Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta galutinė 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartimi M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams. 2023 m. gegužės 19 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu dėl nuteistojo M. Š. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 3 dalį nuspręsta taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra atlikus tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis į laisvę paleistas 2023 m. gegužės 19 d. Numatyta probacijos termino pabaiga 2024 m. kovo 7 d.

2. 2024 m. sausio 2 d. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius (toliau – ir Probacijos tarnyba) kreipėsi su teikimu į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus, siūlydami vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo M. Š. priežiūrą, nes 2023 m. gruodžio 25 d. jis buvo atlikęs tris ketvirtadalius probacijos termino, o jo elgesys rodė, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros.

3. Probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus viršininkas 2024 m. sausio 22 d. nutarimu dėl probuojamojo priežiūros vykdymo sustabdymo vadovaudamasis Probacijos įstatymo 23 straipsniu sustabdė probuojamajam M. Š. priežiūros vykdymą nuo 2024 m. sausio 8 d. Tokį procesinį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į asmens byloje esančią medžiagą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį, kuria dėl M. Š. pareikšto įtarimo padarius nusikalstamas veikas, jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 8 d.

4. Skundžiama 2024 m. vasario 7 d. nutartimi Plungės apylinkės teismas Probacijos tarnybos teikimą atmetė. Teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad teismo posėdyje Probacijos tarnybos atstovė pateikė anksčiau minėtą Probacijos tarnybos 2024 m. sausio 22 d. nutarimą dėl probuojamojo priežiūros vykdymo sustabdymo nuo 2024 m. sausio 8 d., kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi dėl M. Š. pareikšto įtarimo padarius nusikalstamas veikas jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 8 d. Teismas pažymėjo, jog šios aplinkybės rodo, kad M. Š. probacijos laikotarpiu galbūt padarė naujas nusikalstamas veikas ir yra įtariamas jų padarymu, taip pat jam paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, o visa tai neatitinka Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes be kitų šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, leidžiančių prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, nuteistasis negali būti padaręs arba įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5. Skundu nuteistojo M. Š. gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. vasario 27 d. (turėtų būti – 2024 m. vasario 7 d.) nutartį ir tenkinti Probacijos tarnybos teikimą dėl M. Š. priežiūros vykdymo nutraukimo prieš terminą.

5.1. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje netinkamai aiškinamos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir BVK normos, ir sureikšminamas faktas, kad 2024 m. sausio 10 d. nuteistajam M. Š. buvo paskirtas suėmimas kitame ikiteisminiame tyrime. Apelianto nuomone, tokia aplinkybė niekaip negalėjo paveikti nei Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus pozicijos, nei skundžiamą nutartį priėmusio teismo teisinės sąmonės.

5.2. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šis principas dar vadinamas nekaltumo prezumpcijos principu ir yra atskleidžiamas taip pat ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje. Šį principą taip pat detaliai atskleidžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą; vienas iš teisinių procesų yra teismo procesas; taigi iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla ir asmens teisė į tinkamą teismo procesą; tam tikri reikalavimai teismo procesui kyla ir iš Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad „Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas“. Iš Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, teisinės valstybės principo kylanti asmens teisė į tinkamą teismo procesą, kuris yra būtina sąlyga bylai teisingai išspręsti, reiškia, kad baudžiamajame procese teisme turi būti paisoma proceso aiškumo, proceso dalyvių lygiateisiškumo, jų dalyvavimo įrodinėjimo procese, jų teisės turėti vertėją, rungimosi ir kitų principų, idant būtų išsamiai, objektyviai, nešališkai ištirtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir būtų priimtas teisingas sprendimas baudžiamojoje byloje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2009 m. birželio 8 d., 2016 m. birželio 27 d. nutarimai).

5.3. Teigia, kad minėtam kertiniam principui negali prieštarauti jokio kito įstatymo ar poįstatyminio akto nuostatos. Nurodo, kad kiekvienas gali savo teises ginti remdamasis Konstitucija (Konstitucijos 6 straipsnio 2 dalis). Skunde kritikuojama tai, kad skundžiama nutartis pagrįsta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi, nes ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis dėl kardomųjų priemonių nėra baudžiamosios bylos išnagrinėjimas iš esmės. Dar keisčiau apeliantui atrodo skundžiamoje nutartyje nurodomas priežiūros vykdymo sustabdymas. Pažymi, kad skundžiama nutartis buvo priimta 2024 m. vasario 7 d., t. y. visą mėnesį po M. Š. sulaikymo ir suėmimo priežiūra jam buvo vykdoma, o pirmosios instancijos teismas sustabdė probuojamojo priežiūrą netgi ne nuo skundžiamos nutarties priėmimo, o atgaline data.

5.4. Skunde nurodoma, kad netgi vien tik lingvistiškai aiškinant Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies normą, kuria grindžiama skundžiama nutartis, šioje normoje nurodomas „naujos“ nusikalstamos veikos padarymas, taigi, jeigu minėta norma neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toje dalyje, kurioje numatoma galimybė remtis vien tik asmens, kaip įtariamojo, procesiniu statusu), turėtų teisinės reikšmės tik tokia nusikalstama veika, kuri būtų nauja, t. y. padaryta per probacijos laikotarpį, taikant nuteistajam intensyvią priežiūrą. Kaip teisingai pažymėta skundžiamos nutarties 5 p., „Probacijos laikotarpiu M. Š. probacijos sąlygas vykdo tinkamai: pažeidimų nenustatyta, yra dirbantis – vykdo individualią veiklą, individualiame probuojamojo priežiūros plane numatytas priemones vykdo tinkamai, nusiskundimų probuojamojo elgesiu negauta. Priežiūros laikotarpiu 2023 m. gegužės 29 d. - 2023 m. rugpjūčio 8 d. dalyvavo ir baigė elgesio pataisos programą „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas”, 2023 m. liepos 13 d., 2023 m. liepos 27 d. dalyvavo psichologo konsultacijose. Duomenų apie įtarimus, kaltinimus naujos nusikalstamos veikos padarymu, padarytus administracinės teisės pažeidimus probacijos laikotarpiu iki teikimo pateikimo teismui negauta. 2023 m. gruodžio 25 d. probuojamasis faktiškai atliko 3/4 probacijos termino, jo elgesys rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros“. Deja, tokių teisingų fakto aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai teisiškai neinterpretavo ir pasirėmė aplinkybėmis, kurios negali turėti teisinės reikšmės nei Probacijos tarnybos pozicijos pasikeitimui, nei juo labiau, skundžiamą nutartį priėmusiam teismui.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Skundas atmestinas.

7. Išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundą, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Plungės apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino Probacijos tarnybos teikimo dėl M. Š. priežiūros vykdymo nutraukimo prieš terminą. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo M. Š. asmens byloje ir teikimo medžiagoje esančius duomenis ir nuteistojo gynėjo skunde nurodomas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas.

8. Aukštesnysis teismas pažymi, jog probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).

9. Probacijos įstatymo 23 straipsnyje numatyta, kad Probacijos tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto probuotojo sprendimu probuojamojo priežiūros vykdymas laikinai sustabdomas, kol probacijos vykdymo metu probuojamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Šis laikas įskaitomas į probacijos laikotarpį, jeigu probuojamasis vėliau buvo išteisintas arba baudžiamoji byla ar ikiteisminis tyrimas jam buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta).

10. Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius, o nepilnamečiam probuojamajam – du trečdalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių nusižengimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu.

11. Nuteistojo gynėjas nesutinka su jo ginamajam nepalankiu apylinkės teismo procesiniu sprendimu, teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Probacijos įstatymo nuostatas, nepagrįstai sustabdė probuojamojo priežiūrą net ne nuo skundžiamos nutarties priėmimo, o atgaline data, taip pat mano, jog tai, kad nuteistasis M. Š. kitoje baudžiamojoje byloje šiuo metu yra įtariamas padaręs naujas nusikalstamas veikas ir jam yra taikomas suėmimas, nagrinėjamu atveju negalėjo turėti reikšmės teismo sprendimui atsisakyti tenkinti Probacijos tarnybos teikimą, nes minėta byla dar nėra išnagrinėta iš esmės, nėra priimtas galutinis sprendimas. Šie argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo.

12. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistojo M. Š. priežiūra yra vykdoma nuo 2023 m. gegužės 19 d. M. Š. buvo supažindintas su probacijos sąlygomis, savo teisėmis bei pareigomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis už teismo paskirtų pareigų nevykdymą, daromus kitus teisės pažeidimus, sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas. Probacijos pabaiga buvo numatyta 2024 m. kovo 7 d. Probacijos tarnybos 2024 m. sausio 2 d. teikimu apylinkės teismui buvo siūloma vadovaujantis Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo M. Š. priežiūrą, nes 2023 m. gruodžio 25 d. jis buvo atlikęs tris ketvirtadalius probacijos termino, o iki teikimo pateikimo apylinkės teismui M. Š. elgesys rodė, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, tuo metu nebuvo gauta duomenų apie įtarimus naujos nusikalstamos veikos padarymu, padarytus administracinius nusižengimus.

13. Tačiau dar iki minėto teikimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme Probacijos tarnyboje buvo gauti duomenys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi dėl M. Š. pareikšto įtarimo padarius naujas nusikalstamas veikas jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 8 d. Dėl šios priežasties Probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus viršininkas 2024 m. sausio 22 d. nutarimu pagrįstai vadovaudamasis Probacijos įstatymo 23 straipsniu sustabdė probuojamajam M. Š. priežiūros vykdymą nuo 2024 m. sausio 8 d. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad nuteistojo gynėjas skunde painioja du skirtingus teisinius pagrindus – probuojamojo priežiūros vykdymo sustabdymą, kuris yra įtvirtintas Probacijos įstatymo 23 straipsnyje, ir probuojamojo priežiūros vykdymo nutraukimą prieš terminą, kuris yra įtvirtintas Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje. Probacijos įstatymo 23 straipsnio ir 24 straipsnio 1 dalies normos jau buvo atkleistos šio procesinio sprendimo 9–10 punktuose.

14. Aptariamu atveju Probacijos tarnybos 2024 m. sausio 22 d. nutarimu M. Š. priežiūros vykdymas vadovaujantis Probacijos įstatymo 23 straipsniu pagrįstai buvo laikinai sustabdytas nuo 2024 m. sausio 8 d., kol jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Tai reiškia, kad skundžiama nutartimi priežiūros vykdymas M. Š. nebuvo sustabdytas, juo labiau tai nebuvo padaryta „atgaline data“, kaip skunde klaidingai tvirtina apeliantas. Atsižvelgiant į Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus matyti, kad nors M. Š. Probacijos tarnybos 2024 m. sausio 2 d. teikimo rengimo metu atitiko sąlygas probuojamojo priežiūros nutraukimui prieš terminą, tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjant minėtą teikimą teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismui Probacijos tarnybos atstovė pateikė duomenis, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi dėl M. Š. pareikšto įtarimo padarius naujas nusikalstamas veikas jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas maksimaliam terminui.

15. Priešingai nei nurodo apeliantas, tai, kad M. Š. kitoje baudžiamojoje byloje šiuo metu yra įtariamas padaręs naujas nusikalstamas veikas, yra itin teisiškai reikšminga, nes netenkina vienos iš būtinųjų Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurių visumai egzistuojant gali būti prieš terminą nutraukiamas probuojamojo priežiūros vykdymas – probuojamasis negali būti įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu. Kadangi šiuo metu M. Š. kitoje baudžiamojoje byloje yra įtariamas naujų nusikalstamų veikų padarymu, nagrinėjant probuojamojo priežiūros vykdymo nutraukimo prieš terminą klausimą, nėra teisinio pagrindo laukti, kol minėta baudžiamoji byla bus išnagrinėta iš esmės (joje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas). Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis į šią bylą pateiktais duomenimis apie tai, kad M. Š. yra įtariamas naujų nusikalstamų veikų padarymu, skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai atsisakė tenkinti Probacijos tarnybos teikimą dėl M. Š. priežiūros vykdymo nutraukimo prieš terminą. Tai reiškia, kad, priešingai nei mano nuteistojo gynėjas, dėl tokio pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nekaltumo prezumpcija nebuvo pažeista.

16. Pažymėtina, jog Probacijos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog jeigu teismas nenutraukia probuojamojo priežiūros vykdymo prieš terminą, ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo teismo nutarties atsisakyti nutraukti prieš terminą probuojamojo priežiūros vykdymą, gali būti teikiamas pakartotinis teikimas. Be to, kaip jau minėta anksčiau, Probacijos įstatymo 23 straipsnyje yra nurodyta, jog laikinai sustabdžius probuojamojo priežiūros vykdymą dėl to, kad jam taikomas suėmimas, šis laikas įskaitomas į probacijos laikotarpį, jeigu probuojamasis vėliau buvo išteisintas arba baudžiamoji byla ar ikiteisminis tyrimas jam buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta).

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti nuteistojo M. Š. gynėjo advokato V. Sirvydžio skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo M. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.