Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. M. gynėjo advokato Reno Bradūno skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. M. kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta dviejų mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas šešis kartus, kaltinamasis tuo, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą, tai yra naktį iš 2017 m. balandžio 10 d. į 2017 m. balandžio 11 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrai su M. Š. ir E. J., iš sodybos (duomenys neskelbtini), pagrobė didelės vertės svetimą turtą – N. K. priklausantį kultivatorių „(duomenys neskelbtini)“, kainuojantį 33 880 eurų, padarydamas nukentėjusiajam N. K. 33 880 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį.

2. Kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2017 m. balandžio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. balandžio 17 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 10 dienų, kurios terminas to paties teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi pratęstas vienam mėnesiui, tai yra iki 2017 m. gegužės 27 d. Pasibaigus M. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminui, jis 2017 m. gegužės 27 d. iš suėmimo buvo paleistas ir jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimas (asmens tapatybės kortelė jam grąžinta 2017 m. liepos 5 d. pakvitavimu). Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro G. Š. 2017 m. spalio 27 d. nutarimu M. M. panaikinta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. L. 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

3. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi kaltinamajam M. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, pakeistos į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška. M. M. buvo sulaikytas 2019 m. rugpjūčio 13 d.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, sprendžiant M. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, pagrįstumo klausimą, ši kardomoji priemonė palikta galioti, nustatant dviejų mėnesių suėmimo terminą, jį skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. Suėmimo terminas pratęstas to paties teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartimi dar dviejų mėnesių laikotarpiui ir 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi – trijų mėnesių laikotarpiui. 2020 m. kovo 4 d. nutartimi kardomosios priemonės terminas pratęstas dviejų mėnesių laikotarpiui.

5. Kaltinamojo M. M. gynėjas advokatas Renas Bradūnas skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį ir prašo ją panaikinti.

5.1. Skunde advokatas, nesutikdamas su apylinkės teismo teiginiu, kad nebuvo pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis turės galimybę gyventi pas buvusią sutuoktinę, atkreipia dėmesį, kad klausimas dėl M. M. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), buvo išnagrinėtas anksčiau vykusio posėdžio metu, kai buvo nagrinėjamas prašymas dėl kardomosios priemonės pakeitimo į švelnesnę. Šio posėdžio metu, kuris vyko 2020 m. vasario 10 d., kaltinamasis nurodė, jog buvusi jo sutuoktinė, dabartinė sugyventinė K. P. kartu su jų mažamete dukra A. M. gyvena aukščiau nurodytu adresu, kur, jeigu nebūtų tęsiama kardomoji priemonė – suėmimas, grįžti gyventi galėtų ir pats M. M.. Pažymima, jog kaltinamojo gyvenamosios vietos turėjimas nėra susijęs su sugyventinės noru ar nenoru jį priimti, kadangi nuosavybė, kurią kaip savo galimą gyvenamąją vietą nurodė M. M., priklauso jo seseriai S. M.-Š.. Pastaroji įsipareigoja suteikti gyvenamąją vietą savo broliui neribotą laiką ir neatlygintinai, taip pat sutinka, kad jos namuose būtų įrengta speciali įranga kardomąjai priemonei – intensyviai priežiūrai, vykdyti. Minėtu adresu veiklą vykdo M. M. tėvo V. M. ūkis, taip pat šiam priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje įdarbinti sūnų jis yra įsipareigojęs teismui pateiktu raštu. Taigi, jeigu M. M. būtų paleistas iš suėmimo, jis ne tik kad galėtų gyventi nurodytu adresu, tačiau šioje gyvenamojo vietoje jam būtų suteiktas ir darbas tėvo vadovaujamoje įmonėje ar ūkyje.

5.2. Advokatas pažymi, kad teismo motyvas, jog kaltinamasis slėpsis nuo teismo, yra nepagrįstas, nes M. M., nors ir pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygas, tačiau neplanavo slėptis nuo teismo, nevykdamas į teismo posėdžius trukdyti procesui, o į paskirtą teismo posėdį, kur turėjo būti nagrinėjama baudžiamoji byla, neatvyko ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. M. M. yra įsisteigęs savo vardu MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla yra krovinių pervežimas. Į (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 30 d. jis buvo išvykęs darbo reikalais, t. y. krovinių-siuntų gabenimo klausimais. Važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), M. M. buvo sutaikytas, apkaltintas draudžiamų daiktų gabenimu bei nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Tačiau jis dar iki šio įvykio buvo nusipirkęs 2019 m. balandžio 7 dienai lėktuvo bilietus į Lietuvą. Apie suėmimą bei bilietų įgijimą buvo informavęs advokatą, persiuntęs lėktuvo bilietus.

5.3. Advokatas skunde nurodo, jog apylinkės teismas pažymėjo, kad kardomoji priemonė pratęstina ir dėl to, jog nei vienas iš kaltinamųjų nėra davęs parodymų teismo posėdyje. Šis faktas laikytinas teisiniu nihilizmu, nes įtariamasis/kaltinamasis turi teisę pasirinkti, kada duoti parodymus proceso eigoje. Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat suteikia teisę įtariamajam bei kaltinamajam apskritai atsisakyti duoti parodymus prieš save ir tai nėra ir negali būti priežastis skirti, keisti, pratęsti ar panaikinti jam kardomąsias priemones. Visi kaltinamieji, tame tarpe ir M. M., yra davę parodymus ikiteisminio tyrimo įstaigoje, kurie yra užfiksuoti. Todėl tokia teismo argumentacija gali būti laikoma psichologiniu spaudimu, naudojamu prieš kaltinamąjį, nes tik tuomet, kai pastarasis duos kokius nors paaiškinimus, galimai netgi prisipažins dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, jam gali būti švelninama kardomoji priemonė.

5.4. Advokatas atkreipia dėmesį, jog kaltinamojo atžvilgiu yra vykdomas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame 2019 m. spalio mėnesį ginamajam buvo pareikštas įtarimas dėl kitų nusikalstamų veikų galimo padarymo, tačiau neaišku, kokią tai įtaką turi sprendimui pratęsti kardomąją priemonę, kaip ir tai, jog M. M. šiame naujame tyrime yra atsisakęs duoti parodymus. Gynėjo vertinimu, teismas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą?suėmimo skyrimo pagrindą konstatavo formaliai, neišnagrinėjęs šios kardomosios priemonės pratęsimo reikalingumo pagrįstumo. Šiuo atveju galimybė bėgti bei slėptis nuo teismo galėtų būti pašalinama ir kitomis kardomosiomis priemonės – asmens tapatybės dokumentų paėmimu, namų areštu, užstatu, taip pat skiriant intensyvią priežiūrą. Šių kardomųjų priemonių paskyrimas visiškai eliminuotų galimybę slėptis nuo teismo, kadangi kaltinamojo buvimo vieta būtų žinoma, stebima elektroninėmis priemonėmis.

5.5. Advokatas skunde taip pat atkreipia dėmesį, jog tiek pagal nacionalinius, tiek pagal tarptautinius teisės aktus, suėmimas gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, jo skyrimas ir pratęsimas turi būti pagrįsti. Suėmimo pateisinimui nepakanka vien pagrįsto įtarimo, jog asmuo padarė nusikaltimą, suėmimas gali būti skirtas tik esant aiškioms tikro viešo intereso apraiškoms, kurios, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Šiuo atveju taikyti griežčiausią kardomąją priemonę pagrindo nėra, nes M. M. nėra išimtinai kriminalinė asmenybė, nėra duomenų, kad jis būtų turėjęs tikslą bėgti bei slėptis nuo teismo, todėl užtikrinti kardomųjų priemonių tikslus galima ir švelnesnėmis priemonėmis. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog teisminis procesas yra įstrigęs ir nevyksta nuo 2019 m. pabaigos, nes pastaruosius keletą posėdžių sprendžiami procesiniai klausimai – teismo nušalinimai, posėdžių atidėjimai dėl kitų kaltinamųjų gynėjo keitimo, kito kaltinamojo suėmimo ir kt., dėl ko ne mažiau nei keturis mėnesius proceso eiga yra visiškai sustojusi ne dėl M. M. kaltės. Šiuo laikotarpiu silpnėja kaltinamojo socialiniai ryšiai su artimaisiais – seserimi, sugyventine, mažamete dukra, nes trumpalaikiai pasimatymai nekompensuoja ilgalaikio ryšių nutrūkimo. Todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė advokato skundą atmesti, suimtojo gynėjas pateikė prašymą skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

7. Kaltinamojo M. M. gynėjo skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, pratęsdamas M. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 2 (dviems) mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų reikalavimų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

9. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. M. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra: nukentėjusiojo parodymai, liudytojų L. M., E. L., E. A., E. T. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, slapto sekimo protokolai, telefoninių pokalbių kontrolės protokolai, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija bei kita bylos medžiaga. Apylinkės teismas teisingai įvertino nurodytus duomenis, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė. Žemesnės instancijos teismas taip pat priėjo prie bylos duomenimis pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas.

10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo), atsižvelgia tiek į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, tiek į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Šių aplinkybių iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė.

11. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad M. M., veikdamas bendrininkų grupėje, galimai padarė turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už šios veikos padarymą įstatymų leidėjas be alternatyvų numato tik ilgalaikę laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę. Nors kaltinamojo gynėjas skunde teigia, kad jo ginamasis nėra kriminalinė asmenybė, linkusi bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo, tačiau teisėjų kolegija šiems teiginiams nepritaria. M. M. anksčiau ne kartą teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, taip pat turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (plėšimas, sunkus sveikatos sutrikdymas, svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas). Jis teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau ir užsienio valstybėse – Didžiojoje Britanijoje, Airijos Respublikoje. Šiuo metu M. M. atžvilgiu vykdomas dar vienas ikiteisminis tyrimas ir nors jo atžvilgiu galioja nekaltumo prezumpcija, tačiau vertinant paskirto kardomosios priemonės proporcingumą, į tai taip pat turi būti atsižvelgta. M. M. nėra linkęs paisyti visuomenėje nustatytų padoraus elgesio bei moralės normų, laikytis galiojančių teisės normų reikalavimų ir jų nepažeisti, jo daromi nusikaltimai neapsiriboja vienos valstybės teritorija, kas patvirtina, jog kaltinamasis turi ryšių užsienyje ir gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo.

12. Teisėjų kolegija sutinka su kaltinamojo gynėjo skundo teiginiais, jog M. M. nėra socialiai atsiskyręs, jis turi sugyventinę bei mažametį vaiką, palaiko ryšius su seserimi, tėvais, yra jų palaikomas, paleistas iš suėmimo, turėtų pastovią gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, įvertinus galimai kaltinamojo padarytą nusikaltimą, ankstesnių teistumų kiekį, laiką, vietą, formuotina išvada, kad M. M. turimi šeiminiai ryšiai nedaro jokios teigiamos įtakos jo elgesiui. Kaltinamojo šeiminiai ryšiai nėra tamprūs, nes jie nesulaikė jo nuo nusikaltimo, dėl kurio jam pareikšti kaltinimai ir aptariamoje byloje, padarymo.

13. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.

14. Nagrinėjamu atveju itin svarbi aplinkybė yra ta, kad M. M. pažeidė jam taikomos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, reikalavimus, t. y. jis išvyko į užsienį – (duomenys neskelbtini) Respubliką, kur buvo sulaikytas padaręs nusikalstamą veiką (gabenantis draudžiamus daiktus) ir nuteistas laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausme. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui jis apie išvykimą į užsienį nepranešė, teismo leidimo negavo. Nors skunde advokatas nurodo, jog apie suėmimą (duomenys neskelbtini) ir išankstinio bilieto į Lietuvą įsigijimą kaltinamasis jį buvo informavęs, tačiau bylos medžiaga liudija priešingai. 2019 m. balandžio 9 d. teisiamojo posėdžio metu advokatas Renas Bradūnas nurodė, kad su ginamuoju buvo kalbėjęs praeitą savaitę, jokių priežasčių, kodėl negalėtų dalyvauti posėdyje, pastarasis nenurodė. Prieš posėdį jis skambino kaltinamajam, tačiau šio telefonas buvo išjungtas (7 t., b. l. 103). Taigi, M. M. apie savavališkas išvykas neinformavo ne tik teismo, tačiau ir savo gynėjo, dėl ko teko skelbti jo paiešką bei išduoti Europos arešto orderį. Vien dėl formaliai įsigyto bilieto į Lietuvą, grubiai pažeidus taikomos kardomosios priemonės sąlygas bei užsienyje padarius naują nusikalstamą veiką, spręsti, jog tikslo slėptis nuo teismo kaltinamasis neturėjo, nėra pagrindo.

15. Teisėjų kolegija, 2019 m. gruodžio 23 d. nagrinėjusi ankstesnį kaltinamojo gynėjo skundą dėl suėmimo termino M. M. pratęsimo, pažymėjo, kad apylinkės teismas nepagrįstai akcentavo, jog kaltinamasis bylos teisminio nagrinėjimo metu dar nėra davęs parodymų. Skundžiamoje nutartyje teismas pakartotinai vadovavosi aplinkybe, jog kaltinamasis dar nėra davęs paaiškinimų teisme, jis taip pat yra atsisakęs duoti parodymus ir naujame jo atžvilgiu vykdomame ikiteisminiame tyrime. Tokia argumentacija iš tiesų nėra leistina, nes pasirinkti – duoti ar neduoti parodymus, ir jei duoti, tai kuriuo įrodymų tyrimo metu, yra kaltinamojo procesinė teisė, kuri negali sukelti jam jokių neigiamų padarinių. Vis dėlto, ir be šių nepagrįstų motyvų yra pakankamai duomenų, aptartų šioje nutartyje, leidžiančių pratęsti M. M. suėmimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, be kita ko, privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Kaltinamajam pabėgus ir/ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Šiuo metu jokių bylos vilkinimo požymių teisėjų kolegija nenustatė.

16. Taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, iš tikrųjų varžo kaltinamojo M. M. teises bei laisves, riboja jo bendravimo su artimaisiais galimybes, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių, nenukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos. Kaltinamasis nėra suimtas labai ilgą laiką (iš viso apie septynis mėnesius), todėl kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, bei yra pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Be to, įvertintina ir tai, kad suėmimas pratęstas ne maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui, tačiau tik dviems mėnesiams.

17. Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau kaltinamajam M. M., neleidžia daryti išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą. Nei gyvenamosios vietos, nei darbo turėjimas šiuo atveju neleidžia keisti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės į švelnesnę, tame tarpe ir intensyvią priežiūrą, juo labiau, įvertinus tai, kad M. M. dažnai keičia faktines gyvenamąsias vietas ir iš esmės visur, kur apsigyvena, daro naujas nusikalstamas veikas.

18. Remiantis išdėstytu, apskųsta teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, atitinka baudžiamojo proceso įstatymo tokios nutarties turiniui keliamus reikalavimus (BPK 125 straipsnis), todėl jos naikinti ar pakeisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. M. gynėjo advokato Reno Bradūno skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.