą ėmė, namą pirko, vaiko susilaukė, o taip viską pabaigti, tai jos nuomone yra košmaras. Šalių santykiai buvo nuostabūs, bendravo, keliavo, bendravo puikiai. Kai pasakė, kad jie skiriasi, tai buvo šokas. Gimus vaikui pradžioje jų santykiai buvo nuostabūs, atsakovas išleisdavo ieškovę į teatrą ir pan. Palikdavo vaiką su atsakovu. Viskas prasidėjo po atsakovo gimtadienio, tik nesuprato kas, bet ji mano, kad tai pogimdyvinė depresija, tik ji jos nepripažįsta. Ieškovė sakė, kad vaikas jaučia ryšį su atsakovu. Gimus vaikui ji su ieškove buvo išėjusios į koncertą. Ieškovė gal ir pavargdavo, nes kai gamykloje buvo remontas, atsakovas dirbo be išeiginių, tai gal tada ieškovei pasidarė blogai, bet ji nesiskundė. Iš ieškovės jokių prašymų pabūti su vaiku nebuvo, ieškovė teigė, kad atsakovas jai stipriai padeda. Šalys dažnai pas juos atvažiuodavo, visos pramogos būdavo pas juos. Vartodavo alkoholį, bet jie susitardavo, kuris nevartos, kad parvažiuoti, jokių nesutarimų tarp jų nebuvo. Iki susipažinimo atsakovas gyveno pas ją, o po to jis persikėlė pas ieškovę. Kiek žino, ieškovės pajamas taupė, o iš atsakovo gyveno. Buvo susitaupę kelionei ir būstui taupė. Jie davė pinigų įkurtuvėms ir gimus vaikui. Močiutė pardavusi sodą davė 1000 Eur, po to gimus vaikui davė 500 Eur, jie su vyru gimus vaikui ir įkurtuvėms davė po 1000 Eur, pervedė į ieškovės sąskaitą. Įvardino, kam skiriami tie pinigai, kaip ir kiekvienai progai, pinigus perdavė ieškovei. Tas išgėrinėjimas buvo savaitgaliais, kaip normalių žmonių. Buvo atvejis, kad atsakovas buvo pas juos pasilikęs, o ieškovė išvažiavo namo. Jie nori bendrauti su vaiku, bet nori bendrauti tik su vaiku, be ieškovės priežiūros, bet jiems taip neduoda vaiko. Su ieškovė jie bendravo nuostabiai. Kiek žino ieškovė išėjo iš namų po atsakovo gimtadienio. Priežastys buvo tokios, kad ji pati pasakė, jog su atsakovu negyvens. Kiek žino, ieškovė atjungė elektrą atsakovui. Ji nėra girdėjusi, kad ieškovė būtų skundusis atsakovu. Jos manymu, kad ieškovė nesusitvarkė su savo jausmais ir padėtimi.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. G. (atsakovo brolis) paaiškino, kad kai išgirdo šią žinią, tai buvo labai nustebę, buvo šoke, nes atrodo, kad po vaiko gimimo trys mėnesiai buvo praėję ir jie turėjo turėti patį gražiausią periodą, džiaugtis vaiku. Atrodo viskas gražiai jiems klostėsi, pradžioje keliavo, kėlė vestuves, nusipirko namą, dar iš šono pavydėdavo, kad kaip gražiai gyvena, kaip viskas klostosi. Ieškovė jo sesei gyrėsi, koks atsakovas yra geras, kaip pamilo jį iš naujo gimus vaikui. Kai viskas įvyko, jie nesuprato, galvojo, kad gal jie kažką padarė, nes ieškovė jų visą šeimą užblokavo socialiniuose tinkluose, tai negalėjo net su ja bendrauti. Bandė jai skambinti, bet pasakė, kad nelystų ir tai jos reikalas, tai daugiau nebendravo. Jie labai gražiai iki tol bendravo. Šalys tapo jų vieno vaiko krikšto tėvais. Jų vaikai buvo pamilę ieškovę, tai dabar nežino, kaip pasakyti kur dingo krikšto mama. Viskas buvo puiku, iki šiol jis nesupranta, kas nutiko. Jis lankydavo jų namuose gal kartą į mėnesį. Nepastebėjo pokyčių kai gimė vaikas, tik ieškovė labai jaudinosi, kad gimus vaikui neturėjo pieno, tai jie visi stengėsi palaikyti, kad yra mišinukai ir viskas bus gerai. Viskas taip greit nutiko, kad nebebuvo po to jau progos su ja bendrauti. Susitikimų metu retkarčiais vartodavo alkoholį, išgerdavo alaus, bet minimaliai. Ieškovė nebūdavo prieš alkoholio vartojimą. Atsakovas gimus vaikui keisdavo sauskelnes, jis užsiimdavo vaiku ir dirbdavo daug. Ieškovė gal tik vieną kartą pareplikavo, kai jis su broliu nuvažiavo į sporto salę, tai sakė, kad jam rūpi tik sportas, o ne vaikas, bet tai buvo vienas kartas. Buvo periodas, kai brolis nedirbo, bet jis gavo pajamas iš Užimtumo tarnybos. Jis kiek žino, tai iš atsakovo pinigų gyvendavo, o ieškovės pajamas taupydavo, panašus modelis ir jo šeimoje. Jie gal 4-5 metai kartu yra. Apie tai jam pasakodavo brolis telefonu, nes kai iki 2021 m. balandžio mėnesio jis Lietuvoje negyveno, tai jie dažnai susiskambindavo. Kai buvo atsakovo jubiliejus, jis dar bendravo su ieškove maloniai. Jis nežino priežasties kas nutiko, nes per tris mėnesius kažkas nutiko po vaiko gimimo. Atsakovas liko gyventi tame name. Kiek žino, kai ieškovė atjungė name elektrą atsakovas ten nebegyvena. Kiek kalbėjo su broliu, ieškovė pasiimti atsakovui vaiko neleidžia. Jam keista iš kur tas klausimas kilo apie alkoholį, kadangi alkoholis buvo vartojamas saikingai, ieškovė taip pat išgerdavo jo saikingai. Susitikimuose ne visada būdavo vartojamas alkoholis. Jis pamena, kad tėvai ir močiutė jiems yra davę pinigų. Ieškovės tėvai dažniausiai dirbdavo, jie būdavo užsiėmę, tai retai būdavo. Atsakovo draugai visi sėkmingai gyvenantys, žalingų įpročių neturi. Kiek žino atsakovas moka išlaikymą vaikui. Atsakovas bendrauja su vaiku iš pirmosios santuokos, pasiima ir pas senelius. Mano, kad atsakovas turi patirties ir gali pasirūpinti vaikais. Pamena, kai atsakovui buvo paliktas vaikas, jis puikiausiai susitvarkė su juo. Kai jis grįžo į Lietuvą, pradžioje dažniau bendraudavo, po to kai atsirado darbas, rečiau. Alkoholis buvo vartojamas per didesnes šventes minimaliai. Vieną kartą buvo, kad atsakovas buvo pasilikęs pas jį be ieškovės, nes ieškovė anksčiau išvažiavo. Atsakovo jubiliejaus metu buvo alkoholis vartojamas, vaiku labiau buvo užsiėmę seneliai.

Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Agnė Liaučienė pagarsino byloje pateiktą galutinę išvadą.

Teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu atsakovo I. G. atstovė advokato padėjėja Jolanta Ramoškienė pagarsino baigiamąją kalbą, kurią teismui į bylą pateikė raštu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė D. G. ir atsakovas I. G. (duomenys neskelbtini) Telšių Švč. M. Marijos Ėmimo į danguje bažnyčioje sudarė santuoką, kuri apskaityta (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 223. (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė sūnaus L. G.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašytų nustatyta, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų valymo įrenginį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas šalių įsigytas naudojantis banko paskola, pagal kreditoriaus AB SEB bankas ir šalių sudarytą Kredito sutartį Nr. 2021003241, iš kurios matyti, jog šalims buvo suteiktas 90 000 Eur kreditas minėtam turtui įsigyti, kredito grąžinimo pabaiga: 2051 m. kovo 15 d. Minėto nekilnojamojo turto atžvilgiu įregistruota hipoteka.

Iš 2021 m. kovo 30 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Skuodo notarų biuro notarės, matyti, kad minėtas turtas įsigytas už bendrą 115 000 Eur sumą, iš kurios 25 000 Eur perkamo nekilnojamojo turto kainos dalį sumokėjo šalys, o likusi kaina – 90 000 Eur pervesta banko. Šalys minėtos sutarties 6.1. punktu patvirtino, kad jie informuoti, jog daiktai, įgyti po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties. Taip pat minėtu punktu šalys pareiškė, jog yra susituokusios ir nėra sudariusios vedybų sutarties, todėl nekilnojamas turtas perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Iš minėtos sutarties XI dalies Žymos, daiktinės teisės ir juridiniai faktai, registruojami NTR, matyti, kad šalys sutiko, jog įsigyjamas nekilnojamasis turtas būtų įregistruotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, dalinės nuosavybės šalys nepageidavo įregistruoti.

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovė D. G. iki santuokos sudarymo, asmeninės nuosavybės teise, 2017 m. kovo 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1670 pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos 2022 m. balandžio 4 d. buto nuomos sutarties matyti, kad santuokos metu minėtas butas buvo išnuomotas už 200 Eur nuomos mokestį per mėnesį, neįskaičius komunalinių paslaugų išlaidų. Buto nuomos sutartis nutraukta 2022 m. rugsėjo 5 d. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovė iki santuokos sudarymo nuosavybės teise įgijo transporto priemonę Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje taip pat pateiktos to paties vertintojo UAB „Aireda“ atliktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. MŽ21/03-068 (2021 metai) ir MŽ22/12-529 (2022 metai), iš kurių matyti, kad šalių įsigytas turtas 2021 m. kovo 8 d. lyginamuoju metodu buvo įvertintas 115 000 Eur verte, o 2022 m. gruodžio 15 d. lyginamuoju metodu įvertintas 150 000 Eur verte.

Iš atsakovo I. G. pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovas turi dar vieną vaiką M. G., kuriam mokamas išlaikymas. Atsakovas yra dirbantis, 2022 metais vidutinės pajamos siekė 978,49 Eur per mėnesį, charakterizuojamas teigiamai. Iš darbdavio pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023 m. spalio mėnesio (imtinai), atsakovo pajamos vidutiniškai sudarė 1764,34 Eur. Darbdavio charakteristikoje pažymėta, kad atsakovas yra sąžiningas, gerai atliekantis savo darbą darbuotojas, nekonfliktiška asmenybė, neturi žalingų įpročių, taktiškas, mandagus ir keliantis kvalifikaciją. Iš Investicinio draudimo sutarties Nr. 3322075969 matyti, kad atsakovas sudaręs investicinio draudimo sutartį, draudimo įmoka 70 Eur, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas patikslino, jog įmoką šiuo metu yra sumažinęs iki 30 Eur per mėnesį.

Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovė D. G. sugrįžo iš motinystės atostogų į darbą ir jos pajamos laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki spalio mėnesio, t. y. 2 mėnesius, vidutiniškai sudarė 2130,64 Eur. Ieškovė byloje pateikė įvairius mokėjimus kvitus iš kurių matyti išleidžiamos sumos maistui, kurui, drabužiams ir kitoms prekėms. Iš L. G. medicininių duomenų matyti, kad vaikas ne kartą sirgo. Šalys taip pat pateikė banko sąskaitų išrašus iš kurių matyti lėšų pervedimo operacijos.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tampa negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tuo tarpu atsakovas teigia, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu, kaip pagrindines santuokos iširimo priežastis įvardijo atsakovo požiūrį į šeimą, kuris buvo nepriimtinas ieškovei. Nurodė, kad atsakovas stokojo pagarbos, palaikymo, lojalumo ieškovei, visiškai nerėmė ieškovės moraliai, nepadėjo ieškovei ruoštis kūdikio atėjimui, iškeldavo savo poreikius ir interesus prieš bendrus šeimos poreikius, trukdydavo ieškovei ilsėtis, visą šalių bendro sūnaus auginimo naštą perkėlė ant ieškovės pečių, nepadėjo rūpintis naujagimiu, keldavo įvairius vakarėlius šalių bendruose namuose, vartojo alkoholį bei naudojo psichologinį smurtą grasindamas, jog ieškovei nesutikus su juo lytiškai santykiauti, šis susiras kitą moterį. Ieškovė teigia, kad su atsakovu tiek iki santuokos, tiek po santuokos ilgą laiką gyveno laimingai ir gerai sutarė, planavo bendrą ateitį bei turėjo vienodą požiūrį į šeimos vertybes, tačiau ieškovei pastojus, aplinkybės pasikeitė.

Tuo tarpu atsakovas teigdamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nurodo, jog jis visiškai nesutinka su jam mestais kaltinimais, o ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad šalių santuoka iširusi galutinai ir jos negalima išsaugoti. Nurodo, kad atsakovas buvo linkęs išsaugoti šeimą, susitaikyti, ieškovei siūlė pabandyti ginčus išspręsti kreipiantis į šeimos psichologus, tačiau ieškovė to padaryti nesutiko. Šalims sudarius santuoką, net ir vaiko gimimas buvo planuotas, laukiamas, šalys dėjo daug pastangų, kad medikai padėtų ieškovei pastoti. Vaiko gimimas atnešė daug džiaugsmo ir laimės, atsakovas rūpinosi tiek gimusiu sūnumi, tiek ieškove, keldavosi naktį pasirūpinti vaiku ir vaiko priežiūrai skyrė laiko po darbo, savaitgaliais. Draugai buvo bendri ir visi turintys šeimas bei vaikus, iki vaiko gimimo šalys kartu lankydavosi pas tuos pačius draugius, pas šeimos narius ar pastarieji aplankydavo šalis, alkoholis šeimoje buvo vartojamas saikingai. Gimus vaikui situacija pakito, ieškovei teko daugiau dėmesio skirti vaikui, keisti nusistovėjusius bendrus įpročius, tačiau ji su tuo negalėjo lengvai susitaikyti, todėl mano, kad ieškovę ištiko vidinė emocinė krizė. Nurodo, kad atsakovas stengėsi padėti ieškovei visuose gyvenimo atvejuose, tačiau pastaruoju metu buvo vis dažniau jos atstumiamas. Atsakovas siekė suartėti su ieškove, tačiau būdavo nuolat atstumiamas, o ieškovė tai vertina kaip psichologinį smurtą. Mano, kad nuo vaikelio gimimo praėjo pakankamas laikotarpis, todėl santykiai turėjo būti pagrįsti ne tik vaiko auginimu, buitimi, bet ir visokeriopais santykiais, tame tarpe ir artimais. Nurodo, kad ieškovė pati su asmeniniais daiktais ir šalių sūnumi praėjus keletui mėnesių po sūnaus gimimo išsikėlė iš šeimos namų, palikdama atsakovą ir inicijuodama santuokos nutraukimo procesą. Mano, kad jei šalių santuoka būtų buvusi pasmerkta, tai būtų nutikę prieš gimstant vaikeliui, tačiau ieškovė kaltina atsakovą dėl santuokos iširimo ir kaltės apraiškas nurodo tik po vaikelio gimimo, tuo tarpu ieškovė išsikėlė iš šalių bendrų namų praėjus vos keturiems mėnesiams po vaikelio gimimo, todėl mano, kad jei iki tol viskas buvo gerai, per tokį trumpą laiką atsakovas negalėjo tapti tokiu blogu, kokiu jį apibūdina ieškovė. Nurodo, kad priežastys slypi ne atsakovo elgesyje, bet ieškovės reakcijoje į pokyčius, nebendradarbiavime ir sprendimų neieškojime, todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Vis tik kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs ir tai, jog tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Pažymėtina, jog esminės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ).

Nagrinėjamu atveju, teismui ištyrus byloje esančius įrodymus, matyti, kad ieškovė atsakovo kaltę, pasireiškiančią pagarbos, moralinio palaikymo stoka, lojalumo ieškovei, savo poreikių ir interesų iškėlimu prieš bendrus šeimos poreikius, trukdymu ieškovei ilsėtis, psichologinio smurto naudojimu, iš esmės grindžia tik savo samprotavimais. Jokių pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų minėtus faktus, ieškovė byloje iš esmės nepateikia. Pastebėtina, jog teismo posėdyje apklausti liudytojai taip pat nepagrindė minėtų aplinkybių, priešingai, liudytojai nurodė jiems nesuprantamos santuokos iširimo priežastys, sužinoję apie šalių skyrybų procesą buvo šoke, kadangi iki tol šalių santykiai buvo nuostabūs, jie sutarė puikiai, ieškovė niekuomet nesiskundė dėl atsakovo elgesio, net gi priešingai, ieškovė teigė, kad atsakovas jai stipriai padeda ir gimus vaikui jį pamilo iš naujo. Taip pat apklausti liudytojai patvirtino, kad gimus vaikui atsakovas išleisdavo ieškovę pramogauti, o pats pasilikdavo prižiūrėti vaiko, susitvarkydavo su juo. Liudytojas D. G. patvirtino, jog yra buvęs tik vienas atvejis, kai ieškovė papriekaištavo atsakovui, jog šis su broliu išvažiavo sportuoti į sporto salę, tačiau jo nuomone šalių santykiai buvo geri, iš šono net pavydėdavo, kad kaip gražiai šalys gyvena, kaip jiems viskas klostosi.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovas jos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, minėtą aplinkybę iš esmės grindžia atsakovo išsakytu teiginiu, kaip tai įvardija pati ieškovė – grasinimu, jog jai ieškovė neatliks savo pareigų seksualiniame sutuoktinių gyvenime, atsakovas susiras kitą moterį. Atsakovas teismo posėdžio metu iš dalies pripažino, jog vieną kartą yra pasakęs ieškovei, ar ji nori, jog jis visą tai patirtų su svetimu žmogumi ar su artimu žmogumi, kadangi jautėsi visiškai atstumtas ieškovės, nes ieškovei pastojus tarp sutuoktinių beveik metus laiko nebuvo nei prisilietimų, nei bučinių, ar kitų artimų santykių, todėl jausdamasis atstumtas uždavė ieškovei tokį klausimą, tačiau gailisi taip pasakęs. Šiuo atveju pažymėtina, jog psichologinis smurtas visada yra sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras kažkokių neigiamų padarinių. Paminėtina, jog psichologiniam smurtui būdingas elementas yra nuolatinis kažkokio veiksmo pasikartojimas, pav. kritikos, riksmų, barnių, kaltinimų, veiksmų laisvės suvaržymo, jausmų ignoravimu, manipuliavimu ir panašiai, tačiau vienkartinis, galimai kivirčo metu, valdant emocijoms, išsakytas teiginys neturėtų būti vertinamas, kaip psichologinio smurto naudojimas kito asmens atžvilgiu, todėl šie ieškovės teiginiai, nepagrindžiant jokių kitų galimų psichologinio smurto atvejų, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, jog psichinės prievartos naudojimas kito asmens atžvilgiu yra rimtas kaltinamas, todėl turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne tik deklaratyviais, galimai iš konteksto ištrauktais, tikrovės neatitinkančiais ir klaidinančiais teismą, teiginiais.

Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo taip pat grindžia alkoholio vartojimu. Nurodo, jog gimus vaikui, atsakovas keldavo vakarėlius ir vartodavo alkoholį. Vis tik, teismo vertinimu, procese ištirti duomenys patvirtina, jog alkoholiu nebuvo piktnaudžiaujama, jis buvo vartojamas tik tam tikrų švenčių metu, pav. atsakovo jubiliejaus metu. Apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad iki ieškovei pastojant, abi šalys saikingai vartojo alkoholį švenčių metu, taip pat išliko ir gimus vaikui. Pastebėtina, jog ieškovė teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog atsakovas problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Iš darbdavio pateiktos atsakovo charakteristikos taip pat matyti, jog problemų dėl alkoholio vartojimo darbinėje srityje nėra buvę. Be kita ko, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, gimus vaikui, šalių bendrų draugų, giminių apsilankymai šeimos namuose nebūdavo dažni, todėl teismo vertinimu, byloje ištirti duomenys, paneigia ieškovės teiginius dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu.

Šiuo konkrečiu atveju, teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo bando pagrįsti iš esmės tik savo samprotavimais apie jos ir atsakovo požiūrių į šeimą skirtumus gimus vaikui, nurodo deklaratyvius atsakovo kaltę pagrindžiančius teiginius, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog taikant įstatyme numatytą prezumpciją, kad santuoka iširo būtent dėl vieno iš sutuoktinių neištikimybės, neužtenka remtis vien samprotavimais, kadangi santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl šiuo atveju būtina pagrįsti kaltus sutuoktinio veiksmus leistinais įrodymais, kurie patvirtintų išsakytus teiginius. Siekiant nutraukti santuoką dėl kaltų vieno sutuoktinio veiksmų, remiantis kito sutuoktinio pareigų nevykdymu, nepakanka remtis tik asmeniniais samprotavimais.

Šalys iš esmės neginčija, jog jų santykiai iš esmės pasikeitė tik gimus vaikui, o iki tol jų santykiai buvo geri, kaip visose šeimose. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Pabrėžtina, jog ieškovė praėjus keturiems mėnesiams po vaiko gimimo pati nutarė ir kartu su kūdikiu išsikraustė iš bendrų šeimos namų bei iniciavo skyrybų procesą teisme.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas siekė išsaugoti šeimą, siekė jos neapleisti, siūlė ieškovei kartu pasinaudoti šeimos psichologų pagalba, siekiant išspręsti šeimoje kilusius iššūkius, tačiau ieškovė to padaryti nesutiko, taip pat kategoriškai atsisakė, kad teismas nustatytų sutuoktiniams susitaikymo laikotarpį ir toliau siekė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė iš esmės nesiekė išsaugoti šeimos, nedėjo pastangų, kad sutuoktinių santykiai iš esmės pagerėtų, kad būtų išspręstos galimai laikinai kilusios problemos, trukdančios tolimesniems darniems sutuoktinių tarpusavio santykiams. Pastebėtina, jog ieškovė ypač greitai, praėjus tik keliems mėnesiams po vaiko gimimo ėmėsi kardinalių veiksmų ir iniciavo bylą dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Šiuo atveju, sutiktina, jog tokie skuboti ieškovės veiksmai, nesiekiant surasti kompromiso tarp sutuoktinių, pabandyti išsiaiškinti santykius, pašalinti šalis trikdančias kliūtis, pasinaudoti kvalifikuotų specialistų pagalba, taip pat nedera su CK įtvirtintomis sutuoktinių pareigomis.

Atkreiptinas dėmesys, jog sutuoktinių santykiai pirmiausia turi būti grindžiami abipusio pasitikėjimo, meilės ir pagarbos santykiais. Visgi dviejų žmonių sąjunga reikalauja ieškoti kompromisų, savalaikiai pastebėti kylančias problemas ir dėti pastangas joms spręsti. Jeigu sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.

Nagrinėjamu atveju, teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, išklausęs ginčo šalių ir liudytojų paaiškinimų, sprendžia, kad ne kuri nors viena, bet abi ginčo šalys iš esmės nesprendė visų šeimos gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, nerodė abipusės pagarbos vienas kitam, pažeidinėjo savitarpio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas. Prastėjančius tarpusavio santykius kiekviena šalis sprendė ne siekiu, kartu su kito sutuoktinio tarpusavio pagalba išspręsti kylančias problemas, o užgoždamos neigiamas emocijas savyje, kas lėmė priešingą rezultatą, o būtent: dar sparčiau prastėjančius sutuoktinių santykius ir iš to kylančius tolesnius tarpusavio nesutarimus, santuokinio gyvenimo nutrūkimą ir iš to kilusias pasekmes, todėl teismas laiko, kad šiuo atveju ne kuri nors viena, o abi ginčo bylos šalys nevykdė įstatyme įtvirtintų santuokinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30 straipsniuose, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Atsižvelgiant į tai, jog tarp bylos šalių nėra ginčo dėl pavardžių po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, teismas šalims palieka turimas santuokines pavardes, ieškovei – „G.“, o atsakovui – „G.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Šiuo konkrečiu atveju, ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko L. G. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, vaiko motina D. G., nėra.

Vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. lapkričio 28 d. pateiktoje išvadoje nurodo, kad nepilnametis vaikas L. G. nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje, tarp nepilnamečio vaiko ir mamos susiformavęs ypatingai glaudus ryšys. L. G. yra mažo amžiaus, todėl jam ypatingai reikalinga mamos globa ir priežiūra. Nurodo, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės galimybėmis užtikrinti kartu gyvenančiam nepilnamečiam vaikui tinkamas sąlygas visapusiškai vystytis, suteikti saugias, vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas, tarp šalių šiuo klausimu ginčų nekyla, todėl mano, jog nepilnamečio L. G. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir tai, jog ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko L. G. gyvenamoji vieta šiuo atveju turi būti nustatytina su ieškove, vaiko motina D. G., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi šiuo metu tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas galės bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi L. G. tokia tvarka: iki sūnui sueis 2 metai, atsakovas I. G. su sūnumi bendrauja tik dalyvaujant ieškovei D. G. bendravimo laiką ir tvarką šalims sutarus žodžiu; sūnui sulaukus 2 atsižvelgiant į sūnaus socialinę ir psichologinę brandą, sūnaus norą ir kitas svarbias aplinkybes tolesnis atsakovo bendravimas su sūnumi galimas ir ieškovei nedalyvaujant, bendravimo laiką ir tvarką šalims sutarus žodžiu; sūnus bus auklėjamas bendru ieškovės ir atsakovo sutarimu, laikantis bendrų moralės normų, vadovaujantis vaiko teisių ir interesų prioritetinės apsaugos ir gynimo, lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei kitais bendraisiais teisės principais; visi kiti su sutuoktinių teisėmis ir pareigomis sūnui susiję klausimai sprendžiami abipusiu šalių žodiniu sutarimu; bet kurios šalių teisės dalyvauti sūnaus auklėjime ar bendrauti su sūnumi šioje sutartyje nustatyta tvarka gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka; kiekviena iš šalių, neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš jų yra sūnus, turi teisę gauti visą informaciją apie sūnų iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jų sūnumi; visi tarp šalių iškilę nesutarimai dėl sūnaus auklėjimo, bendravimo su juo, rūpinimosi jo sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, turi būti sprendžiami tarpusavio susitarimu. Neišsprendus iškilusių nesutarimų tarpusavio susitarimu, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; sūnaus nuosavybėje esantį ir atsirasiantį turtą (kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, turtines teises ir pan.) iki sūnus sulauks pilnametystės (t. y. iki sukaks 18 metų amžius) vadovaujantis CK nuostatomis tvarko ieškovė.

Tuo tarpu atsakovas priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje nurodo, kad su ieškovės siūloma bendravimo tvarka nesutinka, kadangi prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra nekonkreti ir neaiški, ateityje gali kilti konfliktinių situacijų. Pažymėjo, jog nesklandumų kyla dar nepriėmus sprendimo, todėl atsakovas bendravimo tvarką su sūnumi prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką su sūnumi: iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki sūnui L. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bus (duomenys neskelbtini) metų, atsakovas su sūnumi bendrauja dalyvaujant vaiko motinai – ieškovei D. G. pirmą ir trečią mėnesio savaitę trečiadieniais nuo 18 val. iki 19.30 val., penktadieniais nuo 17.00 val. iki 19.30 val., sekmadieniais nuo 11 val. iki 15 val.; iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki sūnui L. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bus (duomenys neskelbtini) metų, atsakovas su sūnumi bendrauja dalyvaujant vaiko motinai – ieškovei D. G. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 val. iki 19.30 val., šeštadieniais nuo 11 val. iki 15 val.; nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovas su sūnumi L. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja nedalyvaujant atsakovei pirmą ir trečią mėnesio savaitę trečiadieniais nuo 18 val. iki 19.30 val., penktadieniais nuo 17.00 val. iki 19.30 val., antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę antradieniais nuo 18 val. iki 19.30 val., bei nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 19 val. pasiimdamas vaiką iš namų ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą; nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas su sūnumi L. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitę trečiadieniais nuo 18 val. iki 19.30 val., penktadieniais nuo 17.00 val. iki 19.30 val., antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę antradieniais nuo 18 val. iki 19.30 val., bei nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. pasiimdamas vaiką iš namų ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą; L. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas su vaiku praleidžia pusę vaiko pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų, ne vėliau kaip prieš 7 dienas vaiko pavasario, rudens ar žiemos atostogų metu bei prieš dvi savaites jų vasaros atostogų metu, informuojant vaiko motiną apie ketinimą pasiimti sūnų (pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu bendravimas su sūnumi prasidės sūnui pradėjus lankyti mokyklą, bet ne anksčiau kaip (duomenys neskelbtini)); vaiko Motina su sūnumi praleidžia lyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų švenčių pirmą dieną ir Naujuosius metus, antrą Šv. Kalėdų dieną praleidžia tėvas; nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų švenčių pirmą dieną ir Naujuosius metus su vaiku praleidžia tėvas, antrą Šv. Kalėdų dieną praleidžia vaiko mama; neporiniais metais su vaiku Šv. Velykų antrą dieną praleidžia vaiko mama, pirmą tėvas; poriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną su vaiku praleidžia vaiko mama, antrą vaiko tėvas; vaiko tėvai su sūnumi praleidžia kiekvieną savo gimtadienį, Motinos ir Tėvo dienos savaitgalį, kas antrą vaiko gimtadienį (poriniais metais – mama, neporiniais tėvas); tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti vienas kitą apie pasikeitimus vykdant šią sutartį, t. y. vaikui susirgus ar atsiradus kitoms svarbioms priežastims ir perkelti susitikimą analogiškam laikotarpiui kitu sutartu laiku; šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie vaiko gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, vaiko mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, jų poreikius ir netrukdyti viena kitai bendrauti su vaiku galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan.); vaiko tėvai: tiek vaiko motina, tiek ir tėvas toliau dalyvaus savo nepilnamečio vaiko auklėjime. Tėvas įsipareigoja ir toliau rūpintis savo vaiko sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikui tinkamai mokytis, papildomai ugdytis sudarymo. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius; jei dėl kokių nors priežasčių (ligos, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių) šalys negali prižiūrėti ar rūpintis nepilnamečiu vaiku, minėtam laikotarpiui nepilnamečio vaiko priežiūra perduodama kitam iš tėvų.

Atsiliepimu į patikslintą priešieškinį su atsakovo siūloma bendravimo tvarka nesutiko iš dalies ir nurodė, kad prašo dalinai tenkinti atsakovo patikslintą priešieškinio reikalavimą ir nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką: iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki šalių sūnui sueis 2 metai, atsakovas su sūnumi bendrauja tik dalyvaujant ieškovei pirmą ir trečią mėnesio savaitę trečiadieniais ir penktadieniais kartu pasiimdami sūnų iš ugdymo įstaigos, praleidžiant 1,5 val. laiko kartu; antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę antradieniais kartu pasiimdami sūnų iš ugdymo įstaigos, praleidžiant 1,5 val. laiko kartu; nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki šalių sūnui sueis 3 metai, atsakovas su sūnumi bendrauja nedalyvaujant ieškovei pirmą ir trečią mėnesio savaitę trečiadieniais ir penktadieniais pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną į sūnaus gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 18.30 val.; antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę antradieniais pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną į sūnaus gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 18.30 val.

Vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. lapkričio 28 d. pateiktoje išvadoje nurodo, jog bendraujant su nepilnamečio L. G. tėvais paaiškėjo, jog nors šalys sakosi suprantančios, jog vaikui reikalingi abu tėvai ir bendravimas su abiem iš tėvų, tačiau dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu kyla nesklandumų. Nurodo, kad tiek atsakovo patikslintame priešieškinyje, tiek ieškovės atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašomos nustatyti bendravimo tvarkos vertintinos kaip detalios, aiškiai ir nedviprasmiškai suprantamos, tačiau abi turėtų būti koreguotinos. Pirmiausia atkreipiant dėmesį į tai, jog atsakovo siūlomas pirmasis bendravimo laikotarpis yra iki (duomenys neskelbtini) jau yra praėjęs. Taip pat kai kurios šalių siūlomos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi sąlygos vertintinos kaip prieštaraujančios nepilnamečio vaiko interesams, o būtent: sąlyga, jog nepilnametis vaikas jau dabar nakvotų pas skyriumi gyvenantį tėvą arba sąlyga, jog nepilnametis šalių sūnus nakvoti pas tėvą galėtų tik sulaukęs 3 metų, t. y. tik po daugiau nei metų. Išvadoje nurodo, kad neturi jokių duomenų apie tai, jog atsakovas negalėtų ar negebėtų pasirūpinti sūnumi, taip pat siekiant užmegzti ir stiprinti emocinį ryšį tarp nepilnamečio L. G. ir atsakovo bei atsižvelgus į tai, jog neužtikrinus kokybiško vaiko bendravimo su tėvu gali kilti neigiami padariniai. Teikia išvadą, jog bendravimo tvarka, kurioje numatyta, jog atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja tik dalyvaujant ieškovei, prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, tačiau įvertinus mažą vaiko amžių ir ypatingai glaudų ryšį su mama, taip pat aplinkybę, jog nepilnamečio L. G. bendravimas su tėvu iki šiol vyko epizodiškai ir dalyvaujant vaiko mamai, siekiant išvengti neigiamų nepilnamečio vaiko emocijų, nepilnamečio vaiko nakvynės pas atsakovą šiuo metu, taip pat neatitiktų geriausių vaiko interesų. Pažymėjo ir tai, jog nustatant nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančiu tėvu, abejiems tėvams rotacijos principu turėtų būti sudaromos sąlygos bendrauti su vaiku bet kokiu šventiniu laikotarpiu. Siekiant išvengti galimų konfliktų ateityje, kai ir skyriumi gyvenantis tėvas gali norėti organizuoti šventę sūnui, siūlytina punktą koreguoti nurodant, jog vaiko tėvai su sūnumi praleidžia kas antrą vaiko gimtadienį, tačiau paliekant sąlygą, jog tas tėvas pas kurį vaikas švenčia gimtadienį užtikrina, kad esant kito tėvo norui, jog kitas tėvas ir artimieji giminaičiai galėtų dalyvauti nepilnamečio vaiko gimtadienio šventėje. Įvertinus nustatytas aplinkybes Vaiko teisių apsaugos skyrius padarė išvadą, kad tiek patikslintame priešieškinyje, tiek atsiliepime į patikslintą priešieškinį pateiktos bendravimo tvarkos turėtų būti koreguotinos, kadangi bendravimo tvarkos punktas, kuriame numatyta, jog atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja tik dalyvaujant ieškovei, prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams; bendravimo tvarkos punktas, kuriame be adaptacinio laikotarpio (kurio metu atsakovas vienas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi), numatytos nepilnamečio L. G. nakvynės pas atsakovą neatitinka geriausių vaiko interesų; bendravimo tvarkos punktas, kuriame nenumatytas rotacijos principas bet kokiu šventiniu laikotarpiu, neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.

Kaip matyti iš bylos procese surinktų duomenų, tarp ieškovės ir atsakovo vyrauja įtempti santykiai dėl bendravimo su vaiku tvarkos, vaiko atstovai pagal įstatymą tarpusavyje nesugeba rasti tinkamo balanso, siekiant užtikrinti abiejų tėvų lygias teises, įgyvendinant bendravimo su sūnumi tvarką. Pažymėtina, jog abu tėvai turi neginčijamą teisę bendrauti ir matytis su savo sūnumi nedalyvaujant pašaliniams asmenims bei ši vaiko teisė negali būti paneigta ieškovės ir atsakovo galimai negeranoriškais, konfliktiškais tarpusavio santykiais. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties ir išgyvenimų. Dėl to vaikui turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su savo abiem tėvais, nei vieno tėvo teisė bendrauti su sūnumi negali būti dirbtinai apsunkinama ar kitaip ribojama, kadangi kitu atveju, neabejotinai yra pažeidžiami ir pačio vaiko interesai. Šiuo metu, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, konstatuotina, kad mažamečio atstovai pagal įstatymą iš dalies negeba konstruktyviai bendrauti ir komunikuoti dėl bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos ir eigos, vaikas iš esmės yra įtrauktas į tėvų skyrybų procesą, todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismo vertinimu, sutiktina su atsakovo patikslintame priešieškinyje ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodytais argumentais, jog šioje byloje būtina nustatyti detalią skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką.

Kadangi asmenys savo nuožiūra įgyvendina šeimos teises ir nevaržomi jomis naudojasi (CK 3.5 straipsnio 1 dalis), tai ir tėvai pirmiausia skatinami patys susitarti, kokiu būdu ir kaip jie užtikrins šeimos teisių, taip pat ir tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo teisės ir pareigos įgyvendinimą. Įstatyme įtvirtinta, kad, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis). Įstatymu draudžiama įgyvendinti šeimos teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 3.5 straipsnio 3 dalis).

Pastebėtina, jog įvertinus byloje ištirtus įrodymus, susipažinus su ieškovės ir atsakovo siūlomomis bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkomis, jų paaiškinimais, išklausius Vaiko teisių skyriaus atstovės pozicijos šiuo klausimu, įvertinus pateiktą galutinę išvadą ir joje nurodytus duomenis, vadovaudamasis mažamečio vaiko interesais, siekdamas užtikrinti vaiko teises, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju būtina nustatyti kuo konkretesnę bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, siekiant iki minimumo sumažinti galimus šalių ginčus ateityje ir užtikrinti tinkamą vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais įgyvendinimą.

Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius, todėl šiuo konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgęs būtent į nepilnamečio vaiko geriausius interesus, įvertinęs šalių pateiktas bendravimo tvarkas, atsižvelgęs į tai, kad paprastai metai turi 52 savaites, iš kurių pusė laikytinos nelyginėmis (1, 3, 5, ...) ir pusė lyginėmis (2, 4, 6, ...), nustato tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki šalių sūnui sueis 2 metai, tėvas I. G. su sūnumi L. G. bendrauja, nedalyvaujant motinai D. G., nelyginėmis metų savaitėmis trečiadieniais ir penktadieniais, o lyginėmis metų savaitėmis antradieniais, pasibaigus sūnaus L. G. ugdymo procesui ugdymo įstaigoje, pasiimdamas sūnų L. G. iš ugdymo įstaigos ir bendraudamas su juo iki 18.30 val., o pasibaigus bendravimo laikui grąžindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą. Taip pat lyginėmis metų savaitėmis šeštadieniais nuo 09.00 val. iki 12.00 val., sūnų L. G. pasiimdamas iš motinos D. G. gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grąžindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą. Nevykstant ugdymo procesui ugdymo įstaigoje ar vaikui L. G. jame nedalyvaujant dėl kitų priežasčių, motina D. G. apie tai informuoja tėvą I. G., ir tėvas I. G. sūnų L. G. pasiima iš motinos D. G. gyvenamosios vietos; nuo (duomenys neskelbtini) tėvas I. G. su sūnumi L. G. bendrauja nedalyvaujant motinai D. G., nelyginėmis metų savaitėmis trečiadieniais ir penktadieniais, o lyginėmis metų savaitėmis antradieniais, pasibaigus sūnaus L. G. ugdymo procesui ugdymo įstaigoje, pasiimdamas sūnų L. G. iš ugdymo įstaigos ir bendraudamas su juo iki 19.00 val., o pasibaigus bendravimo laikui grąžindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą. Taip pat lyginėmis metų savaitėmis nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. sūnų L. G. pasiimdamas iš motinos D. G. gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grąžindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą (sūnus šeštadienį nakvoja pas tėvą); nuo (duomenys neskelbtini), t. y. sūnui sulaukus 7 metų, pradėjus lankyti mokyklą, tėvas I. G. su sūnumi L. G. praleidžia pusę sūnaus pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų. Tėvas I. G. norėdamas pasiimti L. G. per pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogas privalo informuoti sūnaus motiną D. G. prieš 7 dienas; nuo (duomenys neskelbtini) motina D. G. su sūnumi L. G. lyginiais metais (2024, 2026, ...), praleidžia Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų švenčių (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų pirmą dieną, o antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val. praleidžia tėvas I. G., sūnų L. G. pasiimdamas iš motinos D. G. gyvenamosios vietos ir gražindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą; nuo (duomenys neskelbtini) tėvas I. G. su sūnumi L. G. nelyginiais metais (2025, 2027, ...), praleidžia Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų švenčių (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų pirmą dieną, sūnų L. G. pasiimdamas iš motinos D. G. gyvenamosios vietos iki šventinės dienos 11.00 val. ir gražindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą iki sekančios dienos 11.00 val. (sūnus minėtomis šventinėmis dienomis nakvoja pas tėvą). Antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų dieną sūnus praleidžia L. G. praleidžia su motina D. G., nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų šia tvarka priklauso bendrauti su sūnumi; nuo (duomenys neskelbtini), tėvas I. G. su sūnumi L. G. lyginiais metais (2024, 2026, ...), praleidžia kitas valstybines šventes (sausio 1 d., vasario 16 d., kovo 11 d., gegužės 1 d., birželio 24 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 d.) sūnų L. G. pasiimdamas iš motinos D. G. gyvenamosios vietos iki šventinės dienos 11.00 val. ir gražindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą iki 19.00 val., o nelyginiais metais (2025, 2027, ...), šias šventes su sūnumi praleidžia motina D. G., nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų šia tvarka priklauso bendrauti su sūnumi; nuo (duomenys neskelbtini), tėvas I. G. su sūnumi L. G. kasmet praleidžia tėvo dieną, sūnų L. G. pasiimdamas iš motinos D. G. gyvenamosios vietos iki 11.00 val. ir gražindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą iki 19.00 val., o motina D. G. kasmet praleidžia motinos dieną, nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų šia tvarka priklauso bendrauti su sūnumi; nuo (duomenys neskelbtini), tėvas I. G. su sūnumi L. G. nelyginiais metais (2025, 2027, ...), praleidžia sūnaus gimtadienį (kovo 12 d.) ir savo gimtadienį (gegužės 31 d.), o motina D. G. su sūnumi L. G. lyginiais metais (2024, 2026, ...), praleidžia sūnaus gimtadienį (kovo 12 d.) ir savo gimtadienį (vasario 10 d.), nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų šia tvarka priklauso bendrauti su sūnumi. Šalys užtikrina, jog esant kito tėvo norui, kitas tėvas ar artimieji giminaičiai galėtų dalyvauti nepilnamečio vaiko gimtadienio šventėje; tiek motina D. G., tiek tėvas I. G. privalo ne vėliau kaip prieš 3 dienas informuoti vienas kitą apie negalėjimą vykdyti bendravimo su sūnumi L. G. tvarkos. Ligos atveju tėvas I. G. paimti sergančio sūnaus L. G. iš jo gyvenamosios vietos negali, nepaisant to, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką jam numatytas bendravimo su sūnumi laikas. Neįvykę susitikimai su tėvu I. G. dėl sūnaus ligos, perkeliami analogiškam laikotarpiui kitu šalių sutartu laiku; nukrypti nuo nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos galima tėvų bendru susitarimu; tėvas I. G. bendraudamas sūnumi L. G. privalo pasirūpinti sūnui reikalingais daiktais (turėti automobilio kėdutę, lovą, žaislų, maitinimo kėdutę, migduką ir pan.); sūnus turi teisę matytis ir bendrauti su šalių artimaisiais giminaičiais (seneliais ir artimais giminaičiais); šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie vaiko gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, vaiko mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, jų poreikius ir netrukdyti viena kitai bendrauti su vaiku galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan.); sūnaus tėvai toliau dalyvaus savo nepilnamečio sūnaus auklėjime. Tėvas I. G. įpareigojamas toliau rūpintis savo vaiko sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikui tinkamai mokytis, papildomai ugdytis sudarymo. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio sūnaus auklėjimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į sūnaus interesus ir poreikius; jei dėl kokių nors priežasčių (ligos, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių) šalys negali prižiūrėti ar rūpintis nepilnamečiu sūnumi, minėtam laikotarpiui nepilnamečio sūnaus priežiūra perduodama kitam iš tėvų.

Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais rašytiniais tarpusavio (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Šalys raginamos ieškoti kompromisų, veikti vaiko interesais. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).

Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnis). Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Būtina atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko pagrindiniai poreikiai yra šie: poreikiai maistui, aprangai gyvenamajam būstui, mokslui, po pamokiniam ugdymui, sveikatai ir higienai, vaiko poilsiui ir laisvalaikiui.

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 350 Eur iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu siekia apie 550 Eur į rankas, laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Vis tik, ieškovė pateikia vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį vidutiniškai reikia 933,50 Eur. Ieškovė nurodo, kad paskolos už būstą dalis, tenkanti vaikui siekia 123,50 Eur, išlaidos už komunalines paslaugas, kiti mokesčiai – 90 Eur, maistas – 240 Eur, vaistai – 10 Eur, vitaminai – 12 Eur, lavinamosios knygutės, lavinamieji žaislai – 10 Eur, darželis – 90 Eur, atostogos, kelionės, išvykos – 10 Eur, pramogos – 5 Eur, higienos prekės – 80 Eur, kirpykla – 3 Eur, drabužiai ir avalynė – 50 Eur, kiti reikmenys – 20 Eur, kuras – 80 Eur, gimtadienio šventės – 10 Eur, nenumatyti poreikiai – 100 Eur. Ieškovė taip pat prie bylos dokumentų pateikė išlaidų už įvairius pirkinius kvitus, iš kurių matyti išleidžiamos sumos maistui, higienos prekėms, vaistams ir vitaminams, aprangai, kitoms vaikui reikalingoms prekėms. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad prašo priteisti iš atsakovo 350 Eur išlaikymą, kadangi vaiko poreikiai tik augs. Paaiškino, kad susirgus vaikui, jis vežamas į Naująją Akmenė pas pediatrą, kadangi šį gydytoją jie pasirinko su atsakovu. Nurodė, kad šiuo metu ji gyvendama vieno kambario bute komunaliniams mokesčiams su vaiku išleidžia daugiau nei atsakovas elektra šildydamas gyvenamąjį namą. Be to, vaikui reikia erdvės, todėl į vaiko dalį įtraukė ir paskolos dalį.

Tuo tarpu atsakovas su prašoma priteisti išlaikymo suma sutinka tik iš dalies ir priešieškiniu prašo iš jo priteisti periodines išmokas vaikui po 250 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas nurodo, kad jo vertinimu, nurodyta ieškinyje skirtina vaiko išlaikymui suma yra nereali, poreikiai išdidinti, pav. kredito mokėjimas priskirtas vaikui, kuris negauna savarankiškų pajamų ir nėra atsakingas už kredito mokėjimą. Šiuo metu šalys kredito įmokas moka po ½ dalį įmokos dalies, kuri kiekvienai šaliai sudaro po 185,50 Eur įmoką, tačiau ieškinyje visa ieškovės mokėtina kredito dalis priskiriama nepilnamečiui sūnui ir įskaičiuojama į turimas išlaidas. Taip pat, ieškovė žino, jog atsakovas moka 200 Eur išlaikymą sūnui, iš pirmosios santuokos. Mano, kad ieškovės pateikta vaiko poreikių skaičiuotė neatitinka tikrovės. Nurodo, kad atsakovui vaiko poreikiai puikiai žinomi, todėl jis įsitikinęs, kad 500 Eur + 85,75 Eur mokamų valstybės išmokų sūnui, kas sudaro 580 Eur išlaikymą vaikui per mėnesį, visiškai padengia turimas išlaidas. Juolab, kad abiejų tėvų gaunamos pajamos per mėnesį yra apylygės. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat pažymėjo, jog jis sutiktų mokėti vaikui 250 Eur, kadangi daugiau neturi iš ko.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Šiuo konkrečiu atveju ieškovė bylos nagrinėjimo metu rašytiniais įrodymais iš dalies pagrindė nepilnamečiui vaikui reikalingą skirti išlaikymą maistui, aprangai, vaistams, vitaminams ir kitiems būtiniems poreikiams, vis tik teismui susipažinus su minėtais dokumentais, pateikta vaiko poreikių lentele, teismo posėdžio metu išklausius šalių paaiškinimų, atsižvelgus į vaiko amžių, darytina išvada, jog ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga pinigų suma iš dalies yra perdėta. Priteisdamas išlaikymą, teismas įvertina faktiškai patiriamas išlaidas, taip pat šalių galimybes skirti numatytą išlaikymo sumą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams, higienos priemonėms, ugdymui, būsto išlaikymui, laisvalaikiui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos minėtos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kad būtų užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo poreikiai.

Šiuo atveju, teismas įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, siekdamas išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į Lietuvoje vyraujančių būtiniausių prekių kainas, į tai, kad abi šalys yra dirbančios, ieškovės pajamos pagal pateiktus duomenis šiuo metu vidutiniškai siekia 2130,64 Eur, tuo tarpu atsakovo pajamos yra ženkliai mažesnės, be to, jis turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė skaičiuodama vaiko poreikius, nepagrįstai vaiko daliai perkelia paskolos naštą, taip pat įvertinęs tai, jog Lietuvoje minimali mėnesinė alga į rankas šiuo metu sudaro 633 Eur, kas laikytina pakankamomis pajamos pragyventi suaugusiam asmeniui, tuo tarpu ieškovė prašo daug didesnio išlaikymo dviejų metų nesulaukusiam vaikui, kuris neturi specialių poreikių, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo pagrįstas tik iš dalies ir iš atsakovo turi būti priteistinas periodinis išlaikymas nepilnamečiam sūnui L. G. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė skirtina išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Teismas pažymi, jog nustatydamas priteistino išlaikymo dydį vertino mažamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydį ir tėvų galimybę skirti išlaikymui nustatytą sumą teismo sprendimo priėmimo momentu, todėl pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto, prievolių padalijimo ir kitų su turtu susijusių klausimų.

CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sudarius santuoką sutuoktinių įgytas turtas išlieka bendroji jungtinė nuosavybė, kol yra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė baigiasi kitais pagrindais. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas yra dažniausias bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pabaigos pagrindas. Įstatymas nurodo du bendro sutuoktinių turto padalijimo būdus: teismo sprendimu ir notariškai patvirtinta sutuoktinių sutartimi (CK 3.116 straipsnis). Bendras sutuoktinių turtas privalomai dalijamas nutraukiant santuoką, pripažįstant ją negaliojančia ar patvirtinant gyvenimą skyrium (CK 3.100 straipsnio 3–5 punktai).

Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 straipsnis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių nurodytus pageidavimus. Nors sutuoktinių pageidavimas nėra teismui privalomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, teismas parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-430/2011, Nr. 3K-3-254-969/2016 ir kt.).

Remiantis CK 3.118 straipsnio 1 dalimi, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas.

Nurodyti turtą, kuris įtrauktinas į dalintino turto balansą yra sutuoktinių pareiga.

Nagrinėjamu atveju byloje sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe laikytinas nekilnojamasis turtas: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų valymo įrenginį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini).

Šalys iš esmės nesutinka dėl minėto turto padalijimo būdo, t. y. ieškovė prašo minėtą turtą priteisti jos asmeninėn nuosavybėn atsakovui išmokant 10 000 Eur kompensaciją, o atsakovas prašo minėtą turtą padalinti natūra po ½ dalį kiekvienai šaliai. Ieškovė taip pat nurodo, kad ji įsigyjant minėtą turtą yra įnešus 9000 Eur daugiau asmeninių lėšų, tuo tarpu atsakovas nurodo, kad minėtos lėšos negali būti pripažintos asmeninėmis, kadangi minėtos lėšos buvo sutaupytos dar prieš santuoką šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, kai šalys buvo nusprendusios ieškovės sąskaitoje esančias lėšas taupyti, o už jo sąskaitoje esančias tenkinti abiejų šalių poreikius.

Šiuo atveju, teismui ištyrus byloje esančių dokumentų visumą, pažymėtina, jog šalims kreipiantis į banką dėl paskolos suteikimo bei įsigyjant turtą, sudarius notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, nėra jokių duomenų, jog ieškovė būtų ginčijusi ar pateikusi duomenimis, kad į įsigyjamą turtą ji investuoja asmenines lėšas bei dėl šios priežasties įsigyjamas nekilnojamasis turtas jai turėtų priklausyti didesne dalimi, ar būtų registruojamas ne kaip bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytas turtas.

Pastebėtina, jog pateiktų sąskaitų išrašų, taip pat nėra galimybės nustatyti, kaip ir kada minėtos ginčijamos lėšos buvo įgytos. Iš byloje pateiktų išrašų taip pat matyti, kad šalys viena kitai yra atlikinėjusios pinigų pervedinėjimus. Be kita ko, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, jog žinojo, kad šalys iki santuokos sudarymo vedė bendrą ūkį, ieškovės lėšas taupė, o atsakovo leido abiejų šalių poreikiams patenkinti.

Atkreiptinas dėmesys, jog bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (CPK 178 straipsnis), numato, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.

Pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad šalys dar iki santuokos sudarymo vedė bendrą ūkį, todėl šalims nusprendus įsigyti bendrą būstą, labiau tikėtina, jog abi šalys buvo susitarusios dėl pinigų taupymo būdo pradiniam įnašui surinkti. Be to, kaip minėta, ieškovė kartu su atsakovu sudarydama kredito sutartį su banku, nei kredito sutartyje, nei vėliau būsto pirkimo-pardavimo sutartyje, visiškai nereiškė jokių pretenzijų, kad ji kartu su atsakovu įsigydama nekilnojamąjį turtą skiria savo asmenines lėšas, o priešingai, patvirtino, jog turtas įgyjamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl šiuo konkrečiu atveju, teismui įvertinus byloje pateiktų duomenų visumą, konstatuotina, kad ieškovės argumentai dėl 9000 Eur asmeninių lėšų investavimo į nekilnojamąjį turtą ir dėl to jai minėto turto didesnės dalies priklausymo nuosavybės teise, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas, kaip neįrodytas.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašydama priteisti nekilnojamąjį turtą jai asmeninės nuosavybės teise nurodo, kad to prašo, kadangi nėra galimybės šalių turto padalinti natūra tiek dėl techninių, tiek dėl subjektyvių kliūčių, nes gyvenamojo namo neįmanoma techniškai padalinti ir atskirti į dvi savarankiškas dalis, o jeigu tai ir įmanoma, toks gyvenamojo namo padalijimas būtų visiškai neekonomiškas. Vis tik, teismas susipažinęs su gyvenamojo namo planu, neturi pagrindo sutikti su minėtais ieškovės argumentais, kadangi gyvenamasis namas pakankamai didelis, keturių kambarių, iš kurių vienas sujungtas su virtuve, tuo labiau, jog į gyvenamąją namą yra net du atskiri patekimai, todėl akivaizdu, jog minėtą gyvenamąjį namą galima ne tik techniškai, bet ir praktiškai padalinti į du atskirus objektus.

Be kita ko, pastebėtina, jog ieškovė prašydama nuosavybės teise jai palikti gyvenamąjį namą nurodo, jog ji įsipareigoja per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet ne anksčiau kaip 2024 m. birželio 13 d., asmeniškai perimti įsipareigojimus pagal kreditoriaus AB SEB bankas 2021 m. kovo 30 d. Kredito sutartį Nr. 2021003241. Vis tik, kaip matyti iš trečiojo asmens AB SEB bankas atsiliepimų, kreditorius nesutinka su prievolės bankui modifikavimu iš solidariosios į ieškovės asmeninę prievolę bankui. Viso proceso metu, ieškovė taip pat nesugebėjo pakeisti kreditoriaus pozicijos ar pateikti teismui kokių nors dokumentų, jog bankas ateityje sutiktų modifikuoti šalių prievolę iš solidarios į asmeninę. Šių duomenų kontekste pažymėtina, jog priteisus nekilnojamąjį turtą ieškovės asmeninėn nuosavybėn, atsakovas vis vien dėl trečiojo asmens nesutikimo modifikuoti prievolę, liktų atsakingas kreditoriui už nekilnojamajam turtui įsigyti suteiktą kreditą, todėl akivaizdu, kad tai neabejotinai pažeistų atsakovo teises ir jo teisėtus interesus, jis dėl gaunamų pajamų ir turimų įsipareigojimų negalėtų pasiimti naujos paskolos ir įsigyti kito nekilnojamojo turto, kadangi kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi, atsakovas neturi. Tuo tarpu ieškovė nuosavybės teise valdo dar ir kitą nekilnojamį turtą – butą, kuris jai priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Šiuo konkrečiu atveju pastebėtina ir tai, jog ieškovė remiasi dar prieš turto įsigijimą UAB „Aireda“ 2021 metais atlikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo turto vertė siekia 115 000 Eur. Tuo tarpu atsakovas pateikė tos pačios įmonės 2022 metais atliktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, jog nekilnojamas turtas po šalių įsigijimo smarkai pabrango ir jo vertė siekia 150 000 Eur. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, nekilnojamojo turto vertė per metus padidėjo net 35 000 Eur, tuo tarpu ieškovė atsakovui siūlo tik 10 000 Eur kompensaciją, kas akivaizdžiai pažeistų atsakovo teisėtus interesus, kadangi minėta kompensacijos suma nepadengia net turto vertės padidėjimo, nevertinant investuotos sumos pradiniam įnašui įnešti.

Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas padalinti šalims nekilnojamąjį turtą natūra, kiekvienai šaliai nekilnojamąjį turtą padalinant po ½ dalį, kadangi kitokie padalijimo variantai, akivaizdžiai pažeistų, kurio nors vieno iš sutuoktinių teisėtus interesus. Tuo tarpu šalių prievolė bankui, turtą padalinus po ½ dalį, bei kreditoriui AB SEB bankas, nesutinkant prievolės modifikuoti, toliau paliktina šalių solidariąja prievole, nustatant, kad kiekviena iš šalių prievolę bankui vykdys proporcingai tenkančiai turto daliai, t. y. po ½ dalį sutartimi sulygtos kredito įmokos.

Atsakovas pateiktu priešieškiniu taip pat prašo pripažinti prievolę pagal 2022 m. balandžio 22 d. Investicinio draudimo sutartį Nr. 3322075969 su Compensa Life Vienna Insurance Group SE asmenine atsakovo prievole ir priteisti ją vykdyti atsakovui asmeninėmis lėšomis. Byloje ginčo dėl minėtos Investicinio draudimo sutarties pripažinimo asmeniniu atsakovo įsipareigojimu nėra, vis tik, teismas atkreipia dėmesį, jog Compensa Life Vienna Insurance Group SE nėra nei vienos iš šalių kreditorius, be to, ši draudimo sutartis bet kuriuo metu atsakovo savanoriškai gali būti nutraukta, todėl nėra pagrindo minėto atsakovo įsipareigojimo pripažinti atsakovo prievole, o Compensa Life Vienna Insurance Group SE, atsakovo kreditoriumi, todėl šis reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Išnagrinėjus civilinę bylą ir iš dalies tenkinus tiek ieškovės ieškinį, tiek atsakovo priešieškinį, atitinkamai turi būti paskirstytos ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tuo tarpu jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisimos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Ieškovė šioje byloje patyrė 5360 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 500 Eur sumokėtas žyminis mokestis (likusi 1438 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo dalis ieškovei buvo atidėta) ir 4860 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidos. Tuo tarpu atsakovas šioje byloje patyrė 1250 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 250 Eur žyminis mokestis (likusi 1205 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo dalis atsakovui buvo atidėta) ir 1000 Eur advokato padėjėjos pagalbos išlaidos.

Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkinti 25 procentais, nes pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ne dėl atsakovo kaltės, kaip prašė ieškovė, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui, atsižvelgiant į atsakovo sutinkamą mokėti išlaikymo sumą, patenkintas iš dalies, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į bendravimo tvarką, kaip nurodyta ieškinyje, patenkintas iš dalies, reikalavimas dėl turto padalijimo būdo, priteisiant ieškovei nekilnojamąjį turtą natūrą, o atsakovui kompensaciją, atmestas, dėl kitų reikalavimų tarp šalių ginčo nekilo, be to, reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, uzufrukto nustatymo nutraukiant santuoką yra išvestiniai, todėl sprendžiant dėl ieškinio patenkinimo dalies į juos neatsižvelgiama.

Vertinant atsakovo pareikšto priešieškinio reikalavimus, atsižvelgtina į tai, kurie atsakovo pareikšti reikalavimai buvo priešpriešiniai ieškinio reikalavimai ir kaip jie buvo išspręsti, t. y. atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintas visiškai, atsakovo reikalavimas dėl mažesnio dydžio sumos išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nei prašė ieškovė – patenkintas iš dalies, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į bendravimo tvarką, kaip nurodyta priešieškinyje, patenkintas iš dalies, reikalavimas dėl turto padalijimo būdo tenkintas visiškai, todėl įvertinus, jog dėl likusių reikalavimų ginčo tarp šalių nebuvo, konstatuotina, jog išvedus proporciją, atsakovo priešieškinis ir patikslintas priešieškinis patenkinti 75 procentais.

Atsižvelgus į tai, kad ieškinys ir patikslintas ieškinys patenkinti iš dalies, t. y. 25 procentais, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1699,50 Eur (1938 Eur mokėtinas žyminis mokestis x 25 proc. = 484,50 Eur (500 Eur sumokėta) + 4860 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidos x 25 proc.), patirtų bylinėjimosi išlaidų, o priešieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkinus 75 procentais, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 937,50 Eur (1455 Eur mokėtinas žyminis mokestis x 75 proc. = 1091,25 Eur (250 Eur sumokėta mažesnė dalis, todėl ji pridedama) + 1000 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidos x 25 proc.), patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Išnagrinėjus civilinę bylą ir iš dalies tenkinus tiek ieškovo ieškinį, tiek atsakovės priešieškinį bei pagal patenkintas reikalavimų dalis priteisus patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek ieškovei, tiek atsakovui, teismo vertinimu siekiant supaprastinti teismo sprendimo vykdymą, būtina atlikti priešpriešinių priteistų sumų įskaitymą, užskaitant bylinėjimosi išlaidų skirtumą ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisti iš viso 762 Eur (1699,50 Eur – 937,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės valstybei priteistina 1438 Eur ieškovei atidėto žyminio mokesčio ((1938 Eur žyminis mokestis x 75 proc. – 15,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio likutis (500 Eur – 484,50 Eur) – 55 Eur žyminio mokesčio permoka už atskirąjį skundą, kurį teismas patenkino = 1383 Eur)), tuo tarpu iš atsakovo patenkintų ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų dalis valstybei nepriteistina, kadangi ši dalis priteista ieškovės naudai kartu su bylinėjimosi išlaidomis.

Atsakovo priešieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimai patenkinti 75 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 113,75 Eur atsakovui atidėto žyminio mokesčio (1455 Eur x 25 proc. - 250 Eur sumokėta žyminio mokesčio dalis = 113,75 Eur), o iš ieškovės valstybei priteistina 1091,25 Eur (1455 Eur x 75 proc. = 1091,25 Eur) atsakovui atidėto žyminio mokesčio dalis (CPK 84, 96 straipsniai).

Atsižvelgiant į nustatytas proporcijas, valstybei iš ieškovės priteistina iš viso 2474,25 Eur žyminio mokesčio (1383 Eur + 1091,25 Eur). Iš atsakovo valstybei priteistina 113,75 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos santuokos akto įrašą Nr. 223, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Panaikinus santuokos akto įrašą ieškovei D. G. palikti santuokinę pavardę „G.“, atsakovui I. G. – „G.“.

Nepilnamečio vaiko L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovas I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su sūnumi L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja tokia tvarka:

1) Iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki šalių sūnui sueis 2 (dveji) metai, tėvas I. G. su sūnumi L. G. bendrauja, nedalyvaujant motinai D. G., nelyginėmis metų savaitėmis trečiadieniais ir penktadieniais, o lyginėmis metų savaitėmis antradieniais, pasibaigus sūnaus L. G. ugdymo procesui ugdymo įstaigoje, pasiimdamas sūnų L. G. iš ugdymo įstaigos ir bendraudamas su juo iki 18.30 val., o pasibaigus bendravimo laikui grąžindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą. Taip pat lyginėmis metų savaitėmis šeštadieniais nuo 09.00 val. iki 12.00 val., sūnų L. G. pasiimdamas iš motinos D. G. gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grąžindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą. Nevykstant ugdymo procesui ugdymo įstaigoje ar vaikui L. G. jame nedalyvaujant dėl kitų priežasčių, motina D. G. apie tai informuoja tėvą I. G., ir tėvas I. G. sūnų L. G. pasiima iš motinos D. G. gyvenamosios vietos;

2) Nuo (duomenys neskelbtini) tėvas I. G. su sūnumi L. G. bendrauja nedalyvaujant motinai D. G., nelyginėmis metų savaitėmis trečiadieniais ir penktadieniais, o lyginėmis metų savaitėmis antradieniais, pasibaigus sūnaus L. G. ugdymo procesui ugdymo įstaigoje, pasiimdamas sūnų L. G. iš ugdymo įstaigos ir bendraudamas su juo iki 19.00 val., o pasibaigus bendravimo laikui grąžindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą. Taip pat lyginėmis metų savaitėmis nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. sūnų L. G. pasiimdamas iš motinos D. G. gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grąžindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą (sūnus šeštadienį nakvoja pas tėvą);

3) Nuo (duomenys neskelbtini), t. y. sūnui sulaukus 7 (septynerių) metų, pradėjus lankyti mokyklą, tėvas I. G. su sūnumi L. G. praleidžia pusę sūnaus pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų. Tėvas I. G. norėdamas pasiimti L. G. per pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogas privalo informuoti sūnaus motiną D. G. prieš 7 (septynias) dienas;

4) Nuo (duomenys neskelbtini) motina D. G. su sūnumi L. G. lyginiais metais (2024, 2026, ...), praleidžia Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų švenčių (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų pirmą dieną, o antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val. praleidžia tėvas I. G., sūnų L. G. pasiimdamas iš motinos D. G. gyvenamosios vietos ir gražindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą;

5) Nuo (duomenys neskelbtini) tėvas I. G. su sūnumi L. G. nelyginiais metais (2025, 2027, ...), praleidžia Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų švenčių (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų pirmą dieną, sūnų L. G. pasiimdamas iš motinos D. G. gyvenamosios vietos iki šventinės dienos 11.00 val. ir gražindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą iki sekančios dienos 11.00 val. (sūnus minėtomis šventinėmis dienomis nakvoja pas tėvą). Antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų dieną sūnus praleidžia L. G. praleidžia su motina D. G., nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų šia tvarka priklauso bendrauti su sūnumi;

6) Nuo (duomenys neskelbtini), tėvas I. G. su sūnumi L. G. lyginiais metais (2024, 2026, ...), praleidžia kitas valstybines šventes (sausio 1 d., vasario 16 d., kovo 11 d., gegužės 1 d., birželio 24 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 d.) sūnų L. G. pasiimdamas iš motinos D. G. gyvenamosios vietos iki šventinės dienos 11.00 val. ir gražindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą iki 19.00 val., o nelyginiais metais (2025, 2027, ...), šias šventes su sūnumi praleidžia motina D. G., nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų šia tvarka priklauso bendrauti su sūnumi;

7) Nuo (duomenys neskelbtini), tėvas I. G. su sūnumi L. G. kasmet praleidžia tėvo dieną, sūnų L. G. pasiimdamas iš motinos D. G. gyvenamosios vietos iki 11.00 val. ir gražindamas sūnų motinai D. G. į jos gyvenamą vietą iki 19.00 val., o motina D. G. kasmet praleidžia motinos dieną, nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų šia tvarka priklauso bendrauti su sūnumi;

8) Nuo (duomenys neskelbtini), tėvas I. G. su sūnumi L. G. nelyginiais metais (2025, 2027, ...), praleidžia sūnaus gimtadienį (kovo 12 d.) ir savo gimtadienį (gegužės 31 d.), o motina D. G. su sūnumi L. G. lyginiais metais (2024, 2026, ...), praleidžia sūnaus gimtadienį (kovo 12 d.) ir savo gimtadienį (vasario 10 d.), nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų šia tvarka priklauso bendrauti su sūnumi. Šalys užtikrina, jog esant kito tėvo norui, kitas tėvas ar artimieji giminaičiai galėtų dalyvauti nepilnamečio vaiko gimtadienio šventėje;

9) Tiek motina D. G., tiek tėvas I. G. privalo ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas informuoti vienas kitą apie negalėjimą vykdyti bendravimo su sūnumi L. G. tvarkos. Ligos atveju tėvas I. G. paimti sergančio sūnaus L. G. iš jo gyvenamosios vietos negali, nepaisant to, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką jam numatytas bendravimo su sūnumi laikas. Neįvykę susitikimai su tėvu I. G. dėl sūnaus ligos, perkeliami analogiškam laikotarpiui kitu šalių sutartu laiku;

10) Nukrypti nuo nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos galima tėvų bendru susitarimu;

11) Tėvas I. G. bendraudamas sūnumi L. G. privalo pasirūpinti sūnui reikalingais daiktais (turėti automobilio kėdutę, lovą, žaislų, maitinimo kėdutę, migduką ir pan.);

12) Sūnus turi teisę matytis ir bendrauti su šalių artimaisiais giminaičiais (seneliais ir kitais artimais giminaičiais);

13) Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie vaiko gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, vaiko mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, jų poreikius ir netrukdyti viena kitai bendrauti su vaiku galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan.);

14) Sūnaus tėvai toliau dalyvaus savo nepilnamečio sūnaus auklėjime. Tėvas I. G. įpareigojamas toliau rūpintis savo vaiko sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikui tinkamai mokytis, papildomai ugdytis sudarymo. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio sūnaus auklėjimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į sūnaus interesus ir poreikius;

15) Jei dėl kokių nors priežasčių (ligos, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių) šalys negali prižiūrėti ar rūpintis nepilnamečiu sūnumi, minėtam laikotarpiui nepilnamečio sūnaus priežiūra perduodama kitam iš tėvų.

Panaikinus santuokos akto įrašą ieškovei D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise padalinti nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų valymo įrenginį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, jog ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė kreditoriui AB SEB bankas, nemodifikuojama, panaikinus santuokos akto įrašą, ieškovė D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditoriui AB SEB bankas, juridinio asmens kodas 112021238, pagal 2021 m. kovo 30 d. Kredito sutartį Nr. 2021003241 lieka solidariaisiais bendraskoliais, kaip numatyta sutartyje. Kiekviena iš šalių prievolę kreditoriui vykdys proporcingai tenkančiai turto daliai, t. y. po ½ dalį Kredito sutartimi Nr. 2021003241 sulygtos kredito įmokos.

Priteisti iš atsakovo I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 762 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 2474,25 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 25 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 113,75 Eur (vieno šimto trylikos eurų 75 ct) žyminį mokestį.

Kitose dalyse patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Išaiškinti šalims, jog žyminis mokestis priteistas valstybės naudai turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – priteistas žyminis mokestis.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Maneikienė