- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-11
- Bylos Nr.
- e2-716-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00805-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „NOVUM SITUM“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties netenkinti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „NOVUM SITUM“ prašymo pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą, suteikiant galimybę iš naujo svarstyti pritarimo restruktūrizavimo planui klausimą kreditorių susirinkime,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „NOVUM SITUM“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) iškelta restruktūrizavimo byla, nustatytas 4 mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos parengti ir pateikti teismui įmonės restruktūrizavimo plano projektą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 13 d.
2. Atsakovės restruktūrizuojamos UAB (toliau – ir RUAB) „NOVUM SITUM“ nemokumo administratorė UAB „Mindas“ 2024 m. balandžio 15 d. pateikė prašymą patvirtinti RUAB „NOVUM SITUM“ restruktūrizavimo plano projektą, kuriam pritarta 2024 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkime.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi panaikino RUAB „NOVUM SITUM“ 2024 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo penktuoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą ir pritarimo RUAB „NOVUM SITUM“ restruktūrizavimo plano projektui klausimą perdavė spręsti iš naujo paveikiamiems kreditoriams grupėse. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-533-798/2024 paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
4. Atsakovė RUAB „NOVUM SITUM“ 2024 m. liepos 23 d. pateikė prašymą pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą, suteikiant galimybę iš naujo svarstyti pritarimo restruktūrizavimo plano projektui klausimą kreditorių susirinkime. Nurodė, kad įmonės restruktūrizavimo plano projektas buvo pateiktas laiku, todėl teismas turėtų ne nutraukti restruktūrizavimo bylą, o pratęsti terminą pateikti restruktūrizavimo plano projektui, kuriam būtų pritarta naujai sušauktame kreditorių susirinkime. Nutraukus restruktūrizavimo bylą, bendrovei vėl tektų inicijuoti restruktūrizavimo procesą, o tai dar labiau prailgintų atsiskaitymo su kreditoriais terminus ir turėtų neigiamos įtakos bendrovės mokumo atkūrimo galimybėms, nes palūkanų ir netesybų skaičiavimas atsinaujintų nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios. Bendrovė šiuo metu veda derybas su hipotekos kreditore UAB „Kredito garantas“, kuri 2024 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkime balsavo prieš restruktūrizavimo plano projektą. Pasiekus susitarimą, hipotekos kreditorė UAB „Kredito garantas“ balsuos už pritarimą restruktūrizavimo plano projektui. Tikėtina, kad ir kiti įmonės kreditoriai taip pat pritars restruktūrizavimo plano projektui. Pateikti teismui tvirtinti restruktūrizavimo plano projektą, kuriam būtų pritarta kreditorių susirinkime, reikalingas papildomas 2 mėnesių terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 24 d. nutartimi nutarė:
5.1. netenkinti RUAB „NOVUM SITUM“ prašymo pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą, nesuteikiant galimybės iš naujo svarstyti pritarimo restruktūrizavimo plano projektui klausimą kreditorių susirinkime;
5.2. spręsti byloje RUAB „NOVUM SITUM“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo klausimus;
5.3. įpareigoti bendrovės vadovą pateikti bendrovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; atsakovės sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; informaciją apie atsakovės turimą turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis, galinčius turėti reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimui.
6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį, kuria panaikintas RUAB „NOVUM SITUM“ 2024 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo penktuoju darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas ir pritarimo RUAB „NOVUM SITUM“ restruktūrizavimo plano projektui klausimas perduotas spręsti iš naujo paveikiamiems kreditoriams grupėse.
7. Teismas nustatė, kad RUAB „NOVUM SITUM“ 2024 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkime šeštuoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl pritarimo kreipimuisi į teismą su prašymu pratęsti terminą restruktūrizavimo plano projektui pateikti 1 mėnesiui tuo atveju, jei paveikiamų kreditorių grupėse restruktūrizavimo plano projektui nebūtų pritarta, siekiant sudaryti sąlygas įmonei patikslinti restruktūrizavimo plano projektą pagal kreditorių pastabas. Bendrovės kreditoriai nepritarė kreipimuisi į teismą dėl restruktūrizavimo plano projekto pateikimo termino pratęsimo, nes už tokį pasiūlymą balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 894 980,19 Eur (33,68 proc.), prieš – 1 723 746,18 Eur (65,82 proc.).
8. Teismas nustatė, kad bendrovės hipotekos kreditorė UAB „Kredito garantas“, kuri 2024 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkime balsavo prieš sprendimą penktuoju darbotvarkės klausimu dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui ir kuri apskundė minėtą kreditorių susirinkimo sprendimą teismui, 2024 m. liepos 23 d. raštu sutiko, jog restruktūrizavimo plano projekto pateikimo terminas būtų pratęstas ne ilgesniam nei iki 2024 m. rugsėjo 24 d. terminui, nes tarp UAB „Kredito garantas“ ir RUAB „NOVUM SITUM“ vyksta derybos dėl restruktūrizavimo plano projekto sąlygų pakeitimo, siekiant nustatyti konkrečias UAB „Kredito garantas“ naudai įkeisto turto pardavimo sąlygas ir terminus.
9. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo plano projektas turi būti pateiktas teismui tvirtinti vėliausiai per 6 mėnesius nuo teismo nutarties iškelti juridiniam asmeniui restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, o nagrinėjamu atveju šis terminas suėjo 2024 m. birželio 13 d. Restruktūrizavimo procesą reglamentuojantis įstatymas nustato konkrečius restruktūrizavimo plano projekto rengimo ir pateikimo tvirtinti teismui terminus bei pasekmes, kylančias restruktūrizavimo plano projekto nepateikus įstatyme nustatytais terminais. Įstatymų leidėjas nėra suteikęs teismui diskrecijos teisės pasirinkti restruktūrizavimo bylą nutraukti ar ne, atskirai įvertinant termino praleidimo priežastis, nes įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatomis įtvirtino kitą mechanizmą – galimybę pratęsti terminą teismui pateikti restruktūrizavimo plano projektą, tačiau toks prašymas taip pat turi būti teikiamas, laikantis JANĮ 110 straipsnyje nustatytų terminų.
10. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad restruktūrizavimo plano projektas buvo pateiktas laiku, kadangi 2024 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo sprendimas penktuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo pritarta restruktūrizavimo plano projektui, buvo panaikintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, teismui nevertinant restruktūrizavimo plano projekto turinio atitikties JANĮ reikalavimams. Restruktūrizavimo plano projektas teismui nebuvo pateiktas nei per JANĮ 110 straipsnio 1 dalyje numatytą 4 mėnesių terminą, nei per JANĮ 110 straipsnio 3 dalyje numatytą 6 mėnesių terminą.
11. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad teismas turėtų sudaryti galimybę pateikti naują kreditorių susirinkimo sprendimą arba atsisakyti patvirtinti restruktūrizavimo plano projektą dėl jo neatitikimo JANĮ 107 straipsnio reikalavimui, nevertinant restruktūrizavimo plano turinio bei galimybės įgyvendinti restruktūrizavimo planą, arba nustatyti terminą restruktūrizavimo plano projekto trūkumams pašalinti.
12. Teismas pažymėjo, kad dėl restruktūrizavimo plano projekto neatitikimo JANĮ 107 straipsnio reikalavimams jau pasisakyta įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartyje, kurioje konstatuota, jog pažeista pritarimo restruktūrizavimo plano projektui tvarka, todėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui klausimas grąžintas iš naujo spręsti paveikiamiems kreditoriams grupėse.
13. Dėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo reglamentuojančių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatų taikymo restruktūrizavimo plano projektui teismas nurodė, kad atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1259-407/2020, nes nurodytoje byloje trūkumų šalinimo institutas taikytas pradinėje restruktūrizavimo proceso stadijoje, t. y. kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teikiant ir restruktūrizavimo plano projektą. Nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo plano projektas teismui pateiktas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o ne pradinėje restruktūrizavimo bylos stadijoje.
14. Teismas nurodė, kad reikšminga aplinkybė yra tai, jog nors restruktūrizavimo plano projektui anksčiau nepritarusi kreditorė UAB „Kredito garantas“ pateikė sutikimą restruktūrizavimo plano projekto pateikimo termino pratęsimui ne ilgesniam terminui kaip iki 2024 m. rugsėjo 24 d., tačiau RUAB „NOVUM SITUM“, atstovaujama vadovo ir nemokumo administratorės, nesiėmė jokių veiksmų siekti pritarimo restruktūrizavimo plano projektui. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad restruktūrizuojama bendrovė išsiuntė kreditoriams pranešimus apie naują susirinkimą, nepateikti kiti įrodymai, patvirtinantys realų ketinimą siekti, jog restruktūrizavimo plano projektui pritartų paveikiami kreditoriai grupėse. Kreditorė UAB „Kredito garantas“ savo patvirtinime nurodė aiškiai apibrėžtą terminą, todėl teismas padarė prielaidą, kad bendrovė ir kreditorė tarpusavio derybų metu susitarė dėl konkrečių restruktūrizavimo plano projekto suderinimo teiginių. Teismo vertinimu, tokia faktinė situacija iš esmės leido restruktūrizuojamai bendrovei šaukti kreditorių susirinkimą ir (ar) atlikti kitus pritarimo restruktūrizavimo plano projektui reikalingus veiksmus, tačiau teismui nepateikti duomenys, jog bendrovė aktyviais veiksmais siektų pritarimo restruktūrizavimo plano projektui.
15. Aplinkybės, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo panaikintas kreditorių susirinkimo sprendimas, kuriuo pritarta restruktūrizavimo plano projektui, o restruktūrizuojama bendrovė savalaikiai nepateikė teismui kito restruktūrizavimo plano projekto, leido teismui spręsti, jog restruktūrizavimo plano projektas JANĮ 110 straipsnyje numatytais terminais iš viso teismui nebuvo pateiktas.
16. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo proceso tikslai negali būti pasiekti neprotingai, neracionaliai naudojant restruktūrizavimo procedūras, nepaisant operatyvumo reikalavimų, todėl teismas atmetė bendrovės prašymą pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą, nesuteikiant galimybės iš naujo svarstyti pritarimo restruktūrizavimo plano projektui klausimą kreditorių susirinkime. Kadangi restruktūrizavimo plano projektas nebuvo pateiktas savalaikiai ir nenustačius pagrindų pratęsti terminą šio plano projekto pateikimui, teismas nurodė, kad spręstinas restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo klausimas.
III. Atskirojo skundo argumentai
17. Atsakovė RUAB „NOVUM SITUM“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą ir suteikti RUAB „NOVUM SITUM“ galimybę iš naujo svarstyti pritarimo restruktūrizavimo planui klausimą kreditorių susirinkime. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą ir suteikti RUAB „NOVUM SITUM“ galimybę iš naujo svarstyti pritarimo restruktūrizavimo plano projektui klausimą kreditorių susirinkime ir nutarė spręsti restruktūrizavimo bylos nutraukimo bei bankroto bylos iškėlimo klausimą. Aplinkybė, kad 2024 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkime šeštuoju darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas sprendimas pritarti kreipimuisi į teismą dėl restruktūrizavimo plano projekto pateikimo termino pratęsimo, nereiškia, jog kreditoriai iš esmės nepritaria restruktūrizavimo plano projekto pateikimo termino pratęsimui. Teismas neįvertino, kad hipotekos kreditorė UAB „Kredito garantas“, kuri 2024 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkime šeštuoju darbotvarkės klausimu balsavo prieš restruktūrizavimo plano projekto termino pratęsimą, neprieštarauja, jog restruktūrizavimo plano projekto pateikimo terminas būtų pratęstas iki 2024 m. rugsėjo 24 d. Hipotekos kreditorės UAB „Kredito garantas“ finansinis reikalavimas (1 188 656,09 Eur) procentine išraiška yra 42,44 proc. nuo bendros 2024 m. balandžio 15 d. buvusių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. 2024 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkime už restruktūrizavimo plano projekto pateikimo termino pratęsimą balsavo 33,68 proc. kreditorių, o prieš – 65,82 proc., todėl, pasikeitus hipotekos kreditorės pozicijai, už restruktūrizavimo plano projekto pateikimo termino pratęsimą naujame kreditorių susirinkime balsuotų dauguma kreditorių.
17.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad restruktūrizavimo plano projektas teismui nebuvo pateiktas per JANĮ 110 straipsnyje nustatytus terminus. Restruktūrizavimo plano projektas, kuriam pritarė juridinio asmens dalyviai ir kreditoriai, buvo pateiktas teismui JANĮ 110 straipsnyje nustatytais terminais, tačiau vėliau teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo, buvo panaikintas kreditorių susirinkimo sprendimas pritarti restruktūrizavimo plano projektui. Aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo sprendimas, kuriuo buvo pritarta restruktūrizavimo plano projektui, buvo nuginčytas, nereiškia, jog restruktūrizavimo plano projektas nebuvo pateiktas įstatymo nustatytu terminu. Kreditorių susirinkimo sprendimas nėra sandoris, todėl jis negali būti pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento. JANĮ 110 straipsnyje numatyti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo terminai ir galimybė juos pratęsti tik vadovaujantis šia įstatymo nuostata neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai restruktūrizavimo plano projektas pateikiamas tvirtinti teismui laiku, tačiau kreditorių susirinkimo sprendimas, kuriuo jam pritariama, vėliau yra panaikinamas.
17.3. Teismas, aiškindamas ir taikydamas JANĮ nuostatas bei spręsdamas, kad nėra pagrindo suteikti galimybę iš naujo svarstyti pritarimo restruktūrizavimo plano projektui klausimą kreditorių susirinkime, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, JANĮ 3 straipsnyje įtvirtintais nemokumo principais, netinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją. Kreditorių susirinkimo sprendimas pritarti restruktūrizavimo plano projektui buvo panaikintas ir klausimas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui perduotas paveikiamų kreditorių grupėse spręsti iš naujo, nenustatant termino, per kurį kreditorių susirinkime turėtų būti iš naujo išspręstas šis klausimas. Pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėjo tik 2024 m. liepos 11 d. Kreditorių susirinkimo sušaukimas reikalauja laiko ir jis gali įvykti tik praėjus 14 dienų nuo pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą. Įmonė, siekdama, kad iš naujo sušauktame kreditorių susirinkime būtų pritarta restruktūrizavimo plano projektui, derėjosi su hipotekos kreditore, tačiau derybos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu dar nebuvo baigtos. Taigi, kreditorių susirinkimas objektyviai negalėjo būti sušauktas ir klausimas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui negalėjo būti išspręstas iki pirmosios instancijos teismo posėdžio, kuriame buvo priimta skundžiama 2024 m. liepos 24 d. nutartis.
17.4. Teismas neįvertino, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimas, nesudarius galimybės įmonės kreditoriams pritarti restruktūrizavimo plano projektui, pažeidžia visų kreditorių interesus, restruktūrizavimo proceso tikslą grąžinti skolas kreditoriams, atkurti bendrovės mokumą ir išvengti jos bankroto, nors restruktūrizavimo scenarijus yra palankesnis ir naudingesnis kreditoriams nei bankrotas. Jei restruktūrizavimo byla būtų nutraukta ir galimai iškelta bankroto byla, tai atsinaujintų palūkanų ir netesybų skaičiavimas, dėl to kreditorių reikalavimų apimtys dar labiau išaugtų. Bendrovei priklauso dešimtys nekilnojamojo turto objektų, todėl bankroto atveju turtas būtų realizuojamas daug mažesne kaina nei rinkos vertė, išaugtų bankroto proceso administravimo išlaidos, dėl to sumažėtų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo apimtys. Taigi, nesuteikimas galimybės kreditorių susirinkime spręsti dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui pažeistų įmonės ir jos kreditorių interesus.
17.5. Teismų praktikoje JANĮ taikomas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei JANĮ įtvirtintais nemokumo principais, suteikiant papildomą terminą restruktūrizavimo plano projektui pateikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1259-407/2020; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-953-798/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1085-910/2023; Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-219-569/2023), tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.
17.6. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad byloje dėl 2024 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo sprendimo penktuoju darbotvarkės klausimu (dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui) panaikinimo nebuvo sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo plano (ne)tvirtinimo. Kadangi teismas, priėmęs kreditorių skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, šį skundą išskyrė į atskirą bylą, klausimas dėl restruktūrizavimo plano projekto (ne)tvirtinimo turėjo būti sprendžiamas restruktūrizavimo byloje, kurioje teismas galėjo pratęsti terminą restruktūrizavimo plano projektui pateikti, atsisakydamas patvirtinti restruktūrizavimo plano projektą dėl jo neatitikimo JANĮ 107 straipsnio reikalavimui, nevertinant restruktūrizavimo plano projekto turinio ir galimybės įgyvendinti restruktūrizavimo planą.
17.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pacitavo Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-419-567/2024, kurioje susiklostė tokia situacija, kai pirmosios instancijos teismas nutarė nepatvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano, panaikino kreditorių susirinkimo sprendimą dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui ir pritarimo restruktūrizavimo planui klausimą perdavė spręsti iš naujo paveikiamiems kreditoriams grupėse, įpareigojant nemokumo administratorių iki konkrečios datos pateikti teismui tvirtinti restruktūrizavimo planą. Nurodytoje byloje restruktūrizuojama bendrovė šio termino nesilaikė, restruktūrizavimo planą pateikė praleidusi teismo pratęstą terminą, todėl teismas jo netvirtino ir restruktūrizavimo bylą nutraukė, iškeldamas bankroto bylą. Nurodyta teismo nutartis nagrinėjamu atveju galėjo ir turėjo tapti papildomu pagrindu pirmosios instancijos teismui atsakovei pratęsti terminą pateikti restruktūrizavimo plano projektą, taip įgyvendinant pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį dėl kreditorių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, kuria teismas klausimą dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui perdavė spręsti iš naujo paveikiamiems kreditoriams grupėse. Skundžiama nutartis priimta vos po 13 dienų nuo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties įsiteisėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis netenkinti restruktūrizuojamos įmonės prašymo pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą, nesuteikiant galimybės iš naujo svarstyti pritarimo restruktūrizavimo plano projektui klausimą kreditorių susirinkime, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
19. Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau atskirajame skunde nenurodė argumentų dėl nutarties dalių, kuriomis nutarta 2024 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka spręsti restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo klausimus bei apeliantės vadovas įpareigotas pateikti įmonės finansinę ir ūkinę būklę patvirtinančius įrodymus (finansinės atskaitomybės dokumentus, kreditorių, debitorių sąrašus ir pan.).
20. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte (CPK 338 straipsnis) nustatyta, kad atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama teismo nutartis (ar jos dalis), kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
21. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui CPK numatytais atvejais ir tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio restruktūrizavimo bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar specialaus įstatymo normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės tiesiogiai neįvardijo nei specialiame įstatyme, nei CPK, vertinama, ar nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš dalyvaujančių byloje asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021).
23. Aplinkybė, kad tam tikra teismo procesinio sprendimo dalis negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020).
24. Nei JANĮ, nei CPK nėra numatyta galimybė apskųsti teismo nutartį, kuria nutarta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka spręsti restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo klausimus bei įpareigoti įmonės vadovą pateikti įmonės finansinę ir ūkinę būklę patvirtinančius įrodymus. Nurodytos nutarties dalys pagal savo esmę taip pat neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Jeigu teismo priimto procesinio sprendimo dalimi nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo dalies apskundimo apeliacine tvarka galimybės įstatymai nenumato, apeliacinis procesas byloje yra negalimas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė, jog nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu ir nenurodė neskundžiamų nutarties dalių. Spręsdamas apeliantės atskirojo skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą atskirąjį skundą priėmė ir atsiuntė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
26. Tokia pirmosios instancijos teismo klaida nesudaro pagrindo nutarties dalių, negalinčių būti apeliacijos objektu, peržiūrai apeliacine tvarka. Tokiai klaidai paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties dalių, kuriomis nutarta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. rugsėjo 2 d. spręsti restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo klausimus bei apeliantės vadovas įpareigotas pateikti įmonės finansinę ir ūkinę būklę patvirtinančius įrodymus, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų
27. Atsakovė RUAB „NOVUM SITUM“ 2024 m. rugsėjo 3 d. pateikė prašymą priimti naujus įrodymus:
27.1. 2024 m. rugpjūčio 30 d. RUAB „NOVUM SITUM“ kreditorių susirinkimo protokolą;
27.2. 2024 m. rugpjūčio 8 d. restruktūrizavimo plano projektą;
27.3. 2024 m. rugpjūčio 30 d. prašymą Vilniaus apygardos teismui dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo.
28. Atsakovė nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. kreditorių susirinkime buvo pritarta bendrovės restruktūrizavimo plano projektui. Atsakovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, restruktūrizavimo proceso naudingumo įmonei ir jos kreditoriams.
29. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).
30. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
31. Pažymėtina, kad apeliantės teikiami nauji įrodymai taip pat buvo pateikti pirmosios instancijos teismui į RUAB „NOVUM SITUM“ restruktūrizavimo bylą. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO), todėl apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų ir dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas gali naudotis LITEKO duomenimis, kuriuose RUAB „NOVUM SITUM“ restruktūrizavimo byloje yra pateikti apeliantės nauji įrodymai.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliantės atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl apeliantės pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.
33. CPK 323, 338 straipsniuose įtvirtinta, kad, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą draudžiama.
34. Apeliantės prašyme dėl naujų įrodymų priėmimo nurodytais rašytiniais paaiškinimais siekiama papildyti atskirąjį skundą naujais argumentais. Kaip minėta, bylos apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo prašyme nurodytus rašytinius paaiškinimus, kaip atskirojo skundo papildymą.
Dėl termino pateikti teismui restruktūrizavimo plano projektą pratęsimo
35. Skundžiama nutarties dalimi pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės RUAB „NOVUM SITUM“ prašymo pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą, nesuteikiant galimybės iš naujo svarstyti pritarimo restruktūrizavimo plano projektui klausimą kreditorių susirinkime. Atsakovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo pratęsti terminą pateikti teismui restruktūrizavimo plano projektą iki 2024 m. rugsėjo 24 d. Apeliantės vertinimu, teismas formaliai taikė JANĮ nuostatas, neatsižvelgė į objektyvias restruktūrizavimo plano nepateikimo priežastis, todėl nepagrįstai netenkino jos prašymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais.
36. Pagal JANĮ 110 straipsnio 1 dalį nemokumo administratorius arba juridinio asmens vadovas restruktūrizavimo plano projektą, kuriam pritarta JANĮ 106, 107 arba 111¹ straipsniuose nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos turi pateikti teismui. JANĮ 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nemokumo administratoriaus arba juridinio asmens vadovo prašymu, jeigu tam pritaria kreditorių susirinkimas ir pagrindžiama akivaizdi pažanga svarstant restruktūrizavimo plano projektą, turi teisę pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą. Bendras restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminas negali viršyti 6 mėnesių nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 110 straipsnio 3 dalis). Taigi, restruktūrizavimo procesą reglamentuojantis įstatymas aiškiai nustato konkrečius restruktūrizavimo plano projekto rengimo ir pateikimo tvirtinti teismui terminus.
37. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti kreditorių interesus, kadangi nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, be kita ko, draudžiama: vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; išieškoti skolas iš juridinio asmens; įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos; nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1–5 punktai). Todėl restruktūrizavimo plano projekto parengimo ir pateikimo teismui tvirtinti laikotarpis negali būti neapibrėžtas ir ištęstas laike, priešingu atveju, restruktūrizavimo procesas galėtų taptų tik priemone atitolinti bankroto procesą ir sudarytų galimybę piktnaudžiauti restruktūrizavimo procese restruktūrizuojamo juridinio asmens statusą įgijusiam juridiniam asmeniui JANĮ suteikiamomis lengvatomis. Taip pat dėl šių priežasčių tiek restruktūrizavimo administratorius, tiek restruktūrizuojamo juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir apdairiai bei laikytis JANĮ nustatytų terminų (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-95-467/2024).
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi RUAB „NOVUM SITUM“ iškelta restruktūrizavimo byla, nustatytas 4 mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos parengti ir pateikti teismui įmonės restruktūrizavimo planą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 13 d., todėl restruktūrizavimo planas turėjo būti pateiktas iki 2024 m. balandžio 15 d.
39. RUAB „NOVUM SITUM“ nemokumo administratorė 2024 m. balandžio 15 d. pateikė teismui tvirtinti restruktūrizavimo planą, kuriam pritarta 2024 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkime. Įmonės hipotekos kreditorė UAB „Kredito garantas“ 2024 m. balandžio 23 d. pateikė skundą, prašydama panaikinti RUAB „NOVUM SITUM“ 2024 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo sprendimą penktuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta pritarti RUAB „NOVUM SITUM“ restruktūrizavimo plano projektui, įpareigoti RUAB „NOVUM SITUM“ 2024 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo pirmininką ir susirinkimo sekretorių perskaičiuoti kreditorių balsus dėl susirinkimo penktojo darbotvarkės klausimo, įtraukiant ir UAB „Kredito garantas“ balsus.
40. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi panaikino RUAB „NOVUM SITUM“ 2024 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo penktuoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą ir pritarimo RUAB „NOVUM SITUM“ restruktūrizavimo planui klausimą perdavė spręsti iš naujo paveikiamiems kreditoriams grupėse.
41. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-533-798/2024 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį, nurodydamas, kad RUAB „NOVUM SITUM“ 2024 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkime buvo pažeista kreditorių susirinkimo sprendimo dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui priėmimo tvarka, nes nebuvo įskaityti restruktūrizavimo plano paveikiamos hipotekos kreditorės UAB „Kredito garantas“ balsai.
42. Taigi, 2024 m. liepos 11 d. įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarčiai, pritarimo RUAB „NOVUM SITUM“ restruktūrizavimo plano projektui klausimas turėjo būti sprendžiamas iš naujo įmonės kreditorių susirinkime. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas tvirtinti įmonės restruktūrizavimo planas, kuriam būtų pritarę restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse. Taigi, nesutiktina su apeliantės argumentu, kad restruktūrizavimo plano projektas, kuriam pritarė paveikiami kreditoriai grupėse, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas, laikantis JANĮ 110 straipsnyje nustatytų terminų, atsižvelgiant į tai, jog 2024 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo sprendimas pritarti restruktūrizavimo plano projektui buvo panaikintas, įpareigojant klausimą dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui spręsti iš naujo paveikiamų kreditorių grupėse.
43. Kaip minėta, pagal JANĮ 110 straipsnio 2 dalį teismas nemokumo administratoriaus arba juridinio asmens vadovo prašymu, jeigu tam pritaria kreditorių susirinkimas ir pagrindžiama akivaizdi pažanga svarstant restruktūrizavimo plano projektą, turi teisę pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą. Pažymėtina, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies priėmimo metu teismui nebuvo pateiktas RUAB „NOVUM SITUM“ kreditorių susirinkimo sprendimas pritarti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui termino pratęsimui. Priešingai, 2024 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkime šeštuoju darbotvarkės klausimu dėl pritarimo kreipimuisi į teismą su prašymu pratęsti terminą 1 mėnesiui restruktūrizavimo planui pateikti teismui kreditorių dauguma priėmė sprendimą nepritarti tokiam siūlymui. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 23 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimis konstatuotas įmonės kreditorių susirinkimo sprendimo dėl pritarimo restruktūrizavimo planui priėmimo tvarkos pažeidimas. Taigi, atsakovei prašant teismo pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą, teismui turėjo būti pateikti įrodymai, jog restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui termino pratęsimui pritarė kreditorių susirinkimas, ir yra akivaizdi pažanga restruktūrizavimo plano projekto svarstyme. Nurodyti įrodymai pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nepratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo termino. Tai, kad apeliantė pateikė informaciją apie vykdomas derybas su didžiausia (hipotekos) kreditore, kuriai, sutikus su restruktūrizavimo plano projekto korekcijomis, restruktūrizavimo plano projektui galimai būtų pritarta kreditorių susirinkime, nesudarė teisinio pagrindo pratęsti šį terminą.
44. Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovės nemokumo administratorė 2024 m. rugpjūčio 30 d. pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie tai, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. įvyko RUAB „NOVUM SITUM“ kreditorių susirinkimas, kuriame kreditorių dauguma pritarė restruktūrizavimo plano projektui ir kreipimuisi į teismą dėl termino pateikti teismui tvirtinti restruktūrizavimo plano projektą pratęsimo. Nurodytos aplinkybės atsirado po skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties dalies priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė nutarties dalį pagal byloje turimus duomenis. Taigi, skundžiamos nutarties dalies priėmimo metu teismui nebuvo pateiktas nei restruktūrizavimo plano projektas, kuriam būtų pritarusi dauguma įmonės kreditorių, nei kreditorių susirinkimo sprendimas kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui termino pratęsimo, nei įrodymai apie akivaizdžią pažangą, svarstant pritarimo restruktūrizavimo plano projektui klausimą.
45. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad restruktūrizavimo plano projektas objektyviai negalėjo būti parengtas ir pateiktas kreditorių susirinkimui ir teismui, kadangi tik 2024 m. liepos 11 d. įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis, kuria pritarimo restruktūrizavimo plano projektui klausimas perduotas spręsti paveikiamiems kreditoriams grupėse iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminė aplinkybė yra tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties dalies priėmimo metu neturėjo pagrindo pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo terminą, nes nebuvo iš naujo išspręstas pritarimo restruktūrizavimo plano projektui paveikiamų kreditorių grupėse klausimas. Kaip minėta, pagal JANĮ 110 straipsnio 2 dalį prašymas dėl pratęsimo termino restruktūrizavimo plano projektui pateikti gali būti sprendžiamas, jei tokiam prašymui pritarė kreditorių susirinkimas ir pagrindžiama akivaizdi pažanga, svarstant restruktūrizavimo plano projektą. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies priėmimo metu nurodytos sąlygos neegzistavo, nes su didžiausia kreditore nebuvo pasiektas susitarimas dėl restruktūrizavimo plano projekto sąlygų ir restruktūrizavimo plano projektas nebuvo pateiktas paveikiamiems kreditoriams grupėse, kaip tai buvo nurodyta pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartyje.
46. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika analogišku klausimu.
47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016).
48. Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi atskirajame skunde išvardinta Lietuvos teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1259-407/2020; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-953-798/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1085-910/2023; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-567/2024; Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-219-569/2023), nes nurodytų bylų ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, t. y. nė vienoje iš nurodytų bylų nebuvo sprendžiama dėl pratęsimo termino pateikti restruktūrizavimo plano projektą teismui ir suteikimo galimybės iš naujo svarstyti pritarimo restruktūrizavimo plano projektui klausimą kreditorių susirinkime ir dėl įrodymų apie akivaizdžią pažangą, svarstant restruktūrizavimo plano projektą. Taigi, apeliantės nurodyta Lietuvos teismų praktika nėra taikoma nagrinėjamai bylai, nes bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos.
49. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų nei apie kreditorių susirinkimo pritarimą dėl termino pateikti restruktūrizavimo plano projektą pratęsimo, nei apie akivaizdžią pažangą, svarstant dėl kreditorių pritarimo restruktūrizavimo plano projektui, pagrįstai netenkino atsakovės prašymo pratęsti nurodytą terminą, nesuteikiant galimybės iš naujo svarstyti pritarimo restruktūrizavimo planui klausimą kreditorių susirinkime.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir padarytai išvadai dėl to, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies priėmimo metu neegzistavo sąlygos pratęsti apeliantei terminą pateikti teismui restruktūrizavimo plano projektui, kuris būtų iš naujo svarstytas kreditorių susirinkime. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis netenkinti apeliantės prašymo pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą, nesuteikiant galimybės iš naujo svarstyti pritarimo restruktūrizavimo planui klausimą kreditorių susirinkime, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Dėl rašytinių paaiškinimų pateikimo, pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės
51. Šią civilinę bylą teismas išnagrinėjo 2024 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka. Baigęs nagrinėti bylą, teismas nutarė nutartį priimti ir paskelbti 2024 m. rugsėjo 11 d.
52. Trečiasis asmuo (kreditorė) likviduojama dėl bankroto UAB „SOSCREDIT“ 2024 m. rugsėjo 9 d., t. y. pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, pateikė rašytinius paaiškinimus (dokumento registracijos Nr. DOK-3518).
53. Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie nauji dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami. Dėl šios priežasties teismas neturi teisinio pagrindo spręsti kreditorės likviduojamos dėl bankroto UAB „SOSCREDIT“ pateiktų rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimo ir dėl jų pasisakyti, todėl rašytiniai paaiškinimai laikytini nepaduotais ir grąžintini juos pateikusiam asmeniui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331, 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „NOVUM SITUM“ atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties dalių, kuriomis nutarta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. rugsėjo 2 d. spręsti restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo klausimus bei apeliantės vadovas įpareigotas pateikti įmonės finansinę ir ūkinę būklę patvirtinančius įrodymus.
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties dalį, kuria netenkintas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „NOVUM SITUM“ prašymas pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą, nesuteikiant galimybės iš naujo svarstyti pritarimo restruktūrizavimo plano projektui klausimą kreditorių susirinkime, palikti nepakeistą.
Laikyti trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“ 2024 m. rugsėjo 9 d. rašytinius paaiškinimus nepaduotais ir grąžinti juos pateikusiam asmeniui.