Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui R. R. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo ir atsakovo R. R. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu ir išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl sūnaus A. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, išlaikymo iš ieškovės priteisimo, maksimalios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl sūnaus A. R. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu

15. Atsakovas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl sūnaus A. gyvenamosios vietos nustatymo su motina iš esmės grindžia argumentais, kad teismas netinkamai įvertino šiam klausimui reikšmingus įrodymus, rėmėsi prielaidomis apie ieškovės gyvenamosios vietos sąlygų pagerinimą, neatsižvelgė į vaiko nuomonę, neįvertino aplinkybės, kad vaikas yra prisirišęs prie gyvenamosios vietos ir jos keitimas neigiamai paveiktų jo psichologinę sveikatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl sūnaus A. gyvenamosios vietos nustatymo yra pagrįsti.

16. Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

17. Vertinant vaiko nuomonės svarbą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba: kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui. Nuoseklus, stiprus vaiko noro reiškimas taip pat gali būti svarbus vertinant nacionalinio teismo motyvų pakankamumą ir svarbumą Konvencijos 8 straipsnio prasme. Tačiau EŽTT praktikoje kartu pažymima, kad vaiko noras yra tik vienas reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (Gineitienė v. Lithuania, no. 20739/05, 27 July 2010, § 38). Analogiškos nuostatos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai jo noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

18. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

19. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

20. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad abu tėvai gali sudaryti tinkamas sąlygas vaikų auginimui savo gyvenamosiose vietose, taip pat abu tėvai geba pasirūpinti vaiku. Tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, spręsdamas dėl vaiko nuomonės atitikties jo interesams, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepakankamai pagrįstas išvadas. Kaip byloje nustatyta, nepilnamečiam A. R. jo apklausos pirmosios instancijos teisme metu buvo 9 metai, taigi tokio amžiaus ir neturintys raidos sutrikimų vaikai įprastai sugeba tinkamai ir aiškiai išreikšti savo nuomonę bei ją pagrįsti. Tiek vaiko teisių apsaugos specialistams, tiek teismui posėdyje išklausius vaiko nuomonę berniukas išreiškė aiškų ir nuoseklų norą gyventi su tėvu, nurodė, kad su tėčiu jaučiasi saugus, jam patinka su tėčiu leisti laisvalaikį, tėtis juo rūpinasi, myli, domisi, kaip jam sekėsi mokykloje, tėvo gyvenamojoje vietoje turi nusistovėjusį dienos ritmą. Apklausos metu vaikas pripažino, kad nori pabūti ir pas mamą, pas ją eina pabūti po pamokų mokykloje, tačiau būdamas mamos namuose nesijaučia saugus, mama būna pikta, grasina iškviesianti policiją tėvui, gąsdina, kad berniuko tėvui bus blogai, jeigu jis gyvens su tėčiu, mamos namuose jis neturi savo atskiro privataus kampo, miega ant grindų arba su vyresniąja seserimi (14 metų ieškovės dukra iš ankstesnių santykių). Vaikas nurodė, kad kol lankė mokyklą (duomenys neskelbtini), po pamokų laiką leisdavo dienos centre, susitikdavo su draugais, eidavo į sporto treniruotes, o lankydamas mokyklą Klaipėdoje ir po pamokų pas mamą laukdamas tėčio jis laiką leidžia žaisdamas išmaniuoju telefonu.

21. Teismo psichologės išvadoje pažymėta, kad berniuko noras gyventi su tėčiu susiformavo dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad vaikas visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) (iki tėvų skyrybų ir po jų) ir natūraliai prisirišo prie tėčio, ir kad toks prisirišimas prie tėčio nėra nulemtas motinos elgesio ar jos asmens. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad vaiko norą gyventi su tėvu, be kita ko, lėmė paminėtos objektyvios priežastys, tai nereiškia, kad vaiko noras yra neatitinkantis jo interesų ar nulemtas kokios nors atsakovo neigiamos įtakos sūnui ar susiformavęs neigiamos patirties pagrindu. Juolab, kad toje gyvenamojoje vietoje berniukas visą laiką gyveno ne tik su tėvu, bet ir su mama, iki ji, pašlijus santykiams su atsakovu, išsikraustė su vaikais į Klaipėdą. Taigi tiek atsakovas, tiek ieškovė, gyvendami kartu su vaiku, turėjo vienodas galimybes sukurti su vaiku prieraišų ryšį, lemiantį norą gyventi su vienu iš tėvų. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas darytų neigiamą įtaką sūnui ar su juo netinkamai elgtųsi. Byloje esantys įrodymai bei vaiko apklausa, teisėjų kolegijos vertinimu, liudija, kad vaiko interesas gyventi su tėvu yra nulemtas jo natūralaus poreikio gyventi kiek įmanoma emociškai stabilesnėje ir visapusiškai saugioje aplinkoje.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas abiejų vaikų gyvenamąją vietą su motina, nurodė, kad sprendžiant, su kuriuo iš tėvų turėtų gyventi vaikas, tėvų lytis negali suteikti privilegijų, tačiau kartu akcentavo, kad tokio amžiaus vaikams itin svarbi būtent motinos globa, kad svarbesnis emocinis ryšys su motina. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka tik iš dalies. Sutiktina, kad motinos vaidmuo šalių penkiametės dukters gyvenime yra itin reikšmingas, tačiau šalių sūnui, kuriam netrukus sukaks 10 metų, itin svarbus tampa būtent tėvo vaidmuo, savo tapatybės formavimas per santykį su tėvu, o ypač įvertinus sukurtą saugų berniuko ir tėvo ryšį. Įvertinus aiškią ir vienareikšmišką vaiko nuomonę, jo artimą ryšį su tėvu, savijautą kalbant apie tėvą ir motiną, akivaizdu, kad būtent tėčio vaidmuo ir nuolatinė gyvenamoji vieta su tėvu berniukui yra svarbesnė.

23. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008). Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

24. Kaip jau buvo minėta, šalių sūnus tėvo gyvenamojoje vietoje gyveno nuo gimimo iki motinos ir tėvo konflikto, po kurio ieškovė su dukromis išsikėlė iš bendrų namų. Byloje nustatyta, kad, ieškovei išėjus gyventi atskirai, šalių nepilnametis sūnus iš esmės liko gyventi su tėvu, nors Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis laikina vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Pažymėtina ir tai, kad vaiko motina nepaisant jai palankios teismo nutarties neprieštaravo, kad vaikas gyventų su tėvu. Bylos nagrinėjimo metu vaikas iš esmės gyveno su tėvu. Be to, atsiliepime į atsakovo priešieškinį ieškovė iš esmės sutiko, kad sūnaus A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu ir tik vėliau pakeitė nuomonę. Ši aplinkybė liudija, kad pati ieškovė nėra tikra, ar sūnui A. tikrai geriausia būtų gyventi su ja, o ne su tėvu.

25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs berniuko gyvenamąją vietą su motina, akcentavo ir vaiko santykį su seserimis, jų prieraišų ryšį. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nepilnamečių vaikų teisė bendrauti su giminaičiais apima ir siekį užtikrinti, jog broliai ir seserys gyventų kartu, jeigu tai nepažeidžia jų interesų. Sutiktina, kad broliams ir seserims rekomenduotina esant galimybei augti kartu, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina ir byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovas gyvena pakankamai nedideliu atstumu vienas nuo kito (apie 20 km), taigi brolis ar sesuo turi galimybes nuvykti pas atskirai gyvenančią motiną ar tėtį atskirai gyvenančią sesę ar brolį. Pažymėtina ir tai, kad berniukas, apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad pasiilgsta tik mažosios sesers. Taip pat svarbu pažymėti, kad vaiko noras gyventi pas tėvą išliko nuoseklus ir aiškus, nepaisant aplinkybės, kad gyvenant su tėčiu susitikimai su mažąja seserimi taptų retesni. Sprendžiant apie brolio ir seserų ryšį, svarbu įvertinti ir amžiaus skirtumą: mažoji sesuo yra 5 metų amžiaus, kai vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia darželyje, vyresniajai seseriai yra 15 metų. Taigi, akivaizdu, kad amžiaus skirtumas tarp vaikų indikuoja interesų skirtumą ir bendri žaidimai, kuriantys prieraišų ryšį, yra reti. Teismo posėdyje apklausiamas berniukas taip pat nurodė, kad būdamas pas mamą jis laiką leisdavo naršydamas telefone, o ne užsiimdamas bendromis veiklomis su seserimis. Taigi visuma įrodymų apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Kolegijos vertinimu, gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu nepažeistų nei nepilnamečių vaikų, nei ginčo šalių interesų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį, abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais ir atskirai gyvenančiais šeimos nariais.

26. Kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir turėdama omenyje tai, kad teisės aktuose įtvirtintas draudimas, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties (tolerancija lyties aspektu), konstatuoja, kad byloje nenustatyta faktų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog šalių sūnaus išreikštas noras gyventi su tėvu prieštarautų jo interesams (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis, CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Kasacinis teismas, spręsdamas vienoje iš bylų, ar vaiko norai atitinka jo interesus, yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Nagrinėjamu atveju būtent atsakovo gyvenamoji vieta sukuria vaikui didesnį saugumo ir stabilumo jausmą. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu būtų galima neatsižvelgti į vaiko nuomonę.

27. Ieškovė nurodė, kad iš bendrų su atsakovu namų išsikraustė dėl to, kad atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtarus jį seksualine prievarta prieš ieškovės paauglę dukrą iš ankstesnių santykių. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikoje galioja nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Pagal šį principą asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų netinkamai elgęsis su bendrais su ieškove vaikais, byloje esančios atsakovo charakteristikos iš darbovietės ir bendruomenės yra palankios atsakovui. Svarbu įvertinti ir tai, kad ir pati ieškovė neprieštaravo, kad jų sūnus liktų gyventi su tėvu, kad atsakovas ir toliau bendrautų su kita dukra (R.), nepaisant pradėto ikiteisminio tyrimo.

28. Apibendrindama tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė sūnaus A. gyvenamąją vietą su ieškove. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama ir šio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu.

29. Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-24/2010; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-555/2007; kt.). Vadinasi, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

30. Ieškovė dviejų vaikų išlaikymui prašė priteisti iš atsakovo po 280 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nurodė, kad gali vaikams teikti išlaikymą po 234 Eur kiekvienam kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustatant nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydį teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur, atskaičius mokesčius – 518 Eur). Be to, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu mokamos išmokos yra skirtos vaiko poreikiams ir tai laikytina pagalbos teikimu vaikus auginantiems tėvams, todėl, sprendžiant klausimus dėl išlaikymo dydžio, visas nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turėtų būti mažinamas valstybės minėto įstatymo pagrindu mokamomis išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaikų poreikių patenkinimui būtina minimali suma šioje byloje yra 463,24 Eur (vienam vaikui) arba po 232 Eur (580 – 116,76) / 2) iš kiekvienos iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nepilnamečių vaikų A. R. ir R. R. išlaikymui priteistinas išlaikymas kiekvienam po 234 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ginčo byloje dėl šio pirmosios instancijos teismo nustatyto vaikų išlaikymo dydžio nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šios sumos pakankamumu.

31. Byloje susiklostė situacija, kai šalių dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o sūnaus – su atsakovu. CK 3.192 straipsnyje numatyta, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai (3.192 straipsnis). Pagal suformuotą teismų praktiką, išlaikymas vaikui priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio tėvo. Taigi išlaikymo priteisimą lemia tai, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad iš ieškovės turėtų būti priteisiama 234 Eur sūnaus A. išlaikymui, o iš atsakovo – 234 Eur dukters R. išlaikymui. Tačiau taip susidarytų situacija, kad ieškovė ir atsakovas vienas kitam (kaip vaikams skirtų lėšų tvarkytojams uzufrukto teise) turėtų pervesti po vienodą pinigų sumą. Dėl priteistų sumų tarp šalių galėtų kilti ir nesutarimų ar konfliktinių situacijų, jei viena iš šalių dėl vienų ar kitų priežasčių pradėtų nebevykdyti priimto teismo sprendimo. Dėl to atsižvelgdama į tai, kad abiem vaikams išlaikyti reikalinga ta pati suma ir šalys to neginčija, į tai, kad vaiko išlaikymo dydis nustatytas tinkamai, įvertinusi tai, kad kiekviena iš šalių geriausiai žino kartu gyvenančio vaiko poreikius ir gali juos tinkamai užtikrinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiekviena iš šalių visiškai išlaiko vaiką, su kuriuo gyvena, ir išlaikymas skyrium gyvenančiam vaikui atskirai nepriteistinas. Pažymėtina ir tai, kad pozicijos, jog kiekviena iš šalių išlaiko kartu su ja gyvenantį vaiką, laikėsi ir ieškovė 2021 m. spalio 22 d. atsiliepime į priešieškinį (t. 2, b. l. 39–42).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai, tiek aplinkybės dėl gyvenamosios vietos per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Dėl atsakovo bendravimo su dukra R. R. tvarkos nustatymo

33. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti maksimalią bendravimo su dukra tvarką, t. y. iš esmės taikyti „50:50 procentų laiko“ modelį, kai vaikas pusę laiko gyvena pas ieškovę, pusę – pas atsakovą. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su dukra R. tvarką, papildydamas ją atsakovo siūlymais dėl bendravimo švenčių dienomis, per atostogas. Apeliantas skunde prašo tenkinti jo priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė nustatyti maksimalią bendravimo su dukra R. tvarką, t. y. nustatyti „50:50 procentų laiko“. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo.

34. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

35. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 31 punktas). Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

36. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 buvo pasisakyta dėl vienos iš vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais. Tačiau dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sąlygų minėtoje byloje kasacinis teismas nesprendė. Todėl, pavyzdžiui, vėlesnėje praktikoje pasisakydamas dėl teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytų sąlygų – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Vadinasi, nagrinėjamu atveju atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka yra iš principo įmanoma.

37. Tačiau pastebėtina, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).

38. Nagrinėjamu atveju, nustačius atsakovo prašomą bendravimo su dukra tvarką, ji reikalautų nuolatinio kassavaitinio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, o įvertinus vaiko amžių – mergaitei 5 metai, tai potencialiai gali sukelti jai stresą dėl besikeičiančios gyvenamosios vietos ir atsiskyrimo nuo mamos, su kuria emocinis ryšys yra artimas. Be to, mergaitė, būdama savaitę pas tėvą, kiekvieną rytą turėtų vykti iš (duomenys neskelbtini) į ugdymo įstaigą Klaipėdoje, praleistų kelyje nemažai laiko, būtų sutrikdytas jos įprastas režimas ir tai neatitiktų geriausių tokio amžiaus vaiko interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai dėl maksimalaus bendravimo su dukra laiko nenusveria tų nepatogumų ir įprasto režimo trikdžių, kuriuos patirtų šalių dukra, kuriai šiuo metu yra 5 metai, pagal esamą situaciją įgyvendinant ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką.

39. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino klausimui dėl atsakovo bendravimo su penkiamete dukra svarbias aplinkybes ir pagrįstai nenustatė maksimalios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra optimali, užtikrina atsakovo ryšio su dukrą palaikymą, atitinka tiek atsakovo, tiek vaiko interesus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo patvirtintoje tvarkoje yra dvi tarpusavyje nesuderintos nuostatos dėl šalių bendravimo per vaikų gimtadienius, šiuo aspektu patikslina teismo nustatytą bendravimo tvarką.

Dėl bendravimo su sūnumi A. R. tvarkos

40. Pirmosios instancijos teismas šalių sūnaus A. gyvenamąją vietą nustatė su motina ir nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, analogišką atsakovo bendravimo su dukra R. tvarkai. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad berniuko gyvenamoji vieta su motina nustatyta tinkamai neįvertinus visų šiam klausimui nagrinėti reikšmingų aplinkybių, ir nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo nustatyti berniuko bendravimo su tėvu tvarką, dėl to pirmosios instancijos teismo nustatyta sūnaus A. bendravimo su tėvu tvarka panaikintina.

41. Ieškovė tam tikrą savo poziciją dėl savo bendravimo su sūnumi A. tvarkos išdėstė 2021 m. spalio 22 d. atsiliepime į priešieškinį, kai nurodė sutinkanti, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, tačiau paties reikalavimo nesuformulavo. 2022 m. sausio 11 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 87–89), jame savo poziciją dėl sūnaus A. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu pakeitė ir prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Pastebėtina, kad patikslintame ieškinyje ieškovė nesuformulavo reikalavimo dėl savo bendravimo su sūnumi tvarkos tuo atveju, jeigu būtų tenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo. Įvertinusi ieškovės procesinius dokumentus, juose išdėstytą besikeičiančią poziciją, teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė nebuvo suformulavusi savo reikalavimo dėl bendravimo su sūnumi A. tvarkos tuo atveju, jeigu sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Atsakovas, teikdamas šioje byloje priešieškinį, reikalavimo dėl sūnaus A. bendravimo su mama tvarkos nustatymo taip pat nepareiškė.

42. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo svarstyti ir nustatyti išsamios A. bendravimo su mama tvarkos, nes toks reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas ir nebuvo nagrinėjimas, dėl jo šalys iš esmės nepasisakė. Be to, šiuo atveju nustačius bendravimo tvarką iš karto apeliacinės instancijos teisme, šalys prarastų teisę į apeliaciją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas palieka galioti tas pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos nuostatas, kurios reguliuoja ieškovės bendravimą bendrai su abiem vaikais (R. ir A.; gimtadienių, švenčių ir kt. atvejais).

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl vaiko bendravimo tvarkos tėvai gali patys geranoriškai susitarti ir susitarimą įgyvendinti be teismo įsikišimo ar prašyti teismą patvirtinti taikos sutartį, nustatančią vaiko bendravimo tvarką. Šalys gali susitarti dėl tokio bendravimo su vaikais būdo, kad abu šalių vaikai (A. ir R.) kiek galima daugiau laiko praleistų kartu. Net ir šiuo atveju, kai šalių santykiai gana įtempti, spręstina, kad taikus susitarimas iš principo yra įmanomas ir skatintinas, nes pačios ieškovės pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo kintanti, pirmosios instancijos teismo patvirtintoje tvarkoje dalis klausimų palikta spręsti (susiderinti) pačioms šalis, o atsakovas iš esmės nedaro kliūčių sūnui bendrauti su motina ir seserimis. Taip pat pažymėtina, kad abu tėvai, su kuriais nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, privalo užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Nepavykus susitarti, detali A. bendravimo su mama tvarka gali būti nustatyta teismo tvarka vienai iš šalių pareiškus atitinkamą reikalavimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

44. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

45. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

46. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 75 proc., atsakovo – 25 proc., ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą – dukters R. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o sūnaus A. – su atsakovu, atitinkamai nustatyta prievolė kiekvienam išlaikyti su juo gyvenantį vaiką ir nustatyta bendravimo tvarka, darytina išvada, kad abiejų šalių reikalavimai buvo patenkinti po 50 proc. (dukters R. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, sūnaus A. – su atsakovu, nustatyta bendravimo tvarka, taip pat nustatyta prievolė kiekvienai šaliai išlaikyti su juo gyvenantį vaiką vienoda suma pagal nustatytus vaikų poreikius, kurie iš esmės vienodi).

47. Ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos apmokestinamas 75 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnis (ieškinys buvo pateiktas 2021 m. liepos 29 d., o vartotojų kainų indeksas, didesnis nei 110, pradėtas taikyti nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d.), reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo yra susijęs su prašymu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, dėl to šis reikalavimas atskirai neapmokestinamas. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 126 Eur ((234 Eur x 2 x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.). Iš viso byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 201 Eur (75 + 126).

48. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje 2022 m. gegužės 11 d. pažymoje nurodyta, kad valstybės patirtos ieškovės atstovavimo išlaidos sudaro 1 036,81 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

49. Ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 50 proc., dėl to iš atsakovo valstybei priteistina 100,50 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 518,40 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 618,90 Eur.

50. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė tokias išlaidas: 83 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 605 Eur išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, iš viso 688. Atsakovo reikalavimai buvo patenkinti 50 proc., dėl to iš ieškovės atsakovui priteistina 344 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

51. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio. Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovas nepateikė, dėl to jų paskirstymo klausimas nespęstinas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo reikalavimai buvo tenkinti 50 proc., atsakovui iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme sudaro 47 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

52. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje 2022 m. rugpjūčio 24 d. pažymoje nurodyta, kad valstybės patirtos ieškovės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 296,67 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai buvo tenkinti 50 proc. (ieškovas prašė ne tik nustatyti sūnaus A. gyvenamąją vietą su juo ir priteisti pirmosios instancijos teismo nustatytą išlaikymo sumą, bet tenkinti jo priešieškinį ir dėl dukros bendravimo tvarkos, tačiau šis reikalavimas nebuvo patenkintas), o ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, iš atsakovo valstybei priteistina 148,34 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. Š..

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta su atsakovu R. R..

Nustatyti, kad ieškovė R. Š. visiškai išlaiko dukterį R. R., o atsakovas R. R. visiškai išlaiko sūnų A. R..

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. R. bendravimo su tėvu R. R. tvarką nurodytomis sąlygomis:

- Vaikų tėvas R. R. su dukra R. R., gimusia (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą.

- Vaikų tėvas R. R. su dukra R. R., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvieną savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiima ją 17.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir 20 val. grąžina ją į jos gyvenamąją vietą.

- Vaikų tėvas R. R. savaitgaliais bendraudamas su dukra R. R. yra įpareigojamas užtikrinti dukters dienos ir poilsio režimą, taip pat užtikrinti laiką dukters dienos pietų miegui.

- Nustatyti, kad jeigu vaikų tėvas pagal šią bendravimo tvarką jam priklausančią bendrauti su dukra R. dieną vėluoja daugiau kaip 30 min. paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos, jis praranda galimybę tą dieną bendrauti su vaiku.

- Vaikų tėvui R. R. nesant galimybės bendrauti su dukra R. R. nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, atsakovo liga, kitos svarbios priežastys), atsakovas prieš 4 val. SMS žinute turi pranešti ieškovei jos telefono numeriu arba ieškovės elektroniniu paštu.

- Kiekvienais metais pirmą birželio sekmadienį (Tėvo dieną) nuo 10 val. iki pirmadienio 8 val. atsakovas praleidžia su dukra R. R..

- Ieškovė kiekvienais metais pirmą gegužės sekmadienį (Motinos dieną) nuo 10 val. iki pirmadienio 8 val. praleidžia su vaikais (čia ir toliau vaikai reiškia abu vaikus – R. ir A.).

- Atsakovas kiekvienais metais savo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) nuo 17 val. iki kitos dienos 8 val. praleidžia su dukra R..

- Ieškovė kiekvienais metais kovo 3 d. (ieškovės gimimo dieną) nuo 8 val. iki kitos dienos 8 val. praleidžia su vaikais.

- Atsakovas kiekvienais neporiniais metais (duomenys neskelbtini) (dukters gimimo dieną), pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jei dukra R. jos tuo metu nelanko – nuo 10 val. iki kitos dienos 8 val. praleidžia su dukra R.. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir ieškovės bendravimui.

- Atsakovas kiekvienais poriniais metais (duomenys neskelbtini) (sūnaus gimimo dieną), pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jei dukra R. jos tuo metu nelanko – nuo 10 val. iki kitos dienos 8 val. praleidžia su dukra R.. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir ieškovės bendravimui.

- Atsakovas kiekvienais metais dukters R. atostogų (išskyrus vasaros atostogas, kurios aptartos žemiau) metu bendrauja su ja po pusę kiekvienų jos mokymosi atostogų laiko, tikslesnį vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką kiekvienu atveju šalys raštu susitaria tarpusavyje, vadovaudamosi išimtinai vaiko interesais, ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki kiekvienų atostogų pradžios.

- Kiekvienais metais vaikų vasaros atostogų metu liepos mėn. 1–15 dienomis ir rugpjūčio mėn. 1–15 dienomis ieškovė bendrauja su vaikais.

- Kiekvienais metais vaikų vasaros atostogų metu liepos mėn. 16–31 dienomis ir rugpjūčio mėn. 16–30 dienomis atsakovas bendrauja su dukra R..

- Atsakovas kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 18 val. iki gruodžio 25 d. 13 val. laiką leidžia su dukra R.. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir ieškovės bendravimui.

- Atsakovas kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 13 val. iki gruodžio 26 d. 18 val. laiką leidžia su dukra R.. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir ieškovės bendravimui.

- Atsakovas kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 31 d. 15 val. iki sausio mėn. 1 d. 18 val. laiką leidžia su dukra R.. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir ieškovės bendravimui.

- Kiekvienais neporiniais metais atsakovas nuo šeštadienio prieš šv. Velykas 17 val. iki pirmos šv. Velykų dienos 16 val. laiką leidžia su dukra R.. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir ieškovės bendravimui.

- Kiekvienais poriniais metais atsakovas nuo pirmos šv. Velykų dienos 16 val. iki antros šv. Velykų dienos 16 val. laiką leidžia su dukra R.. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir ieškovės bendravimui.

- Atsakovas ir ieškovė turi teisę bet kuriuo metu (išskyrus nakties laiką) bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis interneto programomis, ir kiekviena šalis turi užtikrinti, kad kita šalis turėtų galimybę tokiu būdu pabendrauti su vaikais, kai šie bus pas jį.

- Atsakovas ir ieškovė privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jų gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, nedelsiant apie tai informuoti vienas kitą, taip pat nedelsiant informuoti vienas kitą apie vaikų sveikatos sutrikimus bei keistis visa turima svarbia informacija apie vaikus.

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. R. valstybei 518,40 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą pirmosios instancijos teisme. Priteistos sumos sumokamos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo R. R. valstybei 100,50 Eur žyminio mokesčio už ieškinį. Priteistos sumos sumokamos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovės R. Š. atsakovui R. R. 344 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 2021 m. rugpjūčio 26 d. teismo nutartimi nustatytas ir 2022 m. vasario 3 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos“.

Priteisti iš atsakovo R. R. valstybei 148,34 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą apeliacinės instancijos teisme. Priteistos sumos sumokamos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Priteisti iš ieškovės R. Š. atsakovui R. R. 47 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.