Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Novum situm“ prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties išaiškinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Novum situm“ (toliau – ir bendrovė) direktorius A. J. pateikė bendrovės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui prašymą, kuriuo, be kita ko, prašė leisti netaikyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos, leidžiant restruktūrizuojamai UAB „Novum situm“ iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos parduoti bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbiami) (toliau – Butas).

2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi prašymą tenkino ir leido iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo parduoti bendrovei nuosavybės teise priklausantį Butą.

3. Kreditorės likviduojamos dėl bankroto UAB „Sockredit“ nemokumo administratorė UAB „Ultima optio“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties dalį, kuria leista UAB „Novum situm“ parduoti Butą, ir išspręsti klausimą iš esmės – UAB „Novum situm“ prašymą atmesti.

4. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi likviduojamos dėl bankroto UAB „SOSCREDIT“ atskirąjį skundą atmetė.

5. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. balandžio 11 d. gautas restruktūrizuojamos UAB „Novum situm“, atstovaujamos direktoriaus A. J., prašymas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties išaiškinimo.

6. Bendrovės direktorius nurodė, kad iš Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties motyvuojamosios dalies 20 ir 21 punktuose nurodytų teismo argumentų nėra aišku, ar teismo leidimas Buto pardavimui buvo būtinas. Teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties išaiškinimas yra reikšmingas atsakovei, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis būtų taikoma kaip precedentas ir kito atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo atžvilgiu iki įsiteisėjusia nutartimi bus patvirtintas atsakovės restruktūrizavimo planas. Tokiu būdu, be kita ko, teismai bereikalingai nebus apkrauti atsakovės prašymais bei bus užkirstas kelias potencialiems ginčams su likviduojama dėl bankroto „Soskredit“, kuri jau ne kartą bandė užkirsti kelią sėkmingam atsakovės restruktūrizavimo procesui, dėl to atsakovė turėjo kreiptis į teismą dėl leidimo Butui parduoti. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties išaiškinimas būtų reikšmingas ir teisinės taikos užtikrinimui.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.

8. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, suteikiančios teismui teisę aiškinti teismo procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiama ir pasisakoma tik dėl konkretaus atsakovei priklausančio turto (Buto) pardavimo ir vertinamos tik su šio turto pardavimu susijusios aplinkybės.

10. Pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų. Teismo procesinio sprendimo motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamojoje dalyje, šis sprendimas negali būti pildomas naujais motyvais. Procesinis teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo konstatuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta procesinio teismo sprendimo rezoliucinė dalis.

11. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis yra aiški, todėl restruktūrizuojamos UAB „Novum situm“ direktoriaus prašymo dėl nutarties išaiškinimo netenkina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Novum situm“, atstovaujamos direktoriaus A. J., prašymo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties išaiškinimo.