Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui R. R. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų – sūnaus A. R., gimusio (duomenys neskelbtini) ir dukters R. R., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį po 280 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepilnamečių vaikų – sūnaus A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters R. R., gimusios (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, vaikų mama R. Š., bei priteisti laikiną išlaikymą po 280 Eur kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

2. Nurodė, kad su atsakovu nėra susituokę. Nuo 2021 m. kovo mėn. su atsakovu nebegyvena, su dukromis persikėlė gyventi į Klaipėdą. Teigė, kad su atsakovu buvo sutarę, kad jų nepilnametis sūnus gyvens pas atsakovą iki mokslo metų pabaigos, tačiau atsakovas susitarimo nevykdo, šalių nepilnametis sūnus ir šiuo metu gyvena su tėvu, kuris atsisako grąžinti sūnų ieškovei ir prieštarauja, kad sūnus gyventų su mama. Pažymėjo, kad šiuo metu atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai įvykdyto ieškovės dukters išžaginimo, todėl siekiant apsaugoti vaikų teises ir interesus bei užtikrinti vaikų saugumą, jų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Taip pat nurodė, kad vaikų išlaikymui reikalinga suma yra apie 540 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, atsakovas yra sveikas ir darbingas, vykdo individualią veiklą, todėl gali skirti kiekvienam vaikui kas mėnesį po 280 Eur išlaikymą.

I. P. instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – laikinai nustatė nepilnamečių vaikų sūnaus A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters R. R., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, vaikų mama R. Š., iki šioje byloje įsiteisės teismo sprendimas. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo priteisė iš atsakovo R. R. laikiną išlaikymą A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir dukrai R. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 280 Eur kas mėnesį, kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo 2021 m. liepos 29 d. iki bus priimtas teismo sprendimas. Paskyrė ieškovę R. Š. lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui, tvarkytoja. Nurodė nutartį vykdyti skubiai, nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:

3.1. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, į tai, kad atsakovo atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams, tikslinga vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

3.2. Atsižvelgiant į tai, kad prašymo nagrinėjimo metu teismas vertina tik pradinėje proceso stadijoje pateiktus šalių rašytinius įrodymus apie tėvų turtinę padėtį, iš kurių dar nėra galimybės nustatyti tikrosios šalių turtinės padėties, į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 468 Eur (atskaičius mokesčius), ieškovės prašoma suma tik nežymiai viršija minimaliu laikomą teismų praktikoje išlaikymą, kiekvienam vaikui priteistinas 280 Eur laikinas išlaikymas.

I. A. skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartį pakeisti: laikinai nustatyti nepilnamečio sūnaus A. R., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakovu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-8374-639/2021; priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą A. R. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-8374-639/2021, paskiriant atsakovą šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; sumažinti iš atsakovo R. R. priteistą laikiną išlaikymą dukteriai R. R., nustatant laikiną išlaikymą – 234 Eur per mėnesį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Teismas nevertino svarbių aplinkybių, kurios galėtų lemti ieškovės prašymo tinkamą įvertinimą. Nors ieškovė pati nurodė, kad nepilnametis sūnus ieškinio pareiškimo dieną gyvena su atsakovu, tačiau melagingai apkaltino atsakovą, kad jis tariamai neleidžia vaikui gyventi su mama, todėl tariamai kyla grėsmė vaikų interesams.

4.2. Nepilnametis sūnus nuo momento, kai ieškovė išsikraustė gyventi skyriumi nuo atsakovo, gyveno su atsakovu ir jokių grėsmių ar neigiamos įtakos vaikui nebuvo nustatyta. Ieškovė ne tik sutiko, bet ir prašydavo, kad vaikas būtų su tėvu, kadangi puikiai supranta ir žino, kaip sūnus yra prisirišęs prie tėvo, ir kad būtent vaiko atskyrimas nuo tėvo reikš neigiamas emocijas ir išgyvenimus vaikui.

4.3. Atsakovo gyvenamosios vietos bendruomenės pirmininkės paaiškinimais, atsakovas visada buvo tas asmuo, kuris rūpinosi ir bendravo su vaikais, o ieškovė didelio intereso bendravime su vaikais niekada nerodė, vaikai labiau prisirišę prie tėvo nei prie motinos.

4.4. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą vaiko interesai nebūtų pažeisti, bet būtų užtikrintas vaiko gyvenimo sąlygų tęstinumas, jo psichologinė būsena gyvenant jam pažįstamoje ir artimoje, saugioje aplinkoje, o atsakovas niekada nekliudė ir nekliudys sūnui bendrauti su ieškove.

4.5. Atsakovas pateikė 2021 m. rugpjūčio 6 d. vaiko situacijos vertinimo anketą ir kitus įrodymus, kad didesnę riziką ir grėsmę vaikams gali kelti pati ieškovė dėl savo ne visai tinkamo gyvenimo būdo, nemokėjimo ir nenoro tinkamai prižiūrėti vaikus, su jais bendrauti, kurti artimą ryšį.

4.6. Vertinant, jog minimali alga yra 468 Eur, o abu tėvai privalo prisidėti išlaikydami savo nepilnamečius vaikus, atsakovas mano, jog laikinas išlaikymas būtų pagrįstas, jeigu jo suma sudarytų 234 Eur vienam vaikui per mėnesį, ši suma yra pakankama net ne minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti, juo labiau, kad ieškovė taip pat privalo skirti lygiavertes lėšas vaikų išlaikymui.

4.7. Kadangi atsakovas prašo pakeisti teismo sprendimo dalį ir nustatyti sūnaus A. laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, šią teismo nutarties dalį pakeitus, atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir dalyje dėl laikino išlaikymo, priteisiant nepilnamečiam sūnui A. R. 234 Eur laikiną išlaikymą kas mėnesį iš ieškovės, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą.

5. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

7. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.

8. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

9. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto pateiktais naujais įrodymais grindžiami jo atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, šių įrodymų apeliantas neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, pateikti nauji įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai yra nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji ir priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove tenkino motyvuodamas tuo, kad atsakovo atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams.

12. Atsakovas su teismo nutarties dalimi, kuria nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nesutinka, argumentuoja, kad teismas, priimdamas nutartį visiškai nevertino svarbių aplinkybių, kurios galėtų lemti tokio ieškovės prašymo tinkamą įvertinimą. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

13. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vadovaudamasis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktu teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.

14. Kaip byloje nustatyta, ieškovė kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės prašymą, nenustatė aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams, todėl ieškovės prašymą tenkino. Pažymėtina, kad ieškovės prašymui neprieštaravo ir vaiko teisių apsaugos institucija, pateikdama 2021 m. rugpjūčio 16 d. išvadą, kurioje nurodė, kad gyvenimo sąlygos pas ieškovę geros, būstas tvarkingas, aplinka saugi. Ieškovė tinkamai vykdo motinos pareigas nepilnamečiams vaikams.

15. Atmestini apelianto argumentai, kad nepilnamečiui šalių sūnui su juo gyventi geriau, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą vaiko interesai nebūtų pažeisti, bet būtų užtikrintas vaiko gyvenimo sąlygų tęstinumas, jo psichologinė būsena gyvenant jam pažįstamoje ir artimoje, saugioje aplinkoje, o atsakovas niekada nekliudė ir nekliudys sūnui bendrauti su ieškove.

16. Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovei kilo poreikis nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, nes su atsakovu buvo sutarę, jog šalių sūnus pas tėvą gyvens iki mokslo metų pabaigos, po to persikels pas ieškovę į jos gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste, mokysis Klaipėdos (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad šalys buvo sutarusios, jog nepilnametis sūnus gyvens su ieškove, patvirtina tai, kad vaikas buvo užregistruotas į mokyklą Klaipėdoje, kur ir gyvena ieškovė. Tačiau, kaip nurodė ir vaiko teisių apsaugos specialistai pateiktoje išvadoje, apsilankymo šeimoje metu 2021 m. rugpjūčio mėnesį A. R. namie nebuvo. Ieškovė paaiškino, kad nors yra priimta 2021 m. rugpjūčio 3 d. teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatant vaikų gyvenamąją vieta su ieškove, tačiau ieškovas jos nevykdo ir didžiąją laiko dalį berniukas praleidžia tėvo namuose, dėl ko yra apsunkintas ieškovės galėjimas vaiką tinkamai parengti naujiems mokslo metams naujoje ugdymo įstaigoje, t. y. (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kad būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai, tai yra, gyventi su mama ir seserimis Klaipėdoje bei mokytis (duomenys neskelbtini) progimnazijoje.

17. Nors atsakovas teigia, kad didesnę riziką ir grėsmę vaikams gali kelti nebent ieškovė, dėl savo ne visai tinkamo gyvenimo būdo, nemokėjimo ir nenoro tinkamai prižiūrėti vaikus, su jais bendrauti, kurti artimą ryšį, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje nurodyta, kad ieškovė pajėgi rūpintis vaikais, taip pat nurodyta, kad vaiko teisių pažeidimas fiksuotas buvo ir 2021 m. vasario mėnesį, kada abu tėvai, tai yra ne tik ieškovė, bet ir atsakovas buvo neblaivūs. Nors atsakovas su atskiruoju skundu pateikė jį puikiai charakterizuojančius duomenis ir neigiamai charakterizuojančius ieškovę, tačiau šie duomenys vertintini kaip subjektyvūs, ypatingai ieškovės atžvilgiu, nes atsakovo gyvenamosios vietos bendruomenės pirmininkė paaiškinime nurodo aplinkybes, kurios įprastai gali būti žinomos tik asmenims, kartu gyvenantiems su ieškove ir atsakovu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo šiomis charakteristikomis vadovautis.

18. Be to, laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieškinio/priešieškinio reikalavimams užtikrinti, tačiau atsakovas nors ir prašo nepilnamečio sūnaus laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su juo bei priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui, tačiau priešieškinio su reikalavimais nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir priteisti išlaikymą byloje nėra pareiškęs, taigi bet kokiu atveju jo atskirojo skundo prašymas nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą ir priteisti laikiną išlaikymą negalėtų būti tenkinamas.

19. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui pilnavertiškai augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Nuolatinė nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu, galbūt atsižvelgus ir į vaiko nuomonę. Taip pat bus įvertintas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

20. Pažymėtina ir tai, kad tėvai turi tinkamai naudoti tėvų valdžią ir tarpusavyje bendradarbiauti atsižvelgdami į geriausius vaikų interesus, nes priešingu atveju tokie tėvų veiksmai, kaip nagrinėjamu atveju, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarties nevykdymas, gali būti pripažinti kaip piktnaudžiavimas tėvų valdžia, vaiko teisėtų interesų pažeidimas, tai gali turėti įtakos sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu.

21. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečio A. R. gyvenamąją vietą su ieškove, vaiko teisių ir interesų nepažeidė, šioje dalyje apelianto atskirasis skundas atmestinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

22. Ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 280 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki bylos išnagrinėjimo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė priteisti iš atsakovo jo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 280 Eur kiekvienam nuo ieškinio priėmimo teisme iki sprendimo priėmimo.

23. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė po 280 Eur vaikų išlaikymui, tokia suma neatitinka nei vaikų poreikių, nei šalių pajamų. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

24. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.

25. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus.

26. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai ir pan.

27. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti.

28. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė dirba ir gauna apie 700 Eur atlyginimą, gyvena nuomojamame bute, be nepilnamečio sūnaus turi išlaikyti dvi dukras, taigi akivaizdu, kad ieškovė turi daugiau išlaikytinių nei atsakovas, bei jai tenka didesnė vaikų išlaikymo pareiga. Atsakovas su atskiruoju skundu duomenų apie savo pajamas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nurodė, kad kiekvienam vaikui būtina išlaikymo suma 540 Eur per mėnesį.

29. Nors apeliantas teigia, kad minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius šiuo metu yra 468 Eur, todėl jis sutinka mokėti vaikų išlaikymui puse sumos, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju iki teismo sprendimo priėmimo vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kuriai ir tenka kasdienė vaikų priežiūra, kasdienė pareiga materialiai aprūpinti savo vaikus, todėl atsakovas turi pareigą didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, atsakovas nepateikė duomenų, kad yra nepajėgus mokėti priteisto laikino išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikų laikinam išlaikymui reikalingos sumos dydžio, atsižvelgė į byloje esančius duomenis ir pagrįstai sprendė, kad iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas teismo sprendimas byloje užtikrins nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus ir nepažeis ginčo šalių interesų pusiausvyros.

30. Taip pat apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Vaikams reikalingas ir būtinas išlaikymas, realios tėvų galimybės teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą bus nustatyti pilnai ir visapusiškai išsiaiškinus visas bylos aplinkybes. Šioje proceso stadijoje teismo pareiga yra užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę gauti išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

31. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-338 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.