Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos finansinio reikalavimo tvirtinimo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės NOVUM SITUM kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąraše klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) NOVUM SITUM, juridinio asmens kodas 302630463, iškelta restruktūrizavimo byla. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 13 d.; šia nutartimi taip pat nustatytas keturių mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, parengti ir pateikti teismui UAB NOVUM SITUM restruktūrizavimo planą. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas UAB „Mindas“ (sąrašo Nr. N-JA0088; toliau – nemokumo administratorius).

Teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtino neginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 2 657 082,09 Eur sumai. Tarp jų, antros eilės kreditorių sąraše teismas patvirtino BUAB „SOSCREDIT“ 477 211,04 Eur kreditorinį reikalavimą, iš kurio 354 148,35 Eur tenkintinas 1 etapu, o 123 062,69 Eur – 2 antruoju. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 29 d.; teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi patikslintas kreditorinių finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 2 801 382,80 Eur sumai.

RUAB NOVUM SITUM nemokumo administratorius UAB „Mindas“ 2024 m. balandžio 15 d. procesiniame dokumente nurodė, kad kreditorė (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – Bendrija) pateikė reikalavimą 7 965,91 Eur sumai, grindžiamą priskaitymų išrašais. Administratoriaus prašymu Bendrija pateikė ir išrašytas sąskaitas faktūras. Administratorius, susipažinęs su pateiktomis sąskaitomis faktūromis nustatė, kad Bendrija į sąskaitas-faktūras yra įtraukusi delspinigius, kurių bendra suma siekia 1 007,15 Eur. Bendrijos pasiteiravus, kokiu pagrindu yra skaičiuojami delspinigiai, administratoriui atsakymas pateiktas nebuvo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.72 straipsnį, susitarimas dėl delspinigių turi būti rašytinis. Šiuo atveju jokio susitarimo, pagal kurį Bendrija turėtų teisę skaičiuoti delspinigius ir kuriame būtų nustatytas delspinigių dydis nėra, todėl Bendrijos reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas. Administratorius nurodo, kad reikalavimams dėl netesybų yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Todėl net ir tuo atveju, jei reikalavimas dėl delspinigių būtų pagrįstas, delspinigiai galėtų būti priskaičiuoti tik už paskutinius 6 mėnesius iki nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Dėl likusios dalies reikalavimo (6 958,76 Eur) administratoriui taip pat kyla pagrįstų abejonių, kadangi Bendrija taip ir nepateikė paskaičiavimų, iš kurių matytųsi, kaip yra apskaičiuota kiekvienoje bendrovei išrašytoje sąskaitoje faktūroje bendrovei tenkanti mokėti paslaugų suma už butus, esančius (duomenys neskelbtini). Bendrijos pirmininkė tenurodė, kad visi mokesčiai skaičiuojami pagal bendrijų įstatymą, CK ir galiojančius įstatymus, tačiau siekiant patikrinti skaičiavimų teisingumą, be kita ko, yra būtina žinoti viso daugiabučio namo naudingąjį plotą ir visų daugiabutyje esančių būtų naudinguosius plotus, kadangi butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Administratoriaus vertinimu, Bendrijai nepateikus duomenų apie daugiabučio gyvenamojo namo naudingąjį plotą bei butų ir kitų patalpų savininkams tenkančius naudinguosius plotus, o taip pat nepagrindus, kaip yra apskaičiuota kiekvienoje Bendrovei išrašytoje sąskaitoje faktūroje Bendrovei tenkanti mokėti paslaugų suma už butus, Bendrijos kreditorinis reikalavimas teismo neturėtų būti tvirtinamas.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Bendrija 2024 m. sausio 30 d. pranešimu RUAB NOVUM SITUM nemokumo administratoriui informavo, jog bendrovė nuo 2022 m. balandžio mėn. neatlieka mokėjimų Bendrijai, todėl pranešimo dienai bendrovės skola Bendrijai sudaro 7 965,91 Eur, iš kurių 1 007,15 Eur sudaro delspinigiai. Byloje pateiktas 2023 m. sausio 2 d. bendrovės, atstovaujamos vadovo A. J., atsiliepimas į Bendrijos pretenziją ir prašymas atidėti mokėjimą, kuriame bendrovė nurodė, jog skolos neneigia ir ją ketina apmokėti, tačiau prašė Bendrijos atidėti mokėjimą ir pasirašyti prisijungimą prie nuotekų tinklų, kad bendrovė galėtų toliau vykdyti veiklą ir susimokėti susidariusį įsiskolinimą. Byloje taip pat pateiktas 2024 m. vasario 1 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, pagal kurį bendrovės skolos Bendrijai likutis 2023 m. gruodžio 31 d. datai sudarė 7 965,94 Eur. Akte nurodoma, kad „per 15 dienų negavus iš Jūsų patvirtinto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, likutis laikomas teisingu“.

Bendrovės nemokumo administratorius, nesutinkdamas su 1 007,15 Eur delpsinigių reikalavimu, teigia, kad šiuo atveju jokio susitarimo, pagal kurį Bendrija turėtų teisę skaičiuoti delspinigius ir kuriame būtų nustatytas delspinigių dydis nėra, todėl Bendrijos reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas.

CK 6.71 straispnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, jog visuotinis susirinkimas, be kita ko, tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką.

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų 2017 m. birželio 29 d. patvirtintų Bendrijos įstatų matyti, jog įstatuose įtvirtintas delspinigių skaičiavimo mechanizmas dviem atvejais: 56.2. punkte nustatyta, kad įsiskolinimo atveju visuotinio susirinkimo sprendimu skolininkams gali būti skaičiuojami delspinigiai; taip pat įstatų 56.4. punkte nustatyta, kad kaupiamųjų lėšų įsiskolinimo atveju savininkų sprendimu skolininkams gali būti skaičiuojami delspinigiai. Bendrija į bylą taip pat pateikė 2018 m. gegužės 17 d. visuotinio susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, kad 14-uoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl gyventojų mokėjimų ir skolų už komunalines paslaugas ir kitas paslaugas išieškojimo. Nutarimu buvo siūloma nustatyti, kad pavėlavus apmokėti bendrijos pateiktą sąskaitą iki sąskaitoje nurodyto termino, būtų skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kas sudarytų 7 proc. metinių palūkanų. Nutarimas priimtas „už“ balsavus 16 narių, „prieš“ – 3 nariams.

Taigi šiuo atveju Bendrijos narių susirinkimas, nutaręs nustatyti delspinigių dydį už praleistą terminą apmokėti sąskaitas, veikė pagal teisės aktuose ir įstatuose numatytą kompetenciją ir tai reiškia Bendrijos narių rašytinį susitarimą dėl delspinigių taikymo, kuris RUAB NOVUM SITUM, kaip patalpų, kurios priežiūra rūpinasi Bendrija, savininkei, yra taip pat privalomas ir galiojantis. Todėl atmestini nemokumo administratoriaus argumentai dėl negalimumo skaičiuoti RUAB NOVUM SITUM atžvilgiu delspinigius už susidariusį įsiskolinimą.

Nemokumo administratorius, nesutikdamas su paskaičiuotų delspinigių dydžiu, papildomai nurodo, kad reikalavimams dėl netesybų yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Anot administratoriaus, net ir tuo atveju, jei reikalavimas dėl delspinigių būtų pagrįstas, jie galėtų būti priskaičiuoti tik už paskutinius 6 mėnesius iki nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjamos vadovaujantis rugtyniškumo principu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Naudodamosi teisėmis šalys procese turi būti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, ką teigia. Teismas komercinio pobūdžio bylose neturi pareigos būti aktyviu bei konsultuoti šalių įrodymų teikimo klausimais. Šias pareigas turi vykdyti šalių atstovai, kuriems šalių susitarimu apmokama už suteiktas paslaugas. Teismo pareiga yra užtikrinti lygiateisiškumo principo laikymąsi, kad nė viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises. Šioje byloje lygiateisiškumo principo laikymasis buvo užtikrintas, viešojo intereso buvimo nenustatyta, todėl teismo procesinės pareigos yra įvykdytos tinkamai ir byla išnagrinėta pagal šalių teismui pateiktus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant ir taikant šiuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2009).

Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius, kaip profesionalus atstovas nemokumo bylose ir turintis atitinkamą procesinę patirtį asmuo, iš esmės nedetalizavo, kuri delspinigių sumos dalis paskaičiuota praleidus jo nurodytą terminą. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju teismas neturi procesinės pareigos rinkti įrodymus ir savo iniciatyva nustatinėti aplinkybes, kurias, pagal įrodinėjimo paskirstymo taisykles, turėjo įrodinėti nemokumo administratorius. Teismas taip pat pastebi, kad iš 2024 m. vasario 1 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, matyti, kad suderinta bendrovės skolos suma buvo 7 965,94 Eur, t. y. su jau paskaičiuotais delspinigiais. Taigi šiuo atveju pati bendrovė sutiko su Bendrijos paskaičiuota delspinigių suma, jos neginčijo. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratoriaus argumentai del netinkamo delspinigių paskaičiavimo taip pat atmestini.

Dėl pagridinio skolos reikalavimo, nemokumo administratorius laikosi pozicijos, kad Bendrija taip ir nepateikė paskaičiavimų, iš kurių matytųsi, kaip yra apskaičiuota kiekvienoje bendrovei išrašytoje sąskaitoje faktūroje bendrovei tenkanti mokėti paslaugų suma už butus. Anot administratoriaus, būtina žinoti viso daugiabučio namo naudingąjį plotą ir visų daugiabutyje esančių butų naudinguosius plotus, kadangi butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Administratoriaus vertinimu, Bendrijai nepateikus duomenų apie daugiabučio gyvenamojo namo naudingąjį plotą bei butų ir kitų patalpų savininkams tenkančius naudinguosius plotus, o taip pat nepagrindus, kaip yra apskaičiuota kiekvienoje Bendrovei išrašytoje sąskaitoje faktūroje Bendrovei tenkanti mokėti paslaugų suma už butus, Bendrijos kreditorinis reikalavimas teismo neturėtų būti tvirtinamas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nemokumo administratoriui, kartu su prašymu patvirtinti Bendrijos finansinį reikalavimą, buvo pateiktos pažymos apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas, sąskaitos faktūros, visuotinių susirinkimų (įvykusių 2022 m. spalio 10 d., 2023 m. sausio 11 d., 2023 m. kovo 23 d.) protokolai, skolų suderinimo aktas, bendrovės atsakymas į Bendrijos pretenziją ir pan. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad nemokumo administratorius, nesutikdamas su Bendrijos reikalavimu, būtų iš Bendrijos pareikalavęs papildomų duomenų. Be to, nemokumo administratoriaus argumentų dėl duomenų apie daugiabučio gyvenamojo namo naudingąjį plotą duomenų būtinumo kontekste teismas sutinka su Bendrijos pozicija, kad viena vertus, RUAB NOVUM SITUM priklausančių butų plotai yra nurodyti sąskaitose, kita vertus, šie duomenys turėtų būti prieinami nemokumo administratoriui. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratoriaus argumentacija atmestina, kaip nepagrįsta.

Teismas, spręsdamas dėl Bendrijos reikalavimo pagrįstumo, dar kartą atkreipia dėmesį, jog byloje taip pat pateiktas 2024 m. vasario 1 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina, kad bendrovės skolos Bendrijai likutis 2023 m. gruodžio 31 d. datai sudarė 7 965,94 Eur. Pažymėtina, kad šį aktą į bylą pateikė nemokumo administratorius ir jo pagrįstumo neginčijo nei jis, nei pati bendrovė. Nurodyto akto duomenis papildomai patvirtina byloje pateiktas 2023 m. sausio 2 d. bendrovės, atstovaujamos vadovo A. J., atsiliepimas į Bendrijos pretenziją ir prašymas atidėti mokėjimą, kuriame bendrovė nurodė, jog skolos neneigia ir ją ketina apmokėti. Šiuo atveju nemokumo administratoriaus argumentai bei išreikštos abejonės dėl Bendrijos reikalavimo pagrįstumo nepaneigia byloje esančios rašytinių įrodymų visumos (sąskaitų, žiniaraščių ir pan.), kurie pagrindžia Bendrijos kreditorinio reikalavimo dydį.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus, aplinkybes ir motyvus, remdamasis vidiniu įsitikinimu, sprendžia, kad kreditorė (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija įrodė prašomo patvirtinti 7 965,91 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumą RUAB NOVUM SITUM restruktūrizavimo byloje. Reikalavimas tvirtintinas antrąja eile, pirmuoju etapu tenkinant 6 958,76 Eur sumą, antruoju etapu – 1 007,15 Eur (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 94 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

patvirtinti kreditorės (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (juridinio asmens kodas 304586407) antros eilės 7 965,91 Eur kreditorinį reikalavimą restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės NOVUM SITUM kreditorių sąraše, nurodant, kad pirmuoju etapu tenkintina 6 958,76 Eur reikalavimo dalis, antruoju etapu – 1 007,15 Eur reikalavimo dalis.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.