Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Algirdo Giedraičio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. M. (toliau – ir M. M.) gynėjo advokato Reno Bradūno skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. M. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas laikotarpiui nuo 2019 m. spalio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1987 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas šešis kartus.

2. Kaltinamasis tuo, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą, tai yra naktį iš 2017 m. balandžio 10 d. į 2017 m. balandžio 11 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrai su M. Š. ir E. J., iš sodybos (duomenys neskelbtini) pagrobė didelės vertės svetimą turtą – N. K. priklausantį kultivatorių „NZ Agrgressive 600“, kainuojantį 33 880 eurų, padarydamas nukentėjusiajam N. K. 33 880 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį.

3. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi nutarta kaltinamajam M. M. paskirti kardomąją priemonę suėmimą, paskelbti jo paiešką, įpareigota suimtąjį pristatyti teismui per 48 valandas nuo jo suėmimo. Kaltinamasis M. M. Airijos Respublikos teisėsaugos pareigūnų buvo perduotas į Lietuvą, jis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. M. 2019 m. rugpjūčio 13 d. laikinai sulaikytas bei Marijampolės apskrities VPK pareigūnų pristatytas į teismą 2019 m. rugpjūčio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi palikta galioti ankstesnė šio teismo nutartis skirti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams iki 2019 m. spalio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo priimta nutartis buvo apskųsta Kauno apygardos teismui ir 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi teisėjų kolegija Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį paliko nepakeistą ir skundą atmetė. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartimi M. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, iki 2019 m. gruodžio 13 d.

4. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartimi kaltinamajam M. M. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar 2 (dviem) mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismas padarė išvadą, kad M. M. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų bei nustatydamas pratęsimo terminą, atsižvelgė į bylos teisme nagrinėjimo stadiją, atkreipdamas dėmesį į tai, kad nei vienas iš kaltinamųjų įrodymų tyrimo metu paaiškinimų nėra davęs.

5. Skunde kaltinamojo M. M. gynėjas advokatas Renas Bradūnas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį.

5.1. Skunde nurodo, jog kaltinamasis M. M. iš tiesų pažeidė rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, tačiau jis neplanavo slėptis, nevykdamas į posėdžius trukdyti procesui, o į paskirtą teisiamąjį posėdį neatvyko ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Kardomosios priemonės pažeidimas buvo susijęs su kaltinamojo darbo santykiais bei tikslu legaliai ir teisėtai uždirbti pajamų pragyventi. M. M. yra įsteigęs MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla yra krovinių pervežimas, todėl 2019 m. kovo 30 d. į Airiją buvo išvykęs darbo reikalais, tai yra krovinių – siuntų gabenimo klausimais. Balandžio mėnesio pradžioje jis, vykdamas iš Airijos į Šiaurės Airiją, buvo sulaikytas, apkaltintas draudžiamų daiktų gabenimu bei nuteistas 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Iki sulaikymo Didžiojoje Britanijoje suimtasis buvo nusipirkęs lėktuvo bilietus į Lietuvą 2019 m. balandžio 7 d. Apie suėmimą bei bilietų įsigijimą M. M. buvo informavęs advokatą. Šios aplinkybės advokato nuomone parodo, jog M. M. neturėjo tikslo slėptis nuo teismo, dėl ko yra paneigtas teismo motyvas, kad tokiais savo veiksmais, t. y. išvykdamas iš gyvenamosios vietos bei be pateisinamos priežasties neatvykęs į teismo posėdį kaltinamasis ketino bėgti (slėptis) nuo teismo ir vengti jam gręsiančios bausmės.

5.2. Gynėjas nesutinka su apylinkės teismo nurodytu motyvu, jog M. M. turėdamas ryšių užsienyje (Airijos Karalystėje gyvena kaltinamojo mama) gali pasinaudoti galimybe slėptis užsienyje. Apeliantas nurodo, kad galimybe pasislėpti kaltinamasis turėjo jau ikiteisminio tyrimo metu, tačiau to nepadarė. Teismo padaryta išvada, kad viduryje proceso kaltinamasis gali slėptis nuo teismo yra nelogiška ir neprotinga. Nesutiktina ir su dar vienu teismo argumentu, jog kaltinamasis nėra pateikęs objektyvių duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, jog kaltinamasis turėjo legalų bei teisėtą pragyvenimo šaltinį. Dar ikiteisminio tyrimo metu prokurorui buvo pateikti duomenys, kad M. M. verčiasi ūkininkavimu, augina pramonines kanapes, yra sudaręs sutartį dėl derliaus supirkimo su atitinkama įmone. Prokuroras atsižvelgdamas šias aplinkybes panaikino kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – periodinį registravimąsi policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimą. Jau prieš du metus kaltinamasis turėjo galimybę pasislėpti nuo tiek nuo ikiteisminio tyrimo, tiek nuo teismo.

5.3. Skunde nurodoma, jog teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog kaltinamasis nėra saistomas šeiminiai ryšiais. M. M. yra išsituokęs, tačiau su buvusia žmona bendrauja, ji buvo atvykusi į 2019 m. spalio 13 d. teismo posėdį, kas rodo, jog asmenys palaiko ryšius. Iki išvykimo į Angliją kaltinamasis gyveno pas buvusią žmoną, kaltinamojo buvusi žmona K. P. (toliau – K. P.) buvo atvykusi į 2019 m. spalio 24 d. į pasimatymą su kaltinamuoju, yra su kaltinamojo dukra užsiregistravusi kitam pasimatymui. Šios aplinkybės rodo, jog M. M. socialiniai ryšiai nėra nutrūkę, priešingai nei teigė apylinkės teismas savo nutartyje.

5.4. Apeliantas skunde nurodo, jog kaltinamasis Kauno tardymo izoliatoriuje patyrė žandikaulio traumą, dėl jo jam reikalingas skubus medicininis gydymas – chirurginė intervencija. Kaltinamasis buvo užregistruotas pas veido žandikaulių specialistą, tačiau dėl tardymo izoliatoriaus gydymo personalo galimai aplaidžių ar nusikalstamų veiksmų, kaltinamasis nebuvo nugabentas gydymui. Kaip matyti, dėl susidariusios situacijos, kaltinamajam nėra suteikiama būtina ir skubi medicinos pagalba dėl ko yra pažeidžiama jo kaip bet kurio Lietuvos Respublikos piliečio teisė į būtinąją bei reikalingą sveikatos priežiūrą ir tinkamų paslaugų gavimą.

5.5. Gynėjo manymu, apylinkės teismas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą konstatavo formaliai, neišnagrinėjęs šios kardomosios priemonės pratęsimo reikalingumo bei nutarties skirti suėmimą pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju, pasak gynėjo, galimybė bėgti (slėptis) nuo teismo kaltinamajam, jei jis to ir siektų, galėtų būti pašalinta ir kitomis kardomosiomis priemonėmis – dokumentų paėmimu, namų areštu, užstatu ar intensyvia priežiūra.

5.6. Taip pat skunde nurodoma, jog BPK 122 straipsnio 7 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnis, Tarptautinio pilietinių ir politinių pakto 9 straipsnis, 1988 m. gruodžio 9 d. rezoliucija patvirtintų „Visų asmenų esančių bet kokių formų suėmime ar įkalinime, apsaugos principų“ nuostatos, Europos žmogaus teisių teismo praktika teigia, kad suėmimas nėra kriminalinė bausmė, jis gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, jo taikymas ir pratęsimas turi būti pagrįsti. Kardomosios priemonės – suėmimo pateisinimui nepakanka vien pagrįsto įtarimo, jog asmuo padarė nusikaltimą, suėmimas gali būti skirtas tik esant aiškioms tikro viešo intereso apraiškoms, kurios įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Teismas, spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimą turi vertinti ne įrodymus, o faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtarimas galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiklą ir tai sudaro pagrindą pratęsti (skirti) suėmimą.

6. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, pateikė medicinos dokumentų išrašą/siuntimą bei pažymą patvirtinančią, jog suimtąjį lanko K. P.. Prokuroras prašė skundą atmesti.

7. Kaltinamojo M. M. gynėjo advokato Reno Bradūno skundas atmetamas.

8. Kardomosios priemonės, skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma - nukentėjusiojo protokolas-pareiškimas, įvykio vietos apžiūra, asmens parodymo atpažinti protokolas, nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos protokolai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

9. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam M. M. skundžiama nutartimi pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

10. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad būdamas laisvėje M. M. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. M. M. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Šiuo atveju pabėgimo pavojų sustiprina tai, kad M. M. buvo pasislėpęs nuo teismo, buvo paskelbta jo paieška. Pasislėpimo tikimybę sustiprina ir tai, kad M. M. nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių. Jis yra ne kartą teistas užsienyje, išsiskyręs, jo motina gyvena Airijos Respublikoje. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog oficialiai santuoka yra nutrūkusi, tačiau iki sulaikymo kaltinamasis gyveno su buvusia sutuoktine K. P., kartu rūpinosi mažamete dukra, buvusi sutuoktinė kaltinamąjį lanko Kauno tardymo izoliatoriuje. Posėdžio metu gynėjas teismui pateikė Kauno tardymo izoliatoriaus pateiktą informaciją iš kurios matyti, jog K. P. kaltinamąjį lankė 2019 m. spalio 24 d. ir 2019 m. lapkričio 5 d., tačiau šiuo metu nėra rezervavusi laiko ir datos sekančiam pasimatymui. Aukštesniojo teismo nuomone, tokie socialiniai ryšiai nėra pakankami pripažinti, jog būdamas laisvėje M. M. nebėgs (nesislėps) nuo teismo, juo labiau, kad gynėjo akcentuojami turimi M. M. socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimos nusikalstamos veikos darymo.

11. Skundžiamoje nutartyje įvertintos aplinkybės, jog kaltinamasis praeityje buvo teistas užsienio valstybėje, be to buvo ne kartą išvykęs į Lenkiją ir Vokietiją, jo motina gyvena Airijos Respublikoje, nors šios aplinkybės nėra pakankamos daryti vienareikšmę išvadą, kad kaltinamasis turi glaudžių ryšių užsienyje, kita vertus, jau minėti baudžiamosios bylos duomenys apie tai, kad kaltinamasis nesaistomas itin tvirtais socialiniais ryšiais, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, M. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Nėra pagrindo sutikti su gynėjo skundo argumentu, jog apylinkės teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą, sureikšmino kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas įvertino visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, nei vienai jų nesuteikė išskirtinės reikšmės.

12. Skunde kaltinamasis teigia, kad jis Kauno tardymo izoliatoriuje patyrė žandikaulio traumą, dėl ko jam yra reikalingas skubus medicininis gydymas – chirurginė intervencija. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalis numato, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad kai suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad kaltinamojo gynėjas kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus direktorių, siekdamas išsiaiškinti dėl kokių priežasčių kaltinamasis M. M. nebuvo nugabentas į gydymo įstaigą, nors buvo užregistruotas pas šios srities specialistą bei siekiant gauti LSMU Kauno klinikų pažymą išduotą M. M.. Skundą nagrinėjant teisme gynėjas pateikė LSMU Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, iš kurio matyti, jog suimtasis turi kreiptis pas gydytoją M. L., kuris konsultuoja kiekvieną antradienį nuo 14 val. iki 16 val. Kaip jau minėta anksčiau suimtajam yra užtikrinama teisė gauti gydymą, be to iš medicinos dokumento išrašo matyti, jog M. M. šiuo metu skubus chirurginis gydymas neindikuotinas, atkreiptinas dėmesys, jog suimtasis gali gydytojo darbo valandomis registruotis vizitui. Gynėjo skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Tuo tarpu skundo teiginiai, susiję su kaltinamojo M. M. laikymo suėmime sąlygomis Kauno tardymo izoliatoriuje, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

13. Tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teismų praktikoje pripažįstama, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo konkrečiu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką, susijusią su nusikaltimu nuosavybei veikiant viena iš bendrininkavimo formų – organizuota grupe. Išskirtinės priežastys, pateisinančios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą yra paties kaltinamojo veiksmai, kuomet jis pažeidė švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas, nepaprašęs ikiteisminio tyrimo institucijų ar teismo leidimo, išvyko į užsienio valstybes, kur buvo nuteistas už ten padarytos veikos padarymą. Todėl šios aplinkybės buvo svarbios apylinkės teismui sprendžiant kardomųjų priemonių keitimą į griežtesnę kardomąją priemonę- suėmimą.

14. Įvertinus bylos duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurią galimai padarė M. M. pobūdį ir sunkumą, vertinant kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi ir teismo siekiu užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžiai iki kaltinamojo pasislėpimo buvo rengiami reguliariai ir trumpais intervalais, tačiau nemaža jų dalis neįvyko, teisiamajame posėdyje buvo skelbiamos pertraukos, nes į 2018 m. rugsėjo 11 d. posėdį neatvyko nukentėjusysis N. K.; 2018 m. spalio 23 d. posėdyje dėl ligos nedalyvavo kaltinamojo M. M. gynėjas advokatas Renas Bradūnas; 2018 m. lapkričio 14 d. posėdis buvo atšauktas dėl kito kaltinamojo T. N. gynėjo advokato Stasio Zabitos išvykimo iš Lietuvos; 2018 m. lapkričio 27 d. posėdyje dėl ligos nedalyvavo kaltinamasis M. M.; į 2019 m. sausio 3 d. posėdį neatvyko kitas kaltinamasis M. Š.; 2019 m. vasario 7 d. posėdyje dėl ligos nedalyvavo kaltinamasis M. M., dėl ko buvo atšauktas ir 2019 m. vasario 8 d. posėdis; į 2019 m. kovo 4 d. posėdį dėl ligos neatvyko kito kaltinamojo T. N. gynėjas advokatas Stasys Zabita; į 2019 m. balandžio 9 d. posėdį neatvyko kaltinamasis M. M., neatvykimo priežastys nebuvo žinomos, dėl ko kaltinamajam 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytos kardomosios priemonės pakeistos į suėmimą bei paskelbta jo paieška (į Lietuvą iš Airijos Respublikos jis pargabentas 2019 m. rugpjūčio 13 d.). Taigi teisiamojo posėdžio pertraukos buvo susijusios su objektyviomis priežastimis, o teismas ėmėsi įmanomų priemonių, kad bylos procesas vyktų kuo sparčiau, ir šiuo metu neatvykę liudytojai pakartotinai yra kviečiami į teismo posėdį vyksiantį 2019 m. lapkričio 26 d. Be to, teismo posėdžiai nagrinėjamoje byloje yra paskirti iki 2019 m. gruodžio 10 d., bylos nagrinėjimas teisme vyksta intensyviai, nors bylos nagrinėjimas tęsiasi ilgą laiką, tačiau įvertinus šios bylos apimtį, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, liudytojų skaičių, ankstesnių posėdžių neįvykimo aplinkybes, bylos nagrinėjimas iki šio laiko, t. y. vienus metus, nėra nepateisinamai ilgas. Teisėjų kolegija atsižvelgiant ir į tai, procesinio sprendimo surašymo terminą, kuris turi būti surašytas ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų nuo pranešimo apie jo paskelbimą laiką ir vietą dienos, o jeigu byla sudėtinga ir didelės apimties, per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per 45 (keturiasdešimt penkias) dienas (BPK 302 straipsnio 4 dalis), aukštesnio teismo nuomone, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, pratęsta kardomoji priemonė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, leidžiančia užtikrinti efektyvaus tolesnio bylos nagrinėjimo teisme vykdymą.

15. Apibendrinant skundo argumentus darytina išvada, kad kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo, nekaltumo prezumpcijos principų bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, paskirtos kardomosios priemonės taikymo trukmė pateisinama, bei atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Šiuo atveju teisės į laisvę ir teisingumo vykdymo interesų pusiausvyra yra išlaikyta.

16. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, esant neišnykusiam BPK 122 straipsnio 1 dalyje 1 punkte numatytam pagrindui, kaltinamajam M. M. suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant įstatyme numatytų kardomųjų priemonių skyrimo ir jų terminų pratęsimo reikalavimų, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. M. gynėjo advokato Reno Bradūno skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.