Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-1173-1153/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-17
Bylos Nr.: 2-1173-1153/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17124-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Tomas Malijauskas (pirm.)
Ieškovas: I. P.
Atsakovas: D. P.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Trečiasis asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Akcinė bendrovė "Lietuvos draudimas", GelvoraSergel UAB, UAB "Tomadas"

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-1173-1153/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17124-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas,sekretoriaujant Ingridai Valickienei,dalyvaujant ieškovei I. P.,

nedalyvaujant atsakovui D. P. (D. P.), tretiesiems asmenims – antstolei Daivai Milevičienei, antstoliui Rimantui Vižainiškiui, antstoliui Ramūnui Kamarauskui, antstoliui Robertui Vasiliauskui, antstolei Brigitai Palavinskienei, antstolei Irenai Beliačic, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui D. P. (D. P.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Tomadas“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, antstolė Daiva Milevičienė, antstolis Rimantas Vižainiškis, antstolis Ramūnas Kamarauskas, antstolė Brigita Palavinskienė, antstolis Robertas Vasiliauskas, antstolė Irena Beliačic, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo D. P. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 3) nustatyti atsakovo bendravimo su dukromis M. P. ir N. P. tvarką, nustatant, kad: 3.1) kas antrą savaitgalį vaikai bendrauja su tėvu nuo penktadienio 19 val. Tėvas vaikus pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos, o pirmadienio rytą pristato vaikus į jų ugdymo įstaigas; 3.2) Tėvas vaikus paima pirmą ir trečią mėnesio penktadienį. Jeigu per kalendorinį mėnesį yra 5 (penki) penktadieniai, tai tą 5 (penktą) penktadienį ir savaitgalį sausio – birželio mėnesiais su vaikais praleidžia tėvas, liepos – gruodžio mėnesiais praleidžia motina; 3.3) Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos savaitgaliais ar atostogų metu, vaikai praleidžia su tėvu, nebent tėvai iš anksto susitaria kitaip. Jeigu Tėvo diena ir tėvo gimtadienis nesutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tai vaikai bendrauja su tėvu nuo tos dienos 11 val. iki 18 val.; 3.4) Kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos savaitgaliais ar atostogų metu, vaikai bendrauja su motina, nebent tėvai iš anksto susitaria kitaip. Jeigu Motinos diena ir motinos gimtadienis sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tai vaikai bendrauja su motina nuo tos dienos 11 val. iki 18 val.; 3.5) Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais savo gimtadienius vaikai praleidžia su tėvu. Kai vaiko gimtadienio diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su vaiku nuo šios dienos 17 val. iki 20 val., jeigu vaiko gimtadienio diena yra savaitgalį, kuris nesutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tėvas bendrauja su vaiku nuo šios dienos 14 val. iki 18 val. Nelyginiais kalendoriniais metais, kai savo gimtadienius vaikai praleidžia su motina, jeigu gimtadienio diena sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tai vaikai bendrauja su motina nuo tos dienos 14 val. iki 18 val.; 3.6) Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikai praleidžia su tėvu nuo gruodžio 24 d. 14 val. iki gruodžio 26 d. 20 val.; 3.7) Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Naujuosius Metus vaikai praleidžia su tėvu nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 18 val.; 3.8) Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Šv. Velykas vaikai praleidžia su tėvu nuo Šv. Velykų pirmosios dienos 11 val. iki Šv. Velykų antrosios dienos 18 val.; 3.9) Nelyginiais metais Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, Velykų pirmąją ir antrąją dienas vaikai praleidžia su motina. Jeigu šios šventės sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tai vaikai su motina per Šv. Kūčias ir Kalėdas praleidžia nuo gruodžio 24 d. 14 val. iki gruodžio 26 d. 20 val., Naujuosius Metus praleidžia nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 18 val., Šv. Velykas vaikai praleidžia nuo Šv. Velykų pirmosios dienos 11 val. iki Šv. Velykų antrosios dienos 18 val.; 3.10) Vaikai su tėvu būna 14 (keturiolika) paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, vaikų motiną įspėja prieš 1 (vieną) mėnesį. Tėvas savo atostogų su vaikais periodui vaikus pasiima pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; 3.11) Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaikais atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms; 3.12) Vaikų išvykimas su tėvu už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant raštiškam motinos sutikimui; 3.13) Vaikai su motina būna 30 (trisdešimt) paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu. Motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, vaikų tėvą įspėja prieš 1 (vieną) mėnesį; 3.14) Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie vaikų išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų; 3.15) Tėvas pasirūpina vaikų pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis; 3.16) Vaikų pasiėmimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta, o pristatymo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta arba vaikų ugdymo įstaigos; 3.17) Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, bet tėvas negali vaikų pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaikų bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita; 3.18) Tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su vaikais veiklos pobūdį, kad motina galėtų juos tinkamai parengti; 3.19) Motina pateikia reikiamus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu; 3.20) Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaikų, jis turi pareigą apie tai informuoti kitą iš tėvų ne vėliau kaip prieš 24 (dvidešimt keturias) val.; 3.21) Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 3.22) Vaikams susirgus, tėvas privalo informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaikus ar nedelsiant pats juos pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai. Sergančius vaikus tėvas gali lankyti jų namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaikų motina; 3.23) Tėvas ir motina įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie vaikų sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, išskyrus tuos atvejus, kai tėvas ir motina gali patys gauti tokią informaciją; 3.24) Esant motinos sutikimui tėvas gali matytis su nepilnamečiais vaikais ir dažniau nei numatyta šioje tvarkoje; 3.25) Jeigu motina be nepilnamečių vaikų ilgiau nei 3 (trims) dienoms išvyksta iš Lietuvos Respublikos, tai privalo informuoti tėvą apie tai, su kuo šiam laikotarpiui bus palikti vaikai, duoti prižiūrinčio asmens telefono numerį; 4) priteisti iš atsakovo D. P. išlaikymą nepilnametėms dukroms M. P. ir N. P. po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, pinigus sumokant vaikų motinai I. P., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; 5) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo D. P. prievolės lieka asmeninėmis jo prievolėmis: 5.1) 225 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 (toliau – ir VMI), kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Daiva Milevičienė (v. b. Nr. 0012/22/010 ); 5.2) 655 Eur skola UAB „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Daiva Milevičienė (v. b. Nr. 0012/22/00585); 5.3) 550 Eur skola VMI, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Daiva Milevičienė (v. b. Nr. 0012/22/00359); 5.4) 1 200 Eur skola VMI, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Rimantas Vižainiškis (v. b. Nr. 0128/20/01561); 5.5) 5 381,23 Eur skola AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Rimantas Vižainiškis (v. b. Nr. 0055/20/00547); 5.6) 940 Eur skola VMI, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Rimantas Vižainiškis (v. b. Nr. 0128/19/00847); 5.7) 89 Eur skola VMI, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Rimantas Vižainiškis (v. b. Nr. 0128/18/01167); 5.8) 1 391,67 Eur skola Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 190766619, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Brigita Palavinskienė (v. b. Nr. 0171/18/01582); 5.9) 350 Eur skola VMI, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Rimantas Vižainiškis (v. b. Nr. 0128/18/00324); 5.10) 300 Eur skola VMI, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Rimantas Vižainiškis (v. b. Nr. 0128/17/01771); 5.11) 23,17 Eur skola VMI, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Donatas Kisielius (v. b. Nr. 0174/14/14779); 5.12) 8,69 Eur skola VMI, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Brigita Palavinskienė (v. b. Nr. 0171/11/05994); 5.13) 5,79 Eur skola VMI, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Brigita Palavinskienė (v. b. Nr. 0171/11/03974); 5.14) 1 110,04 Eur skola UAB „GelvoraSergel“, juridinio asmens kodas 125164834, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Irena Beliačic (v. b. Nr. 0011/11/02204); 6) po santuokos nutraukimo I. P. palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – „E.“.

2. Ieškinyje nurodo, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, iš pradžių šeimyninis gyvenimas santuokoje buvo sklandus, tačiau ilgainiui pašlijo, nes atsakovas ėmė iš esmės pažeidinėti savo kaip sutuoktinio pareigas. Atsakovo charakteris tapo gana impulsyvus ir tai ypač išryškėjo namuose. Pasak I. P., atsakovas negerbė šeimos narių, tapdavo agresyvus, nevaldomas, jo elgesys tuo metu būdavo sunkiai nuspėjamas ir nekontroliuojamas – atsakovas grasino, naudojo prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą, todėl ieškovė namuose jautėsi nesaugiai, bijojo dėl savo ir vaikų gyvybės, sveikatos. Pažymėjo, jog atsakovo atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje buvo iškelta baudžiamoji byla (Nr. 1-589-1128/2022). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad dėjo visas pastangas išsaugoti santuoką, bandė kalbėtis su atsakovu ir kartu ieškoti būdų pašalinti priežastis, sunkinančias jų bendrą gyvenimą, stengėsi jį remti bei suprasti, tačiau atsakovas nekreipė į tai dėmesio ir nedėjo pastangų išsaugoti šeimą. Nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. šalys gyvena skyriumi. Ieškovė mano, kad nurodytos aplinkybės suponuoja, kad santuoka faktiškai jau yra iširusi ir būtent dėl atsakovo elgesio išsaugoti ją nėra jokių galimybių. Ieškovė nurodo, jog dėl tokio sutuoktinio elgesio, ji nemato jokių perspektyvų turėti lygiaverčius, tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba pagrįstus santykius, nemato prasmės toliau būti suvaržyta teisiniais santykiais su atsakovu ir yra tvirtai įsitikinusi, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl teisės ir moralės požiūriu nepriimtino atsakovo elgesio (žiauraus elgesio su ieškove, vartoto psichologinio ir fizinio smurto). Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo teismo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo D. P. kaltės, paliekant jai iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „E.“. Taip pat, ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovo turimos prievolės po santuokos nutraukimo lieka jo asmeninėmis prievolėmis. Nurodo, kad ieškinyje aptartos atsakovo prievolės atsirado dar iki santuokos sudarymo arba atsirado dėl atsakovo neatsargaus, nerūpestingo elgesio, arba nebuvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti, todėl turi būti laikomos asmeninėmis atsakovo D. P. prievolėmis. Kartu ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų – M. P. ir N. P., gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms išlaikymą bei nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką. Pažymi, jog šalių dukros jau ilgą laiką nuolat gyvena su ja, ji jomis rūpinasi, užsiima jų auklėjimu, ugdymu, jas sieja stiprus biologinis ryšys, todėl mano, kad gyvenamosios vietos keitimas gali turėti neigiamos įtakos vaikų psichologinei būsenai. Taip pat, ieškovės vertinimu, atsakovas nesugebės sudaryti palankių sąlygų vaikams harmoningai vystytis ir neparengs jų tinkamai savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsižvelgiant į tai, ieškovė yra įsitikinusi, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, o iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas. Ieškovė nurodo, jog vidutinė suma reikalinga kiekvienos iš dukrų išlaikymui yra 300 Eur, todėl atsižvelgdama, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, prašo priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms išlaikymą, mokamą po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Pažymėjo, kad ieškovė pati kreditorių neturi, tačiau atsakovo atžvilgiu yra vykdoma 14 vykdomųjų bylų. Nurodytos prievolės atsirado dar iki santuokos sudarymo arba atsirado dėl atsakovo neatsargaus, nerūpestingo elgesio, arba nebuvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti, todėl šios prievolės yra asmeninės atsakovo prievolės.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo VMI pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog D. P. 2022 m. spalio 21 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis valstybės biudžetui skolingas 3 540,24 Eur pagal vykdomuosius dokumentus, tuo tarpu I. P. valstybės biudžetui neskolinga. Atsižvelgiant į tai, VMI neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo nurodytomis sąlygomis ir teismo prašo sprendimą šioje byloje priimti savo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis.

4. Trečiasis asmuo Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog I. P. jokių įsipareigojimų Užimtumo tarnybai neturi, tuo tarpu D. P. yra skolingas 1 391,67 Eur. Trečiasis asmuo patvirtino, kad neprieštarauja santuokos nutraukimui, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

5. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

6. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą byloje. Nurodė, kad Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. Šeimoje pažeidimai registruoti 2018 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. rugpjūčio 20 d., abu kartus nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Pažymėjo, jog Tarnybos specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu buvo nustatyta, kas ieškovė su nepilnametėmis dukterimis gyvena trijų kambarių bute, kuris, anot ieškovės, nuosavybės teise priklauso jos tėvui. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru, būstas su visais patogumais. Ieškovė nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos mėnesio pajamos – 900 Eur per mėnesį, taip pat gauna vaiko pinigus (apie 161 Eur per mėnesį). Pokalbio metu ieškovė nurodė, kad su atsakovu D. P. skyriumi gyvena nuo 2021 m. ir nuo to laiko vaikai gyvena su ja. Atsakovas, pasak ieškovės, su vaikais bendrauja, pasiima jas savaitgaliais, o per vaikų rudens atostogas mergaitės su tėvu vyko prie jūros. I. P. teigimu, atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, išlaiko vaikus tik tuomet, kai mergaitės svečiuojasi pas jį. Tarnybos specialistė bandė susisiekti su atsakovu, tačiau jis į skambutį neatsiliepė, neperskambino. Atsižvelgdama į byloje esančią medžiagą bei duomenų bazėje turimą informaciją, vertindama aplinkybę, jog nepilnametės ginčo šalių dukros nuo pat gimimo iki dabar gyvena su motina (ieškove) ir mergaitės nurodė, jog joms patinka gyventi su mama, be kita ko tai, kad Tarnyboje nėra jokių pranešimų, kuriuose būtų fiksuotas ieškovės, kaip nepilnamečių motinos, netinkamas elgesys mergaičių atžvilgiu, išvadą teikianti institucija nurodė neprieštaraujanti, kad nepilnamečių gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina I. P. Tarnyba taip pat pažymėjo, jog ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pareikštas nepilnamečių geriausiais interesais, o prašoma priteisti išlaikymo suma (po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui) galimai atitiktų nepilnamečių geriausius interesus, tačiau atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti reikėtų vadovautis CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatančia išlaikymo iki gyvos galvos (renta) dydį, t. y. priteisiamo išlaikymo vieno mėnesio vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA). Nurodė, kad tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei MMA išlaikymą. Tarnyba pažymėjo, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnamečių M. ir N. geriausių interesų naudai. Dėl ieškovės prašomos nustatyti skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su vaikais tvarkos, išvadą teikianti institucija nurodė, jog ieškovė ieškinyje pateikia gan aiškias ir konkrečias bendravimo tvarkos sąlygas, todėl Tarnybos nuomone, jeigu teismas patvirtintų tokią bendravimo tvarką, mergaitės ir atsakovas galėtų optimaliai ir nuosekliai bendrauti, tačiau pažymi, kad nurodyta bendravimo tvarka gali būti papildoma tam tikrais punktais, pavyzdžiui, aptartas bendravimas darbo dienomis, taip pat, Tarnybos vertinimu, būtų tikslinga aptarti bendravimą per vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogas. Be to, Tarnyba atkreipia dėmesį į bendravimo tvarkos punktus (nuo 3.2.4. iki 3.2.7), kuriuose ieškovė siūlo bendravimo tvarką šventiniais laikotarpiais. Atsižvelgdama į lygiateisiškumo, proporcingumo, kooperavimosi principą, taip pat į mergaičių nuomonę, jog jos norėtų dažniau matytis su tėvu, Tarnyba siūlo/rekomenduoja kiekvienais metais šias šventes skaidyti dalimis, pavyzdžiui, porinių metų Šv. Kūčių ir Kalėdų švenčių metu, atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. iki 10:30 val., ir privalo vaikus grąžinti į vaikų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 13 val.; neporinių metų Šv. Kūčių ir Kalėdų švenčių metu, atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. iki 13 val. ir privalo vaikus grąžinti į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 19 val.; Porinių metų Naujųjų metų švenčių metu, atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 18:30 val. ir privalo vaikus grąžinti į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19 val.; Porinių metų Šv. Velykų švenčių metu, atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną iki 10:30 val. ir privalo vaikus grąžinti į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 13 val.

7. Atsakovas D. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškinyje nurodytu ir jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), taip pat kitais byloje žinomais adresais – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); darbovietės (duomenys neskelbtini) adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau procesinių dokumentų įteikti nepavyko, dokumentus neatsiimdavo. Atsižvelgiant į tai, teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovo D. P. paieška. 2023 m. kovo 13 d. byloje gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos pranešimas, kuriame nurodyta, jog atsakovo paieška skelbiama nebus, kadangi pavyko susisiekti su atsakovu telefonu, jis informuotas apie procesą ir paskirtą teismo posėdį, pats atsakovas neatvyko atsiimti dokumentų, todėl paieškos pareigūnai jam papildomai procesinius dokumentus ((ieškinys ir jo priedai, teismo pranešimas, nutartis bei teismo šaukimas (jų skaitmeninės kopijos)) išsiuntė jo nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovas informavo pareigūnus, jog gyvena (duomenys neskelbtini) (t. y. tuo adresu teismo siunčiami procesiniai dokumentai neatsiimami). Papildomai teismas 2023 m. vasario 24 d. nutartimi procesinius dokumentus atsakovui įteikė viešo paskelbimo būdu (kadangi gyvenamosios vietos adresu atsakovas dokumentų neatsiima). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovui yra įteikti tinkamai, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie procesą, apie byloje paskirtą teismo posėdį. Papildomai pažymėtina, kad atsakovas, nors ir buvo informuotas policijos pareigūnų apie pradėtą santuokos nutraukimo procesą, teismo posėdį ir kitas aplinkybes, taip pat ir ieškovė buvo pažymėjusi atsakovui apie pradėtą teisminį dėl santuokos nutraukimo procesą, tačiau atsakovas jokių aktyvių veiksmų neatliko, į teismo posėdį neatvyko, teismui neskambino, neteikė jokių prašymų, pranešimų ar atsiliepimo, atstovo taip pat nesusirado, byla nesidomėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad tai yra atsakovo pasirinkta pozicija byloje.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir reikalavimus. Papildomai pažymėjo, kad pagrindinė aplinkybė dėl kurios ji prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės yra atsakovo naudojamas smurtas. Nurodė, kad skyrium šalys pradėjo gyventi 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, po įvykio kai atsakovas grįžo namo neblaivus ir pradėjo smurtauti prieš ją. Ieškovės teigimu, šio įvykio metu namuose buvo ir nepilnamečiai šalių vaikai. Ieškovė pažymėjo, kad tai buvo ne pirmas toks atvejis, 2018 m. pabaigoje atsakovo atžvilgiu taip pat buvo iškelta baudžiamoji byla dėl smurto artimoje aplinkoje. Pasak ieškovės, po šios bylos atsakovas gydėsi, gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Atsakovo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat patvirtino, jog šalių nepilnamečiai vaikai nuo pat gimimo gyvena su ja, išimtinai ji rūpinasi dukrų ugdymu, sveikatos priežiūra, pramogomis. Detaliau papasakojo apie vaikų gyvenimo sąlygas, jų poreikius. Pažymėjo, kad nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovas neskyrė vaikams jokio išlaikymo ir jau apie 4 mėnesius su dukromis nebendrauja. Papildomai nurodė, kad atsakovas nori palaikyti ryšį su vaikais, tačiau nieko nedaro, kad galėtų bendrauti su vaikais. Ieškovės teigimu, dukros neseniai pradėjo kalbėti, kad pasiilgo tėčio, klausė ar tėtis atvažiuos per vyresniosios dukros gimtadienį, tačiau atsakovas neatvyko, dukros su gimimo diena nepasveikino. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, iš atsakovo priteisti išlaikymą bei nustatyti jos siūlomą skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su vaikais tvarką. Pažymėjo, kad ateityje šalys galės suderinti kitokią bendravimo tvarką, jeigu atsakovas bus aktyvesnis, tačiau ieškovė nedraus atsakovo bendravimo su vaikais. Bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto šalys neturi. Palaikė ieškinyje nurodytą poziciją dėl prievolių, nieko papildomai negali nurodyti.

9. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, ieškinys su priedais ir teismo procesiniai dokumentai įteikti paskelbus atsakovo paiešką (policijos pareigūnai informavo atsakovą apie teismo procesą, taip pat papildomai procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Siunčiamų procesinių dokumentų atsakovo nurodytu policijos pareigūnams gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), neatsiima. Taip pat atsakovas, nors ir buvo informuotas policijos pareigūnų apie pradėtą santuokos nutraukimo procesą, teismo posėdį ir kitas aplinkybes, taip pat ir ieškovė buvo pažymėjusi atsakovui apie pradėtą teisminį dėl santuokos nutraukimo procesą, tačiau atsakovas jokių aktyvių veiksmų neatliko, į teismo posėdį neatvyko, teismui neskambino, neteikė jokių prašymų, pranešimų ar atsiliepimo, atstovo taip pat nesusirado, byla nesidomėjo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, taip pat į ieškovės poziciją ir tai, kad byloje kartu sprendžiami vaikų klausimai, kurie negali nesprendžiami neribotą laiką, byla išnagrinėta atsakovui D. P. nedalyvaujant.

10. Tretieji asmenys ir išvadą teikianti institucija teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl bylą nuspręsta nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė I. P. (buvusi pavardė – E.) ir atsakovas D. P. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra – M. P., o (duomenys neskelbtini) – N. P. Nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. šalys gyvena skyriumi, neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių.

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei

12. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 ir 2 dalys). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

13. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas sutuoktinio atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas pažeidė sutuoktinių pareigas, nepagarbiai elgėsi su ieškove, vartojo alkoholį ir kitas psichotropines medžiagas, naudojo ieškovės atžvilgiu smurtą (tiek psichologinį, tiek fizinį), kurį matė ir šalių nepilnamečiai vaikai. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog šalys skyriumi pradėjo gyventi nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d., po įvykio kai atsakovas grįžo namo neblaivus ir pradėjo smurtauti prieš ją. Ieškovės teigimu, šio įvykio metu namuose buvo ir nepilnamečiai šalių vaikai. Ieškovė pažymėjo, kad tai buvo ne pirmas toks atvejis, atsakovo atžvilgiu buvo iškelta ne viena baudžiamoji byla dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau po pastarojo įvykio ieškovė suprato, jog dėl tokio atsakovo elgesio nebemato jokių perspektyvų turėti lygiaverčius, tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba grįstus santykius. Ieškovė įsitikinusi, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-3239-961/2019 D. P. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo artimą giminaitį ar šeimos narį), kai žodinio konflikto metu savo tyčiniais smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė sugyventinės I. E. (dabar – P.) sveikatą. 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. M1-3277-865/2019) teismas pripažino, kad D. P. riboto pakaltinamumo būklėje padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam taikė priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Taip pat, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-589-1128/2022) teismas pripažino D. P. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiajai I. P. sukėlė fizinį skausmą). Minėti teismų sprendimai (baudžiamasis įsakymas, nutartis, nuosprendis) įsiteisėję.

16. Aptartos aplinkybės neabejotinai pagrindžia su santuokinėmis pareigomis nesuderinamą atsakovo elgesį. Atsakovas šioje byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje, nepaneigė ieškovės nurodomos jo kaltės dėl santuokos išrimo, taip pat nesinaudojo galimybe įrodinėti, kad santuoka būtų iširusi dėl ieškovės kaltės ar abiejų sutuoktinių kaltės.

17. Teismo vertinimu, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, t. y. sutuoktinis nesirūpino šeima, vartojo alkoholį, be to, žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu (smurtavo prieš ieškovę). Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir nepaneigtos aukščiau nurodytos aplinkybės, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja viena iš CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytų atsakovo kaltės prezumpcijų. Vertintina, kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

18. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo grąžinti jai iki santuokos sudarymo turėtą pavardę (t. y. „E.“), atsakovas prieštaravimų nepareiškė, todėl teismas šį ieškinio reikalavimą tenkina, grąžina ieškovei ikisantuokinę pavardę „E.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

19. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų ženkliau reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl turto padalijimo

20. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, ieškovė patvirtino teismui, kad jokio dalintino bendro turto sutuoktiniai neturi. Šias aplinkybes taip pat patvirtina bylos įrodymai ir vieši registrų duomenys apie ginčo šalių (ne)turimą registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones. Atsakovas kitokių įrodymų ar argumentų teismui nepateikė.

Dėl prievolių padalijimo

21. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Remiantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

Žemesnės instancijos teismas

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalga Nr. AC-40-1).

23. Nagrinėjamu atveju ieškinyje buvo nurodyta ir pateikta įrodymų apie tai, kad sutuoktiniai turi įsipareigojimų šiems kreditoriams – UAB „Tomadas“ (priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Daiva Milevičienė, vykdomosios bylos Nr. 0012/22/00585), AB „Lietuvos draudimas“ (priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Rimantas Vižainiškis, vykdomosios bylos Nr. 0055/20/00547), Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Brigita Palavinskienė, vykdomosios bylos Nr. 0171/18/01582), UAB „GelvoraSergel“ (priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Irena Beliačic, vykdomosios bylos Nr. 0011/11/02204), VMI (priverstinius išieškojimus vykdo antstolė Daiva Milevičienė, vykdomųjų bylų Nr. 0012/22/010, 0012/22/00359, antstolis Rimantas Vižainiškis, vykdomųjų bylų Nr. 0128/20/01561, 0128/19/00847, 0128/18/01167, 0128/18/00324, 0128/17/01771, buvęs antstolis Donatas Kisielius (perėmė vykdymą antstolis Robertas Vasiliauskas), vykdomosios bylos Nr. 0174/14/14779, ir antstolė Brigita Palavinskienė, vykdomųjų bylų Nr. 0171/11/05994, 0171/11/03974).

24. Ieškovė prašo prievoles minėtiems kreditoriams pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, kadangi nurodyti įsipareigojimai kreditoriams atsirado dar iki santuokos sudarymo arba atsirado dėl atsakovo neatsargaus, nerūpestingo elgesio, arba nebuvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti.

25. Atsakovas prieštaravimų nepateikė. Kreditoriai (tretieji asmenys) byloje taip pat nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškinio dalies pripažįstant ieškinyje nurodytas prievoles atsakovo asmeninėmis.

26. Trečiasis asmuo VMI atsiliepime nurodė, kad D. P. 2022 m. spalio 21 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis valstybės biudžetui skolingas 3 540,24 Eur pagal vykdomuosius dokumentus, tuo tarpu I. P. valstybės biudžetui neskolinga.

27. Trečiasis asmuo Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog I. P. jokių įsipareigojimų Užimtumo tarnybai neturi, tuo tarpu D. P. yra skolingas 1 391,67 Eur. Trečiasis asmuo patvirtino, kad neprieštarauja santuokos nutraukimui.

28. Prievolė kreditoriui UAB „Tomadas“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-40150-964/2021 (priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Daiva Milevičienė, vykdomosios bylos Nr. 0012/22/00585) yra atsiradusi už atsakovui priklausiusios transporto priemonės transportavimą ir saugojimą. Įvertinus įsipareigojimų pobūdį kreditoriui, yra pagrindas konstatuoti, kad ši prievolė yra atsakovo asmeninis įsipareigojimas, todėl po santuokos nutraukimo pripažintina atsakovo D. P. asmenine prievole. Iš atsakovo buvo priteista žala, t. y. šios žalos atlyginimas yra atsakovo asmeninė prievolė.

29. Prievolė kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių Nr. e2-13048-1080/2020 (priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Rimantas Vižainiškis, vykdomosios bylos Nr. 0055/20/00547) yra atsiradusi dėl įvykio dar iki santuokos, t. y. iš sprendimo už akių matyti, jog 2018 m. vasario 11 d. buvo padarytas eismo įvykis dėl atsakovo D. P. kaltės. Atsakovas vairavo neblaivus, be teisių ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

30. Prievolė kreditoriui UAB „GelvoraSergel“ pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą už akių Nr. 2-23602-110/2010 (priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Irena Beliačic, vykdomosios bylos Nr. 0011/11/02204) yra atsiradusi dar gerokai iki šalių santuokos sudarymo, t. y. laikoma atsakovo asmenine prievole.

31. Atsižvelgiant į ieškovės ir trečiųjų asmenų (kreditorių) nurodytas aplinkybes bei įvertinus ieškinyje nurodytų įsipareigojimų kreditoriams pobūdį, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir ieškinyje nurodytos prievolės po santuokos nutraukimo pripažintinos atsakovo D. P. asmeninėmis prievolėmis.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

32. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas. Bylos duomenimis abu vaikai (M. P. ir N. P.) nuo pat gimimo prižiūrimi ir gyvena su motina (ieškove). Kurį laiką atsakovas dar gyveno su ieškove ir vaikais, tačiau šiai dienai vaikų tėvai (ginčo šalys) gyvena atskirai. Tėvams pradėjus gyventi atskirai, vaikai liko gyventi su motina (ieškove). Vaikai su ieškove gyvena bute (duomenys neskelbtini). Tarnyba pateikė išvadą, kad ieškovė su vaikais gyvena 3 kambarių bute, bute yra visi patogumai, apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Mergaitės turi savo atskirą kambarį, kuriuo dalinasi. Kambaryje yra dvi lovos, spinta, komoda, televizorius, daug žaislų ir kiti mergaičių daiktai. Bute yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Tarnyba nurodo, kad neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Išvadoje nurodyta, kad mergaitėms patinka gyventi su motina. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių poziciją nurodytu reikalavimu, taip pat šalių vaikų faktinę gyvenamąją vietą su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir nepilnamečių vaikų M. ir N. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove I. P.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

33. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

34. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

35. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

36. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

37. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo D. P. nepilnamečių dukrų M. P. ir N. P. išlaikymui po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovės teigimu, dukrų poreikiams per mėnesį reikalinga suma yra apie 300 Eur (kiekvienam vaikui), įskaičius gaunamus vaikų pinigus. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino apie vaikų poreikius ir patiriamas išlaidas, apie savo turtinę padėtį, apie žinomą atsakovo turtinę padėtį.

38. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis vaikams (po 150 Eur kiekvienam vaikui) šiuo metu net nesiekia teismų praktikoje įtvirtinto orientacinio dydžio, tačiau, ieškovės teigimu, jis yra toks faktinis šiuo metu ir užtikrintų vaiko realiųjų kasdienių poreikių patenkinimą, taip pat įvertinęs Tarnybos pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovės prašomas nustatyti vaikų išlaikymo dydis galėtų užtikrinti vaikų poreikius, įvertinęs byloje turimus duomenis apie šalių (tėvų turtinę) padėtį, sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Sprendžiama, kad vaikų poreikiams šiuo metu užtikrinti reikalinga apie 300 Eur (kiekvienam vaikui), įskaičius gaunamus vaikų pinigus. Teismas neturi byloje duomenų, kad atsakovas negalėtų teikti tokio dydžio išlaikymo, ar kad yra nedarbingas, negalėtų gauti pajamų (užsidirbti). Ieškovė pateikė teismui duomenų apie gaunamas nuolatines darbines pajamas, patvirtino, kad tokio dydžio išlaikymą vaikams galės užtikrinti, sutinka su išlaikymo teikimu tėvams lygiomis dalimis. Todėl teismas neturi pagrindo nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo vaikams teikimo, ir laikytina, kad abu tėvai turi užtikrinti kiekvienam vaikui po 150 Eur sumą vaiko poreikiams tenkinti. Todėl iš atsakovo priteistinas 150 Eur dydžio išlaikymas dukrai M. P. ir 150 Eur dydžio išlaikymas dukrai N. P., mokamas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2022 m. rugpjūčio 18 d.) iki vaikų pilnametystės.

39. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametėms M. ir N. P. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė I. P., kuri yra vaikų atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

40. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, t. y. 3.1) kas antrą savaitgalį vaikai bendrauja su tėvu nuo penktadienio 19 val. Tėvas vaikus pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos, o pirmadienio rytą pristato vaikus į jų ugdymo įstaigas; 3.2) Tėvas vaikus paima pirmą ir trečią mėnesio penktadienį. Jeigu per kalendorinį mėnesį yra 5 (penki) penktadieniai, tai tą 5 (penktą) penktadienį ir savaitgalį sausio – birželio mėnesiais su vaikais praleidžia tėvas, liepos – gruodžio mėnesiais praleidžia motina; 3.3) Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos savaitgaliais ar atostogų metu, vaikai praleidžia su tėvu, nebent tėvai iš anksto susitaria kitaip. Jeigu Tėvo diena ir tėvo gimtadienis nesutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tai vaikai bendrauja su tėvu nuo tos dienos 11 val. iki 18 val.; 3.4) Kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos savaitgaliais ar atostogų metu, vaikai bendrauja su motina, nebent tėvai iš anksto susitaria kitaip. Jeigu Motinos diena ir motinos gimtadienis sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tai vaikai bendrauja su motina nuo tos dienos 11 val. iki 18 val.; 3.5) Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais savo gimtadienius vaikai praleidžia su tėvu. Kai vaiko gimtadienio diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su vaiku nuo šios dienos 17 val. iki 20 val., jeigu vaiko gimtadienio diena yra savaitgalį, kuris nesutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tėvas bendrauja su vaiku nuo šios dienos 14 val. iki 18 val. Nelyginiais kalendoriniais metais, kai savo gimtadienius vaikai praleidžia su motina, jeigu gimtadienio diena sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tai vaikai bendrauja su motina nuo tos dienos 14 val. iki 18 val.; 3.6) Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikai praleidžia su tėvu nuo gruodžio 24 d. 14 val. iki gruodžio 26 d. 20 val.; 3.7) Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Naujuosius Metus vaikai praleidžia su tėvu nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 18 val.; 3.8) Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Šv. Velykas vaikai praleidžia su tėvu nuo Šv. Velykų pirmosios dienos 11 val. iki Šv. Velykų antrosios dienos 18 val.; 3.9) Nelyginiais metais Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, Velykų pirmąją ir antrąją dienas vaikai praleidžia su motina. Jeigu šios šventės sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tai vaikai su motina per Šv. Kūčias ir Kalėdas praleidžia nuo gruodžio 24 d. 14 val. iki gruodžio 26 d. 20 val., Naujuosius Metus praleidžia nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 18 val., Šv. Velykas vaikai praleidžia nuo Šv. Velykų pirmosios dienos 11 val. iki Šv. Velykų antrosios dienos 18 val.; 3.10) Vaikai su tėvu būna 14 (keturiolika) paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, vaikų motiną įspėja prieš 1 (vieną) mėnesį. Tėvas savo atostogų su vaikais periodui vaikus pasiima pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; 3.11) Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaikais atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms; 3.12) Vaikų išvykimas su tėvu už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant raštiškam motinos sutikimui; 3.13) Vaikai su motina būna 30 (trisdešimt) paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu. Motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, vaikų tėvą įspėja prieš 1 (vieną) mėnesį; 3.14) Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie vaikų išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų; 3.15) Tėvas pasirūpina vaikų pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis; 3.16) Vaikų pasiėmimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta, o pristatymo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta arba vaikų ugdymo įstaigos; 3.17) Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, bet tėvas negali vaikų pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaikų bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita; 3.18) Tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su vaikais veiklos pobūdį, kad motina galėtų juos tinkamai parengti; 3.19) Motina pateikia reikiamus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu; 3.20) Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaikų, jis turi pareigą apie tai informuoti kitą iš tėvų ne vėliau kaip prieš 24 (dvidešimt keturias) val.; 3.21) Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 3.22) Vaikams susirgus, tėvas privalo informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaikus ar nedelsiant pats juos pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai. Sergančius vaikus tėvas gali lankyti jų namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaikų motina; 3.23) Tėvas ir motina įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie vaikų sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, išskyrus tuos atvejus, kai tėvas ir motina gali patys gauti tokią informaciją; 3.24) Esant motinos sutikimui tėvas gali matytis su nepilnamečiais vaikais ir dažniau nei numatyta šioje tvarkoje; 3.25) Jeigu motina be nepilnamečių vaikų ilgiau nei 3 (trims) dienoms išvyksta iš Lietuvos Respublikos, tai privalo informuoti tėvą apie tai, su kuo šiam laikotarpiui bus palikti vaikai, duoti prižiūrinčio asmens telefono numerį.

41. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką. Tarnyba išvadoje iš esmės kaip ir pritarė ieškovės pasiūlytai bendravimo tvarkai, dar siūlė tam tikrus patikslinimus ir papildymus. Ieškovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad atsakovas jau apie 4 mėnesius su dukromis nebendrauja. Papildomai nurodė, kad atsakovas nori palaikyti ryšį su vaikais, tačiau nieko nedaro, kad galėtų bendrauti su vaikais. Ieškovės teigimu, dukros neseniai pradėjo kalbėti, kad pasiilgo tėčio, klausė ar tėtis atvažiuos per vyresniosios dukros gimtadienį, tačiau atsakovas neatvyko, dukros su gimimo diena nepasveikino. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo nustatyti jos siūlomą skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su vaikais tvarką, tikslinti šiai dienai neketina. Pažymėjo, kad ateityje šalys galės suderinti kitokią bendravimo tvarką (keisti bendravimo tvarką), jeigu atsakovas bus aktyvesnis ar matys, jog bendravimo tvarkai reikės patikslinimų, tačiau ieškovė nedraus atsakovo bendravimo su vaikais. Atsakovas savo pozicijos ir pasiūlymų dėl bendravimo tvarkos su vaikais neišreiškė.

42. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų, sprendžiant santuokos nutraukimą – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas (CK 3.59 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bendravimas su vaikais yra ne tik teisė, bet ir tėvų pareiga.

43. Kaip minėta, ieškovė pateikė ieškinyje konkrečią bendravimo tvarką, jos tikslinti neketina. Atsakovas savo pozicijos ir pasiūlymų dėl bendravimo tvarkos su vaikais neišreiškė. Teismo vertinimu, ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra tinkama, atitinka vaikų interesus bendrauti su skyrium gyvenančiu atsakovu, užtikrina atsakovo teisę (kartu ir pareigą) matytis ir bendrauti su vaiku, yra aiški ir konkreti. Todėl teismas, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, tenkina šį ieškovės reikalavimą ir nustato ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką.

44. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

46. Pažymėtina, kad ieškovė yra patyrusi šias faktines bylinėjimosi išlaidas – sumokėjo 134 Eur žyminį mokestį už ieškinį. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai (100 proc.), todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 134 Eur.

47. Nagrinėjant šią civilinę bylą, teismas patyrė 46,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai (100 proc. reikalavimų), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteisti iš atsakovo, t. y. 46,37 Eur bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų.

48. Papildomai paskelbti apie priimtą teismo sprendimą atsakovui viešo paskelbimo būdu (kadangi atsakovui jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu neįsiteikia teismo siunčiami procesiniai dokumentai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo D. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „E.“, o atsakovui palikti turimą pavardę „P.“.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo šios prievolės: 1) 225 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 (toliau – ir VMI), kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Daiva Milevičienė (v. b. Nr. 0012/22/010 ); 2) 655 Eur skola UAB „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Daiva Milevičienė (v. b. Nr. 0012/22/00585); 3) 550 Eur skola VMI, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Daiva Milevičienė (v. b. Nr. 0012/22/00359); 4) 1 200 Eur skola VMI, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Rimantas Vižainiškis (v. b. Nr. 0128/20/01561); 5) 5 381,23 Eur skola AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Rimantas Vižainiškis (v. b. Nr. 0055/20/00547); 6) 940 Eur skola VMI, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Rimantas Vižainiškis (v. b. Nr. 0128/19/00847); 7) 89 Eur skola VMI, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Rimantas Vižainiškis (v. b. Nr. 0128/18/01167); 8) 1 391,67 Eur skola Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 190766619, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Brigita Palavinskienė (v. b. Nr. 0171/18/01582); 9) 350 Eur skola VMI, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Rimantas Vižainiškis (v. b. Nr. 0128/18/00324); 10) 300 Eur skola VMI, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Rimantas Vižainiškis (v. b. Nr. 0128/17/01771); 11) 23,17 Eur skola VMI, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Donatas Kisielius (v. b. Nr. 0174/14/14779); 12) 8,69 Eur skola VMI, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Brigita Palavinskienė (v. b. Nr. 0171/11/05994); 13) 5,79 Eur skola VMI, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Brigita Palavinskienė (v. b. Nr. 0171/11/03974); 14) 1 110,04 Eur skola UAB „GelvoraSergel“, juridinio asmens kodas 125164834, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Irena Beliačic (v. b. Nr. 0011/11/02204), yra asmeninės atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolės.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų motina (ieškove) I. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. rugpjūčio 18 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. rugpjūčio 18 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti vaikams M. P. ir N. P. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja ieškovę I. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo D. P. ir vaikų M. P., N. P. bendravimo tvarką, pagal kurią:

1.1) kas antrą savaitgalį vaikai bendrauja su tėvu nuo penktadienio 19 val. Tėvas vaikus pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos, o pirmadienio rytą pristato vaikus į jų ugdymo įstaigas; 1.2) Tėvas vaikus paima pirmą ir trečią mėnesio penktadienį. Jeigu per kalendorinį mėnesį yra 5 (penki) penktadieniai, tai tą 5 (penktą) penktadienį ir savaitgalį sausio – birželio mėnesiais su vaikais praleidžia tėvas, liepos – gruodžio mėnesiais praleidžia motina; 1.3) Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos savaitgaliais ar atostogų metu, vaikai praleidžia su tėvu, nebent tėvai iš anksto susitaria kitaip. Jeigu Tėvo diena ir tėvo gimtadienis nesutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tai vaikai bendrauja su tėvu nuo tos dienos 11 val. iki 18 val.; 1.4) Kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos savaitgaliais ar atostogų metu, vaikai bendrauja su motina, nebent tėvai iš anksto susitaria kitaip. Jeigu Motinos diena ir motinos gimtadienis sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tai vaikai bendrauja su motina nuo tos dienos 11 val. iki 18 val.; 1.5) Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais savo gimtadienius vaikai praleidžia su tėvu. Kai vaiko gimtadienio diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su vaiku nuo šios dienos 17 val. iki 20 val., jeigu vaiko gimtadienio diena yra savaitgalį, kuris nesutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tėvas bendrauja su vaiku nuo šios dienos 14 val. iki 18 val. Nelyginiais kalendoriniais metais, kai savo gimtadienius vaikai praleidžia su motina, jeigu gimtadienio diena sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tai vaikai bendrauja su motina nuo tos dienos 14 val. iki 18 val.; 1.6) Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikai praleidžia su tėvu nuo gruodžio 24 d. 14 val. iki gruodžio 26 d. 20 val.; 1.7) Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Naujuosius Metus vaikai praleidžia su tėvu nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 18 val.; 1.8) Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Šv. Velykas vaikai praleidžia su tėvu nuo Šv. Velykų pirmosios dienos 11 val. iki Šv. Velykų antrosios dienos 18 val.; 1.9) Nelyginiais metais Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, Velykų pirmąją ir antrąją dienas vaikai praleidžia su motina. Jeigu šios šventės sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tai vaikai su motina per Šv. Kūčias ir Kalėdas praleidžia nuo gruodžio 24 d. 14 val. iki gruodžio 26 d. 20 val., Naujuosius Metus praleidžia nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 18 val., Šv. Velykas vaikai praleidžia nuo Šv. Velykų pirmosios dienos 11 val. iki Šv. Velykų antrosios dienos 18 val.; 1.10) Vaikai su tėvu būna 14 (keturiolika) paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, vaikų motiną įspėja prieš 1 (vieną) mėnesį. Tėvas savo atostogų su vaikais periodui vaikus pasiima pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; 1.11) Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaikais atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms; 1.12) Vaikų išvykimas su tėvu už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant raštiškam motinos sutikimui; 1.13) Vaikai su motina būna 30 (trisdešimt) paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu. Motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, vaikų tėvą įspėja prieš 1 (vieną) mėnesį; 1.14) Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie vaikų išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų; 1.15) Tėvas pasirūpina vaikų pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis; 1.16) Vaikų pasiėmimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta, o pristatymo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta arba vaikų ugdymo įstaigos; 1.17) Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, bet tėvas negali vaikų pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaikų bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita; 1.18) Tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su vaikais veiklos pobūdį, kad motina galėtų juos tinkamai parengti; 1.19) Motina pateikia reikiamus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu; 1.20) Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaikų, jis turi pareigą apie tai informuoti kitą iš tėvų ne vėliau kaip prieš 24 (dvidešimt keturias) val.; 1.21) Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 1.22) Vaikams susirgus, tėvas privalo informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaikus ar nedelsiant pats juos pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai. Sergančius vaikus tėvas gali lankyti jų namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaikų motina; 1.23) Tėvas ir motina įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie vaikų sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, išskyrus tuos atvejus, kai tėvas ir motina gali patys gauti tokią informaciją; 1.24) Esant motinos sutikimui tėvas gali matytis su nepilnamečiais vaikais ir dažniau nei numatyta šioje tvarkoje; 1.25) Jeigu motina be nepilnamečių vaikų ilgiau nei 3 (trims) dienoms išvyksta iš Lietuvos Respublikos, tai privalo informuoti tėvą apie tai, su kuo šiam laikotarpiui bus palikti vaikai, duoti prižiūrinčio asmens telefono numerį.

Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 134 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 46,37 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir 37 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Skelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio pobūdžio skelbimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1173-1153/2023 išnagrinėtas ieškovės I. P. ieškinys atsakovui D. P. Atsakovo D. P. neįsiteikia teismo siunčiami procesiniai dokumentai jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, todėl 2023 m. balandžio 17 d. sprendimas įteikiamas atsakovui papildomai viešo paskelbimo būdu. Su minėtu sprendimu galima susipažinti Vilniaus miesto apylinkės teisme (Vilniuje, Laisvės pr. 79A). Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali pateikti dėl priimto sprendimo apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Bylą nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas. Daugiau informacijos teirautis tel. (8 5) 210 41 81“.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Malijauskas