Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. M. gynėjo advokato Reno Bradūno skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. M. kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta trijų mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas šešis kartus, kaltinamasis tuo, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą, tai yra naktį iš 2017 m. balandžio 10 d. į 2017 m. balandžio 11 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrai su M. Š. ir E. J., iš sodybos (duomenys neskelbtini), pagrobė didelės vertės svetimą turtą – N. K. priklausantį kultivatorių „(duomenys neskelbtini)“, kainuojantį 33 880 eurų, padarydamas nukentėjusiajam N. K. 33 880 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį.

2. Kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2017 m. balandžio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. balandžio 17 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 10 dienų, kurios terminas to paties teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo pratęstas 1 mėnesiui, tai yra iki 2017 m. gegužės 27 d. Pasibaigus M. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminui, jis 2017 m. gegužės 27 d. iš suėmimo buvo paleistas ir jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimas (asmens tapatybės kortelė jam grąžinta 2017 m. liepos 5 d. pakvitavimu). Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro G. Š. 2017 m. spalio 27 d. nutarimu M. M. panaikinta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. L. 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

3. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi kaltinamajam M. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, pakeistos į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška. M. M. buvo sulaikytas 2019 m. rugpjūčio 13 d.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, sprendžiant M. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, pagrįstumo klausimą, ši kardomoji priemonė palikta galioti, nustatant dviejų mėnesių suėmimo terminą, jį skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. Suėmimo terminas pratęstas to paties teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartimi dar dviejų mėnesių laikotarpiui ir 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi – trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. kovo 13 d.

5. Kaltinamojo M. M. gynėjas advokatas Renas Bradūnas skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį ir prašo ją panaikinti.

5.1. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės pažodžiui atkartojo ankstesnių teismo nutarčių turinį, kas rodo, jog suėmimo pratęsimo klausimas buvo išnagrinėtas formaliai, neanalizuojant nei teisinių, nei faktinių pagrindų, kuriais remiantis kardomoji priemonė gali būti pratęsiama ar panaikinama. Teismo motyvas, jog kaltinamasis slėpsis nuo teismo, yra nepagrįstas, kadangi M. M., nors ir pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, t. y. išvyko iš gyvenamosios vietos neturėdamas tam teismo leidimo, tačiau neplanavo slėptis nuo teismo, trukdyti procesui, o į paskirtą teismo posėdį, kuriame turėjo būti nagrinėjama baudžiamoji byla, neatvyko ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Jo padarytas kardomosios priemonės pažeidimas buvo susijęs su darbo santykiais bei tikslu legaliai bei teisėtai uždirbti pajamų pragyvenimui. M. M. yra įsteigęs savo vardu MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla yra krovinių pervežimas. Į (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 30 d. jis buvo išvykęs darbo reikalais, t. y. krovinių – siuntų gabenimo klausimais. Balandžio pradžioje važiavęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kaltinamasis buvo sulaikytas, apkaltintas draudžiamų daiktų gabenimu bei nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Tačiau dar iki šio įvykio M. M. buvo nusipirkęs balandžio 7 dienai lėktuvo bilietus į Lietuvą. Apie suėmimą bei bilietų įsigijimą jis buvo informavęs advokatą. Tai reiškia, jog tikslo slėptis nuo teismo kaltinamasis neturėjo.

5.2. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, jog M. M., turėdamas ryšių užsienyje, gali jais pasinaudoti slėpdamasis nuo teismo. Iš tiesų, kaltinamojo motina jau eilę metų gyvena (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog pasinaudoti galimybe slėptis pas ją jis galėjo dar ikiteisminio tyrimo stadijoje, tačiau nei anksčiau, nei dabartiniu metu tuo naudojamasi nebuvo. M. M. teismo posėdžiuose dalyvavo beveik visada, t. y. nedalyvavo tik tuomet, kai turėjo tam objektyvią priežastį. Be to, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra paaiškėjusi jokia nauja, anksčiau nežinoma aplinkybė, kuri iš esmės keistų kaltinamojo padėtį į blogesnę, kas leistų manyti, jog tai suvokdamas M. M. nuspręs pasislėpti nuo teisminio bylos nagrinėjimo.

5.3. Advokatas skunde pažymi, jog M. M. verčiasi ūkininkavimu, augina pramonines kanapes, yra sudaręs sutartį dėl šio derliaus supirkimo su atitinkama įmone. Teismo salėje, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės, dalyvavo kaltinamojo buvusi sutuoktinė K. P. (santuokos metu – M.), su kuria kaltinamasis gyvena faktinį šeiminį gyvenimą, kuris buvo vedamas iki M. M. suėmimo. K. P. keletą kartų buvo atvykusi į pasimatymus su kaltinamuoju Kauno tardymo izoliatoriuje, ten buvo atsivežta ir mažametė jų dukra A.. Tai rodo, jog šeiminiai socialiniai ryšiai kaltinamąjį sieja tiek su buvusia žmona, šiai dienai – sugyventine K. P., tiek su jų mažamete dukra. Advokatas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti kaltinamojo sugyventinę apie jų santykius, nors toks prašymas gynybos buvo pateiktas.

5.4. Skunde advokatas nurodo ir tai, kad nors kitų nusikalstamų veikų darymas nėra paminėtas kaip pagrindas pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau prokuroras galimai piktybiškai į bylą nepateikė duomenų apie kaltinamajam pareikštus naujus įtarimus, kadangi jie iš esmės patvirtintų faktą, jog jis yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas tuo metu, kai faktiškai buvo suimtas (duomenys neskelbtini), todėl jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs ir netgi negalėjo padaryti. Todėl tokiu savo pasisakymu prokuroras akivaizdžiai klaidina teismą. Be kita ko, apylinkės teismas pasisakė, jog kardomoji priemonė pratęstina ir dėl to, jog nei vienas iš kaltinamųjų nėra davęs parodymų teismo posėdyje. Šis faktas apskritai kelia nuostabą, nes įtariamojo/kaltinamojo teisė pasirinkti kada duoti parodymus proceso eigoje yra jam garantuojama įstatymo leidėjo. Visi kaltinamieji, tame tarpe M. M., yra davę parodymus ikiteisminio tyrimo įstaigoje, todėl parodymų nedavimas įrodymų tyrimo stadijos pradžioje gali būti laikoma netgi psichologiniu spaudimu, naudojamu teismo prieš kaltinamąjį, kad tik tuomet, kai pastarasis duos kokius nors paaiškinimus, galimai netgi prisipažins dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, jam gali būti švelninama kardomoji priemonė.

5.5. Advokatas atkreipia dėmesį, kad galimybė bėgti bei slėptis nuo ikiteisminio tyrimo bei teismo kaltinamajam, jeigu jis to ir siektų, galėtų būti pašalinama ir kitomis kardomosiomis priemonės – asmens tapatybės dokumentų paėmimu, namų areštu, užstatu, taip pat skiriant intensyvią priežiūrą. Šių kardomųjų priemonių paskyrimas visiškai eliminuotų galimybę kaltinamajam slėptis nuo teismo, kadangi jo buvimo vieta būtų žinoma, stebima elektroninėmis priemonėmis. M. M. Lietuvoje turi gyvenamąją vietą, taip pat yra įkūręs įmonę, kuri verčiasi krovinių bei siuntų gabenimu iš/į Vakarų Europą, įmonės veiklos tikslais kaltinamasis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), tačiau jo išvykimas pats savaime nereiškia ir neparodo jo tikslo bėgti bei slėptis nuo teismo.

5.6. BPK 122 straipsnio 7 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnis, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 9 straipsnis, 1988 m. gruodžio 9 d. rezoliucija patvirtintų „Visų asmenų, esančių bet kokių formų suėmime ar įkalinime, apsaugos principų“ nuostatos, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika teigia, kad suėmimas nėra kriminalinė bausmė, jis gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, jo taikymas ir pratęsimas turi būti pagrįsti. Kardomosios priemonės – suėmimo pateisinimui nepakanka vien pagrįsto įtarimo, jog asmuo padarė nusikaltimą, suėmimas gali būti skirtas tik esant aiškioms tikro viešo intereso apraiškoms, kurios, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Teismas, spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimą turi vertinti ne įrodymus, o faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką ir tai sudaro pagrindą pratęsti (skirti) suėmimą. Šiame skunde nurodytos aplinkybės, faktiniai duomenys, leidžia manyti, jog taikyti išimtinę kardomąją priemonę – suėmimą, pagrindo visiškai nėra, kadangi kaltinamasis nėra išimtinai kriminalinė asmenybė, o užtikrinti kardomųjų priemonių tikslus galima ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

6. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė advokato skundą atmesti, suimtojo gynėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

7. Kaltinamojo M. M. gynėjo skundas atmetamas.

8. Vadovaujantis BPK 123 straipsnio 6 dalimi, kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaujantis BPK 122 straipsnio reikalavimais. Šiuo atveju apylinkės teismas sprendė, jog kaltinamajam M. M. taikyti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą netikslinga, nes suėmimo taikymo pagrindas ir sąlygos nėra išnykę.

9. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog apylinkės teismas nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Byloje esančių duomenų pakanka pagrįstai M. M. kaltinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Šie duomenys yra išdėstyti kaltinamajame akte, tai: įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, slaptų procesinių prievartos priemonių taikymo protokolai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė bylos medžiaga. Sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu, todėl teisėjų kolegija išsamiau neanalizuoja kaltinamojo kaltės klausimo. Tuo pačiu pritartina M. M. gynėjo skundo teiginiams, jog apylinkės teismas nepagrįstai akcentavo tai, jog kaltinamasis bylos teisminio nagrinėjimo metu dar nėra davęs parodymų. Pasirinkti – duoti ar neduoti parodymus, ir jei duoti, tai kuriuo įrodymų tyrimo metu, yra kaltinamojo procesinė teisė, kuri negali sukelti jam jokių neigiamų padarinių. Vis dėlto, be šio netinkamo argumento (dėl parodymų nedavimo) apylinkės teismas nurodė ir kitus griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo motyvus, kurių nepaneigia advokato skundo teiginiai.

10. BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti (pratęsti) kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

11. Nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas tebėra aktualus. Nors advokatas teigia, jog suėmimo pratęsimo klausimas buvo išnagrinėtas formaliai, neanalizuojant nei teisinių, nei faktinių pagrindų, kuriais remiantis kardomoji priemonė gali būti pratęsiama ar panaikinama, tačiau, iš tiesų, apylinkės teismas nuosekliai aprašė M. M. elgesį baudžiamojo proceso metu, kuris šiuo metu neleidžia jam taikyti švelnesnės kardomosios priemonės. Jau ankstesnėse nutartyse, kuriomis kaltinamajam paskirtas suėmimas ir pratęstas jo terminas, buvo akcentuotos aplinkybės, jog M. M. pažeidė jam taikomos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, reikalavimus, t. y. jis išvyko į užsienį – (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas padaręs nusikalstamą veiką ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui kaltinamasis apie išvykimą į užsienį nepranešė, teismo leidimo negavo. Nors skunde advokatas nurodo, jog apie suėmimą (duomenys neskelbtini) ir išankstinio bilieto į Lietuvą įsigijimą kaltinamasis jį buvo informavęs, tačiau bylos medžiaga liudija priešingai. 2019 m. balandžio 9 d. teisiamojo posėdžio metu advokatas Renas Bradūnas nurodė, kad su ginamuoju buvo kalbėjęs praeitą savaitę, jokių priežasčių, kodėl negalėtų dalyvauti posėdyje, pastarasis nenurodė. Prieš posėdį gynėjas skambino kaltinamajam, tačiau šio telefonas buvo išjungtas (7 t., b. l. 103). Taigi, M. M. apie savavališkas išvykas neinformavo ne tik teismo, tačiau ir savo gynėjo, dėl ko teko skelbti jo paiešką bei išduoti Europos arešto orderį. Vien dėl formaliai įsigyto bilieto į Lietuvą, grubiai pažeidus taikomos kardomosios priemonės sąlygas, spręsti, jog tikslo slėptis nuo teismo kaltinamasis neturėjo, nėra pagrindo.

12. Skunde aukštesnės instancijos teismui M. M. gynėjas nurodo, jog apylinkės teismas nepakankamai įvertino kaltinamojo puoselėjamus darbinius santykius bei glaudų ryšį su buvusia sutuoktine K. P. ir jų mažamete dukra, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vertinimo klaidos šiuo aspektu taip pat nepadaryta. Pažymėtina, jog darbinę veiklą M. M. oficialiai vykdo tik nuo 2019 m. kovo 28 d., kai įregistravo mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“. Be to, būtent vykdydamas savo naująją darbinę veiklą, jis pažeidė paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas, todėl teigti, kad darbinis užimtumas jam galėtų veikti kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog santykius su buvusia sutuoktine M. M. iš esmės atkūrė tik po to, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenimis (8 t., b. l. 179) kaltinamasis, būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje, 2019 m. spalio 24 d. ir 2019 m. lapkričio 5 d. turėjo du trumpalaikius pasimatymus su buvusia sutuoktine K. P.. Pateikta informacija, kad minėta pilietė šiuo metu nėra rezervavusi laiko ir datos kitam pasimatymui su suimtuoju M. M.. Taigi, nors buvusi sutuoktinė iš esmės palaiko kaltinamąjį ir siekia, kad jam būtų sušvelninta taikoma kardomoji priemonė, tačiau jų ryšį vertinti kaip stiprų ir glaudų nėra objektyvu. Teisėjų kolegija įvertina aplinkybę, jog 2019 m. rugpjūčio 14 d. kaltinamojo sesuo S. M.-Š. buvo pateikusi prašymą taikyti M. M. kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, bei nurodžiusi, jog kaltinamasis galės gyventi jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 28-29), tačiau tą pačią dieną vykusio posėdžio metu M. M., prašydamas neskirti jam suėmimo, nurodė, jog gyvens (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 40), tuo tarpu 2019 m. gruodžio 10 d. vykusio posėdžio metu buvo nurodyta, jog kaltinamasis gyvens buvusiai žmonai priklausančiame name, (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 35). Taigi, kur konkrečiai būtų galimybė taikyti intensyvią priežiūrą, nėra aišku, juo labiau, kad, jau minėta, M. M. socialiniai ryšiai nėra stiprūs.

13. Teisėjų kolegija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali ignoruoti fakto, jog kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas už sunkaus turtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, už kurį baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato griežtą laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. M. M. galimai padarė nusikalstamą veiką veikdamas bendrininkų grupėje, jo vaidmuo veikos padaryme buvo aktyvus. Be to, šiuo metu yra paaiškėjusi aplinkybė, jog kaltinamojo atžvilgiu yra vykdomas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame jam įtarimai pareikšti pagal BK 189 straipsnį. Nors M. M. gynėjas skunde teigia, kad nusikaltimų, numatytų BK 189 straipsnyje, jo ginamasis padaryti negalėjo, nes tuo metu atliko bausmę (duomenys neskelbtini), tačiau šioje nutartyje jau minėta, jog sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas. Šiuo metu M. M. galioja nekaltumo prezumpcija, vis dėlto, naujų įtarimų pareiškimas, kurie iš esmės susiję ir su šiuo metu jam inkriminuojama nusikalstama veika (yra panašaus pobūdžio), neabejotinai sunkina jo teisinę padėtį bei sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, jog kaltinamasis, matydamas gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumą, įvertinant ankstesnius šešis jo teistumus bei turimus ryšius užsienyje ((duomenys neskelbtini) gyvena kaltinamojo motina), gali bandyti bėgti (spėtis) nuo teismo.

14. BPK 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t. y. žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, besitęsiančio suėmimo trukmę bei pačio kaltinamojo asmenybę, spręstina, kad proporcingumo principas, reikalaujantis išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių tam tikslui pasiekti, nėra pažeistas. Suėmimo pratęsimas trijų mėnesių laikotarpiui laikytinas adekvačia ir ne per griežta poveikio priemone, leidžiančia užtikrinti efektyvaus tolesnio bylos nagrinėjimo vykdymą, juo labiau, jog bylos nagrinėjimas iš esmės dar nėra baigiamas.

15. Nors kaltinamojo gynėjas teismo posėdžio metu pateikė 5000 Eur dydžio užstato sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) klausimą svarbu ne tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamasis, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus. Šiuo atveju nei užstatas (pažymėtina, jog įmokėta suma yra daugiau nei šešis kartus mažesnė nei nukentėjusiajam galimai padaryta turtinė žala), nei intensyvi priežiūra nepaneigia M. M. galimybės bėgti (slėptis) nuo teismo ir tokiu būdu trukdyti baudžiamajam procesui. Remiantis išdėstytu, skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. M. gynėjo advokato Reno Bradūno skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.