Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. M. gynėjo advokato Reno Bradūno skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. M. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas dviejų mėnesių šios kardomosios priemonės terminas, jį skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1987 m. gruodžio 5 d. Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas šešis kartus, kaltinamasis tuo, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą, tai yra naktį iš 2017 m. balandžio 10 d. į 2017 m. balandžio 11 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrai su M. Š. ir E. J., iš sodybos (duomenys neskelbtini), pagrobė didelės vertės svetimą turtą – N. K. priklausantį kultivatorių „NZ Agrgressive 600“, kainuojantį 33 880 eurų, padarydamas nukentėjusiajam N. K. 33 880 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį.

2. Kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2017 m. balandžio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. balandžio 17 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 10 dienų, kurios terminas to paties teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo pratęstas 1 mėnesiui, tai yra iki 2017 m. gegužės 27 d.

3. Pasibaigus M. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminui, jis 2017 m. gegužės 27 d. iš suėmimo buvo paleistas ir jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimas (asmens tapatybės kortelė jam grąžinta 2017 m. liepos 5 d. pakvitavimu). Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro G. Š. 2017 m. spalio 27 d. nutarimu M. M. panaikinta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. L. 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi kaltinamajam M. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas pakeistos į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška. Nutartyje nurodyta, jog kaltinamasis pažeidė jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygas, neatvyko į 2019 m. balandžio 9 d. teisiamąjį posėdį ir nenurodė svarbių jo neatvykimą pateisinančių priežasčių. Kaltinamasis M. M. buvo sulaikytas 2019 m. rugpjūčio 13 d.

5. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi sprendžiant M. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo klausimą, ši kardomoji priemonė palikta galioti, nustatant 2 mėnesių suėmimo terminą, jį skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. Motyvuojama tuo, kad paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, o M. M. nurodyti argumentai, jog jam advokatas išaiškino, kad jis galėjo išvykti iš Lietuvos be teismo leidimo ne ilgiau kaip 7 dienoms, nepagrįsti, kadangi nutarime skirti jam šią kardomąją priemonę tai nenurodyta. Be to, nors jis teigė, kad apie sulaikymą pranešė gynėjui bei jam siuntė bilietų grįžti į Lietuvos Respubliką 2019 m. balandžio 7 d. kopijas, tačiau 2019 m. balandžio 9 d. teisiamojo posėdžio metu gynėjas šios aplinkybės nenurodė, o byloje jokių duomenų apie lėktuvo bilietų kopijas nėra. Teismo vertinimu, kaltinamasis teistas 2012–2013 m. Didžiojoje Britanijoje, kas rodo jo ryšį su užsieniu.

6. Kaltinamojo M. M. gynėjas advokatas Renas Bradūnas skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir prašo ją panaikinti.

6.1. Skunde nurodoma, kad teismo motyvas, jog kaltinamasis slapstosi nuo teismo, nepagrįstas. Nors M. M. iš tiesų pažeidė rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, tačiau jis neplanavo slėptis, nevykdamas į posėdžius trukdyti procesui, o į paskirtą teisiamąjį posėdį neatvyko ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Pasak gynėjo, šis pažeidimas nebūtų sukėlęs jokių neigiamų padarinių, jeigu kaltinamasis nebūtų buvęs sulaikytas dėl draudžiamų daiktų, kuriuos galimai jam įdėjo užsakovai, gabenimo. Kardomosios priemonės pažeidimas buvo susijęs su kaltinamojo darbo santykiais bei tikslu legaliai ir teisėtai uždirbti pajamų pragyventi. M. M. yra įsteigęs MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla yra krovinių pervežimas, todėl 2019 m. kovo 30 d. į Airiją buvo išvykęs darbo reikalais, tai yra krovinių – siuntų gabenimo klausimais. Balandžio mėnesio pradžioje jis, vykdamas iš Airijos į Šiaurės Airiją, buvo sulaikytas, apkaltintas draudžiamų daiktų gabenimu bei nuteistas 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Dar iki šio įvykio suimtasis buvo nusipirkęs lėktuvo bilietus į Lietuvą 2019 m. balandžio 7 d. Apie suėmimą bei bilietų įsigijimą M. M. buvo informavęs advokatą, persiuntęs lėktuvo bilietus (bilieto kopija pridedama prie skundo). Taigi grįžęs 2019 m. balandžio 7 d. jis planavo dalyvauti 2019 m. balandžio 9 d. teisiamajame posėdyje ir tikslo slėptis nuo teismo kaltinamasis neturėjo. Teismui nagrinėjant M. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo palikimo galioti klausimą, lėktuvo bilieto kopija bei informacija apie M. M. buvimą Airijoje bei ketinimą grįžti į Lietuvą iki teisiamojo posėdžio nebuvo pateikta, kadangi jame negalėjo dalyvauti jo pasirinktas gynėjas.

6.2. Gynėjo manymu, apylinkės teismas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą konstatavo formaliai, neišnagrinėjęs šios kardomosios priemonės pratęsimo reikalingumo bei nutarties skirti suėmimą pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju, pasak gynėjo, galimybė bėgti (slėptis) nuo teismo kaltinamajam, jei jis to ir siektų, galėtų būti pašalinta ir kitomis kardomosiomis priemonėmis – dokumentų paėmimu, namų areštu, užstatu ar intensyvia priežiūra.

7. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė M. M. gynėjo skundą atmesti. Suimtojo gynėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

8. Kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas.

9. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, palikdamas galioti M. M. paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatydamas dviejų mėnesių šios kardomosios priemonės terminą, BPK 119, 121, 122, 125 ir 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

10. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tačiau sprendžiant suėmimo skyrimo, jo palikimo galioti ar termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Be to, nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Aukštesnysis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką: tai duomenys, užfiksuoti nukentėjusiojo protokole-pareiškime, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti protokoluose, nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, duomenų spręsti kardomosios priemonės – suėmimo palikimo galioti ir jos termino nustatymo klausimą nagrinėjamu atveju pakanka.

11. Be to, suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas tik tada, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

12. Teisėjų kolegija pritaria Marijampolės apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą, o už sunkaus nusikaltimo nuosavybei, dėl kurio M. M. pareikšti kaltinimai, padarymą, įstatymas numato griežtą – iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę (BK 178 straipsnio 3 dalis).

13. BPK numatyti suėmimo skyrimo (jo palikimo galioti) ir termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Nutartį priėmęs Marijampolės apylinkės teismas paliko galioti M. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė jos terminą, nurodęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Aukštesniojo teismo vertinimu, šį suėmimo palikimo galioti bei jo termino nustatymo pagrindą Marijampolės apylinkės teismas nustatė pagrįstai, todėl kaltinamojo M. M. gynėjo skundo argumentai, kad priimta nutartis nepagrįsta, suėmimo skyrimo pagrindas konstatuotas formaliai, o BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, atmetami.

14. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nepratęsus kardomosios priemonės – suėmimo termino, kaltinamajam M. M. buvo paskirtos vienos iš švelnesnių kardomųjų priemonių – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas. Be to, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje vėlesniu prokuroro nutarimu buvo panaikintas ir ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu kaltinamajam buvo paskirta dar švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o dokumentų paėmimo sąlygos buvo sušvelnintos, grąžinant kaltinamajam vieną iš asmens tapatybės dokumentų – tapatybės kortelę. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šios kardomosios priemonės nebuvo veiksmingos, neužtikrinto baudžiamojo proceso tikslų – kaltinamojo dalyvavimo procese, nes M. M. šaukiamas neatvyko į 2019 m. balandžio 9 d. teisiamąjį posėdį, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo. Be to, nors skunde teigiama, kad kaltinamasis gynėjui nurodė sulaikymo užsienio valstybėje aplinkybes bei elektroniniu paštu pateikė grįžimą į Lietuvą patvirtinančius lėktuvo bilietus, tačiau, kaip matyti iš 2019 m. balandžio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolo, gynėjas šių aplinkybių nenurodė, teigė, jog jam nebuvo žinomos M. M. nedalyvavimo teisiamajame posėdyje priežastys, susisiekti telefonu su ginamuoju jam nepavyko.

15. Iš paties kaltinamojo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu sprendžiant jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo palikimo galioti klausimą, taip pat Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2019 m. balandžio 18 d. tarnybinio pranešimo bei kitos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis 2019 m. kovo 30–31 d. išvyko į užsienį – Airijos Respubliką, kur buvo sulaikytas gabenantis draudžiamus daiktus ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui jis apie išvykimą į užsienį nepranešė, teismo leidimo negavo. M. M. nurodė, jog tai baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpiu nebuvo pirmas jo išvykimas į užsienį, jis buvo išvykęs ir į Lenkiją, ir Vokietiją. Tokiu būdu kaltinamasis pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti reikalavimus.

16. Pažymėtina, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo privalo tiksliai ir be išlygų laikytis jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygų. M. M. nutarimu skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti buvo informuotas, jog už šios kardomosios priemonės sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirtos griežtesnės kardomosios priemonės. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintų Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 90 punkte nurodyta, jog asmuo, kuriam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, norintis išvykti ilgiau nei septynioms paroms ar į užsienį, privalo gauti rašytinį ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimą. Iš aptariamo teisinio reguliavimo matyti, kad leidimas kaltinamajam išvykti į užsienį privalomas visais atvejais, nepaisant to, kokia planuojamo išvykimo trukmė ar tikslas. Tokio leidimo kaltinamasis neturėjo, išvykęs į užsienį, ten padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas. Taigi deklaratyvūs kaltinamojo teiginiai bei jo gynėjo skundo argumentai, jog kaltinamasis į užsienio valstybę išvyko darbo reikalais (mažąją bendriją įkūręs prieš pat išvykdamas į užsienį), tikėdamasis grįžti trumpiau nei per septynias dienas ir įsigijo grįžimo atgal į Lietuvą iki paskirto teisiamojo posėdžio bilietus, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad kardomosios priemonės sąlygų pažeidimas mažareikšmis ir, kaltinamojo nesulaikius užsienio valstybėje, nebūtų sukėlęs jokių neigiamų pasekmių. Kartu su gynėjo skundu pateikta lėktuvo bilieto kopija nepatvirtina, kad kaltinamasis iš tikrųjų būtų panaudojęs grįžimo atgal į Lietuvos Respubliką lėktuvo bilietą, o, juolab, situacija, kuomet kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu asmuo, savavališkai išvykęs į užsienį be teismo leidimo, pats pasirenka savo veikimo būdus, tai yra šiuo atveju, ar grįžti į Lietuvos Respubliką, kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti skyrimo tikslų neatitinka.

17. Vien tai, kad kaltinamasis teigė, jog gynėjas jam buvo išaiškinęs galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos laikotarpiui, trumpesniam nei septynios dienos, nepašalina aplinkybės, jog kaltinamasis šiurkščiai pažeidė rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ir ankstesnėse baudžiamosiose bylose M. M. buvo taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, todėl pagrindo manyti, jog jam nebuvo žinomos šios kardomosios priemonės vykdymo sąlygos, nėra.

18. Pažymėtina, jog siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, kaltinamasis ne tik turi tinkamai dalyvauti baudžiamajame procese, šaukiamas atvykti į teismą bet kurioje proceso stadijoje, tačiau ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju akivaizdu, jog rašytinis pasižadėjimas neišvykti šiems tikslams įgyvendinti tapo neefektyvus. Kaltinamasis ne tik šiurkščiai pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, tačiau užsienio valstybėje buvo sulaikytas padaręs nusikalstamą veiką – gabenęs uždraustus daiktus. Lietuvos Respublikoje buvo paskelbta jo paieška, dėl ko užsitęsė baudžiamosios bylos nagrinėjimas, be kita ko, pažeidžiant ir galimai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens bei kitų kaltinamųjų teisę į greitą baudžiamosios bylos išnagrinėjimą, buvo pasitelkti policijos pareigūnų resursai vykdant asmens paiešką, kaltinamajam išduotas Europos arešto orderis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, jog kaltinamajam paskirtos dvi švelnesnio pobūdžio kardomosios priemonės iki šiol neužtikrino jo tinkamo dalyvavimo procese, pagrindo spręsti, jog M. M. šioje proceso stadijoje griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas yra neproporcinga ir neadekvati, nėra.

19. Skunde kaltinamojo gynėjas taip pat teigia, kad net ir kaltinamajam pažeidus kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo sąlygas, tikslo bėgti (slėptis) jis neturėjo. Sprendžiant šio suėmimo skyrimo pagrindo egzistavimo klausimą, pažymėtina, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis šiuo metu yra išsituokęs. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantis Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimas patvirtina, jog kaltinamajam nustatytas tik periodiškas bendravimas su mažamečiu vaiku. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog policijos pareigūnams buvusi jo sutuoktinė K. P. (buvusi M.) nurodė, jog M. M. yra jos buvęs sugyventinis, kurį matė prieš mėnesį laiko, nurodyti jo buvimo vietos negalėjo. Taigi, nors teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme M. M. nurodė, jog šiuo metu gyvena kartu su buvusia sutuoktine, tačiau šių jo teiginių baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina, o jo šeiminiai ir socialiniai ryšiai vertinami kaip nepakankamai tamprūs, kad užtikrintų tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese. Minėtas Kauno apylinkės teismo sprendimas patvirtina, jog, priešingai nei teigė kaltinamasis, butas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, kurį kaltinamasis yra išnuomojęs, asmeninės nuosavybės teise priklauso K. P.. 2019 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime nuomininkė J. G. paaiškino, kad M. M. nepažįsta ir jo niekada nematė. Taigi teigti, jog turimas nekilnojamasis turtas yra pakankama sąsaja su Lietuvos Respublika, kad užtikrintų, jog kaltinamasis nuo teismo nebėgs (nesislėps), pagrindo nėra. Kaltinamasis praeityje teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, be kita ko, ir už turtinio pobūdžio nusikaltimų darymą, baustas administracine tvarka, darbinę veiklą oficialiai vykdantis tik nuo 2019 m. kovo 28 d., kuomet įregistravo mažąją bendriją, tačiau, jo teigimu, vykdydamas šią veiklą, jis ir pažeidė švelnesnes jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones. Kaip minėta, kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas už sunkaus turtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą ir vienintelę terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis galimai padarė nusikalstamą veiką veikdamas bendrininkų grupėje, jo vaidmuo veikos padaryme buvo aktyvus. Nors šie duomenys apie kaltinamajam gresiančią ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę savaime nėra pakankami suėmimo skyrimui, tačiau jie, remiantis formuojama teismų praktika, gali būti priskiriami „kitų aplinkybių“ sąvokai, ir, vertinant kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, taip pat atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis pažeidė švelnesnių jam skirtų kardomųjų priemonių sąlygas išvykdamas į užsienį be teismo leidimo, sudaro pagrindą spręsti apie tai, jog kaltinamasis gali bėgti ar slėptis nuo teismo.

21. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir paliko galioti M. M. paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nustatydamas jo terminą.

22. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias jos savybes. Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisinamas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę (EŽTT sprendimas byloje Stašaitis prieš Lietuvą Nr. 47679/99). Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes (kaltinamojo aktyvų, valingą elgesį išvykstant už Lietuvos Respublikos ribų negavus teismo leidimo), konstatuoja, kad M. M. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei laikantis BPK nustatytų reikalavimų, ir toks suimtojo teisių suvaržymas, jam nustačius dviejų mėnesių suėmimo skyrimo terminą (viso baudžiamojo proceso dėl sunkaus nusikaltimo galimo padarymo metu jam taikius suėmimą 3 mėnesiams 10 dienų) šiuo metu yra pateisinamas ir proporcingas. Pusiausvyra tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį. Šis teismas, palikdamas galioti M. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatydamas 2 mėnesių jos taikymo terminą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir jų laikėsi.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. M. gynėjo advokato Reno Bradūno skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.